Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-1712-911/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
e2-1712-911/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00123-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
K. B., uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Eligijus Karbauskas, Robertas Naruševičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1712-911/2019Proceso Nr. 2-06-3-00123-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.3.1. ; 3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovui K. B.,ieškovų atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,atsakovei A. V.,atsakovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ ir K. B. ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Capital Klaipėda“ ir K. B. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: ieškovui UAB „Capital Klaipėda“ 718,74 Eur skolą, 2,07 Eur palūkanas, ieškovui K. B. – 1386,00 Eur skolą, 3,99 Eur palūkanas, taip pat ieškovų naudai priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. UAB „Capital Klaipėda“, veikdama kartu su K. B., sudarė Tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį Nr. KB20180725-01(toliau – ir Tarpininkavimo paslaugų sutartis), prieš ją pasirašant sutartis buvo nusiųsta atsakovei elektroniniu paštu susipažinimui, ir atsakovė pasirašydama sutartį jokių pastabų dėl sutarties sąlygų nereiškė, su jomis sutiko. Pagal sudarytą sutartį, ieškovė, veikdama kartu su K. B., įsipareigojo ieškoti nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų. Ieškovai, vykdydami sutartį, ėmėsi turto pardavimo veiksmų, t. y. parengė turtą pardavimo procesui, surinko visą informaciją apie turtą, parengė skelbimus parduodant turtą, suorganizavo turto fotografavimą. Skelbimas apie parduodamą turtą buvo patalpintas plačiai žinomuose internetiniuose nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, t. y. www.aruodas.lt, www.capital.lt, www.domoplius.lt, www.alio.lt, www.city.lt, www.mls.lt, www.kampas.lt, www.kurgyvenu.lt, www.skelbimai.lt, www.rinka.lt, www.turtonuoma.lt, www.ntzemelapis.lt, www.skelbiu.lt, www.ehaus.lt. Tęsdami sutarties vykdymą, ieškovai apie parduodamą turtą informavo visus nekilnojamojo turto agentūros CAPITAL biurus bei juose dirbančius brokerius. Vykdydamas pardavimo procesą, K. B. taip pat teikė informaciją apie turtą visiems, juo besidomintiems pirkėjams, bei organizavo turto apžiūras. Atitinkamai, atsakovė buvo reguliariai telefonu, elektroniniu paštu informuojama K. B. apie turtu besidominčius asmenis. Pažymi, kad sutarties galiojimo laikotarpiu į ieškovą K. B. kreipėsi E. Ž., kuri, dalyvaujant ir atsakovei, 2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūrėjo parduodamą turtą, tą patvirtina ir prie šio ieškinio pridedama turto apžiūros anketa. Turto pirkimo - pardavimo sąlygos pirkėją iš esmės tenkino, todėl šalys nutarė tęsti tolimesnį bendradarbiavimą. Šalys vėliau ne kartą taip pat bendravo telefonu bei derino galimą buto pirkimo - pardavimo kainą. Sutarties galiojimo laikotarpiu, vykstant deryboms su pirkėja, turtu domėjosi bei jį buvo atvykę apžiūrėti kiti asmenys: 2018 m. rugpjūčio 21 d. V. R.; 2018 m. rugsėjo 14 d. B. L.; 2018 m. spalio 18 d. O. K.; 2018 m. spalio 22 d. M. K., kuris, beje, buvo nusprendęs įsigyti turtą, tačiau atsakovei nutraukus sutartį, bei nepageidaujant jos pratęsti, pastaroji jam atsisakė parduoti butą. Ieškovas taip pat aktyviai bendradarbiavo su nekilnojamojo turto agentūra UAB “Pamario NT” ir jos vadove A. U., kurios klientams buvo aprodytas atsakovės butas. 2018 m. spalio 16 d. atsakovė iš savo elektroninio pašto paskyros adresu (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą K. B. apie sutarties nutraukimą bei atsisakė toliau ją pratęsti.

