Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Urtei Piluckei, Vitalijai Krylovai, Ernestai Gulbinaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, iš jo žodžių, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. B. pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2120-454/2020 privalėdamas teikti savo nepilnamečiui vaikui H. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, be pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką H. G., mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, kai įsiskolinimas 2024 m. liepos 1 d. sudaro 24 380 eurų.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl to, kad vaikui neteikė išlaikymo pripažino, tačiau pilna apimtimi kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad pusę savo gyvenimo laiko vaiko nematė, buvo dingusi mama, tada prasidėjo teismai, neturėjo kaip susimokėti dėl finansinių sunkumų. Turi dar kitą vaiką, turi ir jį išlaikyti. Specialiai nevengė, išlaikymą pradėjo mokėti nuo rugsėjo mėnesio po 320 eurus. Susisiekė su antstole, perveda pinigus į savo sąskaitą, ir antstolė kažkaip nuskaičiuoja tą sumą. Jis vaiko niekada nematė, gimė vaikas ir mama dingo. 2019 m., kai prasidėjo civilinis bylinėjimasis, tada ir pamatė vaiką. DNR tyrimą darė, neatsimena kada, bet ne iš karto kai gimė vaikas. Viskas vyko apie 2019 m. ir prasidėjo nuo to laiko. Kai sužinojo, kad priimtas teismo sprendimas 2020 m. lapkričio 17 d., jis sužinojo, kad išlaikymas priteistas. Nemokėjo išlaikymo, nes jam tuo metu buvo per sunku. Tuo metu neturėjo galimybės teikti išlaikymo. Tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), pateikė duomenis, kiek uždirba, tuomet dirbo (duomenys neskelbtini) agentūroje. Per mėnesį maždaug uždirbdavo nuo 1500-2000 eurų, tuo metu keitė kelias darbovietes. Tada gyveno su vienu vaiku, buvo nuoma apie 900 eurų. Turėjo vaiką jau tuo metu, (duomenys neskelbtini) dar turi dukrą, ten problemų neturėjo, susitarė, kad mokės po 200 eurų. Jai (duomenys neskelbtini). Su juo dabar gyvena (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų vaikai. Su antstole bendravo tada, kai iš tyrėjos gavo kontaktą. Paklausė, kaip gali mokėti, kiek suprato, pas jį sąskaitos buvo užblokuotos. Mama kalbėjo su antstole nuvažiavus pas ją, bandė susitarti, kad jis mokėtų po mažiau, bet antstolė neleido mokėti mažiau. Leido suprasti, kad arba moki taip kaip nurodyta, arba nemoki, dėl to jis nusprendė nemokėti. Jis norėjo pasiūlyti ar 50, ar 100 eurų į sąskaitą, neatsimena, bet nesutiko. Tada bent kažkiek galėjo pervesti, galėjo pervesti ir tuos 50 eurų. Jo santykiai su nukentėjusiąją jokie, nebendrauja. Yra bendravę per tą laikotarpį, prieš du metus lyg tais. Jis bendravo su ja po teismo apie vaiką, bandė kalbėtis. Dėl išlaikymo neatsimena ar kalbėjo. Kelis kartus pabendravo. Jam buvo staigmena, kad jį šaukia į teismą, tada nebendravo, po teismo kelis kartus tik bendravo. Jis pripažįsta, kad tai jo vaikas. Nežino, dėl ko buvo daromas DNR, turbūt išsiaiškinti. Iš pradžių nepripažino, kad tai jo vaikas, bet po atlikto DNR tyrimo pripažino. Teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliu. Dėl to, kad priteisė išlaikymą žinojo, suvokė ir suprato. Jis pripažįsta, kad turi mokėti išlaikymą. Pas jį tuo metu buvo 3 vaikai, priteisimas buvo atgaline data, suma priteista neatsižvelgiant į jo vaikų padėtį, į jo finansinę padėtį ir jam ji buvo per didelė, nes ji buvo iš karto apie 17 tūkstančių eurų. Dabar turi 4 vaikus. Vaikui (duomenys neskelbtini) moka apie 200-250 eurų, jie susitarę, jeigu tą mėnesį neturi pinigų, nėra problemos, bendru susitarimu, jokių ginčų. Jis moka (duomenys neskelbtini) vaikui, nes ten paprasčiau, čia Lietuvoje