- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-2019-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09679-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. Ž., V. N., D. V., S. D., D. D., V. Š., E. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – K. Ž., V. N., D. V., S. D., D. D., V. Š. ir E. V.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. SKP-66 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė taikyti pareiškėjai sankciją – susigrąžinti išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 6 690,51 Eur paramos sumos bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Sprendimas motyvuojamas tuo, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, t. y. pareiškėja neturėjo sąlygų paramai gauti, bet jas neteisėtai sukūrė ir tokiu būdu neteisėtai gavo paramą.
1.2. Sutiktina su atsakovo nustatyta aplinkybe, jog toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini), kurioje ji įgyvendina projektą, dar kiti 7 fiziniai asmenys įgyvendina kitus projektus, t. y. tarp pareiškėjos ir kitų 7 fizinių asmenų įgyvendinamų projektų egzistuoja geografinis ryšis, kuris buvo akivaizdus ir atsakovo turėjo būti įvertintas pirminėje paraiškos vertinimo stadijoje.
1.3. Pripažintina, jog pareiškėjos veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) kodą – automobilių priežiūra, remontas, yra susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių priežiūra, remontu, kurias vykdo V. N., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.. Pagal EVRK kodą pareiškėjos veikla sutampa ir su K. A. (Ž.) veikla, nors tokio tapatumo atsakovas nenustatė.
1.4. Pareiškėjos pagal projektą vykdoma veikla yra automobilių geometrijos atstatymas, kuri pagal EVRK yra 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. Šis klasifikatorius sutampa su kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų vykdomų veiklų EVRK, bet tik toks klasifikatorių sutapimas nepagrindžia veiklų tapatumo. Automobilių techninė priežiūra ir remontas pasižymi tuo, jog dėl sudėtingėjančių automobilių konstrukcijų ir naudojamų technologijų, atskiros veiklos, susijusios su tam tikrų veiksmų, susijusių su transporto priemonių remonto atlikimu, reikalauja specialiųjų ir specifinių žinių bei įgūdžių, specialių įrankių ir įrangos, todėl šioje srityje atsiranda savarankiškos viena nuo kitos nesusijusios veiklos. Visa tai lemia, jog ketinant vykdyti automobilių techninės priežiūros ir remonto veiklą, kuri nebus vykdoma dideliu mastu, būtina pasirinkti konkrečią jos sritį, ką ir padarė pareiškėja, pasirinkusi automobilių geometrijos atstatymą. Kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų veiklos nėra tapačios jos vykdomai veiklai, o yra tik susijusios.
1.5. Atsakovas pareiškėjos, kitų paramos gavėjų vykdomos veiklos atitinkamos rinkos ir gretimų rinkų analizės neatliko. Dėl šios priežasties Agentūros Sprendimas yra nemotyvuotas, atsakovui apskritai nevertinus ekonominio ryšio ir jo Sprendime nemotyvavus. Dėl to Sprendime nepagrįstai nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus – ekonominis ryšys.
1.6. Šiuo atveju svarbu tai, jog net nustačius du rizikos kriterijus pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 3D-478 redakcija) (toliau – ir Metodika) reikalavimus, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo jos vykdome projekte vertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus. Visa tai pagrindžia, jog Sprendime atliktas jos projekto vertinimas, nustatant objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Projektas remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu turėjo būti toliau administruojamas pažymint jį kaip rizikingą, o Sprendimas negalėjo būti priimtas. Taip pat nesutiktina su Sprendimo išvadomis, jog pareiškėjos projektas atitinka neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus.
1.7. Atsakovas Sprendime nepaminėjo ir nepagrindė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, pagal kurias buvo teikiama jos paraiška, nurodytų kompleksinių tikslų. Todėl pareiškėja nurodytose taisyklėse numatytus tikslus pasiekė. Vertindamas objektyviuosius elementus, atsakovas nustatė kitokias niekuo nepagrįstas išvadas apie T. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autoferma“ galimybes gauti paramą, dirbtinai sukurtas sąlygas, kas nepagrindžia 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – ir Reglamentas) 4 straipsnyje nurodytų tikslų nepasiekimo.
1.8. Sprendime nurodytos aplinkybės apie paraiškų pateikimą vienu metu, projektų įgyvendinimą vienoje vietoje, vykdomas veiklas atsakovui buvo žinomos pradinėje paraiškos vertinimo stadijoje. Nepaisant to, atsakovas priėmė sprendimą pareiškėjai paramą skirti. Pareiškėja, gavusi paramą, ją panaudojo pagal paskirtį, todėl atsakovo reikalavimas grąžinti paramą projekto įgyvendinimo metu yra nepagrįstas. Pareiškėjos žiniomis, kitoms pareiškėjoms S. D. ir V. N. buvo siųstos užklausos paaiškinti, kaip bus užtikrintas savarankiškumas, o pateikus atsakymus, jog bus teikiamos skirtingos paslaugos, daugiau nebuvo pateikta užklausų ir buvo priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo.
1.9. Nesutiktina su Sprendime nurodytomis išvadomis, jog yra nustatyta viena iš sąlygų – sąmoningas veiksmų derinimas. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl projekto geografinio ryšio atsakovei buvo aiškios jau paraiškų vertinimo metu. Šios aplinkybės pagrindžia faktus, jog ji ir kitos 7 paramos gavėjos projektą įgyvendina tuo pačiu adresu, kuriame veikia ir UAB „Autoferma“. Patalpas veiklai vykdyti ji ir kitos 7 paramos gavėjos nuomojasi iš T. N., kuris yra statinių, žemės sklypo savininkas. UAB „Autoferma“ savo veiklą vykdo kitame statinyje, kuriame ji nevykdo veiklos. T. N. yra UAB „Autoferma“ akcininkas ir vadovas. Vien tokie faktai nepagrindžia pirmosios sąlygos. Atsakovas nepagrindė, kaip šiuos faktus vertino ir kaip padarė nurodomą išvadą.
1.10. Dėl geografinio ryšio – pareiškėjos sudarytoje 2022 m. birželio 10 d. nuomos sutartyje (3.1.6 punktas) numatyta pareiškėjai teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypu 40 m atstumu. Tokia pat sąlyga buvo numatyta ir kitoms paramos gavėjoms, todėl stambi technika dėl jos gabaritų ir buvo laikoma lauke, o ne patalpoje. Pripažintina Sprendime konstatuota aplinkybė, jog iš jos rakinamos patalpos galima patekti į kitų paramos gavėjų E. V. ir V. N. patalpas. Tačiau nėra aišku, ką šį faktinė aplinkybė pagrindžia, nes atsakovas nėra atlikęs jos vertinimo. Pareiškėja turi atskirą elektros skaitiklį. Pareiškėjos vykdoma veikla yra atskirta nuo kitų paramos gavėjų vykdomų veiklų
1.11. UAB „Autoferma“ vykdo ne tik EVRK 45.20 numatytą veiklą, bet ir kitas veiklas. UAB „Autoferma“ faktiškai vykdo veiklas pagal EVRK kodą 45.20 – draudiminio įvykio žalos administravimas, prekyba detalėmis, automobilių surinkimas, kurios nesusijusios su jos vykdomomis veiklomis. UAB „Autoferma“ automobilių geometrijos atkūrimo paslaugų neteikia, o interneto puslapyje www.autoferma.eu/lt/ skelbimas laikytinas dalinai netinkamai įgyvendintas jos ketinimas viešinti savo veiklą, pritraukti klientus, gauti pajamas ir tokiu būdu pasiekti programoje nustatytus tikslus. Pareiškėjos vykdoma veikla yra kaimo vietovėje, kurioje potencialių klientų koncentracija yra pakankamai maža. Jos pradedama vykdyti veikla be reklamos būtų visiškai nuostolinga. Teikiant skelbimus buvo siekiama nurodyti vykdomos veiklos vietą, kuri yra toje pačioje vietoje, kur veikia jau regiono rinkoje tapęs žinomu UAB „Autoferma“ prekinis ženklas. Pažymėtina, jog pinigines lėšas, nurodytas Sprendime, gavo ne T. N., o juridiniai asmenys, su kuriais šį asmenį sieja tam tikri ryšiai ir kurių turtas yra atskirtas nuo jo turto. UAB „Autoferma“ už statybos darbus iš jos gavo 9 641,15 Eur, tačiau ši suma yra nedidelė. Atsakovo išvada apie T. N. gautą paramos sumą yra klaidinga.
1.12. Nesutiktina su atsakovo išvadomis, jog buvo sukurtas ekonominis vienetas, kuris išskaidytas į atskirus projektus, nes UAB „Autoferma“ nevykdė tokios veiklos, kurią pradėjo vykdyti pareiškėja, ir neturėjo tokio darbuotojų skaičiaus, kad galima būtų išskaidyti į atskirus projektus. Sprendime nėra jokių motyvų, įrodymų ir (ar) argumentų, kad ji būtų sąmoningai ir dirbtinai sukūrusi kokias nors sąlygas, siekdama neteisėtai gauti paramą. Pareiškėja jokios melagingos informacijos atsakovui nepateikė, taip pat ir nenuslėpė jokios informacijos. Pareiškėja pritaikyta sankcija yra neteisinga ir neproporcinga.
Atsiliepimas
2. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Vadovaujantis Metodika tarp pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų buvo nustatyti du pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. geografinis ir ekonominis ryšiai
2.2. Pareiškėjos veikla susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių priežiūra, remontu, be to, sutampa EVRK kodai bei veiklos su V. N., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. projektų veiklomis. Paraiškoje K. A. (Ž.) buvo nurodžiusi kitus EVRK kodus, tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu (NMA gautas 2020 m. rugsėjo 1 d., reg. Nr. GDM-2578) patikslino EVRK kodą į tą patį, kaip ir visų kitų paramos gavėjų (G45.20), ir nurodė, jog atliks automobilių kėbulo virinimo paslaugas. Todėl rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ pareiškėjos ir paramos gavėjų atitinka. UAB „Autoferma“ pagal Juridinių asmenų registro duomenis užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, o EVRK kodas toks pats kaip ir visų paramos gavėjų ir pareiškėjos – 45.20. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai: 1) vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus) ir 2) veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto).
