Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams G. A. ir N. N. ir trečiajam asmeniui VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą prašydama:

1. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią G. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mažametės dukters A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Nustatyti A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namuose iki A. N. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

II. Atsakovų pozicija.

III. Trečiojo asmens pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Tėvystė A. N. nustatyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2827-840/2019, kuriuo taip pat iš N. N. priteistas išlaikymo nepilnametei dukteriai A. N. Įsiskolinimas bei 160,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina G. A.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 26 d. įsakymu G. A. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei negebėjimo rūpintis mažamečiu vaiku.

Pirmas pagalbos atsakovės G. A. šeimai planas parengtas 2018 m. rugpjūčio 22 d., nustatyta, kad šeimai reikalinga intensyvi intervencinė pagalba, tikslinga skirti socialines paslaugas. 2019 m. kovo 19 d. plano peržiūros metu buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. G. A. ir dukteriai A. N. tiekiamos laikino apgyvendinimo ir kompleksinės paslaugos (duomenys neskelbtini) centre Nemenčinėje, Vilniaus r. Per šį laikotarpį įvykių, susijusių su vaiko nepriežiūra, fiksuota nebuvo, pagalbos plane nustatytus įpareigojimus G. A. įgyvendino iš dalies, išliko rizika dėl nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo bei motinos socialinių įgūdžių stokos savarankiškam gyvenimui, todėl nuspręsta tęsti laikino apgyvendinimo ir kompleksines paslaugas.

2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovė G. A. buvo rasta su vaiku neblaivi, jai nustatytas 0,81 prom. girtumas. 2019 m. rugpjūčio 13 d. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, kadangi dieną prieš atsakovė buvo rasta neblaivi. Dėl įgūdžių stokos, atsakovė ne visada suvokia vaiko poreikius, gydytojų ir specialistų rekomendacijas.

Pagalbos plano peržiūros metu, posėdyje vykusiame 2019 m. rugsėjo 19 d., matyti, kad atsakovei buvo teikiamos: psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, tėvystės įgūdžių mokymai, savarankiško gyvenimo mokymai, taip pat atsakovė lankė palaikomąją emocinę grupę ir saugaus prieraišumo su kūdikiais užsiėmimus. 2019 m. kovo 19 d. numatytus įpareigojimus atsakovė įvykdė iš dalies: kilo problemų dėl vaiko priežiūros, kadangi mergaitė buvo paliekama viena; būdavo atvejų kai pažeisdavo (duomenys neskelbtini) centro vidaus tvarkos taisykles ir ne visuomet išgirsdavo darbuotojų rekomendacijas, susijusias su vaiko priežiūra; visą buvimo laiką (duomenys neskelbtini) centre kildavo sunkumų tinkamai užsiimti su dukterimi, nerodė iniciatyvos ugdant jos socialinius įgūdžius; neigia priklausomybę alkoholiui ir atsisakė konsultuotis pas priklausomybių ligų specialistą, tačiau dalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. G. A. su dukterimi buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos. Plane nustatyti įpareigojimai atsakovei G. A.: spręsti nesaikingo alkoholio problemą (tęsti medikamentinį gydymą, lankyti emocinio palaikymo grupę, laikytis gydytojų rekomendacijų, vykdyti pakartotinei gydytojo konsultacijai į priklausomybių ligų centrą, lankyti psichologo konsultacijas); užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros paslaugas; nepalikti vaiko be priežiūros ar pašaliniams asmenims, užsiimti su vaiku, jį lavinti, užtikrinti vaiko socializacijos sąlygas; užtikrinti gyvenamosios aplinkos švaros bei tvarkos palaikymą; gerinti šeimos finansinę padėtį (racionaliai naudoti gaunamas lėšas, mokėti būsto nuoma ir mokesčius, savarankiškai ieškotis darbo).

2019 m. gruodžio 25 d. atsakovė G. A. buvo rasta su vaiku neblaivi, jai nustatytas 1,87 prom. girtumas, todėl 2019 m. gruodžio 25 d. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. A. N. buvo rasta nešvari bei įsigėrusiąsias rūkalais rūbais, todėl paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimos namų globos centre, G. A. dėl neblaivumo negalėjo tinkamai pasirūpinti dukterimi. A. N. grąžinta motinai G. A. 2019 m. gruodžio 30 d.

