Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-164-357/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-24
Bylos Nr.: e2A-164-357/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00894-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: S. S., D. P.

Kategorijos

2.1.2.4.2.2Neveiksnaus fizinio asmens sudarytas sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-164-357/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00894-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.2.; 2.5.4.1.; 2.5.4.7.1.; 2.5.4.8.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-485-1119/2024 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams S. S., D. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarei L. V., D. K., L. K. dėl 2019-05-09 testamento pripažinimo negaliojančiu ir 2011-03-28 testamento pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti S. K. 2019-05-09 sudarytą testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti galiojančiu 2011-03-28 S. K. sudarytą testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl COVID-19 viruso sukelto kvėpavimo funkcijos nepakankamumo mirė jo ir atsakovų bei trečiųjų asmenų L. K. ir D. K. mama S. K.. Ieškovas kreipėsi į palikimo vietos notarę ir sužinojo, kad mama 2019-05-09 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovams. Kol mamos sveikata buvo gera ir ji pati galėdavo pasirūpinti savo buitimi, visi vaikai lankė ją pagal galimybes, tik atsakovė D. P. užsukdavo metuose kartą, nes buvo susipykusi su mama. Metams einant ir pradėjus mamos sveikatai blogėti, labiausiai ja rūpinosi D. K., todėl mama išsakė norą savo butą testamentu palikti sūnui D. K.. D. K. atsisakius palikimo, mama 2011-03-28 sudarė testamentą, kuriuo butą paliko kitam sūnui, t. y. ieškovui. Prastėjant mamos sveikatai susirinko visi vaikai spręsti mamos priežiūros klausimo. Kadangi nė vienas iš vaikų neturėjo galimybės prižiūrėti mamos, buvo nuspręsta ieškoti žmogaus, kuris galėtų mamą kasdien prižiūrėti, gaminti maistą ir pan., o visi prie priežiūros planavo prisidėti savo lėšomis lygiomis dalimis. Taip mamai buvo pasamdyta slaugė A. K., kuri su ja būdavo ir dieną, ir naktį. Iš slaugės ieškovas sužinojęs, jog į namus buvo atvežta gydytoja, kuri išrašė pažymą, kad mama yra visiškai veiksni, nors jau tokia nebuvo, nes gyventi viena nebegalėjo. Mama pamiršdavo maistą ant viryklės, nesugebėjo skalbtis, praustis po dušu viena, reikėjo sauskelnių. Po kelių dienų į namus buvo atvežta notarė, kad mama pasirašytų naują testamentą, kuriuo butą palieka atsakovams. Tuo metu mamos sveikatos būklė nebeleido jai suvokti savo veiksmų teisinių pasekmių. Mama painiojo dieną su naktimi, kas įvyko ką tik ir kas vakar. Paskutinius keletą gyvenimo metų ji pamiršdavo, kad jai kas iš vaikų skambino, kad lankė ligoninėje. Mama niekada nenorėjo visko palikti atsakovams, tai kartojo ne kartą ir ne tik ieškovui, niekada nebuvo užsiminusi apie ketinimus tokią valią pakeisti.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jie bendraudavo su mama, dažnai ją lankydavo. Ji sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ligos vis mažiau galėjo savimi pasirūpinti buityje. Vaikų susirinkimo metu buvo kalbėta, jog mama yra surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą yra palikusi ieškovui, pasidalinta nuomone, kad turto paveldėtojas turėtų prisiimti daugiau pareigų ir pasirūpinti mamos priežiūra bei su tuo susijusiomis išlaidomis, skirti tam daugiau savo laiko. Susitikimo metu buvo nuspręsta samdyti žmogų galintį pagelbėti mamai buityje, buvo susisiekta su A. K., kuri sutiko. Atsakovai rūpinosi mama, todėl ji atsakovams pasakiusi, kad norėtų savo valią dėl testamento pakeisti, t. y. perrašyti testamentą ir visą savo turtą palikti atsakovams. Atsakovams pasitarus su mama, buvo nuspręsta, kad gali būti reikalingas ir įgaliojimas, kurį notaras galėtų patvirtinti tuo pačiu vykimu, tai leistų kažkuriam iš atsakovų atstovauti mamą įvairiose įstaigose, disponuoti, valdyti ir naudotis mamai priklausančia banko sąskaita, į kuria mama gauna senatvės pensijos lėšas. Atsakovė D. P. 2019 m. balandžio mėnesį susisiekė su (duomenys neskelbtini) notarų biuru, notarei paaiškino, kad jos mama S. K. nori sudaryti naują testamentą ir įgaliojimą, dėl fizinės negalios ji negali atvykti į notarų biurą pati, todėl buvo prašoma notaro atvykti į namus. Notarė išaiškino, jog atsižvelgiant į testatorės senyvą amžių, norint įsitikinti testatorės veiksnumu, visų pirmiausia yra reikalinga notarui pateikti psichiatro pažymą, patvirtinančią testatorės psichinę sveikatos būklę. Atsakovė susisiekė su (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad į namus atvyktų gydytojas psichiatras įvertinti mamos psichinės būklės. Sutartu laiku į namus pas mamą atvyko gydytoja psichiatrė R. M., kuri su mama bendravo be pašalinių asmenų, 2019-04-23 surašė medicininį pažymėjimą, kuriame pateikė išvadą, jog S. K. yra psichiškai sveika. Gautas medicininis pažymėjimas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei L. V. ir kartu paprašyta atvykti į namus pas S. K. dėl testamento ir įgaliojimo sudarymo. 2019-05-02 atvyko notarė L. V., kuri betarpiškai bendravo su S. K. jos kambaryje, be pašalinių asmenų. Antrą kartą notarė atvyko po savaitės, t.y. 2019-05-09. Palikėja sudarydama 2019-05-09 testamentą suprato savo atliekamų veiksmų teisines pasekmes ir palikdama savo turtą atsakovams išreiškė savo tikrąją valią.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2019 metų balandžio mėnesio pabaigoje į (duomenys neskelbtini) notaro biurą kreipėsi D. P. su prašymu vykti į namus pas jos mamą S. K., patvirtinti testamento ir įgaliojimo, kadangi jos mama dėl fizinės negalios negalėjo pati atvykti į notaro biurą. Notarų biurui buvo pateiktas S. K. asmens dokumentas, medicininis pažymėjimas apie S. K. psichinės sveikatos būklę, kiti duomenys ir sutartas notarės vykimo į namus laikas. 2019-05-02 notarė nuvyko pas S. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Testatorė su notare bendravo normaliai, minėjo, kad jai dreba rankos, bet testamentą galės pasirašyti pati. Notarė su testatore kalbėjo asmeniškai, kiti asmenys iš kambario tuo metu buvo išėję. Testatorei standartiškai buvo užduoti klausimai apie sveikatą, jos vaikų skaičių, mirusį sutuoktinį, kas ja šiuo metu rūpinasi ir kiti, kurie notarei leistų įvertinti testatorės gebėjimą aiškiai mąstyti bei išreikšti savo valią. Notarė, žinodama, kad testatorė turi šešis vaikus ir nenorėdama, kad S. K. priimtų skubotą sprendimą, išsiaiškinusi visas testamento bei įgaliojimo sudarymo sąlygas, patarė testatorei dar kartą viską apgalvoti bei susitarė, kad atvyks kitą kartą, ir jeigu testatorė nepersigalvos ir bus apsisprendusi, tada viską patvirtins. Antrą kartą notarė atvyko pas S. K. 2019-05-09. Testatorė ir šį kartą patvirtino, kad nepersigalvojo ir nori palikti butą bei kitą turtą dukrai D. P. ir sūnui S. S. Abejonių dėl testatorės psichikos būklės notarei nekilo, nes ji elgėsi sąmoningai ir pati nurodė, kam palieka savo turtą. Tvirtinant testamentą nei įpėdinių, nei kitų asmenų kambaryje nebuvo, todėl sprendimą dėl testamento sudarymo ir jo sąlygų testatorė priėmė savarankiškai. Perskaičius S. K. testamentą, notarė dar kartą išaiškino, kam ji palieka turtą, taip pat testamento panaikinimo ir pakeitimo sąlygas, ir testatorė pati savo ranka pasirašė vardą, pavardę bei parašą. Taip pat buvo patvirtintas S. K. įgaliojimas S. S., kad jis galėtų rūpintis mamos reikalais, nes dėl fizinės būklės testatorei buvo sunku judėti. Jei notarei būtų kilusi abejonė dėl testatorės veiksnumo ar valios, notarė būtų atsisakiusi tvirtinti testamentą. Pažymėjo, kad taip pat patikrino Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kad asmuo nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, bendraudama su testatore, įsitikino, kad ji suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei kad savo valią ji reiškia be prievartos ar suklydimo. Notarei buvo pateikta ir gydytojo išduota sveikatos pažyma apie testatores sveikatos būklę, kurioje taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad testatorė psichiškai sveika. Testatorei buvo išaiškinta testamento sudarymo esmė ir pasekmės. Taigi testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas pagal testatorės valią ir laikantis įstatymų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023‑04‑17 sprendimu ieškinį patenkino – pripažino S. K. 2019-05-09 sudarytą testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažino S. K. 2011-03-28 sudarytą testamentą, reg. (duomenys neskelbtini), galiojančiu.

