Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-497-440/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-28
Bylos Nr.: 2S-497-440/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01363-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: V. B.
Suinteresuotas asmuo: A. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-497-440/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01363-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-1003/2021 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B. ir antstolė V. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. B. kreipėsi skundu į antstolę V. Š., kuriuo prašė antstolės: panaikinti 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria patenkintas A. B. prašymas ir sustabdytas žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas; panaikinti patvarkymo dalį, kuria nuspręsta V. B. prašymą dėl turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti patvarkymą dalyje, kurioje atmestas V. B. prašymas surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; panaikinti 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta V. B. prašymą dėl turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo tenkinti tik iš dalies, t. y. panaikinti patvarkymą dalyje, kurioje atmestas V. B. prašymas surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnio 2 dalimi, skolininkas V. B. pasiūlė areštuoto turto pirkėją, sutinkantį nupirkti visą areštuotą turtą už 136000 Eur. 2021 m. vasario 1 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Pagal antstolės parengtą pažymą Nr. 2021-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) išieškoma suma (įskaitant vykdymo išlaidas) sudarė apie 134596,82 Eur, tačiau jau po šios pažymos parengimo Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 ištaisė sprendime padarytą aritmetinę klaidą ir išieškoma suma, įskaitant vykdymo išlaidas, šiai dienai nesiekia 125000 Eur, kas reiškia, kad skolininko pasiūlyto pirkėjo kainos būtų užtekę ne tik visų reikalavimų, vykdymo išlaidų patenkinimui, tačiau dalis jos būtų paskirstyta ir skolininkui.

Žemesnės instancijos teismas

Kreditorius A. B. pateikė prašymą antstolei sustabdyti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, t. y. nevykdyti 2021 m. vasario 1 d. patvarkymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. 2021 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkindama A. B. prašymą antstolė sustabdė žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, dėl ko skolininko pasiūlytas pirkėjas atsisakė pirkti likusius sklypus. Taigi, dėl nepagrįsto išieškotojo A. B. prašymo patenkinimo (t. y. neteisėto antstolės patvarkymo), V. B. yra sutrukdyta ne tik įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ir daromi nuostoliai. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 ir Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-252-569/2021, konstatavo, kad pagrindo stabdyti turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui nėra. Skundžiamo patvarkymo padariniai – tiek V. B., tiek jo pasiūlytam turto pirkėjui (I. B.) padaryti nuostoliai, t. y. jeigu skundžiamas patvarkymas nebūtų priimtas, turtas jau būtų parduotas, o už jį gauta apie 10000 Eur suma būtų išmokėta V. B.; už sprendimo neįvykdymą yra skaičiuojamos didelės palūkanos, be to nuolat didėja ir vykdymo išlaidos. Be to, parduodant turtą iš varžytynių jo kaina yra mažinama 20% pirmose varžytynėse ir 40% antrose. Taigi, turtas tikėtina būtų parduotas pigiau, nei siūlė nupirkti skolininko pasiūlytas pirkėjas. Sklypai, dėl kurių bylas nuolat kelia A. B. ir T. B., antstolės yra įvertinti 886 Eur ir 4970 Eur verte, t. y. viso 5856 Eur, tačiau šių nesąžiningai besielgiančių asmenų interesas yra ginamas nepaisant to, jog skolininkui ir jo pasiūlytam pirkėjui tokiais veiksmais daroma mažiausiai 4-5 kartus didesnė žala.

Vienintelė skundžiamame patvarkyme antstolės nurodyta teisės norma – CPK 690 straipsnis, tačiau cituojama CPK norma jokio konkretaus ribojimo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui neįtvirtina. Iš skundžiamo patvarkymo turinio galima spręsti, kad turtui nustatytą apribojimą antstolė sieja su VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotu juridiniu faktu apie su nekilnojamuoju turtu susijusios bylos iškėlimą. Vien įrašas VĮ Registrų centro duomenų bazėje apie iškeltą civilinę bylą neįtvirtina ribojimo antstoliui priverstine tvarka realizuoti šį turtą, jokia teisės norma nenumato, kad atitinkamas įrašas draustų turto pardavimą. VĮ Registrų centro įrašai apie iškeltą civilinę bylą nedraudžia parduoti turto, nesukuria jokių teisių ir pareigų (nei turto savininkams, nei tretiesiems asmenims), o atlieka tik išviešinimo funkciją. Aukščiau išdėstyti argumentai vienareikšmiškai patvirtina, jog įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kad dėl žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta teisminis ginčas, nereiškia, kad antstolė negalėjo šio turto pardavinėti.

Patenkindama nepagrįstą išieškotojo reikalavimą, sudarydama galimybes jam toliau vilkinti išieškojimo procesą, didinti V. B. patiriamus nuostolius, trukdydama operatyvų ir sklandų skolininko turto pardavimą jo pasiūlytam pirkėjui, antstolė pažeidė savo veiklos teisėtumo ir šalių interesų pusiausvyros principą. Skundžiamas patvarkymas prieštarauja teisės aktams, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. 2021 m. kovo 17 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdomosios bylos vykdymo metu nustatyta, kad dviem žemės sklypams (žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. vasario 17 d. yra įregistruotas juridinis faktas: iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu, įregistravimo pagrindas 2021 m. vasario 17 d. teismo pranešimas Nr. e2-226-1138/2021, aprašymas – dėl administracinių aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais. Viešojo registro duomenys (t. y. išviešintas juridinis faktas) apriboja galimybę sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo (šiuo atveju parduoti 2 žemės sklypus pasiūlytam pirkėjui) ar nuomos sutartį. Tai, kad skolininkas pateikia prašymą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jame nurodo, koks turtas turi būti parduodamas, nereiškia, kad toks skolininko pasiūlymas yra antstoliui privalomas. Visos vykdomosios bylos metu antstolis turi būti aktyvus ir nuolat tikrinti viešųjų registrų informaciją, o nustatęs, kad viešajame registre yra išviešinti juridiniai faktai, antstolis turi spręsti klausimą dėl tokio turto realizavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, o šio specifinio sandorio teisėtumą privalo užtikrinti antstolis. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas pasiūlytam pirkėjui parduoda nekilnojamąjį turtą už kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto akte Nr. S20-(duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 886,00 Eur, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 4970,00 Eur.