3. Ieškovai nurodė, kad kaip vėliau paaiškėjo, butą įsigijo E. Ž. su savo sutuoktiniu S. Ž., kuriems ieškovas K. B. buvo anksčiau aprodęs atsakovės butą. Ieškovo teigimu, nors turtas – butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas nutraukus Tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį Nr. KB20180725-01, tačiau jį įsigijo K. B. surasti pirkėjai, todėl ieškovas įgijo teisę į atlyginimą, kadangi sutartyje buvo numatyta, jog tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta, kai paslaugos teikėjas surado pirkėją sutarties galiojimo laikotarpiu, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo laikotarpiu, ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo (Sutarties 7.2 punktas). Sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad ieškovo bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 600,00 Eur plius PVM (Sutarties 8.1 punktas). Kadangi turtas buvo parduotas už 66 000,00 Eur, todėl ieškovų atlyginimas sudaro 2 104,74 (66 000,00 Eur x 3 proc. plius PVM). Atsakovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 2018 m. gruodžio 13 d. buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros (762,30 Eur sumai ir 1 470,00 Eur sumai). Sumažėjus turto pardavimo kainai atitinkamai ieškovai išrašė kreditines sąskaitas - faktūras, kuriomis sumažino pradinę reikalaujamą sumą (iki 718,74 Eur ir 1386,00 Eur) už tinkamai suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pabrėžia, kad sumos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, buvo paskirstytos priklausomai nuo ieškovų tarpusavio susitarimo kaip yra numatyta sutarties 8.2 ir 11 punktuose. Šios sąskaitos – faktūros, kaip ir pretenzija, buvo pateikta Atsakovei jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šios sąskaitos - faktūros nebuvo apmokėtos iki šio ieškinio pateikimo dienos. Atsakovė, reaguodama į ieškovų pateiktą pretenziją elektroniniu paštu, nurodė, jog pirkėja nebuvo surasta ieškovų, dar daugiau, ji apskritai neigė tarpininkavimo paslaugų teikimą iš ieškovų pusės. Esant šiam pagrindui, ieškovai yra priversti ginti savo teises ir pažeistus interesus teisme, pateikdami šį ieškinį dėl skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, parduodant atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, priteisimo (el.b. I t., 167-173 b.l.).

4. Teismo posėdžio metu ieškovas K. B. palaikė patikslintą ieškinį, jame nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atsakovės name pardavinėjo vieną butą, kadangi atsakovė yra buhalterė kreipėsi į ją dėl pažymos. Atsakovė pasakė, kad ji irgi norės vėliau parduoti savo butą. Jis jai paaiškino darbo eigą, nusiuntė susipažinti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Po kiek laiko atsakovė pasirašė minėtą sutartį. Prieš pasirašydama minėtą sutartį atsakovė ją analizavo. Buvo sutarta, kad ieškovas per 3 mėnesius bandys parduoti butą. Darė buto profesionalias nuotraukas, atliko 3D reklamą, išleido skrajutes apie atsakovės butą. Ieškovas bendravo ir su kitomis agentūromis, vedė ir jų klientus buto apžiūrai. Įvairiais būdais informuodavo atsakovę apie klientus, kurie domėjosi jos butu – sms žinutėmis, telefonu, susitikdavo su atsakove. Buto apžiūrėti buvo atvesti 5 klientai. Atsakovė dalyvavo visose klientų buto apžiūrose, išskyrus 1 apžiūrą. Sutartimi buvo įsipareigota surasti klientą ir parduoti butą. Atsakovė nustatė butą kainą – 66 000 Eur, po to nuleido iki 64 000 Eur. Buto raktai buvo pas atsakovę, jis su atsakove dėl buto apžiūros susitardavo telefonu. Apžiūros vykdavo po darbo, 19-20 val.. Po klientų buto apžiūros, jis skambindavo atsakovei, aptardavo tai su atsakove. Atsakovės buto pirkėjai buvo du - Modesta su vyru, tačiau jie norėjo nupirkti butą už labai mažą kainą – 55 000 Eur. Atsakovė dalyvavo šio kliento buto apžiūroje. Kitas pirkėjas M. K. norėjo butą pirkti, jam reikėjo pradinio įnašo, atsakovė jam sakė, kad po švenčių. Kai po švenčių M. K. norėjo butą pirkti ir turėjo pradinį įnašą, atsakovė atsisakė jam butą parduoti, motyvuodama, kad yra kiti pirkėjai. Buvo praėjusi po sutarties galiojimo pasibaigimo 1 diena. Atsakovė dalyvavo M. K. apžiūrint butą. Kai atsakovei dėl tarpininkavimo mokesčio buvo pareikšta pretenzija, ji iš pradžių sakė, kad sumokės iki Naujų Metų pinigus, o vėliau tai atsisakė daryti. 2018 m. rugsėjo 27 d. Ž. norėjo apžiūrėti atsakovės butą, buvo suderintas su atsakove apžiūros laikas. Apžiūroje dalyvavo atsakovė, Ž. ilgą apžiūrinėjo butą. Ž. norėjo butą pirkti už 55 000 Eur, bet su kaina nesutiko atsakovė. Pagal sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, jeigu yra klientas ir nori pirkti butą, už tai priklauso atlygis. Pagal sutartį ieškovas aktyviai vykdė pareigas, aktyviai ieškojo atsakovės buto klientų. Atstovavo atsakovės lūkesčius dėl buto pardavimo su klientais, nuolat informuodavo atsakovę apie buto apžiūras. Apžiūrų metu jis pasakodavo klientams apie butą, jo techninius dalykus, kodėl verta jį pirkti. Kelis kartus konsultavo atsakovę. Su pirkėjais derino pirkimo sąlygas. Atsakovė žinojo kas lankėsi jos bute. Buto raktų neturėjo. Atsakovė teismui pateikia iškraipytus faktus – ji sakė, kad nematė buto klientų, buvo davusi buto raktus ieškovui, o po to jau sako, kad matė 2 buto klientus.

5. Teismo posėdžio metu ieškovų UAB „Capital Klaipėda“ ir K. B. atstovas advokatas Robertas Naruševičius palaikė ieškinį bei papildomai paaiškino, kad buvo sudaryta trišalė tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp ieškovų ir atsakovės dėl jos buto, kuria buvo tartasi dėl buto pirkėjo suradimo. Byloje yra notarinė sutartis dėl atsakovės buto pardavimo Ž. Kai galiojo šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis, E. Ž. buvo atvykusi apžiūrėti atsakovės buto. Šios aplinkybės neginčija atsakovė. Atsakovės butas buvo parduotas už 66 000 Eur, t.y. už tą kainą kaip šalys susitarė tarpininkavimo paslaugų sutartyje. Atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškovais. Ieškovai vykdė sutartį, buvo padaryta buto profesionali fotosesija, pagamintos skrajutės, viešinami skelbimai, už tai ieškovams nebuvo mokėta. Mano, kad atsakovė yra nesąžininga šalis. Atsakovė yra buhalterė, ją tenkino tarpininkavimo sutarties sąlygos. Atsiliepime į ieškinį atsakovė neigė, kad matė buto pirkėjus, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad matė 2 pirkėjus. Atsakovės pozicija nėra nuosekli. Kas gali paneigti, kad Ž. avansas buvo mokėtas tarpininkavimo sutarties galiojimo metu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai netinkamai vykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį, tačiau priešingai – pasakojo klientams apie butą. Atsakovės buto apžiūros aktą pasirašė E. Ž., o po to įvyko ir galutinis sandoris. Tai patvirtina, kad ieškovai ieškojo atsakovės buto pirkėjų.

Atsiliepimas

6. Atsakovė A. V. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovų UAB „Capital Klaipėda“ ir K. B. ieškinį, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., l. 61-67).

7. Atsakovė teigia, kad nors ji pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ji kartu su ieškovais 2018 m. liepos 25 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. KB20180725-01, kurios pagrindu ieškovams buvo pavesta surasti atsakovės parduodamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją(-us), tačiau ieškovai šios sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties tikslo nepasiekė, atsakovės turto pirkėjo nesurado, todėl ieškovams nepriklauso teisė gauti sutarties 8.1. p. numatytą komisinį atlygį už turto pardavimą. Vien ieškinyje minima aplinkybė, kad atsakovės butas po dviejų mėnesių nuo sutarties pasibaigimo buvo parduotas asmeniui, kuriam sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovai buvo aprodę parduodamą turtą, savaime nereiškia, jog buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą sąlygojo ieškovų sutarties pagrindu teiktos tarpininkavimo paslaugos. Pažymėjo, jog atsakovė savarankiškai nuo 2018 m. balandžio 30 d. įvairiuose nekilnojamojo turto prekybos portaluose pardavinėjo savo butą ir dažnai sulaukdavo ne tik pirkėjų, bet ir įvairių nekilnojamojo turto prekybos specialistų – agentų, kurie siūlydavo savo paslaugas. Vienas tokių buvo K. B., kuris patikino, jog atsakovė galinti pasitikėti ieškovų teikiamomis paslaugomis, nes sudariusi sutartį su ieškovais atsakovė niekuo nerizikuoja, t.y. už tarpininkavimo paslaugas jai teks mokėti tik tokiu atveju, jei ieškovai suras buto pirkėją, tarpininkavimo paslaugų kaina bus įtraukta į parduodamo turto kainą, kas reiškia, jog atsakovė iš turto pardavimo gaus ne mažesnę sumą, nei kaina, už kurią ji pati butą pardavinėjusi, o ieškovams nepavykus surasti turto pirkėjo, atsakovė, jei norės, galės sutartį nutraukti po 3 mėnesių ir tokiu atveju jai nieko mokėti nereikės. Ieškovui įtikinus atsakovę, kad tarpininkavimo paslaugos parduodant butą jai yra būtinos ir kad jokios rizikos dėl sutarties sudarymo nekyla, o be to atsiradus atsakovės poreikiui savo turtą parduoti greičiau, nes jai reikėjo susimokėti už naują perkamą būstą, atsakovė sutiko pasirašyti standartinę ieškovų parengtą tarpininkavimo paslaugų sutartį, vildamasi, jog artimiausiu metu ieškovai suras jos turto pirkėją. Pažymi, kad apie jokius potencialius atsakovės buto pirkėjus per visą sutarties vykdymo laikotarpį ieškovai atsakovei nepranešė ir patys ieškovai pripažįsta, kad pasiūlymų pirkti butą nebuvo sulaukta, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu prašoma iš atsakovės priteisti komisinį atlygį, kai tarpininkavimo paslaugų ieškovai nesuteikė. Ieškovai savo pareikštame ieškinyje klaidinančiai aiškina, jog vykdydami sutartį, jie ėmėsi aktyvių turto pardavimo veiksmų, surinkdami visą informaciją apie turtą, suorganizuodami profesionalią buto fotosesiją, parengdami skelbimą, kuris, prieš pateikiant į viešąją erdvę, buvo derinamas su ieškove.

8. Atsakovė nurodė, kad apie pirkėją E. Ž. K. B. atsakovei nepranešė ir jokių derybų su šia pirkėja nevedė, taigi atsakovei potencialūs pirkėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Tik nutraukus tarpininkavimo sutartį ir atnaujinus informaciją apie butą nekilnojamojo turto prekybos portaluose, atsakovė susipažino su pirkėjais, kurie kaip paaiškėjo vėliau, butą buvo apžiūrėję daug anksčiau su tarpininkavimo paslaugas teikiančiu asmeniu K. B.. Taigi, kad buto pirkimu suinteresuota moteris yra E. Ž. paaiškėjo tik pasirašius preliminarią sutartį, tai, kad butas buvo parduotas asmenims, kurie tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu domėjosi šiuo butu, neįrodo, jog butas parduotas agento surastam pirkėjui, faktinis turto pardavimas įvyko daug vėliau, jau po tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo ir pirkėjams iš naujo apžiūrėjus butą. Atsakovei nesuprantama, kaip asmuo, atvykęs apžiūrėti parduodamo nekilnojamojo turto objekto, tačiau jokiais būdais neišreiškęs valios šio turto pirkti, gali būti laikomas turto pirkėju. Atsakovės požiūriu, bei remiantis įstatymu, pirkėju turėtų būti laikomas tas asmuo, kuris sudaro pirkimo-pardavimo sutartį arba įsipareigoja tokią sutartį sudaryti ateityje, pasirašydamas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo konkrečiu atveju kitokios, individualiai šalių aptartos „pirkėjo“ sąvokos šalys sutartyje nenumatė ir ieškovams neturėtų būti suteikiama teisė sutartį aiškinti subjektyviai bei plečiamai.

9. Atsakovė teigia, jog jai nebuvo paaiškinta, kad tam tikros sutarties nuostatos lieka galioti net ir nutraukus sutartį. Pasibaigus sutarčiai atsakovei nebuvo perduota jokia informacija apie sutarties vykdymą, t.y. duomenys asmenų (jei tokių buvo), kuriems parduodamas turtas buvo parodytas. Atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, kaip vartotoja. Taigi, šiuo atveju sudaromos tarpininkavimo paslaugų sutarties turinys prieš atsakovei šią sutartį pasirašant nebuvo atskleistas. Tikrosios šalių sudarytos sutarties turinys skiriasi nuo sutarties, kuri pateikta teismui šioje byloje. Tai yra, atsakovės pasirašytoje sutartyje grafa „Kliento pageidaujama Objekto pardavimo kaina“ yra palikta neįrašyta, kai tuo tarpu teismui pateikta ieškovų savavališkai „papildyta“ sutartis, ranka įrašant, kad Kliento pageidaujama turto pardavimo kaina sudaro 70 000 Eur, kuria remiantis ieškovai apskaičiuoja reikalaujamą priteisti komisinį mokestį ir tokiu būdu siekia neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės. Sudarydama sutartį su ieškovais atsakovė išreiškė tik savo lūkestį iš turto pardavimo gauti ne mažesnę sumą, nei kaina, už kurią ji pati butą pardavinėjo prieš sutarties sudarymą, t.y. 64 000 Eur, ir kad atsakovei būtų kompensuotos jos išlaidos, patirtos apmokant kainą už tarpininkavimo paslaugas. Tokiu būdu ieškovai nustatė turto pardavimo kainą 66 000 Eur ir maksimaliai nuo tokios sumos galėtų būti apskaičiuojamas komisinis atlygis, jei ieškovai tarpininkavimo paslaugas būtų suteikę. Savo butą atsakovė pardavė pati, savarankiškai surastam pirkėjui, kuris po sutarties tarp šalių pasibaigimo kreipėsi tiesiogiai į atsakovę, parduodama turtą ne per tarpininkus atsakovė jokios papildomos finansinės naudos negavo, todėl nėra pagrindo atsakovės laikyti nesąžininga ir priteisti iš jos skolą, kai ieškovai sutarties tikslo jos vykdymo laikotarpiu nepasiekė.

10. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iš pradžių butą pardavinėjo pati, buvo įkėlusi į internetinį puslapį www.aruodas.lt skelbimą. Skambino jai iš įvairių agentūrų, ji leido agentūroms reklamuoti butą, buvo vedami klientai. Skambino jai ieškovas K. B., iš pradžių ji nenorėjo pasirašyti sutarties. Buvo susitikusi su ieškovu, ieškovas jai elektroniniu paštu atsiuntė tarpininkavimo paslaugų sutartį. Klausė ieškovo, ar nėra kokių palėptų sutarties sąlygų. Ieškovu pasitikėjo. Ieškovui duodavo apatinį buto durų raktą, kai atvykdavo apžiūrai klientai, ji išeidavo savo valia pas kaimynę. Taip pasielgti jai rekomendavo ieškovas. Ieškovas K. B. atvedė buto apžiūrai 3 klientus, kurių ji nematė. Du klientai buvo per agentūrą, o vienas – jos. Galbūt prieš sutarties pasibaigimą, parašė prašymą, kad nebepratęs sutarties, kadangi sutartis galiojo iki 2018 m. spalio 25 d. Ieškovas K. B. 2018 m. spalio 28 d. skambino jai, kad yra buto klientas, tačiau ji turėjo išvažiuoti į Vilnių, ji negalėjo dalyvauti buto apžiūroje ir nesutiko duoti ieškovui buto raktų. Pasakė, kad pirmadienį galės apžiūrėti butą. 2018 m. spalio 28 d. ieškovas atvedė buto apžiūrai M. K. su drauge, jie neturėjo pinigų, buvo nesusituokę, be vaikų, pagalvojo, kad jie buto nepirks. Ieškovas K. B. atsiuntė jai sms žinutę, kad jie nori pirkti jos butą. Buvo atėjęs pas ją M. K. ir siūlė butą pirkti be agentūros. Pati jam pasakė, kad jos name yra parduodami 3 butai. 2018 m. spalio 26 d. jai paskambino Ž. dėl buto, sakė, kad matė butus ir nori pasižiūrėti. Jie apžiūrėjo butą, po kiek laiko vėl paskambino ir pasakė, kad nori jį pirkti, klausė, ar duoti avansą. Ji atsakė, kad eitų į banką sužinoti, ar jiems duos kreditą. Taip pat jiems sakė, kad ji turi kitą klientą bendradarbį, sakė, kad jie jai po savaitės paskambintų. Po to Ž. jai skambino po savaitės, atėjo, apžiūrėjo butą ir po 2 dienų paskambino ir pasakė, kad nori jį pirkti. Avanso iš Ž. neėmė. 2018 m. gruodžio 13 d. buvo pasirašyta buto notarinė pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovai nepateikė jai po tarpininkavimo sutarties pasibaigimo duomenų kas lankėsi jos bute. Buto pardavimo kainą nustatė ji pati. Ieškovai nepardavė buto už 66 000 Eur kainą. Butas Ž. buvo parduotas už 66 000 Eur, iš kurių 2 000 Eur yra baldų kaina.

Šalies argumentai

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Eligijus Karbauskas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nurodo, kad sutarties tikslas buvo parduoti butą, tačiau to jie nepadarė. Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl turi būti aiškinama ieškovų nenaudai. Atsakovė teigia, kad davė ieškovui buto raktą, nematė buto klientų, tačiau dviejų klientų apžiūrose dalyvavo, nes norėjo nepratęsti tarpininkavimo paslaugų sutarties. Neįrodyta, kad atsakovė dalyvavo 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo apžiūroje. Liudytojas Ž. parodė, kad atsakovė buto apžiūroje nedalyvavo, tik jis apžiūrėjo butą. Ieškovai siekė neteisėtų pajamų, pasiūlė butą parduoti už 66 000 Eur ir 2 000 Eur duoti grynais. Gal dėl to ieškovai buto ir nepardavė. Liudytojas Ž. nepasakė atsakovei, kad jis jau buvo jos bute, nes norėjo nusiderėti buto kainą. Ieškovai nepateikė atsakovei duomenų apie asmenis, kurie domėjosi jos butu. 2018 m. rugsėjo 27 d. nebuvo tartasi su klientais dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Mano, kad į bylą pateikta tarpininkavimo paslaugų sutartis yra suklastota – joje įrašyta 70 000 Eur suma. Prašo taikyti ieškovams pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį baudą ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2018 m. liepos 25 d. tarp UAB „Capital Klaipėda“, atstovaujamo pardavimų atstovo K. B.bei atsakovės A. V. buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. KB20180725-01, kuria šalys susitarė, kad klientė paveda paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pirkėjų paiešką; klientė įsipareigojo sumokėti Paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (el. b. 1 t., l. 11-14). 2018 m. rugsėjo 27 d. pirkėja E. Ž. apžiūrėjo atsakovės parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), aprodant jį K. B. (el. b. 1 t., l. 22). 2018 m. spalio 16 d. prašyme atsakovė nurodė, kad prašo nebepratęsti pasibaigus terminui pardavimo sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el.b. 1 t., 16 b.l.). 2018 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią butą įsigijo E. Ž. ir S. Ž. (el. b. 1 t., l. 159-166). Ieškovai atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras (762,30 Eur ir 1 470,00 Eur sumoms, atsižvelgiant į buto pardavimo realią kainą sąskaitose nurodytos sumos proporcingai sumažintos iki 718,74 Eur ir 1 386,00 Eur) (el. b1 t., l. 19-20, 176-177), kurias pateikė atsakovei kartu su pranešimu ir nurodė, jog pardavus butą UAB „Capital Klaipėda“ ir K. B. surastai pirkėjai (E. Ž.), vadovaujantis Tarpininkavimo sutarties 7.2 nuostatomis nekilnojamojo turto agentūra ir jos pardavimų atstovas įgijo teisę už suteiktas tarpininkavimo paslaugas gauti atlyginimą, numatytą sutarties 8.1 punkte (el. b. 1 t., l. 19-21). Atsakovei atsisakius sumokėti skolą – tarpininkavimo mokestį, ieškovai kreipėsi į teismą, nurodo, kad pirkėjai informaciją apie butą gavo iš ieškovų, pirkėjai surasti ieškovų darbo ir pastangų rezultate, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovams tarpininkavimo mokestį. Atsakovė atsisakymą sumokėti grindžia tuo, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo, o vien faktas, kad būsima pirkėja ankščiau domėjosi butu, neįrodo, jog jos apsisprendimas įsigyti šį butą susiformavo su tarpininku apžiūrint būtą, priešingai, apžiūrėjusi butą pirkėja nesiėmė jokių veiksmų jį įsigyti, agentas neįtikino jos įsigyti butą, šį butą pirkėja su vyru įsigijo atsitiktinai peržiūrėjus parduodamų butų skelbimus.

Dėl skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

14. Remiantis Tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.1 punktu, pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjų, jeigu apie jį Paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat jeigu pirkėjas yra šio asmens giminaičiai, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės (-ar kitaip susijusios įmonės, kaip kas apibrėžia Konkurencijos įstatymas), šių įmonių darbuotojai. Pagal Tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir Paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai Paslaugos teikėjas suranda pirkėją Sutarties galiojimo metu, t. y. kai Paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant - pagrindinę) Objekto pirkimo-pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu, ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba Klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę Objekto pirkimo-pardavimo sutartį su Paslaugos teikėjų surastu pirkėju su Klientu suderintomis sąlygomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertinant aplinkybę dėl paslaugos suteikimo, turėtų būti vertinami ne tik įrodymai, patvirtinantys, kad tarpininkas fiziškai surado pirkėją, bet ir kitokio pobūdžio veiksmai, kuriuos tarpininkas atliko kliento interesais ir kurie turėjo tiesioginės įtakos ir priežastinį ryšį su galutiniu rezultatu – sandorio sudarymu, tačiau visų pirma visais atvejais būtina atsižvelgti į tarpininkavimo sutartyje aptartas paslaugų teikėjo pareigas.

15. Iš teismui pateiktų įrodymų bei ieškovų ir jų atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai UAB „Capital Klaipėda“ bei K. B. padarė atsakovės buto nuotraukas, talpino jas kartu su pardavimo skelbimu populiariuose internetiniuose nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, ieškovo UAB „Capital Klaipėda“ bendrovės darbuotojai atsakinėjo į internetinio portalo besidominančių butu asmenų klausimus, telefono išrašai bei pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina, kad tarpininkavimo paslaugos atsakovei buvo teikiamos (el. b. 1 t., l. 98-133; 2 t., l. 12-13). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovų, kaip profesionalų, paslauga surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškovais, siekė, pasinaudojant jų paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovai, suteikę paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą.

16. Atsižvelgiant į byloje teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovė buto pirkimo- pradavimo sutartį sudarė su tuo pačiu pirkėju, kurį surado ieškovai, bei į tai, jog atsakovė prašymą nebepratęsti sutarties ieškovams pateikė 2018 m. spalio 16 d., o buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. nepraėjus nė dviem mėnesiams po sutarties pasibaigimo, bei į tai, jog iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – parduotas atsakovės butas, darytina išvada, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį sutarties galiojimo metu arba per dvylika mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo. Pripažintina, kad ieškovai suteikė tarpininkavimo paslaugą atsakovei, surado jos buto pirkėją, kuriam atsakovė perleido nuosavybės teisę. Faktiškai buto pirkėjai, t.y. Ernesta ir S. Ž., atsirado naudojantis ieškovų skelbiama informacija internetiniame portale, ieškovai surado potencialų pirkėją, suteikė jam informaciją, aprodė parduodamą turtą iki atsakovės pranešimo dėl šios sutarties nepratęsimo gavimo, todėl atsakovė privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiskaityti su ieškovais už jų suteiktas paslaugas.

