Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-357-575/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-16
Bylos Nr.: eA-357-575/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00462-2017-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: Ž. K.
Trečiasis asmuo: R. K., M. K.

Administracinė byla Nr. eA-357-575/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00462-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., R. K. ir M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja Ž. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. KKL-(10.6.1E) „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Agentūros sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3R-16(AG-367/03-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą paramai gauti.

2. Pareiškėja nurodė, kad Agentūra ginčijamu sprendimu atmetė jos 2016 m. kovo 21 d. paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-00802-PR001 (toliau – ir Paraiška) paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – ir EŽŪFKP) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės (toliau – KPP) „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Priemonė) gauti.

3. Pareiškėja teigė, kad Agentūra klaidingai interpretuoja pateiktus objektyvius duomenis ir nepagrįstai padarė išvadą, jog Paraiška atitinka pagrindinius rizikos veiksnius. Pareiškėja ūkininko ūkį yra įregistravusi nuo 2013 m. gegužės 27 d., jo registracijos vieta buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Šiuo metu ūkis įregistruotas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Ūkininkauti pradėjo dar iki santuokos su R. K. sudarymo. Jos sutuoktinis ūkininkauja nuo 2009 m., jo ūkis ekologinis. Visi kiti asmenys ūkininkauti pradėjo skirtingu laiku ir skirtingose vietose.

4. Pareiškėja nesutiko su tuo, kad vien kontaktinio adreso nurodymas reiškia, jog projektas įgyvendinamas toje pačioje vietoje. Teisės aktai nedraudžia sutuoktiniams turėti atskirus ūkius. Agentūra, nurodydama, kad pareiškėja yra priklausoma nuo sutuoktinio ir pati nepajėgi apdirbti laukų, ją diskriminuoja. Šiuo metu ji yra motinystės atostogose, tačiau tai ūkininkauti nekliudo. Žemės ūkio techniką nuomojasi arba naudojasi panaudos pagrindais. Giminystės ryšys nepatvirtina, kad ji nesąžiningai siekia gauti paramą. Jokie teisės aktai nenustato ribojimo šeimos nariams turėti individualius ūkius. Pareiškėja neginčijo, kad ji ir kiti paraiškas pateikę asmenys yra ŽŪK „Grūdas LT“ (toliau – ir kooperatyvas) pajininkai, tačiau nesutinka su Agentūros išvada, jog jie atitinka rizikos kriterijų „Juridiniai ir fiziniai asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad atlikus Paraiškos vertinimą buvo nustatyta, jog pareiškėja dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Pareiškėjos, R. K., R. K. ir M. K. projektai yra tapatūs, juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšys. Parama siekiama skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 50 000 Eur. Pareiškėjai yra susiję šeimos ryšiais, visi priklauso tam pačiam kooperatyvui, bendrai apdirba žemės plotus. Žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingą žemės ūkio techniką turi R. K. ir R. K., kurie leidžia ja naudotis M. K. ir Ž. K. panaudos pagrindu. Nustatyti ryšiai yra pakankami daryti išvadą, kad jie veikia kaip vienas ekonominis vienetas, o projektai dirbtinai suskaidyti į keletą, sąmoningai derinant veiksmus turint tikslą gauti didesnę paramą. Pareiškėjų kartu prašoma paramos suma yra 144 354,50 Eur.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, ginčijamus Agentūros ir Komisijos sprendimus panaikino ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos paraišką.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. kovo 21 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-00802-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pareiškėja Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 2 punkte nurodė, kad projekto metu planuoja įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, t. y. traktorių, cisterninę puspriekabę, trąšų barstytuvą, plūgą, diskinį skutiką ir tankinimo volą, kurie bus skirti geresnės kokybės ir pridėtinės vertės javų derliaus auginimui ir priežiūrai, siekiant padidinti pajamas bei išsaugoti švarią aplinką ir sušvelninti klimato kaitą. Prašoma investicijų technikai pirkti suma 39 096 Eur. Agentūra, atlikusi Paraiškos vertinimą, 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Paraišką atmetė, nes Paraiška neatitiko Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 16.1.17 punkte nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos. Minėtame punkte nustatyta, kad parama neteikiama, jei remiantis Dirbtinai sukurtų (šiuo metu vadinama – Galimai neteisėtų) sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Metodika), nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Agentūros sprendime nurodyta, kad, įvertinus Metodikos 1 priede įvardytus rizikos kriterijus, buvo nustatyta, jog pareiškėjos ir kitų paraiškas pateikusių asmenų (R. K., M. K. ir R. K.) projektai tapatūs, pareiškėją su minėtais asmenimis sieja geografinis, ekonominis, funkcinis ir teisinis ir (arba) asmeninis ryšys. Agentūra sprendime pažymėjo, kad Metodikos 10 punktas nustato, jog, kai projektas atitinka ne mažiau kaip tris Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus, laikoma, kad pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė reikalingas sąlygas gauti paramą, todėl turi būti įvertinti objektyvūs ir subjektyvūs elementai pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, t. y., kad nebus galima pasiekti programoje nurodytų tikslų (objektyvusis elementas) ir kad paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą (subjektyvusis elementas). Agentūros sprendime konstatuota, kad pareiškėjos paraiškoje nurodyti duomenys prieštarauja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1305) 4 straipsnyje bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. C(2016)923 M04 (toliau – ir KPP programa), nurodytų tikslų pasiekimui, nes visi vertinti pareiškėjai veikia kaip vienas ekonominis vienetas, o prašoma paramos suma viršija Įgyvendinimo taisyklių 19.5.1 punkte nurodytą didžiausią vienam paramos gavėjui skiriamą paramos sumą 50 000 Eur. Pareiškėjos ir kitų paraiškas pateikusių asmenų sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė pateikus paraiškas, nes paraiškas sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (ar) asmeninis ryšys. Atsižvelgdama į tai, Agentūra konstatavo, kad visa tai sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Agentūros sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. sausio 10 d. sprendimu jos skundo netenkino, pritardama Agentūros išvadoms.

9. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodė, kad pirmiausiai turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai aktai, šiuo konkrečiu atveju – Įgyvendinimo taisyklės ar Metodika, taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

10. Teismas nustatė, kad Reglamentas Nr. 1305 nustato tik bendruosius principus ir tikslus, kurių yra siekiama atitinkamomis finansuojamomis priemonėmis, tačiau kompetencija nustatyti konkrečius projektų atrankos kriterijus yra įtvirtinta nacionalinėms valstybių narių institucijoms. Reglamentas įtvirtina tik esmines gaires, kurių turi būti laikomasi nustatant minėtus kriterijus.

11. Teismas nurodė, kad detalus atrankos kriterijų sąrašas gali būti nustatytas nacionaliniais teisės aktais. Įgyvendinimo taisyklių 16.1 punkte pateikiamas bendrųjų tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų (atrankos kriterijų) sąrašas. Agentūros sprendime nurodytame 16.1.17 punkte įtvirtinta, kad parama neteikiama, jei, remiantis Metodika, nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Minėtas reikalavimas atitinka KKP programos 8.1.2.9 punktą ir Reglamente Nr. 1305 nustatytas gaires atrankos kriterijams (tikslingesnis priemonių taikymas pagal nustatytus prioritetus). Šiuo atveju galimas minėtos nuostatos taikymas, nes ji nepažeidžia Reglamento Nr. 1305 tiesioginio taikymo, o tik patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą. Atitinkamai Agentūra turėjo teisę vadovautis Metodika, nustatant, ar nėra minėtos aplinkybės, lemiančios paramos teikimo draudimą.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju Agentūra pripažino esant geografinį, ekonominį, teisinį ir (arba) asmeninį, funkcinį ryšį tarp pareiškėjos ketinamo įgyvendinti projekto ir kitų paraiškas pateikusių ūkininkų ketinamų įgyvendinti projektų.

13. Teismas, vertindamas pirmąjį geografinį ryšį detalizuojantį požymį, nustatė, kad pareiškėjos Agentūrai pateiktos Paraiškos II skyriaus „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 5 punkte „Projekto įgyvendinimo vieta (duomenys patikrai vietoje atlikti)“ yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Paraiškoje nurodyta, kad ketinama investuoti į javų auginimą ir šiam tikslui įgyventi planuojama įsigyti naują traktorių ir kitą žemės ūkio techniką, įrangą. Iš to teismas padarė išvadą, kad minėtas adresas buvo nurodytas kaip adresas duomenų patikrai atlikti, bet ne kaip projekto įgyvendinimo vieta. Šis adresas yra ir pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, duomenų kokiame(-iuose) žemės sklype(-uose) pareiškėja projekto laikotarpiu augins javus, kam jis (jie) priklauso, ar jis (jie) ribojasi su kitų paraiškas pateikusių ūkininkų sklypais, nepateikė ir šių aplinkybių nevertino. Teismas konstatavo, kad Agentūra nenustatė faktinės projekto įgyvendinimo vietos, todėl pirmasis geografinį ryšį detalizuojantis požymis buvo nustatytas nepagrįstai.

14. Teismas, vertindamas antrąjį geografinį ryšį detalizuojantį požymį (kelių fizinių asmenų projektų registracijos vieta ta pati), nustatė, kad minėtas Paraiškoje nurodytas adresas yra toks pats, kaip savo paraiškose nurodė ir M. K., R. K., R. K.. Teismo vertinimu, šie duomenys patenka į projekto registracijos vietos sampratą, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju antrasis geografinį ryšį detalizuojantis požymis buvo nustatytas pagrįstai.

15. Teismas, vertindamas ekonominį ryšį detalizuojantį požymį (skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pati veikla), nustatė, kad pareiškėjos planuojama vykdyti veikla – javų auginimas, ankštiniai augalai. Tokią pačią veiklą nurodė ir M. K., R. K. ir R. K.. Pareiškėja to neneigia ir neginčija. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų projektuose numatyta vykdyti (vykdoma) veikla yra ta pati, todėl ekonominis ryšys egzistuoja.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelės 3 punktą, trečiasis rizikos kriterijus yra „susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“. Šis kriterijus egzistuoja, jei egzistuoja bent vienas iš šį kriterijų detalizuojančių trijų požymių. Pirmasis šį ryšį detalizuojantis požymis yra, kai kelių skirtingų paraiškas pateikusių juridinių asmenų direktoriumi ir (arba) akcininku ir (arba) pajininku yra vienas ir tas pats fizinis asmuo. Nagrinėjamo ginčo atveju paraišką paramai gauti pateikė fizinis asmuo, todėl šis požymis neaktualus. Antrasis požymis yra, kai fizinis asmuo, teikiantis paraišką ir (arba) įgyvendinantis projektą ir (arba) vykdantis projekto priežiūrą yra kito juridinio asmens (pateikusio paraišką paramai gauti) direktorius ir (arba) akcininkas ir (arba) pajininkas. Taigi, antrajam požymiui nustatyti būtina, kad paraišką pateikęs fizinis asmuo būtų ir paraišką pateikusio juridinio asmens vadovas ar dalyvis. Agentūra sprendime nurodė, kad pareiškėja yra ŽŪK „Grūdas LT“ pajininkė, tačiau kooperatyvas paraiškos nepateikė, todėl šis požymis nenustatytas.

17. Trečiasis požymis, detalizuojantis teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimą, kai juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu (toliau – ir SVVĮ), ESTT byla Nr. C-434/12 ir 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija Nr. 2003/361/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (toliau – EK rekomendacija). Teismas šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra ūkininkai. Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, ūkininkas yra fizinis asmuo. Pagal SVVĮ nuostatas, įmone, susijusia įmone ir partnerės įmone laikomi tik juridiniai asmenys (SVVĮ 2 str. 6, 11, 16 d.). Tai, kad ūkininkai nepatenka į SVVĮ nustatytą smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto sąvoką, pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Taigi pareiškėja ir tretieji suinteresuotieji asmenys negali būti laikomi susijusiomis arba partnerinėmis įmonėmis SVVĮ prasme.

18. Teismas iš Agentūros sprendimo nustatė, kad ji, konstatuodama teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimą, nesivadovavo EK rekomendacija, o vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius elementus, rėmėsi ESTT praktika, tačiau ne Metodikoje prie trečiojo rizikos kriterijaus nurodyta ESTT byla Nr. C-434/12, o ESTT byla Nr. C-110/13, kurioje konstatuojama, kad šeimos ryšiai laikomi pakankamais, jog būtų daroma išvada, kad fiziniai asmenys veikia kartu. Teismas pažymėjo, kad ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimas buvo priimtas pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą įmonių teisės srityje – dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas. Įvertinęs tai, kad ūkininkai nepriskirtini SVVĮ apibrėžtai smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto kategorijai, o ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje Nr. C-110/13 aiškino labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtį, teismas pripažino, jog nagrinėjamo ginčo atveju šis sprendimas neaktualus.

19. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimas su giminystės ryšiais nesiejamas, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti šio rizikos kriterijaus buvimo vien tik nustačiusi aplinkybę, jog pareiškėją ir kitus paraiškas pateikusius asmenis sieja giminystės ryšiai. Aplinkybė, kad pareiškėja ir kiti minėti asmenys yra kooperatyvo pajininkai, šiuo atveju nėra reikšminga, nes. kaip jau buvo minėta, kooperatyvas paraiškos Agentūrai neteikė ir paramos neprašė.

20. Teismas, vertindamas ketvirto rizikos kriterijaus (projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)) egzistavimą, nurodė, kad Agentūra pareiškėjos projekto funkcinį nesavarankiškumą iš esmės grindė tuo, jog pareiškėja pagal 2016 m. kovo 1 d. žemės ūkio technikos panaudos sutartį naudojasi R. K. (sutuoktiniui) priklausančiu traktoriumi, sėjamąja, plūgu ir purkštuvu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos sutuoktinis paraiškos 2016 metais Agentūrai neteikė ir paramos skirti neprašė, todėl jis nepatenka į Metodikos 1 priedo 1 lentelės 4 punkte nurodytų subjektų ratą. Pareiškėja tiek Paraiškoje, tiek skunduose Komisijai ir teismui nurodė, kad žemės ūkio technikos neturi, todėl siekia gauti paramą jos įsigijimui. Pareiškėjos ūkis įregistruotas iki santuokos sudarymo. Pareiškėja 2015 m. baigė ūkininkavimo pradmenų programą, 2016 m. kovo mėnesį tobulino kvalifikaciją neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programoje „Kompleksinės paramos reikalavimai“, 2017 m. gavo traktorininko pažymėjimą, tobulino kvalifikaciją neformaliojo tęstinio profesinio mokymuose. Vien tai, kad pareiškėjos ūkis neturi žemės ūkio technikos ir/ar reikiamų padargų, nesudaro pagrindo išvadai, kad gamybos ir techniniai procesai buvo sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, o pareiškėjos projektas nesavarankiškas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas nurodė, kad pagal Metodikos 10 punktą, tuo atveju, jei projektas atitinka ne mažiau kaip tris Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus, laikoma, jog pareiškėjas galimai neteisėtai sukūrė reikalingas sąlygas gauti paramą, todėl papildomai turi būti įvertinami objektyvūs ir subjektyvūs elementai, nurodyti Metodikos 6 punkte. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Agentūra trečiąjį ir ketvirtąjį rizikos kriterijų konstatavo nepagrįstai, padarė išvadą, jog egzistuoja tik du rizikos kriterijai, todėl, vadovaujantis Metodika, nėra pagrindo vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus. Metodikos 12 punkte nustatyta, kad, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus du pagrindinius rizikos kriterijus, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Minėtas Metodikos punktas nustato, kad tokiu atveju Agentūros informacinėse sistemose paraiška pažymima ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą, todėl Agentūra administruodama tokią paraišką turėtų vykdyti griežtesnę jos kontrolę.

22. Teismas pripažino, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė paraiškos vertinimo pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

III.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo priimtas sprendimas visa apimtimi yra teisingas ir pagrįstas, cituoja šio sprendimo argumentus.

25. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo argumentai, jog Agentūra neatskleidė ir neįrodė ESTT praktikoje išaiškintų būtinų elementų dirbtinai sukurtų sąlygų fakto įrodymui, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš ginčijamo Agentūros sprendimo turinio, jame išsamiai išanalizuoti visi ESTT sprendime Nr. C-434/12 nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Agentūra, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo paramos teikimo tikslus, numatytus Reglamente Nr. 1305 (skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti). Minėti tikslai iškelti tam, kad būtų remiama kuo daugiau subjektų ir didinamas konkurencingumas. Taigi, kai vienas projektas dirbtinai suskaidomas į keletą, tai sudaro galimybes gauti didesnę paramos sumą, tačiau nedidinti konkurencijos tarp gavusių paramą dirbtinai suskaidytų projektų.

26. Atsakovas pažymi, jog apribojimai sukurti tam, kad paramą galėtų gauti tie asmenys, kuriems ji yra skirta, ir tokio dydžio, kad nebūtų diskriminuojami kiti rinkos dalyviai. Sąlygų, kai siekiama apeiti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus ribojimus, sukūrimas, sudaro kliūtį pasiekti priemonės ir Programos tikslus. Tai, kad tų pačių asmenų grupė siekia gauti maksimalią paramą keturiems projektams įgyvendinti, sudaro rimtą kliūtį siekti tikslo – paramą skirti kaip įmanoma daugiau paramos gavėjų, todėl pareiškėja yra netinkama gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Paramos suteikimas didesniam skaičiui paramos gavėjų užtikrintų smulkaus verslo, į kurį ir yra orientuota parama, platesnį vystymąsi, didesnio skaičiaus ūkių plėtrą, daugiau įdarbinimo galimybių, skirtingų produktų sukūrimą bei kaimo ekonomikos įvairovę. Didesnio ūkio subjektų skaičiaus rėmimas taip pat užtikrina sveiką konkurenciją rinkoje, kuri laikytina viena didžiausių augimo variklių, o laisva, neiškreipta konkurencija – vienas svarbiausių Europos Sąjungos principų. Taikydama valstybės pagalbos politiką Europos Sąjunga siekia užtikrinti laisvą konkurenciją, veiksmingą išteklių paskirstymą, vientisą Europos rinką. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų.

27. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo teiginiai, jog ūkininkams, kaip fiziniams asmenims, neturėtų būti taikomos EK rekomendacijos, yra nepagrįsti. Iš tiesų minėtose rekomendacijose aiškiai nurodyta, kad šeimos ryšiai laikomi pakankamais išvadai, jog fiziniai asmenys veikia kartu. Šiose rekomendacijoje kalbama apie fizinių asmenų susietumą ir įtaką atliekant konkrečius veiksmus, veikiant kryptingai ir siekiant vieno tikslo.

28. Šiuo atveju ūkininkai yra sudarę vieną ekonominį vienetą, ŽŪK „Grūdas“, kuris yra juridinis asmuo, o pareiškėjai yra šio juridinio asmens pajininkai. ŽŪK „Grūdas“ nesikreipė dėl paramos, nes yra nurodyta maksimaliai skirtina paramos suma, tačiau šio juridinio asmens pajininkai, kiekvienas atskirai kreipėsi dėl paramos identiškai veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra susiję šeimos ryšiais, visa technika dalijasi per ŽŪK „Grūdas“, bendrai apdirba turimus žemės plotus, darytina išvada, kad jie veikia kartu kaip vienas ekonominis vienetas, viršijant Įgyvendinimo taisyklių 19.5.1 papunktyje nurodytą 50 000 Eur paramos sumą, nes visų pareiškėjų prašoma paramos suma 144 354,5 Eur.

Atsiliepimas

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog Agentūros sprendimas dėl paramos neskyrimo buvo neteisėtas. Sutinka su teismo motyvais, kad Agentūra Metodikoje nurodytus kriterijus taikė neteisingai interpretuodama Metodikos sukūrimo teisinius pagrindus bei jų esmę. Dėl netinkamo Metodikos taikymo, tarp pareiškėjų buvo formaliai nustatytas teisinis ir asmeninis ryšys, nors ŽŪK „Grūdas LT“, kurio veiklos dalyviai yra pareiškėjai, apskritai niekuomet nesiekė paramos, o asmeninis ryšys negali būti nustatomas remiantis išimtinai giminystės ryšiais.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti dirbtinai sukurtų sąlygų instituto: 1) pareiškėjos paraiška neatitinka Metodikoje nurodomų kriterijų; 2) pareiškėjos atžvilgiu nėra konstatuotas objektyvaus ir subjektyvaus elemento egzistavimas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja neturėjo sąmoningo ketinimo apeiti KPP schemą, įgyti nesąžiningą pranašumą ir dėl to tarpusavio veiksmų su trečiaisiais asmenimis nederino. Todėl Agentūros apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Agentūra, vertindama pareiškėjos Paraišką, šiurkščiai pažeidė projektų vertinimo ir administravimo taisykles, dirbtiniai pritaikė Metodikos kriterijus, neteisėtai pamindama visus teisinius principus, atmetė pareiškėjos paraišką.

Šalies argumentai

34. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, prašydama juos prijungti prie bylos ir nurodydama, kad jų prijungimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. šie įrodymai atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kurie patvirtina, jog pareiškėja savarankiškai ūkininkauja, jos veikla yra reali (įsigijo traktorių, turi teisę jį vairuoti, kitų žemės ūkio padargų, kelia kvalifikaciją).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti paramą pagal paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, teisėtumas ir pagrįstumas.

36. Pareiškėja pateikė prašymą prijungti prie bylos priede išvardintus įrodymus. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra tikrinamas 2016 m. spalio 28 d. Agentūros sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas, be kita ko, spręs, ar 2016 m. spalio 28 d. egzistavę teisiniai faktai sudarė pagrindą priimti ginčo sprendimą. Teikiami nauji įrodymai yra atsiradę vėliau, t. y. po 2016 m. spalio 28 d. Prašymo motyvai jų sąsajos su šia byla nepagrindžia. Teismas vertina, kad nauji įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku šioje byloje, todėl prašymas atmetamas.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl šioje byloje taikytinos teisės

38. Pareiškėja Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-00802-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (Komisijos bylos I t., b. l. 164–173).

39. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ 4 straipsnyje („Tikslai“), be kita ko, nurodyta, kad pagal visą bendros žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49, 5.1 punkte nurodyta, kad priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – priemonės veiklos sritis) vienas prioritetų yra didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą; 19.5.1 punkte numatyta, kad didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui projektui negali viršyti 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų); 16.1.14 punkte įtvirtinta, kad parama teikiama, jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 50 000 Eur. Taigi, iš Reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių seka, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas siekiama skatinti žemės ūkio konkurencingumą, nustatyta maksimali galima parama vienam paramos gavėjui vienam projektui, parama teikiama smulkiems ūkiams, nustatytas paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis.

40. Šiai bylai spręsti yra reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-434/12. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.). Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, tuo tarpu susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai.

41. Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 punkte nustatyta, kad parama neteikiama, jei remiantis Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Paminėtos Metodikos 9 punkte nustatyta, kad vertintojas paraiškos vertinimo metu, remdamasis duomenimis, esančiais Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) pateiktais su paraiška, taip pat gavęs projekto vertinimo metu papildomus dokumentus, turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remdamasis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys). Iš prie metodikos pridėtos 1 priedo 1 lentelės seka, kad ministras nustatė, jog juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis SVVĮ, ESTT byla Nr. C-434/12 ir EK rekomendacijomis. T. y. padarius nuorodą į ESTT bylą Nr. C-434/12, Metodikoje galutinis susijusių asmenų sąrašas nėra pateiktas (žr. šio procesinio sprendimo 40 p.).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir jų reikšmės siejant su taikytina teise

42. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas nepripažino, jog dėl ginčo paraiškos egzistuoja rizikos kriterijus – susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) – nurodydamas, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimas su giminystės ryšiais nesiejamas, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti šio rizikos kriterijaus buvimo. Apeliantas teigia, kad tarp pareiškėjos bei R. K., M. K., R. K. yra asmeninis, teisinis ryšys.

43. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria apelianto teiginiams, jog pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja teisei, nurodytai šio procesinio sprendimo 40 ir 41 punktuose. Byloje įrodyta, kad R. K. yra R. K. ir R. K. tėvas, Ž. K. yra R. K. sutuoktinė, M. K. yra R. K. sutuoktinė. Paminėti asmenys turi ŽŪK „Grūdas LT“ 100 proc. pajų ir balsavimo teisių, t. y. jie visi yra vienoje asmenų grupėje ir veikia kaip vienas ekonominis vienetas. Taigi, byloje neabejotinai įrodyta, kad tarp paraiškas pateikusių asmenų yra teisinis ir asmeninis ryšys, jie yra susiję asmenys.

44. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas taip pat vertino, kad rizikos kriterijus – funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) – neįrodytas. Su teismo atliktu įrodymų vertinimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutinka. Atsakovas, išanalizavęs pareiškėjos ir susijusių asmenų paraiškas, teigia, kad visi asmenys, besikreipę paramos, gamybai reikalingą sėklą, trąšas, herbicidus ir kitas reikalingas priemones įsigyja per ŽŪK „Grūdas LT“. R. K. kooperatyvui suteikia teisę panaudos būdu pasinaudoti beveik visa (8 iš 9) turima technika, 2015 m. 83,55 proc. produkcijos pardavė ŽŪK „Grūdas Lt“. R. K. kooperatyvui suteikia galimybę panaudos būdu pasinaudoti beveik visa (8 iš 9) turima technika, nuomoja sandėlį kooperatyvui, su M. K. sudaryta jam priklausančio traktoriaus panaudos sutartis, derlių nuima ŽŪK „Grūdas LT“, 2015 m. 85,53 proc. produkcijos pardavė ŽŪK „Grūdas Lt“. Ž. K. sudarė panaudos sutartį su sutuoktiniu R. K. žemės ūkio technikai, 2015 m. javų derliaus ŽŪK „Grūdas LT“ nepardavė, tačiau ji neturi savo technikos ir sėjai naudoja sutuoktinio R. K. (ŽŪK „Grūdas LT“ pajininkas) techniką, o derlių nuima ŽŪK „Grūdas LT“. 2015 m. iš ŽŪK „Grūdas LT“ gavo purkštuvą 19,62 ha; pati, padedama sutuoktinio R. K., atliko dirvos paruošimo, sėjos, pasėlių priežiūros darbus (35,43 ha). 2016 m. ŽŪK „Grūdas LT“ padėjo surinkti akmenis, patręšė ir nupurškė laukus, nukūlė 13,47 ha pasėlių bei sandėliuoja nuimtą derlių iki pardavimo. 2016 m., padedama sutuoktinio R. K., atliko dirvos paruošimo, sėjos, pasėlių priežiūros darbus (39,58 ha). M. K. Kooperatyvui suteikia galimybę panaudos būdu pasinaudoti grėbliu, 2015 m. 34,41 proc. produkcijos pardavė ŽŪK „Grūdas Lt“, sėjai naudoja sutuoktinio R. K. techniką. 2015 m. ŽŪK „Grūdas LT“ 41,19 ha atliko akmenų rinkimą ir sėklos privolavimą, derliaus paruošimą sandėliavimui ir sandėliavimą 144,7 t, purškimą pūdymui 18,89 ha; sutuoktinis R. K. nuėmė derlių 41,19 ha; su sutuoktinio pagalba 60,08 ha atliko: arimą, kultivavimą, sėją, derliaus transportavimą 144,7 t, pievų tvarkymą 34,66 ha. 2016 m. ŽŪK „Grūdas LT“ 56,32 ha atliko akmenų rinkimą ir sėklos privolavimą, derliaus paruošimą sandėliavimui ir sandėliavimą, purškimą pūdymui 14,9 ha; su sutuoktinio pagalba atliko: arimą 71,22 ha, kultivavimą ir sėją 56,32 ha, derliaus nuėmimą, derliaus transportavimą, pievų tvarkymą 34,02 ha. Visi asmenys, besikreipę paramos, nuimtą derlių sandėliuoja ŽŪK „Grūdas LT“ iš R. K. nuomojamame sandėlyje. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, vertina, kad šių aplinkybių pareiškėja nenuginčijo. Iš šių aplinkybių seka, kad pareiškėja ir kiti paminėti asmenys yra betarpiškai susiję, juos sieja tamprūs ekonominiai ryšiai, jie kaip atskiri ekonominiai vienetai neveikia, jie nėra savarankiški ūkio subjektai. M. K., R. K., Ž. K. ir R. K. pateiktas paraiškas sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir asmeninis ryšys. Pareiškėjos teiginys, kad jos įgyvendinamas projektas funkciniu požiūriu yra savarankiškas ir kiekvienas šeimos narys veikia savarankiškai, neįrodytas.

45. Apibendrindamas teismas pažymi, kad tikrasis ginčo finansavimo paraiškos tikslas yra išvengti paramos investicijoms į žemės ūkio valdas nustatytos maksimalios galimos paramos sumos vienam paramos gavėjui vienam projektui, paramos reikalavimų teikti ją smulkiems ūkiams, apeiti nustatytą paramos gavėjo ūkio ekonominį dydį. Byloje įrodyta, kad iš esmės vienas projektas dirbtinai suskaidytas, tokiu būdu siekiant gauti didesnę paramos sumą. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų. Byloje nėra jokių duomenų, kad bus pasiektas finansinės priemonės tikslas paskatinti žemės ūkio konkurencingumą, kadangi tarp pareiškėjos ir aukščiau paminėtų asmenų jokios realios konkurencijos nėra. Byloje įrodyta, kad asmenys, žinodami ES ilgalaikius smulkių ūkių finansavimo principus, per keletą metų sąmoningais veiksmais sukūrė teisinę–ūkinę struktūrą, kurios tikslas yra piktnaudžiaujant gauti neteisėtą paramą.

46. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš dalies netinkamai taikė teisę, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Ž. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė