Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Miltu“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Miltu“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Sprendimu, motyvuojant dirbtinių sąlygų gauti paramą sukūrimu, pareiškėjui pritaikyta 30 080 Eur paramos susigrąžinimo ir 7 520 Eur paramos sumažinimo sankcija. Raštu Agentūra atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 15 d. skundą. Sprendimas ir Raštas (toliau abu kartu – ir Sprendimai) yra nepagrįsti ir neteisėti, netinkamai pritaikytos Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, (toliau – ir Metodika) 13 ir 16 punktai, atsakovas be jokio pagrindo pareiškėjo veiklą po 2021 m. balandžio 27 d. vertina kartu su MB „Entogama“ veikla, ignoruodamas esminę aplinkybę, jog atsakovui 2021 m. balandžio 27 d. priėmus sprendimą Nr. KT_04_06 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo susigrąžino visą MB „Entogama“ išmokėtą 8 610 Eur paramos sumą ir taip užbaigė paramos lėšomis MB „Entogama“ vykdytą projektą (naminių svirplių veisimo, auginimo ir šėrimo paslaugų teikimas) (toliau – ir 2021 m. balandžio 27 d. sprendimas), MB „Entogama“ nebevykdo jokio remiamo projekto. Pareiškėjas pradėjo įgyvendinti verslo planą 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. po 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo priėmimo.

2.2. Sprendimu nepagrįstai konstatuotas geografinio ryšio kriterijus. Pareiškėjas ir MB „Entogama“ (toliau abu kartu – ir Bendrijos), kaip paramos gavėjai, neplanavo įgyvendinti projektų tame pačiame žemės sklype. Kol MB „Entogama“ buvo paramos gavėja, MB „Miltu“ neįgyvendino projekto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Atsakovas ignoravo faktą, kad 2023 m. liepos 12–14 d. patikros metu buvo praėję virš dviejų metų nuo sankcijos pritaikymo MB „Entogama“. Po NMA 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo, MB „Entogama“ nebegali būti vertinama kaip įmonė, įgyvendinanti remiamą projektą, ir jos veiklos vieta bei kitos su jos veikla susijusios aplinkybės negali turėti reikšmės vertinant projektą įgyvendinančio pareiškėjo veiklą. Pareiškėjas iki sankcijos MB „Entogama“ skyrimo neplanavo vykdyti veiklos Žemės sklype, tai aiškiai nurodyta paraiškoje ir kituose dokumentuose, ir jokios veiklos Žemės sklype nevykdė. Atsakovui vertinant projekto įgyvendinimo vietą, kaip rizikos kriterijų, Sprendime neatsižvelgta į tai, kad MB „Miltu“ investicija yra ne į konkrečią vietą, o į mobilią-modulinę virtuvę, skirtą ūkiniams vabzdžiams perdirbti. Pareiškėjo investicija atlikta ne į žemės sklypą, o į mobilią įrangą, kuri gali būti bet kuriame sklype ir yra lengvai perkeliama iš vietos į vietą pagal poreikį.

2.3. Atsakovas ignoravo ir tai, kad iki 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo pareiškėjas apskritai nevykdė jokios veiklos, vien dėl to tokios pačios ar papildančios veiklos konstatavimas Bendrijų atžvilgiu yra neįmanomas. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ vykdoma veikla yra tokia pati ar papildanti. MB „Entogama“ projekte buvo numatyta naminių svirplių veisimo, auginimo ir šėrimo paslaugų teikimas. MB „Miltu“ neplanavo užsiimti ir neužsiima naminių svirplių veisimu, auginimu ir šėrimu, todėl net jei MB „Entogama“ nebūtų buvusi pritaikyta sankcija, Bendrijų veiklos negalėtų būti vertinamos kaip papildančios viena kitą. Atsakovui buvo paaiškinta, kad pareiškėjas neperdirbo MB „Entogama“ augintų svirplių, tačiau Agentūra, nors ir neturėdama jokių kitų duomenų, ignoravo šias aplinkybes. Prekyba MB „Entogama“ užsiėmė po NMA pritaikytos sankcijos.

2.5. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas teikė naminių svirplių apdorojimo paslaugas ir kitoms įmonėms, kad MB „Miltu“ nėra sudariusi rašytinių sutarčių dėl paslaugų teikimo su jokiais ūkio subjektais. Sutarčių nesudarymas neturi jokios reikšmės, jei paslaugų teikimą patvirtina išrašytos sąskaitos ir gauti mokėjimai. Lietuvoje dar neišvystyta ūkinių vabzdžių auginimo ir perdirbimo veikla. Atsakovas funkcinio ryšio kriterijų nepagrįstai nustatė remdamasis tuo, kad pareiškėjas, praėjus daugiau nei metams nuo paramos MB „Entogama“ nutraukimo, įsigijo iš MB „Entogama“ vabzdžių perdirbimo įrangą (2022 m. rugpjūčio 1 d. pasirašyta įrangos pirkimo sutartis, 2022 m. gruodžio 12 d. įrangos perdavimo aktas).