Pagalbos plano peržiūros metu, posėdyje vykusiame 2020 m. sausio 3 d., nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centras išnuomojo atsakovei su dukterimi kambarį, kur atsakovė palaiko švarą ir tvarką. Atsakovė lankė psichologijos konsultacijas, gydymo įstaigoje lankosi pagal poreikį, mergaitės įgūdžiai ugdomi psichologės konsultacijose, G. A. stokoja motinystės įgūdžių bendrauti su dukterimi ir rūpintis bei užsiimti veikla atitinkančią dukters poreikius bei raidą. Pajamas ir išlaidas planuoja, rūpinasi mergaitės mityba ir rūbeliais, tačiau pastangų susirasti darbą nerodo. Plane nustatyti įpareigojimai atsakovei G. A.: spręsti nesaikingo alkoholio problemą; užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros paslaugas; spręsti vaiko priežiūros, emocinio bei fizinio saugumo problemas; užtikrinti gyvenamosios aplinkos švaros bei tvarkos palaikymą; gerinti šeimos finansinę padėtį.

Atsakovė G. A. 2020 m. vasario 21 d. raštu ieškovei pareiškė, kad atsisako dukters A. N.. Atsakovas N. N. 2020 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodė, kad sąlygų auginti dukterį A. N. neturi, neturi gyvenamosios vietos, niekada nėra auginęs dukters, supranta, kad mergaitė 2020 m. vasario 21 d. buvo apgyvendinta Kaišiadorių ligoninės vaikų ligų skyriuje, ir neprieštarauja dėl laikino vaiko globojimo. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų 2020 m. vasario 24 d. rašto dėl G. A. ir A. N. matyti, kad G. A. neužtenka žinių apie vaiko raidos ypatumus ir jai sukelia sunkumų auganti duktė ir jos vis didėjantys poreikiai; nėra sumokėjusi nuomos už 2 mėn.; nekreipia dėmesio į vaiko emocinius poreikius, lavinimą; į darbuotojų pastabas dėl mergaitės priežiūros atsakydavo piktai; ji nėra savikritiška.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7850-359/2020 nutarė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą patenkinti, t. y. leisti paimti nepilnametę A. N. iš jos atstovų pagal įstatymą – G. A. ir N. N.. Nutartyje nurodoma, kad A. N. iš nesaugios jai aplinkos paimta 2020 m. vasario 20 d., surašytas vaiko laikino apgyvendinimo aktas. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymu dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymo „Dėl laikinosios globos nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui A. N.“ pakeitimo, nustatė A. N. laikinąją globą VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centre. Bei nustatė laikinosios globos vietą su budinčia globėja D. K..

Nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 24 d. buvo vykdomas mobiliosios komandos intensyvus darbas su šeima. Iš mobiliosios komandos 2020 m. kovo 24 d. rašto matyti, kad darbo metu G. A. požiūrio į alkoholio vartojimą ir žalą vaiko gerovei ir saugumui pokytis yra nežymūs, paviršutiniškas požiūris į šeimos problemų sprendimą. Nurodoma, kad nors G. A. teigė, kad nevartoja alkoholio, tačiau buvo fiksuotas alkoholio vartojimas, ji linksi slėpti faktus, pokalbių metu vartoja pakeltą toną, stebimi staigūs nuotaikų pokyčiai, neatsiliepia į skambučius. N. N. buvo suteikta psichiatrinė pagalba. Nurodyta, kad N. N. su dukterimi nebendravo nuo jos gimimo, neteikė pastovaus išlaikymo, santykiai su vaiko motina įtempti ir konfliktiški, jam trūksta tėvystės įgūdžių.