2.3. Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, jog pagal Metodiką nustačius du rizikos kriterijus, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų. Atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 7 punktu, gali remtis ne vien tokiais elementais kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Atsakovas pažeidimo tyrimo metu įvertino nustatytų aplinkybių visumą, kuri pagrindžia nustatytą pažeidimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą, t. y. sąmoningą veiksmų derinimą dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą
2.4. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Autoferma“, kurios registracijos adresas yra toks pat kaip pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pateikusi paraišką Nr. 19VP-KM-19-1-11684-PR001 dėl paramos skyrimo. UAB „Autoferma“ prašė 17 220,00 Eur paramos variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai (EVRK 45.20). UAB „Autoferma“ ketino teikti automobilių dalių paruošimo dažymui ir automobilių dalių dažymo paslaugas. Planavo veiklą reguliariai viešinti visoje Marijampolės apskrityje savaitraštyje „100 PROCENTŲ“, turėti savo interneto svetainę, kurią reklamuotų socialiniuose tinkluose ,,Facebook“ ir kt., kelyje Marijampolė–Vilkaviškis būtų kelio ženklas – nuoroda į UAB „Autoferma“. Investicijos: vandens gręžinio įrengimas, vandens minkštinimo filtras, kanalizacijos įrengimas, statybinės medžiagos (statybinės medžiagos: 100 m. profilio, 50 kv. m. gipso plokštės, 600 kg. gipsinio tinko, 2 vnt. tualetai, 3 vnt. durys; 100 kv. m. sienų ir grindų plytelių; 300 kg. plytelių klijų, plytelių pjaustymo staklės; 2 vnt. vandens praustuvai; 2 vnt. vandens), medžiagos ir įranga tualetui ir dušui, kompiuterinė technika (vaizdo kameros (20vnt.), personalinis kompiuteris (1vnt.), nešiojamas kompiuteris (1vnt.), oro kondicionierius (2 vnt.), kasos aparatas (1 vnt.)“. Dėl lėšų trūkumų UAB „Autoferma“ paraiška buvo atmesta (nebuvo surinktas reikiamas balų skaičius, paraiška surinko 50 balų).
2.5. Tiek pareiškėjos, tiek kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ sukūrė vieną ekonominį vienetą (projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus), paramos gavėjos (G. V., K. A., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.) teikė paraiškas tuo pačiu laiku pagal tą patį kvietimą ir priemonę. Tokiu būdu pareiškėja ir kiti paramos gavėjai siekė per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą.
2.6. Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) numatyti priemonės veiklos kompleksiniai tikslai buvo pasiekti.
2.7. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas. Nagrinėjamu atveju viena didelė įmonė buvo formaliai išskaidyta į devynias mažas, siekiant apeiti ribojimus vienam paramos gavėjui, kurie būtent ir nustatyti tam, kad parama pasiektų tikslinę auditoriją – būtent mažas įmones ir skatintų jų kūrimąsi kaimo vietovėse. T. N. kaip fizinis asmuo bei UAB „Autoferma“ ir Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovas, per kitus fizinius asmenis (paramos gavėjas) siekė ir prisidėjo prie paramos gavimo, prie naudos gavimo ir ją gavo, nes veikdamas savarankiškai nebūtų galėjęs (nebūtų pripažintas tinkamu paramos gavėju) gauti naudos arba būtų galėjęs gauti mažesnę naudą nei pasitelkęs kitus asmenis.
2.8. Įgyvendinant pareiškėjos ir Sprendime nurodytų paramos gavėjų projektus nebus pasiekti Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnio a) ir c) punktuose nurodyti tikslai, t. y. įgyvendinant aštuonis paramą gavusius paramos gavėjų projektus nėra skatinamas konkurencingumas, nes paramos gavėjos veikia viena kitą papildydamos, išskaidant vienos įmonės teikiamas paslaugas per devynias, taip pat nėra užtikrinama subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra, nes aštuoniems projektams skirta parama naudojama vienam ekonominiam vienetui, kas prieštarauja paramos tikslams ir tik apsunkina kitų smulkių paslaugos tiekėjų steigimąsi toje kaimo vietovėje.
2.9. Šiuo atveju sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė geografiniu, ekonominiu, teisiniu ir kitais ryšiais. Pagrindinis naudos gavėjas yra T. N. ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas. UAB „Autoferma“ iš pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų (K. A. (Ž.), D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š., E. V.) iš viso gavo 49 515,15 Eur. Be to, 25 241,00 Eur paramos gavėjos D. D. ir V. Š. sumokėjo T. N. įmonei „Tadas & syed limited“ už investicijas (dažymo kamera ir mini krautuvas). Tad iš viso T. N., būdamas vienintelis UAB „Autoferma“ akcininkas ir vadovas bei Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovas, iš visų paramos gavėjų gavo 74 756,15 Eur. 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant pareiškėjos projekto patikrą dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo ir paramos gavėjos V. N. dukra M. N.. Pareiškėja patikroje nedalyvavo. M. N. dalyvavo ir parodė visų kitų paramos gavėjų projektų vietas, įsigytas bei naudojamas investicijas, įleido (nesant paramos gavėjų) į patalpas neturėdama įgaliojimo atstovauti (įgaliojimas buvo pateiktas atstovauti paramos gavėjai D. Ž. (D.), tiek UAB „Autoferma“ patalpas. Sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukurdamas dirbtinių sąlygų, t. y. neišskaidydamas vieno projekto į aštuonis.
2.10. Paraiškų vertinimo etape atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp projektų, kurios išryškėjo tik projektus pradėjus įgyvendinti. Sprendime nurodytų aplinkybių visuma paneigia pareiškėjos skundo teiginį, jog jos veikla yra atskirta nuo kitų paramos gavėjų vykdomų veiklų. Projekto patikros vietoje, atliktos 2022 m. rugsėjo 28–29 d., metu užfiksuota, jog kitų paramos gavėjų technika rasta pastate (kuriuo naudojasi T. N.) ir jų vidiniame kieme, nors paramos gavėjų nuomos sutartyse nurodyti kiti pastatai. Nesutiktina su tuo, jog UAB „Autoferma“ vykdo su pareiškėjos ir kitomis paramos gavėjomis nesusijusią veiklą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad visų paramos gavėjų veikla patenka į UAB „Autoferma“ vykdomas veiklas, t. y. klientui atvykus į UAB „Autoferma“ paramos gavėjai teikia paslaugas. Už paramos lėšas įsigytos investicijos, skirtos atskiriems projektams, iš anksto suplanuotai ir sąmoningai naudojamos vieno ekonominio vieneto.
2.11. Paramos gavėjų projektų tarpusavio sąsajas atskleidžia ir tai, kad visos paramos gavėjos apskundė NMA sprendimus dėl joms taikomų sankcijų, jas visas atstovauja tos pačios advokatų kontoros (Integrum) tas pats advokatas (D. L.), paramos gavėjos bei kitų paramos gavėjų (V. N., V. Š., S. D., E. V. ir D. V.) paraiškose nurodytas tas pats kontaktinis telefono numeris, projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus, paramos gavėjos (G. V., K. A., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.) teikė paraiškas tuo pačiu laiku pagal tą patį kvietimą ir priemonę, tokiu būdu siekiant per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą. Nesutiktina su skundo teiginiais, kad pareiškėjai Sprendimu taikyta griežčiausia sankcija yra neproporcinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikyta konkretaus dydžio sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. NMA, įvertinusi paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą pritaikė ir papildomą sankciją – paramos neskyrimą pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo galimybės taikyti mažesnę sankciją nei visos paramos susigrąžinimas. Tai pažeistų lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime į skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. N. atsiliepime į skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepime į skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Ž. atsiliepime į skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime į skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog remiantis bylos duomenimis pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 1 punkte nustatytas rizikos kriterijus – geografinis ryšys (Metodikos 13.1. punktas) ir byloje ginčo dėl to nėra.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad pareiškėja, paramos gavėja, ir tretieji suinteresuoti asmenys, kitos paramos gavėjos, veiklas vykdo toje pačioje rinkoje, o pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 2 punkte nustatytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys (Metodikos 13.2. punktas). Teismas dėl ekonominio ryšio kriterijaus vertinimo nurodė, jog visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu, o šias aplinkybes patvirtina ir kitų paramos gavėjų paraiškos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog visų paramos gavėjų veiklos vykdomos pastatuose, kurie yra tame pačiame žemės sklype, vienas šalia kito ir nors paramos gavėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų naudojamų patalpų sienomis, tačiau yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjų E. V. ir V. N. patalpas. Paramos gavėjos patalpose vandens nėra, ji naudojasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais.
13. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dalį gautos paramos investavo į T. N. priklausančių patalpų remontą projekte numatytai veiklai, kurią reklamuoja UAB „Autoferma“, vykdyti, o trumpalaikė patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad pareiškėja neketina ilgą laiką vykdyti projekte numatytos veiklos nuomojamose patalpose. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui, dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti.
14. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, siekdama gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su kitomis paramos gavėjomis – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir kitais asmenimis: 1) projektą numatė įgyvendinti ir įgyvendina tuo pačiu adresu, tame pačiame pastate, kaip ir kitos paramos gavėjos; 2) pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje; 3) pareiškėja paraišką, kaip ir kitos paramos gavėjos, pateikė vienu metu pagal tą patį kvietimą ir priemonę; 4) pareiškėjos ir kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų investicijos, įsigytos už gautas paramos lėšas, papildo vieną kitą ir iš esmės naudojamos tai pačiai veiklai. Teismas, įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nurodytus Sprendime, darė išvadą, kad pareiškėja, paramos gavėja, konkurencingumo faktiškai neskatina, projekte numatytą veiklą sąmoningai išskyrė į atskirą projektą, naudojantis bendra finansuojama infrastruktūra, siekdama įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, tuo prisidėdama prie vieno bendro ekonominio vieneto sukūrimo.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo pažeidimą.
16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos atžvilgiu taikytų sankcijų proporcingumą, pažymėjo, jog Sprendime yra nurodyta pakankamai faktinių ir teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė, teismo vertinimu, yra adekvati ir proporcinga, o pareiškėja, nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų, jokių projekto ir programos tikslų nepasiekė ir toks reikalavimų nesilaikymas pripažintinas reikšmingu.
17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pagrindinį rizikos kriterijų, t. y. jog projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys). Iš teismo sprendimo neaišku, kurie iš dviejų rizikos kriterijus detalizuojantys požymiai ar abu buvo nustatyti. Pagal Metodikoje nurodytą pirmą požymį reikia nustatyti, jog projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla ir kaip pavyzdys nurodytas EVRK arba veiklos pavadinimas. Vertinant pareiškėjos veiklą (automobilių geometrijos atstatymas) buvo būtina atsižvelgti į šios veiklos specifiką, nes 45.20 klasifikatoriaus kodas iš esmės apima labai daug veiklų, kurios skiriasi. Kitų paramos gavėjų veiklos nėra tapačios, nes jos yra: metalo apdirbimas, automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos, padangų keitimas, automobilių elektrinės įrangos remontas ir pan.
18.2. Pirmosios instancijos išvada dėl projekto vertinimo pagal objektyvius ir subjektyvius elementus yra nepagrįsta. Šiuo atveju teismas nustatė du rizikos kriterijai, iš kurių pareiškėja ginčija vieną, tokiu būdu, netgi ir nustačius du rizikos kriterijus pagal anksčiau nurodytą Metodikoje nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjos vykdome projekte vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus.
18.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Sprendime nėra motyvų, kaip buvo nustatyti objektyvieji kriterijai, ir siekdamas pagrįsti Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pats už atsakovą ėmėsi vertinti ir nustatinėti šiuos kriterijus, bet kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas neatribojo šių elementų, o išdėstė faktines aplinkybes su jų subjektyviu vertinimu ir padarė išvadą, jog anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia abiejų elementų (objektyvaus ir subjektyvaus) buvimą, detaliau to nemotyvuodamas.
18.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime kaip ir ginčijamame Sprendime yra nurodytas tapačios aplinkybės dėl geografinio ryšio, UAB „Autoferma“ vykdomos veiklos, jos akcininko ir vadovo, turto priklausymo nuosavybės teise, UAB „Autoferma“ anksčiau nesėkmingai pateiktos paraiškos paramai gauti, giminystės ryšius, pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų gautus papildomus balus vertinant paraišką dėl amžiaus ir pan., bet anksčiau nurodytos aplinkybės buvo žinomos ar galėjo būti nustatytos atsakovui jau pradinėje paraiškų vertinimo stadijoje, bet tuo metu, dėl nežinomų priežasčių šios aplinkybės neleido atsakovui padaryti analogiškų išvadų, kurias padarė dabar Sprendime. Atsakovui priėmus sprendimą dėl paramos neskyrimo, nebūtų susiklosčiusi tokia situacija, kai pareiškėjai buvo paskirta parama, kuri buvo panaudota pagal paskirtį ir dabar iš pareiškėjos reikalaujama grąžinti šią paramą.
18.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime subjektyvių ir objektyvių elementų nustatymas buvo atliekamas kartu padarant bendrą išvadą apie abiejų elementų buvimą, todėl išlieka neaišku, kurie motyvai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės skirtos kiekvieno elemento vertinimui. Atsakovas ir teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog projektas vykdomas kaimo vietovėje, kurioje yra sąlyginai nedidelis potencialių pirkėjų ir pardavėjų kiekis, maža rinka, asmenis sieja giminystės ir kitokie ryšiai. Vykdant pirkimus projekte nebuvo reikalavimų juos atlikti skelbiant viešuosius pirkimus. Byloje nenustatyta, jog sudarant sandorius jų vertė neatitiko rinkos vertės, būtų kilusių abejonių dėl šių sandorių realumo, tikrumo, nebūtų nustatytos ir rastos įgytos prekės ar atlikti darbai, kas leistų padaryti atitinkamas išvadas.
18.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos sudaryta trumpalaikė patalpų nuomos sutartis, t. y. iki 2024 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog pareiškėja neketina ilgą laiką vykdyti projekte numatyto veiklos. Patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta ilgesniam nei keturių metų laikotarpiui, kuris įvertinus tai, jog buvo ketinama pradėti veiklą, o ne tęsti veiklos vykdymą, laikytinas pakankamai ilgu. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir šalims tęsiant nuomos santykius, tokia sutartis taptų neterminuota. Teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėja asmeniškai savarankiškai vykdo projekte numatytą veiklą. Vykdant projektą nebuvo reikalavimo, jog faktiškai veiklą privalo vykdyti tik asmeniškai pareiškėja, t .y. pati fiziškai atlikinėti automobilių geometrijos atstatymą.
18.7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pritaikytų sankcijų proporcingumo.
Atsiliepimas
19. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Sprendime detaliai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurias įvertinus pareiškėjai taikyta sankcija. Iš Sprendimo matyti, kad atlikus pažeidimo tyrimą, vadovaujantis Metodika tarp pareiškėjos ir paramos gavėjų buvo nustatyti du pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. geografinis ir ekonominis ryšiai. Pareiškėja neginčija nustatyto geografinio ryšio.
19.2. Apeliaciniame skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nėra aišku, kurį iš rizikos kriterijų detalizuojančių požymių NMA nustatė, EVRK kodo sutapimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti rizikos kriterijų detalizuojantį požymį, paramos gavėjų vykdomos veiklos nėra tapačios. Tačiau Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateikti ekonominį ryšį detalizuojantys du požymiai. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo matyti, kad nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai – ir vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus) ir veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto). Apeliacinio skundo teiginį, jog „iš jos nuomojamų patalpų per rakinamas duris galima patekti į kitas patalpas įrodo priešingas aplinkybes nei nurodė teismas, jog pareiškėjos veikla vykdoma savarankiškai, nes durų rakinimu yra apribojimas kitų asmenų patekimui iš gretimų patalpų“ paneigia 2022 m. rugsėjo 29 d. patikros duomenys ir pačios pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog „patalpos tuo metu nebuvo užrakintos, juose dirbo darbuotojas, todėl pavyko į jas patekti“.
19.3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal Metodiką nustačius du rizikos kriterijus, NMA neturėjo teisinio pagrindo vertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų. Remiantis Metodikos 7 punktu, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Sprendime vertinta pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma, kuri, pagrindžia nustatytą pažeidimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą.
19.4. Dėl objektyviųjų elementų svarbu pažymėti, jog tiek paramos gavėja, tiek kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ sukūrė vieną ekonominį vienetą (projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus), paramos gavėjos teikė paraiškas tuo pačiu laiku, t. y. 2020 m. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog Įgyvendinimo taisyklėse numatyti priemonės veiklos kompleksiniai tikslai buvo pasiekti. Byloje matyti, kad „vienose rankose“ sutelkta dirbtinai išskaidytų aštuonių projektų veikla nepatenka į priemonės tikslinę sritį, nes faktiškai viena didelė įmonė buvo formaliai išskaidyta į devynias mažas, siekiant apeiti ribojimus vienam paramos gavėjui kurie būtent ir nustatyti tam, kad parama pasiektų tikslinę auditorija – būtent mažas įmones ir skatintų jų kūrimąsi kaimo vietovėse. Nagrinėjamu atveju objektyvusis elementas įvertintas tinkamai ir priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde yra įrodytas, nes nei fizinis asmuo T. N., nei juridinis asmuo UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, tad buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos.
19.5. Šiuo atveju sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė geografiniu, ekonominiu, teisiniu ir kitais ryšiais. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukurdamas dirbtinių sąlygų, t. y. neišskaidydamas vieno projekto į aštuonis. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog NMA jau paraiškų vertinimo metu galėjo nustatyti geografinį ryšį ir jau tuomet neskirti paramos, tačiau dirbtinės sąlygos retai kada išryškėja projektų pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas, reikalinga įvertinti kaip vykdoma veikla, kuri išryškėja tik per tam tikrą laiką vykdant projektus. Visų paramos gavėjų veikla patenka į UAB „Autoferma“ vykdomas veiklas, t. y. klientui atvykus į UAB „Autoferma“, paramos gavėjai teikia paslaugas. Už paramos lėšas įsigytos investicijos, skirtos atskiriems projektams, iš anksto suplanuotai ir sąmoningai naudojamos vieno ekonominio vieneto. Taigi įvertinus pažeidimo tyrimo metu surinktų aplinkybių visumą ir paramos gavėjų vykdomas veiklas matyti aiškios sąsajos su UAB „Autoferma“, jos vadovu T. N..
19.6. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog pareiškėjai Sprendimu taikyta griežčiausia sankcija yra neproporcinga. Nagrinėjamu atveju taikyta konkretaus dydžio sankcija įvertinus paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, taigi taikyti ir papildoma sankcija – paramos neskyrimas pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Nagrinėjamu atveju NMA nebuvo galimybės taikyti mažesnę sankciją nei visos paramos susigrąžinimas, nes tai pažeistų lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SKP-66 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 6 690,57 Eur paramos sumos bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, padarė išvadą, jog Sprendime nurodyta pakankamai faktinių ir teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, o jos atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga.
23. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog atmesdamas jos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
24. Pareiškėja prašo grąžinti permokėtą 7,50 Eur žyminį mokestį ir jį įskaityti už apeliacinį skundą, nes pateikdama skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, nors skundą teikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. pareiškėja permokėjo 7,50 Eur, todėl prašo grąžinti permokėtą 7,50 Eur žyminį mokestį ir jį įskaityti už šį apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.
