Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Heksas“ skundą, t. y. panaikino Sprendimą ir Komisijos sprendimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualias VAĮ, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtintos Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos (pavadinimas nuo 2022 m. gruodžio 24 d. – Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika; toliau – ir Metodika) ir kitų teisės aktų nuostatas.

7. Teismas pažymėjo, kad Metodikos priedo 2 punkte yra nurodyti pavyzdiniai rizikos kriterijaus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ požymiai: skirtinguose projektuose ar versluose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose). Taigi, rizikos kriterijus nustatomas ne tik vykdant visiškai tokią pačią veiklą, bet ir viena kitą papildančias veiklas, t. y. dalį veiklos, vykdomos pagal kitą projektą, bet toje pat rinkoje ar gretimose rinkose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Vietos projektą, planavo gaminti medinių padėklų ruošinius (EVRK 16.10), tradicinių medinių šulinių stogelius pagal senąjį pavyzdį (EVRK 16.29), kitus medienos gaminius, dirbinius iš kamštienos, šiaudų bei pynimo medžiagų, pjaustyti ir obliuoti medieną, o UAB „Manufakta“, įgyvendindama savo vietos projektą, planavo gaminti medinius padėklus (EVRK 16.24), tradicinės tvoros segmentus pagal senąjį pavyzdį (EVRK 16.29), kitus medienos gaminius, dirbinius iš kamštienos, šiaudų bei pynimo medžiagų. Taigi, tiek pareiškėjas, tiek UAB „Manufakta“ vykdo dalį tokios pat veiklos – gamina kitus medienos gaminius, dirbinius iš kamštienos, šiaudų bei pynimo medžiagų, taip vykdo iš esmės vienodą veiklą pagal tą patį EVRK 16.29, nepaisant to, kad pagal šį kodą gamina skirtingus gaminius (tradicinių medinių šulinių stogelius ir tradicinės tvoros segmentus). Šios aplinkybės atitinka Metodikos priedo 2 punkte nurodytus šio rizikos kriterijaus požymius ir tai leido atsakovui pagrįstai konstatuoti formalų pareiškėjo Projekto atitikimą šiam rizikos kriterijui.

8. Teismas nurodė, jog Sprendime yra nustatytas rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“, nes pareiškėją ir UAB „Manufakta“ įsteigė tas pats asmuo – MB „LC paslaugų centras“, kuris labai trumpą laiką buvo abiejų įmonių akcininkas (100 proc.), abiem įmonėms po keletą dienų vadovavo tas pats asmuo – L. Č., kol akcininkais tapo, atitinkamai, pareiškėjo – A. S. (100 proc.), o UAB „Manufakta“ – A. K. (80 proc.) ir Latvijos Respublikoje įregistruota bendrovė SIA „G43“ (20 proc.), taip pat A. K. įgaliojo A. S., kuri yra ir UAB „Manufakta“ buhalterė, pasirašyti visus su vietos projektu susijusius dokumentus, o UAB „Manufakta“ akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo protokoliniu sprendimu nutarę pakeisti bendrovės įstatus ir patvirtinę naują bendrovės įstatų redakciją, įgaliojo pareiškėjo direktorių D. S. ją pasirašyti.

9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime tik viena aplinkybė, objektyviai siejanti pareiškėją ir UAB „Manufakta“, galėtų būti vertinama formaliai pagrindžianti minėtą rizikos kriterijų – abi įmones įsteigė tas pats steigėjas ir įmonių abiejų vadovas labai trumpą laiko tarpą po įsteigimo buvo tas pats asmuo. Tačiau, viena vertus, vien tik tokios aplinkybės nepakanka konstatuoti šį rizikos kriterijų, nes pareiškėjas įsteigtas 2019 metais, o UAB „Manufakta“ – 2022 metais, todėl abu juridiniai asmenys negali būti laikomi susijusiais nepagrįsto paramos gavimo tikslu vien dėl to, kad 3 metų skirtumu juos įsteigė tas pats asmuo, kuris faktiškai niekada nevadovavo nė vienai įmonei ir nepriėmė jokių sprendimų dėl jų veiklos. Nei pareiškėjo, nei UAB „Manufakta“ vadovai ar akcininkai nėra tie patys asmenys, nėra duomenų, kad jie kartu veiktų kaip asmenų grupė nepagrįstos paramos gavimo tikslu, jų nesieja jokie giminystės ryšiai.

10. Teismas akcentavo, jog Sprendime teisingai nurodoma, kad pareiškėjo akcininkė nuo 2019 m. kovo 7 d. yra A. S. (100 proc. akcijų), o vadovas – D. S., tačiau Sprendime ir Komisijos sprendime nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad nė vienas iš jų nebuvo ir nėra nei UAB „Manufakta“ steigėjai, nei akcininkai ar vadovai. Be to, nenustatyta, kad jie turėtų įgaliojimus, suteikiančius teisę į sprendžiamąjį balsą UAB „Manufakta“ valdyme ir komercinių sprendimų priėmime. Atitinkamai, UAB „Manufakta“ akcininkai – SIA „G43“ ir A. K. – nėra nei pareiškėjo steigėjai, nei akcininkai, nei vadovai bei nedalyvauja pareiškėjo valdyme, neturi jokių įgaliojimų priimti su jo veikla susijusius komercinius sprendimus. D. S. ir A. S. nėra kaip nors susiję su A. K. giminystės ryšiais.

