Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-31-316/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
eAN2-31-316/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06868-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Boleslovas Kalainis (pirm.)
Pažeidėjas
A. Ž.
Pareiškėjas
G. K.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Robertas Balika
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-31-316/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06868-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.5.; 7.10; 21.11.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgalioto atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio ir pareiškėjo G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. gruodžio 8 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį pradėjimo ir baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Ž.. Pareiškime buvo nurodyta, kad G. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu laišku pateikė A. Ž. prašymą dėl bendrovės akcininkų sąrašo pateikimo, tačiau A. Ž. per Akcinių bendrovių įstatymo nustatytą terminą informacijos pareiškėjui nepateikė ir į prašymą niekaip nereagavo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos pareiškimo pagrindu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Ž. pagal 119 straipsnio 1 dalį.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimu A. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį 480 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir dėl to atsakingu už Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje bei nustatytų akcininko neturtinių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, akcininkui G. K. nepateikė 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu siųstu prašymu prašomos informacijos – akcininkų sąrašo, tokiais veiksmais pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgaliotas atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimą ir administracinę (turėtų būti – administracinio nusižengimo) teiseną A. Ž. atžvilgiu nutraukti.

1.1. Skunde nurodoma, kad byloje kilo ginčas, ar G. K. prašymas atitinka prašymo formą ir ar jo, kaip akcininko, teisės buvo pažeistos, jeigu jis (G. K.) žinojo kitus akcininkus.

1.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgus į skundžiamo nutarimo 13 punkte išdėstytus teismo motyvus, akcininkas, žinodamas kitus akcininkus, gali piktnaudžiauti savo teisėmis, kiekvieną dieną rašyti elektroninius laiškus, prašydamas pateikti jam žinomą informaciją. Tarp A. Ž. ir G. K. yra konfliktiški santykiai, vyko ir tebevyksta teisminiai procesai civilinėse bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties dalies ir akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos dėl ANK 119 straipsnyje įtvirtintų pažeidimų. Pasak įgalioto atstovo, akivaizdu, jog esant šalių konfliktui, akcininkas (G. K.) piktnaudžiavo savo teisėmis, t. y. neatsakė į A. Ž. pateiktus klausimus, atsakymą pateikė lyg prašymą nurodyti akcininkus, apie galimą pažeidimą, įvykusį 2020 m. rugsėjo mėnesį, pranešė, kai buvo atleistas iš darbo bei vyko kitos bylos. Įgaliotas atstovas pažymi, jog G. K. negina savo, kaip akcininko, teisių, kurios net nebuvo pažeistos, bet, peržiūrinėdamas savo elektroninius susirašinėjimus su A. Ž., mėgina rasti kokių nors buvusio darbdavio pažeidimų ir taip vykdyti tariamą teisingumą.

1.3. Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams/neturtiniams akcininkų ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Akcininko neturtinės teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą (akcininko teisės į informaciją apimtis (kiekis), ribojimas ir kt.) yra civilinės teisės ir proceso reguliavimo dalykas. A. Ž. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (ANK XIII skyrius).

1.4. Pasak skundo autoriaus, Šiaulių apygardos teismas nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-282/2021, pasisakė, kad esant civiliniams santykiams, nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgalioto atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą pareiškėjo G. K. įgaliotas atstovas advokatas Robertas Balika prašo skundą atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniame laiške yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išdėstytas prašymas pateikti bendrovės akcininkų su kontaktais sąrašą, todėl kreipimasis į bendrovės vadovą objektyviai negalėjo būti įvertintas kitaip, negu prašymas pateikti bendrovės akcininkų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir bendrovės vadovo buvo nusistovėjusi bendravimo elektroniniais laiškais forma, todėl pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka įgyvendino savo, kaip bendrovės akcininko, teisę į informaciją, t. y. pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prašymą dėl konkrečios informacijos apie bendrovę suteikimo.

2.2. Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021) patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gavęs pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo, galėjo dvejopai sureaguoti, kad jo veiksmai Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies prasme būtų kvalifikuoti kaip teisėti veiksmai: 1) pateikti pareiškėjo prašomą informaciją (arba aiškiai nurodyti, kur, kada ir kaip jis gali susipažinti su šia informacija) arba 2) aiškiai ir motyvuotai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, nei vienu, nei kitu būdu nesureagavo į pareiškėjo prašymą, t. y. nepateikė pareiškėjui prašomos informacijos ir neišreiškė aiškaus bei motyvuoto atsisakymo tą padaryti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo neteisėtu neveikimu pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

2.3. Kaip nurodoma atsiliepime, ta aplinkybė, jog pareiškėjas aktyviai gina teisme savo, kaip bendrovės akcininko, teises ir teisėtus interesus, kuriuos sistemingai pažeidžia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neatleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuo tų funkcijų, kurias jis privalo vykdyti ex officio (pagal pareigas), įgyvendinimo, įskaitant ir pareigą užtikrinti įstatyme nurodytos informacijos pateikimą akcininkams (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 14 punktas). Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka įgyvendino savo teisę į informaciją, todėl, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo vertinti, jog kreipdamasis į bendrovės vadovą dėl akcininkų sąrašo pateikimo, piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės akcininko, teisėmis.

2.4. Apeliacinio skundo argumentas, kad akcininkas turi galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, kiekvieną dieną teikdamas prašymus dėl jam jau žinomos informacijos suteikimo, yra hipotetinis – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo, kaip bendrovės akcininko, teise į informaciją.

2.5. Pareiškėjo įgaliotas atstovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas akcininkų turtinis ir (ar) neturtinis ginčas. Šioje byloje pagal pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir prie pareiškimo pridėtus įrodymus buvo sprendžiama, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, neveikė taip, kaip turėjo veikti, kad jo elgesys Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies prasme būtų laikomas teisėtu elgesiu, ir taip savo neteisėtu neveikimu, atitinkančiu administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

2.6. Atsiliepime nurodoma, kad bendrovės vadovo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažai pavojinga veika tuo aspektu, kad asmeniui, padariusiam aptariamą nusižengimą, netaikomos ANK 12 straipsnio, reglamentuojančio mažai pavojingas veikas, nuostatos. Šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Padarytas nusižengimas priskiriamas nusižengimams, susijusiems su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK XIII skyrius). Įvertinus ANK struktūrą, galima teigti, kad tos vertybės, į kurias pasikėsinta padarytu administraciniu nusižengimu, kodekso ginamų vertybių skalėje užima aukštą vietą. Vadinasi, įstatymų leidėjo požiūriu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas per se (pats savaime) yra pavojingas. Administracinio nusižengimo pavojingumą patvirtina ir ANK 119 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijos: pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį minimalus baudos dydis siekia 480 Eur, o maksimalus baudos dydis – 3 000 Eur; pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį minimalus baudos dydis – 2 700 Eur, o maksimalus baudos dydis – 6 000 Eur (ANK 25 straipsnio 2 dalies prasme 6 000 Eur bauda apskritai yra maksimali galima bauda).

2.7. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliaciniame skunde nurodytoje byloje Nr. AN2-136-282/2021 egzistavo visiškai skirtingos faktinės aplinkybės ir buvo inkriminuojami visai kitos rūšies administraciniai nusižengimai (ANK 115 ir 518 straipsniai), todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis nėra teismo precedentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjo G. K. įgaliotas atstovas advokatas Robertas Balika prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimą dalyje dėl A. Ž. paskirtos baudos pakeisti ir skirti griežtesnę nuobaudą, atsižvelgus į skiriamos nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį (ANK 34 straipsnio 2 dalis), teismų praktikoje ir ANK 34 straipsnio 2 dalyje suformuluotas taisykles dėl taikytinos baudos vidurkio bei į tai, kad nėra nei vienos iš ANK 35 straipsnyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau skyrė baudą, kuri yra mažesnė, nei ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis, ir kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, galėtų būti skiriama tik esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

3.2. Pareiškėjo įgalioto atstovo nuomone, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį pritaikytas administracinės baudos mažinimas turėtų būti Šiaulių apylinkės teismo aiškiai ir išsamiai motyvuotas, t. y. teismo nutarime turėtų būti nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai, patvirtinantys, jog iš tikrųjų egzistuoja pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų administracinės nuobaudos – baudos – skyrimo taisyklių. Tuo tarpu skundžiamame nutarime tik bendrais bruožais pasisakyta dėl nuobaudos individualizavimo, nenurodant, koks gi yra tas nusižengimo pobūdis ir pavojingumas ir kodėl šiuo atveju minėti principai reikalauja nesilaikyti baudos vidurkio taisyklės. Dėl šios priežasties teismo sprendimas nukrypti nuo baudos skyrimo taisyklių ir skirti A. Ž. mažesnę, negu vidurkis baudą, nėra pagrįstas išsamiais motyvais.

3.3. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pasak pareiškėjo įgalioto atstovo, byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų ir/ar aplinkybių, leidžiančių pateisinti A. Ž. elgesį, sistemingai pažeidžiant pareiškėjo teises, nesilaikant nei Akcinių bendrovių įstatymo, nei bendrovės įstatų.

3.4. Byloje buvo pateikta įrodymų, patvirtinančių sistemingą bendrovės vadovo atliekamą pareiškėjo teisių pažeidimą, kuris tęsėsi ir po įsiteisėjusių teismo nutarimų dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų (Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. eA6.-1189-899/2021, eA6.-1190-899/2021; Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-1290-951/2021; Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-1291-771/2021). Iš šių aplinkybių matyti, kad nutarimo priėmimo metu egzistavo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – A. Ž. baustumas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Teismas skundžiamame nutarime šios aplinkybės neįvertino ir nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nors tokia buvo, ir į tai nepagrįstai neatsižvelgė, skirdamas nuobaudą.

3.5. Skundžiamu nutarimu paskirta minimali nuobauda neleidžia pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Apeliaciniame skunde nurodytose bylose A. Ž. taip pat buvo skiriamos minimalios ar beveik minimalios baudos, tačiau tai jo neatgrasė ir toliau neatgraso nuo kitų nusižengimų darymo, teigiamai jo nepaveikė, nesudrausmino, kad jis laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Net ir po skundžiamo nutarimo priėmimo A. Ž., pareiškėjo įgalioto atstovo teigimu, ir toliau nepaiso pareiškėjo, kaip bendrovės akcininko, teisių, dėl ko Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6.-23-771/2022 buvo pripažintas kaltu jau ir dėl ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

3.6. Toks sistemingas ir nuolat besikartojantis administracinių nusižengimų darymas, pareiškėjo įgalioto atstovo nuomone, rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo piktybiškai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, nepaiso kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. asmenybę. Be to, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Ž. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Visos šios aplinkybės, pareiškėjo įgalioto atstovo nuomone, turėjo būti įvertintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jos liko neįvertinos, skiriant nuobaudą.

3.7. A. Ž. padaryto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala). Tačiau A. Ž. padarytas administracinis nusižengimas sukėlė pareiškėjui ir neigiamus materialinius padarinius. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, sumokėjo jam honorarą ir taip patyrė turtinę žalą, kurios atsiradimo pagrindas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėti veiksmai.

3.8. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjo įgaliotas atstovas nurodo, kad A. Ž. veiksmuose nėra nei vienos iš ANK 35 straipsnyje įvardintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei kitų aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos lengvinančiomis ir galinčiomis turėti įtakos A. Ž. pritaikytos mažesnės, nei vidutinė bauda, paskyrimui, todėl, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (galiojančiam administraciniam baustumui), A. Ž. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį turėjo būti paskirta didesnė, nei vidutinė bauda.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgalioto atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio ir pareiškėjo G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos apeliaciniai skundai netenkinami.

5. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgalioto atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinio skundo

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. Ž. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

7. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

8. A. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dėl to atsakingu už Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų akcininko neturtinių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, akcininkui G. K. nepateikė 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu siųstu prašymu prašomos informacijos – akcininkų sąrašo. Pagal veikos aprašymą A. Ž. administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė šioje normoje nurodytais veiksmais – įstatyme nustatytos informacijos bendrovės akcininkui nepateikimu. Administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Akcinių bendrovių įstatyme.

9. Akcininkų neturtinės teisės, iš jų teisė gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę, numatytos Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti, be kita ko, akcininkų sąrašų kopijas. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

10. Pagal kasacinio teismo praktiką, Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021).

11. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. K. 2020 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu, iš savo naudojamo elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), A. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, į elektroninį paštą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), atsiuntė prašymą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą su kontaktais. G. K. elektroniniame laiške A. Ž. adresuotas prašymas dėl akcininkų sąrašo su kontaktais pateikimo išdėstytas aiškiai, o iš pareiškėjo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų apylinkės teisme matyti, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi bendravimo elektroniniais laiškais forma. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad G. K. prašymas yra pateiktas tinkama forma, o prašoma pateikti informacija yra konkreti ir aiški, kad atitinkamas prašymas būtų įvykdytas. Ginčo, kad G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turi teisę susipažinti su bendrovės akcininkų sąrašu, nėra.

12. A. Ž., gavęs G. K. prašymą dėl informacijos suteikimo, atsižvelgdamas į Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalėjo pateikti (išsiunčiant) pareiškėjui jo prašomą informaciją (dokumentus) arba informuoti pareiškėją apie tai, kur ir kada jam bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jam atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba informuoti pareiškėją apie tai, kur ir kada jam bus pateiktos dokumentų kopijos ir, jam atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad G. K. kiti bendrovės akcininkai buvo žinomi, neatleidžia A. Ž., kaip bendrovės vadovo, nuo įstatyme numatytos aptariamos pareigos vykdymo. A. Ž. neįvykdė nė vieno iš alternatyvių Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos realizavimo variantų – prašomos informacijos G. K. neišsiuntė, aiškaus atsisakymo pateikti prašomą informaciją neišreiškė, neinformavo apie tai, kur ir kada pareiškėjui gali būti sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija, nepranešė, kur ir kada jam gali būti pateiktos dokumentų kopijos. G. K. akcininkų sąrašą gavo 2021 m. lapkričio 25 d., nagrinėjant civilinę bylą teisme. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. Ž. savo neteisėtu neveikimu pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

13. A. Ž. įgalioto atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – konfliktiški šalių santykiai, tarp šalių vykstantys teisminiai procesai tiek civilinėse, tiek administracinių nusižengimų bylose, tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje į teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį pradėjimo kreipėsi ne iš karto, o po to, kai buvo atleistas iš darbo, jau vykstant teisminiams procesams, – nepaneigia A. Ž. atsakomybės dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo, kaip akcininko, teisėmis. Pareiškėjas turėjo teisę gauti iš bendrovės reikalaujamą informaciją (akcininkų sąrašą), šią teisę įgyvendino įstatymo nustatyta tvarka, tuo tarpu bendrovės vadovas A. Ž., pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 14 punktą turėdamas pareigą užtikrinti įstatyme nurodytos informacijos pateikimą akcininkams, neveikė taip, kaip turėjo veikti, kad jo elgesys Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies prasme būtų laikomas teisėtu, todėl buvo pagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. A. Ž. administracinis nusižengimas pasireiškė ANK 119 straipsnio 1 dalies normoje nurodytais veiksmais – įstatyme nustatytos informacijos bendrovės akcininkui nepateikimu, tokie veiksmai, priešingai, nei nurodoma A. Ž. įgalioto atstovo apeliaciniame skunde, yra administracinių nusižengimų teisenos, o ne civilinio proceso nagrinėjimo dalykas.

14. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į A. Ž. įgalioto atstovo apeliacinį skundą, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliaciniame skunde nurodoma Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. AN2-136-282/2021 nėra teismo precedentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir inkriminuojami administraciniai nusižengimai (byloje Nr. AN2-136-282/2021 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį).

15. Apibendrindamas tai, kas aptarta anksčiau, apygardos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. atžvilgiu pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgalioto atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl pareiškėjo G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinio skundo

16. Pareiškėjo G. K. įgalioto atstovo apeliaciniame skunde keliamas A. Ž. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Skunde teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni, teismas nesilaikė ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių dėl taikytinos baudos vidurkio, nepagrįstai nenustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pakartotinio administracinio nusižengimo padarymo.

17. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

18. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, A. Ž. iki nagrinėjamoje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo (iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nebuvo baustas administracine tvarka pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. A. Ž. atžvilgiu pirmieji nutarimai dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymo, buvo priimti 2021 m. spalio 15 d. (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. eA6.-1189-899/2021, eA6.-1190-899/2021). Šie nutarimai įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 5 d., tai yra jau po šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo įvykdymo. Dėl šių aplinkybių A. Ž. 2020 m. rugsėjo 1 d. padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip pakartotinis ir nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą, nenustatydamas byloje A. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas).

19. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

20. Skirdamas nuobaudą, teismas turi atsižvelgti į visas ANK nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į baudos vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Teisinga nuobauda – bauda – paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytos baudos vidurkį, o kruopščiai vertinant padarytą administracinį nusižengimą ir jį įvykdžiusį asmenį.

21. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Skundžiamu nutarimu A. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 480 Eur bauda.

22. Apygardos teismo vertinimu, A. Ž. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra aiškiai per švelni, yra teisinga, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, A. Ž. asmenybę. Padarytas nusižengimas susijęs su įstatyme numatytos informacijos akcininkui nepateikimu, nusižengimas įvykdytas tarp šalių susiklosčius konfliktinei situacijai, todėl pareiškėjo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bendravimas buvo akivaizdžiai apsunkintas. A. Ž. yra dirbantis, nusižengimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė būdamas nebaustu administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų teisių pažeidimo sudėties būtinasis požymis, tačiau sprendžiant dėl administracinės nuobaudos, atsižvelgtina į veikos pavojingumą (ir padarinius) – akivaizdžios žalos A. Ž. neveikimas pareiškėjui, kaip akcininkui, nepadarė, duomenų apie sukeltas neigiamas pasekmes G. K., kaip akcininko, teisėms bei interesams ar patirtos konkrečios žalos dydį akcininkas nepateikė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, sumokėjo jam honorarą ir taip patyrė turtinę žalą, kurios atsiradimo pagrindas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėti veiksmai, tačiau kokios konkrečios žalingos teisinės pasekmės atsirado pareiškėjui, kaip akcininkui, dėl padaryto nusižengimo ir kuo tai pasireiškė, skunde nenurodyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad A. Ž. paskirta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda atitinka administracinės nuobaudos skyrimo pagrindus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjo G. K. įgalioto atstovo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nutarimą, skiriant A. Ž. griežtesnę administracinę nuobaudą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. įgalioto atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio bei pareiškėjo G. K. įgalioto atstovo advokato Roberto Balikos apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Boleslovas Kalainis