6. Šiaulių apygardos teismas 2023‑10‑23 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, kaip nepakankamai motyvuotą, ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, iš naujo išnagrinėję civilinę bylą, 2024‑01‑02 sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas, įvertinęs visas tris byloje skirtas ekspertizes, nustatė, kad pakartotinė komisijinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta siekiant pašalinti Ekspertizės akto 1 ir Ekspertizės akto 2 prieštaravimus, kurie, kaip matyti iš ekspertizių aktų turinio, atsirado dėl skirtingo S. K. ligų eigos interpretavimo naudojant skirtingą medicininę-mokslinę literatūrą, taip pat dėl skirtingo požiūrio į gebėjimą išreikšti testatoriui valią esant tam tikriems sveikatos sutrikimams ir jo retrospektyvaus vertinimo. Šioje byloje aktualu ir tai, kad šalinant atsiradusius prieštaravimus, ekspertai Ekspertizės akte 3 darė tik prielaidinę išvadą. Taigi Ekspertizės aktą 3 teismas laikė netiesioginiu įrodymu, kuriam pagrįsti arba paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai, tačiau šalys po šio ekspertizės akto gavimo byloje papildomų įrodymų neteikė.

9. Dėl ieškovo pateikto prašymo vadovautis 2021-05-07 liudytojos A. K. rašytiniais parodymais, kuriuos patvirtino (duomenys neskelbtini) biuro notarė I. B., teismas motyvavo, kad prie prašymo ieškovas nepridėjo liudytojos išvykimą dirbti į Vokietiją patvirtinančių įrodymų, pačiuose liudytojos parodymuose apie išvykimą į užsienį dirbti liudytoja nenurodė. Taigi ieškovas, pateikdamas liudytojos A. K. parodymus, kuriuos patvirtino notarė, neįrodė, jog liudytoja išvyko dirbti į Vokietiją dėl to jos nebuvo galima apklausti tiesiogiai teismo posėdyje. Teismas paminėjo ir tai, kad šalys neprašė liudytojos apklausti teisme, o teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė nesivadovauti notarės patvirtintais liudytojos A. K. rašytiniais parodymais.

10. Teismas nurodė, kad priimant sprendimą teismas vadovaujasi šalių ir trečiojo asmens D. K. paaiškinimais tiek, kiek juos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai ir trečiojo asmens notarės L. V. paaiškinimai bei liudytojos R. M. parodymai, nes šie asmenys nėra susiję giminystės ryšiais ir nesuinteresuoti bylos baigtimi. Paminėjo, kad trečiojo asmens L. V. paaiškinimai ir liudytojos R. M. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių juos reikėtų atmesti.

11. Dėl 2019-04-23 medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo aplinkybių, teismas nurodė, kad liudytoja gydytoja psichiatrė R. M. teismo posėdyje nurodė, kad ji 2019‑04‑18 uždavė S. K. klausimus, į kuriuos ji atsakė, buvo orientuota, pakankamos atminties, todėl nurodė, kad pacientė psichiškai sveika, prieš ateidama pas pacientę į namus žinojo, kad ji serga (duomenys neskelbtini) liga. Ekspertizės akte 3 buvo nurodyta, jog minėtame medicininiame pažymėjime esminis kognityvinis komponentas - atmintis apibūdinta kaip „atitinkanti amžių“ - nėra kompetentingas apibūdinimas, taip pat detaliau kognityvinės funkcijos netirtos, neatliktas net trumpasis protinės būklės tyrimas (MMSE), apsiribota itin formaliu įvertinimu, padarant išvadą, kuri iš esmės neatitinka kitoje skirtingų medicininių įstaigų medžiagoje nurodomus požymius. Tačiau, minėtų išvados pateikimo trūkumų, teismas nelaikė esminiais, nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, nes byloje pakako kitų įrodymų, iš kurių buvo galima daryti išvadą apie S. K. gebėjimą sudaryti 2019-05-09 Testamentą ir suvokti jo esmę ir prasmę.

12. Teismas nurodė, kad abejonių dėl S. K. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti taip pat nekilo 2019-05-02 ir 2019-05-09 notarei L. V., kuri bendravo su S. K., uždavė jai klausimus, į kuriuos S. K. atsakė pagal prasmę, nurodė motyvą, kodėl nusprendė pakeisti savo valią. Teismas pažymėjo, jog tik 2019-10-14 (t. y., po 2019-05-09 Testamento sudarymo praėjus 5 mėnesiams) S. K. gydytojas psichiatras diagnozavo nepatikslintą (duomenys neskelbtini), nes nustatė, kad yra nežymiai sutrikusi orientacija laike, mąstymas stokojantis nuoseklumo, menkesnio produktyvumo, nustatė nežymų kongnityvinių funkcijų sutrikimą, kad S. K. sunkiai sukaupia ir išlaiko dėmesį, susilpnėjusi trumpalaikė fiksacinė atmintis ir nuo to laiko S. K. sveikatos būklė itin stipriai regresavo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad S. K. vaikai nesikreipė dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia ir klausimas dėl jos veiksnumo sudarant 2019-05-09 Testamentą kilo tik kilus ginčui šioje civilinėje byloje. Taigi iki 2019-10-14, nepaisant S. K. diagnozuotų sveikatos sutrikimų, buvo stebimi ligos paūmėjimai, kurie po stacionarizavimo praeidavo, tačiau ryškūs kognityvinių funkcijų sutrikimai nenustatyti.

13. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, kad S. K. nesugebėjo pasirūpinti savimi buvo sąlygoti judėjimo sutrikimų ir ištinkančių sveikatos pablogėjimų, tačiau nei vienas nustatytas negebėjimas atlikti atitinkamą veiksmą ar pavedimas vaikams juos atlikti, nepatvirtino S. K. negebėjimo savarankiškai išreikšti valią dėl jos palikimo. Teismas paminėjo, kad sprendimą pakeisti valią S. K. priėmė po 2018 m. vaikų susirinkimo, po kurio paaiškėjo, kad 2011-03-28 Testamente nurodytas įpėdiniu ieškovas neturi galimybių nuolat prižiūrėti ir rūpintis mama. Teismo vertinimu, 2019-05-09 Testamento sudarymas buvo gerai apgalvotas (notarė 2 kartus važiavo pas testatorę į namus ir jos valia liko nepakitusi) ir logiškas veiksmas (turtas paliekamas vaikams, kurie rūpinasi testatore). Taigi šių įrodymų visuma, įvertinus tai, kad testorės valia po jos mirties turi būti gerbiama, esant prielaidinei pakartotinei pomirtinei teismo psichiatrijos išvadai Ekspertizės akte 3 apie S. K. gebėjimą savarankiškai sudaryti Testamentą 2 ir suvokti atlikto juridinio veiksmo esmę ir prasmę, esant nustatytiems sveikatos sutrikimams, teismui leido spręsti, jog ieškovas neįrodė, kad S. K. antrojo Testamento sudarymo dieną - 2019-05-09 negebėjo suvokti sudaromo Testamento esmės ir prasmės, t. y., neįrodė, kad egzistuoja medicininio ir juridinio kriterijų sutaptis. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-02 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje skirtų ekspertizių išvadas. Byloje buvo skirtos trys ekspertizės, trečioji komisijinė ekspertizė buvo paskirta todėl, kad pirmų dviejų išvados nesutapo. Atsakovai pareiškė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę (antrąją) pasiūlydami VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybą, kai pirmos ir trečiosios ekspertizės atvejais ieškovai neprašė skirti konkrečių ekspertų, t. y. ekspertizę pavedant atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui. Ieškovas su antrosios ekspertizės skyrimu nesutiko, išreiškė abejones dėl ekspertizės įstaigos ir eksperto K. D. kompetencijos, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė siūlyti ekspertų kandidatūras. Šiomis aplinkybėmis ieškovas motyvavo savo 2022-07-12 prašymą skirti komisijinę ekspertizę. Teismas, motyvuodamas tuo, kad iki šiol byloje pateiktų ekspertizių išvados yra nesuderinamos, 2022-07-28 nutartimi paskyrė pakartotinę komisijinę ekspertizę, ekspertams užduodant ir atsakovų suformuluotus klausimus. Nagrinėjamu atveju visų trijų ekspertizių metu buvo nustatyti ne tik (duomenys neskelbtini) požymiai, bet ir aplinkybė, kad 2019-10-14, t. y. praėjus 5 mėn. po testamento sudarymo, S. K. (duomenys neskelbtini) buvo oficialiai diagnozuota. Pirmosios instancijos teismas vertindamas 3 ekspertizės išvadas, pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007‑01‑12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, kurioje nurodyta, jog eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, motyvuodamas, kad Ekspertizės akte 3 padaryta tik prielaidinė išvada. Tačiau teismas neįvertino, kad toje pačioje kasacinėje byloje testatorės nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti buvo teismo nustatytas vadovaujantis tuo, jog abiejų ekspertizių metu buvo konstatuoti klinikiniai požymiai (simptomai), būdingi (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) simptomų konstatavimas ne klinikinio tyrimo metu, o tiriant paciento medicininę dokumentaciją ir liudytojų parodymus, yra pakankamas pagrindas diagnozuoti šį psichikos sutrikimą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad antrosios ekspertizės metu padaryta neva kategoriška išvada dėl testatorės sugebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus, buvo paremta prezumpcija, ekspertas vertino aplinkybes, kurių vertinimas byloje priskirtas teismo kompetencijai. Eksperto K. D. išvados neatitiko kitų ekspertizes atlikusių penikių ekspertų motyvacijos ir jos pagrindu padarytų išvadų. Kitos dvejose ekspertizėse ekspertai išsamiau įvertino medicininių dokumentų visumą, išvadas formulavo korektiškiau, nurodė, kad pagal savo sveikatos būklę testatorė tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti pasirašydama 2019-05-09 testamentą, t. y. nesiėmė už teismą spręsti teisinių klausimų.

14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio nuostatą, sprendimą motyvuodamas ir tuo, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl S. K. pripažinimo neveiksnia. Pažymėtina, kad CK 1.89 straipsnio 1 dalis jos taikymo nesieja su oficialiai diagnozuota psichine liga. Kai asmuo serga psichine liga, dėl kurios sukeltų psichinių sutrikimų negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, tenka kalbėti apie asmens neveiksnumą (CK 2.10 str.), o tokiu nustatyta tvarka pripažinto asmens sudaryti sandoriai yra niekiniai, nepaisant teismo sprendimo (CK 1.84 str. 2 d., CK 1.78 str. 1 d.). CK 1.89 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka, kad asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nepriklausomai nuo ligų, pavyzdžiui, asmuo buvo neblaivus. Nagrinėjamu atveju visi ekspertai, išskyrus vieną, padarė išvadą, kad pagal savo sveikatos būklę testatorė tiktinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Todėl eksperto K. D. išvada S. K. būklę vertinant per tai, kad „nėra kliniškai reikšmingų objektyvių, įtikinamų duomenų, kad iki 2019 m. spalio mėnesio ji būtų turėjusi nuolatinius, sunkius psichikos sutrikimus“, nepagrįsta.

14.3. 2019-04-23 medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo patvirtinti tik S. K. būklę tą konkrečią dieną, o ne dvi savaites po to, t. y. kuomet buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Akivaizdu, kad tokio turinio pažymėjimo ta pati gydytoja nebūtų išdavusi testamento sudarymo išvakarėse, t. y. 2019-05-08, kuomet S. K. klaidžiojo po butą encefalopatiška. Taip pat, nei ekspertas K. D., nei pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kad S. K. du mėnesius iki ginčijamo testamento sudarymo neterminuotai buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neįvertino. Tiek iki ginčijamo testamento sudarymo, tiek po testamento sudarymo, fiksuoti medicininiai duomenys, patvirtino blogą, nestabilią S. K. psichinę būklę, o gydytojos R. M. 2019-04-23 medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo patvirtinti tik momentinę S. K. būklę.

14.4. Teismas nepagrįstai akcentavo testamentą patvirtinusios notarės subjektyvią nuomonę, kadangi notarė neturėjo tam reikalingų specialių medicininių žinių. Be to, priešingai, nei nurodė teismas, notarė šioje byloje nėra nesuinteresuotas asmuo. Pripažinus notaro neteisėtus, pažeidžiančiais aukštesnius profesinės veiklos standartus, notarui gali kilti civilinė atsakomybė.

14.5. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nevertino reikšmingo ieškovo pateikto įrodymo - 2021-05-07 liudytojos A. K. notariškai patvirtintų parodymų, kuriuose buvo nurodytos visiškai kitokios, nei notarė teigė teisme, aplinkybės. Konkrečiai, kad pirmą kartą atvykus notarei sudaryti testamento, jai nepavyko susišnekėti su S. K., nes ši nekalbėjo ir nesirašė. Pažymėtina, kad A. K., skirtingai, nei testatorės vaikai, minėtą pažymą išrašiusi gydytoja R. M. ar du kartus atvykusi notarė, S. K. prižiūrėjo nuolat nuo 2018 metų, dieną ir naktį, todėl ji geriausiai žinojo S. K. kognityvinius sugebėjimus ir jų pokyčius (pagerėjimą, pablogėjimo atvejus). Taip pat A. K. nurodė, kad mama iki ginčijamo testamento sudarymo rūpinosi visi vaikai. Pažymėtina, kad liudytojos notariškai patvirtinti parodymai buvo priimti teismo, įvertini pirmajame šioje byloje priimtame teismo sprendime ir netgi pirmą kartą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio Šiaulių apygardos teismo nutartyje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, nei bylos dalyviai, nei pats teismas nekėlė jokių klausimų dėl pateiktų notariškai patvirtintų parodymų leistinumo. Todėl sprendime dėl 2021-05-07 liudytojos notariškai patvirtintų parodymų nurodyti motyvai ieškovui buvo siurpriziniai.

14.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl testatorės psichinės būklės ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu, visiškai nesirėmė testatorės sūnaus trečiojo asmens D. K. parodymais, kuris palaikė ieškinį, nors pats teismas sprendime paminėjo, jog jis iki 2020 m. lapkričio per elektroninę bankininkystę mokėjo mokesčius už motiną, dengė kitas jos išlaidas iki ginčijamo testamento sudarymo.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. P. ir S. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J., S. E., J. K. v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2012;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisykles taikyti ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai. Nagrinėjamoje byloje, teismas paisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, priimdamas sprendimą pagrįstai, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. vertino ne tik byloje atliktų ekspertizių išvadas, tačiau buvo vertinti testatorės medicininių dokumentų duomenys, liudytojų paaiškinimai, šalių ir trečiojo asmens – notarės, paaiškinimai. Teismas išsamiai aptarė, kodėl nesiremia tam tikrais į bylą pateiktais duomenimis, ir tuo pagrindu priėmė sprendimą nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių. Teismas taip pat pagrįstai ir teisingai taikė materialines teisės normas, kurios susijusios su testamento pripažinimo negaliojančiu/galiojančiu.

15.2. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Ekspertizės aktų 1 ir 3 išvados yra prielaidinės, ir todėl pagal formuojamą praktiką tokia išvada laikoma netiesioginiu įrodymu, bei atsižvelgęs į kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., byloje vertino visų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatė, ar testatorė sudarydama Testamentą 2 gebėjo savarankiškai išreikšti valia dėl palikimo. Kritikuodamas kategorišką ekspertizę (Ekspertizės aktą 2) ir ją atlikusį ekspertą, ieškovas nutyli, kad 2021 m. gruodžio 17-29 d. ekspertizės akte ir 2023 m. sausio 26 - vasario 14 d. ekspertizės akte yra pateiktos prielaidinės (tikėtinos) išvados, kurios pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką yra laikomos netiesioginiu įrodymu, ir jos neturi savarankiško įrodymo galios, prielaidai patvirtinti byloje turi būti pateikiami kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju, tokių įrodymų, ką pagrįstai konstatavo teismas skundžiamame sprendime, byloje nebuvo pateikta. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, atliekant antrą paskirtą ekspertizę, ekspertas vertino testatorės medicininius duomenis, taip pat papildomai ir kitus duomenis, kurie leido spręsti apie asmens gebėjimą suvokti savo atliekamų veiksmų esmę. Iš dviejų prielaidinių ekspertų išvadų matyti, kad S. K. konsultavo ne vienas gydytojas neurologas, ir ne kartą, tačiau visi S. K. betarpiškai apžiūrėję/konsultavę neurologai (turėdami pareigą diagnozuoti ligą, jei tokia būtų), nei vienu atveju, nei vienas gydytojas neurologas, (duomenys neskelbtini) nenustatė, be to nenustatė ir požymių, kas objektyviąja prasme reiškia, kad tokių požymių ir nebuvo. Akcentuotina, kad jeigu tokie požymiai būtų buvę - gydytojas neurologas būtų tokią diagnozę nustatęs ir atitinkamai apie tai būtų padaręs įrašus medicininiuose dokumentuose.

15.3. Dėl ieškovo kritikos ekspertui K. D., pažymėtina, kad ieškovas turėdamas pagrindo manyti, kad paskiriamas ekspertas neva nekompetentingas ir pan., turėjo teisę reikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia teise nesinaudojo. Tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apie siūlomą ekspertą teismui bei proceso šalims buvo pranešta raštu pateikiant prašymą iki ekspertizės skyrimo, klausimas dėl ekspertizės paskyrimo buvo sprendžiamas teismo posėdyje, - nei ieškovas, nei jo atstovas, neišreiškė jokių pastabų dėl eksperto, o apie kompetenciją imta samprotauti po nepalankios išvados gavimo. Be to, ekspertizę atlikusių ekspertų skaičius nepatvirtina, kad geresnė ir teisingesnė yra ta ekspertizė, kurią atlikto daugiau ekspertų. Ekspertizės aktą 2 rengė ekspertas K. D., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi net 31 metų ekspertinio darbo stažą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi Ekspertizės akte 2 nurodytomis išvadomis.

15.4. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, be kitų išsamiai ištirtų ir įvertintų duomenų, byloje pagrįstai įvertino 2019-04-23 medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį ir jo išdavimo aplinkybes. Pažymėtina, kad S. K. prieš testamento sudarymą 2019-04-18 namuose buvo apžiūrėta psichiatro. Psichiatrė R. M. po atlikto vizito oficialiame medicininiame dokumente įrašė, jog S. K. atmintis, dėmesys atitinka amžių ir pateikė išvadą, jog S. K. šiuo metu yra psichiškai sveika. Minimo medicininio pažymėjimo turinį patvirtino kaip liudytoja apklausta posėdyje pati gydytoja - psichiatrė R. M., taip pat ir trečiasis asmuo notarė L. V.. Pažymėtina, kad L. V., ką sprendime nurodė teismas, kaip ir R. M. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių juos reikėtų atmesti. Notarė taip pat nurodė, jog jai bendraujant su S. K. nekilo abejonių, kad testatorė suvokia savo atliekamų veiksmų reikšmę ir pasekmes, kad savo valią ji išreiškė be prievartos ir suklydimo. Notarė taip pat patikrino neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir įsitikino, kad S. K. nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Ieškovas apeliaciniame skunde bando įteigti, kad S. K. sveikatos būklė sudarant 2019-05-09 Testamentą buvo tokia, kad ji negebėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmės bei jų valdyti. Tačiau savo argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, pagrinde remiasi medicininiuose dokumentuose nurodytais S. K. artimųjų subjektyviais paaiškinimais. Taip pat pažymėtina, kad kaip pagrįstai akcentavo skundžiamame sprendime teismas, S. K. (ne) gebėjimai pasirūpinti savimi buvo sąlygoti judėjimo sutrikimų ir ištinkančių sveikatos pablogėjimų, nei vienas negebėjimas atlikti atitinkamą veiksmą ar pavedimas vaikams juos atlikti nepatvirtino S. K. negebėjimo savarankiškai išreikšti valią dėl jos palikimo.

Šalies argumentai

15.5. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, teismas rėmėsi ir trečiojo asmens D. K. parodymais, tačiau kaip teisingai nurodė, šalių ir trečiojo asmens D. K. parodymais teismas rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino rašytiniai byloje esantys įrodymai. Trečiasis asmuo D. K. yra testatorės sūnus, ieškovo brolis, byloje dalyvauja ieškovo pusėje, jis buvo suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymais, kurie nebuvo patvirtinami rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nebuvo vadovaujamasi.

15.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimtame sprendime nesirėmė A. K. parodymais. Tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje, tiek ir antrą kartą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, atsakovų atstovas reiškė juridiškai pagrįstą poziciją ir nurodė, kad šiais parodymais negali būti vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas, kuris sprendė panaikinti priimtą sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti į pirmą instanciją, skirtingai nei teigiama skunde, neatliko byloje esančių duomenų vertinimo ir nenurodė, kuriais duomenimis pirmos instancijos teismas turi vadovautis, o kuriais ne. Teismas nuspręsdamas nesivadovauti minimais parodymais tai padarė remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintomis taisyklėmis. O būtent - teismas nurodė, jog ieškovas pateikė ir prašė vadovautis priimant sprendimą 2021-05-07 liudytojos A. K. parodymais, kuriuos patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė I. B., nes liudytoja išvyko dirbti į Vokietiją, tačiau ką pagrįstai akcentavo teismas, - prie prašymo ieškovas nepridėjo liudytojos išvykimą dirbti į Vokietiją patvirtinančių įrodymų, pačiuose liudytojos parodymuose apie išvykimą į užsienį dirbti liudytoja nebuvo nurodyta. Taigi ieškovas, pateikdamas liudytojos A. K. parodymus, kuriuos patvirtino notarė, neįrodė, jog liudytoja išvyko dirbti į Vokietiją dėl to jos nebuvo galima apklausti tiesiogiai teismo posėdyje (CPK 178 str.). Teismas sprendime pagrįstai nurodė ir tai, kad jis šios kategorijos bylose nėra aktyvus, todėl jis pats liudytojos iškviesti, šalims neprašant, teisės neturėjo, o ieškovas, nors byla truko keletą metų ir galėjo A. K. paprašyti apklausti ją teisme, tokia teise nesinaudojo. Paminėtina ir tai, jog A. K. parodymus teismui pateikė ieškovo atstovas, t. y. net ne pati liudytoja. Toks parodymų gavimas leidžia daryti išvadą, kad su A. K. iš anksto buvo bendrauta galimai suderinta kokius parodymus ir kiek jų reikia užrašyti raštu, o tai sudaro pagrindą kritiškai vertinti tokiu būdu ir forma pateiktus parodymus. Todėl dar ir dėl šios priežasties jos parodymais pateiktais raštu nebuvo galima remtis.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Tvirtindama testamentą, notarė buvo visiškai nešališka, nepriklausoma, neturėjo jokio suinteresuotumo ir patvirtino tokią testatorės valią, kokia ji buvo. Taip pat buvo laikytasi visų Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių, būtent: išaiškinta testatorei testamento esmė, jo pasekmės, kalbant su testatore išsiaiškinta pačios testatorės valia dėl įpėdinių paskyrimo, paaiškinta, kad sudarant testamentą turtą paveldės paskirtieji įpėdiniai. Testatorė norėjo sudaryti tokį testamentą, savo valią išreiškė bei motyvavo ir pagrindė, teigdama, kad įpėdiniai, kuriems palieka turtą, ja labiausiai rūpinasi. Testatorės sprendimas buvo logiškas ir jos valia nesikeitė nei pirmo, nei antro vizito metu. Testamento tvirtinimo dieną testatorė adekvačiai suvokė aplinką, pati nurodė, kam palieka turtą, jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Tvirtinant testamentą nei įpėdinių, nei jokių kitų asmenų kambaryje nebuvo, su testatore kalbėta asmeniškai ir sprendimą dėl testamento sudarymo ir jo sąlygų testatorė priėmė savarankiškai, nes tokį testamentą sudaryti norėjo bei jį pati pasirašė.

16.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad asmens pripažinimas neveiksniu yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantis žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo, praradimu daugelio prigimtinių ir pilietinių teisių. Neveiksniu gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuriam konstatuoti patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai. Teisė paskirti įpėdinį pagal testamentą yra išimtinė testatoriaus teisė, kuri privalo būti gerbiama. 2019-05-09 testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas laikantis įstatymų reikalavimų bei pagal testatorės valią, kurią reikia gerbti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Iš bylos duomenų nustatyta, šalys šių aplinkybių neginčija, kad S. K. 2011-03-28 Šiaulių rajono 2-ajame notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Testamentas 1), kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą paliko ieškovui D. K..

19. 2019-05-09 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), S. K. sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro notarė L. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Testamentas 2), kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą lygiomis dalimis po 1/2 dalį paliko atsakovams S. S. ir D. P.. Taip pat tą pačią dieną S. K. savo namuose pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą S. S. savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiomis banko sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis, taip pat atstovauti S. K. nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose (toliau – Įgaliojimas).

20. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro 2019-05-09 duomenimis, testamento sudarymo dieną apie S. K. pripažinimą neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse informacijos nebuvo.

21. Prieš sudarant Testamentą 2, siekiant įvertinti S. K. psichinės sveikatos būseną, 2019-04-18 į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko gydytoja psichiatrė R. M., kuri, nekilus abejonių dėl S. K. psichinės sveikatos, 2019-04-23 išdavė medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad S. K. šiuo metu yra psichiškai sveika. Šį pažymėjimą atsakovė D. P. pateikė notarų biurui prieš sudarant Testamentą 2.

22. Testatorė S. K. mirė (duomenys neskelbtini) dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – COVID-19 liga, tarpinė mirties priežastis – kairės pusės pneumonija, kitos ligos – pragula 3 laipsnio kryžkaulio srityje, (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini). Atsakovai palikimą priėmė 2021-01-22.

23. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti S. K. 2019-05-09 sudarytą testamentą, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei pripažinti galiojančiu 2011-03-28 S. K. sudarytą testamentą. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad jo mama, S. K., 2019-05-09 sudarydama ir pasirašydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, buvo neveiksni. Atsakovai S. S. ir D. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, teigė, kad jų mama S. K. sudarydama 2019-05-09 testamentą, suprato savo atliekamų veiksmų teisines pasekmes ir palikdama savo turtą atsakovams išreiškė savo tikrąją valią.

24. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo atliktos trys ekspertizės.

25. 2021 m. gruodžio 17 – 29 d. atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo psichiatrai ekspertai V. M., 20 m. ekspertinio darbo stažas, S. S., 25 m. ekspertinio darbo stažas) (toliau – Ekspertizė 1) metu, ekspertai konstatavo, kad S. K. medicininiuose dokumentuose esantys duomenys nors ir neleidžia padaryti kategoriškos ekspertinės išvados, tačiau leidžia pagrįsti prielaidinę išvadą apie tai, kad ilgalaikės lėtinės galvos smegenų išemijos su paūmėjimais bei ilgalaikės neurodegeneracinės (duomenys neskelbtini) ligos su ryškia smegenų atrofija derinys, papildomai veikiant depresinio sindromo reiškiniams, neišvengianti sukėlė S. K. pažintinės veiklos sutrikimus. Tuo remiantis, ekspertai nustatė, jog testamento sudarymo metu (2019-05-09) S. K. tikėtinai sirgo mišria (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2019-05-09 pasirašydama testamentą.

26. Byloje 2022-05-24 atlikta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (ekspertas K. D., 31 m. ekspertinio darbo stažas) (toliau – Ekspertizė 2). Įvertinęs pateiktų duomenų visumą, teismo psichiatras ekspertas padarė išvadą, kad testatorė S. K. testamentų sudarymų metu (2011-03-28 ir 2019-05-09) neturėjo stabiliai išreikštų psichikos sutrikimo požymių, sunkaus laipsnio kognityvinio defekto, todėl galėjo suprasti testamentų turinį, jų socialinę prasmę ir pasekmes, t.y. galėjo laisvai išreikšti savo tikrąją valią.

27. 2023 m. sausio 26 – vasario 14 d. byloje atlikta pakartotinė komisijinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (ekspertai M. J., 8 m. ekspertinio darbo stažas, V. D., 29 m. ekspertinio darbo stažas, J. Z. R., 29 m. ekspertinio darbo stažas) (toliau – Ekspertizė 3). Apibendrinę pateiktų duomenų visumą ekspertai konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės pateikti kategorišką pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, tačiau formuluojama prielaidinė išvada, išdėstant, kad S. K. testamento sudarymo metu (2019-05-09) tikėtinai sirgo nepatikslinta (duomenys neskelbtini); tikėtinai pagal savo psichikos būklę negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ekpertizės aktą 1 ir Ekspertizės aktą 3 laikė netiesioginiais įrodymai ir priimdamas skundžiamą sprendimą jais nesirėmė. Apelianto vertinimu, teismas vadovaudamasis Ekspertizės akte 2 nurodytomis išvadomis, 2019-04-23 medicininiu pažymėjimu, gydytojos R. M. ir notarės liudijimais apie testatorės veiksnumą, taip pat nepagrįstai nesiremdamas liudytojų D. K. ir A. K. parodymais, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, netinkamai taikė CK 1.89 straipsnio nuostatas, šios normos taikymą siejant ne su asmens galbūt laikina psichine būkle, o tik su diagnozuotomis psichinėmis ligomis ir net neveiksnumu.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Dėl CK 1.89 straipsnio nuostatų taikymo ir ekspertizės išvadų vertinimo

30. Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

31. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo), teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015). Testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

32. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

33. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, be kita ko, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

34. Nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai, ginčijant testamentą, ieškinio pagrindu nurodoma, jog galbūt mirusysis buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę kartu su kitais įrodymais.

35. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

36. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė mirusiajai S. K. buvo atlikta tris kartus. 2021 m. gruodžio 17 – 29 d. atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad dėl lėtinės smegenų išemijos ir buvusių trijų ūmių smegenų išemijos priepuolių, ilgalaikės lėtinės neurodegeneracinės ligos - (duomenys neskelbtini) ligos ir gretutinio depresinio sindromo reiškinių S. K. pažintinė veikla dėsningai silpo; nuo 2012 m. užfiksuota nusilpusi atmintis, 2013 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2018 m. užfiksuoti atsiradę depresijos reiškiniai, NDNT dokumentuose 2019 m. kovo mėnesį pažymėta sutrikusi orientacija, sutrikusi dėmesio koncentracija, sutrikęs kalbinis bendravimas ir sutrikusi savivoka. Todėl konstatavo, kad S. K. medicininiuose dokumentuose esantys duomenys nors ir neleidžia padaryti kategoriškos ekspertinės išvados, tačiau leidžia pagrįsti prielaidinę išvadą apie tai, kad ilgalaikės lėtinės galvos smegenų išėmijos su paūmėjimais bei ilgalaikės neurodegeneracinės (duomenys neskelbtini) ligos su ryškia smegenų atrofija derinys, papildomai veikiant depresinio sindromo reiškiniams, neišvengianti sukėlė S. K. pažintinės veiklos sutrikimus. Tuo remiantis, nustatė, jog testamento sudarymo metu (2019-05-09) S. K. tikėtinai sirgo mišria (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2019-05-09 pasirašydama testamentą. Minėtame ekspertizė akta taip pat buvo pažymėtina, kad žymus S. K. psichikos ir pažintinės veiklos sutrikimas buvo nurodytas 2019-03-04 užpildytame NDNT klausimyne, kurį užpildė ir pasirašė D. K. ir patvirtino NDNT specialistė I. V.. Šiame klausimyne pažymėtas sutrikęs S. K. dėmesio išlaikymas, prisiminimas, sutrikusi orientacija, apsunkintas kalbos suvokimas, ryškiai sutrikusi kalbos raiška, savo situacijos ir gydymosi būtinumo nesuvokimas. Remiantis šiuo klausimynu, NDNT sprendimas dėl slaugos poreikio nustatymo S. K. buvo paremtas ne tik motorinių, bet ir jos psichikos - pažintinių funkcijų sutrikimu.

37. 2022-05-24 atliktos pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta testatorės S. K. medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai reikšmingų, objektyvių, įtikinamų duomenų, kad iki 2019 m. spalio mėn. ji būtų turėjusi nuolatinius sunkius psichikos sutrikimus ar išreikštą kognityvinį defektą, kurie būtų nulėmę jos negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti testamentų sudarymų metu, t. y. 2011-03-28 ir 2019-05-09. Ši išvada grindžiama tuo, kad 2019-04-18 gydytoja psichiatrė konsultavusi testatorę nenustatė jai jokių psichikos sutrikimų; artimais testamentų sudarymo laikotarpiais nei vienas iš ją ambulatoriškai ir stacionariai gydžiusių gydytojų (šeimos gydytojas, neurologas, oftalmologas ir kt.) nekonstatavo jai (duomenys neskelbtini) požymių ar kitokių ilgalaikių ir stabilių psichikos sutrikimų; 2017, 2018, 2019 m. galvos smegenų išemijos priepuolių nulemti sąmonės, atminties, orientacijos sutrikimai testatorei buvo tik trumpalaikiai ir praeinančio pobūdžio; 2010-2017 m. neuroradiologiniais tyrimais (KT, MRT) jai nustatyti involiuciniai, amžiniai degeneracinio pobūdžio atrofiniai galvos smegenų pakitimai bei kraujagyslinės (vaskulinės) encefalopatijos požymiai nėra specifiniai, biologiniai (duomenys neskelbtini) markeriai. Tokie galvos smegenų pakitimai būdingi tiek sergantiems (duomenys neskelbtini), tiek ir senyvo amžiaus asmenims, neturintiems ryškių kognityvinių sutrikimų; (duomenys neskelbtini) sindromas aptinkamas tik 20-40 proc. pacientų sergančių (duomenys neskelbtini) liga. Kognityvinių sutrikimų vystymosi tempas gali priklausyti nuo daugybinių veiksnių (genetinių, pato fiziologinių galvos smegenų pakitimų, lydimų somatinių susirgimų ir kt., bei nuo (duomenys neskelbtini) ligos formos). Sergant tremorine ligos forma, požieviniai kognityviniai sutrikimai būna mažiau išreikšti, (duomenys neskelbtini) išsivystymo rizika sumažėja. Pažymėtina, kad testatorė S. K. sirgo būtent (duomenys neskelbtini) ligos forma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pacientams sergantiems (duomenys neskelbtini) liga, visose ligos stadijose būdingas kognityvinių procesų, mąstymo sulėtėjimas, tokiems pacientams pvz., reikia daugiau laiko atsakant į klausimus, persijungiant nuo vienos pokalbio temos kitos (nuo vieno etapo intelektinio proceso į kitą). Bendras intelekto lygis reikšmingai nenukenčia, tačiau toks psichikos procesų sulėtėjimas gali būti klaidingai vertinamas kaip (duomenys neskelbtini). Atminties sutrikimai, (duomenys neskelbtini) liga aptinkami kaip pradinėse, taip ir vėlesnėse ligos stadijose dažniausiai pasireiškia lengvu ir vidutiniu laipsniu, sutrinka naujos informacijos atgaminimas, o anksčiau gautos informacijos atgaminimas išlieka pakankamai ilgai. Pažymėtina, kad praėjus 5 mėn. po antrojo testamento sudarymo gydytoja psichiatrė S. K. nustatė tik nežymų kognityvini sutrikimą, susilpnėjusią fiksacinę atmintį ir dėmesį. Testatorė S. K. testamentų sudarymų metu (2011-03-28 ir 2019-05-09) neturėjo stabiliai išreikštų psichikos sutrikimo požymių, sunkaus laipsnio kognityvinio defekto, todėl galėjo suprasti testamentų turinį, jų socialinę prasmę ir pasekmes, t.y. galėjo laisvai išreikšti savo tikrąją valią. Pažymėtina, kad retrospektyviai vertinant testatoriaus psichikos būseną testamento sudarymo metu, reikėtų laikytis psichikos sveikatos prezumpcijos principo. Tais atvejais, kai nėra įtikinamų medicininių ar kitų duomenų dėl asmens psichikos nepilnavertiškumo arba kai esantys duomenys yra fragmentiški, mažai informatyvus ir prieštaringi, tuomet reikėtų daryti teismo psichiatrinę išvadą, kuri mažiau apribotų testatoriaus teises ir jo laisvos valios išreiškimą. Todėl ekspertas pateikė išvadą, kad S. K., pasirašydama 2011-03-28 testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl psichikos sveikatos būklės galėjo išreikšti savo valią, jį suprasti ir pasirašyti bei S. K., pasirašydama 2019-05-09 testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl psichikos sveikatos būklės galėjo išreikšti savo valią, jį suprasti ir pasirašyti.

38. 2023 m. sausio 26 – vasario 14 d. atlikta pakartotinė komisijinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad testatorės S. K. psichikos būklei testamento sudarymo metu (2019-05-09) neabejotinai turėjo įtakos paskutinės stadijos, daug metų progresavusi neurologinė degeneracinė (duomenys neskelbtini) liga, taip pat išreikšta kardiovaskulinė patologija - lėtinė išeminė širdies liga su pablogėjimų metu pasireiškusiais sąmonės netekimo epizodais. Visa tai patvirtina skirtingų gydymo įstaigų nuoseklūs įrašai su psichikos sutrikimų pasireiškimo požymiais. Psichiatrinis įvertinimas prieš sudarant testamentą vertintinas kaip nepatikimas, kadangi esminis kognityvinis komponentas - atmintis apibūdinta kaip „atitinkanti amžių“ - kas nėra kompetentingas apibūdinimas, taip pat detaliau kognityvinės funkcijos netirtos, neatliktas net trumpasis protinės būklės tyrimas (MMSE), apsiribota itin formaliu įvertinimu, padarant išvadą, kuri iš esmės neatitinka kitoje skirtingų medicininių įstaigų medžiagoje nurodomus požymius. Įvertinus pateiktų duomenų visumą, konstatuojama, kad šiuo metu nėra galimybės pateikti kategorišką pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, tačiau formuluojama prielaidinė išvada, išdėstant, kad S. K. testamento sudarymo metu (2019-05-09) tikėtinai sirgo nepatikslinta (duomenys neskelbtini); tikėtinai pagal savo psichikos būklę negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Duomenų apie testatorės S. K. psichikos būklę 2011-03-28 nėra.

39. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių ekspertizių aktų išvadas, sprendė, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu testatorė S. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Prielaidines išvadas nurodytas pirmos ir trečios ekspertizių metu, teismas vertino kaip netiesioginius įrodymus, kuriuos paneigė kiti byloje esantys duomenys, t.y. liudytojų parodymai, medicininių dokumentų duomenys, kategoriška antrosios ekspertizės išvada. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

40. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas aplinkybę, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, įrodinėjo tokiais argumentais – pomirtinių psichiatrinių ekspertizių metu buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini) būdingi klinikiniai požymiai, praėjus 5 mėnesiams po ginčijamo testamento sudarymo S. K. ši liga buvo diagnozuota oficialiai, iki testamento sudarymo testatorės būklė nebuvo nuolat stabili. Testamento sudarymo metu testatorės negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės, apeliantas taip pat įrodinėjo tokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, kad nuo 2018-10-02 iki 2019-01-21 gydant ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre apibūdinta kaip „kiek encefalopatiška, gulinti“, išrašant „encefalopatiška“; 2019-02-13 šeimos gydytojos siuntime nurodyta S. K. sveikatos būklė, pažymint blogėjančią atmintį ir pažintinės veiklos sutrikimą („ryškiai encefalopatiška“); 2019-05-08 ambulatoriniame įraše, t. y. ginčijamo testamento sudarymo išvakarėse, nurodyta: „encefalopatiška, naktį keliasi, vaikšto po butą ir visur šlapinasi“; S. K. nuo 2019-03-04 buvo nustatytas neterminuotai antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kuris nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios apelianto nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir neįrodo, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Byloje nėra ginčo, kad testatorė dėl judėjimo sutrikimų ir ištinkančių sveikatos pablogėjimų negalėjo savarankiškai pasirūpinti savimi, jai buvo reikalinga nuolatinė pagalbą. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateiktas nei vienas objektyvus ir neginčytinas įrodymas, patvirtinantis, kad ginčijamo testamento sudarymo metu S. K. negebėjo savarankiškai suformuoti ir išreikšti savo valios dėl jos palikimo.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas ir nesutinka su Ekspertizės 2 išvadomis, prašo teismo ja nesiremti ir vadovautis Ekspertizės 1 ir Ekspertizės 3 metu padarytomis prielaidomis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tokią poziciją grindžia ne objektyviais įrodymais, tačiau iš esmės reikšdamas tik abejones ir nepasitikėjimą kitais byloje esančiais įrodymais – gydytojos R. M. išvada, notarės liudijimu, medicininiais duomenimis, kuriuose žymūs testatorės psichikos sutrikimai nebuvo konstatuoti. Pabrėžtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Ekpertizės 2 išvados yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Ekspertizės išvados yra motyvuotos ir paremtos medicininės dokumentacijos duomenimis, visuma įrodymų. Todėl vien ta aplinkybė, kad testatorė galimai testamento sudarymo metu galėjo sirgti (duomenys neskelbtini), nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių testatorei tuo metu turėjus reikšmingus psichikos sutrikimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo spręsti, kad 2019-05-09 pagal savo psichikos būklę testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat paminėtina, kad apeliantas keldamas abejones dėl Ekspertizę 2 atlikusio eksperto kompetencijos, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Duomenų, kad apeliantas būtų reiškęs ekspertui nušalinimą, byloje nėra.

43. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingas byloje nustatinėtinas aplinkybes – ar testatorė testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti – pagrįstai vertino ne tik analizuodamas ekspertizių išvadas, bet ir kitus įrodymus. Kaip jau minėta, ginčijant testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, pagrindinė įrodinėtina faktinė aplinkybė yra testatoriaus būsena testamento sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodytas žymus S. K. psichikos ir pažintinės veiklos sutrikimas nurodytas 2019-03-04 užpildytame NDNT klausimyne, kuriuo remiantis NDNT sprendimas dėl slaugos poreikio nustatymo S. K. buvo paremtas ne tik motorinių, bet ir jos psichikos - pažintinių funkcijų sutrikimu, buvo užpildytas jos sūnaus D. K. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konkrečiu atveju sprendžia, kad šiame klausimyne nurodyti trečiojo asmens subjektyvūs testatorės sveikatos būklės vertinimai objektyviai nepatvirtina ginčui aktualių aplinkybių apie testatorės psichinę būklę testamento sudarymo metu.

44. Taip pat pabrėžtina, kad apeliantas teigdamas, kad 2019-04-23 gydytojos R. M. išvada dėl testatorės psichinės būklės prieštaravo byloje nustatytiems medicininiams duomenims ir galėjo patvirtinti tik momentinę testatorės būklę, nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šią gydytojos išvadą patvirtino bei papildė kiti byloje esantys duomenys, t.y. Ekpertizės 2 išvados, notarės paaiškinimai, medicininiai duomenys apie tai, kad iki 2019-10-14, nepaisant S. K. diagnozuotų sveikatos sutrikimų, ryškūs kognityvinių funkcijų sutrikimai nebuvo nustatyti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą ar Akreditavimo tarnybą dėl gydytojos R. M. netinkamų veiksmų ar kompetencijos.

45. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad ekspertizių išvadas pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nesuteikė pagrindo neabejotinai išvadai, jog testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro, ar, kad testatorės elgesys neatitiko jos tikrosios valios. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatorės būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų – šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų ir paaiškinimų – įvertinimu, o ne padaryta remiantis tik Ekspertizės akte 2 nurodyta išvada.

Dėl liudytojų parodymų

46. Apeliaciniame skunde, be kitų aplinkybių, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai nesirėmė liudytojos A. K. bei trečiojo asmens D. K. parodymais. Taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi notarės paaiškinimais, kadangi ji turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisėjų kolegija vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas sprendimą grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai trečiojo asmens D. K. paaiškinimais remtis tiek, kiek juos patvirtina rašytiniai įrodymai, kadangi ieškovo pusėje byloje dalyvaujančio asmens parodymai negali būti laikomi neabejotinai patikimais atsižvelgiant į šį asmenį ir ieškovą siejančius giminystės ryšius. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nesivadovauti liudytojos A. K. rašytiniais parodymais, kuriuos patvirtino notarė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo galimybės liudytojos apklausti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis A. K. parodymais, nes nei atsakovai, nei tretieji asmenys neprašė apklausti A. K. teismo posėdyje, o teismas šių parodymų trūkumo bylos nagrinėjimo metu nenurodė, atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

48. Dėl notarės L. V. ir gydytojos R. M. liudijimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog minėtų asmenų duoti parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, detalūs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo juos laikyti nepatikimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad notaras, atlikdamas savo funkcijas, nepriima sprendimo dėl juridinių faktų konstatavimo. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notaras būdamas valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie notarės L. V. netinkamą pareigų atlikimą. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų notarės parodymų spręstina, kad notarei testatorė aiškiai pasakė, kam nori palikti turtą, ir įvardijo priežastį, t. y. kad ji nori po savo mirties turtą palikti atsakovams, kadangi jie ją prižiūri. Notarės prašymu buvo pateikta pažymą iš gydytojo psichiatro, kurioje nurodyta, kad „šiuo metu psichiškai sveika“. Notarė teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo galima suprasti, kad testatorė suprato savo veiksmu, juos galėjo valdyti ir pati išreiškė savo valią dėl testamento, to tendencingai siekė. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau nurodyti asmenys – notarė ir gydytoja – tiesiogiai bendravo su testatore, jiems nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, nes testatorė, pagal savo sveikatos būklę, elgėsi sąmoningai, aiškiai ir savo valią palikti turtą atsakovams išreiškė pati. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti nepatikimais šių liudytojų parodymus.

49. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio (paskutine) priemone. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorė suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjos valia. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visuma.

50. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau - Rekomendacijos).

53. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

54. Atsakovai S. S. ir D. P. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1209,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024-03-22 PVM sąskaita-faktūra Nr. ADV-2024/315, 2024-03-22 teisinių paslaugų suteikimo aktą, 2024-03-22 mokėjimo nurodymą).

55. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, byloje keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų dydžių, atsakovei D. P. iš ieškovo D. K. priteistinos 1209,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1209,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė