- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- eAN2-64-309/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00155-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Advokatai
- Robertas Balika
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. K. atstovo advokato Roberto Balikos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2022 m. balandžio 7 d. buvo gautas G. K. atstovo advokato Roberto Balikos pareiškimas, kuriuo buvo prašoma:
pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Š. p. c.“ direktoriaus A. Ž. veiksmų neužtikrinant pareiškėjo G. K. teisės gauti prašomą informaciją ir iki 2022 m. sausio 3 d. (24.00 val.) nepateikiant pareiškėjo prašomos informacijos (pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 14 punktą) pagal 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą ir skirti jam administracinę nuobaudą;
pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Š. p. c.“1. e. p. direktorės V. B. veiksmų iki 2022 m. sausio 3 d. (24.00 val.) nepateikiant pareiškėjo prašomos informacijos (pažeidžiant ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 14 punktą) pagal 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą ir skirti jai administracinę nuobaudą.
1.1. Pareiškime nurodyta, kad G. K. yra UAB „Š. p. c.“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas, turintis 175 vienetus paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 25 % Bendrovės įstatinio kapitalo, o administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. Ž. yra Bendrovės direktorius. G. K., vadovaudamasis ABĮ 16 ir 18 straipsnių nuostatomis, 2021 m. gruodžio 28 d. el. laišku pateikė Bendrovės direktoriui A. Ž. prašymą pateikti nurodytą informaciją. Pareiškėjas pasižadėjimą laikytis konfidencialumo reikalavimų Bendrovės vadovui buvo pateikęs anksčiau – 2021 m. lapkričio 9 d. 2022 m. sausio 3 d. atsakymu 1. e. p. Bendrovės direktorė V. B. atsisakė pateikti prašomą informaciją visa apimtimi, motyvuodama, kad ginčas dėl prašomos informacijos yra sprendžiamas teisme, nors nei ABĮ, nei Bendrovės įstatai, nei kiti teisės aktai nenumato teisės Bendrovės vadovams teisės atsisakyti teikti informaciją akcininkams tokiu pagrindu. Be to, pareiškėjas prašyme pateikti informaciją nurodė, kad jis yra pateikęs pasižadėjimą užtikrinti informacijos konfidencialumą ir ji jam reikalinga įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus, kaip antai teisės šaukti Bendrovės akcininkų susirinkimus (ABĮ 23 straipsnio 1 dalis), tiek nustatant atlyginimą Bendrovės vadovui ar skirti jam nuobaudas, ar net atšaukti iš pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), tiek ir kitais klausimais, teikti pareiškimus dėl Bendrovės veiklos tyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ginčyti Bendrovės sudarytus sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso pradėjimo, esant nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų sudėtims. Esant tokiai situacijai, nei Bendrovė, nei jos vadovas negali pasinaudoti minėta ABĮ 18 straipsnio 1 dalies išimtimi ir atsisakyti teikti informaciją. Analogiškus argumentus Bendrovės vadovas buvo nurodęs ir anksčiau, atsisakydamas pateikti pareiškėjui jo reikalaujamą informaciją, tačiau visais atvejais teismai įsiteisėjusiais nutarimais nustatė, kad jis privalo pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, nepaisant to, kad vyksta civilinis ginčai (Šiaulių apylinkės teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. eA6.-1290-951/2021, eA6.-1208-1002/2021, eA6.-1291-771/2021).
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. Balikos pareiškimas perduotas pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnyje, požymių. Nutartyje nurodyta, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra Administracinių bylų teisenos įstatymo ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020). Todėl kilęs ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją visų pirma turėjo būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021). Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atsakovą A. Ž. pateikti ieškovo G. K. prašomą informaciją. Be to, Bendrovės l. e. p. direktorė V. B. 2022 m. sausio 3 d. atsakė į prašymą, nurodydama, kad informacija ir dokumentai pareiškėjui jau buvo pateikti pagal ankstesnius prašymus. Šis atsisakymas buvo aiškus, motyvuotas ir laiku išreikštas, todėl laikytina, kad Bendrovės vadovas tinkamai ir laiku atsakė į paklausimą dėl informacijos pateikimo, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ir ABĮ). Teismo manymu, pareiškime nurodyti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę esminėms administracinės teisės ginamoms vertybėms, šiuo atveju – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (ANK XIII skyrius). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas išnaudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus, nes kreipėsi į teismą dėl ANK 119 straipsnio pažeidimų, nesulaukęs sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo prašyme nurodyta informacija, kurią prašoma pateikti, sutampa su 2021 m. rugsėjo 30 d. civiliniame ieškinyje ieškinio dalyku nurodyta informacija.
II. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. Balika prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti G. K. pareiškimą dėl administracinės teisenos pradėjimo ir perduoti jį nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
3.1. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas, turintis 175 paprastųjų vardinių akcijų vienetus, kurie sudaro vieną ketvirtąją Bendrovės įstatinio kapitalo dalį ir, be kitų neturtinių teisių, turi teisę gauti informaciją apie bendrovę (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas, įgyvendindamas savo, kaip Bendrovės akcininko, teisę į informaciją, 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė Bendrovės vadovui prašymą dėl informacijos apie Bendrovę ir jos veiklą pateikimo, prie savo prašymo pridėjo konfidencialumo laikymosi pasižadėjimą. Tačiau V. B., kuri buvo įgaliota laikinai atlikti Bendrovės vadovo funkcijas, 2022 m. sausio 3 d. atsakymu atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, motyvuodama tuo, kad ginčas dėl prašomos informacijos yra sprendžiamas teisme. Pareiškėjas, siekdamas, kad atitinkamomis teisės priemonėmis būtų apginta jo neturtinė teisė į informaciją, pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo prieš A. Ž., kaip Bendrovės vadovą, ir V. B., kuri atsisakymo pateikti informaciją momentu buvo įgaliota laikinai atlikti Bendrovės vadovo funkcijas, tačiau teismas atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
3.2. Pasak pareiškėjo atstovo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, veikė peržengdamas savo kompetencijos, kuri turi būti įgyvendinama sprendžiant pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, ribas. Teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų veiksmai yra teisėti, kad jų veiksmams nėra būdingi inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymiai, išsprendė fakto ir teisės klausimus, kurie sprendžiami nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš esmės (ANK 632 straipsnio 5 dalis), o šių klausimų įvertinimas pateikiamas galutiniame teismo procesiniame sprendime, kuris priimamas išnagrinėjus bylą iš esmės (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas jau pirminiame administracinio nusižengimo proceso etape iš esmės išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nors tik turėjo patikrinti, ar nėra objektyvių procesinių kliūčių administracinio nusižengimo bylai pagal pateiktą pareiškimą pradėti. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu veikė ultra vires (viršydamas savo įgaliojimus), o tai suponuoja skundžiamos nutarties neteisėtumą.
3.3. Be to, G. K. atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra ne tik neteisėtai pernelyg ankstyvos, bet ir nepagrįstos. Nors kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021) patvirtina, kad bendrovės vadovas tam tikrais atvejais turi teisę atsisakyti pateikti akcininko reikalaujamą informaciją ir toks jo neveikimas (nepakankamas veikimas) gali būti kvalifikuojamas kaip teisėtas veiksmas, tačiau kasacinis teismas savo praktikoje, suformuotoje administracinių nusižengimų bylose, nėra plačiau pasisakęs, kaip turi būti aiškinama teisinė kategorija „aiškiai išreikštas atsisakymas“.
3.4. Pareiškėjo atstovo teigimu, sisteminė teisės normų, sudarančių ABĮ 18 straipsnio 1 dalies turinį, analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad akcininko teisė į informaciją apie bendrovę gali būti ribojama tik tiek, kiek akcininkas reikalauja informacijos, kuri yra susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, ir (ar) konfidencialios informacijos ir, pirma, akcininkas nenurodo, kokiems teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti yra reikalinga prašoma pateikti informacija, antra, akcininkas neužtikrina reikalaujamos informacijos konfidencialumo. Pažymi, kad tik tais atvejais, kai egzistuoja šių sąlygų visetas, Bendrovė, veikdama per savo vadovą ar kitą atsakingą asmenį, gali atsisakyti pateikti akcininkui jo reikalaujamą informaciją. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, atsisakymas pateikti informaciją, paremtas bet kokiais kitais pagrindais, yra neteisėtas ir suponuoja akcininko teisės į informaciją pažeidimą. Mano, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, tiek A. Ž., kaip Bendrovės vadovas, tiek V. B., kuri buvo įgaliota laikinai atlikti vadovo funkcijas, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, ir taip jie abu savo neteisėtu neveikimu padarė administracinius nusižengimus, įtvirtintus ANK 119 straipsnyje.
3.5. Be to, pareiškėjo atstovo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta dar ir todėl, kad, pirma, ji prieštarauja to paties teismo (įskaitant ir tą patį teisėją, kuris priėmė skundžiamą nutartį) sukurtoms teisės aiškinimo taisyklėms, suformuluotoms iš esmės analogiškose bylose, antra, ji prieštarauja aukštesnės instancijos teismo praktikai, suformuotai iš esmės analogiškose bylose. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu (bylos numeris eA6.-1290-951/2021), 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu (bylos numeris eA6.-1208-1002/2021), 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu (bylos numeris eA6-1291- 771/2021), 2022 m. vasario 7 d. nutarimu (bylos numeris eA6.-3-1007/2022), 2022 m. vasario 21 d. nutarimu (bylos numeris eA6-23-771/2022) iš esmės analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis pripažino, kad Bendrovės vadovas, neteikdamas pareiškėjui jo reikalaujamos informacijos, veikė neteisėtai ir taip pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnyje. Šiaulių apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, 2022 m. vasario 23 d. nutartimi (bylos numeris eAN2-21-875/2022) ir 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi (bylos numeris eAN2-31-316/2022) konstatavo, kad Bendrovės vadovas, neteikdamas pareiškėjui jo reikalaujamos informacijos, veikė neteisėtai ir taip pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnyje.
3.6. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais 2021 m. birželio 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, nes egzistuoja esminis bylų faktinių aplinkybių skirtumas: kasacinio teismo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos kontekste bendrovės akcininkas, prašydamas pateikti informaciją, nenurodė teisės aktų reikalavimų, kuriems įgyvendinti yra reikalinga prašoma informacija, o bendrovės vadovo atsisakymas pateikti akcininko reikalaujamą informaciją būtent ir buvo paremtas šiuo pagrindu. Šiuo atveju pareiškėjas aiškiai įvardijo, kokiems teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams įgyvendinti yra reikalinga prašoma informacija, o Bendrovės vadovas, skirtingai, nei minėtoje kasacinio teismo nutartyje aprašomoje situacijoje, nenurodė įstatymo leidžiamo pagrindo, kuriuo atsisakoma teikti informaciją. Šis bylų faktinių aplinkybių skirtumas yra esminis, todėl kasacinio teismo nutartis, kuria rėmėsi apylinkės teismas, negali būti laikoma teismo precedentu. Be to, nors kasacinis teismas ir nurodė, jog ginčai dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžiami civilinėmis teisėmis priemonėmis, tačiau a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) nekonstatavo, kad bendrovės vadovo neveikimas, pasireiškiantis akcininko reikalaujamos informacijos nepateikimu, negali būti administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnyje, dalykas. Priešingai, kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vertino, ar bendrovės vadovo veiksmai – reikalaujamos informacijos nepateikimas – buvo teisėti ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, kartu ir ANK 119 straipsnio prasme, ir, tik priėjęs prie išvados, kad bendrovės vadovo atsisakymas pateikti informaciją buvo teisėtas ir pagrįstas, t. y. kad bendrovės akcininko teisė į informaciją nebuvo pažeista, konstatavo, jog bendrovės vadovo veiksmams nėra būdingi administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnyje, požymiai. Tuo metu tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. Balikos atskirasis skundas atmestinas.
5. ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Toks pažeidimas pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu per nustatytus terminus, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). ANK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK).
6. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-387/2022).
7. Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021).
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K., kaip UAB Š. p. c.“ akcininko, atstovas advokatas R. Balika 2021 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į UAB „Š. p. c.“, prašydamas per 7 dienas pateikti šią informaciją: 1) visas Bendrovės nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio prašymo pateikimo dienos sudarytas sutartis, susitarimus ar sandorių dokumentus, įskaitant visus jų priedus ir lydinčius dokumentus; 2) išrašus iš Bendrovės sąskaitų ir grynųjų pinigų kasos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio prašymo pateikimo dienos; 3) informaciją apie debitorinį ir kreditorinį Bendrovės įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio prašymo pateikimo dienos, nurodant konkrečius Bendrovės debitorius ir kreditorius, jų skolos ar kredito dydį, jų padengimo ar mokėjimo terminus, informaciją pateikiant kiekvienų metų sausio 1 d., t. y. 2016 m. sausio 1 d., 2017 m. sausio 1 d., 2018 m. sausio 1 d., 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d. bei šio prašymo pateikimą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d.; 4) nuo Bendrovės įsteigimo iki šio prašymo pateikimo dienos priimtus visus Bendrovės vadovo sprendimus, kurie susiję su A. Ž. (kaip Bendrovės akcininkui, vadovui ar darbuotojui) mokamo atlyginimo klausimu; 5) nuo Bendrovės įsteigimo iki šio prašymo pateikimo dienos su A. Ž. (kaip Bendrovės akcininku, vadovu ar darbuotoju) sudarytas darbo ar bet kokias kitas sutartis, įskaitant visus jų pakeitimus ir lydinčius dokumentus; 6) išrašus iš Bendrovės sąskaitos ar kasos, patvirtinančius A. Ž. (kaip Bendrovės akcininkui, vadovui ar darbuotojui) iš Bendrovės sąskaitos ar kasos išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki šio prašymo pateikimo dienos, bei tai patvirtinančius dokumentus; 7) informaciją apie Bendrovės ir UAB „A“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sudarytus sandorius bei Bendrovės išmokėtas lėšas UAB „A“, ar lėšas, gautas iš šios įmonės nuo Bendrovės įsteigimo iki šio prašymo pateikimo dienos, bei tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant šiuos dokumentus: 7.1. išrašus iš Bendrovės sąskaitos ar kasos, 7.2. sutartis, ar bet kokio pobūdžio susitarimus; 8) informaciją apie Š. Č., T. G., K. Č., V. L., G. B. iš Bendrovės sąskaitos ar kasos išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki šio prašymo pateikimo dienos, bei tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant šiuos dokumentus: 8.1. išrašus iš Bendrovės sąskaitos ar kasos, 8.2. Darbo sutartis ar kitas sutartis, ar bet kokio pobūdžio susitarimus, kurie susiję su lėšų išmokėjimu šiems asmenims. Prašyme nurodė, kad šios informacijos prašoma todėl, kad Bendrovės vadovas pažeidžia G. K., kaip Bendrovės akcininko, teises, piktnaudžiauja savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigomis, galimai švaisto ar pasisavina Bendrovės turtą, galimai veikia priešingai Bendrovės interesais.
9. UAB Š. p. c.“ l. e. p. direktorės V. B. rašte „Dėl dokumentų pateikimo“, adresuotame G. K., nurodyta, kad į analogiškus prašymus buvo atsakyta 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. raštais „Dėl informacijos pateikimo“ (ginčas dėl G. K. teisės į dalį prašomos informacijos yra sprendžiamas teisme); dėl G. K. 2021 m. gruodžio 28 d. prašymo 4 punkte nurodytų sprendimų Bendrovės vadovas nėra priėmęs, todėl juos pateikti nėra galimybės; A. Ž., kaip Bendrovės direktoriui mokamo atlyginimo dydžio klausimai yra nustatyti VAS sprendimu, įforminti VAS protokolais, kurie pareiškėjui jau yra pateikti (b. l. 21).
10. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra išaiškinęs, jog gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, viena iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų yra aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nors, kaip teisingai pastebėta pareiškėjo G. K. atstovo skunde, kasacinis teismas savo praktikoje, suformuotoje administracinių nusižengimų bylose, nėra plačiau pasisakęs, kaip turi būti aiškinama teisinė kategorija „aiškiai išreikštas atsisakymas“, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsisakymas pateikti akcininkui informaciją buvo išreikštas neaiškiai. Priešingai, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsisakymas pateikti prašomą informaciją ir dokumentus yra aiškus, motyvuotas, pateiktas laiku, nepažeidžiant ABĮ reikalavimų. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos akcininkui pateikimo ir ieškinys šioje byloje yra patenkintas visiškai. Taigi pareiškėjas turės visas galimybes susipažinti su jam reikalinga informacija bei dokumentais.
11. Esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. Balikos 2022 m. balandžio 6 d. pareiškimą (b. l. 1–7).
12. Kaip minėta, pareiškėjo atstovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi išsprendė fakto ir teisės klausimus, kurie sprendžiami nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš esmės, t. y. jau pirminiame administracinio nusižengimo proceso etape iš esmės išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nors tik turėjo patikrinti, ar nėra objektyvių procesinių kliūčių administracinio nusižengimo bylai pagal pateiktą pareiškimą pradėti ir taip viršijo savo įgaliojimus. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatas, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinės teisenos pradėjimo (nepradėjimo) klausimą pagrįstai vertino šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, o ne išnagrinėjo bylą iš esmės. Priešingai nei teigiama skunde, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog aplinkybės dėl akcininko teisės į informaciją apimties, bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkei procese ribų, ir pan. yra ginčo dėl akcininko teisės į informaciją, kilusio tarp akcininko ir bendrovės, dalykas, ir šias aplinkybes ginčo šalys turi pagrįsti bei įrodyti civilinio proceso nustatyta tvarka. Šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Pasak pareiškėjo atstovo, sisteminė teisės normų, sudarančių ABĮ 18 straipsnio 1 dalies turinį, analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad akcininko teisė į informaciją apie bendrovę gali būti ribojama tik tiek, kiek akcininkas reikalauja informacijos, kuri yra susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, ir (ar) konfidencialios informacijos ir, pirma, akcininkas nenurodo, kokiems teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti yra reikalinga prašoma pateikti informacija, antra, akcininkas neužtikrina reikalaujamos informacijos konfidencialumo. Atsisakymas pateikti informaciją, paremtas bet kokiais kitais pagrindais, yra neteisėtas ir suponuoja akcininko teisės į informaciją pažeidimą. Pritarti šiems skundo argumentams aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad aiškiai išreikštu atsisakymu pateikti prašomą informaciją (dokumentus) laikytini ir tokie atvejai, kai prašomus pateikti informaciją (dokumentus) atsisakoma dėl to, kad jie akcininkui jau buvo pateikti, kai prašomų dokumentų pateikimas akcininkui nepatenka į akcininko teisių nemokamai gauti dokumentus iš bendrovės apimtį, nesant bendrovės pareigos kas mėnesį rengti atitinkamas ataskaitas ir kt. Bendrovės direktoriaus veiksmai aiškiai išreiškiant atsisakymą pateikti prašomą informaciją ir pan., negali būti vertinami kaip neveikimas (arba tik formalus veikimas), užtraukiantis ANK 119 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021).
14. Tai, kad G. K. atstovo skunde nurodytose administracinių nusižengimų bylose buvo priimti kitokie sprendimai, nereiškia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, prieštaraujanti to paties teismo sukurtoms teisės aiškinimo taisyklėms, suformuluotoms iš esmės analogiškose bylose, bei aukštesnės instancijos teismo praktikai, suformuotai iš esmės analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšmingas precedentas yra ne atskirajame skunde nurodomi Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo sprendimai, o pirmiau nurodytos kasacinės nutartys. Pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, iš esmės panašioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-36-316/2022 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, požymių, paliktas nepakeistas.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį G. K. atstovo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.