- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-289-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17717-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra Ū. J. tvarką:
2.1. Nepilnametės dukros tėvas S. J. bendrauja su dukra Ū. J. kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.
2.2. Kiekvieno mėnesio trečiąjį šeštadienį nepilnametės dukros tėvas S. J. bendrauja su dukra Ū. J., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16.00 val.
3. Ieškovas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvavo. Ieškinyje nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium kilo nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra. Atsakovė sąmoningai siekia, kad ieškovas negalėtų bendrauti su dukra, nuteikinėja dukrą prieš jį, į ieškovo pastangas, iniciatyvą bendrauti su dukra nereaguoja.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui matytis su dukra. Šalių dukra šiuo metu yra 13 metų amžiaus, ji kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, kadangi bijo dėl jo neadekvataus elgesio tiek praeityje, tiek šiuo metu. Paskutinį kartą dukra matė tėvą 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teisme, kai buvo apklausiama baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo kaltinamas fizinio smurto panaudojimu atsakovės atžvilgiu (šį įvykį matė šalių dukra). Nutraukiant santuoką buvo sutarta, kad, atsižvelgiant į dukters psichologinę būseną ir baimę tėvui (ieškovui) (dėl patirtų negatyvių išgyvenimų), bendravimo grafikas nebus nustatomas, o ieškovas dės visas įmanomas pastangas, kad tas bendravimas būtų atstatytas (bendros psichologinės terapijos ir pan.), todėl ir nebuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Tačiau per visą laikotarpį nuo teismo spendimo priėmimo iki šiol S. J. jokių pastangų nedėjo, nesiėmė jokios iniciatyvos, nesikreipė į jokius specialistus, nesiekė su dukra atstatyti bendravimo. Priešingai, nuolat sistemingai baugino ir terorizavo atsakovę ir šalių dukrą, reikalavo, kad dukra priverstinai su juo bendrautų. Atsakovei reikėjo įdėti labai daug pastangų, kad įtikintų dukrą dalyvauti Moterų krizių centro programoje, siekiant atstatyti dukters santykius su ieškovu. Šalių dukrai periodiškai buvo teikiamos nuolatinės psichologinės konsultacijos, atsakovas nutraukė dalyvavimą programoje, nevykdė rekomendacijų ir elgėsi priešingai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta 2019 m. vasario 18 d. sprendimu, šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, konkreti ieškovo bendravimo su dukra tvarka nėra nustatyta.
7. Teismas nustatė, kad ne ieškovė daro kliūtis atsakovui bendrauti su dukra, bet šalių nepilnametis vaikas nenori bendrauti su ieškovu. Teismas padarė išvadą, kad priverstinis ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimas gali neatitikti vaiko teisių ir teisėtų principų, kurie, sprendžiant visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, tame tarpe ir laikinų apsaugos priemonių taikymo, yra prioritetiniai. Atsakovui, siekiančiam bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, pirmiausia reikalinga atkurti prarastą dukros ir tėvo tarpusavio ryšį. Todėl, teismo vertinimu, tarp pačių šalių iš esmės nesant ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku, bet esant vaiko nenorui, grįsto baime, bendrauti su ieškovu, šį klausimą šalys turi spręsti tarpusavyje siekdamos pirmiausia atkurti ieškovo ir jo dukters ryšį, su asmenų, turinčių specialių žinių, bet ne teismo, pagalba.
8. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, vadovaudamasis vaiko interesais bei siekiant nesukelti emocinės bei psichologinės žalos vaikui, ieškovo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, nustatyti ieškovo ir dukros laikiną bendravimo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Iki šalių santuokos nutraukimo ieškovas su dukra bendravo tiesiogiai ir be jokių ribojimų, dukra nereiškė nenoro bendrauti su ieškovu. Tik įsiteisėjus priimtam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, bendravimas nutrūko. Buvo pakeista ir nenurodyta ieškovui gyvenamoji vieta, el. paštai, telefono numeriai. Taip apribotos visos galimybės ieškovui komunikuoti su dukra. Ieškovui yra žinoma, jog atsakovė pradėjo dukrą nuteikinėti prieš ieškovą, daro neigiamą įtaigą ne tik ieškovo, bet ir ieškovo giminių atžvilgiu. Ieškovas domisi dukros raida ir mokslais, turi prisijungimus prie Tamo ir dukrai rašo el. laiškus, kurie, tikėtina dėl motinos neigiamos įtakos, jos nepasiekia. Vaiko teisių tarnybos nurodymu ieškovas lanko psichologo konsultacijas, siekdamas susitikti su dukra. Ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą su prašymais tarpininkauti dėl bendravimo su dukra, tačiau ši institucija iki šiol nesugebėjo deramai imtis veiksmų, padėti kilusiai situacijai spręsti. Išvadą teikianti institucija nevykdo joms priklausančių funkcijų, todėl pateikta išvada nėra objektyvi, pagrįsta ir teismui nėra privaloma.
9.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Aiškindami teismai pirmiau nurodytas teisės normas, konstatavo, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog negali būti daromi apribojimai. LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis naikintina.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovo S. J. atskirąjį skundą atsakovė G. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovo ieškinyje ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovė niekada nedraudė ieškovui matytis su dukra, tačiau šalių dukra pati kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu dėl neadekvataus ieškovo elgesio. Paskutinį kartą dukra matė tėvą 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teisme, kai buvo apklausiama baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo kaltinamas fizinio smurto panaudojimu atsakovės atžvilgiu (šį įvykį matė šalių dukra).
10.2. Nutraukiant santuoką buvo sutarta, kad, atsižvelgiant į dukters psichologinę būseną ir baimę tėvui (ieškovui) (dėl patirtų negatyvių išgyvenimų), bendravimo grafikas nebus nustatomas, o ieškovas dės visas įmanomas pastangas, kad tas bendravimas būtų atstatytas (bendros psichologinės terapijos ir pan.), todėl ir nebuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Tačiau per visą laikotarpį nuo teismo spendimo priėmimo iki šiol ieškovas jokių pastangų nedėjo, nesiėmė jokios iniciatyvos, nesikreipė į jokius specialistus, nesiekė su dukra atstatyti bendravimo. Priešingai, nuolat sistemingai baugino ir terorizavo atsakovę ir šalių dukrą, reikalavo, kad dukra priverstinai su juo bendrautų. Atsakovei reikėjo įdėti labai daug pastangų, kad įtikintų dukrą dalyvauti Moterų krizių centro programoje, siekiant atstatyti dukters santykius su ieškovu. Šalių dukrai periodiškai buvo teikiamos nuolatinės psichologinės konsultacijos, tačiau ir šioje vietoje atsakovas nutraukė dalyvavimą programoje, nevykdė rekomendacijų ir elgėsi priešingai, iniciavo vykdomąją bylą dėl priverstinio bendravimo su dukra, kuri pasibaigė tik Kauno apygardos teismui priėmus neskundžiamą nutartį, kuria visi vykdomieji veiksmai buvo pripažinti neteisėtais (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020).
10.3. Šalių dukra šiuo metu yra 13 metų amžiaus, ji kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, kadangi jo bijo dėl jo neadekvataus elgesio tiek praeityje, tiek šiuo metu. Ieškovo elgesys nėra adekvatus ir yra priešingas nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas, skatindama dukrą bendrauti su tėvu (pastoviai dukrą skatino bendrauti su tėvu, organizavo psichologinės pagalbos dukrai teikimą, siekiant, kad dukra bendrautų su tėvu ir kt.), tačiau ieškovas nedėjo jokių pastangų, o užsiėmė tik nepagrįstų ir išgalvotų skundų rašymais ir bauginimais.
