- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-1519-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00123-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), K. B.
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1712-911/2019 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir K. B. ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir K. B. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės: ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 718,74 Eur skolą, 2,07 Eur palūkanas, ieškovui K. B. – 1 386,00 Eur skolą, 3,99 Eur palūkanas, taip pat ieškovams priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. liepos 25 d. UAB (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su K. B., sudarė Tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarpininkavimo paslaugų sutartis). Prieš pasirašant sutartį, ji buvo nusiųsta susipažinti atsakovei elektroniniu paštu ir atsakovė, pasirašydama sutartį, jokių pastabų dėl sutarties sąlygų nereiškė, su jomis sutiko. Pagal sudarytą sutartį ieškovė, veikdama kartu su K. B., įsipareigojo ieškoti nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų. Ieškovai, vykdydami sutartį, ėmėsi turto pardavimo veiksmų, t. y. parengė turtą pardavimo procesui, surinko visą informaciją apie turtą, parengė skelbimus parduodant turtą, suorganizavo turto fotografavimą. Skelbimas apie parduodamą turtą buvo įdėtas plačiai žinomuose interneto nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, t. y. www.aruodas.lt, www.capital.lt, www.domoplius.lt, www.alio.lt, www.city.lt, www.mls.lt, www.kampas.lt, www.kurgyvenu.lt, www.skelbimai.lt, www.rinka.lt, www.turtonuoma.lt, www.ntzemelapis.lt, www.skelbiu.lt, www.ehaus.lt. Tęsdami sutarties vykdymą, ieškovai apie parduodamą turtą informavo visus nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) biurus bei juose dirbančius brokerius. Vykdydamas pardavimo procesą, K. B. taip pat teikė informaciją apie turtą visiems juo besidomintiems pirkėjams bei organizavo turto apžiūras. Atsakovė reguliariai telefonu, elektroniniu paštu buvo informuojama K. B. apie turtu besidominčius asmenis. Pažymi, kad sutarties galiojimo laikotarpiu į ieškovą K. B. kreipėsi E. Ž., kuri, dalyvaujant ir atsakovei, 2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūrėjo parduodamą turtą, tą patvirtina turto apžiūros anketa. Turto pirkimo–pardavimo sąlygos pirkėją iš esmės tenkino, todėl šalys nutarė tęsti tolimesnį bendradarbiavimą. Šalys vėliau ne kartą taip pat bendravo telefonu bei derino galimą buto pirkimo–pardavimo kainą. Sutarties galiojimo laikotarpiu, vykstant deryboms su pirkėja, turtu domėjosi bei jį buvo atvykę apžiūrėti kiti asmenys: 2018 m. rugpjūčio 21 d. V. R.; 2018 m. rugsėjo 14 d. B. L.; 2018 m. spalio 18 d. O. K.; 2018 m. spalio 22 d. M. K., kuris, beje, buvo nusprendęs įsigyti turtą, tačiau atsakovei nutraukus sutartį bei nepageidaujant jos pratęsti, pastaroji jam atsisakė parduoti butą. Ieškovas taip pat aktyviai bendradarbiavo su nekilnojamojo turto agentūra UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadove A. U., kurios klientams buvo aprodytas atsakovės butas. 2018 m. spalio 16 d. atsakovė iš savo elektroninio pašto paskyros adresu (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą K. B. apie sutarties nutraukimą bei atsisakė toliau ją pratęsti. Vėliau paaiškėjo, kad butą įsigijo E. Ž. su savo sutuoktiniu S. Ž., kuriems ieškovas K. B. buvo anksčiau aprodęs atsakovės butą. Nors turtas buvo parduotas nutraukus Tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jį įsigijo K. B. surasti pirkėjai, todėl ieškovai įgijo teisę į atlyginimą, kadangi sutartyje buvo numatyta, jog tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta, kai paslaugos teikėjas surado pirkėją sutarties galiojimo laikotarpiu, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo laikotarpiu ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo (Sutarties 7.2 punktas). Sudarydamos sutartį, šalys susitarė, kad ieškovo bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 600,00 Eur plius PVM (Sutarties 8.1 punktas). Kadangi turtas buvo parduotas už 66 000,00 Eur, todėl ieškovų atlyginimas sudaro 2 104,74 (66 000,00 Eur x 3 proc. plius PVM). Atsakovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 2018 m. gruodžio 13 d. buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros (762,30 Eur sumos ir 1 470,00 Eur sumos). Sumažėjus turto pardavimo kainai, atitinkamai ieškovai išrašė kreditines sąskaitas faktūras, kuriomis sumažino pradinę reikalaujamą sumą (iki 718,74 Eur ir 1 386,00 Eur) už tinkamai suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pabrėžia, kad sumos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas buvo paskirstytos priklausomai nuo ieškovų tarpusavio susitarimo, kaip yra numatyta sutarties 8.2 ir 11 punktuose. Šios sąskaitos faktūros, kaip ir pretenzija, buvo pateiktos atsakovei jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šios sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos. Atsakovė, reaguodama į ieškovų pateiktą pretenziją elektroniniu paštu, nurodė, jog pirkėja nebuvo surasta ieškovų, dar daugiau, ji apskritai neigė tarpininkavimo paslaugų teikimą iš ieškovų pusės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovų, kaip profesionalų, paslauga surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškovais, siekė, pasinaudojant jų paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovai, suteikę paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą.
