Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. G. K. atstovo advokato R. B. pareiškimu teismo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. veiksmų: A. Ž. neatsakė į pateiktus klausimus ir nepateikė prašomos informacijos iki 2021-11-25 visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16¹ straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 14 punktą.

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime konstatuojama, kad tarp A. Ž. ir G. K. kilęs ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžiamas civilinio proceso tvarka, jog tarp skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų kilęs konfliktas neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti A. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – baudą.

3.1. Atstovo advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, netinkamai aiškino ir taikė ANK 5 straipsnio ir 119 straipsnio nuostatas, be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarime (administracinio nusižengimo bylos numeris 2AT-25-303/2021) pateiktais išaiškinimais. Teigia, jog šie pažeidimai privedė prie neteisėto administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo.

3.2. Pažymi, jog pareiškėjas G. K. 2021 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Bendrovės vadovą, prašydamas pateikti šiame prašyme nurodytą informaciją, susijusią su būsimo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir atitinkamai balsuoti konkrečiais darbotvarkės klausimais (2021 m. gruodžio 30 d. pareiškimo 4 priedas). Bendrovės vadovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, informavo, kad atsisako pateikti pareiškėjui 2021 m. lapkričio 9 d. prašyme nurodytą informaciją, nes ginčas dėl pareiškėjo teisės į informaciją yra sprendžiamas Šiaulių apylinkės teisme ir dar nėra priimtas teismo sprendimas (2021 m. gruodžio 30 d. pareiškimo 6 priedas). Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Bendrovės vadovą, dar kartą prašydamas pateikti informaciją, susijusią su būsimo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais (2021 m. gruodžio 30 d. pareiškimo 7 priedas). Pareiškėjas savo pakartotiniame prašyme dar kartą akcentavo, jog prašoma pateikti informacija yra būtina sąlyga, kad pareiškėjas galėtų tinkamai pasiruošti balsuoti būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Pažymi tai, jog bendrovės vadovas, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotinį prašymą, ne tik nepateikė pareiškėjo reikalaujamos informacijos, bet ir neišreiškė atsisakymo pateikti prašomą informaciją (2021 m. gruodžio 30 d. pareiškimo 8 priedas).

3.3. Atstovo teigimu, bendrovės vadovo nurodytas atsisakymo pateikti informaciją pagrindas –civilinio ginčo nagrinėjimo teisme aplinkybė – nepatenka į ABĮ 16¹ straipsnio 4 dalies taikymo sritį, todėl bendrovės vadovo atsisakymas pateikti informaciją nurodytu aspektu yra neteisėtas. Pažymi, kad pats bendrovės vadovo atsakymas, kuriame yra išdėstytas atsisakymas pateikti informaciją, nėra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, jog atsakyme nėra pateikti argumentai, kurie leistų suprasti, kodėl civilinio ginčo nagrinėjimas riboja pareiškėjo teisę į informaciją, susijusią su būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Atstovo teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys – atsisakymas pateikti informaciją pagal pareiškėjo 2021 m. lapkričio 9 d. prašymą – nėra teisėtas ABĮ 16¹ straipsnio 1 ir 4 dalių prasme. Teigia, kad bet kuriuo atveju, net ir hipotetiškai pripažinus, kad civilinio ginčo tarp bendrovės akcininko ir bendrovės, veikiančios per savo vadovą, dėl informacijos pateikimo egzistavimo ir nagrinėjimo teisme aplinkybė apskritai galėtų būti teisėtas atsisakymo pateikti informaciją pagrindas, vis vien egzistuotų pagrindas teigti, jog bendrovės vadovo atsisakymas pateikti informaciją ad hoc (šį kartą, šiuo atveju) yra neteisėtas.

3.4. Taip pat skunde atstovas advokatas nurodo, kad informacija dėl kurios nepateikimo buvo inicijuotas šios administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimas, buvo būtina, kad pareiškėjas G. K. galėtų tinkamai įgyvendinti pamatinę savo, kaip akcininko, teisę – balsavimo teisę, t. y. kad pareiškėjas žinotų reikšmingą ir aktualią informaciją, susijusią su būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, galėtų pateikti papildomus klausimus ir (ar) alternatyvius sprendimų projektus ir taip galiausiai galėtų tinkamai pasiruošti balsuoti būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Pažymi, kad aptariamos informacijos gavimo ir naudojimo tikslai buvo expressis verbis įvardyti tiek 2021 m. lapkričio 9 d. prašyme, tiek 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotiniame prašyme. Ta informacija, kuriai išreikalauti buvo pradėta civilinė byla, būtina, kad pareiškėjas, kaip akcininkas, galėtų įgyvendinti kitokio pobūdžio savo teises ir pareigas, tarp jų pateikti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir ieškinį dėl žalos bendrovei atlyginimo.

