Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskui (tik 2022 m. birželio 21 d. posėdyje) ir atsakovui G. B.,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2022 m. birželio 21 d., 2023 m. vasario 7 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Primestus“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams R. B., G. B., UAB „Kardos“, tretieji asmenys BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Krestan“, A. F..

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. vasario 13 d. 16:00 val.

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš solidarių atsakovų:

1) 5 165 Eur žalos atlyginimą;

2) 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 5 165 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų R. B. ir G. B. ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 5 165 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės UAB „Kardos“;

3) žyminio mokesčio (161 Eur – ZK76564) ir kitas bylinėjimosi (200 Eur advokato pagalbai apmokėti – DOK-105521) išlaidas.

1.1. Daiktų perdavimo aktu perdavė atsakovui UAB „Kardos“ priklausančius daiktus, kurie buvo sustatyti/įmontuoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančiose 49,16 kv. m. ploto patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Tarp Ieškovo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta daiktų naudojimo sutartis.

1.2. 2018 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 18-02-01/V UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Patalpas išnuomojo nuomininkui UAB „Kardos“. Nuomos sutartimi Patalpos Atsakovui UAB „Kardos“ buvo išnuomotos 1 (vienerių) metų laikotarpiui su nuomos termino pratęsimo galimybe (Nuomos sutarties 3.1., 3.3. punktai) už 300 Eur/mėn. nuomos mokestį (Nuomos sutarties 4.1. punktas). Nuomos sutarties 1.2 punkte buvo susitarta, jog Patalpos Atsakovui UAB „Kardos“ išnuomojamos su įranga, visais Patalpose esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu. Svarbu pažymėti, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančias Patalpas buvo įrengęs ir pritaikęs tinkamam naudojimui, t. y. Patalpose buvo pastatyta baldų, buitinės technikos bei kitų daiktų, iš viso 28 vienetai, kurių vertė 5 165 Eur.

1.3. Ieškovui tapo žinoma, kad antstolis Donatas Kisielius 2021 m. rugpjūčio 23 d. vykdė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 212309, kuriose butas už 52 043 Eur kainą buvo parduotas. Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-174-20734 (toliau – Varžytynių aktas) patalpas perleido varžytynių Nr. 212309 laimėtojai Atsakovei R. B..

1.4. Susiklostė tokia situacija, kuomet antstolis Donatas Kisielius varžytynėse pardavė bei Varžytynių aktu perleido Atsakovei R. B. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Patalpas, kuriose buvo ieškovui priklausančio turto iš viso 5 165 Eur sumai. Nepaisant to, nei antstolis Donatas Kisielius, nei naujoji Patalpų savininkė R. B., nei nuomininkas Atsakovas UAB „Kardos“ su Ieškovu nesusisiekė bei ieškovui priklausančio turto neperdavė. Ieškovo žiniomis, Patalpos buvo perimtos atsakovės R. B., jose vis dar įsikūręs nuomininkas UAB „Kardos“, Patalpų durų spynos pakeistos, o ieškovui priklausančiu turtu naudojamasi iki šiol. Į Patalpas Ieškovas patekti pats negali, jam priklausantis turtas neatiduodamas, dėl ko, laikytina, kad Ieškovui padaryta žalos netektam Patalpose buvusiam/esančiam turtui iš viso 5 165 Eur sumoje.

Teisinis pagrindas.

1.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Asmeniui taikoma civilinė atsakomybė, jeigu nustatomos visos privalomos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai).

1.6. Atsakovai R. B. ir UAB „Kardos“, kurių žinioje yra Ieškovui priklausantis turtas, privalo atlyginti Ieškovui padarytą 5 165 Eur žalą. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti šiame ieškinyje pareikštus reikalavimus ir taikyti Atsakovams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

