Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Tuo metu, kai buvo patvirtinta nurodyta taikos sutartis, vaikui dar nebuvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dukrai V. V. M. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini). NDNT (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini), jai reikalingas (duomenys neskelbtini).

Nurodytos aplinkybės reikalauja ir papildomų išlaidų vaiko priežiūrai. Priteistas išlaikymas, kuris po indeksavimo sudaro 279,00 Eur, nebeatitinka šios dienos gyvenimo realijų, nebeužtikrina būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo.

Nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, pasikeitė ir pragyvenimo šalyje lygis, gerokai išaugo minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis. MMA didinimas patvirtina, kad pragyvenimas Lietuvoje brango.

Ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur. Dėl vaiko (duomenys neskelbtini) dažnai tenka būti nedarbingume ((duomenys neskelbtini)). Dėl to faktiškai dar nėra net pilno atlyginimo į rankas gavusi. Kiekvieną mėnesį moka už vaiko darželį. Buto komunaliniai mokesčiai kainuoja apie 350,00 Eur per mėnesį (žiemos metu daugiau). Ryšių, interneto paslaugos kainuoja apie 80,00 Eur per mėnesį, maistas apie 500,00 Eur, per mėnesį. Vaiko (duomenys neskelbtini) per mėnesį reikia apie 100,00 Eur, (duomenys neskelbtini) vaikui kainavo apie 4000,00 Eur.

Atsižvelgdama į vaiko (duomenys neskelbtini) ir jo poreikius visomis išgalėmis stengiasi suteikti savo vaikui pilnavertį gyvenimą, stengiasi kad jam nieko netrūktų. Visa tai atsiremia į pastovias ir papildomas išlaidas. Vaiko tėvas nesidomi vaiku, su juo nesimato, jokios papildomos pagalbos iš jo pusės nėra, vaikas tėvo nepažįsta. Prireikus išeiti kur nors savo reikalais neturi kam palikt vaiką.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Šis sąrašas, mano, vertintinas, tik kaip pavyzdinis, bet ne baigtinis. Todėl išaugusios vaiko priežiūros išlaidos, kokios jos bebūtų, mano, yra pagrindas reikalauti padidinti vaiko išlaikymą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme numatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Šeimos santykiu? teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetine?s vaiku? teisiu? ir interesu? apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, toliau – CK). Abu te?vai turi bu?ti atsakingi už vaiko aplinka? ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybiu? (požiu?riu?) sistemai, už parama? vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebe?jimus, pome?gius.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgos (toliau – Apžvalga) 5 skirsnyje konstatuota, kad ,,priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.“ Tokia išvada padaryta atsižvelgiant ir į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Tokiu būdu, teismų praktikoje faktiškai pripažįstama, kad tokio išlaikymo dydžio net nebūtina pagrįsti papildomais įrodymais, nebent išskirtiniai vaiko poreikiai reikalautų didesnio išlaikymo dydžio.

Šiuo metu (nuo 2025-01-01) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA neatskaičius mokesčių yra 1038,00 Eur arba apie 777 Eur ,,į rankas“. Pusė šios sumos sudarytų 388,50 Eur (777 : 2).

Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, vieno tėvo vienam vaikui skirtina išlaikymo suma neturėtų būti mažesnė nei 388,50 Eur. Atsakovo mokamas 270,00 Eur dydžio išlaikymas nebeatitinka nei vaiko interesų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų.

Pažymi ir tai, kad didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo naštos dalis neišvengiamai tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, ir ypač vaikas turintis (duomenys neskelbtini). Gyvenant su tokiu vaiku visuomet iškyla nenumatytų, papildomų išlaidų, reikalingų vaiko vystymuisi, auklėjimui ar ugdymui poreikis. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei. Be to, akivaizdu, kad didėjant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi ir didėja. Tai sąlygoja vaiko išlaikymui skirtinų piniginių lėšų didėjimą.

Kiekvienas vaikas turi teisę turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai būstui, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuo (duomenys neskelbtini) vaikui nustatymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iš atsakovo vaiko išlaikymui būtų priteistas 400,00 Eur dydžio išlaikymas. Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl tikrai gali teikti vaikui prašomą išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas neturi.

Vaikui nustačius (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) skirta (duomenys neskelbtini) Eur dydžio šalpos (duomenys neskelbtini) pensija. Taip pat mokama valstybės išmoka vaikui, kuri 2024 m. lapkričio mėn. buvo 152,90 Eur, ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (99,00 Eur).

Atsakovas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2025-04-25 viešo paskelbimo būdu (b.l.8), o šaukimas ir bei el. paštu (b. l. 9).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta. Laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko/neprisijungė dėl nesvarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) j. a. k. 188752021, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaiko poreikiais. Tarnyba prieštarauja ieškiniui (b.l. 6-7 dok-62645).

Tarnyba išvadoje nurodė, kad Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje ir surašė 2025-04-16 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nepilnametė V. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama R. R. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas, pasak ieškovės, yra jos motinos nuosavybė. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Bute yra svetainė – žaidimų kambarys, miegamasis kambarys (ieškovės ir dukters), virtuvė, koridorius, WC, vonia, tamsus kambarys, balkonas. Ieškovės ir vaiko kambaryje yra dvigulė lova, vaikiška lovytė, sieninė spinta, komoda, spintelė, kita spinta, lentynos. Kambaryje matosi lėlių lovytė ir daugybė žaislų. Virtuvėje taip pat yra vaikiška virtuvėlė ir mažas staliukas su maža kėdute. Vaiko žaidimo zona yra svetainėje. Kambaryje pilna vaiko žaislų, piešimo priemonių, knygučių. Nepilnametei sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti. V. V. lanko (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini). R. R. teigimu, dukra yra gavusi visus galimus specialistus, važiuoja į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gauna (duomenys neskelbtini); dabar V. V. (duomenys neskelbtini), ji jau (duomenys neskelbtini). Pasak vyr. specialistės, apsilankymo metu mergaitė buvo gerai nusiteikusi, žvali, energinga; kalbinama juokėsi, bandė kažką sakyti, pasakoti, tačiau (duomenys neskelbtini). Vaikų gydymo įstaiga – (duomenys neskelbtini).

R. R. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos – apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., taip pat gauna 194,60 Eur/mėn. už vaiką (vaiko pinigai), 248 Eur/mėn. vaiko (duomenys neskelbtini) išmoką ir 124,80 Eur/mėn. tikslinę kompensaciją. Pasak ieškovės, dukrai buvo (duomenys neskelbtini), kai ji su vaiko tėvu išsiskyrė, tačiau atsakovas pusė metų iki gimdymo ir pusė metų po gimdymo visai nematė dukros, o vėliau matė labai mažai; atsakovas nebūdavo namuose, jis - (duomenys neskelbtini). Anot moters, vėliau grįžo ir vėl išvažiavo; dabar V. M. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas matė dukrą, kai jai buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo atvažiavęs aplankyti, tačiau dukra nesuprato - kas tas dėdė, nepažįsta jo kaip tėčio, neturi jokio ryšio; tik kai būdavo vaiko išlaikymo mokėjimo diena, jis kartais paskambindavo, paklausdavo, kaip V., bet daugiau nieko. Pasak R. R., V. M. niekada su dukra nebendravo, niekada neprisidėjo prie jos priežiūros ar auginimo; jis tik mokėjo po 270 Eur/mėn. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas turi vyresnį sūnų, kuris taip pat turi (duomenys neskelbtini); jis moka ir jam išlaikymą; nurodė, kad V. M. vis sako, kad senatvėje jis būtinai prisiteis iš vaikų išlaikymą. R. R. teigimu, (duomenys neskelbtini) vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini); ji deda visas pastangas, kad dukrai būtų suteikta visa reikiama pagalba, dėl ko ji dažnai turi nedarbingumus. Pasak ieškovės, dabar mergaitei (duomenys neskelbtini), ji jau (duomenys neskelbtini); moteris pažymėjo, kad vaiko (duomenys neskelbtini) reikalauja papildomų išlaidų, taip pat brango pragyvenimo lygis, todėl atsakovo mokama išlaikymo suma (270 Eur/mėn.) yra nepakankama.

Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus atsakovą telefonu, V. M. nurodė, jog gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), dukrai V. V. teikia 280 Eur/mėn. išlaikymą (po indeksavimo). Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės R. R. prašoma išlaikymo suma (400 Eur/mėn.). Pasak vyro, jis turi dar vieną nepilnametį vaiką ((duomenys neskelbtini)), kuriam teikia 370 Eur/mėn. išlaikymą. V. M. teigimu, jis sutinka teikti dukrai 370 Eur/mėn. išlaikymą, kad išlaikymo sumos abiems vaikams būtų vienodos. Atsakovas nurodė, jog dirba vairuotoju, pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., tačiau turi finansinių įsipareigojimų, būsto nuomą (apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn.), teikia išlaikymą už abu vaikus, išlaiko senyvo amžiaus motiną ir kt. Vyras informavo, jog planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl jo atlyginimas ženkliai skirsis (į mažesnę pusę, nei šiuo metu). V. M. teigė, jog ieškovė nesudaro galimybių bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis ir randa įvairių priežasčių neduoti vaikui telefono – miegas, ligos, vaiko užimtumas, nenoras ir pan. Pasak vyro, ieškovė nebendradarbiauja ir piktybiškai neleidžia su vaiku kurti ryšio; teigė, jog pati paskambina tuomet, kai turi būti teikiamas išlaikymas. Atsakovas dalinosi, jog apie dukros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sužinojo iš ieškinio, nes ieškovė neteikia jokios informacijos apie vaiko sveikatą, ugdymą, poreikius, užimtumą ir kt. (2025-04-14 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamas).

Pažymėtina, kad šeima Tarnybai nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

V. V. augant, didėja jos poreikiai, ir priteistas vaikui išlaikymas (po 270 Eur/mėn.) nebeatitinka LR įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių (be to, nepilnametė turi ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), todėl, Tarnybos vertinimu, didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 28 punktas). Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 13, dok-87260).

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą V. V. M., gimusį (duomenys neskelbtini) d., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5472-1157/2023 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje susitarė, kad V. M. nepilnametės dukters V. V. M. išlaikymui mokės po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-03-01 iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę R. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškiniu ieškovė prašo padidinti mokamą vaikui išlaikymą nuo 270 Eur iki 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) vaikui nustatymo dienos - (duomenys neskelbtini) d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumokant vaiko motinai R. R., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo/neprisijungė, tačiau Tarnybos specialistei nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, pagal savo finansines išgales gali mokėti 370 Eur vaiko išlaikymo, nes išlaiko ir vyresnįjį sūnų ((duomenys neskelbtini)), kuriam taip pat moka 370 Eur išlaikymo.

Teisinis bylos įvertinimas

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje (b.l. 1-3, dok-9409), tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir atsakovo skiriamas vaiko išlaikymas-270 Eur per mėnesį neatitinka vaiko minimalių poreikių. Tėvas prie vaiko poreikių papildomai neprisideda, tik teikia nustatyto dydžio (270 Eur per mėnesį) išlaikymą, su vaiku nebendrauja.

Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, vaikui dar nebuvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)dukrai V. V. M. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini). NDNT (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini), jai reikalingas (duomenys neskelbtini).

Ieškovė bei jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos drabužiams avalynei, maistui, ugdymo reikmenims. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos. Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti pusė šios sumos- 400 Eur, ieškovė taip pat prisidės prie dukros išlaikymo analogiška 400 Eur suma.

Kaip jau minėta, atsakovas Tarnybos specialistams telefonu išreiškia sutikimą mokėti analogišką, kaip ir kitam vyresniajam sūnui ((duomenys neskelbtini)) 370 Eur sumą, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5472-1157/2023 priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnametės dukros poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nesikeitė apie dvejus metus, keitėsi tik jo indeksavimas. Be to, 2023-07-23 d. vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl poreikiai padidėjo.

Tarnybos duomenimis, V. V. lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini), dukra yra gavusi visus galimus specialistus, važiuoja į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gauna (duomenys neskelbtini); dabar V. V. (duomenys neskelbtini), ji jau (duomenys neskelbtini). Pasak vyr. specialistės, apsilankymo metu mergaitė buvo gerai nusiteikusi, žvali, energinga; kalbinama juokėsi, bandė kažką sakyti, pasakoti, tačiau (duomenys neskelbtini). Vaikų gydymo įstaiga – (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad ji gauna 194,60 Eur/mėn. už vaiką (vaiko pinigai), 248 Eur/mėn. vaiko (duomenys neskelbtini) išmoką ir 124,80 Eur/mėn. tikslinę kompensaciją, viso vaikui- 567,40 Eur.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas papildomai neprisideda prie vaiko išlaikymo, pripažįsta, kad ieškovė bei valstybė skiria žymiai didesnę išlaikymo sumą nei atsakovas.