3.5. Advokato teigimu, skiriasi prašomos pateikti informacijos apimtis: pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. prašymu reikalavo pateikti informaciją, kuri nėra civilinės bylos ginčo objektas. Teigia, jog skiriasi teisės į informaciją įgyvendinimo pagrindas: civilinės bylos procese yra nagrinėjamas ginčas dėl informacijos pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas pateikimo, o šios administracinės nusižengimo bylos procese yra nagrinėjamas teisės į informaciją pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 16¹ straipsnio 1 dalį pažeidimas.

3.6. Pažymi, kad skirtumai egzistuojantys tarp prašomos pateikti informacijos gavimo ir naudojimo tikslų apimties, tarp pačios teisės į informaciją įgyvendinimo pagrindų, yra tiek reikšmingi, kad civilinio ginčo dėl informacijos išreikalavimo egzistavimo ir nagrinėjimo teisme faktas ABĮ 16¹ straipsnio 1 ir 4 dalių prasme negali būti pagrindas atsisakyti pateikti 2021 m. lapkričio 9 d. prašyme nurodytą informaciją. Teigia, kad pareiškėjas dar ir 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį dėl informacijos pateikimo, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik nepateikė pareiškėjo reikalaujamos informacijos, bet ir neišreiškė atsisakymo pateikti prašomą informaciją. Pasak advokato, nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, abiem informacijos reikalavimo pagal 2021 m. lapkričio 9 d. prašymą ir 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotinį prašymą atvejais neveikė taip, kaip turėjo veikti, kad jo elgesys būtų laikomas teisėtu ABĮ 16¹ straipsnio 1 ir 4 dalių prasme, ir toks jo neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo Bendrovės vadovo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu.

3.7. Teigia, kad padarytas administracinis nusižengimas – informacijos, susijusios su būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, neteikimas – apribojo pareiškėjo galimybę tinkamai įgyvendinti pamatinę savo, kaip akcininko, teisę – balsavimo teisę, t. y. Bendrovės vadovas savo neteisėtu neveikimu apribojo pareiškėjo prieigą prie reikšmingos ir aktualios informacijos, susijusios su būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais (Bendrovės finansinio audito atlikimas), taip eliminavo galimybę pateikti papildomusklausimus ir (ar) alternatyvius sprendimų projektus ir galiausiai užkirto kelią visapusiškai pasiruošti balsuoti būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Pasak advokato, vertinant iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens perspektyvos, padarytas administracinis nusižengimas leido jam užsitikrinti savo teisinės padėties apsaugą, nes jis apribojo prieigą prie informacijos, galimai patvirtinančios, kad jis, kaip Bendrovės vadovas, veikia priešingai Bendrovės interesams, daro žalą tiek Bendrovei, tiek jos akcininkams. Tai, vertinant iš Pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, perspektyvos gali lemti didžiulius Pareiškėjo finansinius nuostolius, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimai net maskuoti atliekamas nusikalstamas veikas, kuo ir pasireiškia tokio pažeidimo pavojingumas. Atstovo teigimu, pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų teisinių argumentų visetas eliminuoja skundžiamame nutarime iškeltas abejones dėl Bendrovės vadovo padalyto administracinio nusižengimo pavojingumo.

3.8. Nurodo, kad pats pirmosios instancijos teismas (teisėjas M. L.) anksčiau išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procese, esant labai panašioms bylos faktinėms aplinkybėms, pripažino, kad Bendrovės vadovas pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Tokios pačios nuomonės buvo ir kiti to paties teismo teisėjai, kuomet nagrinėjo kitus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimus.