3.2. Teismas, atsižvelgiant į byloje teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovė buto pirkimo– pardavimo sutartį sudarė su tuo pačiu pirkėju, kurį surado ieškovai, bei į tai, jog atsakovė prašymą nebepratęsti sutarties ieškovams pateikė 2018 m. spalio 16 d., o buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. nepraėjus nė dviem mėnesiams po sutarties pasibaigimo, bei į tai, jog iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – parduotas atsakovės butas, padarė išvadą, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą.
3.3. Teismas nurodė, kad ieškovai suteikė tarpininkavimo paslaugą atsakovei, surado jos buto pirkėją, kuriam atsakovė perleido nuosavybės teisę. Faktiškai buto pirkėjai, t. y. E. ir S. Ž., atsirado naudojantis ieškovų skelbiama informacija interneto portale, ieškovai surado potencialų pirkėją, suteikė jam informaciją, aprodė parduodamą turtą iki atsakovės pranešimo dėl šios sutarties nepratęsimo gavimo, todėl atsakovė privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiskaityti su ieškovais už jų suteiktas paslaugas.
3.4. Teismas pažymėjo, kad šalys aiškiai susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų apimties, jų termino ir pan., taip pat, kad šalių sutarties sąlygos neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
3.5. Teismas vertino, kad atsakovei, esant tarp šalių sudarytai 2018 m. liepos 25 d. tarpininkavimo paslaugų sutarčiai, kurios galiojimas buvo 3 mėnesiai, t. y. iki 2018 m. spalio 25 d., buvo naudinga laukti minėtos sutarties termino pabaigos ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo ieškovams už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
3.6. Teismas pažymėjo, kad nors tarpininkavimo sutarties rezultatas buvo pasiektas, tačiau atsakovė liko neatsiskaičiusi su ieškovais. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus: šalių paaiškinimus, liudytojo M. K., S. Ž. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1712-911/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, priimant sprendimą teismas netinkamai vadovavosi sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, nepaisė atsakovės, kaip vartotojos, teisių bei teisėtų interesų, neatliko nesąžiningų sutarties sąlygų kontrolės, šiurkščiai pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, nes perkėlė ieškovams tenkančią įrodinėjimo pareigą atsakovei, netyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių.
4.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl mano, kad atsakovės buto pirkėjų suradimas ir buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo ieškovų suteiktų tarpininkavimo paslaugų pagal 2018 m. liepos 25 d. sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatas.
4.3. Atsakovės buto pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. V. bei pirkėjų E. Ž. ir jos sutuoktinio buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 13 d., o tuo tarpu tarp ginčo šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis pasibaigė 2018 m. spalio 25 d., o tai reiškia, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta jau pasibaigus tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo terminui. Esant šioms aplinkybėms, būtent ieškovams teko pareiga įrodyti, kad atsakovės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą sąlygojo ieškovų anksčiau, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. suteiktos tarpininkavimo paslaugos, bei kad šiuo laikotarpiu ieškovai surado atsakovės buto pirkėją.
4.4. Apeliantės nuomone, vien tai, kad ieškovai atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama įvykdyti sutartį – surasti atsakovės buto pirkėją, nereiškia, jog ieškovai įgijo teisę gauti atlyginimą. Tarp šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad atsakovė įsipareigoja atsiskaityti su ieškovais už jų veiksmus, kurie yra įprasti jų verslo / veiklos veiksmai iki buto pirkėjo suradimo – už tai, kad ieškovai įdėjo atsakovės buto nuotraukas nekilnojamojo turto pardavimo portaluose, kad buvo bendraujama su besidominčiais buto įsigijimu asmenimis ar kt.