viskas apsunkinta, (duomenys neskelbtini) tiesiog perveda pinigus ir viskas, o čia Lietuvoje ir antstoliai, puola, reikia mokėti tiek, kiek nurodyta arba daugiau. Esi prispaustas rėmuose. Jis negalėjo taip. Jis neatsimena, kodėl mama bendravo su antstole, o ne jis, pas jį buvo sąskaita užblokuota, negalėjo niekaip pervesti. Čia po teismo mama susisiekė, o per tuos metus gal vieną kartą siuntė el. laišką antstolė jam, neturi jis to el. pašto ir antstolės duomenų. Jis buvo užsiblokavęs savo el. paštą, ir jokių dokumentų negaudavo. Ar šį užblokuotą el. paštą davė teismui ar antstolei, neatsimena. Pats nusprendė nesinaudoti tuo el. paštu, bet buvo nurodytas mamos gyvenamosios vietos adresas, ten mama gyvena, visada tikrinamas. Jis pats gyvensa (duomenys neskelbtini). Nori padengti žalą, bet nežino per kiek laiko galėtų sumokėti visą sumą. Suma beveik 25 tūkstančiai eurų, kas mėnesį po dalį pinigų galės sumokėti. Per kokį laikotarpį negali pasakyti, nes didelė suma. Apie tai, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla, jis nežinojo. Jo mama važiavo, bandė tartis su antstole, kad suma būtų mažesnė. Jis nebandė slapstytis, jis gyvena užsienyje. (duomenys neskelbtini) veikia antstolių kontora. Jis nebūtų vengęs, jei būtų jam pateikta sąskaitą, kur galėtų pervesti pinigus, ir nenori vengti. Su juo virš metų laiko niekas nesusisekė. Telefonu su vaiko mama po teismo porą kartų bendravo. Jo telefono numeris keitėsi, nes valstybės keitėsi, jo telefono numeris dabar vokiškas. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini). Negalėjo daugiau pasiūlyti pinigų tuo metu, antstolės komentarai leido suprasti, kad jei negali kitaip mokėti, reiškiasi nemokės. Lietuviškose sąskaitose lėšų neturi. Nežino dėl procedūrų, kai antstolė dalį pinigų nurašo. Neatsimena, kada buvo priimtas teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo, galimai 2019 metais. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini) m., nuo gimimo iki šiandienos išlaikymo davė vaikui gal 1500-1600 eurų. Juos davė nuo rugsėjo mėnesio 2024 metų. Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. niekas nežino, ar jis teikė išlaikymą, ar davė pinigų vaiko mamai tuo laikotarpiu. Kai vaikas gimė, kažkiek finansiškai padėjo apie pusę metų, davė sumą, būtų teikęs ir toliau, bet vaiko mama dingo ir nuo to laiko iki teismo, vėliau nustojo su juo bendraut. Nors teismo posėdžio metu jis nepripažino, kad tai jo vaikas, jis vis tiek norėjo teikti išlaikymą vaikui. Kadangi buvo kivirčų, ji nusprendė, kad jis vaiko niekada nematys, kad ji vaiką augins viena, pasikeitė telefonus, jis tada gyveno viename mieste, o vaiko mama – (duomenys neskelbtini). 2017-2018 m. jo pajamos buvo didelės, o teismas buvo 2019 m., 2019 m. jau pinigų nebeliko, todėl neturėjo galimybės išlaikyti vaiką. (duomenys neskelbtini) palyginus su Lietuva paprastesnė tvarka dėl priteismo, todėl ir mažiau moka. Su B. susituokė gal prieš 6 metus, 2018 metais. Ar didelė pinigų suma pas B. jis nežino, reikia jos pačios klausti. Ar sutuoktinė tada turėjo pinigų jis nenorėjo nurodyti. Namo paskolai kas mėnesį moka 520-530 eurų maždaug. Lietuvoje negyvena 5,5 metų. Per 20 metų Lietuvoje gyveno tik apie 1 metus laiko ir išvažiavo. Viskas buvo ne taip, kaip nurodė nukentėjusioji. Kalbant apie (duomenys neskelbtini), vaikas gimė, ji gyveno su sese, jis jai davė pinigų, išsinuomojo butą, kurį jis apstatė. Vienintelį kartą padarė pavedimą, kurį gali įrodyti, tai apie šiuos pinigus ji ir šneka. Pamiršo turbūt, kad pinigus vežimui, kuriuos išsiuntė kažkur kitur davė jis ir tai buvo virš tūkstančio svarų. Niekas jos nežemino, po kurio laiko ji pasakė, kad vaiko nebematysiu ir ji dingo. Nei