Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-397-730/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-25
Bylos Nr.: e2A-397-730/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01929-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: I. J.
Atsakovas: M. J.
Trečiasis asmuo: Bigbank

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-397-730/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01929-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.3.5.2.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. ir atsakovo M. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, leidimo išvežti į užsienį, išlaikymo bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, kreditinių įsipareigojimų vykdymo, kompensacijos už asmeninių prievolių įvykdymą priteisimo, trečiasis asmuo Bigbank, AS, filialas, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1.1. iš atsakovo nepilnamečių G. J. ir I. J. išlaikymui priteisti po 300 Eur periodinių išmokų kiekvienai nuo turtinių santykių nutraukimo dienos – (duomenys neskelbtini) – iki 2022 m. gruodžio 31 d. imtinai, bei po 400 Eur kiekvienai nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės: G. J. iki (duomenys neskelbtini), I. J. iki (duomenys neskelbtini) imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 1.2. Leisti išvykti su nepilnametėmis dukromis G. J. ir I. J. pastoviam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) be atsakovo, vaikų tėvo sutikimo; 1.3. Nustatyti šią atsakovo ir nepilnamečių dukterų G. J. ir I. J. bendravimo tvarką – vaikams gyvenant Lietuvos Respublikoje: 1.3.1. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., nustatytu laiku atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. 1.3.2. Atsakovas bendrauja su dukromis kalendorinių metų nelyginių savaičių trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val., nustatytu laiku atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. 1.3.3 Atsakovas bendrauja su dukromis kalendorinių metų lyginių savaičių antradieniais nuo 17 val. iki 20 val. ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val., nustatytu laiku atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. 1.3.4. Nustatyti, kad žemiau nurodoma bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš įprastinę tvarką bendraujant savaitgaliais bei darbo dienomis: 1.3.5. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienų lyginių metų šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis, paima dukras iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 16 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.; 1.3.6. Atsakovas bendrauja su dukromis, paima dukras iš jų gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 31 d. 16 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą kitą dieną – lyginių metų sausio 1 d., iki 19 val.; 1.3.7. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienų nelyginių metų šv. Velykų dienomis, paima dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 16 val. ir grąžinat dukras į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą antrąją šv. Velykų dieną iki 19 val.; 1.3.8. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienų nelyginių metų šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis nuo šv. Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) 16 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.; 1.3.9. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienais lyginiais metais, gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki kitos dienos, tai yra nelyginių metų sausio 1 d. 19 val.; 1.3.10. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienų lyginių metų šv. Velykų dienomis nuo pirmosios šv. Velykų dienos 16 val. iki antrosios šv. Velykų dienos 19 val.; 1.3.11. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 19 val.; 1.3.12. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį). 1.3.13. Atsakovas praleidžia su dukromis vasaros atostogas (ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų) nepertraukiamai, suderinęs atostogų laiką su ieškove prieš 1 kalendorinį mėnesį iki planuojamos / pageidaujamos atostogų pradžios, bendrauja nuo 11 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 19 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos. 1.3.14. Ieškovė praleidžia su dukromis vasaros atostogas (ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų) nepertraukiamai, informuodama atsakovą apie jos ir dukrų atostogų pradžią prieš vieną kalendorinį mėnesį iki planuojamos atostogų pradžios. 1.3.15. Atsakovas savo bendravimo su dukromis metu privalo užtikrinti dukrų dalyvavimą ugdymo įstaigose, būreliuose. 1.3.16. Ieškovė apie negalėjimą atsakovui bendrauti su dukromis dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure) ir (arba) nepilnamečių vaikų ligos, praneša atsakovui likus ne mažiau kaip 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios; 1.3.17. Atsakovas apie negalėjimą bendrauti su dukromis dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure), praneša ieškovei likus ne mažiau kaip prieš 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios; 1.3.18. Visais atvejais, atsakovui pasiimant dukras, abu tėvai atsižvelgia į dukrų interesus, jų aiškiai išreikštą (ne)norą bendrauti, sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaikų apsisprendimui; 1.3.19. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukromis internetinėmis ryšio priemonėmis, jeigu dukros turi tam reikiamą technikos įrangą, darbo dienomis nuo 20 val. iki 20.30 val., laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu, atsižvelgiant į vaikų amžių, miego ir poilsio režimą; 1.3.20. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti vienam su kitu dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų aptarimo / sprendimo, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma (skrydis lėktuvu ir pan.). 1.4. Nustatyti šią atsakovo ir nepilnamečių dukterų bendravimo tvarką vaikams gyvenant Norvegijos Karalystėje: 1.4.1. Savaitgaliais vaikai bendrauja su atsakovu internetinėmis nuotolinio ryšio priemonėmis programomis Viber, Messenger, Zoom, vaikų pasirinktu laiku; 1.4.2. Vaikų atostogų metu vaikai bendrauja su atsakovu Lietuvos Respublikoje šv. Kūčių, šv. Kalėdų ir šv. Velykų atostogų metu – vaikų kelionės iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos dalijamos tarp tėvų pusiau, atsakovui apmokant vaikų kelionę iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, ieškovei apmokant vaikų kelionę iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 1.4.3. Vasaros atostogų metu vaikai bendrauja su tėvu Lietuvos Respublikoje keturias savaites paeiliui, atostogų pradžios ir pabaigos momentą ieškovė praneša atsakovui ne vėliau nei prieš vieną mėnesį; 1.5. Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.6. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))l 1.7. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilius – „Opel Zafira“, „Mercedes-Benz 210“; 1.8. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise televizorių „Phillips“ – 300 Eur vertės, minkštąjį kampą – 300 Eur vertės, sofą-lovą – 200 Eur vertės, valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 200 Eur vertės, staliuką – 100 Eur vertės, komodą – 150 Eur vertės, spintelę – 30 Eur vertės, skalbyklę – 100 Eur vertės, 2 krištolinius šviestuvus – 300 Eur vertės, šaldytuvą – 500 Eur vertės, orkaitę – 400 Eur vertės, dujinį paviršių – 300 Eur vertės, dujinę „Gorenje“ – 100 Eur vertės, gartraukį – 150 Eur vertės; 1.9. Nustatyti, kad santuokos metu ieškovės 2020 m. rugpjūčio 8 d. su „Bigbank“, AS, filialu sudaryta vartojimo kredito sutartis yra asmeninė ieškovės prievolė, kurią ir toliau asmeniškai vykdys ieškovė; 1.10 Nustatyti, kad iki santuokos sudarymo atsakovo 2008 m. kovo 6 d. su akcine bendrove „Swedbank“ banku sudaryta kredito sutartis yra asmeninė atsakovo prievolė, kurią ir toliau asmeniškai vykdys atsakovas; 1.11 Nustatyti, kad santuokos metu atsakovo 2017 m. kovo 31 d. su akcine bendrove „Swedbank“ banku sudaryta vartojimo kredito sutartis yra asmeninė atsakovo prievolė, kurią ir toliau po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovas; 1.12 Priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, iš dalies įvykdant asmeninę atsakovo prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2008 m. kovo 6 d. kredito sutartis; 1.13 Priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, iš dalies įvykdant asmeninę atsakovo prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2017 m. kovo 31 d. kredito sutartį; 1.14 Atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitų, iš atsakovo ieškovei priteisti 21 783,36 Eur kompensacijų už įgyto santuokos metu turto padalijimą ir asmeninių prievolių vykdymą bendromis sutuoktinių lėšomis santuokos metu; 1.15 Priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo momento – 2021 m. kovo 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1.16 Priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto ieškinio pagrindas:

