Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens A. M. savarankišką reikalavimą pareiškėjai L. M. ir suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašais, santuokos sudarymo įrašu, mirties liudijimu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Gyventojų registro išrašais, testamentu, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimais, nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, pažymėjimu, o taip pat pareiškėjos L. M. ir suinteresuoto asmens A. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad K. B.-R. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. M. yra mirusiosios dukros ir pirmos eilės įpėdinės, paveldinčios pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turėjusios per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Palikėjos mirties dieną nebuvo mirusiosios vardu registruoto turto, mirusiajai K. B.-R. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas ir klėtis, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti jos vardu tik 2019 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. balandžio 3 d. pažymėjimo pagrindu. Byloje esantis 1980 m. balandžio 19 d. testamentas, 1980 m. lapkričio 13 d. ir 1982 m. balandžio 22 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimai patvirtina, kad K. B.-R. šiuos nekilnojamuosius daiktus paveldėjo po testatoriaus M. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Dėl pareiškėjos L. M. pareiškimo

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos K. B.-R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, reglamentuotas CK 5.51 straipsnyje, o jo 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja mirusiosios motinos palikimo priėmimo faktą grindė tuo, kad ji su mama persikėlė gyventi pas tėvą M. M. į jo turėtą namą (duomenys neskelbtini), kai jai buvo apie 24-25 metus ir tėtis dar buvo gyvas, name gyveno keturiese: mama, tėtis, ji ir jos sūnus. Tėvui mirus 1980 metais, namą paveldėjo mama pagal tėvo testamentą ir ji su savo sūnumi ir mama tęsė gyvenimą šioje sodyboje bei pareiškėja su savo sūnumi gyveno tame name iki pat mamos mirties 2002 m. Be to, ir po mamos mirties liko gyventi mamos name, nes jokios kitos gyvenamosios vietos ji neturėjo. Pareiškėja patvirtino, kad mamos name dar pagyveno gal pusė metų, gal apie metus laiko, naudojosi visais name likusiais mamos baldais bei kitais namų apyvokos daiktais, rūpinosi sodyba, ją prižiūrėjo ir pan. Tik vėliau, susitaupiusi lėšų, nusipirko savo butą.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta pareiškėjos L. M. prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstu ir pilnai įrodytu. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl gyvenimo iki motinos mirties kartu su palikėja ir gyvenimą mamos name, sudarančiame mirusios motinos K. B.-R. palikimą, po mamos mirties ne tik tris mėnesius, bet iki metų laiko, naudojimąsi šiuo turtu, prižiūrėjimą, visapusišką rūpinimąsi namais, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos abi liudytojos. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėja po mamos mirties priėmė jos palikimą, rūpinosi juo kaip savo turtu, perėmė ir naudojosi ne tik mirusiosios nekilnojamaisiais daiktais, tačiau ir motinos namų apstatymo bei apyvokos reikmenimis.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Teismas laiko reikšminga ir tai, kad pareiškėja, kaip matyti iš Gyventojų registro išrašo, tik 2013 m. gruodžio 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą kitu adresu, o Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 2 dalis) bei byloje esančiais civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad būtent pareiškėjos iniciatyva palikimo turtas įregistruotas mirusios motinos vardu, pareiškėja nuo 2015 metų aktyviai siekė palikimo priėmimo fakto nustatymo teisminiu keliu, dėl ko atliko eilę teisinių veiksmų, susijusių su ne tik netikslumų civilinės būklės aktų įrašuose pakeitimu ar ištaisymu, tačiau ir su palikimo turto tinkamu įregistravimu, kadastrinių matavimų atlikimu ir pan. Šiame kontekste teismas pažymi, jog priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Taigi prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių ir remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas išvadai, jog byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. M. po motinos K. B.-R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Dėl suinteresuoto asmens A. M. pareikšto savarankiško reikalavimo

A. M., pareiškusi savarankišką reikalavimą, prašė atnaujinti jai terminą palikimui priimti po motinos K. B.-R. mirties, jį grįsdama tuo, kad motinos mirties dieną ji buvo 71 metų amžiaus, nežinojo apie būtinas procedūras palikimui priimti, motinos mirties dieną nekilnojamasis turtas jos vardu nebuvo registruotas, be to, jai nebuvo žinoma apie motinos mirtį, apie tai ji sužinojo vėliau iš pašalinių žmonių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 ir kt.). Tuo tarpu įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Nagrinėjamu atveju tiek pati A. M., tiek pareiškėja L. M., teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. M. su savo motina K. B.-R. nebendravo, ji (duomenys neskelbtini) nėra gyvenusi, iki motinos mirties niekada nėra pas motiną atvykusi. Kadangi jos sutuoktinis (P.) buvo M. M. sūnus, todėl į (duomenys neskelbtini) atvykdavo tik jos sutuoktinis, tačiau ji ir iki M. M. mirties nei pas uošvį, nei pas motiną, nevažiuodavo. Šios aplinkybės liudija, kad A. M. su savo motina ilgą laiką jokių artimų santykių nepalaikė ir nebendravo. Tuo tarpu jos argumentus, jog ji nežinojo apie motinos mirtį, nes jai niekas nepranešė, iš esmės patvirtino ne tik pareiškėja, nurodydama, jog ji žinojo, kur sesuo gyvena, tačiau jai apie motinos mirtį nepranešė, motiną palaidojo viena, seseriai nedalyvaujant laidotuvėse, bet ir liudytoja V. B.. Nors šiuo atveju A. M. negalėjo nurodyti po kiek laiko ji sužinojo apie motinos mirtį ir tokia aplinkybė byloje nenustatyta, tačiau tai nepaneigia ir fakto, kad terminas motinos palikimui priimti jau buvo praėjęs, nes ji apie motinos mirties faktą nebuvo informuota. Šiame kontekste teismas pripažįsta reikšminga aplinkybe pastarąjį pareiškėjos elgesį - būdama suinteresuoto asmens sesuo ir žinodama jos gyvenamąją vietą, apie motinos mirtį ir laidotuves sesers neinformavo. Tokio fakto neatskleidimas seseriai pagrindžia argumentus dėl neturėjimo galimybės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, paveldėjimo teises. Nors iš tiesų įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, o aplinkybė, kad yra turto, paveldėtino pagal įstatymą, kitų įpėdinių pagal įstatymą informavimas reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Todėl, teismo vertinimu, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog suinteresuotas asmuo A. M. neįgyvendino savo subjektinės paveldėjimo teisės dėl to, jog apie motinos mirtį nežinojo.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog nors jis praleistas gana žymiai – net 17 metų, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys), ar palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011), tačiau šiame kontekste teismas pripažįsta pagrįstais A. M. argumentus dėl to, kad terminas praleistas iš esmės dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios (nežinojimo apie motinos mirtį), o taip pat dėl gyvenimiškų priežasčių (ryšių nepalaikymo, nebendravimo, gyvenimo skirtinguose rajonuose), kas lėmė termino praleidimą. Ir nors teismo posėdžio metu A. M. pripažino, kad jos sutuoktinis iš savo tėvo M. M. sužinojo, kad jo turto paveldėtoja pagal testamentą bus jos pačios motina K. B.-R., tačiau ji jokių aktyvių palikimo priėmimo veiksmų net ir sužinojusi apie motinos mirtį nesiėmė, tačiau byloje nustatyta, jog mirusiosios vardu turtas nebuvo registruotas, būtent pareiškėjos iniciatyva visos teisinės procedūros baigtos tik 2019 m., kaip pati A. M. pripažino, - ji yra beraštė, motinos mirties momentu ji buvo jau senyvo amžiaus, o pagal gautus iš teismo dokumentus dėl sesers siekio paveldėti motinos turtą sužinojusi apie atsiradusį paveldėtiną turtą, pakankamai operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, siekdama mirusiosios motinos turtą paveldėti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, vertinant A. M. elgesį, siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises. Todėl, nepaisant žymaus termino praleidimo, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios suinteresuotam asmeniui A. M. laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju mirusiosios turtas paveldimas pagal įstatymą. Šioje byloje reikalavimus pareiškę asmenys - mirusiosios dukros – pirmos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), abi siekia paveldėti motinos palikimą, paveldėjimo teisės liudijimai niekam neišduoti, valstybę atstovaujanti institucija – VĮ Turto bankas neprieštarauja pareikštiems reikalavimams.

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Nesant testamento, paveldimas turtas pagal įstatymą paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju reikalavimus pareiškusios L. M. ir A. M. – mirusiosios dukros. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios įpėdinės kokiu nors būdu būtų atsisakiusios palikimą, nėra byloje duomenų ir apie mirusiosios valią dėl paveldėjimo, abi mirusiosios dukros yra lygiateisės paveldėtojos (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nė viena šiuo metu turtu nesinaudoja. Todėl teismas sprendžia, jog vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias ir suinteresuotam asmeniui A. M., kaip įstatyminei įpėdinei, kartu su pareiškėja paveldėti turtą, likusį po jų motinos mirties. Todėl teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog suinteresuotas asmuo A. M. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl A. M. savarankiškas reikalavimas tenkintinas ir atnaujintinas jai įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jos motinos K. B.-R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju reikalavimai tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, tenkinti. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, suinteresuotas asmuo, pareiškusi savarankišką reikalavimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 15 d. sprendimu yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270, 443, 444-445, 448 straipsniais,

nutaria:

L. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos K. B.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Suinteresuoto asmens A. M. savarankišką reikalavimą tenkinti.

Atnaujinti A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos K. B.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.