4.5. Ieškovai sutarties vykdymo metu nesurado parduodamo turto pirkėjo, kuris būtų sutikęs įsigyti atsakovės butą, jie atitinkamai neįgijo ir teisės reikalauti iš atsakovės sutartimi sulygto atlyginimo už paslaugas.
4.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime daroma išvada, kad ieškovai suteikė paslaugas ir turi teisę gauti už tai atlyginimą, yra nemotyvuota – t. y., visiškai neaišku, kodėl, teismo nuomone, atsakovės butas 2018 m. gruodžio 13 d. buvo parduotas todėl, kad ieškovai laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. suteikė tarpininkavimo paslaugas.
4.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.2. punkto nuostatą aiškino plečiamai, laikant, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį pirkėju laikomas ir bet koks asmuo, kuris tik išreiškė susidomėjimą parduodamu turtu, t. y. „potencialus pirkėjas“. Toks teismo vertinimas yra subjektyvus, palankus ieškovams ir, be to, atliktas, nesivadovaujant įstatyme įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, nepaisant to, jog tarpininkavimo paslaugų sutartį atsakovė sudarė prisijungimo būdu ir kad šios sutarties atžvilgiu atsakovė laikytina vartotoja, o pati sutartis priskirtina vartojimo sutartims.
4.8. Atsakovės įsitikinimu, teismas šiuo atveju nepagrįstai nepripažino negaliojančia ab initio sutarties 7.2 punkto, įtvirtinančio vartotojo pareigą mokėti verslininkui atlyginimą, jei sandoris įvyksta per 12 mėnesių po sutarties nutraukimo ar pasibaigimo. Minėtos sutarties nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2, 16 punktuose, 3 dalyje įtvirtintiems imperatyvams bei iš esmės iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai.
4.9. Ieškovų reikalaujamas atlyginimas iš atsakovės negalėjo būti priteistas dar ir dėl to, jog apie surastus potencialius buto pirkėjus ieškovai atsakovės neinformuodavo. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai neatsižvelgė į sutarties 7.1. punktą, pagal kurį „Pirkėjas yra laikomas surastu Paslaugos teikėjų, jeigu apie jį Paslaugos teikėjai informuoja Klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat jeigu pirkėjais yra šio asmens giminaičiai, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės (-ar kitaip susijusios įmonės, kaip jas apibrėžia Konkurencijos įstatymas) – šių įmonių darbuotojai“.
4.10. Pareigą pranešti apie sutarties vykdymo laikotarpiu surastus potencialius pirkėjus, t. y. asmenis, kurie apžiūrėjo parduodamą atsakovės butą, vienareikšmiškai turėjo ieškovai, kurie šią pareigą privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar atsakovė domėjosi, ar nesidomėjo jos turto pardavinėjimo procesu. Teismas privalėjo nustatyti faktą, kad atsakovei apie E. ir S. Ž. iki sandorio sudarymo nebuvo žinoma.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, visiškai teisingai padarė išvadą, kad atsakovė savo nekilnojamąjį turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovai surado potencialų pirkėją, kuriam apie atsakovės parduodamą turtą be ieškovų tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, todėl ieškovai turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
5.2. Šalys aiškiai susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų apimties, jų termino ir pan., taip pat kad anksčiau nurodytos šalių sutarties sąlygos neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šalys sutartyje laisva valia susitarė dėl komisinio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad apeliantė privalo sumokėti ieškovams sutartyje numatytą komisinį mokestį už turto pirkėjo suradimą.
5.3. Sutarties galiojimo laikotarpiu į ieškovus kreipėsi pirkėjai, tai patvirtina byloje esantis turto apžiūros aktas. Tikėtina, jog be ieškovų pastangų šie pirkėjai su apeliante apskritai nebūtų susisiekę ir pradėję pirminių derybų, lėmusių vėlesnį vos po vieno mėnesio įvykusį antrąjį kontaktą, pasibaigusį pagrindinės (notarinės) sutarties sudarymu.
5.4. Visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog ieškovai faktiškai apeliantei paslaugų nesuteikė, nes nekilnojamojo turto pirkėją surado pati apeliantė. Tai, kad pati apeliantė bandė parduoti turtą savo pastangomis, jog pati buvo aktyvi, domėjosi jos turto pardavimu, taip pat nesudaro pagrindo atmesti ieškovų ieškinį ar teigti, kad ieškovai paslaugos apeliantei nesuteikė.