Pagalbos plano peržiūros metu, posėdyje vykusiame 2020 m. kovo 25 d., nurodyta, kad G. A. iš dalies įvykdė 2020 m. sausio 3 d. pagalbos plano rekomendacijas: ji daugiau laiko skyrė sau nei vaikui; turėjo sunkumu bendraujant su dukterimi; dėl dukters įrašymo į darželį nesikreipė; gyvenant šeimos namuose, atsakovė dukters be priežiūros nepalikdavo, ruošdavo maistą, stengėsi tenkinti fiziologinius mergaitės poreikius, priimdama socialinių darbuotojų pagalbą palaikydavo švarą, tvarką kambaryje; atsakovės biudžeto planavimo įgūdžiai silpni, reikėjo mokyti planuoti pirkinius, savarankiškai darbo neieškojo; liko skolinga už nuomą; spręsi alkoholio vartojimo problemą iniciatyvos nerodė; savarankiškai į gydytojų konsultacijas nevyksta; psichologo konsultacijose nedalyvavo; į telefono skambučius neatsakė. 2020 m. kovo 19 d. G. A. rasta neblaivi, savo motinos namuose, jai nustatytas 2,69 prom. girtumas. Posėdžio metu telefonu susisiekta su G. A., kuri teigė norinti susigrąžinti dukterį A. N., pripažįsta, kad nevykdė socialinių darbuotojų rekomendacijų ir pagalbos nepriėmė, tačiau sutiko priimti siūlomą pagalbą. Plane nustatyti įpareigojimai atsakovei G. A.: spręsti nesaikingo alkoholio problemą; užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros paslaugas; spręsti vaiko priežiūros, emocinio bei fizinio saugumo problemas; užtikrinti gyvenamosios aplinkos švaros bei tvarkos palaikymą; gerinti šeimos finansinę padėtį.

Atsakovė 2020 m. birželio 12 d. rašte ieškovei nurodė, kad dukters auginti sąlygų neturi, atsisako apgyvendinimo paslaugos (duomenys neskelbtini). Atsakovas N. N. 2020 m. birželio 12 d. rašte ieškovei taip pat nurodė, kad galimybių auginti dukterį A. N. neturi.

Pagalbos plano peržiūros metu, posėdyje vykusiame 2020 m. birželio 25 d., nurodyta, kad G. A. nesprendė alkoholio vartojimo problemos, nesilankė Kaišiadorių psichikos sveikatos centre psichiatro konsultacijose, neprasitęsė gydymo, atsisakė lankyti priklausomybių ligų konsultacijas, savo elgesiui nekritiška, pagalbos nepriima, neužtikrina būsimo kūdikio sveikatos būklės, paskirtu laiku nenuvyksta į gydytojų konsultacijas, nesistengė grąžinti turimų įsiskolinimų. Atsakovė nesutinka vykti į paramos šeimai centrą. N. N. neturi gyvenamosios vietos, ir galimybės auginti dukterį. Su dukterimi atsakovė G. A. susitiko tik vieną kartą, duomenų, kad atsakovas N. N. domėtųsi dukterimi, nėra.

Kadangi atsakovai G. A. ir N. N. vengia atlikti tėvų pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių ir nėra pagrindo tikėtis, kad esama situacija gali keistis, ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo atsakovams N. N. ir G. A. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jos dukters A. N. atžvilgiu.

V. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-492/2005 ir kitos). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo atsakovams G. A. ir N. N. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnametės dukters A. N. atžvilgiu. Atsakovė G. A. su ieškiniu sutinka visiškai. Atsakovės G. A. ir N. N. atstovė advokatė V. L. taip pat sutinka su patikslintu ieškiniu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė G. A. per visą laikotarpį nuo tada, kai mažametė duktė A. N. buvo paimta iš šeimos, t. y. nuo 2020 m. vasario 20 d., matėsi tik vieną kartą, nedėjo ir nededa pakankamų pastangų matytis su dukterimi. Nors iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po to, kai atsakovė G. A. 2020 m. vasario 21 d. pareiškė raštu ieškovei, kad atsisako dukters, dar 2020 m. kovo 25 d. pagalbos plano peržiūros metu buvo nurodžiusi norinti auginti dukterį, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia, kadangi neturi kur auginti dukters. Duomenų, kad atsakovė G. A. būtų suinteresuota keisti esamą padėtį, siektų pati rūpintis savo mažamete dukterimi, nėra. Pagrindinė priežastis, kodėl atsakovei G. A. siekiama apriboti motinos valdžią mažametės A. N. atžvilgiu – alkoholio vartojimas, ir iš to kylančios problemos, kaip visapusiškas nesirūpinimas dukterimi, atsainus požiūris į savo kaip motinos pareigas vaikui, neužtikrinimas saugios ir visapusiškam vystymuisi reikalingos aplinkos. Atsakovė pripažįsta, kad turėjo alkoholio vartojimo problemą, teigia nevartojanti alkoholio daugiau nei tris mėnesius. Matyti, kad nors socialiniai darbuotojai dėjo dideles pastangas, kad atsakovė atsikratytų žalingo įpročio, tačiau šia pagalba atsakovė nepasinaudojo. Pagalbos šeimai plane buvo nustatyti net keli būdai spręsti alkoholio vartojimo problemą, t. y. psichiatro konsultacijos, psichologo konsultacijos, vaistų vartojimas, tačiau atsakovė šia pagalba nesinaudojo, nesilankė Kaišiadorių psichikos sveikatos centro psichiatro konsultacijose, nepratęsė konsultacijų, atsisakė lankyti priklausomybių ligų konsultacijas. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė tik teigia, kad priims pagalba, tačiau šios pagalbos faktiškai nepriima, todėl labai tikėtina, kad esama padėtis greitu laiku nepasikeis, ką patvirtina ir pačios atsakovės pozicija dėl sutikimo su ieškiniu. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukters priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo jai teikimo, t. y. nevykdo motinos pareigų.

Nors atsakovas N. N. pats nėra išreiškęs teismui savo pozicijos dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, tačiau iš jo atstovės paaiškinimų, tiek paties atsakovo ieškovei teiktų rašytinių paaiškinimų (2020 m. vasario 24 d., 2020 m. birželio 12 d.), matyti, kad atsakovas nesiekia auginti dukters pats, teigia neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, rūpintis ir auginti dukterį A. N. neturi galimybių. Nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo nėra bendravęs su savo dukterimi A. N., niekada jos nėra nematęs. Atsakovas nerodo, jokios iniciatyvos auginti mergaitę, yra visiškai nusišalinęs nuo dukters rūpinimosi, nesidomi jos poreikių tenkinimu, neteikia išlaikymo, nebuvo su ja susitikęs. Atsakovas visiškai neatlieka tėvo pareigų, ir nėra duomenų, kad tokia situacija greitu laiku galėtų pasikeisti.

Teismas, įvertinęs ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo R. G., atsakovės G. A. ir jos bei atsakovo N. N. atstovės advokatės V. L. bei trečiojo asmens VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų atstovės R. K. teismui duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai G. A. ir N. N. neatlieka tėvų pareigų savo nepilnametei dukteriai A. N., visiškai ja nesirūpina, neauklėja, ja nesidomi ir jos neišlaiko, yra abejingi nepilnametės dukters poreikiams, daro žalingą įtaką vaikui savo neveikimu, G. A. daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir jo psichologinei būklei savo žalingu įpročiu – girtavimu, o N. N. visiška vaiko nepriežiūra, taip neužtikrindamas vaikui saugios augti ir vystytis aplinkos. Atsakovai G. A. ir N. N. yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų ir nesikeičia, nesiekia auginti savo vaiko ir juo rūpintis. Pažymėtina, kad vaiko ugdymas yra nuolatinis procesas ir jam priežiūra, rūpinimasis juo, domėjimasis poreikiais reikalingas nuolatos, o ne pagal tėvų norus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai G. A. ir N. N. visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukterimi, jos neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, t. y. neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko mažametė A. N. auga skyrium nuo tėvų ir nėra duomenų, jog esama padėtis gali greitu laiku pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams G. A. ir N. N. neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimas tenkintinas – atsakovams G. A. ir N. N. neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametės dukters A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apribojus atsakovams G. A. ir N. N. tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jų atskiro sutikimo nepilnametis vaikas gali būti įvaikintas, tačiau atsakovams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovų G. A. ir N. N. mažametei dukteriai A. N. yra nustatyta laikinoji globa ir jos laikinuoju globėju paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namai, neterminuotai apribojus atsakovų G. A. ir N. N. tėvų valdžią mažametės dukters A. N. atžvilgiu, atsakovų mažametės dukters gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikiną globėją – VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namuose (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 1 dalis).

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams G. A. ir N. N. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Tuo atveju, jei po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo priteisti iš atsakovės G. A. materialinį išlaikymą jos nepilnametei dukteriai A. N., mokamą kas mėnesį periodinę 160,00 Eur dydžio išmoką, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2827-840/2019 dalį, kuria iš N. N. priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai A. N., ir priteisti iš atsakovo N. N. materialinį išlaikymą mažametei dukteriai A. N., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nors byloje dalyvaujantys asmenys neteikė įrodymų, kokie yra nepilnametės A. N. poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesį yra reikalingas jos poreikiams patenkinti, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovų nepilnametė duktė A. N. greitai sulauks trejų metų amžiaus, gyvena pas laikinąjį globėją, todėl akivaizdu, kad mergaitei reikia maisto, rūbų, avalinės, komunalinių paslaugų. Be to, būtina piniginių lėšų skirti mergaitės sveikatai, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad augant vaikui, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad nepilnametė A. N. turėtų specialių poreikių, byloje nėra. Pažymėtina, kad nepilnametės atsakovės dukters amžiui būdingas spartus augimas, kas sąlygoja dažnesnes išlaidas rūbams ir avalynei, net maistui. Paminėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2827-840/2019 konstatavo, kad A. N. kas mėnesį teiktinas 280,00 Eur dydžio išlaikymas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad nepilnametės A. N. poreikiai nuo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, atsižvelgiant į jos amžių, yra šiek tiek padidėję, todėl darytina išvadą, kad mergaitės poreikius tenkina 320,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Laikinojo globėjo – trečiojo asmens – atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui yra gaunama globos išmoka, 60,00 Eur išmoka vaikui ir tikslinis globos priedas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė G. A. darbo neturi. Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovei nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. buvo nustatytas 45,00 proc. darbingumo lygis, tačiau duomenų, kad ir po 2020 m. gegužės 8 d. atsakovė yra tik iš dalies darbinga, nėra. Atsakovė be A. N. turi dar du vaikus, kurie auga su jų tėvu, jų išlaikymui atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur kiekvienam. Tačiau, atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad išlaikymo vaikams neteikia. Be to, atsakovė laukiasi dar vieno vaiko. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos yra 122,00 Eur gaunama socialinė išmoka, jokių kitų pajamų negauna. Tačiau darbo susirasti nerodo iniciatyvos.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovų nepilnametės dukters A. N. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovės G. A. turtinę padėtį, nepilnametės gaunamas pajamas (vaiko pinigai ir išmokos), bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnametės dukters interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad, neterminuotai apribojus atsakovės G. A. motinos valdžią nepilnametės dukters A. N. atžvilgiu, nepilnametei A. N. iš motinos G. A. priteistinas išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas N. N. šiuo metu nedirba. Dirbo iki 2020 m. vasario 13 d. Nors ieškovės atstovas teigė, kad atsakovas dirba, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, kad turėtų, kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių jam būtų apribota galimybė įsidarbinti ir dirbti, nėra. Pažymėtina, kad atsakovas N. N., būdamas darbingas, turi stengtis susirasti darbą ir gauti pajamas iš darbinės veiklos ir teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukteriai, kuris patenkintų jos poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas N. N. turi vieną nepilnametį vaiką – A. N..

Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2827-840/2019 dalį, kuria iš N. N. priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai A. N. priteistą išlaikymą, t. y. šiuo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gegužės 29 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, priešingai iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba. Jokio turto neįgijo. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2827-840/2019 priteistą iš atsakovo N. N. išlaikymą nepilnametei dukteriai A. N. nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti minėtą sprendimą ir priteisti atsakovo iš N. N. materialinį išlaikymą mažametei dukteriai A. N., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, atmestinas.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

Kadangi teismas apriboja tėvų valdžią abiem mažametės A. N. tėvams G. A. ir N. N., todėl laikinas mergaitės globėjas – VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namai – paskirtinas nepilnametės A. N. turto administratoriumi ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl A. N. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496 straipsnio 1 dalis), t. y. apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju, apribojus motinos valdžią G. A., nėra reikalo keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2827-840/2019 dalies, kuria nepilnametei A. N. priteisto išlaikymo iš tėvo N. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jos motina.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turėtų būti priteistos iš atsakovų G. A. ir N. N. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai G. A. ir N. N. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 22 d. sprendimus Nr. (8.2)TP-20-T-2472-7784 ir Nr. (8.2)TP-20-T-2472-7785 yra atleisti 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią motinai G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvui N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažametės dukters A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jai paskyrimo VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namuose (j. a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikiną globėją VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namus (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnametės A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto administratoriumi ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nepilnametei A. N. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus jai paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnametės A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jai paskyrimo.

Įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti teismui išvadą dėl A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir jo nuolatinio globėjo paskyrimo reikalingumo, taip pat pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.

Išaiškinti, kad teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.