- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- eA-124-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02903-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra
- Pareiškėjas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K., M. K., Ž. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., M. K. ir Ž. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. KKL-2022(10.6.1E) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką paramai gauti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad giminystės ryšiais ir per žemės ūkio kooperatyvą „Grūdas LT“ (toliau – ir Kooperatyvas) yra susijęs su kitais Agentūrai paraiškas pateikusiais ūkininkais M. K., R. K. ir Ž. K., tačiau nesutinka, kad dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Projektus neketina įgyvendinti vienoje vietoje, jie bus vykdomi skirtinguose žemės sklypuose, o to paties kontaktinio adreso nurodymas paraiškose nepatvirtina geografinio ryšio. Tiek pareiškėjas, tiek ir kiti nurodyti asmenys siekia gauti paramą investicijoms į jų asmenines žemės ūkio valdas, taip skatinant individualių ūkių konkurencingumą. Pažymėjo, kad giminystės ryšys nesudaro prielaidų teigti, kad tokie asmenys veikia kartu ūkininkaudami. Teisės aktai numato vienintelį ribojimą, t. y. kad partnerių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Veiklos sritis) negali viršyti 1 mln. Eur. Net jei visi minėti asmenys būtų laikomi partneriais, ši suma nebūtų viršyta.
3. Pareiškėjas teigė, kad jis ir minėti asmenys nėra susiję ir teisiniu ryšiu. Pareiškėjas neneigė, kad visi asmenys yra Kooperatyvo pajininkai, tačiau atkreipė dėmesį, kad minėtas Kooperatyvas paraiškos Agentūrai neteikė. Vien tai, kad pareiškėjas ir kiti asmenys naudojasi Kooperatyvo teikiama nauda, nesudaro prielaidų teigti, jog visi projektai bus vykdomi kaip vienas Kooperatyvo projektas. Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką yra draudžiama atmesti prašymą dėl paramos mokėjimo vien dėl teisinio ryšio, neatsižvelgus į kitus objektyvius konkrečios bylos elementus.
4. Pareiškėjas nurodė, kad taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp visų minėtų asmenų egzistuoja ekonominis ryšys. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės M. K. ūkininkavimo tipas iš esmės skiriasi, t. y. pareiškėjas ūkininkauja tradiciniu būdu, o jo sutuoktinė yra ekologinio ūkio valdytoja. Kooperatyvas yra tik priemonė dalies pareiškėjo ir kitų asmenų produkcijai realizuoti, geresniems komerciniams pasiūlymams (pvz., įsigyjant trąšas ar pesticidus) gauti. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Agentūros išvada dėl M. K. ir Ž. K. funkcinio nesavarankiškumo. Teigė, kad Agentūra pernelyg formaliai įvertino pareiškėjo vykdomos veiklos esmę ir jo ryšį su kitais asmenimis. Asmenys paramai gauti derino savo veiksmus tik dėl tinkamo dokumentacijos pateikimo, tačiau nesiekė nesąžiningai gauti naudą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad ūkininkai yra skatinami burtis į kooperatyvus ir didinti kooperatyvų skaičių Lietuvoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Visus minėtus asmenis, kurių projektai yra tapatūs, sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšys, nors parama yra siekiama skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Tiek pareiškėjo, tiek ir kitų asmenų projektais prie šio tikslo yra prisidedama, tačiau paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 50 000 Eur. Nustatyti ryšiai, kurie sieja minėtus asmenis ir pareiškėją, yra pakankami daryti išvadai, kad šie asmenys veikia kartu, o projektai yra dirbtinai suskaidyti į keletą, sąmoningai derinant veiksmus su tikslu gauti didesnę paramą, nei yra numatyta maksimaliai skirti vienam paramos gavėjui. Pareiškėjų kartu prašoma paramos suma yra 144 354,50 Eur. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl projekto atlikimo skirtingose valdose reikšmės neturi, nes visų projektų įgyvendinimo vieta paraiškose aiškiai nurodyta ta pati ((duomenys neskelbtini) r.).
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu sutinka.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimą Nr. KKL-2022(10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ atmetimo“; įpareigojo Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo 2016 m. kovo 18 d. paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-00720-PR001.
10. Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl Agentūros sprendimo, kuriuo atmesta pareiškėjo paraiška, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas taip pat nustatė, kad iš Agentūros Sprendimo turinio matyti, kad Agentūra pripažino egzistuojant pirmuosius tris rizikos kriterijus, t. y. geografinį, ekonominį ir teisinį ir (arba) asmeninį ryšį tarp pareiškėjo ketinamo įgyvendinti projekto ir kitų paraiškas pateikusių asmenų (Ž. K., M. K. ir R. K.) ketinamų įgyvendinti projektų.