11. Teismo vertinimu, Sprendime nurodyta aplinkybė, kad A. S. yra įsidarbinusi UAB „Manufakta“ buhaltere ir jai yra išduotas įgaliojimas pasirašyti bendrovės vardu visus su vietos projektu susijusius dokumentus, nedaro šių juridinių asmenų susijusiais šio rizikos kriterijaus aspektu, kadangi A. S. neturi teisės pasirašyti jokių kitų UAB „Manufakta“ dokumentų, todėl ji nėra susijusi su bendrovės valdymu ir priimamais komerciniais sprendimais, negali daryti jokios įtakos UAB „Manufakta“ veiklai. A. S. suteikta teisės pasirašyti tik su vietos projekto administravimu susijusius dokumentus nesuteikia jokių sprendžiamojo balso teisių UAB „Manufakta“ valdyme.

12. Teismas laikė, jog Sprendime nurodyta aplinkybė, kad UAB „Manufakta“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2022 m. kovo 29 d., be kitų su bendrovės valdymu susijusių klausimų, nutarė įgalioti pareiškėjo direktorių D. S. pasirašyti įmonės naujų įstatų redakciją, taip pat nereiškia, kad pareiškėjas ar jo vadovas dalyvauja priimant su UAB „Manufakta“ veikla susijusius komercinius sprendimus. Šiuos sprendimus (pakeisti bendrovės įstatus, patvirtinti naują įstatų redakciją) priėmė UAB „Manufakta“ akcininkai, o pareiškėjo vadovą jie įgaliojo tik pasirašyti naują įstatų redakciją. Taigi, pareiškėjo vadovas nedalyvavo ir neturėjo sprendžiamojo balso teisės priimant bendrovės komercinius ir jos valdymo sprendimus, ir neįgijo tokios teisės pagal jam išduotą įgaliojimą pasirašyti vieną dokumentą – naują įstatų redakciją.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime vadovavosi ESTT praktika (byla Nr. C-110/13) ir Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) nuostatomis. Teismas konstatavo, kad nei atsakovas, nei Komisija tinkamai neįvertino, kad pareiškėjas ir UAB „Manufakta“ neatitinka nė vieno SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalyje numatyto kriterijaus ir ESTT išaiškinimų, nes vien tik Sprendime nustatyti ryšiai tarp pareiškėjo ir UAB „Manufakta“ dėl dviejų pastarosios bendrovės išduotų įgaliojimų pareiškėjo akcininkei ir vadovui atlikti tam tikrus, konkrečius veiksmus, susijusius su dokumentų, susijusių su vietos projektu. pasirašymu ir naujos redakcijos įstatų, priimtų bendrovės akcininkų, pasirašymu, nesuteikia nei teisės, nei galimybės pareiškėjo akcininkei ir vadovui daryti įtaką UAB „Manufakta“ komerciniams sprendimams ar šios įmonės valdymui. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo šias įmones laikyti susijusiomis Metodikos priedo 3 punkto 3 punkto pagrindu.

14. Teismas akcentavo, kad nei pareiškėjo, nei UAB „Manufakta“ vadovai ir akcininkai nėra tie patys asmenys, jie nėra susiję giminystės ryšiu, neturi galimybės daryti įtaką viena kitos komerciniams sprendimams ir nėra duomenų, kad jie yra bendrais interesais kartu veikiančių asmenų grupė, todėl Sprendimo išvada, kad vietos projektus įgyvendinančių subjektų dalininkės A. S. ir A. K. yra kartu veikiantys asmenys, niekuo nepagrįsta ir neatitinka susijusių įmonių ar asmenų požymių nei pagal Metodikos priedo 3 punkto 1–3 punktus, nei pagal ESTT išaiškinimus. Atsakovas nenustatė duomenų, patvirtinančių A. S. ir A. K. veikimą kartu vykdant ūkinę veiklą ir siekiant nepagrįstai gauti paramą dviem projektams, neva dirbtinai išskaidžius vieną veiklą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ Sprendime ir Komisijos sprendime nustatytas nepagrįstai.

15. Teismas nurodė, kad Sprendime yra nustatytas rizikos kriterijus „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“, nes pareiškėjo ir UAB „Manufakta“ vietos projektai pasižymi funkciniu nesavarankiškumu, t. y. medinių padėklų gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskirti į skirtingus projektus, o galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti reikia abiejų subjektų vykdomos veiklos ir investicijų. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pareiškėją ir UAB „Manufakta“ įsteigė ir konsultavo tie patys asmenys, vietos projektų dokumentuose yra panašumų ir tų pačių klaidų, visas vietos projektų tikslams pasiekti būtinas nekilnojamasis turtas nevaldomas nuosavybės teise, Agentūroje ir pasirašant įstatus UAB „Manufakta“ atstovavo pareiškėjo direktorius, abiejų įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė, sutikimus registruoti bendrovių buveines davė bei patalpas subjektų veiklai suteikė giminystės ir šeimos ryšiais susiję asmenys, SIA „G43“ teikia UAB „Manufakta“ finansines paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas laikė, kad iš Sprendimo turinio negalima suprasti, kaip pasireiškia atsakovo įžvelgiamas dviejų įmonių medinių padėklų gamybos proceso sąmoningas išskyrimas į skirtingus projektus, nes nėra motyvų, pagrindžiančių abiejų įmonių bendradarbiavimą ar siekį bendradarbiauti, siekiant vieno galutinio produkto vieningame gamybos procese – medinių padėklų pagaminimo, ir siekiant abiejų įmonių naudos būtent iš šio produkto. Sprendimas nepatvirtina, kad pareiškėjas komercinę naudą gauna ne vien iš savo produkcijos – medinių padėklų ruošinių gamybos, bet ir iš UAB „Manufakta“ produkcijos – medinių padėklų realizavimo. iš Sprendimo argumentų neaišku, kodėl pareiškėjas gali turėti interesą dėl UAB „Manufakta“ gaminamo produkto ir dėl to susitarti su ja dėl vieningo medinių padėklų gamybos proceso išskaidymo į skirtingus projektus.

18. Teismas nurodė, kad Sprendime, pagrindžiant minėtą rizikos kriterijų, kalbama apie pareiškėjo ir UAB „Manufakta“ įsteigimo laiką, vietos projektų paraiškų pateikimo laiką, verslo planų panašumus, investicijų įsigijimą pagal gautą paramą, abiejų įmonių sudarytas sutartis dėl gaminamos produkcijos pardavimo ir žaliavų pirkimo, apie tas pačias klaidas abiejų įmonių sutartyse, veiklų vykdymo vietą, apie vienoje UAB „Manufakta“ sutartyje jos rekvizituose nurodytą el. pašto adresą ((duomenys neskelbtini)), apie minėtą atstovavimą pagal minėtus du įgaliojimus, apie UAB „Manufakta“ ir SIA „G43“ pasirašytas paskolos sutartis. Teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių išvardijimas Sprendime nepagrindžia ir nepaaiškina, kaip padėklų gamybos procesas sąmoningai išskirtas į skirtingus projektus ir kodėl galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti reikia abiejų subjektų vykdomos veiklos ir investicijų.

19. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės yra priešingos nurodytiems Metodikos priede rizikos kriterijaus požymiams, nes: nei pareiškėjas, nei UAB „Manufakta“ prieš paraiškos pateikimą nebuvo padalyti ir UAB „Manufakta“ įsteigimas niekaip nėra kilęs iš pareiškėjo veiklos; šios įmonės savo veikloje nesinaudoja tais pačiais ištekliais; abi įmonės nebuvo įsteigtos panašiu metu; jos projektų investicijas įsigijo ne iš tų pačių asmenų, o iš savarankiškų tiekėjų; jos turi skirtingus ir ne po vieną tiekėjus ir produkcijos užsakovus; Agentūros patikrose joms neatstovavo tie patys asmenys; įmonės nesidalija ta pačia infrastruktūra; jų buhalterinės apskaitos netvarko tie patys asmenys; įmonės neteikia viena kitai finansinių paslaugų.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ir UAB „Manufakta“ investicijų įsigijimu iš IĮ „Diametras“ ir iš A. V. individualios įmonės, tačiau neaišku, kodėl tai nurodoma pagrindžiant funkcinį nesavarankiškumą, kuriam būtina nustatyti priešingas aplinkybes, t. y. kad investicijos įgytos iš tų pačių asmenų. Teismas pažymėjo, kad Sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarko I. S., o UAB „Manufakta“ buhalterinę apskaitą – A. S., tačiau neaišku, kodėl tai nurodoma pagrindžiant funkcinį nesavarankiškumą, kuriam būtina nustatyti priešingas aplinkybes, t. y. kad buhalterinės apskaitos įmonės ir (arba) asmenys yra tie patys.

21. Teismo vertinimu, šioje Sprendimo dalyje nurodomos aplinkybės apie UAB „Manufakta“ išduotus du įgaliojimus A. S. ir D. S. nepagrindžia dviejų įmonių funkcinio nesavarankiškumo, nes šie įgaliojimai nesuteikia nei teisių, nei galimybių vienos įmonės atstovams daryti lemiamą įtaką kitos įmonės komerciniams sprendimams ar įmonės valdymui.