2. Nurodo, kad 2023 m. sausio 18 d. daliniu teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė, siekdama geresnio darbo užmokesčio, su vaikais, kartu su trečiojo vaiko tėvu nori išvykti į (duomenys neskelbtini). Teigia, kad vaikams nebus užkirstas kelias grįžti į Lietuvos Respubliką, bendrauti su tėvu, o ir sulaukę pilnametystės galės spręsti, kur jiems gyventi, todėl prašo teismo leisti išvykti su nepilnametėmis dukromis pastoviam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo. Nurodo, kad po pradinio ieškinio pateikimo pasikeitė aplinkybės, didėjo mėnesinė alga, dėl to prašo dukrų išlaikymui nuo turtinių santykių nutraukimo dienos 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d. imtinai priteisti po 300 Eur bei po 400 Eur kiekvienai dukrai nuo 2023 m. sausio 1 d. iki kiekvienos jų pilnametystės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu išvežti vaikus gyventi į (duomenys neskelbtini), kadangi bus pažeisti nepilnamečių vaikų bei atsakovo interesai. Ieškovė apriboja vaikams galimybes bendrauti su seneliais ir kitais artimaisiais iš tėvo pusės, o ir be to, vaikai gali patirti stresą pasikeitus jų aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tikėjimui, kadangi (duomenys neskelbtini) oficiali religija yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų apie gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Mano, kad, ieškovei išvykus, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Taip pat nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, kadangi atsakovas išlaikymą moka ir jis yra optimalus. Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo nurodo, jog, ieškovei neketinant gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovui yra būtini žemės sklypai toliau tęsti žemės ūkio veiklą. Mano, kad žemės ūkio paskirties turtas turi atitekti tam asmeniui, kuris šią žemę dirba ir naudoja žemės ūkio veiklai. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo atsakovas nurodė, jog nesutinka, jog už atsakovo asmeninę prievolę buvo mokėta iš bendrų šeimos lėšų, kadangi atsakovas turėjo asmeninių pajamų už laikotarpį nuo 2000 iki 2006 metų, tačiau negali pateikti pajamų deklaracijų dėl suėjusių senaties terminų. Ieškovė privalo įrodyti, jog mokėjimai buvo vykdomi iš bendrų šeimos lėšų. Kadangi tokių įrodymų atsakovė nepateikė, todėl mano, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo negali būti tenkinamas. Dėl ieškovės reikalaujamos piniginės kompensacijos, kylančios iš 2017 m. kovo 31 d. su akcine bendrove „Swedbank“ sudarytos vartojimo kredito sutarties, atsakovas nesutinka, kadangi ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad vartojimo kreditas buvo panaudotas atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto remontui. Atsakovas nurodo, kad piniginė prievolė atsirado santuokos metu, ji buvo skirta transporto priemonės, kuria naudojosi ir šiuo metu naudojasi ieškovė, įsigijimui, tai yra susijusi su šeimos interesais, todėl ši prievolė negali būti laikoma asmenine atsakovo prievole. Atsakovas neneigia, kad turi pinigines prievoles kreditoriui, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad už šią prievolę yra mokama bendrais šeimos finansais. Atsakovas yra nurodęs, kad jis iki santuokos sudarymo turėjo asmeninių lėšų, todėl ieškovės teiginiai, kad neva prievolės yra vykdomos bendromis šeimos lėšomis, yra nepagrįsti.

4. Institucija išvadoje nurodė, jog nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė galbūt netinkamai rūpintųsi šalių dukterimis ar kad jų tarpasmeniniai santykiai būtų disfunkciniai. Dėl išvykimo kartu su nepilnametėmis dukromis gyventi į užsienį nurodo, kad atsakovas neneigia fakto, kad su vaikais bendrauja nenuosekliai, jų tarpusavio ryšys nėra pastovus. Apie galbūt itin emociškai glaudų ryšį su tėvu nepasisako ir šalių nepilnametės dukros. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečių mergaičių santykis su išplėstine šeima (iš tėvo pusės) būtų glaudus ar ypač didelis prisirišimas prie šios aplinkos. Patvirtintus bendravimo tvarkos projektą vaikams galbūt gyvenant (duomenys neskelbtini), atsakovui užtikrinama teisė su vaikais leisti laiką visų jų atostogų metu per mokslo metus, o tai reiškia, jog ir per visas didžiąsias metų šventes bei pusę vasaros atostogų; neprieštaraujama dėl atsakovo svečiavimosi ir bendravimo su dukterimis (duomenys neskelbtini). Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ribojamos atsakovo galimybės dalyvauti dukrų priežiūroje ir jų ugdyme. Dėl išlaikymo dydžio nurodo, kad vertinant situaciją per geriausių vaikų poreikių ir jų interesų prizmę, atsižvelgiant į jų amžių bei kintančius / didėjančius poreikius, sutinkama, jog vaikų išlaikymui prašoma priteisti suma po 400 eurų kas mėnesį nėra per didelė, tačiau jos pagrįstumas turi būti objektyviai įvertinamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, netenkino ieškovės prašymo leisti išvykti su nepilnametėmis dukromis pastoviam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo, nustatė atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką: 1. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., nustatytu laiku atsakovui paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 2. Atsakovas bendrauja su dukromis kalendorinių metų nelyginių savaičių trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val., nustatytu laiku atsakovui paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 3. Atsakovas bendrauja su dukromis kalendorinių metų lyginių savaičių antradieniais nuo 17 val. iki 20 val. ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val., nustatytu laiku atsakovui paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 4. Nustatyti, kad žemiau nurodoma bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš įprastinę tvarką bendraujant savaitgaliais bei darbo dienomis: 5. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienų lyginių metų šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 16 val. ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.; 6. Atsakovas bendrauja su dukromis, paima dukras iš jų gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 31 d. 16 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą kitą dieną – lyginių metų sausio 1 d., iki 19 val.; 7. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienų nelyginių metų šv. Velykų dienomis, paima dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 16 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą antrąją šv. Velykų dieną iki 19 val.; 8. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienų nelyginių metų šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis nuo šv. Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) 16 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.; 9. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienais lyginiais metais gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki kitos dienos, tai yra nelyginių metų sausio 1 d., 19 val.; 10. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienų lyginių metų šv. Velykų dienomis nuo pirmosios šv. Velykų dienos 16 val. iki antrosios šv. Velykų dienos 19 val.; 11. Atsakovas bendrauja su dukromis kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 19 val.; 12. Ieškovė su dukromis bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį); 13. Atsakovas praleidžia su dukromis vasaros atostogas (ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų) nepertraukiamai, suderinęs atostogų laiką su ieškove prieš vieną kalendorinį mėnesį iki planuojamos / pageidaujamos atostogų pradžios, bendrauja nuo 11 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 19 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos; 14. Ieškovė praleidžia su dukromis vasaros atostogas (ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų) nepertraukiamai, informuodama atsakovą apie jos ir dukrų atostogų pradžią prieš 1 kalendorinį mėnesį iki planuojamos atostogų pradžios; 15. Ieškovas savo bendravimo su dukromis metu privalo užtikrinti dukrų dalyvavimą ugdymo įstaigose, būreliuose; 16. Ieškovė apie negalėjimą atsakovui bendrauti su dukromis dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure) ir (arba) nepilnamečių vaikų ligos, praneša atsakovui likus ne mažiau kaip 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios; 17. Atsakovas apie negalėjimą bendrauti su dukromis dėl svarbių priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais (force majeure), praneša ieškovei likus ne mažiau kaip prieš 2 val. iki sutarto bendravimo laiko pradžios; 18. Visais atvejais, atsakovui pasiimant dukras, abu tėvai atsižvelgia j dukrų interesus, jų aiškiai išreikštą (ne) norą bendrauti, sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaikų apsisprendimui; 19. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukromis internetinėmis ryšio priemonėmis, jeigu dukros turi tam reikiamą technikos įrangą, darbo dienomis nuo 20 val. iki 20.30 val. laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu, atsižvelgiant į vaikų amžių, miego ir poilsio režimą; 20. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti vienam su kitu dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų aptarimo / sprendimo, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma (skrydis lėktuvu ir pan.), priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų kiekvienai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistinos sumos dydį sumažinant 2021 m. kovo 18 d. teismo nutartimi taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis sumokėtų išmokų dydžiu iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, išlaikymą pervedant į ieškovės I. J. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilius „Opel Zafira“, „Mercedes-Benz 210“, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise televizorių „Phillips“ – 300 Eur vertės, minkštąjį kampą – 300 Eur vertės, sofą-lovą – 200 Eur vertės, valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 200 Eur vertės, staliuką –100 Eur vertės, komodą – 150 Eur vertės, spintelę – 30 Eur vertės, skalbyklę – 100 Eur vertės, 2 krištolinius šviestuvus – 300 Eur vertės, šaldytuvą – 500 Eur vertės, orkaitę – 400 Eur vertės, dujinį paviršių – 300 Eur vertės, dujinę „Gorenje“ – 100 Eur vertės, gartraukį – 150 Eur vertės, nustatyti, kad santuokos metu ieškovės 2020 m. rugpjūčio 8 d. su „Bigbank“, AS, filialas sudaryta vartojimo kredito sutartis yra asmeninė ieškovės prievolė, kurią ir toliau asmeniškai vykdys ieškovė, nustatyti, kad iki santuokos sudarymo atsakovo 2008 m. kovo 6 d. su akcine bendrove „Swedbank“ banku sudarytos kredito sutartys yra asmeninė atsakovo prievolė, kurią ir toliau asmeniškai vykdys atsakovas, nustatyti, kad santuokos metu atsakovo 2017 m. kovo 31 d. su akcine bendrove „Swedbank“ banku sudaryta vartojimo kredito sutartis yra asmeninė atsakovo prievolė, kurią ir toliau po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas, priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, iš dalies įvykdant asmeninę atsakovo prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2008 m. kovo 6 d. kredito sutartis, priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, iš dalies įvykdant asmeninę atsakovo prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2017 m. kovo 31 d. kredito sutartį, atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 22 876,86 Eur kompensacijų už įgyto santuokos metu turto padalijimą ir asmeninių prievolių vykdymą bendromis sutuoktinių lėšomis santuokos metu, priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo momento 2021 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo 2 649,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteisti iš atsakovo 387,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, 756,28 Eur žyminį mokestį ir 7,91 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

6. Dėl leidimo išvykti nepilnamečiams vaikams su ieškove pastoviam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad šioje byloje 2023 m. sausio 18 d. daliniu sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta Lietuvos Respublikoje kartu su ieškove. Atsakovas su leidimo suteikimu nesutinka. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė akcentuoja tik materialinius vaiko poreikius ignoruodama kitus jų poreikius, tai yra socialinį, kultūrinį ryšį, o ir be to, nutrūktų vaikų ugdymo procesas, atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad vaikų išvežimas nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) neigiamai paveiktų jų interesus, dėl to atsisakė tenkinti reikalavimą dėl leidimo suteikimo vaikams išvežti į užsienį.

7. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo teismas nurodė, kad netenkinus ieškovės reikalavimo leisti ieškovei su vaikams išvykti į (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo spręsti dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dalies, dėl bendravimo nustatymo tvarkos vaikams gyvenant (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą bendravimo tvarkos projektą vaikams gyvenant Lietuvos Respublikoje, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, į tai, jog vaikai nori bendrauti su tėvu, nusprendė nustatyti bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais projektą.

8. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo nurodė, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, verčiasi individualia veikla, prekiauja malkomis ir turi asmenino turto. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose. Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į tai, jog vaikams yra mokama 85,50 Eur išmoka, į tai, kad atsakovo turimas turtas yra gerokai didesnis nei ieškovės ir jis yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas, nusprendė iš atsakovo priteisti po 300 Eur vaikams, kiekvienam vaikui mokamomis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistinos sumos dydį sumažinant 2021 m. kovo 18 d. nutartimi taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis sumokėtų išmokų dydžiu iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

9. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo tris žemės sklypus. Ieškovė prašo 7 470 Eur vertės sklypą priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti likusius 965 Eur vertės sklypus. Atsakovas su tokiu turto padalijimu nesutinka, ieškovei išvykus gyventi į užsienį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad atsakovas prieštaravimų dėl turto padalijimo ieškovei likus gyventi Lietuvos Respublikoje nereiškė, dėl to nusprendė tenkinti šią ieškovės reikalavimo dalį, priteisiant iš atsakovo ieškovei kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą.

10. Dėl kilnojamojo turto padalijimo nurodė, kad santuokos metu atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: automobiliai – „Opel Zafira“ ir „Mercedes-Benz 210“, kuriuos ieškovė prašo priteisti atsakovui, priteisiant ieškovei kompensaciją. Teismas atsižvelgęs, jog minėtos transporto priemonės yra reikalingos atsakovui, nusprendė ieškovės reikalavimą tenkinti, priteisiant ieškovei pusę šios automobilių vertės. Dėl buitinių daiktų padalijimo teismas nurodė, ieškovė prašė priteisti atsakovui buitinius daiktus, priteisiant ieškovei kompensaciją. Atsakovas su tuo nesutikdamas nurodo, kad daiktai jam nėra reikalingi. Teismas atsižvelgęs, jog ginčo atveju ieškovė išsikraustė iš namų, išsinuomojo kitą gyvenamąją patalpą, nutarė ieškovės reikalavimą tenkinti, priteisiant ieškovei iš atsakovo pusę daiktų vertės.

11. Dėl kreditinių įsipareigojimų teismas nurodė, kad iki šalių santuokos 2008 m. kovo 6 d. atsakovas su akcine bendrove „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią gavo 52 000,80 Eur kreditą namo su priklausiniais ir sklypu įsigijimui. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti iš atsakovo pusę sumos, sumokėtos už nurodytą kredito sutartį, tai yra 14 823,11 Eur. Teismas nustatė, kad už šį kreditą iš viso buvo sumokėta 29 646,22 Eur suma. Teismas atsižvelgęs į tai, kad lėšos buvo mokamos po santuokos sudarymo, į tai, kad prievolių vykdymas yra susijęs su šeimos interesais, šią ieškovės ieškinio dalį tenkino, priteisė ieškovei dalį sumokėtos skolos, tai yra 14 823,11 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat su akcine bendrove „Swedbank“ 2017 m. kovo 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią gavo 10 000 Eur kreditą būsto remontui, kurį panaudojo automobilio įsigijimui, dėl to teismas nusprendė ieškovei priteisti pusę šios sumos, tai yra 2511, 25 Eur. Pažymėjo, kad tos vartojimo kredito sutartys, kurios ieškovės įgytos asmeniniams poreikiams tenkinti, lieka asmenine ieškovės prievole.

12. Dėl atsakovei priteistinos kompensacijos ir nurodė, kad, atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitą, atsakovo mokėtina kompensacija ieškovės naudai sudaro 22 876,86 Eur (3 735 Eur vertės žemės sklypas, 575 Eur vertės automobilis „Opel Zafira“, 150 Eur vertės automobilis „Mercedes-Benz“, 1 565 Eur vertės kilnojamieji daiktai, 14 823,11 Eur kompensacija už atsakovo asmeninę prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), 2 511,25 Eur kompensacija už ieškovo asmeninę prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 482,50 Eur kompensacija atsakovui = 22 876,86 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 400 Eur periodinių išmokų kiekvienai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistinos sumos dydį sumažinant 2021 m. kovo 18 d. teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sumokėtų išmokų dydžiu iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė neperžengdamas 2023 m. minimalios algos dydžio ribų, tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių. Teigia, kad mėnesinė alga nėra reikalaujanti ypatingo ir išsamaus pagrindimo, o teismas turėjo atsižvelgti į nepilnamečių vaikų poreikius. Mano, kad teismas taip pat nepagrįstai mažino vaikams priteistino išlaikymo dydį atsižvelgdamas į tai, jog yra mokama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, kadangi išmokų dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi, o ir be to, tai savaime nemažina priteistino išlaikymo dydžio.

13.2. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovo darbo užmokestis kasmet didėja, o ta aplinkybė, jog atsakovas turi įsiskolinimų kredito įstaigoms, nesudaro pagrindo mažinti vaikams priteistino išlaikymo. Teigia, kad apeliantės prašomas priteisti po 400 Eur išlaikymas vaikams yra atitinkantis vaikų amžių, nėra aiškiai per didelis, o ir be to, reikia atsižvelgti į tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove nuomojamame būste ir jai tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas yra pajėgus teikti dukroms ieškovės prašomą nustatyti išlaikymo sumą.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

14.1. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo, mano, kad teismas tinkamai nenustatė vaikų poreikių, neįvertino turtinės padėties. Teigia, jog antstolė yra priskaičiavusi 5 540 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o ir be to, taikant indeksaciją, mokėtina išlaikymo suma yra 404 Eur kiekvienam vaikui. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog kiekvienam vaikui reikalinga po 400 Eur suma. Teigia, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nuolat dirba viršvalandžius, todėl galimybės susirasti papildomo darbo neturi.

14.2. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas 2021–2022 metais gavo dideles pajamas, tai yra, jo pajamos kas mėnesį sudarė 4 394, 63 Eur, atsakovo teigimu, ieškovė klaidina teismą, kadangi atsakovo pateiktos deklaracijos patvirtina, jog 2019 metais visa bendra pajamų suma, neišskaičiavus mokesčių, sudaro 6 802,82 Eur, be to, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas verčiasi medienos prekyba, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas iš šios veiklos gavo mažas pajamas, tai yra, pajamos 2019 metais sudarė 1 434 eurus, 2020 metais – 1 536,53 euro, 2021 metais – 1 254 Eur, tai yra, sumos nėra didelės.

Šalies argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: 1. Priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 250 Eur periodinių išmokų kiekvienai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)); 2. Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise televizorių „Philips“ – 300 Eur vertės, minkštąjį kampą – 300 Eur vertės, sofą-lovą – 200 Eur vertės, valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 200 Eur vertės, staliuką –100 Eur vertės, komodą – 150 Eur vertės, spintelę – 30 Eur vertės, skalbyklę – 100 Eur vertės, 2 krištolinius šviestuvus – 300 Eur vertės, šaldytuvą – 500 Eur vertės, orkaitę – 400 Eur vertės, dujinį paviršių – 300 Eur vertės, dujinę „Gorenje“ – 100 Eur vertės, gartraukį – 150 Eur vertės; 3. Nustatyti, kad santuokos metu atsakovo 2017 m. kovo 31 d. su akcine bendrove „Swedbank“ banku sudaryta vartojimo kredito sutartis yra bendra atsakovo ir ieškovės piniginė prievolė, kurią ir toliau po santuokos nutraukimo solidariai vykdys atsakovas ir ieškovė; 4. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovei 14 823,11 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, iš dalies įvykdant asmeninę ieškovo prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2008 m. kovo 6 d. kredito sutartis; Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 511,25 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, iš dalies įvykdant asmeninę ieškovo prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2017 m. kovo 31 d. kredito sutartį; 6. panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 22 876,86 Eur kompensacijų už įgyto santuokos metu turto padalijimą ir asmeninių prievolių vykdymą bendromis sutuoktinių lėšomis santuokos metu ir sumažinti M. J. mokėtinos kompensacijos dydį 4 000 eurų suma už ieškovei santuokos nutraukimo metu dovanotą 4 000 eurų vertės automobilį „Toyota Avensis“; 7. panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo momento iki sprendimo įvykdymo; 8. pakeisti sprendimo ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; 9. priteisti atsakovui iš ieškovės visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo nurodo, kad teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovės gaunamas pajamas. Teigia, kad antstolė ieškovui yra apskaičiavusi 5 540 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Mano, kad priteistas išlaikymas neatitinka realių vaikų poreikių, atsakovo galimybių teikti tokį išlaikymą, o vaikų išlaikymo našta yra perkeliama tik atsakovui. Teigia, kad dirba viršvalandžius, o dėl geopolitinių priežasčių jo pajamos yra sumažėjusios, tai yra sudaro apie 1 579, 13 Eur per mėnesį. Teigia, jog teismas taikydamas minimalios mėnesinės algos dydį sudarė tokią situaciją, jog antstolė apskaičiavo 5 440 Eur skolą, tuo atsakovui sukeliant sudėtingą finansinę padėtį. Pažymi, jog atsakovo pajamos priešingai nei įrodinėja ieškovė nebuvo didelės, atsakovas taip pat gavo mažai pajamų iš medienos prekybos veiklos.

15.2. Dėl turto padalijimo nurodo, kad teismas pripažino, jog atsakovo dovanotas automobilis ieškovei santuokos metu yra asmeninė jos nuosavybė, tačiau, atsakovo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad automobilis buvo dovanotas skyrybų metu, todėl teisinga būtų mažinti 4 000 Eur suma mokėtiną kompensaciją. Dėl daiktų padalijimo nurodo, kad ieškovė neteikė įrodymų apie daiktų vertę, todėl teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo jokiais įrodymais dėl turto vertės. Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog ieškovei daiktai nėra reikalingi, kadangi ji pakeitė gyvenamąją vietą, kadangi ieškovė neteikė duomenų, kad daiktų nėra galima pritaikyti naujoje gyvenamojoje vietoje.

15.3. Dėl jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 14 823,11 Eur kompensacija už santuokos metu mokėtą kreditą. Mano, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neįvertino, kad ieškovas turėjo pajamų mokėti kreditą asmeniškai, o ir ieškovė neįrodė, kad jos prašoma priteisti kompensacija buvo sumokėta iš bendrų šeimos lėšų. Teigia, jog dėl senaties negali gauti 2000 - 2006 metų deklaracijų, patvirtinančių jo pajamas. Pažymi, kad ieškovė ir šeima buvo aprūpinta gyvenamuoju plotu, atsakovas mokėdavo kredito įmokas ir visus mokesčius, dėl to ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.

15.4. Dėl ieškovės reikalaujamos piniginės kompensacijos, kylančios iš 2017 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutarties, nurodo, kad teismas nepagrįstai piniginę prievolę pagal šią sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad paskola buvo suteikta būsto remontui, kadangi lėšos buvo panaudotos „Toyota Avensis“ įsigijimui, kuris priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad ginčo vartojimo kreditas gautas santuokos metu, lėšos buvo panaudotos automobilio įsigijimui šeimos interesams tenkinti, todėl prievolė negali būti laikoma asmenine atsakovo prievole. Mano, jog prievolė pagal minėtą kredito sutartį turi būti pripažinta solidaria.

Atsiliepimas

16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

16.1. Dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad atsakovas gaudavo pajamas tiek iš darbinės veiklos, tiek ir iš su ne darbo santykiais nesusijusios veiklos, be to, priešingai nei įrodinėja atsakovas, valstybės mokami pinigai vaikams nėra pagrindas mažinti vaikams išlaikymą. Pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jo turtinė padėtis yra geresnė, o ir be to, atsakovas turi galimybę užsitikrinti didesnes pajamas. Nurodo, kad visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

16.2. Dėl kilnojamojo turto padalijimo nurodo, kad atsakovo reikalavimas prieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams, atsižvelgiant į byloje pirmosios instancijos teismo visapusiškai įvertintas ir nurodytas aplinkybes, kad ieškovė išsikraustė iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto ir su vaikais išsinuomojo kitą gyvenamąjį būstą su baldais bei buitine technika, akivaizdu, jog ieškovei minėti kilnojamieji daiktai taip pat nėra reikalingi, nes nėra kur jų pritaikyti. Dėl kreditinių įsipareigojimų nurodo, kad ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išdėstytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas po 300 Eur periodinis kas mėnesį mokamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra nepakankamas ir turi būti padidintas iki 400 Eur sumos. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) taikymo kriterijaus, nepagrįstai prašomo priteisti išlaikymo dydį mažino remdamasis aplinkybe, jog yra mokamos išmokos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas po 300 Eur periodinėmis išmokomis yra viršijantis realius vaikų poreikius, neatitinka atsakovo finansinių galimybių teikti tokį išlaikymą ir turėtų būti sumažintas nuo 300 Eur iki 250 Eur sumos. Pažymi, kad priteistinas išlaikymo dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į valstybės mokamas išmokas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Teigia, kad atsakovo sąskaitos yra areštuotos, jis dirba viršvalandžius, dėl to neturi galimybės gauti daugiau pajamų, pajamos iš vykdomos medienos prekybos yra ganėtinai mažos, o dėl priteisto išlaikymo susidarė 5 540 Eur skola.

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei santuokoje su atsakovu gimė dvi dukros, tai yra G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 18 d. įsiteisėjusiu daliniu sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove. Ieškovė teikdama patikslintą ieškinį (2022 m. sausio 17 d.) teikė nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad dukrai G. J. yra reikalinga 660 Eur suma per mėnesį ir dukrai I. J. yra reikalinga 635 Eur suma. Ieškovė pateikusi patikslintą ieškinį (2023 m. gegužės 15 d.) nurodė, kad, atsižvelgiant į pasikeitusį MMA dydį, vaikams nuo turtinių santykių nutrūkimo su atsakovu dienos, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų būti priteista po 300 Eur suma ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės po 400 Eur suma jų poreikiams patenkinti.

21. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, tai yra teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

22. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, pirmiausia pažymi, kad atsakovas neteikia savo apskaičiavimų, kurios ieškovės nurodytos vaikų poreikių sumos (nutarties 20 punktas), atsakovo manymu, yra neprotingai didelės ir nepagrįstos, o tik abstrakčiai teigia, kad priteistas po 300 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis, yra perteklinis, neatitinkantis realių nepilnamečių vaikų poreikių. Pažymėtina, jog minėti skaičiavimai, jog G. J. yra reikalinga 660 Eur, o I. J. 635 Eur suma, buvo pateikti byloje 2022 m. sausio 17 d., tai yra daugiau kaip prieš dvejus metus, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos sumos šią dieną yra pakitusios tiek dėl infliacijos 2022–2024 metų laikotarpiu, tiek ir dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių. Teisėjų kolegijai įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgiant į tai, jog vaikų poreikiai nuolat didėja, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), pateiktas poreikių lenteles, nekyla esminių abejonių dėl vaikų poreikių ir joms reikalingų lėšų. O ir be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, ieškovė objektyviai patirs ir papildomų kasdienių, nenumatytų išlaidų, kurios yra būtinos patenkinti nepilnamečių vaikų interesus, dėl to atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė viršijantį vaikų poreikius išlaikymą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

27. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik minimalius vaikų poreikius tenkinančias sumas, išlaikymą, kuris yra mažesnis nei orientacinis MMA taikymo kriterijus, tinkamai neįvertino visų nepilnamečių vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

28. Pažymėtina, jog minimalus mėnesinės algos dydis 2024 metais (neto) yra 709 Eur, todėl 354,50 Eur suma (709/2), sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, laikytina minimalia ir tenkinančia tik būtiniausius (maisto, mokesčių ir pan.) poreikius. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė po 300 Eur išlaikymo sumas nepilnamečiams vaikams. Įvertinus ieškovės pateiktas nepilnamečių vaikų poreikių lenteles, pateiktus rašytinius įrodymus apie treniruotes, papildomą ugdymą, darytina išvada, kad šiuo atveju yra objektyvus pagrindas priteisti didesnę nei minimalius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą, nustatant, jog šiuo atveju nepilnamečiams vaikams yra būtina po 400 Eur kas mėnesį suma, kuri užtikrins ne tik būtinuosius (minimalius) jų poreikius, tačiau užtikrins ir visapusišką bei darnų vaikų vystymąsi, pradėtos ugdymo veiklos tęstinumą, be kita ko, pažymint, jog dėl tarp šalių vykstančio teisminio ginčo negali nukentėti prioritetiniai nepilnamečių interesai.

29. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikams, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

30. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo ar imtis papildomų priemonių, kad gautų lėšų, siekiant teikti vaikams būtiną išlaikymą. Nors atsakovas teigia, kad jis neturi galimybės gauti daugiau pajamų, tačiau pažymėtina, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis ir taip pat verčiasi ir medienos prekybos veikla, dėl to atsakovas turi pareigą imtis veiksmų tėvo pareigai išlaikyti vaikus tinkamai vykdyti. Įrodymų apie blogą atsakovo sveikatą, trukdančią dirbti ir uždirbti reikiamas pajamas, byloje iš esmės nėra (be kita ko, pažymint, kad atskiri susirgimai ar ligos yra būdingos daugeliui žmonių, tačiau tai iš esmės netrukdo dirbti). Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šalių vaikų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove, ieškovė išsikrausčiusi iš atsakovui priklausančio namo nuomojasi gyvenamąsias patalpas, o šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas naudojasi asmeninės nuosavybės teise priklausančiu namu, valdo dvi transporto priemones „Opel Zafira“ ir „Mercedes-Benz“, tai leidžia nuspręsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis turi galimybę teikti po 400 Eur išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiams vaikams.

32. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju priteistino išlaikymo dydis turėtų būti taip pat mažinamas ir dėl to, jog šiuo atveju yra mokamos išmokos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius. Tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Pažymėtina, jog šiuo atveju priteistinas išlaikymo dydis po 400 Eur nepilnamečiams vaikams yra tik po 45, 40 Eur didesnis nei minimalus orientacinis kriterijus (709 Eur (MMA) / 2), byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių, darbines pajamas, vykdomą medienos prekybos veiklą (Nr. (duomenys neskelbtini)), negali gauti pajamų ir (ar) kurios turėtų būti mažinamos mokamų išmokų suma, dėl to nutariama atsakovo argumentus dėl priteistino išlaikymo dydžio mažinimo mokamų išmokų atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

33. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo, pažymėtina, jog ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 400 Eur skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patikslintu ieškiniu (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukrai, nuo turtinių santykių nutraukimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 7 d. – iki 2022 m. gruodžio 31 d. imtinai bei po 400 Eur kiekvienai dukrai nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės: G. J. iki (duomenys neskelbtini), I. J. iki (duomenys neskelbtini) imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

34. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), nutariama ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jį išdėstyti taip – priteisti iš atsakovo M. J. nepilnamečių dukrų G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų kiekvienai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2021 m. kovo 16 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. po 400 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistinos sumos dydį sumažinant 2021 m. kovo 18 d. teismo nutartimi taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis sumokėtų išmokų dydžiu iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, išlaikymą pervedant į ieškovės I. J. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. J.. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė priteisti išlaikymą vaikams nuo turtinių santykių nutraukimo dienos 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apeliaciniu skundu nereikalauja (nutarties 33 punktas; CPK 320 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog, iš esmės pasikeitus atsakovo finansinei padėčiai ar vaikų poreikiams, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo pakeitimo (sumažinimo).

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

36. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kilnojamųjų (buitinių) daiktų vertes, atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos ir neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų. Teigia, kad taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o ir ieškovė, atsakovo vertinimu, taip pat neįrodė, kad kilnojamųjų (buitinių) daiktų negalima pritaikyti kitame (ieškovės) būste, kurie turėtų būti padalyti natūra. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ir atsakovo piniginę kompensaciją atsižvelgdamas į tai, jog skyrybų metu ieškovei buvo dovanotas automobilis. Ieškovė su atsakovu nesutinka, teigia, kad išsikraustė iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto ir su vaikais išsinuomojo kitą gyvenamąjį būstą su baldais, buitine technika, dėl to ieškovei kilnojamieji (buitiniai) daiktai nėra reikalingi, nes nėra kur jų pritaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kilnojamųjų (buitinių) daiktų padalijimo, įvertinęs šalių nurodytus argumentus, konstatavo, kad ieškovė yra išsikrausčiusi iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto, išsinuomojo kitą gyvenamąjį būstą su baldais bei buitine technika, dėl to nusprendė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise televizorių „Philips“ – 300 Eur vertės, minkštąjį kampą – 300 Eur vertės, sofą-lovą – 200 Eur vertės, valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 200 Eur vertės, staliuką – 100 Eur vertės, komodą – 150 Eur vertės, spintelę – 30 Eur vertės, skalbyklę – 100 Eur vertės, 2 krištolinius šviestuvus – 300 Eur vertės, šaldytuvą – 500 Eur vertės, orkaitę – 400 Eur vertės, dujinį paviršių – 300 Eur vertės, dujinę „Gorenje“ – 100 Eur vertės, gartraukį – 150 Eur vertės.

38. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas parinkdamas turto padalijimo būdą ir padalydamas turtą natūra, atsižvelgia į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir nuspręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

39. Pirmiausia, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kilnojamųjų (buitinių) daiktų padalijimo klausimą. Kaip matyti šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgęs į šalių pateiktus paaiškinimus, tarp šalių dalytinus daiktus (naudojamus buityje), padalijo atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, tai yra, jog ieškovė išsikrausčiusi iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto išsinuomojo įrengtas gyvenamąsias patalas (su buitine technika ir baldais). Šią aplinkybę patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytas argumentas, jog ieškovė neįrodė, o ir teismas nepagrįstai nusprendė, kad buitinių daiktų nėra įmanoma pritaikyti ieškovės buityje, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priešingai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes, jog ieškovė su vaikais išsikraustė į kitą įrengtą gyvenamąjį būstą, įvertino, jog ieškovė neturi poreikio naudotis nurodytu turtu (nutarties 37 punktas), dėl to nutariama atsakovo argumentus dėl netinkamo turto padalijimo atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

40. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai išsprendė kilnojamųjų (buitinių) daiktų turto vertės nustatymo klausimą, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus.

41. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., norėdamas teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

42. Atsakovas teigia, kad kilnojamojo turto vertės (buitinių daiktų) buvo nustatytos netinkamai ir vadovaujasi pateiktomis internetinių skelbimų ištraukomis (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju skelbimų ištraukos, kuriuose pateikti naudoti daiktai gali būti skirtingos vertės, skirtingo nusidėvėjimo, be kita ko, pažymint, jog pateiktose skelbimų ištraukose nurodyti ne analogiški daiktai, o bet kokie skelbimuose esantys daiktai „minkštas kampas“, „sofa-lova“, „valgomojo stalas“ ir pan., kurie, kaip matyti iš skelbimo turinio, yra visiškai skirtingi, tai yra galbūt skirtingo gamybos laikmečio, dizaino ir pan., dėl to pateiktos nuotraukos nepatvirtina realios ginčo daiktų vertės. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad byla nagrinėjama nuo (duomenys neskelbtini), tai yra itin ilgą laiko tarpą, atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius realias ginčo buitinių daiktų vertes ir arba teikti prašymą ekspertizei skirti, tačiau tokia aplinkybe nepasinaudojo, dėl to atsakovo argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

43. Nesutiktina ir su atsakovu, jog ieškovei priteistinos kompensacijos suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į tai, jog atsakovas padovanojo ieškovei asmeninėn nuosavybėn automobilį „Toyota Avensis“. Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonės dovanojimo sutartis, kuria atsakovas padovanojo ieškovei transporto priemonę „Toyota Avensis“. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilis yra registruotas ieškovės vardu 2020 m. rugpjūčio 26 d.. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje yra išvardytas turtas, kuris pripažįstamas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Į šį sąrašą patenka ir vienam iš sutuoktinių po santuokos sudarymo padovanotas turtas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis padovanotas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog automobilis „Toyota Avensis“ yra nedalytinas tarp šalių, o šiuo atveju atsakovo reikalavimo tenkinimas, tai yra priteistinos kompensacijos sumažinimas dovanoto automobilio verte, paneigtų CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, jog toks turtas yra apdovanotojo (ieškovės) asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai dėl netinkamo kilnojamųjų (buitinių) daiktų padalijimo, vertės nustatymo, dovanoto turto kompensacijos nustatymo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo

44. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, santuokos laikotarpiu su ieškove sumokėdamas 29 646, 22 Eur kredito įmokas asmeniniams įsipareigojimams padengti, panaudojo bendrą šeimos turtą, dėl to jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – tai yra 1/2 dalį šios sumos (14 823,11 Eur). Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turėjo pakankamai asmeninių lėšų, o jo pajamos 2007 metais (iki santuokos) pagal verslo liudijimą sudarė 21 721, 50 Eur (75 000 Lt), o pajamos iš darbinės veiklos sudarė 3 871,61 Eur (13 367,91 Lt). Pažymi, jog ieškovė reikalaudama kompensacijos turi įrodyti, jog atsakovas panaudojo šeimos lėšas kreditiniams įsipareigojimams padengti.

45. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog iki šalių santuokos 2008 m. kovo 6 d. atsakovas su akcine bendrove „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo 52 000,80 Eur kreditą gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui. Atsakovas nurodo, kad civilinėje byloje nėra ginčo, kad iki santuokos sudarymo atsakovas sudarė kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurias panaudojo gyvenamojo namo įsigijimui, ir neginčija fakto, kad prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, tačiau, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją už santuokos metu išmokėtas lėšas vykdant kredito sutartį. Iš byloje pateiktos 2020 m. gruodžio 9 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ pažymos nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d., tai yra santuokos su atsakove laikotarpiu, kredito įmokoms padengti sumokėjo 29 646,22 Eur.

46. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

47. Šalys santuokos laikotarpiu gyveno ginčo nekilnojamame turte, dėl to, atsakovo vertinimu, šiuo atveju buvo patenkinti šeimos interesai ir kompensacija ieškovei neturėtų būti priteista, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį intereso vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais, tai yra šiuo atveju šalys pasirinko tokį šeimoje gyvenimo modelį sudarius santuoką, pagal kurį šalys gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame turte. Akivaizdu, kad pirmiausia prievolių tinkamas vykdymas buvo skirtas pirmiausia ne užtikrinti šeimos interesus, o atsakovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą objektą, o ir atitinkamai santuokos metu sumažinus kreditinį įsiskolinimą pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Nors, atsakovo teigimu, jis turėjo asmeninių lėšų skolos daliai mokėti, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Ta aplinkybė, jog atsakovas turėjo pajamų, savaime nepagrindžia aplinkybės, jog jos tikslingai buvo sumokėtos mokant kreditinį įsiskolinimą, priešingai, byloje objektyvių įrodymų, jog lėšos buvo pervedamos iš iki santuokos turėtų asmeninių lėšų, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis), atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą priteista 14 823,11 Eur kompensacija yra teisėta, priimta įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl paliktina nepakeista.

Dėl prievolių pagal 2017 m. kovo 31 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

48. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė piniginę kompensaciją ieškovei pagal 2017 m. kovo 31 d. kredito sutartį ir pripažino, kad įsipareigojimai pagal šią kredito sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė. Teigia, kad kredito sutartis sudaryta santuokoje, ieškovė nepateikė įrodymų, jog kreditas buvo panaudotas atsakovo turto gerinimui (remontui). Priešingai, šiuo atveju lėšos buvo panaudotos įsigyti automobilį „Toyota Avensis“, kuris buvo padovanotas ieškovei ir šeimos interesams tenkinti, o ne būsto remonto darbams atlikti, tačiau šią aplinkybę ieškovė nuslepia. Mano, kad teismo sprendimas pažeidžia CK 3.109 straipsnį, kuris nustato, kad po santuokos sudarymo atsiradusios sutuoktinių prievolės yra solidarios.

49. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. atsakovas su akcine bendrove “Swedbank” banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo 10 000 Eur kreditą, paskirtis - nekilnojamojo turto remontas. Pagal atsakovo atstovo pateiktą kreditoriaus pažymą apie suteiktus kreditus už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas bendrai pagal šią kredito sutartį su palūkanomis yra sumokėjęs 5022,50 Eur.

50. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, dėl fakto, kad minėta sutartimi atsakovui buvo suteiktas tikslinis kreditas, skirtas atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto remontui, kuris tarp šalių yra nedalintinas. Tikslinės kredito sutarties pagrindinėse sąlygose nurodyta, kad 10 000 Eur kreditas suteikiamas nekilnojamojo turto remontui. Nors atsakovo teigimu gautas lėšas jis naudojo ne pagal kredito sutartyje numatytą paskirtį, tai yra ne atlikdamas remontą, o dovanodamas ieškovei automobilį, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovui tikslinis kreditas suteiktas 2017 m. kovo 31 d., o automobilis įsigytas 2017 m. liepos 7 d., tai yra beveik po 4 mėnesių laikotarpio nuo kredito suteikimo momento, o ir be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad nekilnojamojo turto remonto tikslinis kreditas įprastai yra suteiktinas nekilnojamojo turto techninėms charakteristikoms pagerinti, kas paprastai padidina ir valdomo objekto vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tikslinis kreditas buvo suteiktas santuokos laikotarpiu, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog tikslinis kreditas suteiktas tik vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimui, į tai, jog toks tikslinis kreditas padidina nekilnojamojo turto vertę, į tai, jog kreditorė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl tikslinės kredito sutarties pripažinimo asmenine atsakovo prievole neginčija, sprendžia, jog minėtos tikslinės paskolos pripažinimas atsakovo asmenine prievole nepažeidžia kreditorės interesų. Ta aplinkybė, jog suteiktą kreditą atsakovas jo teigimu naudojo netikslingai, tai yra ne namo remontui, o kitoms išlaidoms, atsakovui neįrodžius, jog šios lėšos buvo panaudotos šeimos interesų tenkinimui (CPK 178 straipsnis), nesudaro pagrindo panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl prievolės pagal 2017 m. kovo 31 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

52. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 27 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei. Iš byloje pateiktos 2021 m. birželio 15 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 531 Eur. Ieškovė taip pat turėjo 3 630 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas patyrė 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas apytiksliai 80 proc. (visiškai patenkinti reikalavimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo Lietuvos Respublikoje, turto padalijimo ir kreditinių įsipareigojimų nustatymo, kompensacijos priteisimo, iš dalies patenkinti reikalavimai dėl išlaikymo dydžio priteisimo). Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 630 Eur × 80 proc.) ir proporcingai atsakovui iš ieškovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 000 Eur x 20 proc.). Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 504 Eur. Kaip minėta, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 531 Eur. Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 424,80 Eur (531 Eur × 80 proc.) šių išlaidų, likusi suma – 106,20 Eur – apmokėtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

53. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista. Patikslinto ieškinio suma sudaro 33 441,86 Eur, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 036 Eur. Ieškinį tenkinus 80 proc. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 828,80 Eur žyminio mokesčio ir 6,33 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: apeliacinės instancijos teisme – 109 Eur žyminis mokestis, 400 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso – 509 Eur. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: apeliacinės instancijos teisme – 542 Eur žyminis mokestis.

57. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas (dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams) tenkinamas 70 procentų, atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 356,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametėms G. J. ir I. J. priteisimo iš atsakovo M. J. ir išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo M. J. nepilnamečių dukrų G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų kiekvienai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. po 400 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistinos sumos dydį sumažinant 2021 m. kovo 18 d. teismo nutartimi taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis sumokėtų išmokų dydžiu iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, išlaikymą pervedant į ieškovės I. J. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. J..

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei I. J. iš atsakovo M. J. 2 504 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. J. 424,80 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. 828, 80 Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. 6,33 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini).

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei I. J. iš atsakovo M. J. 356,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėLarisa Šimanskienė