25. Pagal bylos duomenis pareiškėja už apeliacinį skundą sumokėjo 3,75 Eur žyminio mokesčio ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas buvo priimtas. Dėl to įvertinus tai, jog pareiškėjos apeliacinis skundas buvo priimtas sumokėjus dalį (3,75 Eur) už elektroninių ryšių priemonėmis paduodamą apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (11,25 Eur – 7,50 Eur), spręstina, jog priimant pareiškėjos apeliacinį skundą, už skundą permokėta 7,50 Eur dalis buvo faktiškai įskaityta, todėl nėra pagrindo grąžinti pareiškėjai šią sumą.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2020 m. birželio 10 d. NMA pateikė paraišką Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ gauti projektui Nr. 19VP-KM-20-1-03135- PR001 „Automobilių geometrijos atstatymas“ įgyvendinti. NMA 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. KM-1621 „Dėl paramos skyrimo“ informavo pareiškėją, kad ji patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Automobilių geometrijos atstatymas“ įgyvendinti skiriama 37 600 Eur dydžio paramos suma, iš kurios Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 37 600 Eur, t. y. 100 proc. paramos sumos.
28. NMA, įtarusi, kad pareiškėja, paramos gavėja, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuris iš esmės grindžiamas išvada, jog pareiškėja, paramos gavėja, įgyvendindama projektą su kitomis paramos gavėjomis (K. A. (Ž.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04844-PR001), V. N. (projekto Nr. 19VP-KM-19-1- 11972-PR001), D. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001), S. D. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001), D. Ž. (D.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001), V. Š. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1- 03482-PR001) ir E. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001)), sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.
29. Taigi, kaip matyti iš nurodytų ginčo aplinkybių, ši administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo plačiąja prasme yra dalis administracinio ginčo tarp NMA ir šios nutarties 26 punkte nurodytų paramos gavėjų (pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų) dėl paramos susigrąžinimo ir sankcijų taikymo, ginčo dalyku esant aplinkybei, jog paramos gavėjai, remiantis jų tarpusavyje nustatytais ryšiais, sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.
30. Todėl šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla eA-2077-575/2023, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos S. D. (šioje byloje turinčios trečiuoju suinteresuoto asmens statusą) skundą dėl iš esmės analogiško NMA sprendimo.
31. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d nutarimą).
32. Šiuo atveju įvertinus tai, jog, kaip minėta, paramos gavėjų (pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, inter alia S. D.) situacija fakto ir teisės požiūriu yra iš esmės analogiška, atsižvelgtina į šios nutarties 28 punkte nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje suformuluotus šiai bylai reikšmingus išaiškinimus, nenukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijos ginčo klausimu.
33. Nagrinėjamos bylos pagrindinis dalykas materialiosios teisės prasme yra susijęs su tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų ryšių vertinimu paramos teisinių santykių kontekste. Ginčijamame Sprendime konstatuoja, jog pareiškėjos, paramos gavėjos, projektas atitinka du pagrindinius rizikos kriterijus pagal Metodiką: 1 kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ bei 2 kriterijų „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“. Pareiškėja neginčija nustatyto geografinio ryšio, nesutikdama su konstatuotu ekonominiu ryšiu, dėl to teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl byloje nustatyto ekonominio ryšio.
34. Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27d. įsakymu Nr. 3D-889 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D- 25 redakcija), (Metodika) nustato kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir KPP) priemones (Metodikos 1 p.).
35. Vertintojas paraiškos vertinimo metu, remdamasis duomenimis, esančiais NMA informacinėse sistemose ir (arba) pateiktais su paraiška, taip pat gavęs projekto vertinimo metu papildomus dokumentus, turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remdamasis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 9.2. projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 9.3. susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 9.4. projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).
36. Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 eilutėje nurodytas rizikos kriterijus – projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys). Šį kriterijų detalizuojantys požymiai – 1. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas); 2. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose. Taip pat nurodoma, jog projekto įvertinimui dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti pradėti reikalinga nustatyti ne mažiau kaip 3 pagrindinius rizikos kriterijus, kaip numatyta Metodikos 10 ir 14 punktuose, tačiau kad būtų nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus pakanka bent vieno kriterijų detalizuojančio požymio.
37. Kaip nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje, visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su 11 automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu ir tai patvirtina ir kitų paramos gavėjų paraiškos. Konkrečiai kalbant – 1) K. A. (Ž.) projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04844- PR001 – veikla „Metalo apdirbimas“ – EVRK 25.61 „Metalų apdorojimas ir dengimas“; EVRK 25.62 „Mechaninis apdirbimas; 2) V. N. projektas Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001 – veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 3) D. V. projektas Nr. 19VP-KM-20-1- 03603-PR001 – veikla „Griovių kasimas ir padangų keitimas kaime“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ EVRK 43.12 „Statybvietės paruošimas; 4) S. D. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 – veikla „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 5) D. Ž. (D.) projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001 – veikla „Kraštovaizdžio tvarkymas ir automobilių kėbulų meninis skardų lyginimas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, EVRK 81.30 „Kraštovaizdžio tvarkymas“; 6) V. Š. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03482-PR001 – veikla „Automobilių dalių dažymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 7) E. V. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001 – veikla „Automobilių dalių paruošimas dažymui“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. UAB „Autoferma“ pagal Juridinių asmenų registro duomenis užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla (ERVK 45.20).
38. Taip pat, kaip nustatyta skundžiamame teismo sprendime, bylos duomenys patvirtina, jog visų paramos gavėjų veiklos vykdomos pastatuose, kurie yra tame pačiame žemės sklype, vienas šalia kito ir nors paramos gavėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų naudojamų patalpų sienomis, yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjų E. V. ir V. N. patalpas, paramos gavėjos patalpose vandens nėra, ji naudojasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog šiuo atveju nustatyti Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 eilutėje įtvirtinti rizikos kriterijaus požymiai, todėl pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 2 eilutėje nurodytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys.
40. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei Europos Sąjungos Teisingumo Tesimo rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų; 6.2. subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
41. Be to, pagal Metodikos 7 punktą nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).
42. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai nustatytų ir ištirtų ginčo faktinių aplinkybių bei sutikdama su teismo pateiktu šių aplinkybių teisiniu vertinimu, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023 suformuluotus šiai bylai reikšmingus išaiškinimus, konstatuoja, jog atsakovas ginčijamame Sprendime tinkamai įvertino objektyvius ir subjektyvius elementus pagal Metodikos 6 punktą, o šiuo atveju pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendime neišdėstyti motyvai dėl šių elementų nepripažinti pagrįstais, nes, kaip matyti iš šio sprendimo, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, jame išdėstyti visi ginčui reikšmingi motyvai, leidžiantys suprasti viešojo administravimo subjekto valią ir padarytą išvadą ginčo klausimu dėl paramos gavėjų ryšių ir veiksmų derinimo vertinimo.
43. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
44. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo išvada, jog bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėja, siekdama gauti paramą, derino veiksmus su kitais paramos gavėjais, taip neskatindama konkurencingumo ir savo projekte numatytą veiklą sąmoningai išskirdama į atskirą projektą, siekdama įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Taigi ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai konstatuotas padarytas pažeidimas, nes teikiant projektą buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą, o šiuo atveju atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios ar proceso teisės pažeidimų. Taigi patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pareiškėjos apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja nenurodė reikšmingų argumentų ir su tuo susijusius pareiškėjos argumentus atmeta.
45. Kartu pažymėtina tai, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
46. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada dėl Sprendimu taikytos sankcijos pagrįstumo ir proporcingumo, nes šie teismo motyvai, pareiškėjos vertinimu, yra neindividualizuoti ir nepagrįsti.
47. Metodikos 17 punkte įtvirtinta, jog paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika).
48. Ginčijamas Sprendimas grindžiamas Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu. Sprendime nurodoma, jog sprendžiant sankcijos klausimą atsižvelgiama į šias faktines aplinkybes: paramos gavėjos projektą ir kitų paramos gavėjų projektus sieja geografinis bei ekonominis ryšiai, o su UAB „Autoferma“ atitinka ir objektyvius (nei T. N., nei UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, tad buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (paramos gavėja, kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos) bei subjektyvius elementus (sąmoningas veiksmų derinimas: 1. pateikti 8 projektai, siekiant gauti daugiau paramos, veikiant toje pačioje rinkoje; 2. UAB „Autoferma“ reklamuoja, kad vykdo tokias pat veiklas kaip ir paramos gavėjos; 3. UAB „Autoferma“ skelbimuose apie vykdomas veiklas matyti kitų paramos gavėjų projektų vykdymo patalpos; 4. UAB „Autoferma“ pagal Paramos gavėjos Projektą atliko statybos darbus; 5. T. N., kuris yra UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas, pasirašė su Paramos gavėja patalpų dalies nuomos sutartį, taip pat T. N. yra paramos gavėjos V. N. sūnus), <...> paramos gavėjos projektu ir kitų paramos gavėjų projektais buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą, pažeidžiant Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje.
49. Kai, vadovaujantis Metodikos (kai pagal Įgyvendinimo taisykles ji taikoma) projekto arba verslo plano įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikoma sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos (Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 p.).
50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, darė išvadą, jog NMA pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir nėra pagrindo švelninti pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti.
51. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šia teismo išvada, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju atsakovo nustatytos ginčo aplinkybės buvo patvirtintos teisminio proceso metu, o sankcijų dydis atitinka aktualių teisės aktų reikalavimus, konkrečiai – Sankcijų taikymo metodikos nuostatas. Nesutikdama su šia viešojo administravimo subjekto išvada, pareiškėja nenurodė reikšmingų argumentų, jog sprendžiant dėl sankcijos buvo padaryta fakto ar teisės klaida, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsižvelgus į pareiškėjos, paramos gavėjos, veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą, sankcija, susijusi su buvusios padėties atkūrimu, t. y. paramos sumos susigrąžinimu ir prašomos skirti paramos neskyrimu bei papildomomis sankcijomis (žr. šios nutarties 21 p.), nepažeidžia pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų bei užtikrina, jog šiuo atveju bus atkurtas teisingumas.
52. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo priimtas ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl atmesdamas pareiškėjos skundą dėl šio sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi baigiamasis teismo aktas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme priimamas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.