Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) eurų bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, bei proceso dalyvių prašymai

2.5. Pažymi, kad A. Ž. sistemingai pažeidinėjo Pareiškėjo teises. Nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas jau trečias epizodas, kuomet Pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Iki Nutarimo priėmimo dienos A. Ž. jau mažiausiai 2 kartus buvo pažeidęs Pareiškėjo teises įvykdydamas ANK 119 str. 1 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą, ką patvirtina įsiteisėję teismų nutarimai. Dalis byloje nagrinėjamo A. Ž. įvykdyto ANK 119 str. 1 d. pažeidimo buvo padaryta A. Ž. jau būnant baustam, kadangi aukščiau nurodyti nutarimai įsiteisėjo 2021-11-05, t. y. Pareiškėjo prašoma informacija toliau nebuvo pateikiama ir galutinai buvo pateikta arba nurodyta, kad tokios informacijos Bendrovėje nėra tik 2021-11-16. Esant tokioms aplinkybėms, matyti, kad A. Ž. sistemingai ir sąmoningai vykdė tęstinį ANK 119 str. 1 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą, kuris atsižvelgiant į anksčiau įvardintus nutarimus dar ir buvo pakartotino pobūdžio, dėl ko jam turėjo būti pritaikyta atsakomybė ir pagal ANK 119 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas bei esant objektyviems įrodymams, kad Nutarimu pripažintas A. Ž. įvykdytu ANK 119 str. 1 d. administracinis nusižengimas yra pakartotinis ir įvykęs per vienus metus nuo aukščiau aptartų nutarimų įsiteisėjimo, kuriais konstatuojama A. Ž. atsakomybė už pažeidimus taip pat įtvirtintus ANK 119 str. 1 d., mano, kad A. Ž. turėtų būti baudžiamas ne tik pagal ANK 119 str. 1 d., bet ir pagal ANK 119 str. 2 d.

3.2. A. Ž. nubaustas už tai, jog būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, akcininkui G. K. 2021-08-30, 2021-11-04, 2021-11-12, 2021-11-16 pateikė prašomą informaciją, praleidęs 7 dienų terminą, t. y., informaciją pateikė dalimis per keturis kartus bei, praleidęs 7 dienų terminą, 2021-11-04 ir 2021-11-16 nurodė, kad kitos prašomos informacijos nėra ir dėl to ji negali būti pateikiama. Pažymi, kad tarp šalių vyksta civilinis ginčas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eilės dokumentų, kuriuos buvo atsisakyta pateikti, tačiau A. Ž. už tai nubaustas, net neišnagrinėjus civilinės bylos. Vadovaudamasi ABI 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dalį akcininko prašytos viešos informacijos A. Ž. pateikė per įstatymo nustatytą terminą, kitą dalį pateikė papildydamas savo atsakymą. Sutinkama, jog A. Ž. dalies informacijos nepateikė įskaitant ir konfidencialią informaciją (dokumentus) bei pateikti juos atsisakė. Remiantis prieš tai aptartu ABI 18 straipsnio 1 dalies aiškinimu bei teismų praktika dėl bendrovės vadovui keliamų teisėto elgesio sąlygų teikiant akcininkui informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT- 40-489/2018, 2AT-16-976/2021), A. Ž. veiksmus (aiškiai išreiškiant atsisakymą akcininkei pateikti prašomą informaciją ir pan.) vertinti kaip neveikimą (arba tik formalų veikimą), užtraukiantį ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę atsakomybę, priešingai nei juos vertino žemesnės instancijos teismas, LAT (nagrinėjant analogiškas bylas) neturi pagrindo.

3.3. Nagrinėjamoje byloje keliamos aplinkybės (dėl akcininkės teisės į informaciją apimties, bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkei procese ribų nustatymo, ar informacija (dokumentai), kurią bendrovė atsisakė suteikti akcininkei, pagrįstai priskirtina konfidencialiai informacijai, ar jos bei dokumentų kopijų pateikimas akcininkei darytų žalą bendrovei ar kitaip pažeistų jos interesus ir pan.) yra ginčo dėl akcininko teisės į informaciją, kilusio taip akcininkės ir bendrovės dalykas, šias aplinkybes ginčo šalys turi pagrįsti ir įrodyti civilinio proceso nustatyta tvarka dėl ko ir nagrinėjama civilinė byla Šiaulių apylinkės teisme.