1) neteisėti veiksmai. Šiuo atveju Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Atsakovei R. B. perėmus antstolio Donato Kisieliaus Varžytynių aktu perleistas Patalpas, jose esantis ir Atsakovo UAB „Kardos“ naudojamas turtas nebuvo perduotas ieškovui. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Patalpose yra/buvo Ieškovui priklausančio turto, kurio Ieškovas pats pasiimti negali (Patalpose buvo pakeistos spynos), turtas ieškovui nėra perduodamas, dėl ko Atsakovai veikia neteisėtai neatiduodami to, kas priklauso ieškovui. Atsakovai pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę į patalpose esantį turtą, kadangi Ieškovas negali savo turtu naudotis bei juo disponuoti. Atsakovai neteisėtai neveikia (neatiduoda ieškovui priklausančio turto) bei elgiasi neatidžiai ir nerūpestingai. Todėl darytina išvada, kad Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kaip jie apibrėžiami CK 6.246 straipsnio nuostatose;

2) padaryta žala. Šiuo atveju Ieškovui padaryta žala yra Atsakovei R. B. priklausančiose Patalpose esantis ir Atsakovo UAB „Kardos“ naudojamas Ieškovui priklausantis 5 165 Eur vertės turtas. Kaip jau nurodyta aukščiau, Ieškovas patalpas buvo įrengęs ir pritaikęs tinkamam naudojimui, t. y. Patalpose buvo pastatyta baldų, buitinės technikos bei kitų daiktų. atsakovei R. B. įgijus nuosavybės teisę į Patalpas bei jas perėmus, patalpose liko ieškovo turtas (vis dar naudojamas atsakovo UAB „Kardos“), kurio vertę 5 165 Eur, tai patvirtina turto sąrašas (Priedas Nr. 4), 2020-09-30 priedas prie sąskaitos faktūros NTV Nr. 48551 (Priedas Nr. 5) ir inventorizacijos aktas (Priedas Nr. 6);

3) priežastinis ryšys. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių ieškovui nuostolių yra akivaizdus. Atsakovams neatiduodant Patalpose esančio ir vis dar Atsakovo UAB „Kardos“ naudojamo ieškovo turto, ieškovui yra padaroma 5 165 Eur žala. Atsakovų žinioje yra Ieškovo turtas, kurį atsakovai ieškovui privalo atiduoti, tačiau atsakovai turto neperduoda, dėl ko ieškovui yra padaryta žala patalpose esančio turto vertei;

4) kaltė. Atsakovai nesielgė atidžiai ir rūpestingai – Varžytynių aktu įgijusi nuosavybės teisę į Patalpas, atsakovė R. B. pakeitė durų spynas (tokiu būdu uždraudžiant į jas patekti Patalpose buvusių daiktų savininkui), Patalpose esančio turto neperdavė jo savininkui bei juo toliau neteisėtai naudojasi Atsakovas UAB „Kardos“. Patalpose esantis turtas – ieškovo, dėl ko atsakovai, būdami atidūs bei rūpestingi, privalėjo Patalpose esantį turtą (kuris priklauso Ieškovui) tinkamai perduoti jo savininkui, tačiau Atsakovai elgiasi neteisėtai ir naudojasi jiems nepriklausančiu turtu. Vadinasi, Atsakovų veiksmuose egzistuoja ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės, elementas.

2.1. Atsakovė R. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko (DOK-74022):

1) nurodė, kad ieškovui siūlė už visuose butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), naudotą, nusidėvėjusią, dalinai nefunkcionuojančią įrangą priimti iš atsakovės jos siūlomus 8400 Eur arba suderintu laiku atvykti, pasiimti ir išsigabenti daiktus, nepadarant žalos patalpoms;

2) po varžytynių įregistravusi turtą VĮ Registrų centras, turtą perėmė 2021 m. gruodžio 1 d. pasirašydama buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su buvusia buto nuomininke A. Ž.. Nuomininkė A. Ž. informavo kad butą iki 2021 m. gruodžio 1 d. nuomojo iš UAB „Krestan“, kuri sietina su ieškove. Taip pat informavo, kad yra sumokėjusi dviejų mėnesių depozitą ir iki gruodžio mėnesio nuomą mokėjo UAB „Krestan“. Informavo, kad negali susigrąžinti depozito;