17. Atsakovė teigia, kad ginčo sutarties sąlyga, kuria atsakovė įsipareigojo pripažinti, kad sutartis įvykdyta iš paslaugos teikėjo pusės, jei per 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo, pasibaigimo parduos butą surastam pirkėjui, yra nesąžininga, nes atsakovės teisė laisvai disponuoti savo asmeniniu turtu po sutarties nutraukimo negali būti ribojama ieškovų. Teigia, kad atsakovei apie tokias po sutarties nutraukimo liekančias galioti sutarties sąlygas nebuvo paaiškinta. Atsakovės manymu, riziką, kad neaiškiai surašytą sutartį prisijungimo būdu elektroninėje erdvėje sudaręs vartotojas ją netiksliai suvoks ir įvykdys, turi prisiimti verslininkas, paslaugos teikėjas, pasiūlęs tokią sąlygą.

18. Teismas pažymi, kad bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis); paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Šalys Tarpininkavimo paslaugos sutarties 7.1. ir 7.2 punktuose susitarė, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį, arba klientas atsisako pasirašyti sutartį su paslaugos teikėjo surastu pirkėju sutartyje suderintomis sąlygomis, o pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjo, jei apie jį paslaugos teikėjas informuoja klientą. Tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktos, jeigu per 12 mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, klientas pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį su surastu klientu. Įvertinus aukščiau nurodytas sąlygas, jų esmę, darytina išvada, kad šalys aiškiai susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų apimties, jų termino ir pan., taip pat, kad aukščiau nurodytos šalių sutarties sąlygos neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovai įvykdė tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį Nr. KB20180725-01. Atsakovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 2018 m. gruodžio 13 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (bendra suma 2 104,74 Eur) (el. b. 1 t., l. 19-20, 176-177). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šios sąskaitos buvo atsakovei išsiųstos elektroniniu paštu (el. b. 1 t., l. 21). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis).

19. Teismo posėdžio metu liudytojas S. Ž. parodė, kad iš atsakovės pirko butą, kuris yra 12 aukšte iš 16 aukštų. Apie metus laiko ieškojo buto, norėjo, kad namas turėtų liftą, kad pro langus būtų gražus vaizdas, butas būtų aukštai, kadangi pats yra gyvenęs bute 7 aukšte, iš kurio matėsi vaizdas į marias. Atsakovės buto apžiūrėti buvo du kartus. Pirmą kartą rugsėjo mėn. buvo su sutuoktine ir dalyvaujant ieškovui K. B.. Apžiūrėjo butą, žmona pasirašė buto apžiūros lape, sakė, kad pagalvos dėl buto pirkimo. Norėjo butą nupirkti už 64 000 Eur, bet jam buvo atsakyta, kad už tokią kainą neparduos – buto kaina 66 000 Eur. Be to pardavėja norėjo išsivežti daug daiktų, o jis norėjo nusipirkti butą su baldais ir buitine technika, kadangi patys nieko neturėjo. Antrą kartą atsakovės bute buvo, kai pagal skelbimą internete paskambino atsakovei. Kai antrą kartą nuvyko į atsakovės butą, suprato, kad jame jau yra buvęs, tačiau atsakovei tai nepasakė, nes norėjo nuderėti kainą.

