- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-2827-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00618-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- N. N.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui N. N. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
Ieškovė G. A. elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
- pripažinti atsakovą N. N., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gimusios A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o A. A. – N. N. dukterimi (teismo posėdžio metu ieškovė G. A. šio reikalavimo atsisakė, kadangi atsakovas N. N. pripažino mergaitės tėvystę pareiškimu notarui. Pripažinus tėvystę, A. A. suteikta N. pavardė);
- nustatyti jos – ieškovės G. A. – ir atsako N. N. nepilnametės dukters A. N. gyvenamąją vietą kartu su ja – motina – ieškove G. A.;
- priteisti iš atsakovo N. N. išlaikymą nepilnametei dukteriai A. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
- priteisti iš atsakovo N. N. išlaikymo nepilnametei dukteriai A. N. įsiskolinimą – 777,00 Eur (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gegužės 29 d., skaičiuojant po 160,00 Eur kas mėnesį);
- priteisti iš atsakovo N. N. visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Ieškinio argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė G. A.:
- atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovą N. N. (duomenys neskelbtini) gimusios A. A. tėvu, o A. A. – N. N. dukterimi, kadangi atsakovas N. N. pripažino tėvystę kreipdamasis kartu su ieškove G. A. pareiškimu į notarą dėl tėvystės pripažinimo ir pateikė teismui dukters gimimo įrašą liudijantį išrašą, kuriame mažametės Aurėjos tėvu įrašytas atsakovas N. N. ir mergaitei suteikta tėvo pavardė – N.;
- palaikė kitus ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Ieškovės G. A. reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu pačios ieškovės ir jos atstovės advokatės V. L.:
- ieškovė G. A. kartu su atsakovu N. N. turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukterį A. N.. Atsakovas N. N. tėvystę pripažino tik šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi šalių nepilnametė duktė A. N. nuo pat gimimo auga su ieškove G. A., kuri mergaitę prižiūri ir ja rūpinasi, mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove G. A.. Atsakovas N. N. tam neprieštarauja. Šiuo metu ieškovė G. A. gyvena socialiniame centre ir ieško nuolatinės gyvenamosios vietos, yra pateikusi prašymą dėl socialinio būsto suteikimo. Ieškovė G. A. neprieštarauja, kad atsakovas N. N. bendrautų su dukterimi visiems priimtinu laiku;
- atsakovas N. N. nuo pat dukters gimimo ((duomenys neskelbtini)) beveik neteikė išlaikymo mergaitei, davė tik 45,00 Eur ir kartą atvežė maisto bei sauskelnių. Abu tėvai turi teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl šiuo metu iš atsakovo N. N. nepilnametei dukteriai priteistinas kas mėnesį 160,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos. Šalių nepilnametei dukteriai išlaikyti per mėnesį reikia apie 280,00 Eur: maistui (150,00 Eur), rūbams, sauskelnėms (75,00 Eur), avalynei (5,00 Eur), ugdymui (15,00 Eur), vaistams, sveikatos priežiūrai (10,00 Eur), higienos priemonėms (10,00 Eur), kitoms išlaidoms (15,00 Eur). Mergaitė specialių poreikių neturi. Ieškovė G. A. nei iki dukters gimimo, nei jai gimus, nedirbo ir nedirba, gauna tik socialinę pašalpą ir valstybės išmoką vaikui, iš viso: 268,00 Eur, turi įsiskolinimų valstybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. Be to, ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie auga su tėvu, iš jos yra priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – po 80,00 Eur kiekvienam vaikui. Nekilnojamojo turto ieškovė G. A. neturi. Šiuo metu ieškovės galimybės dirbti yra ribotos, nes šalių duktė yra neseniai gimusi ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra, o atsakovas N. N. šiuo metu turi didesnę galimybę prisidėti prie jų mažametės dukters išlaikymo: yra jaunas, sveikas ir darbingas, šiuo metu dirba;
- kadangi atsakovas N. N. neteikė išlaikymo jų mažametei dukteriai nuo pat jos gimimo iki kreipimosi į teismą dienos, todėl iš jo priteistinas ir 777,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai įsiskolinimas už šį laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gegužės 29 d., skaičiuojant po 160,00 Eur kas mėnesį.