10.4. Institucija, teikianti išvadą byloje, nepritaria ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai prieštarautų geriausiems vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.
15. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1786-375/2019 nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta 2019 m. vasario 8 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), kurioje, be kita ko, šalys susitarė: „ 4.3. Šalys susitaria, kad nepilnametė dukra Ū. J. bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų. Mama G. J. betarpiškai rūpinsis dukros kasdienine buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas S. J. prisidės prie šių procesų lankydamas dukrą ir ją materialiai rems, kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Mama G. J. įsipareigoja sudaryti galimybę tėvui S. J. maksimaliai bendrauti su dukra, skatinti dukros bendravimą, nedaryti kliūčių tėvo ir dukros bendravimui“. 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, vadovaudamasis vaiko interesais bei siekiant nesukelti emocinės bei psichologinės žalos vaikui. Teismas padarė išvadą, kad pirmiausia reikalinga atkurti prarastą dukros ir tėvo tarpusavio ryšį specialistų pagalba.
17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka kasacinio teismo praktikos, kad atsakovė daro neigiamą įtaką šalių dukros nuomonei, dėl ko dukra nenori bendrauti su tėvu, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) neatlieka jokių veiksmų esamai situacijai išspręsti, kad Tarnybos pateikta išvada yra neobjektyvi.
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
19. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).
20. Nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. 2SD-5458 Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepritarta laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi laikinoji bendravimo tvarka prieštarautų geriausiems vaiko interesams, priverstiniai veiksmai nepilnametei sukeltų emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Iš išvados nustatyta, kad buvo išklausyta nepilnametės nuomonė, ji nurodė, kad ji nenori bendrauti su tėvu, kad jai nepatinka, jog tėvas ateina į jos ugdymo įstaigą, kad jai tuo metu kilo panika. Byloje pateikta 2020 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities moterų krizių centro pažyma Nr. 5.1-1275, kurioje nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 20 d. Ū. J. buvo suteikta 11 teisės psichologo konsultacijų. Psichologinę pagalbą rekomenduota tęsti psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, kadangi trauminei patirčiai įveikti reikalinga ilgalaikė psichologinė, psichoterapinė pagalba. Pažymoje nurodoma, kad buvo konsultuotas ir S. J., jam laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buvo suteikta 14 valandų psichologo konsultacijų per 8 susitikimus. Konsultavimo laikotarpiu S. J. buvo teikiama informacija apie psichologinio darbo su dukra procesą, apie jos reagavimą į prievartinį tėvo bendravimo pobūdį.
21. Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų Skyriaus 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. spalio 21 d. atsakymų apeliantui S. J. matyti, kad apeliantui rekomenduota ginčą dėl bendravimo tvarkos spręsti bendradarbiaujant šalims, taip pat ir su specialistais - mediatoriais, psichologais. Apeliantas informuotas, kad dėl mediacijos paslaugos gavimo sprendžiant bendravimo su dukra klausimą kreiptųsi į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“, pasiūlyta tęsti psichologo konsultacijas Kauno apskrities moterų krizių centre. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad po 2020 m. sausio 31 d. tęsė konsultacijas Kauno apskrities moterų krizių centre, kad kreipėsi dėl mediacijos.
22. Atmestini atskirojo skundo argumentai, jog Skyriaus išvada neobjektyvi, kad Skyrius neatlieka jokių veiksmų esamai situacijai spręsti. Situacijos sprendimui yra pateiktos specialistų išvados ir rekomendacijos - ginčą dėl bendravimo tvarkos spręsti bendradarbiaujant šalims, psichologams, mediatoriams, kadangi atsakovui, siekiančiam bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, pirmiausia reikalinga atkurti prarastą dukros ir tėvo tarpusavio ryšį.
23. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinęs Skyriaus nuomonę, kadangi šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų nepilnametės interesams (keltų emocinius ir psichologinius išgyvenimus).
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.