12. Teismas dėl geografinio ryšio kriterijaus nustatė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų M. K., Ž. K. ir R. K. Agentūrai pateiktose paraiškoje nurodyta ta pati projekto registracijos vieta ((duomenys neskelbtini) r.). Todėl teismas padarė išvadą, kad pirmasis rizikos kriterijus buvo nustatytas iš esmės tinkamai, pažymėdamas, jog geografinio ryšio konstatavimas (paraiškose esant nurodytam tam pačiam projekto registracijos adresui) iš esmės reiškia, kad egzistuoja tik vienas iš rizikos kriterijų, tačiau savaime tai jokiu būdu nėra neteisėtų sąlygų paramai gauti nustatymas.
13. Teismas dėl antrojo rizikos kriterijaus (ekonominio ryšio) nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog tiek pareiškėjo, tiek ir kitų minėtų asmenų buvo planuojama vykdyti iš esmės tokia pati veikla, t. y. žemės ūkio produktų (javų) gamyba. Aplinkybė, kad M. K. ūkininkauja ekologiniu būdu šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes planuojama vykdyti projekto veikla (javų auginimas) yra ta pati, skiriasi tik ūkininkavimo būdas. Be to, kaip minėta, rizikos kriterijui nustatyti užtenka projektą palyginti bent su vienu kitu projektu, t. y. šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad planuojama vykdyti tą pačią veiklą visuose keturiuose projektuose. Taip pat nėra būtina nustatyti iki paraiškos pateikimo vykdytos veiklos tapatumą, užtenka nustatyti projektu planuojamos vykdyti veiklos tapatumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad antrasis rizikos kriterijus (ekonominis ryšys) Agentūros buvo nustatytas tinkamai.
14. Dėl trečiojo rizikos kriterijaus (teisinio ir (arba) asmeninio ryšio) teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Agentūra Sprendime darydama išvadą dėl trečiojo rizikos kriterijaus egzistavimo fakto, nesiremia Dirbtinai sukurtų (šiuo metu vadinama – Galimai neteisėtų) sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Metodika) nurodyta tvarka (nei Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVĮ) nuostatomis, nei Europos Komisijos rekomendacijos nuostatomis, nei ESTT bylos Nr. C-434 nuostatomis) dėl šio kriterijaus nustatymo, kurį iš esmės galėtų lemti tik tai, kad pareiškėjas ir kiti fiziniai asmenys būtų laikomi susijusiomis ar partnerinėmis įmonėmis. Teismas vertino, kad teisinio ir (arba) asmeninio ryšio sąlygos egzistavimui šiuo atveju nėra net objektyvių prielaidų. Teismas, darydamas minėtą išvadą, rėmėsi LVAT išaiškinimu, kad ūkininkai apskritai nepriskirtini SVVĮ apibrėžtoje smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto kategorijai. Būtent labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtį iš esmės ir aiškino ESTT savo 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje C-110/13, todėl šiuo atveju, kai kalbama tik apie atskirus ūkininkus (fizinius asmenis), šis ESTT sprendimas nėra aktualus. Teismas sprendė, kad Agentūros išvada dėl šio kriterijaus buvimo yra nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vien giminystės ryšio nustatymas nėra pakankamas pagal Metodiką pagrindas išvadai, kad egzistuoja vienas iš pagrindinių rizikos kriterijų – teisinis ir (arba) asmeninis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad dėl ketvirtojo rizikos kriterijaus (funkcinio ryšio) Agentūros Sprendime pareiškėjo atžvilgiu šis rizikos kriterijus nebuvo nustatytas, todėl nėra teisiškai reikšmingi ir su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai.
16. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad trečiasis kriterijus buvo konstatuotas nepagrįstai, o ketvirtasis nebuvo konstatuotas, padarė išvadą, kad egzistuoja tik du rizikos kriterijai, todėl pagal Metodiką nėra pagrindo toliau vertinti objektyvius ir subjektyvius elementus pagal Metodikos 6 punktą. Priešingai, Metodikos 12 punktas numato, kad, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus (kaip yra nagrinėjamu atveju), paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Minėtas Metodikos punktas tik numato, kad tokiu atveju Agentūros informacinėse sistemose tokia paraiška pažymima ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Todėl teismas panaikino skundžiamą Agentūros Sprendimą kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.) ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką.
III.
17. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
18. Atsakovas pabrėžia, kad nesutinka su teismo sprendimu, jog Agentūra nevisiškai atskleidė ir įrodė ESTT praktikoje išaiškintų būtinų elementų dirbtinai sukurtų sąlygų faktą. Agentūra Sprendime išsamiai išanalizavo visus 2013 m. rugsėjo 12 d. ESTT sprendime byloje Nr. C-434/12 nurodytus aspektus (aplinkybes), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Akcentuoja, kad Sprendime pažymima, jog nustatant, ar sąlygos paramai gauti yra sukurtos dirbtinai, įvertinamos objektyvios ir subjektyvios pažeidimo aplinkybes. Sprendime detaliai aprašytos pažeidimo nustatymui reikšmingos aplinkybės: geografinis ryšys, ekonominis ir funkcinis ryšys (visi asmenys veikė kaip grupė, nes faktiškai planavo ir naudojo vieni kitų produktus ir paslaugas savo projektuose numatytiems produktams gaminti ir paslaugoms teikti, įranga planuota laikyti viename sandėlio pastate, kuris valdomas visų susijusių asmenų kartu kaip pajininkų), teisinis ir asmeninis ryšys, sąmoningas veiksmų derinimas (dėl technikos pirkimo iš tų pačių tiekėjų) ir kiti požymiai (pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose kartojasi komercinius pasiūlymus teikę tiekėjai). Taigi šiuo atveju ekonominių, funkcinių, teisinių, asmeninių ryšių visuma leido konstatuoti buvus veiksmų suderinamumą ir dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti.
19. Atsakovas teigia, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas sąmoningai derino veiksmus su kitais asmenimis ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Fizinių asmenų grupė, dirbtinai padalijusi investicijas keletui projektų, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 10 p., 14 p., 15 p.). Pareiškėjas siekė įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus paramos gavėjus ir įmones, nes keturis kartus didesnė nei leidžiama paramos suma buvo sukoncentruota toje pačioje asmenų grupėje. Taip buvo pažeisti tiek 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1305), tiek Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, priemonės, tikslai, taip pat ir sąžininga konkurencija. Prekių, paslaugų ir atitinkamų piniginių sumų cirkuliacija pareiškėjų valdomos žemės ūkio bendrovės viduje neprisidės prie kaimo ekonomikos įvairinimo ir smulkiojo verslo kaimo vietovėje plėtros. Agentūros nuomone, nei teismas, nei pareiškėjas neįrodė jokio kito realaus, racionalaus ir teisės aktus atitinkančio tikslo bei nepaneigė aukščiau aptartų aplinkybių visumos pagrindu konstatuoto pažeidimo.
20. Agentūros nuomone, jos priimtas Sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Agentūros Sprendime aiškiai yra išdėstyti nustatyti pažeidimai, faktinės aplinkybės, išvardyti konkretūs pažeistų teisės aktų punktai, taigi nurodytas teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas bei motyvacija.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį priimant nebuvo pažeistos nei įrodymų vertinimo, nei kitos proceso teisės nuostatos. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti dirbtinai sukurtų sąlygų instituto: pareiškėjo paraiška neatitinka Metodikoje nurodomų kriterijų; pareiškėjo atžvilgiu nėra konstatuotas objektyvaus ir subjektyvaus elemento egzistavimas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo sąmoningo ketinimo apeiti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. C(2016)923 M04 (toliau – ir KPP programa) schemą, įgyti nesąžiningą pranašumą ir dėl to tarpusavio veiksmų su trečiaisiais asmenimis nederino. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmos instancijos teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Atsiliepimas
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti paramą pagal paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, teisėtumas ir pagrįstumas.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė 2016 m. kovo 18 d. paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-00720-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Agentūros Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo 2016 m. kovo 18 d. paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 punkte nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos. Agentūra skundžiamu Sprendimu iš esmės pripažino egzistuojant pirmuosius tris rizikos kriterijus, t. y. geografinį, ekonominį ir teisinį ir (arba) asmeninį ryšį tarp pareiškėjo ketinamo įgyvendinti projekto ir kitų paraiškas pateikusių asmenų (t. y. Ž. K., M. K. ir R. K.) ketinamų įgyvendinti projektų.
27. Reglamento Nr. 1305 4 straipsnyje („Tikslai“), be kita ko, nurodyta, kad pagal visą bendros žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49, 5.1 punkte nurodyta, kad priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – priemonės veiklos sritis) vienas prioritetų yra didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą; 19.5.1 punkte numatyta, kad didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui projektui negali viršyti 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų); 16.1.14 punkte įtvirtinta, kad parama teikiama, jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 50 000 Eur. Taigi, iš Reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių seka, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas siekiama skatinti žemės ūkio konkurencingumą, nustatyta maksimali galima parama vienam paramos gavėjui vienam projektui, parama teikiama smulkiems ūkiams, nustatytas paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis.
28. Šiai bylai spręsti yra reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-434/12. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.). Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, tuo tarpu susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai.
29. Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 punkte nustatyta, kad parama neteikiama, jei remiantis Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Paminėtos Metodikos 9 punkte nustatyta, kad vertintojas paraiškos vertinimo metu, remdamasis duomenimis, esančiais Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) pateiktais su paraiška, taip pat gavęs projekto vertinimo metu papildomus dokumentus, turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remdamasis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys). Iš prie metodikos pridėtos 1 priedo 1 lentelės seka, kad ministras nustatė, jog juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis SVVĮ, ESTT byla Nr. C-434/12 ir EK rekomendacijomis. T. y. padarius nuorodą į ESTT bylą Nr. C-434/12, Metodikoje galutinis susijusių asmenų sąrašas nėra pateiktas (žr. šio procesinio sprendimo 40 p.).
30. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, jog pirmasis rizikos kriterijus – geografinis ryšys – buvo nustatytas tinkamai, tačiau paraiškose to paties projekto registracijos adreso nurodymas iš esmės reiškia, kad egzistuoja tik vienas iš rizikos kriterijų, tačiau savaime tai jokiu būdu nėra neteisėtų sąlygų paramai gauti nustatymas; teismas sprendė, kad antrasis rizikos kriterijus (ekonominis ryšys) Agentūros buvo nustatytas taip pat tinkamai; tačiau teismas padarė išvadą, kad Agentūra negalėjo konstatuoti teisinio ir (arba) asmeninio ryšio kriterijaus buvimo fakto vien tik nustačiusi aplinkybę, kad pareiškėją ir kitus paraiškas pateikusius asmenis sieja giminystės ryšiai. Teismas vertino, kad šios sąlygos egzistavimui šiuo atveju nėra net objektyvių prielaidų, Agentūros išvada dėl šio kriterijaus buvimo yra nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Agentūros sprendimą kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką, pažymėdamas, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ekonominių, funkcinių, teisinių, asmeninių ryšių visuma leido konstatuoti buvus veiksmų suderinamumą ir dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti, t. y. pareiškėjas sąmoningai derino veiksmus su kitais asmenimis ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.
32. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria atsakovo teiginiams, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisinio ir (arba) asmeninio ryšio kriterijaus nebuvimo prieštarauja teisei, nurodytai šio procesinio sprendimo 28–29 punktuose. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. yra R. K. ir R. K. tėvas, Ž. K. yra R. K. sutuoktinė, M. K. yra R. K. sutuoktinė, šie asmenys turi ŽŪK „Grūdas LT“ 100 proc. pajų ir balsavimo teisių, t. y. jie visi yra vienoje asmenų grupėje ir veikia kaip vienas ekonominis vienetas. Taigi konstatuotina, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog tarp paraiškas pateikusių asmenų yra teisinis ir asmeninis ryšys, nes jie yra susiję asmenys.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikrasis ginčo finansavimo paraiškos tikslas yra išvengti paramos investicijoms į žemės ūkio valdas nustatytos maksimalios galimos paramos sumos vienam paramos gavėjui vienam projektui, paramos reikalavimų teikti ją smulkiems ūkiams, apeiti nustatytą paramos gavėjo ūkio ekonominį dydį (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-357-575/2019). Byloje yra įrodyta, kad iš esmės vienas projektas dirbtinai suskaidytas, tokiu būdu siekiant gauti didesnę paramos sumą. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų. Byloje nėra jokių duomenų, kad bus pasiektas finansinės priemonės tikslas paskatinti žemės ūkio konkurencingumą, kadangi tarp pareiškėjo ir aukščiau paminėtų asmenų jokios realios konkurencijos nėra. Byloje įrodyta, kad asmenys, žinodami ES ilgalaikius smulkių ūkių finansavimo principus, per keletą metų sąmoningais veiksmais sukūrė teisinę–ūkinę struktūrą, kurios tikslas yra galimai piktnaudžiaujant gauti neteisėtą paramą.
34. Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš dalies netinkamai taikė teisę, todėl skundžiamas teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo R. K. skundą atmetant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.