- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-2077-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09122-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, V. N., D. V., G. V., D. Ž., V. Š., E. V.
- Trečiasis asmuo
- K. A., V. N., D. V., G. V., D. Ž., V. Š., E. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – K. A. (Ž.), V. N., D. V., G. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. SKP-56 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas:
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėja sutiko su NMA nustatyta aplinkybe, jog toje pačioje vietoje, kurioje ji įgyvendina projektą, dar kiti 7 fiziniai asmenys įgyvendina kitus projektus, t. y. tarp pareiškėjos ir kitų septynių fizinių asmenų įgyvendinamų projektų egzistuoja geografinis ryšis, kuris, anot pareiškėjos, buvo akivaizdus ir atsakovo turėjo būti įvertintas pirminėje paraiškos vertinimo stadijoje.
2.2. Pareiškėjos veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) kodą – automobilių elektrinės įrangos remontas. Nors pareiškėjos vykdomos veiklos klasifikatorius sutampa su kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų vykdomų veiklų EVRK, toks tik klasifikatorių sutapimas nepagrindžia veiklų tapatumo. Automobilių techninė priežiūra ir remontas pasižymi tuo, jog dėl sudėtingėjančių automobilių konstrukcijų ir naudojamų technologijų, atskiros veiklos, susijusios su tam tikrų veiksmų, susijusių su transporto priemonių remonto atlikimu, reikalauja specialiųjų ir specifinių žinių bei įgūdžių, specialių įrankių ir įrangos, todėl šioje srityje atsiranda savarankiškos viena nuo kitos nesusijusios veiklos. Visa tai lemia, jog ketinant vykdyti automobilių techninės priežiūros ir remonto veiklą, kuri nebus vykdoma dideliu mastu, būtina pasirinkti konkrečią jos sritį, ką ir padarė pareiškėja, pasirinkusi automobilių elektrinės įrangos remontą. Pareiškėjos teigimu, kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų veiklos nėra tapačios jos vykdomai veiklai, o yra tik susijusios.
2.3. NMA Sprendimas yra nemotyvuotas, nes NMA neatliko pareiškėjos kitų paramos gavėjų vykdomos veiklos atitinkamos rinkos ir gretimų rinkų analizės. NMA ekonominio ryšio iš viso nevertino ir jo Sprendime nemotyvavo, todėl Sprendime nepagrįstai nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus – ekonominis ryšys.
2.4. Net ir nustačius du rizikos kriterijus pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 3D-478 redakcija, toliau – Metodika) reikalavimus, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo jos vykdome projekte vertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus. Sprendime atliktas projekto vertinimas, nustatant objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Projektas remiantis teisiniu reglamentavimu turėjo būti toliau administruojamas, pažymint jį kaip rizikingą, o Sprendimas negalėjo būti priimtas.
2.5. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvadomis, jog jos projektas atitinka neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus.
2.6. Atsakovas Sprendime nepaminėjo ir nepagrindė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, pagal kurias buvo teikiama jos paraiška, nurodytų kompleksinių tikslų. Pareiškėja nurodytose taisyklėse numatytus tikslus pasiekė. Vertindamas objektyviuosius elementus, atsakovas nustatė kitokias nepagrįstas išvadas apie T. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autoferma“ galimybes gauti paramą, dirbtinai sukurtas sąlygas, kas pareiškėjos manymu, nepagrindžia 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnyje nurodytų tikslų nepasiekimo.
2.7. Sprendime nurodytos aplinkybės apie paraiškų pateikimą vienu metu, projektų įgyvendinimą vienoje vietoje, vykdomas veiklas NMA buvo žinomos pradinėje paraiškos vertinimo stadijoje. Pareiškėja, gavusi paramą, ją panaudojo pagal paskirtį, todėl atsakovo reikalavimas grąžinti paramą projekto įgyvendinimo metu yra nepagrįstas.
2.8. Pareiškėja nesutiko su Sprendime nurodytomis išvadomis, jog yra nustatyta viena iš sąlygų – sąmoningas veiksmų derinimas. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl projekto geografinio ryšio atsakovui buvo aiškios jau paraiškų vertinimo metu. Šios aplinkybės pagrindžia faktus, jog ji ir kitos 7 paramos gavėjos projektą įgyvendina tuo pačiu adresu, kuriame veikia ir UAB „Autoferma“. Patalpas veiklai vykdyti ji ir kitos 7 paramos gavėjos nuomojasi iš T. N., kuris yra statinių, žemės sklypo savininkas. UAB „Autoferma“ savo veiklą vykdo kitame statinyje, kuriame ji nevykdo veiklos. T. N. yra UAB „Autoferma“ akcininkas ir vadovas. Vien tokie faktai nepagrindžia pirmos sąlygos. Atsakovas nepagrindė, kaip šiuos faktus vertino ir kaip padarė nurodomą išvadą.
2.9. Dėl geografinio ryšio pareiškėja paaiškino, kad jos sudarytoje 2022 m. birželio 10 d. nuomos sutartyje numatyta pareiškėjai teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypu 40 m atstumu. Tokia pat sąlyga buvo numatyta ir kitoms paramos gavėjoms, todėl stambi technika dėl jos gabaritų ir buvo laikoma lauke, o ne patalpoje.
2.10. Pareiškėja pripažino Sprendime konstatuotą aplinkybę, jog iš jos rakinamos patalpos galima patekti į kitos paramos gavėjos D. V. patalpas. Tačiau jai nėra aišku, ką šį faktinė aplinkybė pagrindžia, nes atsakovas nėra atlikęs tokio vertinimo. Pareiškėja turi atskirą elektros skaitiklį. Šios aplinkybės pagrindžia, jog vykdoma veikla yra atskirta nuo kitų paramos gavėjų vykdomų veiklų.
2.11. UAB „Autoferma“ vykdo ne tik EVRK 45.20 numatytą veiklą, bet ir kitas veiklas. UAB „Autoferma“ vykdo veiklas, kurios nesusijusios su pareiškėjos vykdomomis veiklomis. UAB „Autoferma“ automobilių elektrinės įrangos remonto paslaugų neteikia. Pareiškėjos vykdoma veikla yra kaimo vietovėje, kurioje potencialių klientų koncentracija yra pakankamai maža, maža rinka, asmenis sieja giminystės ir kiti ryšiai.
2.12. Pinigines lėšas, nurodytas Sprendime, gavo ne T. N., o juridiniai asmenys, su kuriais šį asmenį sieja tam tikri ryšiai ir kurių turtas yra atskirtas nuo jo turto. Pareiškėja pripažino, kad UAB „Autoferma“ už statybos darbus iš jos gavo 4 700,00 Eur, tačiau ši suma yra nedidelė. Atsakovo išvada apie T. N. gautą paramos sumą yra klaidinga.
2.13. Pareiškėja nesutiko su NMA išvadomis, jog buvo sukurtas ekonominis vienetas, kuris išskaidytas į atskirus projektus, nes UAB „Autoferma“ nevykdė tokios veiklos, kurią pradėjo vykdyti pareiškėja, ir neturėjo tokio darbuotojų skaičiaus, kad galima būtų išskaidyti į atskirus projektus.
2.14. Pareiškėjai pritaikyta sankcija yra neteisinga ir neproporcinga.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atsakovas, pasisakydamas dėl ekonominio ryšio, nurodė, kad pareiškėjos veikla susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių priežiūra, remontu, be to, sutampa EVRK kodai bei veiklos su V. N., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. projektų veiklomis. Paraiškoje K. A. (Ž.) buvo nurodžiusi kitus EVRK kodus, tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu patikslino EVRK kodą į tą patį, kaip ir visų kitų paramos gavėjų (G45.20), ir nurodė, jog atliks automobilių kėbulo virinimo paslaugas. Todėl rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ pareiškėjos ir paramos gavėjų atitinka. UAB „Autoferma“ pagal Juridinių asmenų registro duomenis užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, o EVRK kodas toks pats kaip ir visų paramos gavėjų ir pareiškėjos – 45.20.
3.2. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai: 1) vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus) ir 2) veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto).
3.3. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, jog pagal Metodiką, nustačius du rizikos kriterijus, NMA neturėjo teisinio pagrindo vertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų. Atsakovas nurodė Metodikos 7 punktą.
3.4. UAB „Autoferma“, kurios registracijos adresas yra toks pat, kaip pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai, 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pateikusi paraišką Nr. 19VP-KM-19-1-11684-PR001 dėl paramos skyrimo. Dėl lėšų trūkumų UAB „Autoferma“ paraiška buvo atmesta (nebuvo surinktas reikiamas balų skaičius, paraiška surinko 50 balų).
3.5. Tiek pareiškėjos, tiek kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ sukūrė vieną ekonominį vienetą (projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus), paramos gavėjos (G. V., K. A. (Ž.), D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.) teikė paraiškas tuo pačiu laiku pagal tą patį kvietimą ir priemonę. Atsakovo vertinimu, tokiu būdu pareiškėja ir kiti paramos gavėjai siekė per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą.
3.6. NMA nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) numatyti priemonės veiklos kompleksiniai tikslai buvo pasiekti. Atsakovas nurodė Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą ir paaiškino, kad šiuo atveju viena didelė įmonė buvo formaliai išskaidyta į devynias mažas, siekiant apeiti ribojimus vienam paramos gavėjui, kurie būtent ir nustatyti tam, kad parama pasiektų tikslinę auditoriją – būtent mažas įmones ir skatintų jų kūrimąsi kaimo vietovėse. T. N., kaip fizinis asmuo bei UAB „Autoferma“ ir Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovas, per kitus fizinius asmenis (paramos gavėjas) siekė ir prisidėjo prie paramos gavimo, prie naudos gavimo ir ją gavo, nes veikdamas savarankiškai nebūtų galėjęs (nebūtų pripažintas tinkamu paramos gavėju) gauti naudos arba būtų galėjęs gauti mažesnę naudą nei pasitelkęs kitus asmenis.
3.7. Įgyvendinant pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų projektus nebus pasiekti Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnio a) ir c) punktuose nurodyti tikslai, t. y. įgyvendinant aštuonis paramą gavusius paramos gavėjų projektus nėra skatinamas konkurencingumas, nes paramos gavėjos veikia viena kitą papildydamos, išskaidant vienos įmonės teikiamas paslaugas per devynias, taip pat nėra užtikrinama subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra, nes aštuoniems projektams skirta parama naudojama vienam ekonominiam vienetui, kas prieštarauja paramos tikslams ir tik apsunkina kitų smulkių paslaugos tiekėjų steigimąsi toje kaimo vietovėje.
3.8. Atsakovas, pasisakydamas dėl subjektyviųjų elementų, tvirtino, kad sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė geografiniu, ekonominiu, teisiniu ir kitais ryšiais..
3.9. 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant pareiškėjos projekto patikrą dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo ir paramos gavėjos V. N. dukra M. N.. Pareiškėja patikroje nedalyvavo. M. N. dalyvavo ir parodė visų kitų paramos gavėjų projektų vietas, įsigytas bei naudojamas investicijas, įleido (nesant paramos gavėjų) į patalpas neturėdama įgaliojimo atstovauti (įgaliojimas buvo pateiktas atstovauti paramos gavėjai D. Ž. (D.)), taip pat ir UAB „Autoferma“ patalpas.
3.10. Atsakovo teigimu, sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukurdamas dirbtinių sąlygų, t. y. neišskaidydamas vieno projekto į aštuonis.
3.11. NMA paraiškų vertinimo etape neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp projektų, kurios išryškėjo tik projektus pradėjus įgyvendinti.
3.12. Atsakovas nesutiko, kad UAB „Autoferma“ vykdo su pareiškėjos ir kitomis paramos gavėjomis nesusijusią veiklą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad visų paramos gavėjų veikla patenka į UAB „Autoferma“ vykdomas veiklas, t. y. klientui atvykus į UAB „Autoferma“ paramos gavėjai teikia paslaugas. Už paramos lėšas įsigytos investicijos, skirtos atskiriems projektams, iš anksto suplanuotai ir sąmoningai naudojamos vieno ekonominio vieneto.
3.13. Paramos gavėjų projektų tarpusavio sąsajas atskleidžia ir tai, kad visos paramos gavėjos apskundė NMA sprendimus dėl joms taikomų sankcijų, jas visas atstovauja tos pačios advokatų kontoros tas pats advokatas, pareiškėjos bei kitų paramos gavėjų paraiškose nurodytas tas pats kontaktinis telefono numeris, projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus, paramos gavėjos teikė paraiškas tuo pačiu laiku pagal tą patį kvietimą ir priemonę, tokiu būdu siekiant per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą.
3.14. Pareiškėjai taikyta Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte nustatyta konkretaus dydžio sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Nagrinėjamu atveju NMA nebuvo galimybės taikyti mažesnę sankciją, nei visos paramos susigrąžinimas. Tai pažeistų lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. NMA pateikė paraišką Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) gauti (toliau – Paraiška) projektui Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ (toliau – Projektas) įgyvendinti. NMA Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius 2020 m. spalio 7 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ įgyvendinti skiriama 37 600,00 Eur dydžio paramos suma. NMA 2020 m. spalio 8 d. pareiškėjai išmokėjo 30 080,00 Eur avansą.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėja 2022 m. sausio 22 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KM-20-1-04848-MP002 (toliau – MP002), kuriuo prašė jai išmokėti likusią 7 520,00 Eur sumą. Atsakovas mokėjimą pagal MP002 sustabdė. NMA, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.
5.3. NMA 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-56 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame konstatavo, jog paramos gavėja, įgyvendindama Projektą su kitomis paramos gavėjomis sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą. NMA, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, (toliau – Administravimo taisyklės) 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 60 straipsniu, paramos gavėjai pritaikė sankciją, numatytą Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte, t. y. nusprendė susigrąžinti paramos gavėjai išmokėtą 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520,00 Eur paramos sumos pagal MP002 bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas išanalizavo Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalį, Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnį, Komisijos 2011 m. sausio 27 d. reglamento (ES) Nr. 65/2011 8 dalį, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 4 straipsnį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (2020 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-369 redakcija, toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 9, 6, 8.1, 8.2, 26 punktus.
7. Pareiškėja, pasirašydama Paraišką, įsipareigojo nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje (Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunktis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas išanalizavo Metodikos 5.2. ir 13 punktus, Paraiškos patikros vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (kai verslo plano įgyvendinimui mokama išmoka)“ Nr. _ V-VM-1474714 (toliau – Ataskaita).
9. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 14 ir 15 punktus ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad paramos gavėjos Projektas atitinka du rizikos kriterijus, numatytus Metodikos 1 priedo 1 lentelėje, t. y. geografinį ir ekonominį
10. Teismas išanalizavimo Metodikos 6 punktą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).
11. Teismas, atsižvelgęs į Metodikos 7 punktą, darė išvadą, kad NMA, nustačiusi, kad paramos gavėjos Projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus, pagrįstai vertino ir Projekto objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.
12. Teismas nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Autoferma“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra T. N., užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla (EVRK 45.20). UAB „Autoferma“ teikiamos paslaugos: automobilių geometrijos atkūrimas, automobilių dažymas, paruošimas dažyti, automobilio surinkimas, automobilio valymas bei poliravimas, patvirtina, kad UAB „Autoferma“ teikia automobilių geometrijos atkūrimo paslaugas, kaip ir pareiškėja. Tai, kad nurodytas paslaugas teikia UAB „Autoferma“, UAB „Autoferma“ nurodo „Autoplius.lt“ ir kituose skelbimų portaluose. UAB „Autoferma“ 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pateikusi paraišką Nr. 19VP-KM-19-1-11684-PR001 dėl paramos skyrimo. UAB „Autoferma“ registracijos adresas yra toks pat kaip ir paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai. UAB „Autoferma“ prašė 17 220,00 Eur paramos variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai (EVRK 45.20). UAB „Autoferma“ ketino teikti automobilių dalių paruošimo dažymui ir automobilių dalių dažymo paslaugas. Dėl lėšų trūkumų UAB „Autoferma“ paraiška buvo atmesta (nebuvo surinktas reikiamas balų skaičius, paraiška surinko 50 balų).
13. Teismas nustatė, kad paramos gavėja V. N., kuri yra T. N. motina, paraišką pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. (projektas Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001 – veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“).
14. Teismas nurodė Įgyvendinimo taisyklių 29 ir 30 punktus. Teismas iš NMA Sprendimo nustatė, kad tiek pareiškėja, tiek ir kitos paramos gavėjos gavo papildomus balus dėl to, kad yra moterys ir daugumos paramos gavėjų amžius iki 29 metų. Paramos gavėjos paraiškas pateikė tuo pačiu laiku, t. y. 2020 m. birželio 10, 11, 12 ir 15 d. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja asmeniškai savarankiškai vykdo Projekte numatytą veiklą, nėra. Kaip matyti iš Ataskaitos, 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant Projekto patikrą vietoje dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo M. N.. Be to, pareiškėja 2021 m. suteikė automobilių remonto paslaugas: 2021 m. gruodžio 31 d. T. N. pagal sąskaitą faktūrą Nr. SD001 (200,00 Eur), kuris yra UAB „Autoferma“ darbuotojas. Iš atliktų darbų akto Nr. 25, sąskaitų– faktūrų bei banko sąskaitos išrašų, UAB „Autoferma“ atliko lauko sienų armavimo darbus, lauko sienų šiltinimo darbus, kurių vertė 4 700,00 Eur. Šie darbai atlikti T. N. priklausančiose patalpose, kurias pareiškėja nuomoja. Pažymėtina, kad patalpų nuomos sutartis sudaryta iki 2025 m. sausio 1 d. Taigi ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja dalį gautos paramos investavo į T. N. priklausančių patalpų remontą Projekte numatytai veiklai, kurią reklamuoja UAB „Autoferma“, vykdyti. Trumpalaikė patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad pareiškėja neketina ilgą laiką vykdyti Projekte numatytos veiklos nuomojamose patalpose.
15. Teismas darė išvadą, kad NMA pagrįstai sprendė, jog pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui, dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti. Pareiškėja, siekdama gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su kitomis paramos gavėjomis – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir kitais asmenimis: 1) Projektą numatė įgyvendinti ir įgyvendina tuo pačiu adresu, tame pačiame pastate, kaip ir kitos paramos gavėjos; 2) pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje; 3) pareiškėja Paraišką, kaip ir kitos paramos gavėjos, pateikė vienu metu pagal tą patį kvietimą ir priemonę; 4) pareiškėjos ir kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų investicijos, įsigytos už gautas paramos lėšas, papildo vieną kitą ir iš esmės naudojamos tai pačiai veiklai. Teismas, įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nurodytus Sprendime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsniu, darė išvadą, kad pareiškėja – paramos gavėja konkurencingumo faktiškai neskatina, Projekte numatytą veiklą sąmoningai išskyrė į atskirą projektą, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekdama įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, tuo prisidėdama prie vieno bendro ekonominio vieneto sukūrimo.
16. Teismas, išanalizavęs Administravimo taisyklių 243.1 punktą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėja – paramos gavėja, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje, todėl NMA pagrįstai konstatavo pažeidimą.
17. Teismas išanalizavo Metodikos 17 punktą, Administravimo taisyklių 188, 246 punktus, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 7.1.1 punktą, Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
18. Dėl pritaikytų pareiškėjos atžvilgiu sankcijų proporcingumo teismas pažymėjo, jog NMA Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, todėl NMA Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėja nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė. Toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas
19. Teismas darė išvadą, kad NMA tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. NMA pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti.
20. Atmetus pareiškėjos skundą, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį ji neįgijo teisės į tokių išlaidų atlyginimą, todėl teismas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
III.
21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, 2) arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
22.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo motyvai sutampa su anksčiau išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje eI3-23-484/2023 (pagal G. V. skundą). Iš esmės visas tekstas vienodas, pakeisti tik numeriai, datos, vardai ir pavardės. Be to, teismo sprendimo 7 ir 12 lape nurodytos aplinkybės atitinka pareiškėjos G. V. vykdomą veiklą, o ne pareiškėjos S. D.. Iš bylos proceso eigos matyti, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas 2023 m. gegužės 30 d. 8:15 val., o teismo sprendimas pirmo teisėjo buvo pasirašytas 8:17:43 val., t. y. nuo bylos nagrinėjimo pradžios iki galutinio sprendimo, kuris yra 16 lapų apimties, pasirašymo užtruko iki trijų minučių.
22.2. Pareiškėjos vertinimu tai, jog iš jos nuomojamų patalpų per rakinamas duris galima patekti į kitas patalpas įrodo, jog pareiškėjos veikla vykdoma savarankiškai, nes durų rakinimu yra apribojimas kitų asmenų patekimas iš gretimos patalpos. Vandens ir nuotekų šalinimo įrenginių buvimas patalpoje nebuvo būtinas atsižvelgiant į vykdomą veiklą. Veikla buvo vykdoma pastate esančioje patalpoje, kurią galima įvardinti pastate esančiu garažu, todėl esant poreikiui buvo galima naudotis pastate esančiais bendrojo naudojimo vandens tinklais. Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. buvo sudariusi susitarimą dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo ir kitų sąlygų, kuriame ir buvo susitarta dėl naudojimosi vandens ir nuotekų tinklais.
22.3. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl ekonominio ryšio. NMA Sprendime ir teismo Sprendime nėra jokių motyvų, kuriuose būtų atlikta pareiškėjos, kitų paramos gavėjų bei atitinkamos rinkos ir gretimų rinkų analizė. Tokiu būdu galima spręsti, jog Sprendime ir teismo sprendime nenustatytas antras RKDP.
22.4. Vertinant pareiškėjos veiklą (automobilių elektrinės įrangos remontas) buvo būtina atsižvelgti į šios veiklos specifiką, nes 45.20 klasifikatoriaus kodas iš esmės apima labai daug veiklų, kurios skiriasi. Nustatant RKDP buvo būtina remiantis Metodikos 1 priedo 2 lentelėje nurodytais PRKPE. Iš Sprendimo ir teismo sprendimo motyvų matyti, jog RPKPE nebuvo vertintas ir nebuvo nustatytas.
22.5. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip teismas padarė išvadą, jog atsakovas nustatęs, kad pareiškėjos projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus, pagrįstai vertino ir Projekto objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.
22.6. Iš NMA Sprendimo matyti, kad buvo nustatyti du rizikos kriterijai, todėl pagal Metodikos 13-15 punktus atsakovui nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjos vykdome projekte vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus.
22.7. Teismas nutylėjo aplinkybę apie tai, jog NMA Sprendime nėra motyvų, kaip buvo nustatyti objektyvieji kriterijai, ir siekdamas pagrįsti Sprendimo teisėtumą, pats už atsakovą ėmėsi vertinti ir nustatinėti šiuos kriterijus. Teismo sprendime subjektyvių ir objektyvių elementų nustatymas buvo atliekamas kartu ir padarant bendrą išvadą apie abiejų elementų buvimą, todėl išlieka neaišku, kurie motyvai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės skirtos kiekvieno elemento vertinimui. Atsakovas Sprendime vieną iš sąlygų – sąmoningą veiksmų derinimą įrodinėjo per jo nurodytus keturis ryšius: geografinį, ekonominį, teisinį ir kitą, bet Sprendime visiškai nenurodė jokių aplinkybių apie antros būtinos sąlygos nustatymą – pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nenurodžius ir neįrodžius antros būtinos sąlygos, negalima išvada, apie subjektyvaus elemento nustatymą.
22.8. Patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta ilgesniam nei keturių metų laikotarpiui, kuris laikytinas pakankamai ilgu. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir šalims tęsiant nuomos santykius, tokia sutartis taptų neterminuota. Be to, sueinat sutarties pabaigos terminui, šalys nuomos terminą galėjo pratęsti ir tokiu atveju pareiškėja turėtų pirmenybę prieš kitus potencialius nuomininkus dėl sutarties sudarymo.
22.9. Vykdant projektą nebuvo reikalavimo, jog faktiškai veiklą privalo vykdyti tik asmeniškai pareiškėja, t. y. pati fiziškai atlikinėti automobilių elektrinės įrangos remontą. Pareiškėja buvo savarankiškai dirbanti verslininkė ir jos darbas buvo prižiūrėti kaip atliekami darbai, bendrauti su buhaltere, rengti ir pasirašinėti dokumentus, bendrauti su klientais ir pan. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog gautos paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai, nes buvo įgyta įranga, įrengtos patalpos įdarbinti darbuotojai. Atsakovui iš anksto nepranešus apie atliekamą patikrinimą, darbuotojas nebuvo rastas darbo vietoje, nes tuo metu buvo jo pietų pertrauka. Teismo nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog iš vykdomos veiklos buvo gaunamos pajamos, darbuotojui mokamas darbo užmokestis. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų dėl sankcijos proporcingumo. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
23.1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui.
23.2. Pareiškėjos Projektas dėl susietumo nagrinėtas kartu su kitų paramos gavėjų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) projektais bei su UAB „Autoferma“, t. y. visuose projektuose yra susiklosčiusi identiška situacija, kai kuriuose projektuose nežymiai skiriasi tik tam tikros faktinės aplinkybės. NMA nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius bylos aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas pareiškėjos skundo neišnagrinėjo ar, kad teismo sprendimas nemotyvuotas.
23.3. Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateikti ekonominį ryšį detalizuojantys du požymiai, be to, atsakovas atkreipia dėmesį į pastabas. Iš NMA Sprendimo matyti, kad nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai – ir vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus) ir veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto).
23.4. Apeliacinio skundo argumentą dėl rakinamų patalpų durų paneigia 2022 m. rugsėjo 29 d. patikros duomenys ir pačios apeliaciniame skunde (50 p.) nurodyta aplinkybė, jog „Patalpos tuo metu nebuvo užrakintos, todėl pavyko į jas patekti ir atsakovo atstovams <…>“.
23.5. Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai aprašyti Sprendimo 9-13 puslapiuose. Atsakovas akcentuoja Metodikos 7 punktą. Sprendime vertinta pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma, kuri, pagrindžia nustatytą pažeidimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Atsakovas atkreipia dėmesį į Metodikos, įsigaliojusios nuo 2022 m. gruodžio 24 d. redakcijos, 15 punktą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus išsamų 16 puslapių NMA Sprendimą, jame pateiktą motyvaciją, akivaizdu, kad pareiškėja su kitomis paramos gavėjomis ir UAB „Autoferma“ (jos vieninteliu akcininku T. N.) sukūrė dirbtines sąlygas.
23.6. Nagrinėjamu atveju objektyvusis elementas įvertintas tinkamai ir priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde yra įrodytas, nes nei fizinis asmuo T. N., nei juridinis asmuo UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, tad buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (Paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos.
23.7. Atsakovas nurodo Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą ir paaiškina, kad šiuo atveju „vienose rankose“ sutelkta dirbtinai išskaidytų aštuonių projektų veikla nepatenka į Priemonės tikslinę sritį, nes faktiškai viena didelė įmonė buvo formaliai išskaidyta į devynias mažas, siekiant apeiti ribojimus vienam paramos gavėjui kurie būtent ir nustatyti tam, kad parama pasiektų tikslinę auditoriją – būtent mažas įmones ir skatintų jų kūrimąsi kaimo vietovėse. Priešingai nei teigia pareiškėja, iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukurdamas dirbtinių sąlygų, t. y. neišskaidydamas vieno projekto į aštuonis.
23.8. Subjektyvųjį elementą atitinka, nes yra sąmoningo veiksmų derinimo požymių. Pagrindinis naudos gavėjas yra T. N. ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas.
23.9. Atsakovas akcentuoja, kad dirbtinės sąlygos retai kada išryškėja projektų pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas, reikalinga įvertinti kaip vykdoma veikla, kuri išryškėja tik per tam tikrą laiką vykdant projektus. Šiuo atveju NMA priėmė Sprendimą po atlikto kompleksinio pažeidimo tyrimo, surinkusi pakankamai įrodymų pažeidimui pagrįsti. Paraiškų vertinimo etape NMA neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp projektų (pvz. paslaugų teikimą vienas kitam, tų pačių asmenų figūravimą skirtinguose projektuose ir pan.), kurios išryškėjo tik projektus įgyvendinant. Iš pateiktų duomenų matyti, kad visų paramos gavėjų veikla patenka į UAB „Autoferma“ vykdomas veiklas, t. y. klientui atvykus į UAB „Autoferma“, paramos gavėjai teikia paslaugas. Kitaip tariant, už paramos lėšas įsigytos investicijos, skirtos atskiriems projektams, sąmoningai ir planuotai naudojamos vieno ekonominio vieneto. Taigi, įvertinus pažeidimo tyrimo metu surinktų aplinkybių visumą ir paramos gavėjų vykdomas veiklas matyti aiškios sąsajos su UAB „Autoferma“, jos vadovu T. N.. Nagrinėjamu atveju NMA nebuvo galimybės taikyti mažesnę sankciją, nei visos paramos susigrąžinimas. Tai pažeistų lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2022 m. lapkričio 3 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti išmokėtą pareiškėjai 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520,00 Eur paramos sumos, pagrįstumo ir teisėtumo.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paramos gavėjos Projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus, todėl NMA pagrįstai vertino Projekto objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad NMA pagrįstai sprendė, jog pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui, dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti (pareiškėja, siekdama gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su kitomis paramos gavėjomis – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir kitais asmenimis). Teismo vertinimu, NMA pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir nėra pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti.
27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjos argumentų, teismas bylos neišnagrinėjo, sprendimas yra nemotyvuotas. Be to, pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
28. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
30. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. NMA pateikė paraišką Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ gauti (projektui Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ įgyvendinti. NMA Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius 2020 m. spalio 7 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ įgyvendinti skiriama 37 600,00 Eur dydžio paramos suma. NMA 2020 m. spalio 8 d. pareiškėjai išmokėjo 30 080,00 Eur avansą. Atsakovas, gavęs pareiškėjos 2022 m. sausio 22 d. prašymą dėl likusios 7 520,00 Eur sumos išmokėjimo, mokėjimą sustabdė. NMA, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, Sprendimu nusprendė susigrąžinti paramos gavėjai išmokėtą 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520,00 Eur paramos sumos pagal MP002 bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
32. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja ir kitos paramos gavėjos paraiškas pateikė tuo pačiu metu 2020 m. birželio 10, 11, 12 ir 15 d., pagal tą patį kvietimą ir priemonę. Paramos gavėja V. N. paraišką pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Tiek pareiškėja, tiek kitos paramos gavėjos nurodė, kad projektus įgyvendins tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu. Tiek pareiškėjos, tiek kitų paramos gavėjų paraiškose nurodytas tas pats kontaktinis telefono numeris. Pažymėtina, kad tuo pačiu adresu veikia UAB „Autoferma“, kuri užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla. UAB „Autoferma“ vadovas ir akcininkas yra T. N.. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad paramos gavėjos (S. D., G. V., K. A. (Ž.), D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.) su T. N. sudarė patalpų nuomos sutartis tą pačią dieną, t. y. 2020 m. birželio 10 d.
33. Paramos teikimo ir administravimo tvarką pagal Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – priemonė) veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – veiklos sritis), kai parama verslo planui įgyvendinti išmokama mokant išmoką, kai pareiškėjui nereikia teikti išlaidas pagrindžiančių komercinių pasiūlymų, o paramos gavėjui – patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės. Pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Remiama ekonominė veikla, nurodyta EVRK (Įgyvendinimo taisyklių 9 punktas). Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas). Priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (Įgyvendinimo taisyklių 7 punktas). Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad didžiausias išmokos dydis – 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų), kai sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta (etatas), arba 37 600 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų), kai sukuriamos ne mažiau kaip dvi darbo vietos (etatai).
34. Pareiškėja, pasirašydama Paraišką, be kita ko, įsipareigojo nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą (Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunktis).
35. Metodika nustato kriterijus, kuriais remiantis nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemones. Pagal Metodikos 5.2. papunktį galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinamos sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pagal Metodikos 13 punktą vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: 13.1. punktas – projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 13.2. punktas – projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 13.3. punktas – susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 13.4. punktas – projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).
36. Teisėjų kolegija pareiškėjos argumentą, jog šiuo atveju atsakovas, nustatęs 2 pagrindinius rizikos kriterijus, turėjo pažymėti ir administruoti Projektą kaip rizikingą dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti (Metodikos 15 punktas), atmeta kaip nepagrįstą. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. Nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas) (Metodikos 7 punktas). Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 punktas). Tais atvejais, kai projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai projektas atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūros informacinėse sistemose toks projektas pažymimas ir administruojamas kaip rizikingas dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti (Metodikos 15 punktas). Pažymėtina ir tai, kad Metodikos III skyriaus pavadinimas yra „Kriterijų dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo principai, administruojant projektą ir vykdant jo priežiūrą“, t. y. tam tikros gairės.
37. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama Metodikos nuostatas, daro išvadą, kad pagal Metodikos 7 punktą NMA, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, privalo įvertinti ne tik pagrindinius rizikos kriterijus (geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai), bet gali remtis ir kitais požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos 15 punkto taikymas kiekvienu atveju nustačius du pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau nevertinant kitų aplinkybių (požymių), patvirtinančių sąmoningą asmenų veiksmų derinimą, nepagrįstai apribotų Metodikos 7 punkto taikymą bei NMA galimybes įrodyti, jog buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti. Taigi, NMA pagrįstai, nustačiusi du rizikos kriterijus, vertino kitus elementus ir bylai reikšmingas aplinkybes.
38. Iš NMA Sprendimo matyti, kad buvo įvertinti visi pagrindiniai rizikos kriterijai, objektyvūs ir subjektyvūs elementai, be kita ko, nurodytos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad šiuo atveju būta ir sąmoningo veiksmų derinimo (sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė geografiniu, ekonominiu, teisiniu ir kitais ryšiais) (Sprendimo 12-13 lapai).
39. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog iš NMA Sprendimo nėra aišku, kaip atsakovas vertino ekonominį ryšį (kurie rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai buvo vertinti. Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateikti ekonominį ryšį detalizuojantys du požymiai: 1. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas). 2. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimo 2 dalyje įvertinta, jog pareiškėjos veikla susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių remontų, sutampa EVRK kodai bei veiklos su kitų paramos gavėjų veiklomis. Pagal EVRK kodą nesutampa su K. A. (Ž.) veikla, tačiau pastaroji veikia toje pačioje automobilių remonto, priežiūros paslaugų rinkoje, todėl rizikos kriterijų „Projekte numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ atitinka. Atsakovas taip pat nurodė, kad paramos gavėja K. A. (Ž.) 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu patikslino EVRK kodą į tą patį, kaip ir visų kitų paramos gavėjų (G45.20) ir nurodė, jog atliks automobilių kėbulo virinimo paslaugas. Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas įvertino abu požymius.
40. Be to, nors pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai ekonominį ryšį vertino pagal EVRK kodą, kadangi kodas nepatvirtina veiklų tapatumo, pažymėtina, kad Metodikos 1 priedo 1 lentelėje prie vieno iš ekonominį ryšį detalizuojančio požymio nurodyta, kad vertinant, ar vykdoma tokia pati veikla, atsižvelgiama į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Taigi, NMA, vertindama pareiškėjos ryšį su kitomis paramos gavėjomis ir UAB „Autoferma“ pagrįstai atsižvelgė į tai, pagal kokį EVRK kodą vykdo veiklą tiek pareiškėja, tiek kiti asmenys.
41. Dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovas privalėjo vertinti ir pagrindinius rizikos kriterijus papildančius elementus, susijusius su ekonominiu ryšiu (Metodikos 1 priedo 2 lentelės 6 eilutė), pažymėtina, kad kaip nurodyta Metodikos 1 priedo 1 lentelės pastaboje – Projekto įvertinimui dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti pradėti reikalinga nustatyti ne mažiau kaip 3 pagrindinius rizikos kriterijus, kaip numatyta Metodikos 10 ir 14 punktuose, tačiau kad būtų nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus pakanka bent vieno kriterijų detalizuojančio požymio.
42. Teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus, jog atsakovas nepagrindė objektyvių elementų atmeta kaip nepagrįstus. Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą bendrosios žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (Įgyvendinimo taisyklių 7 punktas).
43. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Autoferma“ 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė paraišką dėl paramos skyrimo, tačiau dėl lėšų trūkumo paraiška buvo atmesta (nebuvo surinktas reikiamas balų skaičius, paraiška surinko 50 balų). Pareiškėja, kaip ir kitos paramos gavėjos, paraiškas teikė tuo pačiu laiku, t. y. 2020 m. birželio 10, 11, 12 ir 15 d., pagal tą patį kvietimą ir priemonę, tokiu būdu siekta per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą. Paramos gavėja V. N. paraišką pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja, teikdama Paraišką surinko 60 atrankos balų, iš jų 10 balų už amžių, kai pareiškėjas yra iki 29 metų (imtinai), ir 5 balai už tai, kad pareiškėja yra moteris. Kitos paramos gavėjos taip pat surinko po 60 balų, išskyrus V. N. (65 balai, iš jų 5 balai už amžių, kai pareiškėjas yra 54 ir daugiau metų (imtinai), ir 5 balai už tai, kad pareiškėja yra moteris). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja, kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ projektus įgyvendina bei veiklą vykdo toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus. Remdamasi nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ sukūrė vieną ekonominį vienetą, kuris buvo išskaidytas į atskirus projektus, siekiant gauti daugiau paramos.
44. Pažymėtina, kad didžiausias išmokos dydis – 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų), kai sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta (etatas), arba 37 600 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų), kai sukuriamos ne mažiau kaip dvi darbo vietos (etatai) (Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas). Išmoka pagal priemonę turi būti skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimų, taikomų vadovaujantis Komisijos reglamentu Nr. 407/2013. Bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, taip pat įmonėms partnerėms ir (arba) susijusioms įmonėms, sutuoktiniams, negali viršyti 200 000 Eur (dviejų šimtų tūkstančių eurų) per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus (Įgyvendinimo taisyklių 29 punktas). Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų etapą gali pateikti vieną paraišką. Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines programos priemones. Pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnį ES lėšomis finansuojamą projektą, t. y. pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (netaikoma programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“) Įgyvendinimo taisyklių 30 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju iš viso pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims išmokėta 280 420, 00 Eur parama.
46. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui, dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti, todėl pagristai Sprendime nurodyta, kad pareiškėja atitinka objektyvų elementą.
47. Metodikos 6.2 punktas nustato, kad NMA turi įvertinti subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
48. Iš Sprendimo nustatyta, kad sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė šiais ryšiais:
48.1. geografiniu ryšiu (pareiškėja, kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ projektus įgyvendina ir veiklą vykdo tuo pačiu adresu, paramos gavėja su T. N. 2020 m. birželio 10 d. yra sudariusi patalpų nuomos sutartį, žemės sklypas ir pastatai, esantys adresu ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso T. N., pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra patalpos, kuriomis naudojasi savininkas T. N. ir kurių vidiniame kieme laikoma kitų paramos gavėjų technika (investicijos įsigytos už paramos lėšas);
48.2. ekonominiu ryšiu (patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų patalpų sienomis, tačiau yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjos D. V. patalpas, be to, pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje. Visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu, UAB „Autoferma“ užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla).
48.3. teisiniu ryšiu (pareiškėja yra atlikusi T. N. automobilio diagnostikos ir remonto darbus 2021 m. gruodžio 31 d. pagal sąskaitą faktūrą SD Nr. 001 (200,00 Eur), T. N. yra paramos gavėjos V. N. sūnus, iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2020 m. gruodžio 16 d. paramos gavėja V. N. S. D. pervedė 164 Eur („Sąskaitos papildymas“), 2021. sausio 28 d. padaryta pavedimas dėl 1 366,00 Eur („Sąskaitos papildymas“) ir 2021 m. kovo 3 d. pavedimas dėl 321 Eur („Sąskaitos papildymas“). Iš paramos gavėjos D. Ž. (D.) pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2021 m. gruodžio 6 d. paramos gavėja V. N. D. Ž. (D.) pervedė 3 020,00 Eur („Sąskaitos papildymas“). Pasiteiravus paramos gavėjų, kokiu tikslu buvo atliekami mokėjimai, paramos gavėja V. N. paaiškino, kad ji ir S. D. 2020 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusios paskolos sutartį. Paskolos suma 2 000,00 Eur, paskirtis ES paramos lėšomis finansuojamam projektui „Automobilių elektrinės įrangos remontas“. Taip pat V. N. ir D. Ž. (D.) 2021 m. spalio 1 d. sudariusios paskolos sutartį, paskolos suma 3 020,00 Eur, paskirtis ES paramos lėšomis finansuojamam projektui „Kraštovaizdžio tvarkymas ir automobilių kėbulų meninis skardų lyginimas“. Pagal paskolos sutartį su S. D. pervesta 1 851,00 Eur iš 2 000,00 Eur).
48.4. kitais ryšiais (pareiškėja yra sudariusi darbo sutartį su darbuotoju R. G., kuris pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavė paramos gavėjai K. A. (Ž.) keltuvą „BD-440M“. Pareiškėja nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. įdarbino R. A., paramos gavėjos K. A. (Ž.) tėvą, kuris nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. dirbo ir pas paramos gavėją E. V.. UAB „Autoferma“ pagal pareiškėjos Projektą atliko statybos darbus: pagal atliktų darbų aktą Nr. 25, sąskaitą faktūrą AFR21 Nr. 025 bei banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad UAB „Autoferma“ atliko pastato remonto darbus iš viso už 4 700,00 Eur.
49. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja atitinka subjektyvųjį elementą, nes nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindo daryti išvadą, kad sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukurdamas dirbtinių sąlygų, t. y. neišskaidydamas vieno projekto į aštuonis. Pagrindinis naudos gavėjas yra T. N. ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas. UAB Autoferma ir iš kitų paramos gavėjų (D. V., G. V., D. Ž. (D.), V. Š., E. V. ir K. A. (Ž.)) iš viso gavo 44 815,15 Eur. Be to, 25 241,00 Eur paramos gavėjos D. Ž. (D.) ir V. Š. sumokėjo T. N. įmonei „Tadas & syed limited“ už investicijas (dažymo kamera ir mini krautuvas). T. N. iš pareiškėjos kasmet nuo 2020 m. birželio 10 d. gauna nuomos mokestį (39,90 Eur per mėnesį). Jis nuomos mokestį gauna ir iš kitų paramos gavėjų.
50. Dėl pareiškėjos argumento, jog geografinis ryšys galėjo būti įvertintas jau paraiškų pateikimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Metodikos III skyrių NMA gali atlikti kriterijų dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą vertinimą, administruojant projektą ir vykdant jo priežiūrą, ne tik paraiškos teikimo metu.
51. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad Sprendime yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis G. V., K. A. (Ž.), V. N., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.
52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų pabrėžia, kad pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, jog dalis faktinių aplinkybių, kurios buvo nagrinėtos ir vertintos šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą, sutampa su kitoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą nagrinėtomis aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos S. D. skundo neišnagrinėjo.
54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjai paskirtą sankciją, pažymi, kad pagal Metodikos 17 punktą paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – Sankcijų metodika).
55. Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija - paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
56. 2014 m. kovo 11 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei atlikus 3 dalyje nurodytais kriterijais grindžiamą bendrą vertinimą paaiškėja, kad reikalavimų nesilaikymo atvejis yra reikšmingas, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
57. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą ir tokiu būdu pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 23.14 punktą. Sprendimu pareiškėjai taikyta sankcija – susigrąžinti išmokėtą 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520,00 Eur paramos sumos bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Pažymėtina, kad pareiškėjai skirta poveikio priemonė yra numatyta teisės akte (Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punktas), kuri yra nei didesnė ar mažesnė, o išmokėtos paramos dydžio, kuri pareiškėjai buvo tikslingai skirta. Pareiškėjai NMA pritaikė sankcija, atsižvelgus į tai, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Taigi šiuo atveju visų lėšų grąžinimas yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė nustatytam pažeidimui. Paskirta sankcija, teismo vertinimu, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjos teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
58. Dėl pareiškėjos argumentų, jog Sprendimu buvo paskirta pati griežčiausia sankcija, neatsižvelgus į tai, jog visos projekte numatytos lėšos buvo panaudotos tinkamai pagal projekte numatytas įsigyti investicijas ir už rinkos kainą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjai sankcija skirta dėl to, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, dėl ko pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 23.14 punktą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjai sankcija skirta ne dėl netinkamai panaudotų lėšų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
59. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
61. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.