5.5. Iš šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis bei telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad šalims tiko ir buvo priimtinas bendravimas trumposiomis žinutėmis ir telefonu, bendravimas buvo aktyvus ir nuolatinis. Tad neįrodyti apeliantės atsikirtimai, kad ieškovai jai neteikė informacijos, ataskaitos, neinformavo apie potencialius pirkėjus ir t. t.
5.6. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė galėjo nesuprasti sutarties dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Apeliantė taip pat nepagrindė savo teiginių, kad sutartis jai buvo duota pasirašyti su ja nesusipažinus ar apgaulės būdu, kad suklastota sutarties data bei turinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą, šių paslaugų apmokėjimo.
9. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 25 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo pardavimų atstovo K. B., bei atsakovės A. V. buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad klientė paveda paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto (buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėjų paiešką; klientė įsipareigojo sumokėti Paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (I t., b. l. 11–14). 2018 m. rugsėjo 27 d. pirkėja E. Ž. apžiūrėjo atsakovės parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) aprodant jį K. B. (I t., b. l. 22). 2018 m. spalio 16 d. prašyme atsakovė nurodė, kad prašo nebepratęsti Tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminui (I t., b. l. 16). 2018 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią butą įsigijo E. Ž. ir S. Ž. (I t., b. l. 159–166). Ieškovai atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras (762,30 Eur ir 1 470,00 Eur sumoms, atsižvelgiant į buto pardavimo realią kainą, sąskaitose nurodytos sumos proporcingai sumažintos iki 718,74 Eur ir 1 386 Eur) (I t., el. b., l. 19–20, 176–177), kurias pateikė atsakovei kartu su pranešimu ir nurodė, jog pardavus butą UAB (duomenys neskelbtini) ir K. B. surastai pirkėjai (E. Ž.), vadovaujantis Tarpininkavimo sutarties 7.2 nuostatomis, nekilnojamojo turto agentūra ir jos pardavimų atstovas įgijo teisę už suteiktas tarpininkavimo paslaugas gauti atlyginimą, numatytą sutarties 8.1 punkte (I t., b. l. 19–21).
10. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis).
11. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.
12. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
13. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį, jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su K. B., (paslaugos teikėjai), ir atsakovė A. V. (klientė) 2018 m. liepos 25 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paslaugos teikėjai įsipareigojo vykdyti klientui nuosavybės teise priklausančio objekto (buto) pirkėjų paiešką, o klientas įsipareigojo sumokėti paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 3.1, 6.1.2 punktai).
15. Remiantis šios sutarties 7.1 punktu, pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjų, jeigu apie jį paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat jeigu pirkėjas yra šio asmens giminaitis, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės darbuotojas.
16. Pagal sutarties 7.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis.
17. Taigi šalys buvo sudariusios susitarimą dėl ieškovų tarpininkavimo, parduodant atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, šis tarpininkavimas buvo įformintas paslaugų sutartimi. Remiantis šalių sudarytos sutarties turiniu, akivaizdu, kad šios sutarties sudarymo tikslas – atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovė, sudarydama šią sutartį, siekė per ieškovus parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovai – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovei priklausantį turtą. Taigi ieškovų suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovų pareiga pasiekti rezultatą – parduoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovės tikslais sudarant sutartį, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovė, pasinaudodama ieškovų, kaip verslininkų profesionalų nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovai, suteikę paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą (2018 m. vasario 9 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
18. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai vykdė atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjų paiešką, padarė atsakovės buto nuotraukas, dėjo jas kartu su pardavimo skelbimu populiariuose interneto nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojai atsakinėjo į interneto portalo besidominančių butu asmenų klausimus, ieškovai organizuodavo susitikimus ir aprodydavo butą potencialiems pirkėjams, bendradarbiavo su atsakove. Potencialūs turto pirkėjai E. ir S. Ž. apie buto pardavimą sužinojo būtent dėl ieškovų atliktų veiksmų (ieškovų skelbiama informacija interneto portale), jie susisiekė su ieškovais, o šie organizavo susitikimą, 2018 m. rugsėjo mėnesį aprodė parduodamą turtą ir vedė derybas dėl buto pardavimo. Nesusitarus dėl turto pardavimo kainos, derybos su šiais potencialiais pirkėjais nutrūko. Tačiau 2018 m. spalio mėnesį į atsakovę vėl kreipėsi E. ir S. Ž. ir su jais atsakovė savarankiškai, neinformuodama apie tai ieškovų, 2018 m. gruodžio 13 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas pirkėjams, kuriuos, vykdydami šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, surado ieškovai. Pažymėtina, kad atsakovė prašymą nebepratęsti sutarties su ieškovais pateikė 2018 m. spalio 16 d., o buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. nepraėjus nė dviem mėnesiams po sutarties pasibaigimo. Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad atsakovei, pateikus prašymą nebepratęsti šalių sutarties, sutarties galiojimas pasibaigė 2018 m. spalio 25 d., o jau 2018 m. spalio 26 d., kaip pirmosios instancijos teisme patvirtino atsakovė teismo posėdžio metu, į ją kreipėsi E. ir S. Ž., norėdami apžiūrėti butą.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė savo nekilnojamąjį turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovai surado potencialų pirkėją, kuriam apie atsakovės parduodamą turtą be ieškovų tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, todėl nusprendė, kad ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas pirkėjams, kuriuos surado ieškovai, sutinka su minėta teismo išvada, nes ieškovai, suteikę paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, turi gauti už tai atlyginimą.
20. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nutraukus šalių pasirašytą tarpininkavimo sutartį, ji įdėjo buto pardavimo skelbimą interneto portale ir pirkėjai atsiliepė būtent į jos paviešintą skelbimą, kuriame paskelbtos jos darytos nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad tai, jog pati apeliantė buvo aktyvi ir bandė parduoti butą savo pastangomis, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai paslaugos apeliantei nesuteikė.
21. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į sutarties 7.1 punktą bei 4.1.3, 4.1.6 punktus, numatančius paslaugos teikėjų pareigą bendradarbiauti ir informuoti atsakovę (klientę) apie pardavimo eigą, apie potencialius pirkėjus. Apeliantės nuomone, ieškovai šios pareigos nevykdė ir tokių duomenų neteikė, tačiau byloje esantys duomenys įrodo priešingai, kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis medžiagos (t. II, b. l. 12–13), K. B. 2018 m. rugsėjo 27 d. informavo apeliantę, jog atvyksta į jos buto apžiūrą, kartu prašydamas visuose kambariuose įjungti šviesas, kurios butui suteiks jaukumo. Dar daugiau, tą pačią apžiūros dieną, ieškovas net keletą kartų bendravo su apeliante, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d. 13.19.43 val. bei 19.23.13 val. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės teiginys, jog apie surastus potencialus buto pirkėjus ieškovai atsakovės neinformuodavo, yra nepagrįstas. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantė per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki ginčo turto pardavimo nepareiškė nė vienos pretenzijos ieškovams dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kadangi sudarytoje sutartyje šalys laisva valia susitarė dėl komisinio mokesčio, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad apeliantė privalo sumokėti ieškovams sutartyje nustatytą komisinį mokestį už turto pirkėjų suradimą (CK 6.720 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygas, jų esmę, daro išvadą, kad šalys aiškiai susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų apimties, jų termino ir pan., taip pat, kad anksčiau nurodytos šalių sutarties sąlygos neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
22. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl, spręsdamas šalių ginčą, teismas privalėjo taikyti vartotojų teises ginančias teisės normas, patikrinti sutarties sąlygas sąžiningumo vartotojui aspektu ir, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, pripažinti sutarties 7.2 punktą nesąžininga sąlyga, todėl negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu dėl šalių sudarytos sutarties 7.2 p. sąlygos nesąžiningumo ta apimtimi, kad minėta sąlyga apriboja atsakovės teisę laisvai disponuoti savo turtu po sutarties nutraukimo. Su tokia atsakovės pozicija galima būtų sutikti, jeigu ieškovai reikštų reikalavimus atsakovei dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo po to, kai nutraukus sutartį atsakovė sudarytų savo buto pirkimo –pardavimo sutartį ne su ieškovų surastais pirkėjai, o su kitais asmenimis. Nagrinėjamos bylos atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sutarties 7.2 p. sąlyga nebuvo panaudota nesąžiningai atsakovės, t. y. vartotojos, silpnesniosios sutarties šalies, atžvilgiu.
23. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
24. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
26. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
27. Ieškovė UAB „Capital Klaipėda“ prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovės UAB „Capital Klaipėda“ patirtos 650 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės A. V. priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Klaipėda“ 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.