2.6. Nustatydamas sąmoningo asmenų veikimo arba veiksmų derinimo požymius atsakovas ignoravo, jog MB „Entogama“ veikla naminių svirplių auginimo paslaugoms teikti niekaip nesusijusi su pareiškėjo veikla perdirbant naminius svirplius. MB „Entogama“ niekada neteikė pareiškėjui naminių svirplių auginimo paslaugos, o pareiškėjas neperdirbo MB „Entogama“ užaugintų naminių svirplių. Klaidingas išvadas atsakovas padarė, tikėtina, dėl Sprendime nurodytos neteisingos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo datos – 2023 m. balandžio 27 d. Nustatydamas subjektyvius sąmoningo asmenų veikimo arba veiksmų derinimo požymius atsakovas iš esmės nenurodė jokių savarankiškų įrodymų ar argumentų, tik pakartojo tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi klaidingai nustatydamas rizikos kriterijus.

2.7. Nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo vykdomas projektas atitinka bent vieną iš Metodikos priede pateiktų rizikos kriterijų ar, kad būtų sąmoningo asmenų veikimo arba veiksmų derinimo požymiai. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo sukurtos dirbtinės sąlygos pareiškėjui paramai gauti. Todėl atsakovas negalėjo taikyti Metodikos 17 punkto dėl sankcijos, o privalėjo vadovautis Metodikos 16 punkto nuostata bei projekto administravimą ar priežiūrą tęsti įprasta tvarka.

2.8. Sprendimo išvada, kad Bendrijų veikla neskatina konkurencingumo, niekuo nepagrįsta. Už gautos paramos lėšas sukurta mobili-modulinė virtuvė, skirta ūkiniams vabzdžiams perdirbti, kuri didina viso su ūkiniais vabzdžiais susijusio sektoriaus Lietuvoje konkurencingumą, nes sudaro sąlygas ekonomiškai paruošti vabzdžius realizuoti (saugoti ir transportuoti), sudaro geresnes sąlygas kitų ūkio subjektų, kurie užsiima ūkinių vabzdžių auginimu, veiklai. MB „Entogama“ sukurta mobili ferma (kuriai sukurti skirtas lėšas NMA atsiėmė) taip pat prisideda prie konkurencingumo didinimo, nes viena iš jos paskirčių yra supažindinti potencialius ūkinių vabzdžių augintojus su šia veikla, sudaryti sąlygas pradėti vabzdžių auginimo veiklą be pradinių investicijų. Pareiškėjo įgyvendintas projektas atitinka priemonės veiklos tikslinę sritį –įgyvendinus projektą įvairinama veikla (pradėta ūkinių vabzdžių džiovinimo veikla, kuria Lietuvoje mažai kas užsiima), sukurta mažoji bendrija (MB „Miltu“), sukurtos darbo vietos (mažosios bendrijos vadovės, narių darbo vietos, įsteigta nauja daro vieta pagal darbo sutartį). Įgyvendinus projektą sukurtos ir įdiegtos inovacijos – sukurta ir pradėjo veikti analogų Lietuvoje neturinti mobili-modulinė virtuvė, skirta ūkiniams vabzdžiams perdirbti, kurios mobilumas sudaro palankias sąlygas sukurtų inovacijų sklaidai, vykdant švietimą. Dėl sukurtos mobilios-modulinės virtuvės energetinio efektyvumo įgyvendintos inovacijos prisideda prie aplinkosaugos ir aplinkos kaitos švelninimo. Įdiegta mobili-modulinė virtuvė sudaro palankias sąlygas kitiems ūkio subjektams vystyti vabzdžių auginimo veiklą, nes be vabzdžių džiovinimo yra ribotos galimybės juos, kaip produkciją, saugoti ir realizuoti. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nėra objektyvių elementų, leidžiančių teigti, jog nebus galima pasiekti paramos tikslų.

II.

8. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių, Administravimo taisyklių, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, Metodikos nuostatomis.

9. Dėl projekto (projektų) įgyvendinimo vietos (geografinio ryšio) kriterijaus:

10. Dėl projekte (projektuose) numatytos vykdyti arba vykdomos veiklos (ekonominio ryšio) teismas aptarė Sprendime nustatytus MB „Miltu“ ir MB „Entogama“ vykdomų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių kodus, Sprendime nurodytą MB „Entogama“ interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją (ūkio subjektas nuo 2020 m. augina naminius svirplius, parduoda ir platina svirplius bei jų produktus, vykdo svirplių auginimo, perdirbimo bei atitinkamų dietų tyrimus, mokymus bei konsultacijas, realizuoja šviežiai užšaldytus svirplius, džiovintus svirplius, svirplių miltus). Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas savo veiklą pradėjo vykdyti NMA priėmus 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą nereiškia, jog vykdoma veikla negali būti vertinama kaip tokia pati ar papildanti. Teismas priėjo prie išvados, kad NMA turėjo pagrindą vertinti Bendrijų veikimo sąsajumą. Nors Sprendime nustatytos Bendrijų vykdomų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių kodai skiriasi, tačiau MB „Miltu“, be kita ko, atlieka gyvūninės kilmės produktų perdirbimo paslaugas, o MB „Entogama“ augina naminius svirplius, juos parduoda, platina, perdirba ir pan. Teismas sprendė, kad abiejų Bendrijų vykdomos veiklos yra panašios, iš esmės papildančios viena kitą, todėl Metodikos 13.2 papunktyje nurodytas kriterijus nustatytas pagrįstai.

11. Dėl susijusių asmenų, susijusių projektų, partnerinių įmonių (teisinio ir (arba) asmeninio ryšio, teismas vadovavosi susijusių asmenų sąvoka (Metodikos 5.4 p.), aptarė ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimą byloje C-110/13, Sprendime nustatytas aplinkybes, susijusias su Bendrijų steigėju, jo pareigomis MB „Miltu“ (atstovas pagal įgaliojimą bei technologas tyrėjas) bei MB „Entogama“ (narys ir direktorius), R. Z. sesers vaidmeniu MB „Miltu“ (narė), Bendrijų veiklą Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso R. Z. motinai, ir priėjo prie išvados, kad šiuo aspektu pagrįstai Sprendime nustatytas Metodikos 13.3 papunktyje nurodyto kriterijaus buvimas. Teismas aptarė pareiškėjo Paraiškos 9 punktą, nurodė, kad NMA pareiškėjo pateiktų duomenų patikrinimą atliko išmokėjusi dalį paramos sumos, tačiau teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo NMA vertinti pareiškėjo pateiktus duomenis po to, kai buvo skirta bei išmokėta dalis paramos sumos. NMA turi teisę pareiškėjo pateiktų duomenų patikrinimą atlikti ne tik sprendžiant dėl Paraiškos tinkamumo bei pagrįstumo, bet ir visu Projekto vykdymo laikotarpiu. Teismas pažymėjo, jog Sprendime išsamiai yra nurodytas bei įvardintas Bendrijų ryšys, nurodyti konkretūs asmenys, jų tarpusavio ryšiai, o šių asmeninių ryšių detalizavimas Sprendime teismo įvertintas kaip pakankamas pripažinti, jog Bendrijas sieja asmeniniai ryšiai.

12. Dėl funkcinio nesavarankiškumo (funkcinio ryšio) teismas aptarė Sprendime nurodytus Bendrijų tarpusavio sandorius (2022 m. rugpjūčio 1 d. mobilios-modulinės virtuvės pirkimo–pardavimo sutartis, 2022 m. gruodžio 12 d. pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas) ir finansinius dokumentus (2023 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 5 d., 2023 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitos faktūros), aplinkybes, susijusias su MB „Miltu“ 2023 m. neteiktomis paslaugomis kitiems ūkio subjektams, MB „Miltu“ investicijos įrengimo ir teikimo vieta (MB „Entogama“ buveinė), 2022 m. gruodžio 18 d. MB „Miltu“ išrašyta PVM sąskaita faktūra UAB „Acheta“ už naminių svirplių blanširavimą, džiovinimą bei pakavimą, nepaaiškinus, kas atliko šią paslaugą, MB „Miltu“ Vadovės bei R. Z. sesers teikiamomis paslaugomis, R. Z. 2022 m. gruodžio 27 d. darbo sutartimi, ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė šias Sprendime konstatuotas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismas vertino, jog Sprendime nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas teikė naminių svirplių apdorojimo paslaugas ir kitoms įmonėms, tačiau įvertinus PVM sąskaitų faktūrų duomenis, didžioji dalis sandorių sudaryta su MB „Entogama“. Pareiškėjas, praėjus daugiau nei metams nuo paramos MB „Entogama“ nutraukimo, įsigijo iš jos vabzdžių perdirbimo įrangą, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, funkcinio ryšio kriterijus nustatytas ne tik atsižvelgiant į vabzdžių perdirbimo įrangos įsigijimą. Teismas nurodė, kad Sprendime vertintos ir kito pobūdžio PVM sąskaitos faktūros, kuriomis nustatyta, jog iš viso 2023 m. MB „Entogama“ suteikta ūkinių vabzdžių (1 211 kg) perdirbimo paslaugų už 2 259,25 Eur (2 733,69 Eur su PVM). Teismas akcentavo Bendrijų buhalterinės apskaitos tvarkymo (UAB „Rossvika“ (R. Z.)), MB „Miltu“ atstovavimo, taip pat kontaktinio telefono numerio sutapties aplinkybes (Metodikos priedo lentelės 4 eil. 8–9 p.), kurios byloje liko nepaneigtos ir sprendė, jog jos patvirtina funkcinio ryšio kriterijaus egzistavimą, kaip tai nustatyta Metodikos 13.4 papunktyje.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais nesutinkama su tuo, jog Bendrijų veikla neskatina konkurencingumo, teismas nurodė, jog Sprendime nustatyta, kad MB „Entogama“ negalėjo pakartotinai kreiptis investicinės paramos pagal priemonę, nes pareiškėjo Paraiškos pateikimo dieną nebuvo įgyvendinusi ankstesnio Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto. Bendrijų vykdomos veiklos iš esmės yra panašios, papildančios viena kitą, abi susijusios su naminių svirplių auginimu, perdirbimu ir pan. Kadangi MB „Entogama“ negalėjo pakartotinai kreiptis investicinės paramos pagal priemonę, todėl pareiškėjas kreipėsi dėl investicinės paramos pagal priemonę į NMA. Aplinkybes, jog už gautos paramos lėšas sukurta mobili-modulinė virtuvė, MB „Entogama“ sukurta mobili ferma, pradėta ūkinių vabzdžių džiovinimo veikla, sukurta MB „Miltu“, darbo vietos, teismo vertinimu patvirtina, kad pareiškėjo veikla buvo vykdoma, tačiau kaip atskiro ūkio vieneto ir nepagrindžia vykdomos veiklos konkurencingumo, kadangi jos sietinos su pareiškėjo veiklos vykdymo pradžia ir veiklos tolimesniu vykdymu. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas pareiškėjo veiklos vykdymas, vertinama tai, kad pareiškėjas siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Teismas priėjo prie išvados, kad Bendrijos, nors ir veikia kaip atskiri ūkio vienetai, kurie papildo vienas kitą, vykdant panašias veiklas, tačiau tokie veiksmai atliekami sąmoningai, dirbtinai sukuriant sąlygas paramai gauti, iš esmės veikiant kaip vienam ekonominiam vienetui, kuris neskatina konkurencingumo.

