- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- AN2-264-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00077-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos K. M. (toliau – institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje (du administraciniai nusižengimai), ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bauda su 7 kilpų konfiskavimu ir jų sunaikinimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. A. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d., 11.14 val. iki 2020 m. kovo 11 d., 11.44 val., neturėdamas teisės medžioti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) esančiuose krūmuose, neteisėtai medžiojo draudžiamais įrankiais, t. y. šešiomis kilpomis laukiniams gyvūnams gaudyti, bei neteisėtos medžioklės metu sumedžiojo du bebrus ir dvi lapes. Šiais veiksmais V. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 258 ir 58.5.10 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.
2. Be to, V. A. nubaustas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 8 d., 15 val. iki 2020 m. kovo 11 d., 11.20 val., neturėdamas teisės medžioti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) esančiame užpelkėjusiame vandens telkinyje (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), neteisėtai medžiojo draudžiamu įrankiu, t. y. viena kilpa laukiniams gyvūnams gaudyti, bei neteisėtos medžioklės metu sumedžiojo vieną bebrą. Šiais veiksmais V. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 258 ir 58.5.10 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
3. Institucijos atstovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarimą ir panaikinti rezoliucinę dalį, kuria paskirtos administracinės nuobaudos už atskirus administracinius nusižengimus subendrintos apėmimo būdu bei paskirta galutinė 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bauda ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi paskirtas nuobaudas už atskirų administracinių nusižengimų padarymą subendrinti sudėjimo būdu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. A. paskiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur baudą su administracinių nusižengimų padarymo įrankių konfiskacija.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už du skirtingu laiku ir skirtingose vietose (dvi atskiros bei savarankiškos veikos su skirtingomis pasekmėmis, pažeidimo objektais ir objektyviąja pažeidimų puse) V. A. padarytus ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytus medžioklės taisyklių pažeidimus Vilniaus valdybos aplinkos apsaugos pareigūnai surašė du atskirus administracinio nusižengimo protokolus (atskiri įrodymai, procesiniai dokumentai) ir suformavo dvi skirtingas administracinio nusižengimo bylas, kurias perdavė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Pirmosios instancijos teisme gavus šias dvi atskiras administracinių nusižengimų medžiagas buvo užvesti du atskiri teisminiai procesai, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. Institucijos atstovės teigimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime nėra jokių motyvų, kodėl buvo priimtas vienas nutarimas dviejuose skirtinguose teisminiuose procesuose dėl dviejų skirtingų, skirtingose vietose, skirtingu laiku ir skirtingomis priemonėmis padarytų administracinių nusižengimų. Siekiant bylas išnagrinėti operatyviau ir objektyviau yra galimybė jas sujungti bei nagrinėti kartu viename posėdyje, tačiau, remiantis teismų praktika, tokiais atvejais turi būti priimta motyvuota nutartis, pagrįsta teisės normomis ir paliekamas vienas bylos numeris bei vienas proceso numeris, o ne du, kas nagrinėjamu atveju nėra padaryta.
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingu laiku ir yra atskiri teisės pažeidimai, nes už padarytus nusižengimus V. A. skyrė skirtingo dydžio administracines nuobaudas, t. y. už vėliau padarytą pažeidimą paskyrė didesnę baudą. Tai tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti skiriamos dvi nuobaudos už padarytus du atskirus administracinius nusižengimus.
7. Institucijos atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 32 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad vienu nutarimu galima skirti vieną administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas ANK 38 straipsnio 1 dalį turėjo taikyti sistemiškai su minėta teisės norma, t. y. už kiekvieną atskirą administracinį nusižengimą nuobauda skiriama atskirai. Asmuo privalo atsakyti už visas savo padarytas neteisėtas veikas, todėl už du skirtingus, skirtingose vietose ir skirtingu laiku, su skirtingomis pažeidimo priemonėmis bei skirtingomis pasekmėmis nusižengimus turėjo būti nagrinėjamos dvi atskiros bylos ir priimti du atskiri nutarimai, t. y. turėjo būti vykdomi du skirtingi teisminiai procesai. Jeigu buvo nutarta viename posėdyje nagrinėti dvi atskiras bylas, tai turėjo būti motyvuota ir skirtos atskiros sankcijos už du skirtingus administracinius nusižengimus, galutinę nuobaudą skiriant vadovaujantis ir taikant ne apėmimo, o sudėjimo būdą.