3.9. Pažymi, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321-303/2018). Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais pirmiau nurodytame nutarime, nes egzistuoja esminis bylų faktinių aplinkybių skirtumas: kasacinio teismo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos kontekste bendrovė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka sureagavo į bendrovės akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, t. y. 1) pateikė tam tikrą pareikalautos informacijos dalį ir 2) atsisakė pateikti kitą informacijos dalį, tačiau bendrovės vadovo atsisakymas buvo paremtas įstatymo nustatytais pagrindais ir buvo aiškiai bei išsamiai motyvuotas. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas kreipėsi ir jam atsakymas buvo pateiktas kitu teisiniu pagrindu (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 16¹ straipsnio 1 dalis), o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė atsakymo paremto įstatymo nustatytais pagrindais (skirtingai nei cituojamame kasacinio teismo nutarime) ir jis nebuvo aiškiai bei išsamiai motyvuotas. Pasak atstovo, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 5 straipsnio ir 119 straipsnio nuostatas, be to, be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarime (administracinio nusižengimo bylos numeris 2AT-25-303/2021) pateiktais išaiškinimais. Šie pažeidimai privedė pirmosios instancijos teismą prie neteisėto administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo.

3.10. Apibendrindamas atstovas nurodo, kad Bendroves vadovas be teisinio pagrindo atsisakė pateikti pareiškėjui informaciją, susijusią su būsimo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ir kartu tinkamai nemotyvavo savo atsisakymo, taip jis savo neteisėtu neveikimu pažeidė ABĮ 16¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir kartu padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnyje. Šiuo aspektu pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismas dviem 2021 m. spalio 15 d. nutarimais (administracinio nusižengimo bylų numeriai eA6.-1189-899/2021 ir eA6.-1190-899/2021)pripažino Bendrovės vadovą kaltu padarius administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Šie nutarimai įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 5 d., todėl nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra pakartotinis ANK 40 straipsnio prasme ir todėl Bendrovės vadovas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.

4. Atsiliepimu į pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. atstovė advokatė K. G. prašo atmesti apelianto G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimo.

4.1. Atsiliepime atstovė nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas įvykdė vieną iš aukščiau nurodytų pareigos realizavimo variantų – 2021-11-12 raštu „dėl informacijos pateikimo“ informavo G. K., kad atsisako jam pateikti prašomą informaciją, motyvuodamas tuo, kad ginčas dėl G. K. teisės į šią informaciją ir/ar dokumentus, G. K. iniciatyva yra sprendžiamas Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui įvykdžius vieną iš pareigos pateikti G. K. prašomą informaciją realizavimo variantų: aiškiai atsisakius pateikti prašomus dokumentus pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatavo, kad toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys neatitiko ANK 119 straipsnyje nurodytų požymių.

4.2. Atstovės teigimu, G. K. atstovas klaidina teismą nurodydamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neišreiškė atsisakymo pateikti informaciją pagal G. K. 2021-11-19 pakartotinį prašymą dėl informacijos pateikimo ir tai grindžia 2021-12-30 pareiškimo 8 priedu. Pažymi, jog G. K. 2021-11-19 UAB (duomenys neskelbtini) teikė 3 prašymus dėl informacijos pateikimo ir kartu su minėto pareiškimo 8 priedu teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atsakymą ne į pareiškimo priede Nr. 7 esantį 2021-11-19 G. K. pakartotinį prašymą, o į kitą G. K. 2021-11-19 prašymą dėl informacijos pateikimo (prie atsiliepimo pateikti priedai – G. K. 2021-11-19 prašymas dėl informacijos pateikimo, UAB (duomenys neskelbtini) 2021-11-24 raštas dėl informacijos pateikimo į G. K. 2021-11-19 pakartotinį prašymą dėl informacijos pateikimo, esantį G. K. 2021-12-30 priede Nr. 7. Pažymi, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021-11-24 rašto dėl informacijos pateikimo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad į analogišką G. G. 2021-11-09 prašymą jau yra atsakyta – ginčas dėl šios informacijos yra sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui ir pagal 2021-11-19 pakartotinį prašymą įvykdžius vieną iš pareigos pateikti G. K. prašomą informaciją realizavimo variantų – aiškiai atsisakius pateikti prašomus dokumentus – pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatavo, kad toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys neatitiko ANK 119 straipsnyje nurodytų požymių.

4.3. Atsiliepime atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir akcininko G. K. kilo ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją (t. y. dėl akcininko teisės į informaciją apimties, atsisakymo pateikti akcininkui prašomą informaciją (dokumentus) priežasčių pagrįstumo ir teisėtumo ir pan.), šis ginčas galėtų (turėtų) būti ir yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-229-1004/2022.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo G. K. atstovas advokatas R. B. nesutinka su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimu ir prašo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Ž. už atsisakymą pateikti atsakymus į klausimus ir įstatymų numatytą informaciją akcininkui iki 2021 m. lapkričio 25 d. visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo.

7. Administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkui, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Už administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui numatyta ANK 119 straipsnio 2 dalyje. Šio administracinio nusižengimo sudėties objektyviojo požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ANK, o kituose teisės aktuose, šiuo atveju – Akcinių bendrovių įstatyme.

8. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad akcininkas turi teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais.

9. ABĮ 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendrovė turi atsakyti arba raštu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymą priežastis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

10. ABĮ 16¹ straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad Bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, ir turi apie tai informuoti akcininką, arba jeigu negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės.

11. ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje 14 punkte numatyta, kad Bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams.

12. Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nusižengimą padarius pakartotinai, pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

13. Nagrinėjamu atveju G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kreipėsi į bendrovės direktorių A. Ž. su 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. raštais, prašydamas pateikti juose nurodytus dokumentus, kurie susiję su Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Bendrovės vadovas A. Ž. 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. raštais atsisakė pateikti G. K. prašomus dokumentus, nurodydamas, kad ginčas dėl G. K. teisės į informaciją ir/ar dokumentus yra sprendžiamas Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-11684-1004/2021, jog teismo sprendimas šioje byloje nėra priimtas. Be to, 2021 m. lapkričio 24 d. rašte bendrovės vadovas A. Ž. taip pat nurodė, kad dalį informacijos – dėl Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų kopijos, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl lėšų mokėjimo A. Ž. – bendrovė G. K. pateikė.

14. Skundžiamoje 2022 m. vasario 18 d. nutartyje teismas nurodė, kad bendrovės direktoriaus atsisakymas suteikti informaciją apie įmonę, nurodant, kad civilinis ginčas dėl informacijos akcininkui pateikimo nagrinėjamas teisme (civilinė byla Nr. e2-11684-1004/2021), buvo aiškus, motyvuotas ir laiku išreikštas, todėl padarė išvadą, kad A. Ž. tinkamai ir laiku atsakė į paklausimą dėl informacijos pateikimo, kaip to reikalauja ABĮ nuostatos. Su šia išvada sutinka ir apygardos teismas.

15. Nors apeliantas teisus nurodydamas, kad bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už informacijos pateikimą akcininkams, privalo įstatymuose nustatytą informaciją pateikti akcininkams, tačiau šiuo atveju įvertintina tai, kad tarp skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų (akcininko teisės gauti visą prašomą informaciją ir bendrovės išreikšto atsisakymo pateikti ją) yra kilęs konfliktas, kuris nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Tokia praktika aptariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-25-303/2021, kuria pagrįstai rėmėsi savo sprendime ir apylinkės teismas. Šis ginčas iki pareiškėjui G. K. pateikiant 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 19 d. prašymus bendrovės vadovui pateikti informaciją/dokumentus, nebuvo išspręstas, t. y. nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo aspektu dar kartą pažymėtina, kad G. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškiniu inicijavo civilinį procesą bendrovei dėl įpareigojimo pateikti informaciją, kurią jis taip pat prašo pateikti 2021 m. lapkričio 9 d. prašymu bei 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotiniu prašymu, akcentuodamas, kad ši informacija jam reikalinga pasiruošti Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir atitinkamai balsuoti Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais.

16. Jau minėta, kad gavus prašymą dėl informacijos pateikimo viena iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, alternatyvų yra aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž.2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. raštais atsisakė pateikti akcininko G. K. prašomus dokumentus, aiškiai nurodydamas atsisakymo pateikti prašomą informaciją motyvus, kad ginčas dėl informacijos/dokumentų pateikimo G. K. atžvilgiu yra sprendžiamas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir, kad sprendimas minėtoje byloje nėra priimtas. Su tuo pareiškėjo G. K. atstovas nesutinka, skunde nurodydamas, kad pagal akcininko G. K. pateiktus 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. prašymus prašoma pateikti informaciją susijusią su būsimo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, o civilinėje byloje nurodytas kitas atsisakymo pateikti informaciją pagrindas. Tačiau priešingai, nei teigiama pareiškėjo skunde, neišsprendus teisme kilusio ginčo dėl akcininko teisės gauti informaciją, nėra pagrindas daryti išvadą, kad minėto juridinio asmens vadovas tyčia sąmoningai neatliko įstatymo nustatytos pareigos pateikti akcininko G. K. 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. prašymuose nurodomą informaciją, taip pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines teises. Tokią išvadą būtų galima daryti, kaip jau minėta, tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių nutraukta pagrįstai, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.