Į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą yra įmokėta tokia pinigų suma, kurios visiškai pakanka padengti skolai ir vykdymo išlaidoms, todėl minėtų žemės sklypų pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui jokios įtakos neturi, nes turtas parduodamas už kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnis), o ne už tas vertes, kurios nurodytos turto arešto akte. Šiuo metu skolininko V. B. skolos, procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų likutis 121642,25 Eur, todėl neįtraukiant į turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui dviejų sklypų, kuriems yra įregistruoti juridiniai faktai, kurių bendra vertė 5856,00 Eur, nėra padaroma jokia žala, nes jeigu būtų surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas (be dviejų žemės sklypų, kuriems įregistruoti juridiniai faktai) ir būtų padengta skola bei vykdymo išlaidos, apribojimai (areštas) šiems sklypams būtų panaikinti, o sklypai, esant V. B. valiai, galėtų būti parduodami notaro kontoroje.

2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas pareiškėjos I. B. 2021 m. vasario 25 d. skundas ir nuspręsta grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur), o turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjai I. B. procesą nutraukti. Antstolė kreipėsi į pirkėją, kad ji nurodytų, į kokią sąskaitą grąžinti pinigines lėšas, tačiau atsakymas nėra gautas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo V. B. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdomosios bylos vykdymo metu sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimo buvo nustatyta, kad vyksta teisminis ginčas dėl minėtų žemės sklypų. Ginčas vyksta dėl minėtų sklypų suformavimo kaip atskirų turtinių vienetų teisėtumo. Atlikus kadastrinius matavimus bei įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre, T. B. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau registruotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė valstybinės žemės teritorijoje, nors prieš tai šis pastatas stovėjo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, o dalis valstybinės žemės pateko į privačios žemės teritorijos ribas. Atlikus kadastrinius matavimus, be jokio pagrindo iš esmės buvo pakeistos/ iškraipytos preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypų ribos. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 nagrinėjami pareikšti reikalavimai dėl sandorio panaikinimo, bei administracinių aktų panaikinimo, t. y. jei išsprendus ginčą būtų patenkinti T. B. reikalavimai, turtas, kurį parduoti siekia V. B., turės būti grąžintas T. B. ir jis negalėtų būti turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas vykdymo procese.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto aktą Nr. S20-(duomenys neskelbtini) nustatyta, jog skolininko V. B. areštuoto turto vertė yra 169946,00 Eur, tuo tarpu skolininkas V. B. visą turtą siekė parduoti už 136000,00 Eur dydžio sumos kainą, t. y. 33946,00 Eur dydžio sumos žemesne kaina. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-252-569/2021 pagal A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo. Ieškinio suma 41195,23 Eur. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas V. B. neturi, taip pat neturi jokių pajamų ir pan. Siekdamas parduoti vertingą turtą savo sutuoktinei už mažesnę nei yra jo vertė, siekė sudaryti situaciją, kad ateityje nebūtų galimas išieškojimas pagal teismo sprendimą, kuris bus priimtas minėtoje byloje. Skolininko pasiūlytas pirkėjas pateikė antstolei pranešimą, kad atsisako pirkti antstolės parduodamą skolininkui priklausantį turtą ir antstolė 2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino pareiškėjos I. B. 2021 m. vasario 25 d. skundą ir nusprendė grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur), o turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui I. B. procesą nutraukė. Antstolė negali surašyti akto pasiūlytam pirkėjui, kurio nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. Š. 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisė A. B. iš V. B. 363 Eur teisinių paslaugų išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma teismų praktika (Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-186/2017, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-620-71/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-341-611/2018, 31 p.) neatitinka nagrinėjamos situacijos. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei išieškojimo vykdymo dalyje dėl žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nenustatęs atsakovo, t. y. V. B., nesąžiningumo, be to, vertino, kad trečiasis asmuo A. B. turėtų tiesiogiai reikšti prašymą stabdyti nurodytų žemės sklypų pardavimą vykdomojoje byloje. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-252-569/2021 netaikė laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovui priklausančio turto arešto. Teismui nebuvo teikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 pardavimą.

Teismas sutiko su pareiškėju, kad juridinis faktas – civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas, pats savaime nereiškia kokių nors nuosavybės teisių suvaržymų ar disponavimo apribojimų. Pažymėjo, kad nagrinėjamai situacijai aktuali Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose civilinė byla Nr. e2-226-1138/2021, kurioje nagrinėjama ieškovės T. B. ieškinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., I. B. dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo, trečiasis asmuo šioje byloje yra išieškotojas A. B. bei kiti tretieji asmenys. Minėtoje byloje ieškiniu prašoma panaikinti administracinius aktus, susijusius su žemės sklypų kadastriniais matavimais, įskaitant žemės sklypą Nr. 1, bei panaikinti dovanojimo sutartį, kuria V. B. buvo padovanoti žemės sklypai, įskaitant ir žemės sklypą Nr. 2. Teismas nustatė, kad iš esmės šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas turės įtakos žemės sklypo Nr. 1 nustatytoms sklypo riboms, bei žemės sklypo Nr. 2 nuosavybės teisėms, t. y. galimai tenkinus ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, gali pasikeisti ir žemės sklypo Nr. 2 savininkas.

Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai sustabdė žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, kadangi nesant galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 antstolė negali objektyviai nustatyti, ar šis turtas priklauso skolininkui, kaip to reikalauja CPK 690 straipsnio nuostatos. Leidus parduoti nurodytus žemės sklypus vis dar galiojant nurodytam juridiniam faktui – aktualios civilinės bylos iškėlimui, ir šioje civilinėje byloje priėmus palankų sprendimą ieškovei, galimai būtų pažeistos jos ir trečiųjų asmenų, įskaitant ir išieškotoją A. B., teisės ir teisėti interesai. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, o nurodyto juridinio fakto – aktualios civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimo, galiojimas nagrinėjamu atveju turi įtakos žemės sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 pardavimo teisėtumui.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir jo pasiūlytas pirkėjas nurodė patiriantys nuostolius dėl žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 pardavimo sustabdymo, tai nepaneigia antstolės pareigos veikti teisėtai ir laikytis CPK nuostatų. Be to, antstolė nurodė, kad net ir nepardavus šių dviejų žemės sklypų, skolininko pasiūlyto pirkėjo į depozitinę sąskaitą pervestos sumos visiškai pakanka padengti įsiskolinimą ir kitas išlaidas. Tai reikštų, kad vykdymo procesas gali baigtis skolininko prievolės išieškotojui įvykdymu ir būtų pasiekti vykdymo proceso tikslai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas pareiškėjos I. B. 2021 m. vasario 25 d. skundas ir nuspręsta grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur), o turto pardavimo skolininko pasiūlytai pirkėjai I. B. procesą nutraukti. Antstolė nurodė, kad buvo kreiptasi į pirkėją, kad ji nurodytų į kokią sąskaitą grąžinti pinigines lėšas, tačiau iki šios dienos atsakymas nėra gautas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės neįrodė, kad jo pasiūlyta pirkėja patiria nuostolius, kadangi pirkėja nėra suinteresuotas kuo greičiau atgauti į depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas. Teismas nustatė, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pasiūlyta pirkėja vis dar ketina įsigyti žemės sklypus, jeigu antstolė nuspręstų leisti parduoti visus sklypus kartu.

Teismas padarė išvadą, kad, kad antstolė nepažeidė savo veiklos teisėtumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, pareiškėjo argumentai nepagrindė, jog skundžiamas patvarkymas dalyje prieštarauja teisės aktams, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-1003/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) panaikinti antstolės V. Š. 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria patenkintas A. B. prašymas ir sustabdytas žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas; 2) panaikinti antstolės V. Š. 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta V. B. prašymą dėl turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo tenkinti tik iš dalies, t. y. panaikinti patvarkymą dalyje, kurioje V. B. prašymas surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą atmestas; 3) priteisti iš antstolės V. Š. 871,20 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas teisiškai nepagrįstai išplėtė antstolės kompetencijos ribas pripažindamas, kad antstolė gali laisvai savo nuožiūra vertinti ir spręsti, parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, ar neparduoti, vienašališkai pakeisti parduodamo turto sąrašą, nesant tam teisinio pagrindo atšaukti/nutraukti turto pardavimo procesą, nesurašinėti jau parduoto turto perdavimo akto ir pan. Teismo argumentai ir išvados dėl antstolei suteiktų laisvių prieštarauja tiek civilinės teisės normoms, tiek viešosios teisės principams. Viešojoje teisėje dominuojantis bendrojo draudimo principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ draudžia viešosios teisės normas aiškinti plečiamai, ir įpareigoja antstolę veikti griežtai pagal teisės aktų reikalavimus ir draudžia antstolei priimti sprendimus/atlikti veiksmus, kurių nenumato konkreti teisės norma. Teismas teisiškai nepagrįstai vertino, kad ginčo atveju antstolė negalėjo tinkamai įvertinti, ar skolininkas yra Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkas.

1.2. Apeliantas teisės aktų nustatyta tvarka pasiūlė savo areštuoto turto pirkėją, sutikusią sumokėti pakankamą kainą, kurios būtų užtekę visų išieškotojo reikalavimų ir vykdymo išlaidų patenkinimui. Antstolė pasiūlymą priėmė, skolininko pasiūlyta pirkėja sumokėjo turto kainą, antstolė 2021 m. vasario 1 d. surašė patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytai pirkėjai, tačiau vėliau antstolė apsigalvojo ir be jokio teisinio pagrindo apelianto turto jo pasiūlytai pirkėjai perdavimo akto nesurašė. Antstolės atsisakymas parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui privalo būti pagrįstas aiškia teisės normas, tačiau patvarkymas, kuriuo patikslintas parduodamo turto sąrašas (t. y. iš jo išbraukti du sklypai) surašytas be teisinio pagrindimo. Be to, antstolė neturi teisės nevykdyti savo priimto patvarkymo, vienašališkai keisti turto pardavimo sąlygas, galiausiai apskirtai atsisakyti surašyti turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą po to, kai turtas jau parduotas, nes tokios teisės jai nesuteikia joks teisės aktas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis grindžia išvadas ir tik nurodė, kad antstolei ginčo atveju saugiau turto perdavimo akto nesurašyti, nes dėl dalies jo vyksta teisminis procesas.

1.3. CPK turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui teisinių santykių detaliai nereglamentuoja, todėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui momentas turi būti vertinamas pagal turto pardavimo iš varžytynių procesą reguliuojančias teisės normas, juo labiau, kad sisteminė CPK 704 straipsnio, Sprendimo vykdymų instrukcijos 83 punkto, 99 punkto analizė atskleidžia tokį patį vertinimą. Varžytynių laimėtojui neperduoti turto antstolis teisės neturi, o galimybę atšaukti varžytynes įtvirtinantis CPK 703 straipsnis tokią teisę numato tik išimtiniais atvejais ir tik iki varžytynių pabaigos. Tie patys principai galioja ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procese – pardavimas galėtų būti atšauktas tik išimtiniais atvejais ir tik iki patvarkymo parduoti turtą surašymo.

1.4. Ginčo atveju antstolė apskritai nepriėmė patvarkymo atšaukti turto pardavimą ar paskelbti jį neįvykusiu ir turto skolininko pasiūlytam (jį nupirkusiam) pirkėjui tiesiog neperduoda. Antstolei surašius patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, o pastarajam sumokėjus visa turto kainą, turto pardavimo procesas turėjo būti laikomas baigtu ir jo atšaukimas, o juo labiau tiesiog atsisakymas surašyti turto perdavimo aktą, tampa nebegalimas. Antstolio patvarkymas parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui yra akceptas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio, 6.173 straipsnio prasme. Vertinant pagal materialinės teisės normas, turtas laikomas parduotu taip pat nuo patvarkymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui surašymo momento, tuo tarpu turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu yra tik jau įvykusio sandorio įforminimas.

1.5. Teismas nevertino, kokia yra antstolės surašyto patvarkymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui reikšmė, kokias pasekmes šis patvarkymas sukelia, kokiais CPK nustatytais atvejais ir kokia tvarka šis patvarkymas gali būti atšauktas, kokia yra atsisakiusio pirkti turtą pirkėjo ir atsisakiusio jį parduoti antstolės atsakomybės pusiausvyra. Taip pat teismas nenurodė, koks konkretus patvarkymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam ir jo kainą sumokėjusiam pirkėjui panaikinimo/atšaukimo/nevykdymo pagrindas egzistuoja ginčo situacijoje.

1.6. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad iškėlus civilinę bylą Nr. e2-226-1138/2021 antstolė negali nustatyti, ar skolininkas yra Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkas. Pažymi, kad apeliantas yra šių žemės sklypų savininkas. Jo nuosavybės teisė yra išviešinta VĮ Registrų centre. Taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad civilinės bylos Nr. e2-226-1138/2021 iškėlimas trukdo antstolei įvykdyti CPK 690 straipsnyje įtvirtintą pareigą – nustatyti kam priklauso turtas, nepagrįstas yra dar ir dėl to, kad ši norma yra taikoma iki turto realizavimo pradžios, kadangi iki nuspręsdama realizuoti turtą antstolė turėjo nustatyti kam priklauso turtas ir ar jam taikomi kokie nors suvaržymai. Minėta civilinė buvo iškelta dar 2020 m. rugsėjo mėn., antstolei apie šios bylos iškėlimą buvo žinoma. Civilinės bylos iškėlimo faktas nebuvo kliūtis antstolei surašyti 2021 m. vasario 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teiginys, jog šios bylos iškėlimo/buvimo faktas, netrukdęs priimti patvarkymą yra trukdis jį įvykdyti, neturi jokio pagrindimo.

1.7. Teismas buvo neobjektyvus į nutartį perrašydamas antstolės nuomonę, neva pats apeliantas nebuvo suinteresuotas turto pardavimu ir skolos padengimu, kadangi pardavimas galėjo būti tęsiamas dėl dalies turto. Ne apeliantas priiminėjo sprendimą už jo pasiūlytą pirkėją perimti dalį turto ar jos neperimti, pirkėjos apsisprendimo įtakoti apeliantas negalėjo. Skolininko pasiūlyta pirkėja dalį turto perimti atsisakė dėl to, kad visi žemės sklypai sudaro vientisą masyvą, ginčo sklypai yra reikalingi patekimui į kitus žemės sklypus, todėl dalies jų perėmimas galimai užprogramuotų naujas problemas. Be to, turto įsigijimui yra gauta paskola, kuri yra tikslinė ir kuri turi būti skirta būtent viso sklypų masyvo įsigijimui, t. y. kredito sutartyje nurodytas už kredito lėšas įsigyjamo turto sąrašas, kurio vienašališkai keisti pirkėja taip pat negalėjo.

1.8. Teismas pasisakydamas, kad apeliantas ir jo pasiūlyta pirkėja nepatiria nuotolių, nevertino, kad pirkėjos nuostolius lemia ne tik tai, kad lėšos ilgai guli antstolės depozitinėje sąskaitoje, nuostolius lemia jų nepanaudojimas pagal kredito paskirtį. Apelianto nuostolius lemia toliau augančios palūkanos, vykdymo išlaidos bei trukdymas parduoti turtą už pakankamą kainą, kurios dalis tektų dar ir jam).

