Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-349-629/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-10
Bylos Nr.: eA-349-629/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00486-2017-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: R. K.
Trečiasis asmuo: R. K., M. K., Ž. K.

Administracinė byla Nr. eA-349-629/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00486-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., M. K. ir Ž. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. KKL-2087(10.6.1E) „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Agentūros sprendimas); 2) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-387/03-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą paramai gauti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu Agentūra atmetė jo paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-01607-PR0001 (toliau – ir Paraiška) paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – ir EŽŪFKP) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės (toliau – ir KPP) „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauti. Agentūra sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas bei M. K., R. K. ir Ž. K. (toliau – ir paraiškas pateikę ūkininkai) dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, todėl negali pretenduoti į skiriamą paramą projektams žemės ūkiuose vykdyti. Komisija sprendimu Agentūros sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas neneigė, kad giminystės ryšiais ir per ŽŪK „Grūdas LT“ yra susijęs su kitais paraiškas pateikusiais ūkininkais, tačiau nesutiko, jog dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Projektai bus vykdomi skirtingose žemės valdose ir žemės sklypuose. Pareiškėjo Paraiškoje nurodyta, kad pagrindinės investicijos bus skirtos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kapitaliniam remontui, o likusios – traktoriui įsigyti, kuris bus laikomas tuo pačiu adresu. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir kiti paraiškas pateikę ūkininkai yra susiję giminystės ryšiais bei nurodė vieną adresą, negali patvirtinti, jog projektai bus įgyvendinami viename, bendrai valdomame žemės sklype. Giminystės ryšys nesudaro prielaidų teigti, jog asmenys veikia kartu ūkininkaudami. Vienintelis ribojimas, taikomas siekiant pasinaudoti priemone, yra tas, kad partnerių ir (arba) susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu pagal šios priemonės veiklos sritį negali viršyti 1 000 000 Eur. Pareiškėjo gautos paramos neviršija nurodytos sumos.

4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Agentūros išvada, kad jis ir kiti paraiškas pateikę ūkininkai yra susiję teisiniu ryšiu. Pareiškėjas neneigė, kad jie visi yra ŽŪK „Grūdas LT“ (toliau – ir kooperatyvas) pajininkai, tačiau paraišką pateikė fiziniai asmenys, turintys savo nuosavas žemės ūkio valdas ir jose ūkininkaujantys. Vien tai, kad ūkininkai naudojasi ŽŪK „Grūdas LT“ narystės teikiama nauda, nesudaro prielaidų teigti, jog faktiškai pareiškėjų projektai bus vykdomi kaip vienas kooperatyvo projektas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, draudžiama atmesti prašymą dėl paramos mokėjimo vien dėl teisinio ryšio, neatsižvelgus į kitas objektyvias konkrečios bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas paaiškino, kad jie visi yra ūkininkai, šia veikla verčiasi ne vienerius metus, savo laukus apsėja javais. Javus ketinama auginti ir projektų įgyvendinimo metu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp visų šių asmenų egzistuoja ekonominis ryšys. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Agentūros išvada dėl M. K. ir Ž. K. funkcinio nesavarankiškumo.

6. Agentūros sprendime funkcinis nesavarankiškumas, geografinis, ekonominis bei teisinis ryšys tarp pareiškėjo ir kitų asmenų buvo nustatyti formaliai įvertinus pateiktus duomenis. Pareiškėjo ir kitų paraiškas pateikusių ūkininkų duomenys neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja objektyvusis elementas.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad atlikus paraiškos vertinimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Pareiškėjo ir kitų ūkininkų projektai yra tapatūs, juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšys. Parama siekiama skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 50 000 Eur. Pareiškėjai yra susiję šeimos ryšiais, visi priklauso tam pačiam kooperatyvui, bendrai apdirba žemės plotus. Žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingą žemės ūkio techniką turi R. K. ir R. K., kurie panaudos pagrindu ja leidžia naudotis M. K. ir Ž. K.. Nustatyti ryšiai, siejantys visus nurodytus ūkininkus, yra pakankami daryti išvadą, kad jie veikia kaip vienas ekonominis vienetas, o projektai dirbtinai suskaidyti į keletą, sąmoningai derinant veiksmus su tikslu gauti didesnę paramą, nei numatyta maksimaliai skirti vienam paramos gavėjui. Pareiškėjų kartu prašoma paramos suma yra 144 354,50 Eur.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

10. Pažymėjo, kad dėl Agentūros sprendimo tiek pareiškėjui, tiek kitiems paraiškas pateikusiems ūkininkams buvo užkirstas kelias sąžiningai pretenduoti į paramos gavimą, įgyvendinant asmeninius projektus bei įsisavinant paramą.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Agentūros ir Komisijos sprendimus, taip pat įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. kovo 30 d. paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-01607-PR0001.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 30 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-01607-PR0001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pareiškėjas pateiktos paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 2 punkte nurodė, kad projekto metu planuoja įsigyti traktorių, skirtą žemės ūkio darbams bei geresnės kokybės javų derliaus auginimui ir transportavimui, ir atlikti kapitalinį sandėlio remontą. Prašoma investicijų, traktoriaus pirkimui ir pastato-bulvių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kapitaliniam remontui atlikti suma – 26 313 Eur. Agentūra, atlikusi paraiškos vertinimą, 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu paraišką atmetė, nes ji neatitiko Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 16.1.17 punkte nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos. Minėtame punkte nustatyta, kad parama neteikiama, jei remiantis Dirbtinai sukurtų (šiuo metu vadinama – Galimai neteisėtų) sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – Metodika), nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Agentūros sprendime nurodyta, kad, įvertinus Metodikos 1 priede įvardytus rizikos kriterijus, buvo nustatyta, jog pareiškėjo ir kitų paraiškas pateikusių ūkininkų projektai tapatūs, o pareiškėją su minėtais asmenimis sieja geografinis, ekonominis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšis (funkcinio ryšio kriterijaus atitikimas nenustatytas). Agentūra sprendime pažymėjo, jog Metodikos 10 punktas nustato, kad, kai projektas atitinka ne mažiau kaip 3 Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus, laikoma, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė reikalingas sąlygas gauti paramą, todėl turi būti įvertinti objektyvūs ir subjektyvūs elementai pagal ESTT praktiką, t. y., kad nebus galima pasiekti programoje nurodytų tikslų (objektyvusis elementas) ir kad paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą (subjektyvusis elementas). Agentūros sprendime konstatuota, kad pareiškėjo paraiškoje nurodyti duomenys prieštarauja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1305) 4 straipsnyje bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. C(2016)923 M04 (toliau – ir KPP programa), nurodytų tikslų pasiekimui, nes visi vertinti pareiškėjai veikia kaip vienas ekonominis vienetas, o prašoma paramos suma viršija Įgyvendinimo taisyklių 19.5.1 punkte nurodytą didžiausią vienam paramos gavėjui skiriamą paramos sumą 50 000 Eur. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjo ir kitų paraiškas pateikusių ūkininkų sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė pateikus paraiškas, nes paraiškas sieja geografinis, ekonominis, teisinis ir (ar) asmeninis ryšys. Agentūra konstatavo, kad visa tai sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Agentūros sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri, priimdama 2017 m. sausio 17 d. sprendimą, pareiškėjo skundo netenkino, pritardama Agentūros išvadoms.

13. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodė, kad pirmiausia turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai aktai, šiuo konkrečiu atveju – Įgyvendinimo taisyklės ar Metodika, taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

14. Teismas nustatė, kad Reglamentas Nr. 1305 nustato tik bendruosius principus ir tikslus, kurių yra siekiama atitinkamomis finansuojamomis priemonėmis, tačiau kompetencija nustatyti konkrečius projektų atrankos kriterijus yra įtvirtinta nacionalinėms valstybių narių institucijoms. Reglamentas Nr. 1305 įtvirtina tik esmines gaires, kurių turi būti laikomasi nustatant minėtus kriterijus.

15. Teismas nurodė, kad detalus atrankos kriterijų sąrašas gali būti nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Įgyvendinimo taisyklių 16.1 punkte pateikiamas bendrųjų tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų (atrankos kriterijų) sąrašas. Agentūros sprendime nurodytame 16.1.17 punkte įtvirtinta, kad parama neteikiama, jei, remiantis Metodika, nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Minėtas reikalavimas atitinka KKP programos 8.1.2.9 punktą ir Reglamente Nr. 1305 nustatytas gaires atrankos kriterijams (tikslingesnis priemonių taikymas pagal nustatytus prioritetus). Šiuo atveju galimas minėtos nuostatos taikymas, nes ji nepažeidžia Reglamento Nr. 1305 tiesioginio taikymo, o tik patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą. Atitinkamai Agentūra turėjo teisę vadovautis Metodika, nustatydama, ar nėra minėtos aplinkybės, lemiančios paramos teikimo draudimą.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju Agentūra pripažino esant geografinį, ekonominį, teisinį ir (arba) asmeninį ryšį tarp pareiškėjo ketinamo įgyvendinti projekto ir kitų paraiškas pateikusių ūkininkų ketinamų įgyvendinti projektų.

17. Teismas, vertindamas pirmąjį geografinį ryšį detalizuojantį požymį, nustatė, kad pareiškėjo Agentūrai pateiktos paraiškos II skyriaus „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 5 punkte „Projekto įgyvendinimo vieta (duomenys patikrai vietoje atlikti)“ nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Paraiškoje nurodyta, kad ketinama investuoti į javų auginimą ir šiam tikslui įgyventi planuojama įsigyti naują traktorių bei atnaujinti pastatą-bulvių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Iš to teismas padarė išvadą, kad minėtas adresas buvo nurodytas kaip adresas duomenų patikrai atlikti, bet ne kaip projekto įgyvendinimo vieta. Šis adresas yra ir pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, duomenų, kokiame(-iuose) žemės sklype(-uose) pareiškėjas projekto laikotarpiu augins javus, kam jis (jie) priklauso, ar jis (jie) ribojasi su kitų paraiškas pateikusių ūkininkų sklypais, nepateikė ir šių aplinkybių nevertino. Teismas konstatavo, kad Agentūra nenustatė faktinės projekto įgyvendinimo vietos, todėl pirmasis geografinį ryšį detalizuojantis požymis buvo nustatytas nepagrįstai.

18. Teismas, vertindamas antrąjį geografinį ryšį detalizuojantį požymį (kelių fizinių asmenų projektų registracijos vieta ta pati), nustatė, kad minėtas paraiškoje nurodytas adresas yra toks pats, kaip savo paraiškose nurodė ir kiti paraiškas pateikę ūkininkai. Teismo vertinimu, šie duomenys patenka į projekto registracijos vietos sampratą, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju antrasis geografinį ryšį detalizuojantis požymis buvo nustatytas pagrįstai.

19. Teismas, vertindamas ekonominį ryšį detalizuojantį požymį (skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pati veikla), nustatė, kad pareiškėjo planuojama vykdyti veikla – javų auginimas. Tokią pačią veiklą nurodė ir kiti paraiškas pateikę ūkininkai. Pareiškėjas to neneigia ir neginčija. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų projektuose numatyta vykdyti (vykdoma) veikla yra ta pati, todėl ekonominis ryšys egzistuoja.

20. Teismas pažymėjo, kad pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelės 3 punktą, trečiasis rizikos kriterijus yra „susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“. Šis kriterijus egzistuoja, jei egzistuoja bent vienas iš šį kriterijų detalizuojančių trijų požymių. Pirmasis šį ryšį detalizuojantis požymis yra, kai kelių skirtingų paraiškas pateikusių juridinių asmenų direktoriumi ir (arba) akcininku ir (arba) pajininku yra vienas ir tas pats fizinis asmuo. Nagrinėjamo ginčo atveju paraišką paramai gauti pateikė fizinis asmuo, todėl šis požymis neaktualus. Antrasis požymis yra, kai fizinis asmuo, teikiantis paraišką ir (arba) įgyvendinantis projektą ir (arba) vykdantis projekto priežiūrą yra kito juridinio asmens (pateikusio paraišką paramai gauti) direktorius ir (arba) akcininkas ir (arba) pajininkas. Taigi, antrajam požymiui nustatyti būtina, kad paraišką pateikęs fizinis asmuo būtų ir paraišką pateikusio juridinio asmens vadovas ar dalyvis. Agentūra sprendime nurodė, kad pareiškėjas yra ŽŪK „Grūdas LT“ pajininkas, tačiau kooperatyvas paraiškos nepateikė, todėl šis požymis nenustatytas.

21. Trečiasis požymis, detalizuojantis teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimą, yra tuo atveju, kai juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu (toliau – ir SVVĮ), ESTT byla Nr. C-434/12 ir 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija Nr. 2003/361/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (toliau – EK rekomendacija). Teismas šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys yra ūkininkai. Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, ūkininkas yra fizinis asmuo. Pagal SVVĮ nuostatas, įmone, susijusia įmone ir partnerės įmone laikomi tik juridiniai asmenys (SVVĮ 2 str. 6, 11, 16 d.). Tai, kad ūkininkai nepatenka į SVVĮ nustatytą smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto sąvoką, pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Taigi pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys negali būti laikomi susijusiomis arba partnerinėmis įmonėmis SVVĮ prasme.

22. Teismas iš Agentūros sprendimo nustatė, kad ji, konstatuodama teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimą, nesivadovavo EK rekomendacija, o vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius elementus, rėmėsi ESTT praktika, tačiau ne Metodikoje prie trečiojo rizikos kriterijaus nurodyta ESTT byla Nr. C-434/12, o ESTT byla Nr. C-110/13, kurioje konstatuota, kad šeimos ryšiai laikomi pakankamais, jog būtų daroma išvada, kad fiziniai asmenys veikia kartu. Teismas pažymėjo, kad ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimas buvo priimtas pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą įmonių teisės srityje – dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas. Įvertinęs tai, kad ūkininkai nepriskirtini SVVĮ apibrėžtai smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto kategorijai, o ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje Nr. C-110/13 aiškino labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtį, teismas pripažino, jog nagrinėjamo ginčo atveju šis sprendimas neaktualus.

23. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimas su giminystės ryšiais nesiejamas, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti šio rizikos kriterijaus buvimo vien tik nustačiusi aplinkybę, jog pareiškėją ir kitus paraiškas pateikusius asmenis sieja giminystės ryšiai. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir kiti minėti asmenys yra kooperatyvo pajininkai, šiuo atveju nėra reikšminga, nes, kaip jau buvo minėta, kooperatyvas paraiškos Agentūrai neteikė ir paramos neprašė.

24. Teismas dėl ketvirto rizikos kriterijaus (projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)) egzistavimo nurodė, kad Agentūra šio kriterijaus nenustatė, todėl atitinkamų pareiškėjo skundo argumentų nenagrinėjo.

25. Teismas nurodė, kad pagal Metodikos 10 punktą, tuo atveju, jei projektas atitinka ne mažiau kaip tris Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus, laikoma, jog pareiškėjas galimai neteisėtai sukūrė reikalingas sąlygas gauti paramą, todėl papildomai turi būti įvertinami objektyvūs ir subjektyvūs elementai, nurodyti Metodikos 6 punkte. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Agentūra trečiąjį rizikos kriterijų konstatavo nepagrįstai, o ketvirtasis nenustatytas, padarė išvadą, kad egzistuoja tik du rizikos kriterijai, todėl, vadovaujantis Metodika, nėra pagrindo vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. Metodikos 12 punkte nustatyta, kad, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Minėtas Metodikos punktas nustato, kad tokiu atveju Agentūros informacinėse sistemose paraiška pažymima ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą, todėl Agentūra administruodama tokią paraišką turėtų vykdyti griežtesnę jos kontrolę.

26. Teismas pripažino, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė paraiškos vertinimo pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

III.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo priimtas sprendimas visa apimtimi yra teisingas ir pagrįstas, cituoja šio sprendimo argumentus.

29. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo argumentai, jog Agentūra neatskleidė ir neįrodė ESTT praktikoje išaiškintų būtinų elementų dirbtinai sukurtų sąlygų fakto įrodymui, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš ginčijamo Agentūros sprendimo turinio, jame išsamiai išanalizuoti visi ESTT sprendime Nr. C-434/12 nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Agentūra, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo paramos teikimo tikslus, numatytus Reglamente Nr. 1305 (skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti). Minėti tikslai iškelti tam, kad būtų remiama kuo daugiau subjektų ir didinamas konkurencingumas. Taigi, kai vienas projektas dirbtinai suskaidomas į keletą, tai sudaro galimybes gauti didesnę paramos sumą, tačiau nedidinti konkurencijos tarp gavusių paramą dirbtinai suskaidytų projektų.

30. Atsakovas pažymi, jog apribojimai sukurti tam, kad paramą galėtų gauti tie asmenys, kuriems ji yra skirta, ir tokio dydžio, kad nebūtų diskriminuojami kiti rinkos dalyviai. Sąlygų, kai siekiama apeiti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus ribojimus, sukūrimas sudaro kliūtį pasiekti priemonės ir Programos tikslus. Tai, kad tų pačių asmenų grupė siekia gauti maksimalią paramą keturiems projektams įgyvendinti, sudaro rimtą kliūtį siekti tikslo – paramą skirti kaip įmanoma daugiau paramos gavėjų, todėl pareiškėjas yra netinkamas gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Paramos suteikimas didesniam skaičiui paramos gavėjų užtikrintų smulkaus verslo, į kurį ir yra orientuota parama, platesnį vystymąsi, didesnio skaičiaus ūkių plėtrą, daugiau įdarbinimo galimybių, skirtingų produktų sukūrimą bei kaimo ekonomikos įvairovę. Didesnio ūkio subjektų skaičiaus rėmimas taip pat užtikrina sveiką konkurenciją rinkoje, kuri laikytina viena didžiausių augimo variklių, o laisva, neiškreipta konkurencija – vienas svarbiausių Europos Sąjungos principų. Taikydama valstybės pagalbos politiką Europos Sąjunga siekia užtikrinti laisvą konkurenciją, veiksmingą išteklių paskirstymą, vientisą Europos rinką. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų.

31. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo teiginiai, jog ūkininkams, kaip fiziniams asmenims, neturėtų būti taikomos EK rekomendacijos, yra nepagrįsti. Iš tiesų minėtose rekomendacijose aiškiai nurodyta, kad šeimos ryšiai laikomi pakankamais išvadai, jog fiziniai asmenys veikia kartu. Šiose rekomendacijoje kalbama apie fizinių asmenų susietumą ir įtaką atliekant konkrečius veiksmus, veikiant kryptingai ir siekiant vieno tikslo.

32. Šiuo atveju ūkininkai yra sudarę vieną ekonominį vienetą – ŽŪK „Grūdas“, kuris yra juridinis asmuo, o pareiškėjai yra šio juridinio asmens pajininkai. ŽŪK „Grūdas“ nesikreipė dėl paramos, nes yra nurodyta maksimaliai skirtina paramos suma, tačiau šio juridinio asmens pajininkai, kiekvienas atskirai kreipėsi dėl paramos identiškai veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra susiję šeimos ryšiais, visa technika dalijasi per ŽŪK „Grūdas“, bendrai apdirba turimus žemės plotus, darytina išvada, kad jie veikia kartu kaip vienas ekonominis vienetas, viršijant Įgyvendinimo taisyklių 19.5.1 papunktyje nurodytą 50 000 Eur paramos sumą, nes visų pareiškėjų prašoma paramos suma 144 354,5 Eur.

Atsiliepimas

33. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat išnagrinėti jo bylą pagreitinta tvarka.

Šalies argumentai

34. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nustatė ryšius tarp paraiškas pateikusių asmenų pagal Metodikos nuostatas, ir tai patvirtino teismas skundžiamame sprendime. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė nekaltumo prezumpciją, reiškė pretenzijas pareiškėjui dėl jo disponavimo asmenine nuosavybe, taikė poįstatyminius teisės aktus, nepaisant priešingo įstatymuose įtvirtinto reglamentavimo, taikė poįstatyminių teisės aktų nuostatas atgaline data.

Atsiliepimas

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog Agentūros sprendimas dėl paramos neskyrimo buvo neteisėtas. Sutinka su teismo motyvais, kad Agentūra Metodikoje nurodytus kriterijus taikė neteisingai interpretuodama Metodikos sukūrimo teisinius pagrindus bei jų esmę. Dėl netinkamo Metodikos taikymo, tarp pareiškėjų buvo formaliai nustatytas teisinis ir asmeninis ryšys, nors ŽŪK „Grūdas LT“, kurio veiklos dalyviai yra pareiškėjai, apskritai niekuomet nesiekė paramos, o asmeninis ryšys negali būti nustatomas remiantis išimtinai giminystės ryšiais.

37. Nors subjektyviojo ir objektyviojo elementų egzistavimas apskritai neturėjo būti svarstomas, aplinkybes, kad subjektyvusis ir objektyvusis elementai neegzistuoja, patvirtina byloje nustatyti faktai. Funkcinio nesavarankiškumo kriterijus pareiškėjo atžvilgiu apskritai nebuvo nustatytas, tuo tarpu geografinis ir ekonominis ryšys buvo nustatyti nepagrįstai.

Atsiliepimas

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti dirbtinai sukurtų sąlygų institutą: 1) pareiškėjo paraiška neatitinka Metodikoje nurodomų kriterijų; 2) pareiškėjo atžvilgiu nėra konstatuotas objektyvaus ir subjektyvaus elementų egzistavimas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo sąmoningo ketinimo apeiti KPP schemą, įgyti nesąžiningą pranašumą ir dėl to tarpusavio veiksmų su trečiaisiais asmenimis nederino. Todėl Agentūros apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Agentūra, vertindama ir atmesdama pareiškėjo paraišką, šiurkščiai pažeidė projektų vertinimo ir administravimo taisykles, dirbtiniai pritaikė Metodikos kriterijus, neteisėtai pamindama visus teisinius principus.

41. Atsakovas priminė apeliacinės instancijos teismui apie šio teismo 2019 m. sausio 16 d. priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-357-575/2019 ir 2019 m. kovo 13 d. priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-124-438/2019.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti paramą pagal paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, teisėtumas ir pagrįstumas.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 30 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-01607-PR0001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Agentūros sprendime konstatuota, kad pareiškėjo 2016 m. kovo 30 d. paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 punkte nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos. Agentūra ginčijamu sprendimu iš esmės pripažino egzistuojant pirmuosius tris rizikos kriterijus, t. y. geografinį, ekonominį ir teisinį ir (arba) asmeninį ryšį tarp pareiškėjo ketinamo įgyvendinti projekto ir kitų paraiškas pateikusių asmenų (t. y. Ž. K., M. K. ir R. K.) ketinamų įgyvendinti projektų.

45. Reglamento Nr. 1305 4 straipsnyje „Tikslai“, be kita ko, nurodyta, kad pagal visą bendros žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49, 5.1 punkte nurodyta, kad priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – priemonės veiklos sritis) vienas prioritetų yra didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą; 19.5.1 punkte numatyta, kad didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui projektui negali viršyti 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų); 16.1.14 punkte įtvirtinta, kad parama teikiama, jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 50 000 Eur. Taigi, iš Reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių seka, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas siekiama skatinti žemės ūkio konkurencingumą, nustatyta maksimali galima parama vienam paramos gavėjui vienam projektui, parama teikiama smulkiems ūkiams, nustatytas paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis.

46. Šiai bylai spręsti yra reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-434/12. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.). Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, tuo tarpu susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai.

47. Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 punkte nustatyta, kad parama neteikiama, jei remiantis Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Paminėtos Metodikos 9 punkte nustatyta, kad vertintojas paraiškos vertinimo metu, remdamasis duomenimis, esančiais Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) pateiktais su paraiška, taip pat gavęs projekto vertinimo metu papildomus dokumentus, turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remdamasis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys). Iš prie metodikos pridėtos 1 priedo 1 lentelės seka, kad ministras nustatė, jog juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis SVVĮ, ESTT byla Nr. C-434/12 ir EK rekomendacijomis. T. y. padarius nuorodą į ESTT bylą Nr. C-434/12, Metodikoje galutinis susijusių asmenų sąrašas nėra pateiktas (žr. šio procesinio sprendimo 46 p.).

48. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, jog pirmasis rizikos kriterijus – geografinis ryšys – buvo nustatytas pagrįstai; teismas sprendė, kad antrasis rizikos kriterijus (ekonominis ryšys) Agentūros buvo nustatytas taip pat pagrįstai; tačiau teismas padarė išvadą, kad Agentūra negalėjo konstatuoti teisinio ir (arba) asmeninio ryšio kriterijaus buvimo fakto vien tik nustačiusi aplinkybę, kad pareiškėją ir kitus paraiškas pateikusius asmenis sieja giminystės ryšiai. Teismas vertino, kad šios sąlygos egzistavimui šiuo atveju nėra net objektyvių prielaidų, Agentūros išvada dėl šio kriterijaus buvimo yra nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką, pažymėdamas, kad Agentūra, priimdama sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ekonominių, funkcinių, teisinių, asmeninių ryšių visuma leido konstatuoti buvus veiksmų suderinamumą ir dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti, t. y. pareiškėjas sąmoningai derino veiksmus su kitais asmenimis ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

50. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria atsakovo teiginiams, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisinio ir (arba) asmeninio ryšio kriterijaus nebuvimo prieštarauja teisei, nurodytai šio procesinio sprendimo 46–47 punktuose. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. yra R. K. ir R. K. tėvas, Ž. K. yra R. K. sutuoktinė, M. K. yra R. K. sutuoktinė, šie asmenys turi ŽŪK „Grūdas LT“ 100 proc. pajų ir balsavimo teisių, t. y. jie visi yra vienoje asmenų grupėje ir veikia kaip vienas ekonominis vienetas. Taigi konstatuotina, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog tarp paraiškas pateikusių asmenų yra teisinis ir asmeninis ryšys, nes jie yra susiję asmenys.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikrasis ginčo finansavimo paraiškos tikslas yra išvengti paramos investicijoms į žemės ūkio valdas nustatytos maksimalios galimos paramos sumos vienam paramos gavėjui vienam projektui, paramos reikalavimų teikti ją smulkiems ūkiams, apeiti nustatytą paramos gavėjo ūkio ekonominį dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-357-575/2019; 2019 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-124-438/2019). Byloje yra įrodyta, kad iš esmės vienas projektas dirbtinai suskaidytas, tokiu būdu siekiant gauti didesnę paramos sumą. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų. Byloje nėra jokių duomenų, kad bus pasiektas finansinės priemonės tikslas paskatinti žemės ūkio konkurencingumą, kadangi tarp pareiškėjo ir aukščiau paminėtų asmenų jokios realios konkurencijos nėra. Byloje įrodyta, kad asmenys, žinodami ES ilgalaikius smulkių ūkių finansavimo principus, per keletą metų sąmoningais veiksmais sukūrė teisinę–ūkinę struktūrą, kurios tikslas yra galimai piktnaudžiaujant gauti neteisėtą paramą.

52. Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš dalies netinkamai taikė teisę, todėl skundžiamas teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas Ramūnas Gadliauskas Milda Vainienė