Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , direktorius, laiku, t. y. per 30 dienų nuo bendrovės akcininko G. K. 2021 m. gegužės 20 d. paraiškos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir klausimų pateikimo gavimo dienos (gauta 2021 m. gegužės 28 d.) nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo. Tuo A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gegužės 12 d. buvo išsiųstas pagal priklausantį ir numatytą akcininkų susirinkimą, kuris įvyks birželio 4 dieną, kartu su laišku buvo teikti įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentai, tai pelno nuostolio ataskaita ir balansas. Iš G. K. 28 dieną buvo gautas laiškas, išsiųstas 26 dieną dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir klausimų pateikimo. Buvo parašytas atsakymas ir išsiųstas registruotu laišku birželio 3 dieną. Siųstas G. K. tuo adresu, kurį nurodo kaip gyvenamą. Adresas nurodomas (duomenys neskelbtini). Siuntė atsakymą į pareiškimą. Turi šį laišką ir gali pateikti, kad buvo sureaguota. Gali pateikti kopiją, kad buvo siųsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liepos 9 dieną gavo pranešimą, kad laiškas iš pašto yra neatsiimtas. Birželio 2 dienos laiške atsakė, kad yra praleisti terminai, jog įtraukti pateiktus klausimus į sušauktą visuotinį akcininkų susirinkimą. Susirinkimas buvo numatytas birželio 4 dieną. Praleisti terminai dėl pakeitimo, kad įtraukti klausimus į 4 d. susirinkimą svarstymui. Kadangi visiems akcininkams gegužės 12 d. buvo išsiųsti registruoti laiškai, visi klausimai, nieko nebuvo gauta, buvo nuspręsta pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus: balansą, pelno nuostolių ataskaitą. Susirinkimas nebuvo perkeltas kitai datai, nes iki to jis sako, kad pažeisti tam tikri terminai sušaukus susirinkimą. Stengėsi maksimaliai, kad kuo mažiau vilkinti susirinkimo laiką ir laiku sušaukti. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą numatyta, kad iki balandžio 30 d. reikia sušaukti visuotinį susirinkimą. Čia buvo visuotinis susirinkimas, nes buvo derinamas laikas su visais akcininkais, kad jie galėtų dalyvauti. Dėl laiko stokos vienas akcininkas per savo teisininkus pateikė, kad jis susipažino ir pritaria, kitas pateikė įgaliojimus jam, kaip direktoriui, kad sutinka su visais klausimais ir papildomų neturi. Šiemet tai buvo pirmas visuotinis susirinkimas. Susirinkimas įvyko birželio 4 dieną. Susirinkimas pagal teisės aktus nėra įvykęs laiku, nes buvo sunku surinkti visus akcininkus, kad jie sudalyvautų. Gavosi taip, kad vienas parašė įgaliojimą teisininkui. Paskui prasideda atostogos ir visa kita, dėl ko terminas dar labiau nusitęstų. G. K. norėjo, kad būtent tame visuotiniame akcininkų susirinkime būtų gvildenami jo pateikti klausimai. Jokių kitų pageidavimų jis neišreiškė. Įtraukti klausimus susirinkimo darbotvarkėje birželio 4 d. negalėjo, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra numatyti terminai, iki kada galima pateikti, šiuo atveju terminai buvo praleisti. Tai yra tam tikras nusižengimas. Praleistas terminas, jei neklysta, 15 dienų. Paskutinė diena preliminariai turėtų būti apie gegužės 18 dieną. Galbūt skaičiuojant, jei laiškas būtų išsiųstas 20 dieną pakliuvęs, viskas būtų aišku, tačiau laiškas buvo išsiųstas gegužės 26 dieną. Jis praleido 6 dienas. Žiūrint iš vadovo pozicijos, jei būtų atėjusi laiku, paraiška buvo pateikta ne laiku. Iš pareiškėjo negavo jokios kitos pageidavimo datos, kada sušaukti tokį susirinkimą. Siunta neįteikta, pašto parašyta „neatsiėmė“. Kadangi buvo nurodytas toks adresas, buvo nusiųsta būtent ten. Asmuo iki šiol nėra gavęs, nes daugiau neišreiškė jokių pageidavimų. Nebuvo klausimų, kodėl jis negavo atsakymo. Nesutinka, kad yra ignoruojama, nes į laišką buvo iš karto atsakyta ir išsiųsta. Vertina, kad buvo praleistas kreipimosi terminas. Jei laiškas būtų atsiųstas laiku, iki 20 d., klausimai būtų įtraukti. Buvo pateikta likus maždaug 10 dienų iki visuotinio susirinkimo. Mano, kad jokio nusižengimo nepadarė, viskas buvo padaryta kaip priklauso pagal terminus.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ įstatų matyti nustatytos bendrovės tvarkos (b. l. 24-25).

Iš 2021 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. paraiškos „Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir klausimų pateikimo“ matyti, kad G. K. bendrovės direktoriui A. Ž. pateikė prašymą sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą bei jame apsvarstyti šioje paraiškoje pateiktus klausimus (b. l. 21-23).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. 2021 m. birželio 2 d. rašto „Dėl G. K. paraiškos“ matyti atsakymo į akcininko G. K. pateiktą paraišką turinys (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstytą poziciją, byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad A. Ž. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Visų pirma, pažymėtina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2139/2011, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018 ir kt.).

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį akcininkai turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; 6) gauti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 89 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą eilinis ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, G. K., kuriam priklauso 25 procentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (b. l. 20), 2021 m. gegužės 20 d. paraiška, kuri išsiųsta 2021 m. gegužės 26 d. ir A. Ž. gauta 2021 m. gegužės 28 d., kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, prašydamas sušaukti visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą bei jame apsvarstyti šioje paraiškoje pateiktus klausimus dėl bendrovės audito atlikimo. Šią bendrovės akcininko G. K. paraišką bendrovės direktorius A. Ž. įvertino kaip papildomų darbotvarkės klausimų pateikimą 2021 m. birželio 4 d. numatytam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei nurodė, jog tokie pasiūlymai turėjo būti pateikti likus ne mažiau kaip 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl, jo nuomone, G. K. praleido Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą kreipimosi terminą. Toks bendrovės akcininko G. K. pateiktos paraiškos vertinimas visgi buvo netinkamas. G. K. pateikta paraiška „Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir klausimų pateikimo“ atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl teisėto pagrindo per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo teismas nenustatė. Minėtoje paraiškoje bendrovės akcininkas G. K. prašė spręsti iš esmės kitokius klausimus negu buvo numatytieji 2021 m. birželio 4 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Todėl bendrovės direktorius A. Ž. per įstatymo nustatytą terminą, būtent per 30 dienų nuo G. K. paraiškos gavimo dienos, privalėjo šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl paraiškoje keliamų klausimų, nes siūlomi darbotvarkės klausimai atitiko visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o susirinkimą inicijavo akcininkas, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų (Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad 2021 m. birželio 4 d. dėl kitų nagrinėtinų klausimų buvo numatytas visuotinis akcininkų susirinkimas. Be to, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 20 d. paraiškos turinio, bendrovės akcininkas G. K. susirinkimą siūlė sušaukti 2021 m. gegužės 28 d., 2021 m. gegužės 21 d. arba 2021 m. birželio 2 d., t. y. paraiškoje pateiktus klausimus svarstyti ne 2021 m. birželio 4 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, kas tik dar kartą patvirtina, kad minėta bendrovės akcininko G. K. paraiška nebuvo prašymas papildyti 2021 m. birželio 4 d. susirinkimo darbotvarkę. Kaip teismo posėdyje pagrįstai pažymėjo pareiškėjo atstovas, bendrovės vadovas aiškiai painioja akcininkų turimas teises. Viena iš teisių yra papildyti akcininkų susirinkimo darbotvarkę, kita yra atskira teisė prašyti sušaukti atitinkamus akcininkų susirinkimus akcininkui svarbiais klausimais. Šiuo atveju buvo pateiktas prašymas, kuriame aiškiai nurodyta, kad nukentėjęs asmuo, kaip bendrovės akcininkas, prašo bendrovės vadovo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, laikantis įstatymo reikalavimų ir jame apsvarstyti prašyme pateiktus klausimus. Toks susirinkimas, bylos duomenimis, nėra sušauktas iki šiol.

Teismas, įvertinęs surinktų byloje įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius, laiku, t. y. per 30 dienų nuo akcininko G. K. 2021 m. gegužės 20 d. paraiškos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo ir klausimų pateikimo gavimo dienos (gauta 2021 m. gegužės 28 d.) nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, tuo pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Nors A. Ž. atžvilgiu Šiaulių apylinkės eismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamos dar kelios administracinių nusižengimų bylos, tame tarpe – Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, pagrindo šias bylas sujungti teismas nematė, kadangi nagrinėtinoms situacijoms negali būti taikytinas idealiosios sutapties teisinis institutas, o ANK nėra numatyta, jog esant administracinių nusižengimų realiajai sutapčiai, paskirtos administracinės nuobaudos galėtų būti subendrintos dalinio ar visiško sudėjimo būdu. Svarbu ir tai, kad ANK taip pat nėra konkrečiai numatyta, jog teismas privalo sujungti administracinio nusižengimo bylas į vieną (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-264-898/2020).

A. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.) nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, už analogiškus nusižengimus nėra baustas), nusižengimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. Ž. už administracinį nusižengimą skirtina nuobauda – kiek didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimumas. Skirti mažesnio dydžio baudą ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą ar iš vis neskirti administracinės nuobaudos nėra pagrindo, kadangi A. Ž. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, savo veiksmų kritiškai nevertino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.