20. Iš minėto liudytojo S. Ž. parodymų akivaizdu, jog S. ir E. Ž. norėjo įgyti butą, esantį kuo aukštesniame namo aukšte, su gražiu vaizdu, tačiau tokių parduodamų butų nėra itin daug. Iš į bylą pateikto atsakovės paaiškinimo matyti, kad atsakovė bei buto pirkėjai E. ir S. Ž. nebuvo sudarę preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties (t. 1, 157-158 b.l.). Teismas vertina kritiškai atsakovės teiginius, jog ji nežinojo, kad E. ir S. Ž. lankėsi 2018-09-27 jos bute, dalyvaujant ieškovui K. B., todėl butą ji pardavė jos pačios surastiems pirkėjams E. Ir S. Ž.. Taip pat teismas kritiškai vertina minėto liudytojo parodymus apie tai, kad atsakovė nežinojo, jog jos bute jis lankėsi jau antrą kartą. Byloje nustatyta, kad atsakovė nesikreipė į ieškovus dėl informacijos suteikimo, kokie asmenys lankėsi jos bute. Byloje įrodyta, kad atsakovės butą nupirko ieškovo K. B. atvesti 2018-09-27 buto apžiūrėti klientai – E. ir S. Ž. (t. 1, 22, 159-166 b.l.) (CPK 178 str.). Teismas mano, kad atsakovei, esant tarp šalių sudarytai 2018-07-25 tarpininkavimo paslaugų sutarčiai, kurios galiojimas buvo 3 mėnesiai, t.y. iki 2018-10-25, buvo naudinga laukti minėtos sutarties termino pabaigos ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo ieškovams už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nes butas per ieškovus buvo pardavinėjamas už 66 000 Eur (t. 1, 192-195 b.l.), nuo šios sumos ieškovams sumokant pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį atlygį. Iš į bylą pateiktos atsakovės buto notarinės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė butą E. ir S. Ž. pardavė už 66 000 Eur (t. 1, 159-166 b.l.). Be to, iš byloje apklausto liudytojo M. K. parodymų matyti, kad jis norėjo taip pat pirkti atsakovės butą, tačiau atsakovė po 2018 m. lapkričio 1 d. jam atsisakė jį parduoti, nurodydama, kad butą jau pardavė. Iš liudytojo M. K. parodymų bei buto apžiūros akto nustatyta, kad liudytojas M. K. atsakovės butą apžiūrėjo 2018-10-22, t.y. dar galiojant šalių sudarytai tarpininkavimo paslaugų sutarčiai (t. 1, 175 b.l.).

21. Atsakovė, sudarydama šią sutartį, siekė per ieškovus parduoti nurodytą nekilnojamąjį turtą, o ieškovai – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovų suteiktos paslaugos tikslas – faktinis nekilnojamojo turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), – pardavimas. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovų pareiga pasiekti rezultatą – parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovės tikslais sudarant sutartį, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t.y. atsakovė, pasinaudodama ieškovų, kaip verslininkų profesionalų nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti nekilnojamąjį turtą, o ieškovai, suteikę paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Rezultatas – pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo pasiektas, šias sutartis atsakovei sudarius su ieškovo K. B. rastais buto pirkėjais E. Ž. ir jos sutuoktiniu (el. b. 1 t., l. 159-166). Nors tarpininkavimo sutarties rezultatas buvo pasiektas, atsakovė liko neatsiskaičiusi su ieškovais. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus - šalių paaiškinimus, liudytojo M. K., S. Ž. parodymus, rašytinę bylos medžiagą daro išvadą, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismas pažymi, kad atsakovė turėtų teisę nemokėti ieškovams atlyginimo pagal sutartį tik tuo atveju, jei nebūtų sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovų surastu pirkėju ar tokią sutartį būtų sudariusi po dvylikos mėnesių po šios sutarties pasibaigimo.

22. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

23. Tenkinus ieškovų reikalavimą, atmestinas atsakovės prašymas skirti ieškovams baudą pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl palūkanų priteisimo

24. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti 6,06 Eur palūkanų (ieškovei UAB „Capital Klaipėda“ - 2,07 Eur, ieškovui K. B. - 3,99 Eur) už iki procesinio kreipimosi surašymo dienos uždelstą atsiskaityti laiką. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš byloje esančių 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitų faktūrų (el. b. 1 t., 19-20) nustatyta, kad atsakovė sąskaitas faktūras turėjo apmokėti per tris darbo dienas, t. y. iki 2018 m. gruodžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas – 2,07 Eur (718,74 Eur x 5 proc. / 365 k. d. x 21 k. d.) ieškovei UAB „Capital Klaipėda“ ir 3,99 Eur (1 386,00 Eur x 5 proc. / 365 k. d. x 21 k. d.) yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už ieškovams priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.Patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė UAB „Capital Klaipėda“ pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus (507 Eur + 169 Eur) ( t. 1, 23-24, 178-179 b.l.) bei dalyvavimą teismo posėdžiuose (351 Eur + 351 Eur) (t. 1, 183-184 b.l., t. 2, 27-28 b.l.), t.y. iš viso 1378 Eur. Ieškovės ieškinys turi būti apmokamas 47 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Minėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos ieškovui UAB „Capital Klaipėda“ iš atsakovės, t.y. iš viso 1425 Eur (1378 Eur + 47 Eur). Nustatyta, kad ieškovas K. B. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Byloje susidarė 5,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo 5,15 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 718,74 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų ir 74 ct) skolos už tarpininkavimo paslaugas, 2,07 Eur (du eurus 07 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 720,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1425 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“, į. k. 303337958, naudai.

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1386,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) skolos už tarpininkavimo paslaugas, 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1389,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Atmesti atsakovės A. V. atstovo advokato Eligijaus Karbausko prašymą skirti ieškovams baudą.

Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,15 Eur (penki eurai 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė