- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-02
- Bylos Nr.
- e2-485-1119/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00894-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. P., S. S.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Raimondas Kivylius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams S. S., D. P. , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarei L.V. , D. K., L. K. dėl 2019-05-09 testamento pripažinimo negaliojančiu ir 2011-03-28 testamento pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas D. K. ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 1-6 l.) prašo pripažinti S. K. 2019-05-09 sudarytą testamentą, reg. Nr. LV-1541 (toliau – Testamentas 2), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti galiojančiu 2011-03-28 S. K. sudarytą testamentą, reg. Nr. 1096 (toliau – Testamentas 1) ir priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl COVID-19 viruso sukelto kvėpavimo funkcijos nepakankamumo mirė šalių mama S. K. Ieškovui kreipusis į palikimo vietos notarę, jis sužinojo, kad mama 2019-05-09 buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovams S. S. ir D. P. (Testamentas 2). Testamentų registro duomenimis pagal pastarąjį testamentą palikimą pareiškimais priėmė atsakovai S. S. ir D. P. S. K. buvo ištekėjusi du kartus. Pirmoje santuokoje susilaukė vaikų V., D. (atsakovė) ir S. (atsakovas), o antrojoje – D. (tretysis asmuo), L. (tretysis asmuo) ir D. (ieškovas).
3. Kol mamos sveikata jos buvo gera ir ji pati galėdavo pasirūpinti savo buitimi, visi vaikai lankė ją pagal galimybes, kalbėdavo telefonu, jei reikėdavo kur nuvežti vienas ar kitas atvažiuodavo pagelbėti. Tik D. užsukdavo metuose kartą, nes buvo labai susipykusi su mama, jos visai nebendravo. Mama dažnai kartodavo, kad jai niekada neatleis.
4. Metams einant ir pradėjus mamos sveikatai blogėti, labiausiai ja rūpinosi D. K. kadangi gyveno Šiauliuose. Mama, matydama kaip D. rūpinasi ir jai pagelbėja, prakalbo apie testamentą, kad nori savo butą užrašyti D. D. atsisakė, sakydamas kad ne dėl buto ja rūpinasi. Mama pasakė nenorinti, kad jos turtas būtų dalinamas visiems ir nenorinti nieko po mirties palikti vaikams iš pirmosios santuokos. Po kurio laiko paprašė D., kad ją nuvežtų pas notarą ir užrašė visą savo turtą testamentu ieškovui, sakydama kad „jūs pasidalinsite tarpusavyje pagal sąžinę“. Toks testamentas buvo sudarytas 2011-03-28 (Testamentas 1).
5. Matydami kad mamos sveikata prastėja susitarė su sese L. K., kad ji persikels gyventi pas mamą ir ją prižiūrės. Senyvo amžiaus žmogų prižiūrėti nėra lengva, todėl po pusmečio seseriai nutarus emigruoti pas dukrą į Londoną, reikėjo ieškoti kitos išeities. Tada pas mamą susirinko visi jos vaikai, išskyrus išvykusią L., spręsti mamos priežiūros klausimų. Į D. žodžius, kad butas užrašytas D., tegul jisai ir prižiūri, ieškovas atsakė, kad jam tinka tas variantas, jei butas Šiauliuose bus parduotas ir nupirktas butas Plungėje, kur ieškovas mamą galės prižiūrėti. Bendro sutarimo pasiekti pastaruoju klausimu nepavyko, visiems sutikus, kad mama tiktai viena gyventi nebegali, buvo nuspręsta ieškoti žmogaus, kuris galėtų mamą kasdien prižiūrėti, gaminti maistą ir pan., o visi prie priežiūros prisidės savo lėšomis lygiomis dalimis. Taip mamai buvo pasamdyta slaugė A. , kuri su ja būdavo ir dieną, ir naktį.
6. Būtent iš jos ieškovas sužinojo, kad į namus buvo atvežtas gydytojas, kuris išrašė pažymą, jog mama yra visiškai veiksni, nors jau tokia nebuvo, nes gyventi viena nebegalėjo. Pamiršdavo maistą ant viryklės, nesugebėjo skalbtis, praustis po dušu viena, reikėjo sauskelnių. Po kelių dienų į namus buvo atvežta notarė, kad mama pasirašytų naują testamentą, kuriuo butą palieka D. ir S. A. girdėjo kaip notarė uždavė klausimą mamai, „o ką paliksi kitiems vaikams?“. Mama klausimo jau nesuprato ir atsakyti nesugebėjo, todėl tą dieną notarė išvažiavo siūlydama mamai dar pagalvoti. Tiksliai nežinoma, ar antrą kartą atvežta buvo ta pati notarė ar jau kita, bet iš antro karto testamentas buvo patvirtintas. Taip pat parašytas įgaliojimas broliui S. tvarkyti dokumentus ir naudotis mamos banko sąskaita. Po mamos mirties S. iš mamos sąskaitos pinigus pervedė į D. ir savo sąskaitas.
7. Neaišku, ar mama testamentą sugalvojo surašyti pati, ar pati jį pasirašė, nes A. visada tiek gydytojui atvažiavus, tiek notarei, būdavo išprašoma iš kambario. Nei D., nei L., nei ieškovui, kad rengiamas naujas testamentas pasakyta nebuvo. Šį faktą kiti įpėdiniai sužinojo iš slaugės.
8. Tuo metu mamos sveikatos būklė nebeleido jai suvokti savo veiksmų teisinių pasekmių. Mama painiojo dieną su naktim, kas įvyko ką tik ir kas vakar. Paskutinius keletą gyvenimo metų, ji pamiršdavo, kad jai kas iš vaikų skambino, kad lankė ligoninėje.
9. Mama niekada nenorėjo visko palikti D. ir S., tai kartojo ne kartą ir ne tik ieškovui, niekada nebuvo užsiminusi apie ketinimus tokią valią pakeisti. Todėl ieškovas dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo buvo priverstas kreiptis į teismą šiuo ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje ieškovas D. K. palaikė savo 2021-07-27 teismo posėdyje duotus paaiškinimus, pagal kuriuos sudarant Testamentą 1 mama buvo 76 m. amžiaus. Mamos valia buvo, kad jis visą jos turtą po mirties po lygiai padalintų. Jis nuo 2002 m. dirbo Airijoje, vėliau – Norvegijoje. Nuo 2016 m. mamai, kuri gyveno viena, pradėjo reikėti pagalbos, ji turėjo judėjimo problemą, reikėjo jai nupirkti maisto, sirgo (duomenys neskelbtini), su širdimi buvo blogai, su jos psichine sveikata vieną dieną buvo gerai, o kitą – blogai. Jis grįždavo į Lietuvą pagal galimybes. Patvirtino, kad 2018 m. įvyko vaikų susitikimas, kuriame dalyvavo 5 vaikai, mama buvo kitame kambaryje. Buvo sprendžiama, ką toliau daryti mama, nes ji viena nebegali gyventi ir savimi pasirūpinti. Gal ir buvo kalbama apie Testamentą 1. Jis siūlė mamos butą parduoti, nupirkti butą Plungėje, ir tada jis galėtų prižiūrėti mamą, nes tuomet jis dar gyveno Lietuvoje. Su šiuo pasiūlymu nesutiko kiti. Buvo siūlymas pasikeičiant visiems po 1 savaitę prižiūrėti mamą, tačiau ir šis pasiūlymas nepriimtas. Tada priėmė sprendimą samdyti mamai auklę, už kurios paslaugas mokės visi prisidėdami dalimis, tačiau faktiškai už auklės paslaugas buvo apmokama iš mamos sąskaitos. Auklę turbūt surado D. P.
11. Likus 7 savaitėms iki sudarant Testamentą 2, jis aplankė mamą. Tada mama jautėsi blogai, prastai miegojo, D. kvietė Greitąją medicinos pagalbą, gal ir S. kvietė. Negali atsakyti, ar mama lankėsi pas gydytojus psichiatrus. Su ja buvo sudėtinga susikalbėti. Apie Testamentą 2 sužinojo iš slaugės A., praėjus 1 ar kelioms savaitėms po jo sudarymo. Mama nieko jam negalėjo paaiškinti, nesuprato, kas įvyko, pasakė, kad lentynoje yra kažkokie dokumentai. Mamai nieko nesakė, nes ji nebūtų galėjusi nieko paaiškinti, mamos pas gydytojus ir į teismą neketino tempti dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
12. Po Testamento 2 sudarymo mama rūpinosi D. ir S., jie ją laidojo ir apmokėjo visas išlaidas. Jo niekas neprašė prisidėti prie laidojimo išlaidų, jis neprisidėjo, L. ir D. taip pat neprisidėjo. Jis nebendrauja su D. ir S., niekada nebendravo.
13. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. K. teismo posėdyje palaikė savo 2021-06-10 teismo posėdyje duotus paaiškinimus, pagal kuriuos jis apie 10 m. mamą vežiojo pas gydytojus, dažniausiai pas šeimos gydytoją ir neurologą, jai išrašydavo raminančių vaistų, tačiau stiprių nerašydavo. Jis būdavo kartu, nes reikėjo mamą nurengti, pakelti jos kojas. Jai buvo nustatyti specialieji poreikiai, o nuo 2015-2016 m. – dideli specialieji poreikiai dėl judėjimo sutrikimo, tuomet dar mama nenusišnekėdavo. 2017-2018 m. atsirado haliucinacijos, o paskutiniu metu neatsimindavo, kas buvo atvažiavęs prieš vieną dieną jos aplankyti. 2011 m. mamos judėjimas ja buvo ribotas, tačiau bendravo dar mažiausiai 2 m. gerai. Jis vežė mamą pas notarą sudaryti Testamentą 1, nes mama nenorėjo, kad turtas liktų vyresniems vaikams, nes mama nesutarė su D. ir V., su S. nebuvo daug konfliktų, sakė, kad jie pagal sąžinę padalins. Po Testamento 2 sudarymo jį informavo A. 2019 m. gegužę, jis kalbėjo su mama, tačiau ji nesuprato, ką pasirašė, kodėl pasirašė – neklausė, nes neįmanoma buvo su ja susikalbėti, žiūrėjo į lubas. Galvojo, kad kol prižiūri mamą D.-viskas gerai, bet paaiškėjo, kad ne D., o slaugės ją prižiūrėjo. Iki 2018 m. jis daugiau rūpinosi mama, po to – S. Buto raktus turėjo visi vaikai. Patvirtino, kad 2018 m, vyko vaikų susitikimas, kurio metu buvo sprendžiama, ką toliau daryti, D. pasiūlė parduoti butą ir nupirkti kitą Plungėje, tačiau sprendimas taip ir nebuvo priimtas. Mama tada buvo kitame kambaryje, jai klausimų nekilo, sakė, kad kai keli pradeda kalbėti, jai susilieja garsai. Po to mamą prižiūrėjo, jis, D. ir S. Iš pradžių jis sudėdavo į dėžutes mamai vaistus, po to – D., nes mama pati nebepajėgdavo jų išgerti. D. surado slauges mamai. Mamos sveikatai pagerėjus ji įgydavo labai daug jėgų, buvo pabėgusi iš namų, užrakinusi slaugę. Iki 2020 m. lapkričio mėnesio jis mokėjo mokesčius iš mamos sąskaitos per elektroninę bankininkystę, tačiau jis neturėjo įgaliojimo ir neturėjo banko kortelės. Paguldžius mamą į slaugos ligoninę pirmus kartus jis rašėsi dėl tam tikrų išmokų nurašymo, po to – D. Slaugos ligoninėje mamą lankė visi. Grynuosius S. naudojo slaugėms už darbą apmokėti, sumokėti už maistą. Tarp jų nebuvo nesutarimų dėl mamos pinigų panaudojimo. Nemano, kad mamai galėjo susidaryt įspūdis, kad jis mažiau ja rūpinasi, D. kelis kartus vežė mamą pas gydytojus. Už laidotuves mokėjo D. ir S. Po mamos mirties pamatė, kad parduodami mamos daiktai.
Atsiliepimas
14. Atsakovai D. P. ir S. S. atsiliepime (el. b. medž. 1 t., 52-58 l.) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jie bendraudavo su mama S. K. ir nebuvo pykčių ar nesutarimų tarp atsakovų ir mamos. Atsakovai, gyvendami tame pačiame mieste kaip ir S. K., dažnai mamą lankydavo, su ja bendraudavo, rūpinosi ir palaikė artimus, visiškai įprastus vaikų ir mamos santykius. S. K. sirgo (duomenys neskelbtini). S. K. dėl ligos vis mažiau galėjo savimi pasirūpinti buityje. 2018 metais į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės buvo grįžusi palikėjos dukra L. K., kuri pasisiūlė apsigyventi pas mamą ir ja pasirūpinti, tačiau L. K. Lietuvoje išbuvo vos kelis mėnesius. L. K. išvykus, mama S. K. liko gyventi viena ir atsakovai, matydami, jog mamai reikalinga skirti daugiau dėmesio ir rūpesčio, suprasdami, kad vaikai privalo pasirūpinti senyva mama, sukvietė visus S. K. vaikus susitikti, kad nutarti dėl tolimesnio pasirūpinimo mama. Susitikimas įvyko pas mamą S. K. namuose, jo metu dalyvavo ieškovas, brolis D. K., abu atsakovai. Vaikų susitikime buvo kalbėta, jog mama yra surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą yra palikusi ieškovui, pasidalinta nuomone, kad turto paveldėtojas turėtų prisiimti daugiau pareigų ir pasirūpinti mamos priežiūra bei su tuo susijusiomis išlaidomis, skirti tam daugiau savo laiko. Ieškovas, dalyvavęs susitikime, pareiškė, jog jis gyvena Plungėje, jis neturi galimybių mamos priimti pas save gyventi, nes būsto sąlygos to neleidžia, nėra pakankamai ploto, o dažni važinėjimai iš Plungės į Šiaulius pas mamą nėra įmanomi. Brolis D. K. taip pat paaiškino, jog jis dirba, todėl nepertraukiamai ir nuolat rūpintis mama neturi galimybės ir sąlygų. Ieškovui ir trečiajam asmeniui D. K. paaiškinus apie jų ribotas galimybes ir sąlygas skirti dėmesio, rūpesčio ir priežiūros mamai, abu atsakovai D. P. ir S. S. pasakė, kad kaip ir anksčiau, taip ir toliau, mama rūpinsis jie ir nepaliks jos vienos likimo valiai, tačiau kartu pažymėjo, jog yra reikalinga surasti asmenį, kuris nuolatos galėtų mama pasirūpinti. Susitikimo metu buvo susisiekta su A. , kuri sutiko už atlygį pagelbėti buityje S. K. Atsakovai su S. K. bendraudavo, kartu veždavosi į gamtą, šventes. Atsakovai rūpinosi S. K. , mama tai vertino ir tuo džiaugėsi, todėl mama atsakovams pasakiusi, kad norėtų savo valią dėl testamento pakeisti, t. y. perrašyti testamentą ir visą savo turtą palikti atsakovams. Vėliau S. K. ne kartą atsakovams užsimindavo apie savo norą palikti visą turtą jiems, o 2019 metų balandį paprašė, kad ją nuvežtų pas notarą, nes ji nori sudaryti naują testamentą. Atsakovai, manydami, jog toks mamos sprendimas visiškai logiškas ir apgalvotas, be to, žinodami kitų brolių, t. y. ieškovo ir trečiojo asmens D. K., poziciją, priėmė tokį mamos apsisprendimą, jokių abejonių, kad jis būtų nelogiškas, keistas ar netikėtas, nekilo. Atsakovams pasitarus su S. K. , buvo nuspręsta, kad gali būti reikalingas ir įgaliojimas, kurį notaras galėtų patvirtinti tuo pačiu vykimu, tai leistų kažkuriam iš atsakovų atstovauti mamą įvairiose įstaigose, disponuoti, valdyti ir naudotis mamai priklausančia banko sąskaita, į kurią mama gauna senatvės pensijos lėšas. Mama su tuo sutiko.
15. Atsakovė D. P. 2019 m. balandžio mėnesį susisiekė su Šiaulių miesto 2-uoju notarų biuru, notarei paaiškino, kad jos mama S. K. nori sudaryti naują testamentą ir įgaliojimą, dėl fizinės negalios ji negali atvykti į notarų biurą pati, todėl buvo prašoma notaro atvykti į namus. Notarė išaiškino, jog atsižvelgiant į testatorės senyvą amžių, norint įsitikinti testatorės veiksnumu, visų pirmiausia yra reikalinga notarui pateikti psichiatro pažymą, patvirtinančią testatorės psichinę sveikatos būklę. Atsakovė D. P. susisiekė su VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centru ir susitarė, kad į namus atvyktų gydytojas psichiatras įvertinti S. K. psichinės būklės. Sutartu laiku į namus pas mamą atvyko gydytoja psichiatrė R. M., kuri su mama bendravo be pašalinių asmenų. 2019-04-23 gydytoja psichiatrė surašė medicininį pažymėjimą, kuriame pateikė išvadą, jog S. K. yra psichiškai sveika. Gautas medicininis pažymėjimas buvo pateiktas Šiaulių miesto 2-ojo notaro biuro notarei L. V. ir kartu paprašyta atvykti į namus pas S. K. dėl testamento ir įgaliojimo sudarymo. 2019-05-02 atvyko notarė L. V., kuri betarpiškai bendravo su S. K. jos kambaryje, be pašalinių asmenų. Išvykus notarei, S. K. atsakovei pasakė ir patvirtino, kad ji tikrai nori savo turtą po mirties palikti atsakovams ir yra tvirtai apsisprendusi. Antrą kartą notarė atvyko po savaitės - 2019-05-09. Aplinkybės apie sudarytą naują testamentą ir įgaliojimą niekada nebuvo slepiamos nuo ieškovo ir kitų S. K. vaikų. Palikėja sudarant 2019-05-09 testamentą suprato savo atliekamų veiksmų teisines pasekmes ir palikdama savo turtą atsakovams išreiškė savo tikrąją valią.
16. Atsakovė D. P. palaikė savo 2021-07-27 teismo posėdyje duotus paaiškinimus, pagal kuriuos mama (duomenys neskelbtini) susirgo 62 m. amžiaus, 78-79 m. amžiaus jai buvo labai sunku pačiai nusimaudyti. Visgi mama buvo labai valdinga, užsispyrusi, su ja buvo ir pykčių, ir gerų akimirkų. Nors mama juos tris vaikystėje paliko internate, tačiau tuomet buvo labai sunki turtinė padėtis, o jie iš internato grįždavo namo savaitgaliais, mama karnavalinius rūbus jiems siuvo. Nors prisigamindavo maisto susitikimui su draugėmis, tačiau indų nebepajėgdavo susiplauti. 2016-2017 m. jai mama papasakojo apie Testamentą 1, sakė, kad viską užrašė D., ir jei kas jai atsitiks, jis ją prižiūrės. Ji apie tai papasakojo broliams V. ir S. Mama rūpinosi visi vaikai. Mamos sveikata vis blogėjo, mama turėjo tik judėjimo sutrikimą – jai drebėjo viena ranka, kaustydavo judesius, tačiau jos psichinė sveikata buvo gera, tik su ja reikėjo ilgiau ir kantriai kalbėtis. Jos ir S. iniciatyva įvyko 2018 m. vaikų susitikimas, kuriame dalyvavo ir mama, sėdėjo fotelyje. D. siūlė labiau mama rūpintis, nes jam buvo Testamentu 1 paliktas butas, tačiau D. atsakė, kad jis neprašė, kad jam „užrašytų“ butą. Po to ji tą pačią dieną vakare paskambino slaugei A. i, dėl užmokesčio jai tarėsi S. Mama tai suprato, jai buvo sunku, todėl ji sutiko, po įvykusio susitikimo pasakė jai, kad niekur iš savo namų nevažiuos. Jie su S. negalėjo nuolat būti su mama, nes mama galėjo nuvirsti eidama, tačiau jie kontroliavo, kaip mama rūpinasi slaugė. Po to D. atvažiuodavo pas mamą 1 kartą per savaitę, ji lankė 2-4 kartus per savaitę, S. atveždavo mamai maisto, vaistų. Po 1-2 savaičių mama pasakė, kad nori sudaryti testamentą ir viską palikti jai. Ji nesutiko, sakė, kad rūpinsis mama ir be testamento, tada mama paprašė pakviesti notarą, nes ji nori sudaryti testamentą, kuriuos viską paliks jai ir S. Tokio sprendimo motyvas – nes niekas daugiau ja nesirūpina, išskyrus juos du. Notarės telefono numerį rado internete, paskambino, jai pasakė, kad dėl mamos amžiaus reikalinga psichiatro pažyma. Tada ji paskambino į Šiaulių centro polikliniką, ir paprašė, kad į namus atvažiuotų psichiatrė. Atvažiavus psichiatrei, namuose buvo ji, S., A. ir mama. Mama su psichiatre kambaryje liko vienos kalbėtis. Po kurio laiko psichiatrė išėjo ir pasakė, kad mama yra sveika, gerai atsakė į testo klausimus. Kitą dieną poliklinikoje jai išdavė pažymą. Po to, paskambino notarei ir susitarė dėl jos atvykimo. Notarė atvyko praėjus 2-3 dienoms po pažymos išdavimo. Notarė pasiliko viena su mama, o išėjus pasakė, kad su senyvo amžiaus žmonėmis iškart testamento nesudaro, tokia praktika, liepė mamai pagalvoti, tačiau mama mąsto adekvačiai, kai mama apsispręs, liepė jai paskambinti. Praėjus 2-3 dienoms vėl pakvietė notarę, kuri vėl liko su mama viena. Išėjus notarei, ji pasakė, kad viskas gerai. Testamento 2 turinio nežinojo, žinojo, kad turtą paliko jai ir broliui S., Testamentas 2 buvo padėtas segtuve, apie jį kitų brolių neinformavo, jiems pasakė A. , jie mamai esant gyvai pretenzijų nereiškė. Po Testamento 2 sudarymo kiti vaikai mama nesirūpino, atvažiuodavo ją aplankyti. Mamai ligos progresavo, krisdavo spaudimas, pakildavo pulsas, išgėrus kavos pagerėdavo, kraujagyslių kalkėjimas pagal amžių, o (duomenys neskelbtini) nėra „smegenų“ liga. Kiek žino mama buvo pas neuropatologą, jai ir magnetinį rezonansą darė. Mama buvo pabėgusi iš namų, išėjo grybauti į miškelį. Slaugė skambino, klausė, ką daryti. Kitą dieną išėjo mama obuoliauti, užrakino slaugę balkone ir taip jai atkeršijo. Slaugės reikėjo mamai, kad paduotų vaistus, nes bijojo, kad jai per daug drebės ranka ir kad per daug vaistų nepasiimtų. Mamą laidojo ji su S. iš savo lėšų, o po to iš mamos. S. gavo išmokas už karstą, dvi pensijas, kiek kainavo laidotuvės – neprisimena. Butas šiuo metu yra tuščias, S. sumoka komunalinius mokesčius už jį, jie abu prižiūri ir tvarko kapą.
17. Atsakovas S. S. palaikė savo 2021-06-10 teismo posėdyje duotus paaiškinimus, pagal kuriuos jis buvo nepilnametis, kai mama sudarė antrą santuoką, jis tuomet gyveno su broliu Šiauliuose. Juos mama trumpai augino. Mamai pablogėjo sveikata, pasidarė sunku vaikščioti, ji sirgo (duomenys neskelbtini), viena ranka drebėjo labiau nei kita, tačiau mąstymas buvo geras, žiūrėjo televizorių, knygų neskaitė, tačiau skaitė laikraščius. Iki pasamdant slaugę, D. rūpinosi mamos maistu. Jaunesni broliai ir sesuo atsisakė mamą prižiūrėti, sakė, kad neturi sąlygų, o jis su sese D. gyvena šalia, todėl ir sutiko mamą prižiūrėti. Tada D. surado slaugę A., kuri gyveno kartu su mama. Mama turėjo vaikštynę, slaugė padėdavo atsikelti, nulipti laiptais. Po to apie 9 mėn. mamą prižiūrėjo K. D. aplankydavo mamą, D. – retai ir trumpam. Jis 2-3 kartus per savaitę atvažiuodavo pas mamą, veždavo slaugę į parduotuvę, ten sumokėdavo už maistą, sumokėdavo mokesčius, už viską sumokėdavo iš savo pinigų, po to pervesdavo iš mamos sąskaitos, slaugei už darbą mokėjo iš mamos pinigų. Apie Testamentą 1 sužinojo 2018-2019 m. iš D. Mama turbūt pamačiusi, kad ja labiau rūpinasi jis su D. pakeitė savo valią. Ji turbūt pati paprašė, kad sesuo pakviestų notarę, psichiatrę. Jai buvo sunku vaikščioti. Mano, kad su D. kalbėjo apie Testamentą 2. Jam mama parašė įgaliojimą tvarkyti pinigus. Prieš pasirašant įgaliojimą mamos elektroninę bankininkystę valdė brolis D. Po to D. nuėjo į banką ir perrašė elektroninę bankininkystę jam. Mama gaudavo senatvės pensiją, našlės pensiją, gal dar ir neįgalumo pašalpą. Nuolatinė slauga nebuvo nustatyta, tai tokių išmokų mama negavo. Mama ne vieną kartą buvo ligoninėje, ją ten pastiprindavo ir išleisdavo. Ir paskutinį kartą išvežė į ligoninę, kad sustiprinti, tačiau ji susirgo Covid liga. Po to pateko į slaugos ligoninę. Mamą laidojo jis su sese D., kitiems pranešė apie mamos mirtį. Laidotuvėse dalyvavo broliai. Už laidotuves mokėjo iš mamos santaupų, laidotuvės nebuvo didelės. Jis iškart po mamos mirties persivedė į savo banko sąskaitą kelis tūkstančius eurų, kad nereikėtų mokėti mokesčių bankui.
18. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L.V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti (el. b. medž. 1 t., 38-40 l.). 2019 metų balandžio mėnesio pabaigoje į Šiaulių miesto 2-ąjį notaro biurą kreipėsi D. P. su prašymu vykti į namus pas jos mamą S. K. , patvirtinti testamento ir įgaliojimo, kadangi jos mama dėl fizinės negalios negalėjo pati atvykti į notaro biurą. Notarų biurui buvo pateiktas S. K. asmens dokumentas, medicininis pažymėjimas apie S. K. psichinės sveikatos būklę, kiti duomenys ir sutartas notarės vykimo į namus laikas.
19. 2019 m. gegužės 2 d. notarė nuvyko pas S. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Testatorė su notare bendravo normaliai, minėjo, kad jai dreba rankos, bet testamentą galės pasirašyti pati. Notarė su testatore kalbėjo asmeniškai, kiti asmenys iš kambario tuo metu buvo išėję. Testatorei standartiškai buvo užduoti klausimai apie sveikatą, jos vaikų skaičių, mirusį sutuoktinį, kas ja šiuo metu rūpinasi ir kiti, kurie notarei leistų įvertinti testatorės gebėjimą aiškiai mąstyti bei išreikšti savo valią. Taip pat buvo paklausta, ar S. K. tikrai nori palikti turtą tik dviem vaikams - D. P. ir S. S., į kurį testatorė atsakė teigiamai ir teigė, kad šie vaikai ja rūpinasi daugiausiai. Taip pat testatorė pageidavo sudaryti įgaliojimą, kad sūnus galėtų už ją tvarkyti reikalus visose įstaigose ir banke. Notarė, žinodama, kad testatorė turi šešis vaikus ir nenorėdama, kad S. K. priimtų skubotą sprendimą, išsiaiškinusi visas testamento bei įgaliojimo sudarymo sąlygas, patarė testatorei, kad dar kartą viską apgalvoti bei susitarė, kad atvyks kitą kartą, ir jeigu testatorė nepersigalvos ir bus apsisprendusi, tada viską patvirtins. Pažymėtina, kad testamentų sudarymo atveju, notarė dažnai vyksta pas asmenį, kuriam bus murinamas notarinis veiksmas du kartus, nes per pirmąjį kartą išsiaiškinama, testatoriaus valia ir apsisprendimas, o antrą kartą tvirtinami dokumentai.
20. Antrą kartą notarė atvyko pas S. K. 2019 m. gegužės 9 d. Testatorė ir šį kartą patvirtino, kad nepersigalvojo ir nori palikti butą bei kitą turtą dukrai D. P. ir sūnui S. S. Abejonių dėl testatorės psichikos būklės notarei nekilo, nes ji elgėsi sąmoningai ir pati nurodė, kam palieka savo turtą. Tvirtinant testamentą nei įpėdinių, nei kitų asmenų kambaryje nebuvo, todėl sprendimą dėl testamento sudarymo ir jo sąlygų testatorė priėmė savarankiškai. Perskaičius S. K. testamentą, notarė dar kartą išaiškino, kam ji palieka turtą, taip pat testamento panaikinimo ir pakeitimo sąlygas, ir testatorė pati savo ranka pasirašė vardą, pavardę bei parašą. Taip pat buvo patvirtintas S. K. įgaliojimas S. S., kad jis galėtų rūpintis mamos reikalais, nes dėl fizinės būklės testatorei buvo sunku judėti. Jei notarei būtų kilusi abejonė dėl testatorės veiksnumo ar valios, notarė būtų atsisakiusi tvirtinti testamentą. Taigi testamento sudarymo dieną testatorė suprato savo veiksmų reikšmę, o testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji testatorės valia.
21. Pažymėjo, kad notarė įsitikinto testatorės veiksnumu (tai nurodyta ir pačiame testamente), notarė taip pat patikrino neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kad asmuo nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, bendraudama su testatore, įsitikino, kad ji suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei kad savo valią ji reiškia be prievartos ar suklydimo. Paminėtina, kad notarei buvo pateikta ir gydytojo išduota sveikatos pažyma apie testatores sveikatos būklę, kurioje taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad testatorė psichiškai sveika. Testatorei buvo išaiškinta testamento sudarymo esmė ir pasekmės. Taigi testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas pagal testatorės valią ir laikantis įstatymų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdyje tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L.V. patvirtino savo 2021-06-10 ir 2021-07-27 teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus, pagal kuriuos jai paskambino D. P. dėl testamento sudarymo, kuriai ji pasakė, kad reikalinga pažyma iš psichiatro. Gavo pažymą, kad S. K. šiuo metu yra psichiškai sveika, tada 2019-05-02 atvažiavo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Prieš važiuojant žinojo apie Testamentą 1. Kai yra keičiamas pirmas testamentas, tada taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Namuose buvo S., D. ir testatorė, slaugės nematė. Ji turėjo pasiruošusi testamentą, tačiau žinojo, kad jo nesudarys. Testatorė sėdėjo lovoje. Jos klausė, kiek ji turi vaikų, atsakė, kad 6, kas ja dažniausiai rūpinasi, atsakė, kad abu atsakovai, todėl nori jiems palikti butą. Klausė, kodėl tik 2 vaikams palieka, atsakė, jog jie labiausiai rūpinasi. Klausimai buvo standartiniai, kad suprasti, ar asmuo gaudosi. Po to ji paliko testatorę dar pagalvoti, taip dažnai daro. Po kurio laiko D. vėl paskambino ir ji 2019-05-09 vėl atvažiavo. Namuose buvo abu atsakovai ir testatorė. Ji pat pasakė, kam palieka savo turtą ir pati pasirašė Testamentą 2. Abejonių dėl jos valios nebuvo. Vieną testamento egzempliorių paliko testatorei. Ji nuo 2008 m. dirbo notaro padėjėja, nuo 2011 notaro atstove ir tuomet jau važiuodavo į namus sudarinėti testamentų, nuo 2017 m, ji dirba notare. Tokių atvejų, kai važiuoja pas žmones į namus sudaryti testamentą yra daug. Dažniausiai nuo 75 m. amžiaus prašo pažymos iš psichiatro. Jei psichiatrui kyla abejonės dėl asmens sveikatos, atlieka tyrimą, siunčia pas psichologą. Jei būna nurodyta, kad žmogus sveikas, važiuoja į vietą. Jei ji negali susišnekėti su žmogumi, tada atsisako atlikti notarinį veiksmą, nurodo, kad asmuo negalėjo aiškiai išreikšti valios. Jei pažymoje nurodyta diagnozė, tai atsisako atlikti notarinį veiksmą. Yra buvę, kad atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
23. Tretysis asmuo, nepareikiantis savarankiškų reikalavimų, L. K. teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.
24. Iš duomenų iš Gyventojų registro duomenų bazės (el. b. medž. 1 t., 15-19 l.) ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad testatorė S. K. turi šiuos vaikus: D. P. , gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs vaikas – V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini). Nors S. S. Gyventojų registro duomenimis nėra nurodytas kaip S. K. vaikas, tačiau šalys jį laiko broliu, S. K. savo Testamente 2 nurodė, kad jis yra jos vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. 21-707471 nustatyta, kad S. K. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 8 l.).
26. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų ir testamentų registro išrašo, Testamento 1 ir Testamento 2 nustatyta, kad S. K. 2011-03-28 Šiaulių rajono 2-ajame notarų biure buvo sudariusi oficialųjį testamentą, registro Nr. 1096 (el. b. medž. 1 t., 9-10, 11, 41 l.), kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą paliko ieškovui D. K.. Be to, S. K. 2019-05-09 (duomenys neskelbtini) (savo namuose) sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro notarė L.V. , registro Nr. LV-1541, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį paliko atsakovams S. S. ir D. P. Atsakovai 2021-01-22 palikimą priėmė.
27. Viešuosiuose registruose 2019-05-09 (Testamento 2 sudarymo dieną) duomenų apie S. K. pripažinimą neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse nebuvo (el. b. medž. 1 t., 44 l.). Iš atsakovės D. P. paaiškinimų, trečiojo asmens notarės L.V. paaiškinimų, liudytojos R. M. parodymų nustatyta, kad prieš sudarant Testamentą 2, siekiant įvertinti S. K. psichinės sveikatos būseną, 2019-04-18 į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko gydytoja psichiatrė R. M. , kuri prieš susitikimą susipažino su S. K. ligos istorija, matė, kad pacientė serga (duomenys neskelbtini). Gydytoja uždavė pacientei standartinius klausimus, į kuriuos S. K. atsakė, abejonių dėl jos psichinės sveikatos nekilo, todėl neatliko MMSE tyrimo, pacientė tuo metu buvo orientuota, pakankamos atminties, psichiškai sveika, todėl 2019-04-23 išdavė medicininį pažymėjimą Nr. 629, kad S. K. šiuo metu yra psichiškai sveika (el. b. medž. 1 t., 45 l.). Šį pažymėjimą D. P. pateikė notarų biurui prieš sudarant Testamentą 2.
28. Be to, S. K. 2019-05-09 (duomenys neskelbtini) (savo namuose) pasirašė įgaliojimą, kurį patvirtino Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė L.V. , registro Nr. LV-1543, kuriuo įgaliojo atsakovą S. S. savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiomis banko sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis, taip pat atstovauti S. K. nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose (toliau – Įgaliojimas) (el. b. medž.1 t., 42-43 l.). Iš išrašų iš banko sąskaitų (el. b. medž. 1 t., 91-200 l.; 2 t., 1-24 l.), atsakovų D. P. ir S. S. paaiškinimų, trečiojo asmens D. K. paaiškinimų nustatyta, kad iki Įgaliojimo pasirašymo ir iki 2020 m. lapkričio mėnesio S. K. elektronine bankininkyste su tikslu sumokėti mokesčius, padengti būtinąsias išlaidas maistui, vaistams, sumokėti slaugėms už darbą, naudojosi tretysis asmuo D. K. , po Įgaliojimo pasirašymo, gavus banko kortelę, S. K. piniginėmis lėšomis disponavo atsakovas S. S., po 2020 m. lapkričio mėnesio elektronine bankininkyste taip pat naudojosi S. S.
29. Byloje buvo atlikta 2021 m. gruodžio 17 – 29 d. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. 82TPK-12/2021 (teismo psichiatrai ekspertai V. M., 20 m. ekspertinio darbo stažas, S. S., 25 m. ekspertinio darbo stažas) (toliau – Ekspertizės aktas 1) (el. b. medž. 2 t., 66-74 l.), pagal kurią nustatė, jog dėl (duomenys neskelbtini) S. K. pažintinė veikla dėsningai silpo; nuo 2012 m. užfiksuota (duomenys neskelbtini), 2013 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2018 m. užfiksuoti (duomenys neskelbtini). Todėl konstatavo, kad S. K. medicininiuose dokumentuose esantys duomenys nors ir neleidžia padaryti kategoriškos ekspertinės išvados, tačiau leidžia pagrįsti prielaidinę išvadą apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Tuo remiantis, nustatė, jog testamento sudarymo metu (2019-05-09) S. K. tikėtinai sirgo (duomenys neskelbtini) 2019-05-09 pasirašydama testamentą. Be kita ko, Ekspertizės akte 1 nurodyta, kad iš S. K. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 885/18 iš VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro žinoma, kad ji gydyta 2018-10-02 - 2019-01-21 antrame ilgalaikio gydymo skyriuje, dgn.: (duomenys neskelbtini). Šioje ligos istorijoje pažymėta, kad apie persirgtas liga S. K. „nežino“, priėmimo metu už S. K. sutikimų lape pasirašė ne S. K., o „dukra D. P. “. Nusiskundimų dalyje įrašyta: „skundžiasi, kad yra keletą kartų namie išgriuvusi, dreba kairė ranka, svaigsta galva, spengia ausyse“. Dalyje „Paciento objektyvi būklė aprašyta: (duomenys neskelbtini). 2019-01-21 ligonė išrašyta ambulatoriniam gydymui, įrašyta: (duomenys neskelbtini).
30. NDNT byloje yra 2018-07-11 surašyta neurologo konsultacija, kurioje nurodyta: „Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Šią Vertinimo formą pasirašė NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė I. V. ir D. K. Grafoje „susipažinau“ S. K. parašo nėra, už ją pasirašė D. K. . Remiantis pateiktais duomenimis, 2019-03-04 specialiųjų poreikių vertinimo akte S. K. buvo nustatytas (galiojantis nuo 2019-02-27 neterminuotai) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, pažymint neurologo nustatytas diagnozes (duomenys neskelbtini).
31. Ekspertai nurodė, kad 2006 m. S. K. buvo nustatytos (duomenys neskelbtini).
32. (duomenys neskelbtini).
33. Ekspertai nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
34. Iš S. K. medicininių dokumentų žinoma, kad ji sirgo dar viena lėtine liga - (duomenys neskelbtini).
35. Pasak ekspertų, (duomenys neskelbtini).
36. (duomenys neskelbtini).
37. Byloje atlikta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pateiktas 2022-05-24 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. TPE-197/2022 (ekspertas K. D., 31 m. ekspertinio darbo stažas) (toliau – Ekspertizės aktas 2) (el. b. medž. 2 t., 100-107 l.), pagal kurį 2007 m. testatorei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini).
38. Nepaisant taikyto ambulatorinio ir stacionarinio gydymo, S. K. (duomenys neskelbtini).
39. Nuo 2017 m. testatorei buvo stebėti (duomenys neskelbtini).
40. (duomenys neskelbtini).
41. 2019 m. rugpjūčio mėn., t.y, praėjus 3 mėn. po testamento sudarymo, šeimos gydytojo siuntimu S. K. pakartotinai buvo paguldyta palaikomajam gydymui į Šiaulių ilgalaikio gydy mo ir geriatrijos centrą. Aprašant jos būklę šiame centre pažymėta, kad (duomenys neskelbtini).
42. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, ekspertas konstatavo, kad testatorės S. K. medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai reikšmingų, objektyvių, įtikinamų duomenų, kad iki 2019 m. spalio mėn. ji būtų turėjusi nuolatinius sunkius psichikos sutrikimus ar išreikštą kognityvinį defektą, kurie būtų nulėmę jos negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti testamentų sudarymų metu, t. y. 2011-03-28 ir 2019-05-09. Ši išvada grindžiama tuo, kad 2019-04-18 gydytoja psichiatrė konsultavusi testatorę nenustatė jai jokių psichikos sutrikimų; artimais testamentų sudarymo laikotarpiais nei vienas iš ją ambulatoriškai ir stacionariai gydžiusių gydytojų (šeimos gydytojas, neurologas, oftalmologas ir kt.) nekonstatavo jai demencijos požymių ar kitokių ilgalaikių ir stabilių psichikos sutrikimų; (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad praėjus 5 mėn. po antrojo testamento sudarymo gydytoja psichiatrė S. K. i nustatė (duomenys neskelbtini); notarams, tvirtinantiems testamentus nekilo abejonių dėl S. K. psichikos pilnavertiškumo; S. K. priimtas sprendimas dėl testamento sudarymo atsakovų naudai (2019-05-09) pagrįstas adekvačiomis emocinėmis prielaidomis bei derinosi su jos šeimine situacija, palikimo gavėjai priklausė įstatyminių gavėjų ratui, ją dažnai lankė, rūpinosi jos slauga, sveikata, maitinimu ir kt.; lyginant testatorės parašus po 2011 ir 2019 m. sudarytais testamentais nenustatyta rašysenos pasikeitimų, būdingų išreikštiems pažinimo funkcijų sutrikimams. Taigi, atsižvelgiant į šių duomenų visumą, daroma išvada, kad testatorė S. K. testamentų sudarymų metu (2011-03-28 ir 2019-05-09) neturėjo stabiliai išreikštų psichikos sutrikimo požymių, sunkaus laipsnio kognityvinio defekto, todėl galėjo suprasti testamentų turinį, jų socialinę prasmę ir pasekmes, t.y. galėjo laisvai išreikšti savo tikrąją valią. Pažymėtina, kad retrospektyviai vertinant testatoriaus psichikos būseną testamento sudarymo metu, reikėtų laikytis psichikos sveikatos prezumpcijos principo. Tais atvejais, kai nėra įtikinamų medicininių ar kitų duomenų dėl asmens psichikos nepilnavertiškumo arba kai esantys duomenys yra fragmentiški, mažai informatyvus ir prieštaringi, tuomet reikėtų daryti teismo psichiatrinę išvadą, kuri mažiau apribotų testatoriaus teises ir jo laisvos valios išreiškimą. Todėl ekspertas pateikė išvadą, kad S. K., pasirašydama 2011-03-28 testamentą Nr. 1096, dėl psichikos sveikatos būklės galėjo išreikšti savo valią, jį suprasti ir pasirašyti bei S. K., pasirašydama 2019-05-09 testamentą Nr. LV-1541, dėl psichikos sveikatos būklės galėjo išreikšti savo valią, jį suprasti ir pasirašyti.
43. Byloje atlikta pakartotinė komisijinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pateiktas 2023 m. sausio 26 – vasario 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-1/2023 (ekspertai M. J., 8 m. ekspertinio darbo stažas, V. D., 29 m. ekspertinio darbo stažas, J. Z. R., 29 m. ekspertinio darbo stažas) (toliau – Ekspertizės aktas 3) (el. b. medž. 2 t., 134-139 l.), pagal kurį įvertinus pateiktus duomenis - testatorės S. K. (duomenys neskelbtini).
44. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas). Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
45. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
46. Pakartotinė komisijinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta siekiant pašalinti Ekspertizės akto 1 ir Ekspertizės akto 2 prieštaravimus, kurie, kaip matyti iš ekspertizių aktų turinio, atsirado dėl skirtingo S. K. ligų eigos interpretavimo naudojant skirtingą medicininę-mokslinę literatūrą, taip pat dėl skirtingo požiūrio į gebėjimą išreikšti testatoriui valią esant tam tikriems sveikatos sutrikimams ir jo retrospektyvaus vertinimo. Šioje byloje aktualu ir tai, kad šalinant atsiradusius prieštaravimus, ekspertai Ekspertizės akte 3 darė tik prielaidinę išvadą. Taigi Ekspertizės aktas 3 yra laikomas netiesioginiu įrodymu ir šiai išvadai pagrįsti arba paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai, tačiau šalys po šio ekspertizės akto gavimo byloje papildomų įrodymų neteikė.
47. Ieškovas pateikė ir prašė vadovautis priimant Sprendimą 2021-05-07 liudytojos A. K. parodymais, kuriuos patvirtino Pasvalio rajono 2-o notaro biuro notarė I. B. (el. b. medž. 2 t., 31-34 l.), nes liudytoja išvyko dirbti į Vokietiją. Tačiau prie prašymo ieškovas nepridėjo liudytojos išvykimą dirbti į Vokietiją patvirtinančių įrodymų, pačiuose liudytojos parodymuose apie išvykimą į užsienį dirbti liudytoja nenurodė. Taigi ieškovas, pateikdamas liudytojos A. K. parodymus, kuriuos patvirtino notarė, neįrodė, jog liudytoja išvyko dirbti į Vokietiją dėl to jos nebuvo galima apklausti tiesiogiai teismo posėdyje (CPK 178 str.).
48. Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad teismas turi galimybes apklausti liudytoją nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą arba kreiptis į užsienio valstybę su prašymu rinkti įrodymus – apklausti nuolat minėtoje užsienio valstybėje gyvenantį liudytoją – spręstina, jog ieškovas neįrodė, kad neįmanoma arba itin sudėtinga buvo apklausti liudytoją A. K. teismo posėdyje (CPK 178 str.). Paminėtina ir tai, kad šalys neprašė liudytojos apklausti teisme, o teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia nesivadovauti liudytojos A. K. rašytiniais parodymais, kuriuos patvirtino notarė.
49. Priimant šį Sprendimą teismas vadovaujasi šalių ir trečiojo asmens D. K. paaiškinimais tiek, kiek juos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai ir trečiojo asmens notarės L.V. paaiškinimai bei liudytojos R. M. parodymai, nes šie asmenys nėra susiję giminystės ryšiais ir nesuinteresuotos bylos baigtimi. Paminėtina tai, kad trečiojo asmens notarės L.V. paaiškinimai ir liudytojos R. M. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių juos reikėtų atmesti.
50. Atskirai aptartinos ir 2019-04-23 medicininio pažymėjimo Nr. 629 išdavimo aplinkybės. Paminėtina tai, kad liudytoja R. M. (gydytoja psichiatrė) teismo posėdyje nurodė, kad ji 2019-04-18 uždavė S. K. i klausimus, į kuriuos ji atsakė, buvo orientuota, pakankamos atminties, todėl nurodė, kad pacientė psichiškai sveika, prieš ateidama pas pacientę į namus žinojo, kad ji serga (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose gydytoja psichiatrė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) - kas nėra kompetentingas apibūdinimas, taip pat detaliau kognityvinės funkcijos netirtos, neatliktas net trumpasis protinės būklės tyrimas (MMSE), apsiribota itin formaliu įvertinimu, padarant išvadą, kuri iš esmės neatitinka kitoje skirtingų medicininių įstaigų medžiagoje nurodomus požymius. Tačiau minėti išvados medicininiame pažymėjime pateikimo trūkumai nelaikytini esminiais nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, nes byloje pakanka kitų įrodymų, iš kurių galima daryti išvadą apie S. K. gebėjimą sudaryti Testamentą 2 ir suvokti jo esmę ir prasmę.
51. Byloje kilo ginčas dėl Testamento 2 pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad testatorė dėl sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, ir Testamento 1 pripažinimo galiojančiu.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
52. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
53. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).
54. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).
55. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
56. Byloje nustatyta, kad S. K. nuo 2007 m. sirgo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš medicininių dokumentų, ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens D. K. paaiškinimų, liudytojos K. J. parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. K. progresavo pasireiškė tremorine forma, dėl ko atsirado judėjimo sutrikimai, testatorei buvo reikalinga pagalba judant, atliekant kasdienius fizinius veiksmus, tačiau būta ir būklės pagėrėjimų (slaugę A. S. K. buvo užrakinusi balkone, o pati išėjo obuoliauti, buvo pati išėjusi ir grybauti – atsakovės D. P. paaiškinimai). Pagal medicininius dokumentus lėtinė smegenų išemija S. K. pasireikšdavo galvos svaigimu, sąmonės netekimu, galvos skausmais, tiek ištikus priepuoliams, tiek ir pablogėjus sveikatos būklei S. K. buvo gydoma VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės (2017-09-04 – 2017-09-12, 2018-09-24 – 2018-10-02) stacionare arba VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre (2018-10-02 – 2019-01-21, 2019-08-14 – 2019-11-20, 2020-09-07 – 2021-01-06). Sveikatos pablogėjimai pasireiškė (duomenys neskelbtini). Po stacionaraus gydymo išleidžiama gydytis ambulatoriškai ir (iki 2020-09-07) išleidžiant namo kontaktas su paciente buvo geras, jautėsi gerai, skundų neišsakė, analogiškas aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir atsakovė D. P. (po gydymo S. K. jautėsi geriau). Šiame kontekste aktualu ir tai, jog 2018-09-24 – 2018-10-02 ir 2018-10-02 – 2019-01-21, t. y., 4 mėnesius S. K. praleido gydymo įstaigose, todėl tikėtina, kad po šio tęstinio gydymo prieš sudarant Testamentą 2 jos sveikatos būklė buvo pagerėjusi. Šios išvados nepaneigia tai, kad nuo 2019-02-27 S. K. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nes duomenys šiam lygiui nustatyti gauti dukrai ir sūnui užpildžius klausimyną bei iš medicininių duomenų, bei tai, kad 2019-05-08 yra šeimos gydytojos įrašas apie tai, kad S. K. (duomenys neskelbtini), nes šis įrašas nepatvirtina to, kad S. K. 2019-05-08 (likus 1 dienai iki testamento 2 sudarymo) turėjo aiškų kognityvinių funkcijų pablogėjimą. Kad S. K. 2019-04-18 būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės, nenustatė gydytoja psichiatrė R. M. Gydytojai bendraujant su paciente, nekilo abejonių dėl jos psichikos būklės, ji neatliko MMSE tyrimo, taip pat ir nesiuntė pacientės gydytojo psichologo konsultacijai. Lygiai taip pat abejonių dėl S. K. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nekilo 2019-05-02 ir 2019-05-09 notarei L.V. , kuri bendravo su S. K., uždavė jai klausimus, į kuriuos S. K. atsakė pagal prasmę, nurodė motyvą, kodėl nusprendė pakeisti savo valią Testamentu 2. Pastebėtina, kad tik 2019-10-14 (t. y., po Testamento 2 sudarymo praėjus 5 mėnesiams) S. K. gydytojas psichiatras diagnozavo (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste aktualu ir tai, kad S. K. vaikai nesikreipė dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia ir klausimas dėl jos veiksnumo sudarant Testamentą 2 kilo tik kilus ginčui šioje civilinėje byloje. Taigi iki 2019-10-14, nepaisant S. K. diagnozuotų sveikatos sutrikimų, stebimi ligos paūmėjimai, kurie po stacionarizavimo praeidavo, tačiau ryškūs kognityvinių funkcijų sutrikimai nenustatyti.
57. Vertinant Testamento 2 sudarymo metu buvusią S. K. sveikatos būklę ir jos gebėjimus pačiai savimi pasirūpinti, atlikti atitinkamus veiksmus ir juos suprasti, akivaizdu, kad jos gebėjimas savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, savitvarka buvo sutrikusi dėl progresuojančios (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos ji nebegalėdavo susiplauti indų, vaikščiojo su vaikštyne, negalėjo savarankiškai nuvažiuoti pas gydytojus, ją vežė šalys bei tretysis asmuo D. K. , dėl judėjimo sutrikimo pas S. K. į namus kviesta gydytoja psichiatrė R. M., notarė L.V. . Be to, dėl lėtinės smegenų išemijos S. K. svaigo galva, ji svyruodavo ir griūdavo, netekdavo sąmonės. Šiame konteste aktualu ir tai, jog iki Testamento 2 sudarymo D. K. sudėdavo mamai į dėžutę vaistus, o vėliau juos sudėdavo slaugė A., nes mama pati vaisų nebeišgerdavo. Taigi neabejotinai jai buvo reikalinga kito asmens pagalba ir priežiūra, dėl ko nuo 2018 m. S. K. vaikai, kurie dėl to, kad turėjo nuolatinius darbus arba buvo išvykę nuolat gyventi ar dirbti į užsienį, nusprendė samdyti slaugę, kuri visą dieną prižiūrėtų S. K.
58. Paminėtina ir tai, kad iki 2020 m. lapkričio per elektroninę bankininkystę mokesčius už S. K. mokėjo D. K. , vėliau S. S., kitas išlaidas iki Testamento 2 padengdavo D. K. , o nuo 2019-05-09 – S. S., kuriam S. K. išdavė Įgaliojimą, nuo Testamento 2 sudarymo dažniau S. K. rūpinosi D. P. ir S. S., S. S. sumokėdavo už maistą, vaistus, juos atveždavo, kas patvirtina tik tai, kad S. K. i buvo sudėtinga dėl judėjimo sutrikimo savarankiškai nueiti į parduotuvę, vaistinę ir įsigyti reikalingų prekių bei vaistų, sudėtinga buvo sumokėti mokesčius.
59. Visgi visi aukščiau minėti S. K. (ne) gebėjimai pasirūpinti savimi buvo sąlygoti judėjimo sutrikimų ir ištinkančių sveikatos pablogėjimų, tačiau nei vienas minėtas negebėjimas atlikti atitinkamą veiksmą ar pavedimas vaikams juos atlikti nepatvirtina S. K. negebėjimo savarankiškai išreikšti valią dėl jos palikimo. Paminėtina, kad sprendimą pakeisti valią, kuri buvo išreikšta Testamente 1, S. K. priėmė po 2018 m. vaikų susirinkimo, po kurio paaiškėjo, kad Testamente 1 nurodytas įpėdiniu ieškovas neturi galimybių nuolat prižiūrėti ir rūpintis mama, ir savo mama dažniau rūpinosi, ją prižiūrėjo, atveždavo maisto ir vaistų, mokėjo mokesčius, dažniau atvažiuodavo abu atsakovai, atsakovė D. P. surado nuolat mamą prižiūrinčią ir su ja kartu gyvenančių slaugę, vežė į gydymo įstaigas atsakovė D. P. , kuri pasirašydavo stacionarizavus mamą (2018-10-02 – 2019-01-21 ir kt.) (atsakovų paaiškinimai, trečiojo asmens D. K. paaiškinimai, liudytojos K. J. parodymai, medicininiai dokumentai, išrašai iš banko sąskaitų). Iš trečiojo asmens notarės L.V. paaiškinimų matyti, kad testatorė valios pakeitimą motyvavo tuo, kad abu atsakovai ja labiau rūpinasi, ši testatorės nuomonė išliko nepakitusi ir vėliau, nes liudytojai K. J. ji nurodė, kad Testamentą 2 sudarė, nes abu atsakovai ja rūpinosi labiau. Šios aplinkybės ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 178 str.), o ir minėta aplinkybė patvirtina tik tai, kad Testamento 2 sudarymas buvo gerai apgalvotas (notarė 2 kartus važiavo pas testatorę į namus ir jos valia liko nepakitusi) ir logiškas veiksmas (turtas paliekamas vaikams, kurie rūpinasi testatore). Taigi šių įrodymų visuma, įvertinus tai, kad testorės valia po jos mirties turi būti gerbiama, esant prielaidinei pakartotinei pomirtinei teismo psichiatrijos išvadai Ekspertizės akte 3 apie S. K. gebėjimą savarankiškai sudaryti Testamentą 2 ir suvokti atlikto juridinio veiksmo esmę ir prasmę, esant nustatytiems sveikatos sutrikimams, leidžia spręsti, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, kad S. K. Testamento 2 sudarymo dieną - 2019-05-09 negebėjo suvokti sudaromo Testamento 2 esmės ir prasmės, t. y., neįrodė, kad egzistuoja medicininio ir juridinio kriterijų sutaptis, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 270 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų
60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
61. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, atsakovai pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
62. Atsakovus byloje atstovavo advokatas Raimondas Kivylius, už jo paslaugas kiekvienas atsakovas sumokėjo po 1210 Eur, atsakovė D. P. sumokėjo taip pat 700 Eur už pakartotinę ekspertizę (el. b. medž. 2 t., 159-168 l.) bei 110 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (el. b. medž. 3 t., 15 l.). Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, atsakovui S. S. iš ieškovo priteistina 1210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovei D. P. iš ieškovo priteistina 700 Eur už pakartotinę ekspertizę, 110 Eur žyminis mokestis ir 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2020 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 81,62 Eur. Kadangi ieškinys atmestas, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 str. 1 d., 6 d.).
64. Šiaulių apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės įsiteisėjus sprendimui panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
65. Įsiteisėjus sprendimui sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms grąžintini medicininiai dokumentai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti atsakovei D. P. , gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2020 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 81,62 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro, 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-02-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms medicininius dokumentus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.