Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-419-1042/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-23
Bylos Nr.: e2A-419-1042/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12060-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „P. s. t.“
Atsakovas: mažajai bendrijai „V.“

Kategorijos

2.1.5.1.2.11Kiti sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo atvejai
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-419-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12060-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.11; 2.1.5.2; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „V.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2644-947/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „P. s. t.“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „V.“ dėl nuostolių, patirtų šalinant darbų defektus, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „P. s. t.“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau ir MB) „V.“ 65302,81 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 12,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1205 Eur dydžio žyminį mokestį ir 5 328,50 Eur advokatės atstovavimo išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. birželio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Subrangos sutartis). Subrangos sutarties objektas – Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbai ir archeologiniai tyrimai, reikalingi vykdant Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimą. Po statybos darbų užbaigimo (darbų priėmimo–perdavimo) pastato eksploatavimo metu pastato valdytojas, kasmet vykdydamas statinio techninę priežiūrą, jos metu surašė statinio apžiūros aktus ir nustatė atitinkamus defektus. Apie šiuos defektus buvo informuota tiek generalinė rangovė (ieškovė), tiek subrangovė (atsakovė). Kadangi ieškovė ginčo darbų vykdymą buvo pavedusi atlikti atsakovei, visas iš užsakovo gaunamas pretenzijas siųsdavo atsakovei ir tuo metu palaikė jos poziciją ginče su užsakovu dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovė, kaip subrangovė, neprisiėmė kaltės dėl konstatuotų statinio defektų, trūkumų netaisė, todėl užsakovas kreipėsi į teismą. Atsakove buvo patraukta generalinė rangovė AB „P. s. t.“, trečiuoju asmeniu – subrangovė MB „V.“ (generalinės rangovės pusėje). Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. išnagrinėjo ginčą civilinėje byloje Nr. e2-1-488/2022, nustatė civilinės atsakomybės sąlygas ir įpareigojo rangovę AB „P. s. t.“ pašalinti konkrečius statybos darbų defektus. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d., Panevėžio apygardos teismui atmetus generalinės rangovės ir subrangovės pateiktus apeliacinius skundus, tame tarpe, ir atsikirtimus, susijusius su rangos darbų defektų priežastimis, kalte, ieškinio senaties ir garantiniais terminais. Ieškovė 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. vasario 24 d. raštais kreipėsi į atsakovę dėl teismo sprendimais nustatytų jos atliktų darbų trūkumų šalinimo. Atsakovei atsisakius savo lėšomis taisyti teismo sprendimu konstatuotus trūkumus, ieškovė pasitelkė kitus subrangovus, t. y. MB „A.“ ir UAB „U.“. Atsakovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie subrangovų atliekamus darbus, paslaugų kainą, tačiau nereiškė pretenzijų ir nepateikė atsakymų dėl ieškovės pateiktų defektų šalinimo išlaidų dydžio, sąmatose nurodytų darbų pobūdžio ir masto, ar pasitelktų kitų subrangovų tinkamumo darbams atlikti. Nurodė, kad ieškovė su MB „A.“ 2023 m. gegužės 19 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai bendrovei buvo pavesta ištaisyti visus teismo sprendime nurodytus trūkumus, išskyrus medinių sieninių panelių taisymą. Medinių sieninių panelių taisymą ieškovė 2023 m. birželio 12 d. subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pavedė atlikti UAB „U.“. Šioms bendrovėms pašalinus teismo sprendimu nustatytus trūkumus, ieškovė patyrė 65 302,81 Eur dydžio išlaidas, kurias ir prašė priteisti iš atsakovės (subrangovės), kaip iš už nuostolius atsakingo asmens. Pažymėjo, kad ieškiniu reiškiamam turtiniam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d. Senaties termino pabaiga yra 2025 m. lapkričio11 d. Ieškinys pareikštas 2023 m. lapkričio 10 d., t. y. nepraleidus senaties. Ieškovė pažymėjo, kad ji nėra praleidusi ir sutrumpinto vienerių metų senaties termino, jei teismas nustatytų, kad nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalis (dėl atliktų darbų trūkumų). Ieškovė nurodė, kad Subrangos sutarties 4.2. punkte buvo įtvirtintos subrangovės pareigos, tarp kurių 4.2.8. punkte įtvirtinta pareiga prisiimti visišką atsakomybę už objekto sugriuvimą ar defektus, kilusius dėl jos kaltės, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per šiuos garantinius terminus: per penkerius metus, per dešimt metų, esant paslėptiems statinio elementams, ir per dvidešimt metų, esant tyčia paslėptiems defektams. Subrangos sutarties 4.2.16. punktu subrangovė buvo prisiėmusi įsipareigojimą darbus atlikti kokybiškai ir tinkamai pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir techninę specifikaciją bei techninį projektą. Subrangos sutarties 15.4. punkte įtvirtinta atsakovės pareiga atlyginti užsakovės (ieškovės) dėl jos kaltės patirtus nuostolius. Ieškovė pažymėjo, kad defektų šalinimo darbams joks projektas nebuvo rengiamas ir nebuvo privalomas. Visus defektų šalinimo darbus priėmė ir jokių pretenzijų nepateikė užsakovas – Ž. saugomų teritorijų direkcija. Užsakovas raštu patvirtino, kad visi teismo sprendime nurodyti defektai yra pašalinti, darbai atlikti kokybiškai ir laikantis visų privalomų teisės aktų reikalavimų. Prieš pradedant defektų šalinimo darbus, buvo parengtos lokalinės darbų masto ir vertės sąmatos bei pateiktos atsakovei. Sąmatose fiksuoti duomenys iš esmės yra identiški atliktų darbų aktuose nurodytiems duomenims. Atsakovė niekada neneigė tokių skaičiavimų, kainos ar darbų masto, nepateikė įrodymų apie kitokias tokių darbų vertes. Visi atlikti darbai buvo susiję su defektų šalinimu, vykdant teismo sprendimą. Jokie papildomi darbai nebuvo atliekami. Laikui bėgant padaryti defektai didėjo. Išlaidų dydis dėl to, kad aktuose nurodytos patalpos Nr. 003 ir Nr. 002, kurios nenurodytos teismo sprendime ar statinio apžiūros aktuose, nesikeičia ir nesikeistų. Kai kuriose patalpose sienos buvo išklijuotos plytelėmis ir sienos trūko kartu su jomis, todėl plyteles buvo būtina keisti. Nei teismo sprendime, nei statinio apžiūros aktuose nebuvo išskirtos patalpos, kuriose buvo aptikti medinių panelių defektai. Buvo sprendžiama apie visus medinius panelius, kuriuose pastebėti įtrūkimai ir atsakomybė už juos priskirta atsakovei. Patalpų ir panelių žymėjimas buvo suderintas su užsakovo atstovais ir yra fiksuotas 2024 m. vasario 1 d. Pašalintų defektų priėmimo akte. Šalinant šiuos defektus, papildomai nustatyta ir tai, kad 2013–2014 metais medinių panelių darbai buvo atlikti ne pagal technologiją, pažeidžiant restauravimo taisykles (panelių tvirtinimo sistema sugadinta), todėl kai kurios medinių panelių dalys buvo pradėjusios irti. Subrangovei UAB „U.“ teko iš naujo gaminti sugadintas paslankias jungtis ir t. t. Apie tokius paslėptus defektus ir dėl to papildomus darbus, kurių vertė sudarė 1 840 Eur, atsakovė buvo informuota 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad visų darbų techninis projektas buvo parengtas 2013–2014 m., o defektų šalinimo darbai atlikti 2023 metais. Atsakovė turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko tam, kad pati atliktų defektų šalinimo darbus ir patirtų tokias išlaidas, kurios jai atrodytų protingos.

3. Atsakovė MB „V.“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis pareikštas, praleidus garantinį penkerių metų terminą pagal 2013 m. birželio 10 d. Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimą, paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu šis terminas pasibaigė 2019 m. rugsėjo 3 d. Netenkinus prašymo dėl ieškinio nepagrįstumo, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 10 dalimi, CK 6.667 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsakovė prašė šioje byloje taikyti ieškinio senatį, skaičiuojant, kad ieškovė ieškinį turėjo pateikti per vienerius metus nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 12 d. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą pagal Subrangos sutartį pateikė, pasibaigus sutartyje numatytam garantiniam terminui. Subrangos sutarties 4.2.8. punkte subrangovė įsipareigojo prisiimti visišką atsakomybę už objekto sugriuvimą ar defektus, kilusius dėl jos kaltės, jei objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per atitinkamus garantinius terminus (Subrangos sutarties 4.2.8.1., 4.2.8.2., 4.2.8.3., 4.2.8.4. punktai). Garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo pasirašyto statybos užbaigimo akto dienos. Atlikus visus darbus objekte, 2014 m. rugsėjo 3 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudaryta statybos užbaigimo komisija atliko šiame akte nurodytų statinių statybos užbaigimo procedūras. Tai patvirtina, kad visi darbai šiame objekte buvo atlikti kokybiškai ir pagal projektinę dokumentaciją. Garantinis penkerių metų terminas pagal Subrangos sutartį pasibaigė 2019 m. rugsėjo 3 d. Ieškovė reikalavimą atsakovei dėl defektų ištaisymo pirmą kartą pateikė 2022 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams po garantinio termino pasibaigimo. Iki tol ieškovė atsakovei nereiškė pretenzijų dėl defektų ir pati civilinėje byloje Nr. e2-1-488/2022 įrodinėjo, kad defektai atsirado ne dėl rangovės ir/ar subrangovės kaltės, o dėl netinkamo pastato eksploatavimo. Iki 2022 m. gruodžio 23 d. pastabų ar pretenzijų atsakovei dėl darbų kokybės ar netinkamo Subrangos sutarties vykdymo ieškovė nereiškė. Atsakovė dar 2014 m. spalio 22 d. nustatė, kad objektas, kuriame buvo atlikti rangos darbai, nešildomas, neįjungta mechaninė ventiliacija, todėl daugelyje patalpų buvo žema temperatūra ir per didelė drėgmė, ir tai kėlė grėsmę pagal Subrangos sutartį atliktų darbų išsaugojimui. Atsakovės vertinimu, ji nėra atsakinga už nustatytus defektus. Ieškovė, kaip generalinė rangovė, savo ruožtu uždraudė atsakovei, kaip subrangovei, domėtis pastato eksploatavimo sąlygomis ir pati neatliko jokių aktyvių veiksmų šiuo klausimu. Atsakovės vertinimu tai lėmė atitinkamas pasekmes dėl ieškovei nepalankaus teismo sprendimo. Teismo sprendimo pasekmes turi prisiimti tik ieškovė. Ieškovės pasirinktos subrangovės MB „A.“ ir UAB „U.“ negalėjo atlikti defektų šalinimo darbų, nes šioms bendrovėms nesuteikta teisė verstis tokia veikla, nes pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priskiriami ypatingų statinių kategorijai, o pagal Kultūros vertybių registro duomenis – Nekilnojamosioms kultūros vertybėms (unikalus KVR kodas 10861). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti 3 detalių keitimo darbus, nors teismo sprendime buvo nurodyta keisti tik dvi detales. Atsakovė nurodė, kad buvo šalinami defektai patalpose Nr. 002 ir Nr. 003, nors šios patalpos nebuvo nurodytos teismo sprendime. Atsakovė kvestionuoja darbų, susijusių su glazūruotų plytelių keitimu, būtinybe. Teismo sprendime nebuvo įpareigojimo dėl glazūruotų plytelių pakeitimo, statytojo defektų fiksavimo dokumentuose taip pat nebuvo fiksuoti glazūruotų plytelių defektai. Plytelių keitimas, atsakovės vertinimu, nėra defektų šalinimas pagal teismo sprendimą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti medinių panelių tvarkymo papildomus darbus. Pagal 2024 m. vasario 1 d. Pašalintų defektų priėmimo aktą UAB „U.“ atliko papildomus darbus – panelių ir karnizų atkūrimą, kurių nebuvo įpareigota atlikti ieškovė pagal teismo sprendimą. Ieškovė neįrodė, kad šie darbai buvo būtini, šalinant panelių defektus pagal teismo sprendimą, bei tai, kad subrangovė šioje darbų zonoje apskritai vykdė darbus, t. y. buvo išmontavusi šioje zonoje medinius panelius, ar keitė konstrukciją. Reikalavimas dėl išlaidų medinių panelių defektų šalinimo darbams nėra pagrįstas. Atsakovė nurodė, kad subrangovės MB „A.“ ir UAB „U.“ neturėjo tinkamos kvalifikacijos atlikti darbų defektų šalinimo darbus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl nurodytų procesinių palūkanų yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atmetė atsakovės mažosios bendrijos „V.“ prašymą taikyti ieškinio senatį ir priteisė ieškovei AB „P. s. t.“ iš atsakovės MB „V.“ 65 302,81 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (65 302,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 205 Eur žyminį mokestį, 5 155,85 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, kad generalinės rangovės (ieškovės) turtinis reikalavimas subrangovei (atsakovei) dėl nuostolių, kurie susidarė šalinant darbų trūkumus užsakovei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų (defektų) ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimo.

6. Teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-365-755/2022, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Ž. regioninio parko direkcijos ieškinį dėl projektuotojo, statinio techninę priežiūrą atlikusio asmens, rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus atsakovėms AB „P. s. t.“, UAB „P. ir r. i.“, MB „S. s.“, tretiesiems asmenims MB „V.“, IĮ „J. P.“, AB „L. d.“, BAB „A. c. M.“, L. M. ir V. T. įpareigoti AB „P. s. t.“ pašalinti statybos darbų defektus paliko iš esmės nepakeistą. Minėtoje byloje buvo išsamiai įvertintos trūkumų (defektų) atsiradimo priežastys, pasiremta byloje atlikta statinio eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų (defektų) teismo ekspertize.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo ir nebuvo iš naujo vertintos minėtų teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsiradusių trūkumų (defektų).

8. Teismas vertino, kad atsakovė MB „V.“ rėmėsi tais pačiais argumentais dėl neva nepagrįstai pritaikytos civilinės atsakomybės rangovei AB „P. s. t.“ ir subrangovei MB „V.“, ginčijo teismų jau konstatuotus trūkumus (defektus) ir už juos atsakingus asmenis, teikė nepagrįstus argumentus apie reikalavimams pareikšti praleistus terminus, pakartotinai rėmėsi argumentais, kad trūkumų (defektų) atsiradimą lėmė netinkamas objekto eksploatavimas ir pan. Pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai įvertino tai, kad turtiniai reikalavimai rangovei AB „P. s. t.“ (taigi, ir subrangovei MB „V.“) buvo pateikti, galiojant rangos sutartyje numatytiems garantiniams terminams, ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl pagrindo jį atmesti, pritaikius CK nuostatas dėl senaties, teismai nenustatė.

9. Teismas konstatavo, kad Panevėžio apylinkės teismo sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės apie trūkumus (defektus) ir terminus pateikti reikalavimus dėl trūkumų (defektų) (garantiniai terminai, ieškinio senaties terminas) turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam šalių ginčui ir iš naujo šių aplinkybių nenustatinėjo.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal 2013 m. birželio 10 d. šalių sudarytą subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) defektinius darbus faktiškai atliko atsakovė MB „V.“, veikusi kaip subrangovė, o defektų apimtis galutinai buvo nustatyta tik išsprendus teisminį užsakovo, generalinės rangovės (ieškovės) ir subrangovės (atsakovės) ginčą, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d., kuomet įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nutartis. Tuomet tapo aišku, kas yra atsakingas užsakovui už nustatytus defektus – generalinė rangovė AB „P. s. t.“, pasitelkusi subrangovę MB „V.“. Teismas konstatavo, kad ši teismo sprendimo įsiteisėjimo data yra pradžia senaties termino, kuris taikytinas atitinkamai generalinės rangovės (AB „P. s. t.“) ir subrangovės (MB „V.“) tarpusavio santykiams. Teismas nustatė, kad ieškinį atsakovei ieškovė į teismų informacinę sistemą Liteko pateikė 2023 m. lapkričio 8 d., t. y. nepraėjus vienerių metų senaties terminui.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir siekė padėti įrodyti MB „V.“ atsakomybę šalinančias aplinkybes, tačiau Panevėžio apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo sprendimu ši generalinės rangovės ir subrangovės pozicija buvo atmesta kaip neįrodyta ir nepagrįsta.

12. Teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie patvirtina atsakovės kaltę dėl neteisėtų veiksmų, sąlygojusių darbų defektus. Nuostolių faktą ir dydį ieškovė įrodė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų nustatytas bylos duomenimis.

13. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad teismo sprendimu nustatytų defektų šalinimo darbai priskirtini prie ypatingojo statinio paprastojo remonto darbų ir pagal teisinį reglamentavimą reikalavimai dėl projekto, priežiūros, rangovų atestacijos ir pan. yra netaikomi. Pažymėjo, kad ieškovė defektų šalinimo darbus organizavo profesionaliai ir atsakingai.

14. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, filmuotos vaizdo medžiagos, nuotraukų, liudytojų parodymų visumą, šalių argumentus, konstatavo, kad ieškinio turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 65 302,81 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

15. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas taikyti ne Civiliniame kodekse, o Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) MB „V.“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į subrangos sutarties uždarumo principą ir ieškovo reikalavimų dėl defektų taisymo pateikimą atsakovei, pasibaigus garantiniams terminams.

Atsiliepimas

16.2. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį ir baigiamojoje kalboje) pateiktų argumentų, jog ieškovė, kaip generalinė rangovė, būdama statybos darbų profesionalė, aktyviai dalyvavo atsakovei vykdant darbus šiame objekte, kontroliavo darbų kokybę, priiminėjo darbus ir reikiamus sprendimus kartu su objekto statytoju bei valdytoju ir gavo už tai atlygį (generalinės rangos mokestį) pagal sutartį, todėl šiuo atveju atsakomybės taikymas tik subrangovės atžvilgiu prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

16.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir nepakankamai motyvuotas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16.4. Ieškovės pasirinkti subrangovai negalėjo atlikti defektų šalinimo darbų, nes jiems nesuteikta teisė verstis tokia veikla.

16.5. Ieškovė neįrodė, kad jos pasamdyti subrangovai atliko Panevėžio apylinkės teismo sprendime nurodytų defektų šalinimo darbus, o vykdė tuos darbus, dėl kurių susitarė su objekto valdytoju.

16.6. Teismas nepagrįstai priteisiamas procesines palūkanas skaičiavo nuo galutinai ieškovės suformuluoto ieškinio reikalavimo 65 302,81 Eur, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 10 d. Palūkanos galėjo būti skaičiuojamos nuo atitinkamos sumos ir datos, kai toks reikalavimas buvo pateiktas.

16.7. Teismas iš atsakovės priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.

16.8. Teismas sprendime netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „P. s. t.“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir iš esmės išnagrinėjo kilusį ginčą, tinkamai nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės nuomone, atsakovė apeliaciniu skundu neįrodė pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės AB „P. s. t.“ reikalavimas dėl nuostolių, patirtų šalinant darbų defektus, atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovės AB „P. s. t.“ atsakovei MB „V.“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų šalinant darbų defektus, atlyginimo.

23. Apeliantė skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus.

24. LR CK 6.650 straipsnis numato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Jeigu generalinis rangovas sutinka, užsakovas turi teisę sudaryti sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui.

25. LR CK 664 straipsnyje numatyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas - rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip. Įstatyme ar sutartyje nustatyti terminai reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti ir (ar) garantiniai terminai nepaneigia rangos darbų perdavimo-priėmimo akto teisinės reikšmės, t. y. užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų aptariamu teisiniu pagrindu atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui rangos darbus priimant. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti. Taisyklė, pagal kurią deliktinė atsakomybė negali būti taikoma tuo atveju, kai skolininko prievolė kyla iš sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taikytina ir analogiškais nagrinėjamam atvejais - kai generalinis rangovas reiškia subrangovui reikalavimą, kildinamą iš jų sudarytos rangos sutarties, todėl į ją, be kita ko, turi būti atsižvelgiama nustatant ginčo sutarties sąlygos turinį ir vertinant jos reikšmę nagrinėjamam ginčui. Ginčo sutarties sąlyga teismo turi būti aiškinama pagal CK nuostatas dėl sutarčių aiškinimo ir teismų praktiką, be kita ko, atsižvelgiant į sutarties sąlygų visumą, rangos santykių teisinį reglamentavimą ir būdingą versle tokių sutarčių praktiką; turėtų būti nustatyta, dėl kokios atsakomybės apimties ir taikymo sąlygų šalys susitarė sudarydamos sutartį, ar tikrieji sutarties šalies ketinimai buvo susitarti dėl neapibrėžtos dėl dalyko ir neribotos laiko atžvilgiu atsakovės atsakomybės, iš esmės atsisakant rangos santykių teisiniame reglamentavime nustatytos rangovo interesų apsaugos. Generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

27. Apeliantė skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovė atsakovei reikalavimą dėl defektų taisymo pareiškė pasibaigus subrangos sutartyje numatytam garantiniam terminui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su šiais apeliantės skundo teiginiais.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (užsakovė) ir AB „P. s. t.“ (rangovė) 2013 m. gegužės 23 d. sudarė Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimą, paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). AB „P. s. t.“ ir MB „V.“ (sutarties pasirašymo metu V. ir R. R. TŪB „V.“) susitarė, kad dalį paslaugų šiame objekte subrangos pagrindais vykdys MB „V.“. Šalys 2013 m. birželio 10 d. pasirašė Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimą, paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas – Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbai ir archeologiniai tyrimai, reikalingi vykdant Ž. regioninio parko lankytojų centro įrengimą (tvarkomieji statybos ir paveldosaugos darbai, archeologinių tyrimų organizavimas, vazų bei skulptūrų restauravimas ir įrengimas, dekoro elementų, medinių panelių restauravimas, tvarkomųjų statybos ir paveldosaugos darbų užbaigimo procedūrų organizavimas ir kita). Pagal sutarties priedą „Suvestinis statybos kainos apskaičiavimas“ buvo susitarta dėl šių darbų: 1) teritorijos tvarkymas; 2) vidaus tinklai; 3) ledainė; 4) rūmų restauravimo darbai; 5) rūmų pritaikymo darbai; 6) lauko vandentiekio tinklai; 7) lauko nuotekų tinklai; 8) lietaus nuotekų tinklai; 9) lauko elektros jėgos ir apšvietimo tinklai; 10) šilumos gamyba; 11) lauko ryšių tinklai; 12) archeologija. Subrangos sutarties 4.2. punkte „Rangovo pareigos“ įtvirtintos subrangovės pareigos. Pagal sutarties 4.2.8. punktą subrangovė įsipareigojo prisiimti visišką atsakomybę už objekto sugriuvimą ar defektus, kilusius dėl jos kaltės, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per garantinius terminus. Subrangos sutarties 15.4. punktu šalys susitarė dėl subrangovės (atsakovės) pareigos atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus dėl subrangovės kaltės. Atlikus visus tvarkomuosius statybos darbus, 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad statiniai atitiko statinio projekto sprendinius. Po darbų užbaigimo, t. y. pastato eksploatavimo metu, pastato valdytojas nustatė tam tikrus defektus, apie kuriuos informuodavo tiek ieškovę (generalinę rangovę), tiek atsakovę (subrangovę). MB „V.“ 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 2 Ž. regioninio parko direkcijai nurodė, kad defektų nepripažįsta, be to, yra pasibaigę garantiniai terminai. Ginčo dėl defektų šalinimo nepavykus išspręsti taikai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir pastato valdytojas su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą. AB „P. s. t.“ buvo atsakove, o MB „V.“ – trečiuoju asmeniu AB „P. s. t.“ pusėje. Rangovė ir subrangovė nesutiko su ieškinio reikalavimais ir laikėsi tų pačių atsikirtimų į ieškinį argumentų (prašymai taikyti ieškinio senaties terminus, prašant nustatyti, kad už defektus yra atsakingas pastato valdytojas, netinkamai eksploatavęs pastatą bei dar sutarčių vykdymo eigoje atsisakęs dalies darbų). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1-488/2022, įpareigojo AB „P. s. t.“ pašalinti šiuos statybos darbų defektus (aštuonios pozicijos): Pritvirtinti iškritusias dvi stogo dangos detalės fasaduose 1-10 ir A-F, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); Sutvarkyti atsilupusius (atšokusius) lubų, sienų dažus, tinkas patalpose: 004, 005-007, 140, 245, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); Sutvarkyti atšokusį tinką lubose patalpose: 105, 106, 201, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); Sutvarkyti įtrūkimus lubų konstrukcijose (dekoro) patalpose: 104, 106, 205, 206, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); Sutvarkyti plyšius prie palangių, langų rėmų, durų staktų ir prie grindų plintusų (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); Sutvarkyti įtrūkimus lubose patalpose: 109, 117, 138, 139, 141, 144, 204, 220, 222, 242, 236, 225, 233, 235, 242, 243, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); Sutvarkyti įtrūkimus sienose patalpose: 104, 105, 106, 109, 116, 127, 137, 141, 142, 143, 201, 202, 203, 204, 206, 207, 210, 211, 214, 216, 224, 222, 223, 225, 226, 231, 232, 233, 234, 235, 239, 240, 241, 242, 243, 245, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); Sutvarkyti įtrūkimus tarp sienos ir medinių panelių bei medinių panelių plokštumose (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas; Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4). Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2A-365-755/2022 priėmė nutartį, kuria nutarė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiuo sprendimu teismas nurodė, kokius defektus privalo ištaisyti AB „P. s. t.“, statybos rangos santykiuose veikusiai kaip generalinė rangovė, pasitelkusiai į pagalbą subrangovę MB „V.“.

29. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendime ir Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartyje išsamiai įvertino trūkumų (defektų) atsiradimo priežastis, pasirėmė byloje atlikta statinio eksploatavimo metu atsiradusių trūkumų (defektų) teismo ekspertize, todėl nagrinėjamoje byloje negalėjo ir nebuvo iš naujo vertintos minėtų teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsiradusių trūkumų (defektų). Teismas vertino, kad atsakovė MB „V.“ nagrinėjamoje byloje nepagrįstai iš naujo rėmėsi tais pačiais argumentais dėl neva nepagrįstai pritaikytos civilinės atsakomybės rangovei AB „P. s. t.“ ir subrangovei MB „V.“, ginčijo teismų jau konstatuotus trūkumus (defektus) ir už juos atsakingus asmenis, teikė nepagrįstus argumentus apie reikalavimams pareikšti praleistus terminus, pakartotinai rėmėsi argumentais, kad trūkumų (defektų) atsiradimą lėmė netinkamas objekto eksploatavimas ir pan. Pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai bei Panevėžio apygardos teismas tai įvertino, kad turtiniai reikalavimai rangovei AB „P. s. t.“ (taigi, ir subrangovei MB „V.“) buvo pateikti, galiojant rangos sutartyje numatytiems garantiniams terminams, ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl pagrindo jį atmesti, pritaikius CK nuostatas dėl senaties, teismai nenustatė.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad Panevėžio apylinkės teismo sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės apie trūkumus (defektus) ir terminus pateikti reikalavimus dėl trūkumų (defektų) (garantiniai terminai, ieškinio senaties terminas) turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam šalių ginčui ir iš naujo šios aplinkybės nenustatinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

32. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atskira subrangos sutartis, o sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo.

33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

34. Ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

35. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualus sutrumpintas ieškinio terminas įtvirtintas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis šalių 2013 m. birželio 10 d. sudarytos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad defektų apimtis galutinai buvo nustatyta tik išsprendus teisminį užsakovo, generalinės rangovės (ieškovės) ir subrangovės (atsakovės) ginčą. Panevėžio apygardos teismui 2022 m. lapkričio 11 d. priėmus nutartį, įsiteisėjo Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo buvo konstatuoti konkretūs defektai darbų, kuriuos atliko MB „V.“. Todėl nuo 2022 m. lapkričio 11 d., kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas, tapo aišku, kas yra atsakingas užsakovui už nustatytus defektus – generalinė rangovė AB „P. s. t.“, pasitelkusi subrangovę MB „V.“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ši teismo sprendimo įsiteisėjimo data yra laikytina pradžia senaties termino, kuris taikytinas atitinkamai generalinės rangovės (ieškovės AB „P. s. t.“) ir subrangovės (atsakovės MB „V.“) tarpusavio santykiams. Ieškovei buvo žinoma, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek įsiteisėjus teismo sprendimui, subrangovė MB „V.“ savo atsakomybės nepripažįsta. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį atsakovei į teismų informacinę sistemą Liteko pateikė 2023 m. lapkričio 8 d., t. y. nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

37. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas, nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą bei pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui šioje byloje pareikšti.

38. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį ir baigiamojoje kalboje) pateiktų argumentų, jog ieškovė, kaip generalinė rangovė, būdama statybos darbų profesionalė, aktyviai dalyvavo atsakovei vykdant darbus šiame objekte, kontroliavo darbų kokybę, priiminėjo darbus ir reikiamus sprendimus kartu su objekto statytoju bei valdytoju ir gavo už tai atlygį (generalinės rangos mokestį) pagal sutartį, todėl šiuo atveju atsakomybės taikymas tik subrangovės atžvilgiu prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

39. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 13 punkte konstatavo, kad ieškovė, priešingai nei teigia atsakovė, bendradarbiavo su atsakove ir siekė padėti įrodyti MB „V.“ atsakomybę šalinančias aplinkybes, tačiau Panevėžio apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo sprendimais, ši generalinės rangovės ir subrangovės pozicija buvo atmesta kaip neįrodyta ir nepagrįsta.

40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė neįrodė, kad jos pasamdyti subrangovai atliko Panevėžio apylinkės teismo sprendime nurodytų defektų šalinimo darbus, o vykdė tuos darbus, dėl kurių susitarė su objekto valdytoju.

41. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su MB „A.“ 2023 m. gegužės 19 d. sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai bendrovei buvo pavesta ištaisyti visus teismo sprendime nurodytus trūkumus, išskyrus medinių sieninių panelių tvarkymą (septynios pozicijos iš aštuonių pozicijų, nurodytų Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendime). Sutarta darbų kaina – 47 107,44 Eur be PVM. Medinių sieninių panelių tvarkymą (taisymą) ieškovė 2023 m. birželio 12 d. Subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pavedė atlikti UAB „U.“ (viena pozicija iš aštuonių pozicijų, nurodytų Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendime). Šiai bendrovei buvo pavesta Ž. regioninio parko lankytojų centre atlikti šiuos darbus: medinių panelių įspraudų išmontavimas, skilimų klijavimas, intarpų įklijavimas, paslankios konstrukcijos gamyba, defektų retušavimas, įspraudų ir paslankios konstrukcijos sumontavimas. Sutarta darbų kaina – 16 355,37 Eur be PVM. Vykdant darbus, paaiškėjo, kad būtina atlikti papildomus ir sutarties sudarymo metu neidentifikuotus medinių panelių taisymo darbus, už kuriuos papildomai buvo išrašyta sąskaita už 1 840 Eur sumą. Galutinė atliktų darbų kaina yra 18 195,37 Eur (16 355,37 Eur pradinė sutarta kaina + 1 840 Eur už papildomus darbus). MB „A.“ atliktus darbus be pretenzijų priėmė Ž. saugomų teritorijų direkcijos direktorius M. B. 2023 m. birželio 26 d. Pašalintų defektų priėmimo aktu ir 2023 m. spalio 4 d. Pašalintų defektų priėmimo aktu. Aktuose papildomai pažymėta, kad šių aktų pagrindas yra 2022 m. kovo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1-488/2022. 2023 m. spalio 4 d. akte papildomai pažymėta, kad visi defektai yra pašalinti. Ž. saugomų teritorijų direkcijos direktorius M. B. 2024 m. vasario 1 d. Pašalintų defektų priėmimo aktu taip pat patvirtino, kad pagal 2022 m. kovo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą visi be išimties defektai yra pašalinti tinkamai, pretenzijų užsakovas nebeturi, visi defektų šalinimo darbai atlikti kokybiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartais, techniniais reglamentais bei kitais teisės aktų reikalavimais. Ieškovė už atliktus darbus MB „A.“ 2023 m. liepos 10 d. pervedė 23 002,55 Eur, 2023 m. liepos 27 d. – 14 063,61 Eur, 2023 m. spalio 23 d. – 10 041,28 Eur. Iš viso pervesta – 47 107,44 Eur, t. y. 2023 m. gegužės 19 d. subrangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą kainą. Ieškovė už atliktus darbus UAB „U.“ 2023 m. gruodžio 5 d. sumokėjo 5 808,00 Eur, 2024 m. sausio 4 d. – 7 241,85 Eur, 2024 m. vasario 28 d. – 8 966,55 Eur.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė įrodė, kad jos pasamdyti subrangovai atliko Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendime nurodytų defektų šalinimo darbus, jie buvo priimti be pretenzijų, nurodant, kad visi defektai yra pašalinti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

43. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).

45. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, yra išimčių, kai procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo vėlesnio momento, nes piniginė prievolė ne visada egzistuoja iki bylos iškėlimo, kartais ji atsiranda vėliau (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Viena iš tokių išimčių, kai procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, yra atvejis, kai teisme sprendžiamas ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kompensacijos už ją dydžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-701/2024 22, 25 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisiamas procesines palūkanas skaičiavo nuo galutinai ieškovės suformuluoto ieškinio reikalavimo 65 302,81 Eur, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 10 d. Apeliantės vertinimu palūkanos galėjo būti skaičiuojamos nuo atitinkamos sumos ir datos, kai toks reikalavimas buvo pateiktas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 43-48 punktuose nurodytas aplinkybes neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovei 5155,85 Eur yra per didelės. Apeliantė pažymėjo, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino ieškovės veiksmų dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo du kartus, ieškovės iniciatyva buvo prašoma atidėti teismo posėdžius, dėl ko užsitęsė bylos nagrinėjimas ir padidėjo ieškovės išlaidos, t. y. advokatės atstovavimo išlaidos. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. iš karto tinkamai nesuformulavus ieškinio reikalavimo, neturėjo būti priteisiamos iš kitos šalies.

51. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies (96,76 procentai), proporcingai priteistinos ieškovei ir atsakovės išlaidos už advokatės teisines paslaugas – 5 155,85 Eur (5 328, 50 Eur x 96,76 procentai = 5 155,85 Eur). Teismas sprendė, kad priteistinos išlaidos laikytinos protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pažymėjo, kad atsakovė nekvestionavo ieškovės bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumo.

52. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

53. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

54. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

55. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

56. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

57. Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

58. Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą.

59. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5328,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio, patikslinto ieškinio ruošimą, atstovavimą teismo posėdžiuose).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, į nagrinėjamą bylą ieškovės pateiktus jos atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei atsižvelgdama į CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 p., 8.18 p., sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos. Nagrinėjamu atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ieškovės atstovui atliekant veiksmus: procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui (kas apima ne tik procesinio dokumento paruošimą, teikimą teismui, bet ir teisines konsultacijas ir pan.), susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių byloje nenustatyta. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, yra realios ir pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismui ieškinį tenkinus iš dalies (96,76 procentais) ieškovė patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

61. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis ir ieškovei priteisdamas atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų nepažeidė.

Dėl įrodymų vertinimo

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

63. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

64. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

65. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

66. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

67. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

69. Ieškovė teikdama Šiaulių apygardos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą teismo prašė iš apeliantės priteisti ieškovės turėtas 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su atsakovės apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo dalyką, ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, įvertindama ieškovės atstovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui paruošti ir ieškovei suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos nuo 2420,00 Eur iki 1500,00 Eur. Kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nors jos ir neviršijo rekomendacijų kriterijų, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės MB „V.“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „P. s. t.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irena StasiūnienėAleksandras RusakasBirutė Simonaitienė