16. Aptaręs ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje C-434/12, Sprendimo turinį, kuriame, be kita ko, buvo nustatytas ir vertintas objektyvusis (pareiškėjo Paraiškos pateikimo dieną MB „Entogama“ vykdė projektą pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles ir negalėjo pakartotinai kreiptis investicinės paramos pagal priemonę, nes nebuvo įgyvendinusi ankstesnio ES lėšomis finansuojamo projekto. Pareiškėjas projektuose numatytą veiklą sąmoningai išskirstė į kelis projektus, o tokiais veiksmais nėra skatinamas konkurencingumas) ir subjektyvusis (Bendrijos sąmoningai derino veiksmus, siekdamos gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą) elementai, teismas sprendė, kad Sprendime įvertinti ne tik teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, tačiau ir objektyvūs bei subjektyvūs elementai, patvirtinantys, jog Bendrijos sąmoningai derindamos veiksmus, siekė įgijusios pranašumą gauti paramą. Teismas darė išvadą, kad Sprendime atliktas išsamus situacijos vertinimas, kaip tai numatyta ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje C-434/12, o neišsamus šio sprendimo pacitavimas Sprendime nesudaro pagrindo pripažinti, jog NMA Sprendimas yra nesuderinamas su ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje C-434/12.

18. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų, pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III.

20.1. Atsakovui priėmus 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą, MB „Entogama“ nebegali būti vertinama kaip įmonė, įgyvendinanti remiamą projektą ir jos veiklos vieta bei kitos su jos veikla susijusios aplinkybės negali turėti reikšmės vertinant Projektą įgyvendinančio pareiškėjo veiklą. Nepaisant to, teismas Bendrijų veiklos sąsajumą grindė aplinkybėmis, kurios įvyko po 2021 m. balandžio 21 d. ir kurios dėl to negali turėti jokios reikšmės nustatant Metodikoje numatytus rizikos kriterijus.

20.3. Teismas ekonominio ryšio kriterijų nustatė remdamasis tuo, kad Bendrijų vykdomos veiklos yra panašios, iš esmės papildančios viena kitą. MB „Entogama“ projekte buvo numatyta naminių svirplių veisimo, auginimo ir šėrimo paslaugų teikimas. Tačiau MB „Entogama“ neplanavo teikti naminių svirplių auginimo paslaugos pareiškėjui ar auginti naminių svirplių, kurie būtų skirti perdirbti pareiškėjui ir nedarė to net ir po atsakovo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo. Bendrijos nei planavo, nei vykdė bendrą veiklą. Teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad MB „Entogama“ augina naminius svirplius, kuriuos perdirba pareiškėjas. Ekonominio ryšio kriterijus nustatytas nepagrįstai.

20.7. Teismas dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimo patvirtinimu laikė tai, kad MB „Entogama“ nenutraukė veiklos po 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo. Ši aplinkybė niekaip negali patvirtinti dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimo, nes niekur nėra nustatyta, kad negavus paramos ar susigrąžinus suteiktą paramą paramos gavėjas turėtų nutraukti veiklą. Šioje byloje geografinio ryšio, ekonominio ryšio ir funkcinio savarankiškumo kriterijai nustatyti remiantis duomenimis apie pareiškėjo veiklos sąsajos su MB „Entogama“ po 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo, o tai neturi reikšmės. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas pareiškėjo veiklos vykdymas, tačiau vertinama, kad pareiškėjas siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą.

20.8. Aptarus Metodikos 14 punktą teigiama, kad atsakovas nenustatė ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijų, todėl neturėjo pagrindo pradėti papildomą patikrinimą dėl galimai sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Atsakovas ginčijamuose sprendimuose be kriterijų, nusakančių geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius nenurodė jokių kitų požymių, kurie rodytų, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas privalėjo tęsti projekto administravimą įprasta tvarka (Metodikos 16 p.). Teismas netinkamai taikė Metodikos 14 ir 16 punktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

22.5. Apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra nustatyta jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu konstatuoti dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti ir priimti sprendimą dėl paramos susigrąžinimo, paneigia ESTT praktika, Sprendime išsamiai aptartos nustatytos aplinkybės. Pareiškėjo minima aplinkybė, kad Projekto vykdymą pradėjo po to, kai atsakovas nusprendė susigrąžinti MB „Entogama“ skirtą paramą, nepaneigia nustatyto objektyvaus elemento, kadangi pareiškėjo Paraiškos pateikimo dieną MB „Entogama“ vykdė projektą pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles.