8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra skirtingų administracinių nusižengimų sutapties, kai vienu metu yra pažeidžiami keli ANK straipsniai, t. y. padaromi keli skirtingi administraciniai nusižengimai, numatyti skirtinguose ANK straipsniuose. Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimai nėra padaryti vienu metu, nes nesutampa jų padarymo pradžia ir pabaiga, priemonės, pasekmės, vietos, V. A. kiekvienam iš administracinių nusižengimų rengėsi atskirai, rinkosi laiką ir vietą priklausomai nuo siekiamų rezultatų. Vienu atveju buvo tikslingai medžiojama vandens telkinyje, o kitu – sausumoje. Taip pat buvo medžiojami skirtingi gyvūnai, naudojamos skirtingos priemonės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į institucijos atstovės apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Apeliaciniu skundu institucijos atstovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, V. A. kaltės ar paskirtų nuobaudų dydžių už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau nesutinka su paskirta galutine subendrinta administracine nuobauda. Institucijos atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtas administracines nuobaudas už atskirus administracinius nusižengimus neteisingai subendrino apėmimo būdu, nes tam nebuvo teisinio pagrindo, todėl aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrins apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl paskirtų nuobaudų subendrinimo (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktos rašytinės bylos medžiagos (past. – taip pat patikrinus ir Lietuvos Respublikos teismų informacinę sistemą LITEKO) matyti, kad V. A. atžvilgiu buvo pradėtos dvi skirtingos administracinių nusižengimų teisenos, surašyti du atskiri administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 2, 12) ir dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų institucijos pareigūnų atliktų tyrimų metu surinktos rašytinės medžiagos atskirai viena nuo kitos buvo perduotos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Rašytinės administracinių nusižengimų teisenos medžiagos pirmosios instancijos teisme buvo gautos 2020 m. kovo 23 d. (b. l. 1, 11). Pažymėtina, kad perduotoms administracinių nusižengimų teisenoms pirmosios instancijos teisme buvo suteikti atskiri administracinių nusižengimų bylų ir teisminių procesų numeriai atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinių nusižengimų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungė į vieną, suteikiant bylos numerį – Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad abiejose administracinio nusižengimo bylose administracinių nusižengimų protokolus surašė ta pati institucija, administracinių nusižengimų protokolai surašyti dėl tokių pačių administracinių nusižengimų, tik padarytų skirtingu laiku, todėl siekiant užtikrinti objektyvų, greitą ir visapusišką bylų nagrinėjimą ir vadovaujantis ekonomiškumo bei protingumo principais, tikslinga bylas sujungti ir jas nagrinėti viename teismo posėdyje (b. l. 22). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio taip pat matyti, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą V. A. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus ir jam paskirtos administracinės nuobaudos, t. y. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį (administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d., 11.14 val. iki 2020 m. kovo 11 d., 11.44 val.) 800 Eur bauda ir pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį (administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 8 d., 15 val. iki 2020 m. kovo 11 d., 11.20 val.) – 1 000 Eur bauda (b. l. 32).
12. Apygardos teismas, vertindamas šias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atlikdamas procesinius veiksmus (bylų sujungimą į vieną, sujungtos bylos išnagrinėjimą viename teismo posėdyje, administracinių nuobaudų skyrimą atskirai už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą) nepažeidė esminių materialiųjų ir procesinių ANK įtvirtintų teisės normų, dėl ko nutarimas turėtų būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu. Tačiau bendrindamas paskirtas nuobaudas už atskirus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
13. ANK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kita vertus, ANK 38 straipsnio 2 dalyje (past. – teisės norma, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas subendrindamas paskirtas nuobaudas) numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį.
14. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste akivaizdu, kad V. A. padarytiems administraciniams nusižengimams negali būti taikomas idealiosios sutapties teisinis institutas, kaip tai yra apibrėžiama ANK 38 straipsnio 2 dalyje. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių nekyla jokių abejonių, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingais laikais (skiriasi administracinių nusižengimų pradžių ir pabaigų momentai), skirtingose vietose, naudojant skirtingus įrankius ir priemones. Iš byloje esančios įrodymų ir duomenų visumos taip pat galima pagrįstai teigti, kad V. A. kiekvienam iš administracinių nusižengimų rengėsi atskirai, rinkosi laiką ir vietą priklausomai nuo siekiamų rezultatų, buvo medžiojami skirtingi gyvūnai. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl taikyti apėmimo būdą, subendrinant paskirtas administracines nuobaudas, negalima.
15. Pažymėtina, kad ANK nėra numatyta, jog susiklosčius šioje byloje nagrinėjamai teisinei situacijai (past. – esant padarytų administracinių nusižengimų realiajai sutapčiai) paskirtos administracinės nuobaudos galėtų būti subendrintos dalinio ar visiško sudėjimo būdu. Svarbu ir tai, kad ANK taip pat nėra konkrečiai numatyta, jog teismas privalo sujungti administracinio nusižengimo bylas į vieną, nors pagrindą sujungti bylas gali suteikti ANK 566 straipsnio 1 dalis. Minėtoje teisės normoje nurodoma, kad tiriant administracinius nusižengimus bei nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, be kitų principų, turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo bei operatyvumo principais, t. y. teismas, siekdamas greitesnio, ekonomiškesnio ir operatyvesnio proceso gali bylas sujungti į vieną savo iniciatyva bei tai yra sėkmingai daroma ir formuojamoje pirmosios instancijos teismų praktikoje. ANK taip pat nėra numatyta, jog teismai galėtų subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra numatyta baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymuose. Vertinant tai galima pagrįstai teigti, kad įstatymo leidėjo tikslai, kai skiriamos administracinės nuobaudos, yra už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą (past. – tarp nusižengimų esant realiajai sutapčiai) asmenį nubausti be galimybės taikyti dalinį nuobaudų subendrinimą, tokiu būdu švelninant jo teisinę padėtį. Įstatymo leidėjo tikslas yra kiek galima efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga daryti teisės pažeidimus, už kurių padarymą įstatymų nustatyta tvarka kyla administracinė atsakomybė.
16. Nors ir sutiktina su institucijos atstove, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai subendrino paskirtas administracines nuobaudas apėmimo būdu, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog paskirtos baudos turėjo būti subendrintos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi jas visiškai sudedant. ANK 38 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo, o tik nustato bendrąją taisyklę, kad už kiekvieną asmens padarytą administracinį nusižengimą privaloma paskirti administracinę nuobaudą atskirai. Kaip jau paminėta, ANK nėra numatytas nuobaudų subendrinimas taikant dalinio ar visiško sudėjimo būdus, kaip tai reglamentuojama baudžiamajame įstatyme, o ANK nenumato, jog tokiais atvejais mutatis mutandis būtų taikomos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos, todėl nepagrįstas institucijos atstovės prašymas paskirtas administracines nuobaudas subendrinti vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi.
17. ANK 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda. Vertinant šią teisės normą galima teigti, jog tuo pačiu nutarimu paskyrus atskiras administracines nuobaudas už skirtingų administracinių nusižengimų padarymą, nuobaudos turėtų būti subendrinamos, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai privalo būti padaroma tik tais atvejais, kai padarytiems administraciniams nusižengimams yra būdinga idealioji sutaptis. Kaip jau paminėta, ANK numato tik vieną subendrinimo būdą, kurio šioje administracinio nusižengimo byloje taikyti negalima, nes tam nėra įstatyme numatytų sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio ANK įtvirtinto pagrindo paskirtas nuobaudas subendrinti visiško sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, naikintina nutarimo dalis dėl nuobaudų subendrinimo, ir kadangi nėra galimas administracinių nuobaudų subendrinimas vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi taikant visišką nuobaudų sudėjimo būdą, todėl institucijos atstovės skundas tenkinamas iš dalies., t. y. panaikinus skundžiamo nutarimo rezoliucijos dalį dėl nuobaudų subendrinimo vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos paliekamos nesubendrintinomis, įpareigojant V. A. sumokėti jam paskirtas nuobaudas už kiekvieną nusižengimą atskirai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos K. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarimą ir panaikinti nutarimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. A. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bauda.
Išaiškinti V. A., kad paskirtos baudos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, nusižengimų identifikacinius kodus (ROIK) (duomenys neskelbtini) (past. – paskirtos 800 (aštuonių šimtų) Eur baudos sumokėjimui už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje (administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d., 11.14 val. iki 2020 m. kovo 11 d., 11.44 val.), padarymą) ir (ROIK) (duomenys neskelbtini) (past. – paskirtos 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudos sumokėjimui už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje (administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 8 d., 15 val. iki 2020 m. kovo 11 d., 11.20 val.), padarymą), bei įmokos kodą 1001.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.