III. Atsakovo pozicija
Atsakovas N. N. teismo posėdžio metu pripažino likusius ieškovės G. A. ieškinio reikalavimus – visiškai. Atsakovas sutiko, kad jų mažametės dukters A. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina – ieškove G. A.. Jis taip pat sutiko, kad iš jo būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas jų mažametei dukteriai, t. y. po 160,00 Eur per mėnesį. Atsakovas N. N. nurodė, jog ginčo dėl bendravimo su dukterimi nėra ir ateityje nekils. Paklaustas, atsakovas N. N. paaiškino, kad, mergaitei gimus, jis buvo nuvažiavęs pas ieškovę G. A.: nupirko maisto, sauskelnių, davė pinigų, tačiau santykiai su ieškove nesusiklostė, nebebendrauja. Šiuo metu jis dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, vidutinės mėnesinės jo pajamos yra maždaug 350,00–400,00 Eur, atskaičius mokesčius. Dirba automobilių plovykloje, darbo sutartis sudaryta iki šių metų balandžio 28 d., turi planų išvažiuoti dirbti į užsienį. Sveikatos problemų neturi. Daugiau išlaikytinių taip pat neturi, tačiau turi įsiskolinimų, kuriuos dengia iš darbo užmokesčio.
IV. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė L. M. teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą: neprieštarauja ieškovės G. A. reikalavimų dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukteriai priteisimo patenkinimo. Ieškovė G. A. tinkamai atlieka motinos pareigas.
V. Bylos dalis nutrauktina, likę ieškinio reikalavimai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas N. N., atlikus teismo paskirtą teismo medicinos DNR ekspertizę tėvystei nustatyti ir gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą Nr. ES 174/2018(01), kur nurodyta, jog atsakovas N. N. yra (duomenys neskelbtini) gimusios ieškovės G. A. dukters A. N. biologinis tėvas su 99,99999984 procentų tikimybė, kartu su ieškove G. A. pareiškimu kreipėsi į notarą dėl tėvystės pripažinimo. Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) gimusios A. N. gimimo įrašą liudijantis išrašas, kuriame jos tėvu įrašytas atsakovas N. N.. Kadangi atsakovas N. N. pripažino tėvystę neteismine tvarka, ieškovė G. A. teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismui priėmus ieškinio atsisakymą, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 390 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu atsakovas pripažįsta tėvystę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės G. A. atsisakymas ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia šalių ir jų mažametės dukters teisių ir interesų, todėl priimtinas, o civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su nepilnamečiais vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
VI. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad mažametė A. N. nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) nepertraukiamai gyvena kartu su motina – ieškove G. A.. Šiuo metu šalių mažametė duktė su motina – ieškove G. A.– laikinai gyvena Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo mažamete dukterimi. Atsakovas N. N. sutinka, kad jų mažametės dukters Aurėjos gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, šalių mažametės dukters A. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove G. A.. Ieškovei ir atsakovui nekeliant reikalavimų dėl tėvo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo, bei nesant dėl to ginčo, teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į vaiko interesus, nustato atsakovo N. N. – tėvo – bendravimo su dukterimi A. N. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: tėvas su nepilnametė dukterimi bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime nevaržomai, apie tai iš anksto informavęs nepilnametės dukters motiną – ieškovę G. A. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).
VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.
Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 245,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-patvirtino-socialines-paramos-ismoku-bazes; https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25318&p_k=1&p_t=253462; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas)
Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013 ir kitos).
Nagrinėjamu atveju atsakovui N. N. esant nepilnametės A. N. tėvu, atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukterį. Ieškovė G. A. prašo priteisti iš atsakovo N. N. išlaikymą jų nepilnametei dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas N. N. sutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo jų mažametei dukteriai dydžiu.
Ieškovė G. A. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat dukters A. gimimo viena ją išlaiko. Per mėnesį dukters išlaikymui reikia maždaug 280,00 Eur: maistui (150,00 Eur); rūbams, sauskelnėms (75,00 Eur); avalynei (5,00 Eur); ugdymo priemonėms (15,00 Eur); sveikatos priežiūrai, vaistams (10,00 Eur); higienos priemonėms (10,00 Eur); bei nenumatytos išlaidos (15,00 Eur). Šiuos poreikius ieškovė grindė teismui pateiktas pirkinių kvitais. Ieškovė G. A. nedirba, augina mažametę šalių dukterį, ieškovės mėnesinės pajamos yra 268,00 Eur, ką sudaro socialinė pašalpa ir valstybės išmoka vaikui, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Tačiau ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie auga su tėvu, iš jos yra priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – po 80,00 Eur kiekvienam vaikui. Deja, šiuo metu išlaikymo vyresniems vaikams ji neteikia, kadangi neišgali.
Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas N. N. yra sveikas ir darbingas, dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, jo mėnesinės pajamos yra maždaug 400,00 Eur. Atsakovas N. N. privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai, tačiau nuo pat mergaitės gimimo davė ieškovei tik 45,00 Eur, taip pat kartą nupirko sauskelnių ir maisto. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino abi šalys. Atsakovas N. N. daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Patikrinus antstolių informacinę sistemą, nustatyta, kad atsakovui nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas neturi.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių dukters lytį (mergaitė), amžių (vienerių metų), kuriam būdingas spartus vaiko augimas, sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovė G. A. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje bei pagrindė rašytiniais įrodymais, t. y. 280,00 Eur, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnametei šalių dukteriai A. N. kas mėnesį teiktinas 280,00 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka šalių mažametės dukters interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo N. N. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės G. A., kadangi atsakovas dirba ir gauna darbo užmokestį, o ieškovės galimybės dirbti yra apribotos, kadangi ji augina šalių mažametę dukterį. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės G. A. reikalavimas priteisti iš atsakovo N. N. išlaikymą jų nepilnametei dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 29 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pagrįstas ir tenkintinas. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė G. A. (CK 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
VIII. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo
Ieškovė G. A. prašo priteisti iš atsakovo N. N. išlaikymo nepilnametei dukteriai A. N. įsiskolinimą – 777,00 Eur (už 4 mėnesius ir 26 dienas, t. y. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gegužės 29 d., skaičiuojant po 160,00 Eur kas mėnesį).
Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Bylos nagrinėjo teisme metu nustatyta, kad atsakovas N. N. nuo dukters A. N. gimimo ((duomenys neskelbtini)) jos išlaikymui skyrė tik 45,00 Eur, kuriuos davę ieškovei, bei kartą buvo atvežęs maisto ir sauskelnių. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo mažametei dukteriai įsiskolinimo priteisimo ir neprieštaravo dėl prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės G. A. reikalavimas priteisti iš atsakovo N. N. 777,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai A. N. įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkinamas. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė G. A. (CK 3.203 straipsnis).
IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos dalis dėl vieno ieškinio reikalavimo, t. y. dėl tėvystės nustatymo, nutraukta (ieškovei G. A. atsisakius šio reikalavimo ir teismui priėmus šį atsisakymą), o kiti ieškinio reikalavimai yra visiškai patenkinti.
Ieškovė G. A. šioje byloje buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-1061-4331). Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ji turėjo mokėti 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis); už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis); už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 43,00 Eur (160,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 17,00 Eur (777,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2018 m. gruodžio 27 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovei G. A. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 606,74 Eur, – kurias sudaro: 270,79 Eur advokato užmokestis ir 335,95 Eur kitos išlaidos (teismo ekspertizės išlaidos ir kita).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 6,48 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai). Kai byla baigiama be teismo sprendimo, bendroji taisyklė negali būti pritaikyta, nes nėra nei pralaimėjusios, nei laimėjusios šalies, tačiau išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas privalo būti išnagrinėtas toje pačioje byloje.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat pareiškimo/ ieškinio padavimą ir kitą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.
Nagrinėjamu atveju ieškovė G. A. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, kadangi atsakovas N. N. pripažino tėvystę neteismine tvarka, tačiau jau šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, gavus teismo paskirtos teismo medicinos DNR ekspertizės išvadas. Kiti ieškovės G. A. ieškinio reikalavimai visiškai patenkinti. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo N. N. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 210,00 žyminio mokesčio, 606,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 6,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Įvertinęs atsakovo N. N. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu: atsakovas nebendradarbiavo, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį, vaiko tėvystę pripažino ir su ieškiniu sutiko tik gavęs teismo paskirtos teismo ekspertizės išvadas dėl tėvystės nustatymo, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Būtent dėl atsakovo elgesio ir susidarė tokios didelės valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Dėl šių priežasčių iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos ir atsakovas neatleistinas nuo jų sumokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priimti G. A. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovą N. N. (duomenys neskelbtini) gimusios A. A. tėvu, o A. A. – N. N. dukterimi, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Nustatyti nepilnametės A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi A. N., gimusia (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: tėvas su nepilnamete dukterimi bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime nevaržomai, apie tai iš anksto informavęs nepilnametės dukters motiną G. A..
Priteisti iš N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gegužės 29 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 777,00 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 00 ct).
Nepilnametei A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 606,74 Eur (šešis šimtus šešis eurus 74 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 6,48 Eur (šešis eurus 48 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.