22. Teismas pažymėjo, kad galutiniam rezultatui pasiekti, gaminant medinius padėklus, vienam paramos gavėjui – UAB „Manufakta“ – nėra būtina išimtinai tik kito paramos gavėjo – pareiškėjo – gaminama produkcija, nes UAB „Manufakta“ turi kitų tiekėjų, todėl nėra požymių, kad UAB „Manufakta“ yra dirbtinai išskaidžiusi savo produkto gamybos procesą su pareiškėjo pagalba. Šiuo atveju UAB „Manufakta“, turėdama 4 tiekėjus ir 5 produkcijos pirkėjus, iš esmės užsitikrino ekonomiškai palankią situaciją, kai visi tiekėjai yra priversti konkuruoti tarpusavyje, o bendrovės sąnaudos yra efektyviausios ne pareiškėjo dėka, bet kelių tiekėjų konkurencijos dėka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra išimtinis UAB „Manufakta“ tiekėjas ne rinkos kainomis, todėl, teismo vertinimu, įmonių veiklos pobūdis ir rezultatai nepatvirtina jų bendradarbiavimo išskaidant vieną gamybos procesą, taip prieštaraujant paramos tikslams. Pareiškėjas yra vienas iš UAB „Manufakta“ tiekėjų, tai yra įprastas verslo modelis, todėl nustatytos aplinkybės nepatvirtina sąmoningo bendradarbiavimo, siekiant pareiškėjui nepagrįstai gauti paramą.

23. Teismas nurodė, kad neaišku, kaip aplinkybės dėl UAB „Manufakta“ ir SIA „G43“ sudarytos paskolos sutarties yra susijusios su pareiškėju ir UAB „Manufakta“ ir kaip tai pagrindžia funkcinio nesavarankiškumo kriterijų. Funkcinį nesavarankiškumą galėtų pagrįsti tai, kad pareiškėjas teikė ar gavo finansines paslaugas iš UAB „Manufakta“, ar atvirkščiai, tačiau tai nebuvo nustatyta.

24. Teismo vertinimu, formaliai funkcinį nesavarankiškumą galėtų pagrįsti Sprendime nurodoma aplinkybė, kad UAB „Manufakta“ ir UAB „Juodeliai“ 2023 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje UAB „Manufakta“ rekvizituose yra nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), nes tai atitinka Metodikos priedo 4.9 punktą. Tačiau atsakovas nesiaiškino nei kaip toks įrašas atsirado sutartyje, nei kuri šalis rengė minėtą sutartį, nei aplinkybių, ar su šios sutarties vykdymu susijusi informacija realiai buvo siunčiama pareiškėjo vadovui, netyrė, ar tai negalėjo būti spausdinimo klaida arba vienodų šablonų naudojimo pasekmė. Teismas akcentavo, jog vien tai, kad šis vienas požymis formaliai atitinka vieną iš Metodikos priedo 4 punkte numatytų 14 požymių, kai abiejų įmonių veikla paneigia absoliučią daugumą kitų šioje teisės normoje numatytų požymių, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti funkcinį nesavarankiškumą. Įmonėms nedraudžiama naudotis ir perduoti viena kitai vienodus sutarčių šablonus, dėl ko pildant sutartis gali likti ir vienodų klaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad UAB „Manufakta“ rekvizituose nurodytas pareiškėjo direktoriaus el. pašto adresas ir įmonių sutartyse esantys panašumai bei vienodos klaidos savaime nepatvirtina, kad abi įmonės faktiškai yra vienas ūkio subjektas, yra tarpusavyje susijusios ir vieningą gamybos procesą išskaidžiusios dirbtinai, nes to nepatvirtina jokie objektyvūs veiklos rodikliai, nesavarankiškas veiklos pobūdis ar gaunama bendra nauda iš įmonių veiklų, veikiant kaip vienam subjektui. Nėra nustatyta, kad abi įmonės naudojasi ta pačia infrastruktūra, tomis pačiomis investicijomis, tais pačiais resursais, yra sudariusios kokių nors nesąžiningų susitarimų, kurie rodytų, kad jos veikia kaip vienas ūkio subjektas ir suteikia viena kitai konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkoje veikiančius subjektus, taip pat nėra duomenų, kad įmonės subsidijuoja viena kitos veiklą. Taigi, Sprendimo išvada, jog medinių padėklų gamybos ir techniniai procesai buvo sąmoningai išskirti į skirtingus projektus, o galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti reikia abiejų subjektų vykdomos veiklos ir investicijų, yra nepagrįsta.

25. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nedraudžia užsiimti panašia ir net susijusia veikla, kai viena įmonė perka kitos įmonės galutinę produkciją kaip žaliavą savo galutiniam produktui gaminti, todėl ir paramą gali gauti abi įmonės, net ir užsiimdamos iš dalies sutampančia ir panašia ūkine veikla, jeigu jų veiklos yra savarankiškos ir neįrodoma priešingai, t. y. neįrodomas sąmoningas, nesąžiningas jų bendradarbiavimas siekiant gauti tik paramą, bet apeinant jos skyrimo tikslus.

26. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime ir Komisijos sprendime nepagrįstai nustatyti 2 rizikos kriterijai – „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ bei „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“, ir tai turėjo įtakos nepagrįstam vertinimui, kad pareiškėjas ir UAB „Manufakta“ dirbtinai padalijo investicijas keletui skirtingų projektų, taip apeinant Vietos projektų finansavimo sąlygų apraše numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos pagal tą pačią priemonę.

27. Teismo vertinimu, Sprendime nėra nurodyti įrodymai, o atsakovas iš esmės ir neanalizavo, kad pareiškėjas, gavęs paramą, nesiekė įgyvendinti Projekte numatytų paramos tikslų, kuriems parama buvo suteikta. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, įpareigojančių motyvuoti administracinį sprendimą toje dalyje, kurioje atsakovas turėtų susieti nustatytus rizikos kriterijus su objektyviais ir subjektyviais elementais ir pagrįsti, jog visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nesiekia įgyvendinti Projekte numatytų tikslų, o Paraišką teikė tik siekdamas neteisėtai įgyti paramos lėšas.

28. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Metodikos nuostatas ir ESTT išaiškinimus (byla Nr. C-434/12), nurodė, kad Sprendimo dalyje „Dėl objektyvių elementų“ iš esmė tik cituojami tam tikri Europos Sąjungos teisės aktų punktai, išvardijamos tam tikros nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nėra pateikiami jokie argumentai apie parama siekiamo tikslo galimą neįgyvendinimą. Šioje Sprendimo dalyje padaryta išvada, kad pareiškėjo ir UAB „Manufakta“ vietos projektai faktiškai neskatina konkurencingumo, nes subjektai dirbtinai padalijo investicijas keletui skirtingų projektų, jų veiksmais buvo siekiama gauti naudos, konkrečiu atveju apeinant teisės aktuose numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos pagal tą pačią priemonę. Komisija, sutikdama su Sprendimu, papildomai nurodė, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo Projektas pažeidžia Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nurodytus tikslus, nes neskatina žemės ūkio konkurencingumo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėje, kadangi pareiškėjas ir UAB „Manufakta“ veikia tam tikroje geografinėje vietovėje kaip vienas ekonominis vienetas. Tačiau nei Sprendime, nei Komisijos sprendime visiškai nevertinama, ar pareiškėjas siekia, ar pasiekė, ar negali pasiekti konkrečių Paraiškoje numatytų paramos tikslų, kuriems parama ir buvo suteikta šiuo konkrečiu atveju pagal patvirtintą Paraišką.

29. Teismas, vertindamas pareiškėjui suteiktos paramos tikslus, pažymėjo, kad parama buvo teikiama pagal Paraišką dėl paramos pagal LEADER vietos veiklos programą. Teismas apžvelgė Reglamento Nr. 1305/2013 ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) bei VVG „Radviliškio lyderis“ vietos plėtros strategijos „VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ (toliau – ir Strategija) nuostatas, be kita ko, pažymėdamas, jog Strategijos 9.1.18 punkte nurodoma, kad pirmoji projektų tinkamumo sąlyga: sukurtos ir išlaikytos darbo vietos; antroji projektų tinkamumo sąlyga: projektui įgyvendinti panaudojami vietos ištekliai: vietos žaliavos, pastatai, gamta ir jos gėrybės, kultūros bei istorijos paveldas ir kt.

30. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo Paraiškoje nurodė, kad ketina plėsti medžio gaminių gamybą, o šiam tikslui pasiekti yra būtina įsigyti įrangos, kurią naudojant būtų galimybė gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius (lyginant su medienos žaliava), kas užtikrintų įmonės pajamas, o tuo pačiu ir naujų darbo vietų steigimą bei vietinių išteklių geresnį panaudojimą. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas pareiškėjui gaminti medžio gaminius, panaudojant vietos išteklius bei išsaugant tradicinių medinių šulinių dangčių gamybos technologiją (3 p.), taip pat sukurti 4 naujas darbo vietos (3.1 p.). Paraiškos skiltyje „Vietos projekto tikslo atitiktis VPS priemonės, pagal kurią yra teikiama parama, tikslams“ nurodyta, kad projektas atitinka Priemonės tikslą „atskleisti vietos išteklių geresnio panaudojimo galimybes verslo plėtrai ir darbo vietoms kurti“, nes projekte bus plečiama medžio gaminių gamyba naudojant vietos išteklius – buvusio paukštyno – esamo seno pastato – patalpas bei vietinę žaliavą, taip pat bus sukurtos 4 naujos darbo vietos (3.2 p.). Paraiškoje nurodyta, kad, siekiant projekto tikslo bei siekiant įgyvendinti projekto uždavinius, numatytos šios veiklos: 1) medžio gaminių gamybai reikalingos įrangos įsigijimas; 2) reikalingų darbuotojų įdarbinimas (3.3 p.); naujiems produktams gaminti įsigyjama rampa, laiptuotas transporteris, rastų skersavimo staklės, naujiems produktams gaminti bei paslaugoms teikti bus įsteigta 4 etatai naujų darbo vietų (3.4 p.).

31. Teismas nurodė, kad Sprendime atsakovas nevertino fakto ir nepateikė jokių motyvų, kad jo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti įtikinamą išvadą, jog pareiškėjas nesiekia, neketina pasiekti ir nepasieks LEADER parama siekiamų Paraiškoje numatytų tikslų. Tai reiškia, kad iš esmės atsakovas netinkamai įvertino visų faktinių aplinkybių visumą, nes nustatinėjo tik galimai dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą rizikos kriterijus ir kitas aplinkybes, tačiau pagal Metodikos 6.1 punktą ir ESTT išaiškinimus Sprendime nevertinta, ar objektyvūs elementai leidžia daryti išvadą, jog nebus galima pasiekti pareiškėjui suteiktos paramos tikslų, kadangi jokių motyvų dėl to Sprendime iš viso nėra. Atitinkamai, Komisija savo sprendime vertino tik tai, kad Projektas neva pažeidžia Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nurodytus tikslus, nes neskatina žemės ūkio konkurencingumo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėje, tačiau taip pat nevertino, ar objektyvūs elementai leidžia daryti išvadą, jog nebus galima pasiekti LEADER parama siekiamų, Paraiškoje numatytų tikslų, kuriems pasiekti pareiškėjui suteikta parama. Teismas konstatavo, kad Komisijos išvados dėl tinkamo objektyvių aplinkybių įvertinimo Sprendime yra nepagrįstos ir dėl to, kad Sprendime paramos tikslų (ne)pasiekimas iš viso nebuvo vertintas, o pati Komisija vertino ne tuos tikslus, dėl kurių parama buvo suteikta.

32. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo veikloje naudoja vien tik vietos išteklius, kurie apdirbami su už paramą įsigyta įranga, su kuria nuolat dirba Paraiškoje numatytas naujai priimtų darbuotojų skaičius. Pagal esamą faktinę situaciją, LEADER parama siekti tikslai, t. y. vietinių išteklių geresnis panaudojimas ir naujų darbo vietų steigimas, yra pasiekti ir nenustatyta požymių, jog pareiškėjo veiklos pobūdis Projekto kontrolės metu gali keistis, pažeidžiant šiuos tikslus.

33. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 6.1 punktu, ESTT išaiškinimais ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimais, nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas yra pasiekęs LEADER parama numatytus Paraiškos tikslus, turėjo būti motyvuotai įvertinta Sprendime, kuriuo pritaikyta sankcija, nes tai paneigia Sprendime nurodytus teiginius, neva pareiškėjas siekė gauti finansavimą, prieštaraujantį paramos skyrimo tikslams. Nenustačius, kad pareiškėjas nesiekia paramos tikslų, pagal Metodikos 6.1 punktą ir 16 punktą, nėra pagrindo konstatuoti, kad įrodyta, jog sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos. Teismas konstatavo, kad, vertinant objektyvius elementus, Sprendimas nėra motyvuotas pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus.

34. Teismas nurodė, kad, atitinkamai, Sprendimas nėra motyvuotas ir vertinant subjektyvius elementus pagal Metodikos 6.3 punktą, ESTT išaiškinimus ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus. Teismas, apžvelgęs Metodikos nuostatas ir ESTT išaiškinimus (byla Nr. C-434/124), nurodė, kad atsakovas turėjo nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pagrindžia buvus sąmoningą susitarimą tarp paramos gavėjų (pareiškėjo ir UAB „Manufakta“) vien tik gauti paramą, pažeidžiant paramos tikslus, t. y. neketinant jų pasiekti. Tačiau Sprendime atsakovas tik išvardija nustatytas faktines aplinkybes, bet visiškai nepateikia motyvų, kaip jos patvirtina, kad buvo paramos gavėjų susitarimas, veiksmų derinimas ir kad vienintelis šių veiksmų tikslas pareiškėjui buvo gauti paramą, o ne įgyvendinti tikslus, kuriems pasiekti parama skirta.

35. Teismas pažymėjo, jog Sprendimo dalyje „Dėl subjektyvių elementų“ kaip viena iš aplinkybių, neva patvirtinančių sąmoningo veiksmų derinimo faktą, nurodoma UAB „Manufakta“ projekto įgyvendinimo vietos pasikeitimai 3 kartus, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats atsakovas leido UAB „Manufakta“ pakeisti vietos projekto įgyvendinimo vietą pastate, kuriame veiklą vykdo ir pareiškėjas, o pareiškėjas su tuo nėra niekaip susijęs. Be to, Sprendime nėra jokių argumentų, kodėl aplinkybė, kad UAB „Manufakta“ pakeitė projekto įgyvendinimo vietą, rodo buvus susitarimą tarp įmonių, jeigu tokiam pakeitimui yra objektyviai pateisinamos priežastys, susijusios su veiklos efektyvumu, kurias nurodė UAB „Manufakta“ (t. y. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikia ne viena įmonė, kuri yra UAB „Manufakta“ tiekėja, todėl sprendimas perkelti veiklą iš atokios, sunkiau pasiekiamos vietos šalia savo tiekėjų yra logiškas bei ekonomiškai pagrįstas). Be to, iš Sprendimo turinio matyti, kad UAB „Manufakta“ projekto įgyvendinimo vietą pakeitė tik po 1 metų veiklos kitame pastate, kas rodo, kad ji, gavusi paramą, bandė veiklą vykdyti kitu adresu, tačiau susidūrė su tam tikrais sunkumais. Atsakovas nenustatė, kad UAB „Manufakta“ nurodytos priežastys dėl veiklos vietos pakeitimo neatitinka tikrovės, o tik buvo siekta nesąžiningo veiksmų derinimo su pareiškėju, todėl Sprendime nurodoma aplinkybė, kad UAB „Manufakta“ pakeitė projekto įgyvendinimo vietą, neįrodo susitarimo tarp paramos gavėjų.

36. Teismo vertinimu, vien aplinkybės, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. pateikė UAB „Manufakta“ komercinį pasiūlymą dėl padėklų gamybos įrangos ir padėklų šablonų, nurodymas Sprendime niekaip nepaaiškina, kuo tai susiję su subjektyviu elementu – sąmoningu veiksmų derinimu vien tik paramai gauti. Teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas pareiškėjui dalyvauti kitų subjektų, įskaitant UAB „Manufakta“, vykdomuose pirkimuose, o tai, kad UAB „Manufakta“ nepriėmė pareiškėjo pasiūlymo, tik patvirtina, kad šis pasiūlymas bendrovei netiko dėl komercinių priežasčių, o tai rodo, kad šios įmonės sąmoningai nebendradarbiauja, pažeisdamos paramos tikslus.

37. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, Sprendime nurodydamas, jog pareiškėjas 2023 metais pardavė spygliuočių ir tarinių lentų pagal PVM sąskaitas faktūras, iš kurių UAB „Manufakta“ išrašytos sudaro 94 proc. bendrovės pajamų, motyvuotai nepaaiškino, kaip tai susiję su subjektyviais elementais. Viena vertus, pareiškėjas teigė, kad didžioji dalis pajamų, gautų iš UAB „Manufakta“, buvo gauta už produkciją, pagamintą ne pagal paramos lėšas įsigyta įranga, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad nebuvo jokio susitarimo naudoti įrangą, įgytą už paramos lėšas. Kita vertus, UAB „Manufakta“ nėra draudžiama pirkti pareiškėjo gaminamą galutinę produkciją, kuri jai yra žaliava galutiniam produktui – mediniams padėklams – gaminti, jeigu nėra įrodymų, kad pareiškėjas iš UAB „Manufakta“ pagal susitarimą gauna papildomą komercinę naudą, t. y. neįrodoma bendra veikla siekiant galutinio rezultato – pareiškėjo pajamų ir iš medinių padėklų prekybos. Teismas akcentavo, kad teisės aktai neįpareigoja medinių padėklų ruošinius ir pačius medinius padėklus gaminti tik vienam gamintojui viename gamybos procese, jeigu tokie du gamybos procesai yra visiškai savarankiška dviejų skirtingų įmonių veikla. Atitinkamai ir jų komerciniai santykiai perkant vienos įmonės galutinę produkciją, kuri reikalinga kitai įmonei, siekiant pagaminti kitą savo gaminamą galutinį produktą, savaime neįrodo nesąžiningo dviejų įmonių veiksmų derinimo ir veikimo kaip vieno ūkio subjekto.

38. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas tik 2023 m. spalio 16 d. už paramą įsigijo įrangą, su kuria produkciją pradėjo gaminti 2023 m. lapkričio mėn. Tai nėra nauja veikla pareiškėjui, nes jis visą laiką gamino lentas ir tarinę medieną, šia veikla užsiėmė dar iki UAB „Manufakta“ įsteigimo. Ši veikla nekito ir po paramos gavimo, o pareiškėjas niekada nevykdė veiklos, kuria verčiasi UAB „Manufakta“. Kai UAB „Manufakta“ 2023 m. sausio 9 d. tapo pareiškėjo klientu, pareiškėjo tiekiama tarinė mediena bendrovei dar buvo pagaminta su senąja įranga, o ne su įranga.

39. Teismas konstatavo, kad Sprendime nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas sąmoningai derino veiksmus gauti paramą, dirbtinai išskaidant vieningą gamybos procesą su UAB „Manufakta“, yra neatitinkantys nustatytų aplinkybių, nes pareiškėjo veikla nei iki paramos gavimo, nei po jos nepasikeitė ir nebuvo bei nėra susijusi su medinių padėklų gamyba, kuria užsiima UAB „Manufakta“. Sprendime nėra motyvų, kaip dėstomos aplinkybės patvirtina, kad buvo paramos gavėjų susitarimas, veiksmų derinimas, siekiant nepagrįstai gauti paramą, ir nėra motyvų, kad vienintelis šių veiksmų tikslas pareiškėjui buvo gauti paramą, o ne įgyvendinti tikslus, kuriems pasiekti ji skirta. Nesant tokio pobūdžio argumentų, Sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir dėl subjektyvių elementų nustatymo.

40. Teismas nurodė, kad Sprendimu sankcija pareiškėjui buvo skirta ir dėl to, jog pareiškėjas prie Paraiškos pridedamuose ir pagal atsakovo paklausimus pateiktuose dokumentuose pateikė neteisingą informaciją. Teismo vertinimu, Sprendime nėra nurodyta, kokie pareiškėjo prie Paraiškos pridėti dokumentai yra neteisingi, nėra įvardytas nė vienas konkretus dokumentas, kurį atsakovas laikė klaidinančiu (neteisingu), ir nėra argumentų, kodėl tokia išvada daroma. Šiame kontekste teismas akcentavo Administravimo taisyklių 18.1.9.3. punkte įtvirtintą prezumpciją, kad pareiškėjas teikia teisingą informaciją. Kadangi Sprendime nėra nurodyta, kokia pareiškėjo kartu su Paraiška pateikta informacija neatitinka tikrovės, toks Sprendime nurodytas teiginys nėra pagrįstas jokiais motyvais ir nesudaro pagrindo skirti sankciją.

41. Teismas pažymėjo, jog Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidimo tyrimo metu pagal paklausimą nepateikė 3 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurias pateikė UAB „Manufakta“ ir kurios yra įtrauktos į VMI registrus, kad pareiškėjas ir UAB „Manufakta“ pagal paklausimą pateikė skirtingus PVM sąskaitų faktūrų Nr. H2023 046 ir Nr. H2023 051 apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškėjas nepateikė informacijos, turinčios reikšmės tinkamai projekto kontrolei vykdyti. Teismas, vertindamas šios atsakovo išvados pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2023 m. gruodžio 11 d. paklausimą, 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė su Projekto vykdymu susijusią informaciją ir paaiškinimus, o, atsakydamas į atsakovo 2024 m. sausio 15 d. papildomą paklausimą, 2024 m. vasario 12 d. pateikė atsakovo prašomą informaciją. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovo teiginys, jog pareiškėjas pateikė informaciją tik apie 4 UAB „Manufakta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neatitinka tikrovės, nes atsakovas nepaneigė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. pateikė 2022 metų ir 2023 metų pardavimo sąskaitų faktūrų žurnalus, iš kurių matyti visos per šį laikotarpį pareiškėjo klientams pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Kitaip tariant, pareiškėjas pateikė informaciją apie visas UAB „Manufakta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl tai, kad nebuvo pateiktos pačios 3 PVM sąskaitos faktūros, nereiškia, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie jas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tokios informacijos neslėpė ir nesiekė klaidinti atsakovo, nes nepateiktos PVM sąskaitos faktūros yra nurodytos tiek pardavimo sąskaitų faktūrų žurnale, tiek VMI registre. Teismas pažymėjo, kad, jei atsakovui susipažinus su pardavimo sąskaitų faktūrų žurnalu reikėjo papildomos informacijos, jis galėjo dar kartą papildomai kreiptis į pareiškėją, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas prašė pareiškėjo pateikti konkrečias PVM sąskaitas faktūras, kurias pateikė UAB „Manufakta“, o pareiškėjas jų nepateikė. Taigi, atsakovui iš esmės buvo pateikta visa informacija apie pardavimus, ir nėra duomenų, kad atsakovas prašė ją patikslinti ir reikalavo konkrečių PVM sąskaitų faktūrų, todėl Sprendime nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė Vietos projekto kontrolei užtikrinti reikiamos informacijos, nėra pagrįsti.

42. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime ir Komisijos sprendime buvo nepagrįstai nustatyti 2 rizikos kriterijai ir tai turėjo įtakos nepagrįstam vertinimui, kad pareiškėjas ir UAB „Manufakta“ dirbtinai padalijo investicijas keletui skirtingų projektų, nors veikė kaip vienas ūkio subjektas. Sprendimas, vertinant objektyvius ir subjektyvius elementus, taip pat konstatuojant pažeidimus dėl kartu su Paraiška pateiktos ir vėliau Vietos projekto kontrolei užtikrinti teiktos informacijos, nėra motyvuotas pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus, todėl ir Komisijos sprendimas, kuriuo šie pažeidimai nebuvo įvertinti ir konstatuoti, yra nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus Sprendimo trūkumus, kurių nepagrįstai nenustatė Komisija, nusprendė panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą, kaip savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams.

43. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas, tenkino ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. priteisė 22,50 Eur žyminį mokestį.