3) 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovas kreipėsi raštu su reikalavimu grąžinti minėtose patalpose esančius baldus ir įrangą arbą kompensuoti 5000 Eur už kiekvieną butą. 2021 m. lapkričio 6 d. ieškovui buvo išsiųstas atsakymas, kur buvo paprašyta kreiptis į BUAB „Nekilnojamo turto valdymas“ bankroto administratorių. 2021 m. lapkričio 8 d. gavo atsakymą iš ieškovo, kuriame ieškovas neginčija fakto, kad su R. B. neturi jokių sutarčių ar susitarimų ir pakartotinai išdėstė savo reikalavimą. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įranga ir baldai priklauso ieškovui, nepateikė;

4) 2021 m. lapkričio 14 d. atsakovė kreipėsi į BUAB „Nekilnojamo turto vystymas“ nemokumo administratorių UAB „Lideres“ su pranešimu, kad varžytynėse pirktus butus gavo su turtu, t. y. naudotais integruotais virtuvės baldais, skalbimo mašinomis, orkaitėmis, kaitlentėmis, lovomis, kėdėmis, stalais. Informavo, kad dalis įrangos yra nefunkcionuojanti, sugedusi, dalis baldų susidėvėję. 2021 m. lapkričio 19 d. iš BUAB „Nekilnojamo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ gautas atsakymas, kad administratoriui nebuvo perduoti dokumentai apie pranešime paminėtus baldus ar įrangą. Taip pat paminėjo, kad nežino kam priklauso anksčiau paminėti baldai ir įranga.

2.2. Atsakovas UAB „Kardos“ pateikė teismui atsiliepimą (DOK-76607), su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad:

2) UAB „Kardos“ su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudariusi 2018 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 18-02-01/V, kurios nuomos sutartyje buvo įvardintos kaip Patalpa Nr. 12. Nors Nuomos sutarties 1.2. punkte buvo nurodyta, jog Patalpos UAB „Kardos“ išnuomojamos su įranga, visais Patalpose esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu, kuris nurodytas Nuomos sutarties Priede Nr.2 – priėmimo-perdavimo akte, tačiau toks perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, UAB „Kardos“ jo neturi, tokio akto nepateikė ir ieškovas;

3) patalpas pagal nurodytą nuomos sutartį UAB „Kardos“ nuomojosi iki 2021 m. gruodžio mėnesio, kai paaiškėjo, kad nuomojama patalpa yra parduota iš varžytinių. Tačiau UAB „Kardos“ žiniomis, ši patalpa buvo parduota ne ieškovo nurodytai atsakovei R. B., o kitam savininkui – R. B. sutuoktiniui. Be to, paaiškėjo, kad UAB „Kardos“ iš tikrųjų buvo nuomojamos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o adresas (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „Kardos“ buvo nuomojamos ne tos patalpos, kurios nurodytos ieškinyje. Šios aplinkybės paaiškėjo po to, kai naujieji pastate (duomenys neskelbtini), esančių butų savininkai, kurie butus įsigijo varžytinėse, išsiaiškino, kad ant butų buvo neteisingai pakabinti patalpų numeriai;

4) nuo 2022 m. sausio mėnesio UAB „Kardos“ jokių patalpų (duomenys neskelbtini), nesinuomoja ir jokia UAB „Primestus“ priklausančia įranga nesinaudoja.

1) (DOK-105874) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos paaiškinimus, koks turtas priskiriamas prie 100 procentų buto baigtumo;

2) (DOK-112848) paaiškino, kad atvykęs į varžytynėse nupirktą butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad butas buvo išnuomotas A. Ž. (vėlesnė pavardė – F.), ankstesnis nuomotojas UAB Krestan. A. Ž. pateikė nuomos sutartį su UAB Krestan. Butas buvo apstatytas baldais ir buitine technika. Atsakovas jokių baldų nėra perėmęs, nėra pasirašęs priėmimo-perdavimo akto, sutinka juos perduoti jų savininkui. Ieškovas iki šiol nėra pateikęs įrodymų, kad baldai priklauso būtent jam. Ieškovo pateiktos (duomenys neskelbtini), ekspertizės nuotraukos neatitinka tikrovės, pažymėtos nuotraukos ekspertizės akte priklauso kitam butui. Kaip įrodymą atsakovas pateikė ginčo buto vaizdo nuotraukas. Visa atsakovo vertinama daiktų suma pagal ieškovo pateiktą sąrašą bute (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 14 d. yra 582,10 Eur. Dalis daiktų pažymėtų ieškovo sąraše pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą (atsakymas 2016-09-07 Nr. (9.12)2D12775), priklausančių 100 procentų buto baigtumui, tokių kaip klozetas, kriauklės, maišytuvai, boileris, yra varžytynėse nupirkto buto priklausinys.

1) (DOK-109156) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą;

2) (DOK-109151) paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo turto įsigijimo dokumentas yra PVM sąskaita faktūra, išrašyta iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į UAB „Primestus“. Pačios sąskaitos Ieškovas teismui pateikti negali dėl objektyvių priežasčių – ji yra paimta poėmio metu ir yra FNTT žinioje. Turto įsigijimą pagrindžia pridėtas ir teismo žinioje esantis turto sąrašas bei inventorizacija. Papildomai pridedami buhalterinių registrų išrašai, patvirtinantys, jog ieškovas įsigijo turtą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei 2022 m. birželio 20 d. UAB „Primestus“ pažyma su papildomais paaiškinimais. Turto nusidėvėjimas neskaičiuotinas, nes turtas įtrauktas į apskaitą kaip prekės. Pateikė dar vieną turto vertinimo ataskaitą.

1) ieškovo atstovas paaiškino reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad byla yra pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas G. B. paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko, kad bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3.2. Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo baldai jam priklauso. Aktualu tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo butą nuomavo ne UAB „Kardos“, o UAB „Krestan“, iš kurios ir nuomojosi A. F..

1) ieškovo atstovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai;

2) atsakovas G. B. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Butas esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), gyvenamasis plotas 41,75 kv. dėl kuriame esančių baldų vyksta ginčas, 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-174-20734 nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. perduotas atsakovų G. B. ir R. B. nuosavybėn (t. 5, b. l. 119). Butas nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priklausė trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (t. 5, b. l. 123). Butas nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2007 m. rugpjūčio 13 d. priklausė UAB „Serneta“ (t. 5, b. l. 123). 2006 m. sausio 11 d. surašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-65 (t. 5, b. l. 123). Nei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nei UAB „Serneta“ reikalavimų dėl Bute esančio turto nėra pareiškę.

4.2. Bute nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki ieškinio pareiškimo teismui momento gyveno ir nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. iš UAB „Krestan“, o nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iš atsakovų G. B. ir R. B. nuomavo nuomininkė A. F. (ankstesnė pavardė Ž.) (t. 1, b. l. 113-123), teismo posėdžio dienai (2023 m. vasario 7 d.) ji nebenuomavo Buto (atsakovo G. B. paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu).

4.3. Turto vertinimo ekspertizės išvadoje pateiktos buto Nr. 1 fotonuotraukos (t. 4, b. l. 70) atitinka ginčo Buto nuotraukas (t. 5, b. l. 4-31), turto vertinimo ataskaitoje pateiktos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (t. 3, b. l. 48-49) atitinka ginčo Buto nuotraukas (t. 5, b. l. 4-31). Ginčo Butas pagal kadastro duomenų bylos duomenis turėjo 12 numerį, buvo 41,75 kv. m. ploto ir buvo šalia laiptinės (t. 1, b. l. 112).

4.4. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2018 m. vasario 1 d. nuomavo UAB „Kardos“ butą esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-18), tačiau kadangi byloje daugiau duomenų šalys nepateikė, nėra galimybės identifikuoti minėto buto konkretaus unikalaus numerio ir dabartinio adreso, atitinkamai ir nustatyti kokį konkretų butą pagal minėtą sutartį nuomavo UAB „Kardos“. Tuo pačiu negalima atmesti UAB „Kardos“ nurodyto fakto, kad UAB „Kardos“ buvo nuomojamos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o adresas (duomenys neskelbtini), ieškovas ieškinį yra pateikęs dėl kito buto, t. y. dėl (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar Bute esantis turtas priklauso ieškovui, ar atsakovai padarė ieškovui žalos, darydamas išvadas, spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas.

Atsižvelgdamas į bylos klausimų turinį, teismas įrodymus vertins vadovaudamasis šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika:

5.1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

5.2. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 p. ir kt.).

5.3. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

5.4. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Teismo išvados ir motyvai.

1) kaip minėta – jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) konkrečiu atveju ieškovas nurodo, kad prašo atlyginti žalą dėl buto, kurį iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomavo UAB „Kardos“, nurodo buto unikalų numerį ir adresą: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte, butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o adresas (duomenys neskelbtini), iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomavo ne UAB „Kardos“, o UAB „Krestan“. Teismas tiek pasirengimo nagrinėti proceso metu, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu siūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas visiškai nemotyvuotu prašymu UAB „Kardos“ norėjo pakeisti į A. F., toks prašymas buvo atmestas kaip nemotyvuotas (2022 m. birželio 30 d. Nr. CB-155254-2-68-3-08981-2022-1, kuri nebuvo apskųsta), išaiškinant, kad ieškovas turi teisę reikšti prašymą dėl atsakovo pakeitimo, tačiau ieškovas tokios savo teisės nerealizavo. Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ir byloje nenustatytas joks ryšys tarp atsakovo UAB „Kardos“ veiksmų ir galimai ieškovo patirtos žalos. Aktualu ir tai, kad nors ieškovas nurodo, kad daiktų perdavimo aktu perdavė atsakovui UAB „Kardos“, tačiau daiktų perdavimo akto teismui nepateikė.

6.2. Ieškovas neįrodė, kad turtas esantis Bute yra jo nuosavybė:

1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas savo reikalavimą atsakovams kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovų prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas teigia, jog žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais;

2) CK 6.245 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą civilinės atsakomybės sampratą prievoliniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai susiformuoja tada, kai turto savininkas patiria žalos. t. y. turtas yra sugadintas ar sunaikintas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai turtas yra išlikęs natūra, tačiau neteisėtai valdomas trečiųjų asmenų, savininko teisės turi būti ginamos vindikaciniu ieškiniu. Dėl tokių asmens teisių ginimo būdų yra pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019);

3) kaip minėta – jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

4) konkrečiu atveju, nors ieškovas ir nurodo, kad Bute esančių daiktų (ieškinio 2 lapas ir t. 1, b. l. 10), kurių vertė 5165 Eur savininkas yra jis ir, kad tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: daiktų inventorizacijos 12 butui sąrašas (t. 1, b. l. 19), daiktų sąrašas (t. 1, b. l. 20), ieškovo 2022 m. birželio 20 d. pažyma (t. 4, b. l. 92), PVM sąskaita faktūra 2020 m. rugsėjo 30 d. NTV Nr. 48551, kuri yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinioje, PVM deklaracija (t. 4, b. l. 93), sąskaitų faktūrų registras (t. 4, b. l. 94), tarp Ieškovo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryta daiktų naudojimo sutartis (teismui šioje byloje nepateikta). Tačiau teismas, įvertinęs visus minėtus įrodymus bei trečiojo asmens BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ informaciją apie tai, kad jis neturi duomenų kam priklauso Bute esantys daiktai (t. 1, b. l. 108), konstatuoja, kad ieškovo pateikti ir aukščiau aptarti įrodymai, niekaip neįrodo, kad ginčo Bute esančių daiktų savininku yra būtent ieškovas, t. y. a) nei daiktų inventorizacijos 12 butui sąrašas (t. 1, b. l. 19), nei daiktų sąrašas (t. 1, b. l. 20), nei ieškovo 2022 m. birželio 20 d. pažyma (t. 4, b. l. 92) neįrodo fakto, kad Bute esantys daiktai priklauso ieškovui, minėti įrodymai yra sudaryti vien ieškovo ir nepagrįsti jokiais buhalteriniais dokumentais, perdavimo aktais, kitų šalių parašais; b) teismui ieškovas nepateikė PVM sąskaitos faktūros 2020 m. rugsėjo 30 d. NTV Nr. 48551, tarp Ieškovo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos daiktų naudojimo sutarties, todėl teismas negali remtis vien ieškovo teiginiu, kad minėta sąskaita faktūra ar teismui nepateikta sutartis įrodo Bute esančių daiktų priklausymą ieškovui, daiktų nuosavybės fakto negali įrodyti ir sąskaitų faktūrų registras. Bute esančių daiktų priklausymo nuosavybės teise neįrodo ir byloje esančios PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 127-131), kuriose nurodyta, kad tam tikriems asmenims už tams tikrų patalpų (duomenys neskelbtini), ir jose esančio turto nuomą ieškovas buvo išrašęs sąskaitas. Be to nei viena iš minėtų PVM sąskaitų faktūrų nėra dėl ginčo Bute esančio turto.

Neįrodžius, kad Bute esantys daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovui, negalima ir daryti išvados, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus.

1) neįrodžius, kad Bute esantys daiktai priklauso ieškovui, nėra jokio pagrindo, teigti, kad atsakovai valdydami, naudodami ir disponuodami Bute esančiais daiktais padarė kokią nors žalą ieškovui;

2) aktualu ir tai, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas, taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Galimybės susigrąžinti natūra ginčo turtą praradimą ieškovas grindžia tik atsakovų atsisakymu šį turtą grąžinti, tačiau atsakovai nurodo, kad jeigu ieškovas įrodytų, kad jis yra Bute esančio turto savininkas, leistų jį paimti. Su atsakovų argumentais nėra pagrindo nesutikti. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškinyje nurodytas Bute esantis kilnojamasis turtas yra išlikęs natūra, t. y. nesunaikintas ir yra Bute. Ieškovas neįrodė priešingai (CPK 178 straipsnis). Iš atsakovės R. B. ir G. B. išreikštų pozicijų tiek susirašinėjant su ieškovu dėl turto grąžinimo, tiek ir byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose matyti, kad atsakovai pripažįsta, jog Butą jie įsigijo be nuosavybės teisių į juose esantį kilnojamąjį turtą, kuris nesusijęs su 100 procentų Buto baigtumu, taip pat sutinka šį turtą perduoti jo savininkui, pastarajam pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus.

1) pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos apibrėžimą žala pripažįstama asmens turto netekimas ar sužalojimas. Tuo atveju, jeigu asmens turtas yra išlikęs, tačiau neteisėtai valdomas kito asmens, savininko teisės turi būti ginamos, pareiškiant vindikacinį ieškinį (CK 4.93, 4.95 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovai R. B. ir G. B. neatliko jokių neteisėtų veiksmų turto esančio Bute atžvilgiu, todėl laikytina, kad tarp šalių nesusiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Savo kaip turto savininko pažeistas teises, atsakovams valdant ir atsisakant grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą (ieškovui įrodžius nuosavybės faktą), ieškovas turėtų teisę ginti pareikšdamas vindikacinį ieškinį dėl turto išreikalavimo natūra. Tokio reikalavimo ieškovas byloje nepareiškė. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik neįrodė, kad Bute esantis turtas nuosavybės teise priklauso jam, tačiau pasirinko ir netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą;

2) asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

Įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, jog tarp šalių nei įstatymo, nei sutarties pagrindu nesusiklostė prievoliniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, nes atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovas taip pat neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos: kad ieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas, esantis Bute, jam priklauso nuosavybės teise, taip pat kad jis yra sunaikintas ir neišlikęs natūra. Reikalavimo išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto atsakovų valdymo ieškovas nepareiškė, teismas negali savo iniciatyva keisti ieškovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo. Todėl tenkinti pirmąjį ieškinio reikalavimą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

7. Antrasis ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 5 165 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų R. B. ir G. B. ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 5 165 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo UAB „Kardos“, yra atmestinas, atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, t. y. nėra teisinio nei faktinio pagrindo ieškovo naudai taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio nuostatas.

8.1 Ieškovo prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį (161 Eur, ZK76564) ir kitas bylinėjimosi išlaidas (200 Eur advokato pagalbai apmokėti, DOK-105521) atmestinas, nes atmesti pagrindiniai ieškinio reikalavimai (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

8.2. Atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jų naudai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2023 m. vasario 13 d. pažyma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 264 – 265, 268 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Primestus“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.