4.1. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimu į pateiktą skundą, tačiau šis procesinis dokumentas, nors jis ir yra pavadintas atsiliepimu į skundą, neatitinka atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniui keliamų reikalavimų. Nors ANK nėra detaliai reglamentuota, kokie reikalavimai yra keliami atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniui, tačiau bendroji taisyklė, egzistuojanti ir kitų bylų teisenų procesuose, kuri yra arba turi būti žinoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui pagal pavedimą advokatui, yra ta, kad atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, negali būti formuluojami savarankiški reikalavimai ir turi būti išdėstyti nesutikimo su pateiktu apeliaciniu skundu motyvai.

4.2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktame procesiniame dokumente suformuluotas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir atitinkamai išdėstyti nesutikimo su teismo nutarimu, o ne Pareiškėjo apeliaciniu skundu motyvai. Tiek, kiek susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesiniame dokumente suformuluotu reikalavimu, pažymėtina, kad toks reikalavimas, kaip jau buvo pirmiau argumentuota, negali būti atsiliepimo į apeliacinį skundą dalykas. Tas pats pasakytina ir apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesiniame dokumente išdėstytus motyvus. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pateikęs aptariamą procesinį dokumentą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia, apeidamas įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant įstatymo normą, įtvirtinančią terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuris šiuo atveju yra senokai praėjęs, paduoti, teismo nutarimo peržiūrėjimo pagal jo pateiktus argumentus ir suformuluotą reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pareiškėjas G. K. nesutinka su teismo paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu A. Ž., prašo ją padidinti ir nubausti jį ir pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kadangi A. Ž. 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo apeliacine tvarka neskundė, o pasinaudojo tik teise pateikti atsiliepimą į jį, aukštesnysis teismas jį vertina tik tiek, kiek jis susijęs su apeliaciniu skundu, papildomai nevertindamas keliamų klausimų, nesusijusių su pareiškėjo pateiktu apeliaciniu skundu.

7. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

8. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 480 iki 3 000 eurų. Apylinkės teismas, skirdamas minimalią administracinę nuobaudą – 480 Eur dydžio baudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su netinkamu bendrovės vadovo pareigų vykdymu – akcininko teisių pažeidimu), į nusižengimo padarymo aplinkybes (galimai tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kadangi vyksta ir civiliniai procesai), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nusižengimą padariusio asmens asmenybę (kaip matyti A. Ž. yra dirbantis, turintis aukštąjį išsilavinimą). Sprendžiant administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas G. K. būtų patyręs realius neigiamus padarinius, būtų sukeltos nepataisomos pasekmės, taip pat nenurodė ir galimai patirtos konkrečios žalos.

9. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

10. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl atsižvelgus į aptartą nagrinėjamo nusižengimo pobūdį, realiai pasireiškiantį tik formaliu įmonės akcininko teisių pažeidimu, į nusižengimo padarymo aplinkybes – tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, turėjusią įtakos bendrovės akcininkų tarpusavio bendradarbiavimui, kuri buvo sprendžiama ir civilinio proceso tvarka, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis administracine tvarka nebaustas, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. Ž. paskirta nuobauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam baudos minimumui, atitinka aptartą rūšinį administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, aukštesnysis teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo metu (pažeidimų padarymo metu), A. Ž. dar nebuvo baustas administracine tvarka, todėl atitinkamai ir jo veiksmai negali būti vertinami pakartotiniais ANK 119 straipsnio 2 dalies prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarimai A. Ž. atžvilgiu priimti tik nagrinėjant šią administracinę bylą (2021 m. spalio 15 d. nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (bauda sumokėta 2021 m. lapkričio 14 d.) (laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo); 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl informacijos pateikimo)).

12. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.