22.6. Bendrijų sąmoningas veiksmų derinimas buvo nustatytas atsižvelgiant į geografinį, teisinį ir asmeninį, ekonominį ir funkcinius ryšius, taip pat remiantis kitais požymiais, išsamiai aptartais Sprendime. Pagal teisės aktų nuostatas tiek rizikos kriterijai, tiek elementai yra vertinami nagrinėjant aplinkybių visumą, todėl negali kategoriškai skirtis nuo nustatytų rizikos kriterijų atitikties, dėl ko pareiškėjo nurodomas argumentas, kad NMA tik pakartojo tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi nustatant rizikos kriterijus vertintinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad buvo priimtas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimas nepaneigia Sprendime konstatuotų aplinkybių dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą. NMA, remdamasi Metodikos 13 punkte įtvirtintais kriterijais, išsamiai kiekvieną iš jų išanalizavo, t. y. faktinę situaciją įvertino pagal rizikos kriterijus detalizuojančius požymius ir juos papildančius elementus. Įvertinus Sprendimo turinį, darytina išvada, jog pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, todėl Metodikos 16 punktas negalėjo būti taikomas.

22.7. Sprendimas ir Raštas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, o 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 – kad griežčiausia poveikio priemonė paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. NMA įrodė, kad dirbtinis vieno projekto išskaidymas į dalis prieštarauja programos priemonės tikslams, todėl pagrįstai taikyta paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo sankcija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-537-602/2019 47 punkte nurodoma, kad „<…> teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti ŽŪFKP paramos schema siekiamo tikslo“, taigi tikslas nėra tik projekto įgyvendinimas, nes bendrasis tikslas – palankesnių sąlygų verslo vystymui pagrindas. Be to, labai svarbus aspektas yra tas, kad parama pasiektų kiek įmanoma platesnį asmenų ratą. Akivaizdu, kad programos priemonės tikslas yra skatinti konkurenciją, o ne finansuoti dirbtinai išskaidytus projektus, ko šiuo atveju siekia pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. SKP-476 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo MB „Miltu“ pritaikyta išmokėtos 30 080,00 Eur paramos susigrąžinimo ir 7 520,00 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija, ir šios Agentūros 2023 m. gruodžio 19 d. atsakymo Nr. BR6-95089, kuriuo netenkintas prašymas panaikinti minėtą Sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pareiškėjas MB „Miltu“ skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad atsakovo, atlikusio paramą gavusio MB „Miltu“ veiklos patikrą praėjus virš dviejų metų nuo sankcijos pritaikymo MB „Entogama“, Sprendime ir Rašte nepagrįstai nustatytas geografinio ryšio rizikos kriterijus pagal MB „Miltu“ ir anksčiau paramą gavusios MB „Entogama“ projektų įgyvendinimą tame pačiame Žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), nes: 1) vėliau paramą gavusi MB „Miltu“ atliko investiciją ne į konkrečią vietą, bet į ūkiniams vabzdžiams perdirbti skirtą mobilią-modulinę virtuvę, kuri lengvai perkeliama iš vietos į vietą pagal poreikį ir gali būti bet kuriame sklype; 2) MB „Miltu“ pagal jos Paraišką neplanavo vykdyti veiklos Žemės sklype ir jos ten nevykdė iki atsakovo atlikto sankcijos MB „Entogama“ skyrimo.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo 2020 m. birželio 13 d. atliktu Paraiškos atsakovui pateikimu siekta gauti išmoką, sudarančią paramą gyvūninės kilmės maisto produktų perdirbimo paslaugos teikimo ūkinių vabzdžių augintojams ir maisto produktų gamintojams projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 metų taisykles. Projektas turėjo būti įgyvendinamas, be kita ko: 1) įsigyjant mobilią-modulinę virtuvę (su blanširavimo įrenginiu, džiovykle, malimo įrenginiu, šaldymo kamera, svarstyklėmis, virtuvės reikmenimis, šaldymo kamera); 2) laikantis Projekto įgyvendinimo vietos ((duomenys neskelbtini)); 3) laikantis paramos lėšomis įgyto turto buvimo ir saugojimo vietos ((duomenys neskelbtini)). Tokiomis sąlygomis atsakovas 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. KK-2002 „Dėl paramos skyrimo“ patvirtino pareiškėją paramos gavėju, skirdamas Projekto įgyvendinimui 37 600,00 Eur dydžio paramos sumą, kurioje Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos sudaro iki 31 960,00 Eur (85 proc. paramos sumos), o Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 5 640,00 Eur (15 proc. paramos sumos), ir primindamas pareiškėjui jo minėtą prisiimtą įsipareigojimą dėl dirbtinai sukuriamų sąlygų gauti paramą nebuvimo nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. To pagrindu 30 080,00 Eur paramos suma išmokėta pareiškėjui 2021 m. sausio 25 d. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. informavo atsakovą, kad nuo šios dienos pradeda įgyvendinti verslo planą. Pareiškėjas, pateikęs 2023 m. birželio 21 d. galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą, 2023 m. birželio 27 d. pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 7 520,00 Eur paramos sumą. Įtariamas Projekto pažeidimas užregistruotas 2023 m. rugsėjo 11 d. Įtarimą sukėlusio sąlygų gauti paramą dirbtiniu sukūrimu pareiškėjo, veikusio kartu su MB „Entogama“, galimai padaryto pažeidimo atliktas tyrimas sudarė prielaidas ginčijamu atsakovo Sprendimu ir Raštu nustatyti geografinį, ekonominį, susijusių asmenų ir funkcinį rizikos kriterijų.

31. Dėl tokio Sprendimo pareiškėjo 2023 m. gruodžio 15 d. pateiktas skundas Nacionalinei mokėjimo agentūrai grindžiamas, be kita ko, argumentais, kad: 1) projekto įgyvendinimo vietos, kaip rizikos kriterijaus, vertinimas Sprendime atliktas neatsižvelgiant į tai, kad ūkiniams vabzdžiams perdirbti skirta mobili-modulinė virtuvė, į kurią investavo MB „Miltu“, yra mobili ir todėl jos negalima priskirti konkrečiam žemės sklypui, tačiau sprendime nurodyta, kad „Projekto investicija yra žemės sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)“, tarsi susidariusiu atveju tai būtų investicija į žemės sklypą, nors taip nėra, nes virtuvė ir investicija į ją yra mobili tuo aspektu, kad jos tikslas – būti lengvai perkeliamai iš vietos į vietą pagal poreikį; 2) ekonominis ryšys tarp MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ Sprendime vertinamas paviršutiniškai, nes nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio MB „Miltu“ atliekamą MB „Entogama“ užaugintų vabzdžių perdirbimą, o MB „Miltu“ veikla nėra priklausoma nuo MB „Entogama“ ir vykdoma teikiant paslaugas kitoms įmonėms; 3) susijusių asmenų, kaip rizikos kriterijaus, vertinimas ir nustatymas Sprendime nėra pagrįstas, nes NMA, gavusi ir vertinusi MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ paraiškas, turėjo visus reikiamus abiejų įmonių duomenis, tačiau jų paraiškų vertinimo laikotarpiu ir projektų įgyvendinimo metu iki sankcijos skyrimo nereiškė pretenzijų dėl MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ buvimo susijusiomis įmonėmis ir, kad MB „Miltu“ negalėjo prašyti paramos, kol nebaigtas MB „Entogama“ vykdomas projektas; 4) Projekto funkcinio nesavarankiškumo vertinimas ir nustatymas Sprendime nėra pagrįstas, nes visi Sprendime nurodyti tarp MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ įvykę pirkimai pardavimai susidarė po 2021 m. balandžio 27 d. įvykusio MB „Entogama“ vykdyto projekto užbaigimo, ir nėra kokio nors MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ bendros veiklos rezultato ir jam būtino abiejų įmonių indėlio tuo aspektu, kad MB „Entogama“ vykdomai prekybos veiklai nebūtinos MB „Miltu“ paslaugos, kurios parduodamos dėl to besikreipiančioms įmonėms, pvz., klientui, su kuriuo dirbama šiuo metu; 5) konkurencingumo neskatinimas MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ veiklomis Sprendime įvertintas ir nustatytas nepagrįstai, nes viso su ūkiniais vabzdžiais susijusio Lietuvos sektoriaus konkurencingumo didinamas MB „Miltu“ veikloje pasireiškia ūkiniams vabzdžiams perdirbti skirtos mobilios-modulinės virtuvės įsigijimu gautos paramos lėšomis ir jos naudojimu, o MB „Entogama“ prisideda prie konkurencingumo didinimo MB „Entogama“ sukurta mobilia ferma, kuriai sukurti skirtas lėšas NMA atsiėmė); 6) pareiškėjo įgyvendintas Projektas atitinka priemonės veiklos tikslą tuo aspektu, kad įgyvendinant projektą įvairinama veikla, pradedant Lietuvoje retai vykdomą ūkinių vabzdžių džiovinimo veiklą, sukurta mažoji įmonė (MB „Miltu“) ir sukurtos atitinkamos darbo vietos (mažosios bendrijos vadovės, narių darbo vietos, įsteigta nauja daro vieta pagal darbo sutartį), įdiegtos inovacijos, t. y. pradėjo veikti analogų Lietuvoje neturinti ūkiniams vabzdžiams perdirbti skirta mobili-modulinė virtuvė; 7) MB „Miltu“ ir MB „Entogama“ siekio įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą vertinimas ir nustatymas Sprendime neturi pagrindo, nes MB „Miltu“ neslėpė mobilios-modulinės virtuvės, skirtos ūkiniams vabzdžiams perdirbti, pirkimo iš MB „Entogama“, taip pat bendradarbiavimo su MB „Entogama“.

32. Ginčijamame NMA 2023 m. gruodžio 19 d. atsakyme Nr. BR6-95089, kurį sudaro 7 puslapiai, atitinkamai nurodyta, be kita ko, tai, kad: 1) negali būti tenkinamas MB „Miltu“ prašymas panaikinti NMA Teisės departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą, nes MB „Miltu“ ir MB „Entogama“, „veikdami kaip bendras ekonominis vienetas“, sąmoningai išskirstę projektuose numatytą veiklą į kelis projektus ir pagal juos vykdomą maistui skirtų vabzdžių auginimo ir veisimo bei perdirbimo veiklą, neskatina „žemės ūkio konkurencingumo ir ekonominės plėtros“; 2) atkreiptas dėmesys į nuoseklioje teismų praktikoje išplėtotą doktriną, kad nors nustatytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, tačiau nustatytas aplinkybes patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kartu, t. y. neatsiejamai viena nuo kitos (LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020); 3) prašomame panaikinti Sprendime analizuota surinktų aplinkybių visuma, iš kurių matomas paramos gavėjų projektų vykdymo pagrįstumas būtent sprendime nurodytų juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikimu; 4) prašymo panaikinti Sprendimą argumentas, kad šis Sprendimas priimtas nedalyvaujant posėdyje pareiškėjo atstovui ir tai motyvuojant įgaliojimo trūkumais, tačiau nesudarant sąlygų trūkumams pašalinti, atsakytinas nurodant Komisija pažeidimų administravimo klausimams spręsti priimtą sprendimą neprijungti prie posėdžio paramos gavusios MB „Miltu“ atstovo, kadangi nebuvo teisinio pagrindo jam dalyvauti t. y. iki posėdžio nebuvo pateiktas įgaliojimas; 5) prašymo panaikinti Sprendimą argumentas, kad teisės aktai nesuteikia NMA teisės kreiptis į teismą nepasibaigus terminui grąžintinoms sumoms sumokėti, atsakytinas nurodant, kad NMA 2023 m. lapkričio 24 d. teikdama prašymą teismui dėl skolos priteisimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo siekė apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšas; be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepriklauso nuo to, ar praėjo 60 kalendorinių dienų skolos apmokėjimui, nes tai rodo teismų praktika administracinėse bylose (administracinių bylų Nr. eI3011438-535/2023; eI3-12529-776/2023; eAS-599-415/2023 ir t. t.).

33. Byloje nėra ginčo, kad paramą gavęs pareiškėjas teikė naminių svirplių apdorojimo paslaugas ne tik MB „Entogama“, bet ir kitoms įmonėms, tačiau nesutariama, ar pareiškėjo PVM sąskaitų faktūrų duomenys, pagal kuriuos didžioji dalis sandorių sudaryta su MB „Entogama“, kitų atsakovo nustatyto faktinių aplinkybių kontekste sudaro pakankamą pagrindą atsakovui vertinti, kad pareiškėjas ir MB „Entogama“ siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, neskatinantį konkurencingumo. Be to, byloje nėra ginčo dėl atsakovo kompetencijos pagal Administravimo taisykles taikyti ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas sankcijas, t. y. pagal programos priemones skirti paramos dydžio sumažinimą ir reikalavimas grąžinti visą išmokėtą paramą dėl su gauta parama susijusio įsipareigojimo užtikrinti dirbtinai sukuriamų sąlygų gauti paramą nebuvimą nevykdymo, tačiau nesutariama, ar tokia kompetencija nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje įgyvendinta tinkamai ir pagrįstai.

34. Ginčo esmę sudaro, be kita ko, ne paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse gavusio pareiškėjo veiklos vykdymo, kuriuo neabejotinai sukurta mažoji įmonė (MB „Miltu“) ir sukurtos darbo vietos, bet pareiškėjo siekio įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, neskatinantį konkurencingumo, vertinimas. Kitaip tariant, ginčo esmę sudaro klausimas, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi jo prisiimto įsipareigojimo užtikrinti dirbtinai sukuriamų sąlygų gauti paramą nebuvimą nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. ar gautomis tikslinėmis viešosiomis lėšomis grindžiamame Projekto įgyvendinime yra padarytas teisės aktų nuostatų pažeidimas – paramos gavėjo veikimas ar neveikimas nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų, dėl kurio ES bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala.

35. Pirmiausia pažymėtina, kad ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. byloje Nr. C-434/12, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kuris susijęs su 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL L 25, p. 8), 4 straipsnio 8 dalies išaiškinimu, priimtame prejudiciniame sprendime suformulavo universalias potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimo fakto įrodinėjimo taisykles. Šiame prejudiciniame sprendime pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

36. Vadinasi, ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje Nr. C-434/12 atitinkamai grindžiant nagrinėjamu atveju teismo tvarka vertintinus atsakovo atliktos administracinės priežiūros ir pareiškėjui pritaikytos ekonominės sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo aspektus, turi būti atsižvelgta į paramos tikslus ir tikrąjį ginčo paraiškos finansavimo turinį bei reikšmę. Be to, turi būti atsižvelgta, kad ESTT sprendime nedetalizuoti susijusių asmenų ryšiai ir nėra pateikiamas jų išsamus sąrašas bei paliekama nacionalinio teismo diskrecijai nuspręsti dėl to (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo ginčijamame atsakovo Sprendime ir Rašte nurodytiems ir suponuojamiems argumentams dėl Projekto įgyvendinimo neatitikties programos tikslams, kurie sietini ne tik su pareiškėjo akcentuojamu naujų darbo vietų sukūrimu, bet ir konkurencingumo skatinimu. Pareiškėjas kartu su Sprendime ir Rašte nurodytais fiziniais ir juridiniais asmenimis savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje numatytų tikslų. Jie nebuvo įgyvendinti, nes Projektas buvo įgyvendinamas tame pačiame asmenų rate (žr. ir plg. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-489-415/2026).

38. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo 2020 m. birželio 13 d. atliktu Paraiškos atsakovui pateikimu inicijuotų tikslinės paramos skyrimo ir naudojimo santykių administracinės priežiūros turinį galėjo ir turėjo sudaryti atsakovo atliekama patikra, ar pareiškėjas pagal Projektą pradėjo šio Projekto įgyvendinimo vietoje teikti ir toliau teikia stacionarias ir mobilias gyvūninės kilmės produktų perdirbimo paslaugas ūkinių vabzdžių augintojams ir maisto produktų gamintojams, tuo tikslu įsigijęs ir naudojantis atitinkamą įrangą, kurios buvimo ir saugojimo vieta – (duomenys neskelbtini).

39. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas geografinio ryšio rizikos kriterijaus nustatymo pagrįstumas, pažymėtina, kad nagrinėjamo atvejo dalyką sudaro, be kita ko, pareiškėjo gautomis lėšomis įsigyto kilnojamojo turto buvimo vietos, kurią nustatė atsakovas atlikdamas jo kompetencijai priskirtą administracinę priežiūrą, atitiktis Projekto įgyvendinimo vietai ir paramos lėšomis įgyto turto buvimo ir saugojimo vietai. Rizikos kriterijumi galintis būti geografinio ryšio aspektas neabejotinai sietinas su mobilios-modulinės virtuvės buvimo (laikymo) vieta, kuri neatitinka pareiškėjo atsakovui nurodytos vietos. Įsigytos virtuvės buvimas mobilia nekeičia pareiškėjo prisiimtos pareigos laikytis jo pasirinktos ir atsakovui nurodytos Projekto įgyvendinimo vietos ir paramos lėšomis įgyto turto buvimo ir saugojimo vietos. Atsakovo nustatytas virtuvės, kurią pareiškėjas įsigijo atsakovo administruojamomis lėšomis, buvimas ginčo adresu ((duomenys neskelbtini)) neabejotinai neatitinka Projekto įgyvendinimo vietos ir paramos lėšomis įgyto turto buvimo ir saugojimo vietos. Jos nesilaikydamas pareiškėjas prisiėmė atsakovo atliekamos administracinės priežiūros negatyvių padarinių riziką. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami ir pritariama juos paneigusiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

40. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas ekonominio ryšio rizikos kriterijaus nustatymo pagrįstumas, pažymėtina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas neabejotinai galėjo būti grindžiamas jame nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kuri leidžia įžvelgti MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ ekonominio ryšio teisines prielaidas. Jų nepaneigia tai, kad MB „Miltu“ veikla nėra priklausoma nuo MB „Entogama“ ir vykdoma teikiant paslaugas, be kita ko, kitoms įmonėms. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami ir pritariama juos paneigusiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

41. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas susijusių asmenų, kaip rizikos kriterijaus, nustatymo pagrįstumas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro atsakovo Sprendime ir Rašte nurodytų asmenų buvimo susijusiais rizika ir jos vertimas kitų rizikos kriterijų kontekste, bet ne MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ buvimo susijusiomis įmonėmis fakto nustatymas ar paneigimas. Atsakovo nustatytos ir pareiškėjo nepaneigtos faktinės asmenų sąsajų aplinkybės, jas vertinant bendrai kitų rizikos aspektų kontekste, neabejotinai sudaro pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą įžvelgti susijusių asmenų riziką nagrinėjamu atveju. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami ir pritariama juos paneigusiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

42. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas funkcinio ryšio rizikos kriterijaus nustatymo pagrįstumas, pažymėtina, kad atsakovo Sprendime atlikto pareiškėjo Projekto funkcinio nesavarankiškumo rizikos vertinimo pagrįstumas negali būti paneigtas vėliau ar šiuo metu pareiškėjo vykdomu paslaugų pardavimu kitiems klientams, taip pat MB „Miltu“ paslaugų būtinumu ar nebūtinumu MB „Entogama“ vykdomai prekybos veiklai. Be to, pareiškėjo nepaneigtų tarp MB „Entogama“ ir MB „Miltu“ įvykusių pirkimų pardavimų susidarymas po 2021 m. balandžio 27 d. įvykusio MB „Entogama“ vykdyto projekto užbaigimo neužkerta kelio atsakovui susieti tokius pirkimus pardavimus su pareiškėjo Projekto funkcinio nesavarankiškumo rizika. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami ir pritariama juos paneigusiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

43. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. SKP-476 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir šios Agentūros 2023 m. gruodžio 19 d. atsakymo Nr. BR6-95089 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

44. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

45. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Miltu“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.