1.9. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad turto pardavimas gali pažeisti suinteresuoto asmens ir/ar T. B. interesus. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas neturėtų išeiti už reikalavimo ribų ir imtis iniciatyvos suinteresuotų asmenų reikalavimų kitose bylose užtikrinimui. Be to, jei būtų nutikę taip, kad dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būtų nukentėję A. B. ir T. B. interesai, teismai, įvertinę tų interesų esmingumą, taikydamas CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tokį pardavimą būtų galėję pripažinti negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-1003/2021. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. 2021 m. vasario 1 d. priimtas patvarkymas parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta parduoti V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vykdomosios bylos vykdymo metu nustatyta, kad iš parduodamų apelianto žemės sklypų dviem žemės sklypams (žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. vasario 17 d. yra įregistruotas juridinis faktas: iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu, įregistravimo pagrindas 2021 m. vasario 17 d. teismo pranešimas Nr. e2-226-l 138/2021, aprašymas – dėl administracinių aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais. Mano, kad viešojo registro duomenys (t. y. išviešintas juridinis faktas) apriboja galimybę, šiuo atveju, parduoti du žemės sklypus pasiūlytam skolininko pirkėjui. Teleologiniu metodu aiškinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 12 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 6 punkto nuostatas metodu darytina išvada, jog įstatymo leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą – „ne vėliau kaip kitą darbo dieną” ir „nedelsdamas” siekė šioms normoms suteikti pakankamą svarbą ir reikšmę, tam, kad iškėlus civilinę bylą, turinčią įtaką nekilnojamojo daikto statusui, kaip galima greičiau taptų viešai žinoma, jog šis juridinis faktas suponuoja daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus visą tokio juridinio fakto viešo skelbimo laikotarpiu.

1.2. Už turto pardavimą vykdymo procese yra atsakingas antstolis (CPK 690 straipsnio 1 dalis). Tai, kad skolininkas pateikia prašymą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jame nurodo, koks turtas turi būti parduodamas, nereiškia, kad toks skolininko pasiūlymas yra antstoliui privalomas. Visos vykdomosios bylos metu antstolis turi būti aktyvus ir nuolat tikrinti viešųjų registrų informaciją, o nustatęs, kad viešajame registre yra išviešinti juridiniai faktai, antstolis turi spręsti klausimą dėl tokio turto realizavimo.

1.3. Vykdomosios bylos vykdymo metu sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimo antstolė konsultavosi su notaru, kuris informavo, kad civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas sustabdytų tokio turto pardavimą pas notarą ir notaras tokios sutarties nepatvirtintų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, o šio specifinio sandorio teisėtumą privalo užtikrinti antstolis.

1.4. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas nekilnojamasis turtas už kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Į antstolės depozitinę sąskaitą buvo įmokėta tokia pinigų suma, kurios visiškai pakanka padengti skolai ir vykdymo išlaidoms, todėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui jokios įtakos neturi, nes turtas parduodamas už kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnis), o ne už tas vertes, kurios nurodytos turto arešto akte. 2021 m. kovo 16 d. skolininko V. B. skolos, procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų likutis buvo 121642,25 Eur, todėl neįtraukiant į turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui dviejų sklypų, kuriems yra įregistruoti juridiniai faktai, kurių bendra vertė 5856,00 Eur, nėra padaroma jokia žala, nes jeigu būtų surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas (be dviejų žemės sklypų, kuriems įregistruoti juridiniai faktai) ir būtų padengta skola bei vykdymo išlaidos, apribojimai (areštas) šiems sklypams būtų panaikinti, o sklypai, esant V. B. valiai, galėtų būti parduodami notaro kontoroje.

1.5. Antstolė 2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino pareiškėjos I. B. 2021 m. vasario 25 d. skundą ir nusprendė grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur), o turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui I. B. procesą nutraukti. Antstolė kreipėsi į pirkėją, kad ji nurodytų į kokią sąskaitą grąžinti pinigines lėšas. Gavus iš I. B. informaciją apie sąskaitą, 2021 m. kovo 25 d. į jos nurodytą sąskaitą grąžinta 136000,00 Eur suma.

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo V. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo V. B. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Vykdomosios bylos vykdymo metu sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimo buvo nustatyta, kad vyksta teisminis ginčas dėl minėtų žemės sklypų suformavimo kaip atskirų turtinių vienetų teisėtumo. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 nagrinėjami reikalavimai dėl sandorio bei administracinių aktų panaikinimo, t. y. jei išsprendus ginčą būtų patenkinti T. B. reikalavimai, turtas kurį parduoti siekė V. B. turės būti grąžintas T. B. ir jis negalėtų būti turtas į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, o šio sandorio teisėtumą privalo užtikrinti antstolis, todėl antstolės V. Š. 2021 m. vasario 24 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patenkintas A. B. prašymas ir sustabdytas žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad nustatytas juridinis faktas, kuris riboja antstolio teisę vykdymo proceso metu parduoti minėtus žemės sklypus.

1.2. Pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skolininko V. B. areštuoto turto vertė yra 169946,00 Eur, tuo tarpu skolininkas V. B. visą turtą siekė parduoti tik už 136000,00 Eur dydžio sumos kainą, t. y. 33.946,00 Eur dydžio sumos žemesne kaina. Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-252-569/2021 pagal A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo, ieškinio suma 41 195,23 eurų. Skolininkas V. B. kito turto į kurį butų galima nukreipti išieškojimą neturi, taip pat neturi jokių pajamų, akivaizdu, kad V. B. siekia parduoti visą vertingą turtą, kad butų apsunkintas būsimų teismo sprendimų civilinėje byloje Nr. e2-252-569/2021 ir e2- 226-1138/2021 įvykdymas, be to siekia parduoti už mažesnę kainą nei yra tikroji turto vertė. Antstolė nustačiusi, kad dalis turto yra teisminio ginčo objektas, o teisminio ginčo išsprendimas gali turėti įtakos antstolio veiksmų teisėtumui, pagrįstai ir teisėtai nusprendė dalies turto nepardavinėti.

1.3. Pareiškėjo reikalavimas – panaikinti 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kuria nuspręsta panaikinti patvarkymą dalyje, kurioje V. B. prašymas surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas atmestas – išsprendimas yra nesukeliantis teisinių pasekmių, kadangi neįtraukiant į turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui dviejų sklypų, kurių bendra vertė 5856,00 Eur, kuriems yra įregistruoti juridiniai faktai, nėra padaroma jokia žala, kadangi būtų surašytas turto pardavimo pasiūlytam skolininko pirkėjui aktas ir būtų padengta skola bei vykdymo išlaidos. Tačiau skolininko pasiūlytam pirkėjui atsisakius pirkti antstolės parduodamą skolininkui priklausantį turtą ir antstolei 2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendus grąžinti I. B. visas į antstolės depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur) ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui I. B. procesą nutraukus, antstolė negali surašyti akto pasiūlytam pirkėjui, kurio nėra. Akivaizdu, kad I. B. ir V. B. nepatiria ir negali patirti jokių neigiamų pasekmių/nuostolių.

1.4. Vykdomojoje byloje yra surašytas turto arešto aktas 16 žemės sklypų, kurie yra atskiri turtiniai vienetai, kiekvienas iš areštuoto turto objektų gali būti parduodamas už turto arešte nurodytą turto vertę dėl kurios ginčo nėra, bei tokiu būdu patenkinti išieškotojo interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

4. Nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-263-368/2020, išduotą pagal 2020 m. kovo 16 d. sprendimą, dėl 116 815 Eur lėšų, kaip gautų be teisinio pagrindo, 13 854,42 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 130 669,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 4 093,49 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojui A. B. ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

5. Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikė areštą skolininko turtui ir nustatė turto arešto mastą – 167249,43 Eur suma. Turto arešto aktu areštuota 16 žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įkainotas 886,00 Eur, bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įkainotas 4970,00 Eur (vykd. b. l. 76–77). Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė nuo skolininko visų sąskaitų nurašyti 167249,43 Eur sumą (vykd b. l. 82–83). 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė areštavo 167249,43 Eur sumą (iš jų 134762,91 Eur skola, 25808,69 Eur procesinės palūkanos ir 6674,83 Eur vykdymo išlaidos) (vykd. b. l. 80), kuris buvo patikslintas 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mažesnę sumą – 134959,79 Eur (vykd. b. l. 154–155). Antstolė 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu apie būsimas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad po 2020 m. spalio 21 d. bus skelbiamos pirmosios skolininko areštuoto turto varžytinės (vykd. b. l. 81).

6. I. B. 2021 m. sausio 26 d. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka pirkti iš V. B. 16 žemės sklypų už 169946 Eur sumą (vykd. b. l. 173–174), taip pat 2021 m. sausio 28 d. patikslintu prašymu nurodė, kad sutinka nurodytus žemės sklypus nupirkti už 136000 Eur sumą (vykd. b. l. 181). 2021 m. sausio 26 d. V. B. pateikė prašymą leisti jo surastai pirkėjai I. B. pirkti nurodytus žemės sklypus už 169946 Eur sumą (vykd. b. l. 177–178), patikslintu 2021 m. sausio 28 d. prašymu prašė parduoti jo pasiūlytai pirkėjai I. B. žemės sklypus už 136000 Eur sumą (vykd. b. l. 180). Antstolė 2021 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) nurodė, kad skolos ir vykdymo išlaidų preliminari suma yra 134596,82 Eur, šios lėšos turi būti pervestos į depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 186-188). 2021 m. vasario 1 d. patvarkymu parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė patvarkė parduoti V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 191–192). 2021 m. sausio 29 d. ir 2021 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymais I. B. į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą pervedė 136000 Eur (vykd. b. l. 265–266).

7. Kreditorius A. B. 2021 m. vasario 5 d. pateikė prašymą antstolei sustabdyti žemės sklypų pardavimą pagal V. B. prašymą parduoti nekilnojamąjį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šie žemės sklypai yra civilinės bylos objektai ir šių sklypų pardavimas turės reikšmės šios bylos eigai ir galimam sprendimo vykdymui (vykd b. l. 269–271). 2021 vasario 17 d. pranešimu civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 pranešta VĮ Registrų centras apie civilinės bylos, kurioje sprendžiami klausimai dėl registruojamo nekilnojamojo turto, įskaitant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškėlimą (vykd. b. l. 229). 2021 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose, susijusiuose su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas – iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu, Šiaulių apylinkės teismas, 2021 m. vasario 17 d. teismo pranešimas Nr. e2-226-1138/2021 dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo (vykd. b. l. 255–257).

8. V. B. 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo akto surašymo lėšų paskirstymo sustabdymo (vykd b. l. 277–278).

9. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi ištaisyta 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendime padaryta aritmetinė klaida, t. y. nurodyta, kad 116815 Eur suma pakeičiama teisinga – 106232,63 Eur suma. Atitinkamai pakeista rezoliucinė sprendimo dalis nurodant, kad iš V. B. A. B. naudai priteisiamos 106232,63 Eur lėšos, kaip atsakovo gautos be teisinio pagrindo, 13854,42 Eur kompensacinės palūkanos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 120087,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (vykd. b. l. 298–299); Antstolė 2021 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą : Dėl skolininko ir išieškotojo prašymų išnagrinėjimo ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 301–303), patvarkė: 1) tenkinti 2021 m. vasario 5 d. A. B. prašymą ir sustabdyti žemės sklypų pardavimą vykdomojoje byloje pagal V. B. prašymą parduoti nekilnojamąjį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) iš dalies tenkinti 2021 m. vasario 22 d. V. B. prašymą dėl turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo akto surašymo lėšų paskirstymo sustabdymo ir informuoti, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti surašomas tik nurodytam nekilnojamajam turtui, t. y. 14 žemės sklypų; 3) informuoti, kad kol žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galioja įregistruotas juridinis faktas, šie sklypai pasiūlytam pirkėjui parduoti nebus; 4) informuoti, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas galės būti surašytas tik po to, kai įsiteisės 2021 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021, 2021 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-252-569/2021.

10. I. B. 2021 m. vasario 25 d. skundu prašė: 1) panaikinti 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta tenkinti A. B. prašymą skolininko pasiūlytam pirkėjui neparduoti žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl likusių žemės sklypų pardavimo; 2) tuo atveju, jei nepatenkinamas 1 punkto reikalavimas, grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur) ir turto pardavimo skolininko pasiūlytai pirkėjai I. B. procesą nutraukti (vykd. b. l. 306–308). 2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė patenkino pareiškėjos I. B. 2021 m. vasario 25 d. skundą ir nusprendė grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur), o turto pardavimo skolininko pasiūlytai pirkėjai I. B. procesą nutraukti (vykd. b. l. 313–316).

Dėl antstolės 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)

11. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį ar kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis turi nustatyti, be kita ko, ar šis turtas neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai ( CPK 690 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 ). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

13. Antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

14. Antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių sąrašas pateiktas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – išieškojimas iš skolininko turto. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Jei apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

15. Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos tokios (specialios) priverstinio turto realizavimo formos, kaip turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali realizuoti, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

16. Apeliantas teigia, kad antstolė neturi teisės savo nuožiūra spręsti ar parduoti turtą jo kainą sutinkančiam mokėti skolininko pasiūlytam pirkėjui, o atsisakymas parduoti turtą turi būti pagrįstas teisės normomis. Nagrinėjamu atveju antstolė po to, kai 2021 m. vasario 1 d. buvo priimtas patvarkymas parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė patvarkė parduoti V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 191–192), nustačiusi, kad Nekilnojamo turto registre pagal Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. pranešimą Nr. e2-226-1138/2021 nuo 2021 m. vasario 17 d. įregistruotas juridinis faktas – iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo, antstolė 2021 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą Dėl skolininko ir išieškotojo prašymų išnagrinėjimo ir turto pardavimo skolininko pasiūlyta pirkėjui patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, tenkinusi išieškotojo A. B. prašymą sustabdė vykdomojoje byloje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą skolininko V. B. pasiūlytam pirkėjui. Antstolė priimdama 2021 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) rėmėsi CPK 690 straipsnio 1 dalimi.

17. Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 886,00 Eur, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 4970,00 Eur. I. B. 2021 m. sausio 29 d. ir 2021 m. vasario 1 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 136000 Eur (vykd. b. l. 265–266). Antstolė 2021 m. kovo 17 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad V. B. skolos, procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų likutis – 121642,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą skolininko pasiūlytos pirkėjos įmokėtos pinigų sumos visiškai pakako padengti skolai ir vykdymo išlaidoms, antstolė pagrįstai skundžiamu patvarkymu sprendė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui jokios įtakos neturi, nes turtas parduodamas už kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pardavus pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, neįtraukiant į parduodamus sklypus minėtus du sklypus, vykdymo procesas gali baigtis skolininko prievolės išieškotojui įvykdymu ir tokiu būdu būtų pasiekti vykdymo proceso tikslai. Taigi, atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokia žala galėtų kilti apeliantui, jei vykdymo procesas būtų baigtas ir priešingai nei nurodė apeliantas, jam nebebūtų skaičiuojamos palūkanos, vykdymo išlaidos ir kt.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad skolininko pasiūlyta pirkėja I. B. 2021 m. vasario 25 d. skundu kreipėsi į antstolės V. Š. kontorą, kuriame nurodė bei prašė, kad jei nebūtų panaikinta 2021 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria nuspręsta tenkinti A. B. prašymą skolininko pasiūlytam pirkėjui neparduoti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl likusių žemės sklypų pardavimo, tokiu atveju grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur) ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui I. B. procesą nutraukti. Antstolė 2021 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino pareiškėjos I. B. skundą ir nusprendė grąžinti I. B. visas į antstolės depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur), ir turto pardavimo skolininko pasiūlytai pirkėjai I. B. procesą nutraukė. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. į I. B. nurodytą sąskaitą grąžinta 136000,00 Eur suma. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo spręsti, kad pati pirkėja I. B. nusprendė nebepirkti apeliantui priklausančių žemės sklypų, juo labiau, kad likusius du šiai bylai aktualius žemės sklypus, ji būtų galėjusi nusipirkti iš apelianto pirkimo-pardavimo sandorį tvirtinant notarui, todėl yra pagrindo vertinti, kad skolininko nurodytai pirkėjai I. B. jokia žala nekilo, priešingai buvo nuspręsta jos įmokėtus pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą jai sugrąžinti. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas nenurodė, kokia konkreti žala jam buvo padaryta, o jei apeliantui ateityje būtų padaryta žala dėl antstolės veiksmu, neatmetama jo galimybė dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien įmokos sumokėjimas nesuteikia potencialiam pirkėjui besąlygiškos teisės reikalauti, kad turtas būtų parduotas jam, inter alia, tais atvejais, kai iki varžytynių pradžios atsiranda galimybė parduoti turtą už didesnę kainą ar atsiranda pagrįstų abejonių parduodamo turto įkainojimo teisingumu. Atitinkamai įstatyme nevaržoma potencialaus pirkėjo teisė iki turto pardavimo akto surašymo atsiimti įmoką ir turto nepirkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015). Nors minėtoje byloje pasisakoma dėl turto pardavimo iš varžytinių, tačiau spręstina, kad ir šiuo atveju vien įmokos sumokėjimas nesuteikia pirkėjui besąlygiškos teisės reikalauti, kad turtas būtų parduotas, parduotas būtent jam ir kita.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad juridinis faktas – civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas, pats savaime nereiškia kokių nors nuosavybės teisių suvaržymų ar disponavimo apribojimų. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolė, atsižvelgdama į vykdymo proceso principus, į CPK 690 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad minėtiems dviem žemės sklypams yra įregistruotas juridinis faktas – iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagristai skundžiamu patvarkymu nusprendė šių sklypų skolininko pasiūlytai pirkėjai neparduoti.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021, iškeltoje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., I. B. dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo, kurioje vienas iš trečiųjų asmenų yra A. B., pagrįstai sprendė, kad iš esmės šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas turės įtakos žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytoms sklypo riboms, bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėms, t. y. galimai tenkinus ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, gali pasikeisti šio žemės sklypo savininkas, todėl registruoto juridinio fakto galiojimas turi įtakos minėtų žemės sklypų pardavimui.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu patvarkymu antstolės sustabdytas minėtų dviejų žemės sklypų pardavimas labiausiai atitiko vykdymo proceso principus bei jo dalyvių interesus, kadangi antstolei tęsiant minėtų dviejų žemės sklypų pardavimą, kai pardavus likusius skolininkui priklausančius žemės sklypus, kurių pardavimo kaina yra pakankama skolai ir vykdymo išlaidoma padengti, ir esant paties išieškotojo prašymui sustabdyti dviejų sklypų pardavimą, kai dėl jų vyksta teisminis ginčas, tokie antstolės veiksmai tikėtina labiau prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams. Iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

23. Be to, pažymėtina, kad skolininko pasiūlytai pirkėjai atsisakius pirkti žemės sklypus ir antstolei nutraukus turto pardavimo procesą skolininko pasiūlytai pirkėjai, netenka prasmės apelianto reikalavimas panaikinti skundžiamo patvarkymo dalį, kuria nuspręsta V. B. prašymą dėl turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo tenkinti tik iš dalies, t. y. panaikinti patvarkymą dalyje, kurioje atmestas V. B. prašymas surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

24. Dėl apelianto argumentų, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nutartyje tik atkartojo antstolės nurodytus argumentus, spręstina, kad jie nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išanalizavo vykdomosios bylos medžiagą, susijusią su skundžiamu patvarkymu, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus procesinius dokumentus, nutarties motyvuojamoje dalyje atsakė į esminius bylos faktinius ir teisnius aspektus, atliko byloje nustatytų aplinkybių vertinimą ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas dėl skundžiamo patvarkymo pagrįstumo. Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nutartis nepagrįsta, nemotyvuota, neteisėta.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolė nepažeidė savo veiklos teisėtumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, apelianto argumentai nepagrindžia, jog skundžiamas patvarkymas dalyje prieštarauja teisės aktams, todėl apelianto skundas atmetamas, antstolės patvarkymas pareiškėjo skundžiamose patvarkymo dalyse yra teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

27. Įvertinus visumą, pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvų nėra tikslinga kartoti. Dėl kitų aplinkybių nurodytų apeliaciniame skunde nėra tikslinga plačiau pasisakyti nes iš esmės apelianto nurodyti argumentai neįtakoja teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

32. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

33. Suinteresuotas asmuo A. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareikė įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors į bylą suinteresuotas asmuo pateikė 2021 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymą, įrodantį, kad avansiniu apmokėjimu už advokato teisines paslaugas sumokėjo 700,00 Eur, tačiau iš pridėtos 2021 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 033/2021 matyti, kad sąskaita už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą išrašyta 363,00 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo A. B. už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo. Suinteresuoto asmens sumokėta advokatui 363,00 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.16. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio.

34. Nors suinteresuotas asmens A. B. prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma ir neviršija rekomenduojamo priteisti advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio, teismas spręsdamas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio atsižvelgia į atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimai sugaištą laiką, į tai, kad byloje nagrinėjami teisiniai klausimai nebuvo sudėtingi, be to, apeliantą atstovaujančiam advokatui nebuvo nauji, kadangi jis atstovauja A. B. ir kitose bylose, taip pat įvertina tai, kad šioje byloje atskirasis skundas atmestas. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo išvadai, kad patirtos išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, nepagrįstos, todėl suinteresuotam asmeniui A. B. iš apelianto priteistina 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

35. Atsižvelgiant į tai, kad skundas atmestinas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė