Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį ir skirta jam 800 Eur bauda, taip pat priteista iš R. G. R. G. 1 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą, nes būdamas UAB „P.“ direktoriumi, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo įstatymo nustatytu terminu ir pažeidė neturtines akcininko R. G. teises, o būtent R. G.:

1) nesušaukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip iki 2017-04-30 ir tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalį,

2) į 2017-05-30 bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nuvykus R. G. atstovui advokatui G. P. ir jam pateikus 2017-05-30 notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti R. G., kaip UAB „P.“ akcininkui, jam nebuvo leista balsuoti darbotvarkės klausimais, motyvuojant netinkamu įgaliojimo įforminimu, tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalį,

3) akcininkui R. G. pasiūlius akcininkų susirinkimą sušaukti 2017-05-30 13 val., taip pat paprašius sudaryti galimybę susipažinti su UAB „P.“ metiniu pranešimu, auditoriaus išvada, metinių finansinių ataskaitų rinkiniu už 2016 m., pelno (nuostolio) paskirstymo projektu ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos, ir gavus 2017-05-10 bendrovės direktoriaus R. G. patvirtinimą elektroniniu paštu, kad paraiška gauta ir kad siūloma visuotinio akcininkų susirinkimo data yra priimtina, prašomus susirinkimui reikšmingus dokumentus (auditoriaus išvadą, 2016 m. balansą, pelno nuostolio ataskaitą, aiškinamąjį raštą) R. G. R. G. atsiuntė tik 2017-05-29, t. y. akcininkų susirinkimo išvakarėse, ir tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė ABĮ 26 straipsnio 10 dalį,

4) pažeidė akcininko R. G. neturtinę teisę balsuoti 2017-06-14 pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime per įgaliotą atstovą – advokatą G. P..

Apeliacinį skundą R. G. grindžia tuo, kad teismas nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis sprendė, kad R. G. pažeidė akcininko R. G. teises, nevertino R. G. parodymų, kad susirinkimas neįvyko dėl paties akcininko veiksmų ir dėl to, kad laiku nebuvo gauta audito išvada, kad kita susirinkimo data buvo suderinta su akcininku. Duodamas parodymus, R. G. tik pripažino, kad susirinkimas nebuvo pravestas laiku ir dėl to jis labai gailisi. Teismas savo nutarimą grindė vien akcininko atstovo G. P. pateiktais rašytiniais dokumentais, netgi tomis pačiomis kalbos ir stiliaus klaidomis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas skunde ginčija savo kaltę dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo – apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl priėjo nepagrįstų išvadų dėl jo kaltės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atliko įrodymų tyrimą. Teismas objektyviai įvertino surinktus duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ar kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantas administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.

Apelianto kaltė dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ne tik R. G. ir jo atstovo paaiškinimais, bet ir paties R. G. paaiškinimais, kuriais jis, be kita ko, iš dalies pripažino savo kaltę, taip pat liudytojo V. M. parodymais. Nors teismas nutarime detaliai neišvardino visų įrodymų, kuriais remdamasis sprendė dėl apelianto kaltės, tačiau iš nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas rėmėsi taip pat ir R. G. kartu su pareiškimu teiktais rašytiniais įrodymais, kurie teismo posėdyje buvo ištirti ir su kuriais apeliantas buvo susipažinęs. Visi šie byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, ir konstatuoti, už kokius konkrečiai veiksmus apeliantas traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl apelianto argumentai, kad teismas nutarime nenurodė, už kokius konkrečiai veiksmus (ar neveikimą) jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti.

Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad teismas nevertino jo paaiškinimų, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko iki 2017-04-30 dėl akcininko R. G. veiksmų ir dėl to, kad laiku nebuvo gauta privaloma šiam susirinkimui pravesti audito išvada. Apylinkės teismas šiuos apelianto paaiškinimus vertino, tačiau juos atmetė. R. G. ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukė ABĮ numatytu terminu iki 2017-04-30, tačiau ir apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto bandymu savo įstatymo pažeidimą pateisinti kitų asmenų veiksmais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas nutarime, ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta bendrovės vadovo pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Todėl R. G., kaip bendrovės vadovas žinodamas savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą privalėjo imtis veiksmų šiai savo pareigai įvykdyti, tačiau jos neįvykdė, dėl ko ginčo iš esmės ir nėra. Apelianto atsakomybės dėl šios savo, kaip įmonės vadovo, pareigos neįvykdymo, nešalina nei aplinkybė, kad iki 2017-04-30 nebuvo atliktas auditas, nei akcininko R. G. sutikimas nukelti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo datą. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011).

Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl to, kad bendrovės akcininko R. G. atstovas G. P. neturėjo tinkamų įgaliojimų atstovauti akcininką 2017-05-30 susirinkime, nes pateiktas įgaliojimas nesuteikė įgaliotam asmeniui ABĮ 21 straipsnyje imperatyviai įtvirtintos akcininko pareigos susirinkime dalyvauti asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad akcininko R. G. atstovas G. P. buvo tinkamai įgaliotas atstovauti akcininką 2017-05-30 visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal ABĮ 21 straipsnio 1 dalį visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti bendrovės akcininkai asmeniškai arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Iš notaro patvirtinto įgaliojimo turinio matyti, kad R. G. įgaliojo G. P. atstovauti jį kaip akcininką UAB „P.“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, įgyvendinant jo, kaip bendrovės akcininko, visas turtines ir neturtines teises, numatytas įstatymuose ir bendrovės įstatuose (b. l. 41), kurioms yra priskiriama ir ABĮ 16 straipsnyje numatyta teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Įgaliojimas aiškus, patvirtintas notaro, todėl teismui nekeliantis abejonių dėl R. G. valios suteikti G. P. įgaliojimus atstovauti jį susirinkime. Tai, kad įgaliojime turėjo būti detaliai išvardintos visos atstovui suteiktos teisės, tėra niekuo nepagrįsti apelianto samprotavimai, kadangi tokios pareigos ABĮ akcininkui suteikiant įgaliojimą savo atstovui nenumato. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. P. buvo tinkamai įgaliotas atstovauti akcininką R. G. 2017-05-30 visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau to jam daryti, atvykus į šį susirinkimą, nebuvo leista. Byloje nustatyta ir apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad G. P. atvykus į 2017-05-30 susirinkimą nustatytu laiku ir pateikus įgaliojimą, jam nebuvo leista užsiregistruoti kaip susirinkimo dalyviui, dėl ko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes sušauktame susirinkime nebuvo kvorumo (b. l. 100). Taigi akcininko atstovui G. P., kaip įgaliotam kito šios bendrovės akcininko, neleidžiant dalyvauti bei balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo pažeista ir akcininko R. G. neturtinė teisė dalyvauti bendrovės valdyme per įgaliotą asmenį. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas R. G. šiais veiksmais pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė.

Remdamasis tuo, kas paminėta, apygardos teismas daro išvadą, kad esminių nepašalintų prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Pareiškėjas R. G. prašo priteisti iš apelianto jo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro 525 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys šios pinigų sumos advokatui sumokėjimą.

ANK 666 str. numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys pareiškėjo – akcininko R. G. interesus, todėl jis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to prašymas priteisti išlaidas už atsiliepimo parengimą tenkintinas. Tačiau, atsižvelgiant į suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme apimtį, kad advokatas G. P. dalyvavo procese ir pirmojoje instancijoje, todėl bylos medžiaga jam buvo žinoma, apeliaciniame skunde naujų aplinkybių ar sudėtingų teisinių klausimų nurodyta nebuvo, apeliacinis procesas vyko rašytinio proceso tvarka, prašoma priteisti proceso išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., 666 str., nutaria :

R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. G. R. G. naudai 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.