facebooke, niekur jis negalėjo matyti, po kelių metų ji tiesiog atsirado. Jis kiek skambindavo, jis nenorėjo šnekėti, tegul jis jai paskambina. Prieš du metus badė bendrauti kelis kartus skambino, paskui vaikas nenorėdavo, negalėjo susisiekti. Nesakė, kad nemokės, paklausdavo kas vaikui. Dėl pinigų nebendravo, nešnekėjo, su vaiku bendraudavo. Kodėl DNR nusprendė atlikti – neatsimena, gal pats suabejojo, taip gavosi. Suabejojo jo ar ne jo, senai buvo. Sau norėjo sužinoti. Tiesiog jis neturėjo pinigų, mažesnės pinigų sumos negalėjo mokėti, kaip jam buvo išaiškinta. Dabar 330 Eur moka per mėnesį. Iki rugsėjo mėnesio neturėjo pinigų sumokėti po 330 Eur. Galėjo anksčiau mokėti, bet jo pačio klaida, antstolė sakė, kad negali mažiau mokėti prieš porą metų. Po teismo turbūt kilo pareiga mokėti. Paskui gimė kitas vaikas. Neatsimena ar po teismo negalėjo sau leisti visą laiką mokėti 330 Eur. Gal ir galėjo kažkuriuo metu, neturėjo galimybės. Tuo laikotarpiu maždaug jo pajamos buvo 1800-1700 Eur, kai vyko (duomenys neskelbtini) teismai. Mėnesinėms išlaidoms išeidavo visi pinigai. T. y. nuoma, neužilgo kitas vaikas gimė. Mokėjo vaikui (duomenys neskelbtini) 200 svarų, bet ne visada, ten kiek gali tiek ir gali pervesti. Niekam tokių įsipareigojimų neturi, du mėnesius jei neperveda nesikeičia bendravimas, niekas nerašo pareiškimų. Sutaręs po 200 svarų siųsti, kai vyko teismai, kad tiek mokės ir mokėjo. Galbūt būtų suradęs, gal jei būtų bendravę ir leistų mokėti kaip išeina. Su vaiku nebendravo du su pusę metų. Gal kažką keičia bendravimas. Negali pasakyti ką konkrečiai keistų. Kai nebendravo neturėjo kur mokėti, gal būtų susikalbėję, to bendravimo iš jos pusės nebuvo. Nerašė, neskambino. Po kiek laiko sužinojo, galėjo prieš, tai parašyti ir jo tėvo numerį turi, jie bendravo. Galėjo laisvai parašyti. Nepateikė vykdomojo rašto antstolei dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, nežino tokių dalykų, nerašo raštų. Turi kotedžą (duomenys neskelbtini). Dabar kotedžas neišnuomotas. Ten jo sesė gyveno. Sesė mokėdavo už paskolą. Ten praktiškai tas pats ar nuoma ar paskola, neuždirbsi. Nekilnojamojo turto neparduoda, nes gal kažkada sugrįš ir gal vaikai gyvens jame, jis turi 4 vaikus. Kai atsirado teismai, jau jis skolingas 16-17 tūkstančių. Su kitais vaikais taip nebuvo, jis mokėdavo, kai turėdavo pinigų, o čia atgaline data priteisė jam iškart tokią riebią sumą pateikė, prisižiūrėjo nuotraukų restorane nufotografuotų. Kada jis rūbus pirko nėra žinoma, gal jis iš anksčiau juos nusipirkęs. Kai susipažino su dabartine sutuoktine, ji gerai uždirbo ir turėjo pinigų. Su dabartine sutuoktine jokios sutarties nėra pasirašę.

Nukentėjusioji L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieninteles išmokas ji gavo tik nuo rugsėjo mėnesio, kas mėnesį po 320 eurus. Jokio bendravimo su kaltinamuoju nevyksta. Ji prieš porą metų ketino su juo susisiekti, nes vaiko emocinė būklė suprastėjus, kaip ir jos. Ji bandė pati pasakyti dėl vaiko emocinės būklės, o jis atsakė, kad lai vaikas pats jam paskambina ir pasako tai. Po to jokio bendravimo nevyko. Gimus vaikui, (duomenys neskelbtini) m., porą mėnesių buvo jų gyvenime. Jis teigia, kad ji dingo su vaiku, nors jos gyvenamoji vieta buvo žinoma, socialiniai tinklai matomi ir vieši, ir jis pats dingo iš jų gyvenimo. Jis pats sakė, kad jos vaiko nepripažins, neteiks jokio išlaikymo. Iki 2019 m. nieko nesakė, bet tada pamatė jo socialinius tinklus ir jo prabangų gyvenimą su kita nauja šeima, nusprendė kreiptis į teismą dėl išlaikymo teikimo. Ji pati ieškojo jo, o kur ji buvo jis žinojo, adresą jos su vaiku taip pat, viską žinojo. Ji nežino dėl susitarimo su antstole ar kad buvo bandymas mokėti išlaikymą. Dėl išlaikymo po teismo sprendimo neturėjo jokio kontakto su juo. Tiesiog laukė iš antstolės žinių, nekontaktavo su ja, ir rudenį buvo pirmas kartas kai ji pervedė pinigus, ji paklausiau už ką ir antstolė atsakė, kad čia išlaikymas. Ji kalbėjosi su advokate dėl vykdomosios bylos, neatsimena, ar dėl to kalbėjo su antstole. Kaltinamasis minėdamas porą kartų bendravimo atvejų tikriausiai ir turėjo omenyje bendravimą dėl emocinės vaiko būsenos. Paskutinis bendravimas, kai ji pati kreipėsi į jį, jei neklysta, buvo prieš du metus, gavo tą žinutę, lyg 2022 m. rugsėjį. Iki šio rugsėjo mėnesio, išskyrus teismo sprendimo, buvo nuspręsta teismo, kad tėvas turi bendrauti su vaiku kas savaitgalį ir bendravo. Tas skambinimas vyko kelis kartus, vėliau tėvas nustojo bendrauti, tokiu būdu jos vaikas liko nesupratęs ir buvo luošinamas, emociškai blogai jautėsi. Tėvas pasakė, kad jei vaikas nori su juo bendrauti, lai pats jis ir skambina. Ji norėjo ir bandė užtikrinti kelis kartus, kad jie bendrautų. Kadangi jis nenorėjo, ji nieko neprašė, nes buvo priteista, jei savanoriškai jis nenorėjo išlaikyti, net bendrauti, viską paliko antstolei vykdyti. Vaiko nepripažino iš karto, todėl darė DNR. Čia buvo kaltinamojo principo klausimas, kad ją įžeisti, kadangi skirtumas tarp jos ir kito jo vaiko yra 3 savaitės. Viskas yra nurodyta ir įrodyta byloje, prabangios kelionės, pirkiniai, jų gyvenimo būdas. Teismas gali vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jie yra teisingi. Matant jų prabangų gyvenimą, kilo mintis kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo. Nežino, dėl ko kaltinamasis nemokėjo vaikui išlaikymo. Ji yra susipažinusi su ieškiniu, reikalavimus pateikė advokatė tikriausiai. Jos prašymas buvo priteisti turtinę žalą. Ji nežino, iš ko susideda priteisiama turtinė žala, kur yra skola už teismo išlaidas, kur įsiskolinimas 3 metų, reikėtų klausti antstolės. Pozicija vaiko tėvo buvo tokia, kad gimus vaikui apie porą tūkstančių jis davė jai, vaikas dar buvo tik kelių mėnesių, nuo to laiko jis visiškai dingo ir pasakė, kad jokių pinigų niekada daugiau niekam nemokės. Kreipėsi į teismą, tai buvo 2019 m. su prašymu jį surasti ir priteisti jiems alimentus. Jis visiškai atsisakė juos mokėti, ignoravo, jo visiškai nebuvo. Jis jokių pinigų nežadėjo, sakė neduos pinigų, buvo labai priešiškas elgesys. Jis atsisakė mokėti pinigus, vengė. Visą tą momentą, galima sakyti, iš jos tyčiojosi. Vaiko išlaikymui nemokėjo pinigų, jis tikrai jų turėjo, yra įrodymai jo gero gyvenimo, jo sutuoktinės, jo paties socialiniuose tinkluose nuotraukos, kur jie keliauja į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Yra žmonės, kurie mato kaip jie gyvena. Viskas yra matoma ir aišku. Jis sakė, kad neturi pinigų, dėl to jai jų neduos. Iki šių metų rugsėjo mėnesio, jis nėra davęs nei cento. Spali pradėjo mokėti, iškart už du mėnesius po 330 Eur, o iki tol nėra gavusi nei vieno cento. Jis yra jai sakęs, kad neduos pinigų, telefonu. Bandė susitarti, nes jam buvo priteistas vaiko bendravimas, paskui jis galutinai po jų paskutinio pokalbio pasakė, kad iš jo daugiau nieko negaus. Ji turi socialinius tinklus. Jis nesikeitė nuo jos vaiko gimimo, jį galima rasti viešai. Neturi drauguose B., galbūt, kai pradėjo draugauti, paskui išmetė. Jis turėjo galimybę susirasti facebooke ją pačią, jis tokia galimybe nepasinaudojo, turėjo jos telefono numerį, žinojo kur ji gyvena. Cituoja kokiomis frazėmis buvo sakyta, kad neduos pinigų. Jis jai piktybiškai sakė, kad ji negaus pinigų. Galbūt net iš tono pasakytų. Kaip gali būti nepiktybiškai, jei jis vėliau dingsta. Pasityčiojimas iš jos buvo, žino, kad ji žino tiesą, kad jis gali mokėti pinigus, jis žiūrėdamas į ją sakė, kad neduos pinigų. Viskas yra matoma, jo gyvenimo būdas, kelionės. Civilinis ieškinys yra susikaupusi skola, advokato išlaidos, susidaro visa suma. Ji gavo iš antstolės raštus kas yra rasta ir kas yra areštuota. Dar prieš tai, kol padavė į teismą, davė porą tūkstančių, jis pradėjo dinginėti, sakė nereikalauk, visą tai pasikartojo po teismų ir teisminio proceso metu. Ginčas iškilo tada, kai jis buvo paduotas alimentų, iki tol jis nieko neginčijo dėl tėvystės. Jis visą laiką žinojo, kad čia jo vaikas, DNR buvo tik tam, kad ją įskaudintų ir pažemintų. Kategoriškai vertina, kad tai buvo pažeminimas. Iš jo nėra girdėjusi niekada, kad čia ne jo vaikas. Jie nelabai bendraudavo, jis kartais sugebėdavo vaikui paskambinti, sužeidė jos vaiką emociškai ir morališkai ir vėl dingo. Visos minėtos pažeminančios frazės buvo išsakytos prieš teismą ir po teismo. Jis epizodiškai atsirasdavo, vėl dingdavo sugalvodavo, kad nori bendrauti su vaiku ir vėl dingdavo. Kad nenori bendrauti girdėdavo ir prieš ir po teismo.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visą vykdomąją bylą prižiūrėjo ji. Kadangi kaltinamasis gyvena ne Lietuvoje, duomenys nebuvo žinomi antstolei, antstolė neturi teisės ir pareigos apklausti asmenis, gyvenančius užsienyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kur gyvena kaltinamasis, valstybinio kaltintojo dėka, šie duomenys buvo gauti. Nusikaltimo sudėtis yra iki skundo pateikimo ir nusikalstama veika buvo padaryta iki skundo pateikimo. Duomenys apie asmenų turtą buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu. Kreiptis į kitas užsienio šalis dėl duomenų gavimo jie neturėjo nei teisės, nei pareigos. Čia antstolio darbas, o antstolis vykdyti išieškojimo negali kitoje šaltyje savo iniciatyva, išskyrus Lietuvos Respublikoje. Advokatai negali sužinoti nei fiziškai, nei teoriškai apie asmenų turtinę padėtį, dėl to reikalingas antstolis. Pagrįstas ieškinys tiek kiek yra skolingas kaltinamasis. Tiek sūnus, tiek G. yra patyrę neturtinę žalą, pasityčiojimą, piktybiškai neteikė išlaikymo. Čia yra bendrai imama suma, už žeminamą elgesį prašoma priteisti abiem bendrai 2500 Eur.

Apklausta liudytoja antstolė R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šią bylą prisimena. S. B. vienoje sąskaitoje 0 kitoje -1 Eur tikriausiai, bet areštai buvo uždėti ir dabar jai atrodo, kad yra dar likę. Tokios informacijos neturi, kad tokia suma kaip 78 226 Eur yra sąskaitoje. Kai areštuojamos sąskaitos, banko užklausiama sąskaitos likučio, tokia suma jai nežinoma. Jei būtų toks likutis, tai tokiais atvejais siūlo išieškoti ir kreiptis dėl turto dalies nustatymo. Negali patvirtinti kaip liudytoja, bet tas kas yra sąskaitose, tai ten nebuvo tokių didelių sumų. Tikrai neprisimins kelintais metais užvedė bylą, bet tikriausiai 2021 metais. Negali taip būti, kad nebūtų arešto. Pats skolininkas buvo parašęs laišką elektroniniu paštu ir prašė sumokėti po 50 Eur į mėnesį, nes daugiau negali mokėti. Ir jam buvo atsakyta, kad mokėtina suma yra tokia kokia yra nustatyta. Iki rugsėjo nei karto nebuvo pervedęs. Nėra sakę, kad nepriims pinigų, jie yra suinteresuoti išieškoti pinigus, kiek turi tiek gali vesti. Iš viso yra 5 vykdomosios bylos. Pirmiausiai išlaikymas periodinės išmokos, išlaikymo įsiskolinimas, bylinėjimosi išlaidos, viena Sodrai, kita Mokesčių inspekcijai. Paprastai, jei skambinama informacija apie bylą nėra teikiama, kadangi ji yra konfidenciali, nebent tik tuo atveju, kai yra pateikiamas įgaliojimas, tuomet informacija suteikiama. Ji nepamena kaip tiksliai atsakyta dėl tų 50 Eur įmokų, yra toks mokėjimo dydis nustatytas ir reikia mokėti būtent tą sumą.

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis ir ji sutinka duoti parodymus. Ji nelabai supranta kodėl byla užvesta, galėjo žmogiškai pasielgti. Jos brolis nesislėpė, nebėgo buvo galima žmogiškai sutarti. Kiek jai yra žinoma, kad gimė vaikas, L. dingo, jis išgyveno. Tada atsirado su teismais, neva gyvendama (duomenys neskelbtini). Priteista suma buvo reikalaujama, lyg gyventų (duomenys neskelbtini), o paaiškėjo, kad gyvena Lietuvoje. Turint omenyje, kad jis bandė susisiekti, bet ji dingo, jam iš tiesų buvo sunku. Brolio finansinė padėtis nebuvo gera, dėl to nebuvo mokami pinigai, į tai niekas neatsižvelgė. Tuo metu jau buvo 3 vaikai, šiuo metu jau yra 4 vaikai. Teismas žiūrėjo, vertino tai, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nors ji gyveno Lietuvoje. Jam sudėtinga buvo mokėti tokią didelę sumą, turėjo ir šeimą, kurią reikėjo išlaikyti. Jis pats jai kalbėjo, kad jam sunku. Teiravosi dėl finansinės pagalbos, prašė padengti įsiskolinimą. Kreipėsi į ją dėl to, dėl vaiko išlaikymo. Ji neturėjo galimybės padėti. Brolio finansinę padėtį tuo metu vertino kaip sunkią. Nežino ar turi galimybę paprašyti pagalbos iš kitų. Žino tik dėl savęs. Kodėl brolis gyvena ne Lietuvoje, klausti reikia jo. Jie bendravo, todėl žino dėl jo finansinės padėties prastumo. Įvairiai moka vaikų išlaikymui, su juo gyvena du vaikai, nežino kiek moka jiems, mergaitei moka kiek gali. Nežino ar jis šiuo metu moka. Jis nekilnojamojo turto neturi, ne jam priklauso turtas, priklauso bankui. Negali pasakyti dėl nekilnojamojo turto. Neturi užsienyje nekilnojamojo turto. Kur brolis dirba reikia klausti jo. Šiuo metu jis nedirba, paskutinėmis jo žiniomis jo sutuoktinė jam padeda. Ieškosi darbo. Jis neturi profesijos. Anksčiau dirbo įvairius darbus, senai gyvena užsienyje, dirbdavo besikeičiančius darbus. Negalėtų identifikuoti. Dažnai nekeliauja. Gyvena nuomotame būste. Apie brolio sutuoktinės finansinę situaciją nežino. Priteista suma buvo labai didelė, todėl jis jos nuomone nemokėjo, jis turi 4 vaikus, paskaičiuoti reikia kiek, jam pačiam reikia išgyventi, jos žiniomis L. į derybas nėjo, kad mažesnėmis dalimis mokėtų. Žino, kad neteikė išlaikymo, dalį gal ir teikė. Brolio kotedže nežino kas gyvena, nežino ar išnuomotas kotedžas. Komunikacijos, lankstumo nebuvo. Gimė vaikas, ji dingo, atsirado su teismais, suma buvo labai didelė priteista, pagal Lietuvos lygį lyginant priteistas išlaikymas buvo tikrai labai didelis, nebuvo atsižvelgta, kad turi kitus vaikus. Jis tiesiog negalėjo prisidėti, gal būtų prisidėjęs, jei ji būtų gražiai kalbėjusi. Jis nesislėpė. Įsiskolinimas dabar jau bendrame kontekste ne toks jau ir didelis, bet bendra suma yra tikrai labai didžiulė, nežino kaip jam reikėtų išdėstyti, kad būtų jam patogu. Tuo metu, kai priteisė periodinė išmoka buvo didelė, dabar jau gal ne tokia ir didelė atrodo. Dabar jau kažin ar būtų dydis pamažintas. Buvo priteista atsižvelgiant į tai, kad jos gyvenama vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl tas dydis toks buvo, bet realiai ji gyveno Lietuvoje. Nesvarstė kreiptis į teismą dėl perskaičiavimo. Buvo kreiptasi į antstolę, bet kategoriškai buvo pasakyta, kad nebus priimama maža suma, kreipėsi ir jos mama, bandė derinti mokėjimą, kad ir nedidelėmis sumomis, bet nesutiko. Jos mama buvo atvykusi pas antstolę, sakė, kad nepriims po pusantro, po šimtą, netinka toks mokėjimas. Ji yra teisininkė ir atstovavo brolį. Jos mama informavo brolį, kad antstolė kategoriškai į derybas nėjo. Su broliu apie tai nekalbėjo, buvo atsakyta ir priėmė tą informaciją. Neturi daugiau sesių. Brolis paprašė finansinės pagalbos po teisminių procesų, jis norėjo geranoriškai sumokėti, į ją jis kreipėsi dėl pagalbos, bet ji ir tada ir šiai dienai tikrai negali prisidėti. Mama ir tėvas būtų padėję, jei būtų galėję, to kreipinio nėra užfiksavusi. Jie yra pensininkai šiuo metu. Kitų variantų dėl išlaikymo, išgirdus antstolės atsakymą, nebebuvo. Brolis jos telefonu prašė padėti. Dėl nepriėmimo mama buvo fiziškai atvykus pas antstolę ir jai taip buvo pasakyta. Mama pati paminėjo tai. Veikti brolio vardu niekas iš artimųjų neturi teisės. Mama pergyvena apskritai dėl situacijos, kad vyksta tokie ginčai. Su nukentėjusiąją neturi jokių santykių, ji jos klasiokė buvo anksčiau, šiuo metu jokio santykio nėra, tik mokyklos laikais.

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pas antstolę buvo nuėjusi dėl mokėjimo, ji norėjo apsiimti savo vardu, bet antstolė nesutiko, pasakė, kad sūnus skolingas ir jis turi sumokėti visą sumą, teigė, kad negalima jokiomis dalimis mokėti. Alimentai turėjo būti skirti anūko išlaikymui, H. G.. Jai yra žinomos aplinkybės kada jis gimė, jis yra jos sūnaus ir L. vaikas. Ji L. labai senai pažįsta. Jie niekada negyveno kartu. Jos sūnus turėjo kitą šeimą, vaikas jai buvo netikėtas, sulaukė iš L. grąsinimų, kad to vaiko nematys, kad ją turėtų palaikyti ir išskirti šeimą. Su H. jie nebendravo, pasakė, kad ji jo niekada nematys. Sūnus yra matęs jos anūką ir jai padėjęs ir pinigais rėmė, rūpinosi ja. Pajamos jo nėra didelės, susidarė skola. Atsirado sunkumai. Finansiškai sunkumai jam kažkaip susidėjo dėl to ji ir kreipėsi į antstolę, pasakė, kad negali sumokėti visos sumos, ji norėjo sumokėti bent po 100 Eur. Antstolė nesutiko, kad jos sūnus po truputį mokėtų. Po 320 Eur turi jis mokėti, neleido mažesne suma mokėti. Gal 2021 m. buvo nuėjusi pas antstolę. Į L. nesikreipė. Ji mokinosi su jos dukra vienoje klasėje, dėl to pažįsta L.. Jos sūnus turi 4 vaikus. Kitiems vaikams teikia išlaikymą, su vyriausia jo dukra bendrauja ir su marčia. L. nenorėjo bendrauti, su kitais vaikais irgi palaiko ryšį. Marčia nesiskundžia. Jos sūnus Lietuvoje nebūna. Nekilnojamojo turto turi, bet jis moka už jį lizingus. Ten gyvena jo dėdė su sugyventine. Jos brolis yra jo dėdė. Jis gyvena kažkurį laiką, ten gyveno dukra, pasikeisdami gyveno. Marti grįžta būna su vaikais, atvažiuoja, kad būtų kažkur apsistoti. Marti tik atvyksta su anūkais. Buvo jos dukra susisiekusi su antstole. Jos sūnus prašė nueiti pas antstolę ir ji ėjo. Jam buvo finansiškai sunku. Nebuvo didelio spaudimo dėl kitų vaikų išlaikymo, gražiai sutardavo ir išsispręsdavo. Jai atrodo, sūnus norėjo gražiuoju suderinti su L.. Smulkmenų nežino, ji nesikiša į jų gyvenimą. Jie visada vienas kitam padeda, jei yra kokie sunkumai. Ji ir dabar padeda finansiškai. Kai reikėjo teikti išlaikymą, sūnaus mėnesinės pajamos buvo labai blogos, labai daug nekalba jis apie tai, nenori skųstis, bet ji jautė, kad viskas blogai. Automobilis senas, butas lizingu paimtas, joks jis pasiturintis. Ji anūko nėra mačiusi, L. pasakė, kad ji jo niekada nematys. Čia labai senai vyko tas pokalbis. Viskas bendra yra sūnaus ir jo sutuoktinės, ką turi. Į marčios gyvenimą nesikiša, juo nesidomi. Ji su sūnumi kartu sprendė dėl aiškinimosi su antstole. Jo iniciatyva buvo didesnė. Negyveno, jam 42 metai. Nekontroliuoja sūnaus gyvenimo. Žinias perdavė sūnui, ką sužinojo iš antstolės. Ir viskas. Jis priėmė pats sprendimą ir ji daugiau nesikišo. Kai taip atsakyta buvo daugiau ir nėjo. Į antstolės kontorą padėjėja įleido, lyg informacijos negali suteikti, nemaloniai buvo sutikta. Nenorėjo teikti informacijos, kažką pasakė, ji buvo kategoriška, kiek yra nustatyta ir viskas. Ji prašė savo vardu mokėti kiekvieną mėnesį po kažkiek. Geriau mokėti po mažiau nei nieko. Nežino kas būtų, jei būtų pervedus tuos pinigus. Ji tik norėjo išspręsti problemą. Bendrauja su dukra, ji teisininkė. Su dukra nesitarė ką daryti tokiu atveju, kai antstolė nesutinka. Nežino kiek sūnus skolingas. Ji sakė, kad gali 100 Eur pervesti kiekvieną mėnesį.

Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė ir sutinka duoti parodymus. Ji valdo savo kelias banko sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“, gal tik prieš 7 metus naudojo vieną iš tų sąskaitų paskutinį kartą, buvo seniai prie jos prisijungusi. Per paskutinius 4–5 metus negavo jokių banko pranešimų, negavo jokio pranešimo, kad dalis jos lėšų yra areštuojamos. Jai gimė vaikas, buvo pokyčių – nedirbo, o iki vaiko gimimo dirbo ir gavau apie 1000 mėnesiui į rankas, prieš pirmo vaiko gimimą uždirbo daugiau, (duomenys neskelbtini) metais gimė pirmas vaikas, uždirbo tada 2000–3000. Ji susituokė 2018 metais su D. B.. Ji atsimena, kad jie pirko būstą, gavo 70 000–80 000, tai buvo banko paskola būsto pirkimui, pirko Lietuvoje būstą, kurį turi ir dabar, uošvienės brolis ten dabar gyvena. Ji žino, kad jos sutuoktinis turi išlaikyti dar kitą vaiką, yra dar du kiti vaikai be jų šitų dviejų vaikų, tie vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų abu. Vienam pinigų išlaikymui D. perveda, kai turi pinigų, o su kitu vaiku sunkiau, nes kebloki santykiai su tuo kitu vaiku, vaiko mama leisdavo matytis ir bendrauti su tuo vaiku, bet po to mama kažkur dingsta, jos nuomone, kad vaiko mama sprendžia dėl vaiko bendravimo su tėvu. Pas juos pačius buvo sunki finansinė situacija, ji pastojo, reikėjo pinigų mažiukui, žino, kad sutuoktinis bandė pervedinėti mažesnes sumas per savo mamą, nes tada jie gyveno užsienyje. Ji tuo metu nedirbo, D. vienas išlaikė jų šeimą, jis tuo metu uždirbo apie 1500 mėnesiui. (duomenys neskelbtini) metais pasiėmė paskolą, tuo metu jų finansinė padėtis buvo gera, bet tada nėščia buvo su pirmu vaiku, kuris ir gimė (duomenys neskelbtini) metais. Vaikas mažas, išlaikymo našta teko jos sutuoktiniui, tik po metų pradėjo dirbti, kai vaikas ėjo į darželį, tai gal (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje pradėjo dirbti, dirbo apie du metus, po to ji vėl pastojo su antru vaiku. D. labai norėjo padengti skolą, žino, kad ir jo mama ėjo pas antstolę, nes suma skolos buvo labai didelė, nesinorėjo jų turimo turto parduoti, kad atiduoti skolą, juk yra ir kiti vaikai, negi juos palikti be būsto, (duomenys neskelbtini) būstą nuomoja, savo nuosavybę turi tik Lietuvoje. Jos žiniomis nuo 2017 metų jos sutuoktinis bandė teikti išlaikymą tiems kitiems savo vaikams, nuo 2017 metų yra su juo pažįstami. Anksčiau L. siuntė ir vaiko nuotraukas, kažkiek jie bendraudavo, D. pervesdavo vaikui pinigų, jie tada gyvenome (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) gyveno, o kai neturėjo pakankamai pinigų patys, tai mažiau mokėjo vaikų išlaikymui, negalėjo jis po 320 pervedinėti tiems vaikams, juk yra ir jų vaikai, neturėjo tiek pinigų, po mažiau imti ji nesutiko, tai tada nieko nepervedinėjo vaiko išlaikymui. Neturėjo tiek pinigų, todėl jis nieko nebepervedinėjo, L. net neatsiuntė savo banko sąskaitos, niekada nesitarė su D. gražiuoju, po 50 ar 100 eurų būtų jis jai pervedęs vaiko išlaikymui, bet L. niekada pati nieko nesakė, tik per antstolę bandė tartis, ėjo pas antstolę tartis D. mama, bet antstolė nesutiko po mažiau, po mažiau D. būtų pervedęs, viskas nuo situacijos priklausė, buvo galima gražiai susitarti, L. turėjo jos kontaktus, D., jo tėvo kontaktus, bet niekada pinigų ji neprašė. Taip pat buvo su pirmu vaiku, kai paprašo pinigų, D. ir perveda, reikėjo ir L. taip bendrauti, bet nesusitarė, todėl taip viskas ir gavosi, tokia didelė skola susidarė. D. moka, stengiasi tą skolą išmokėti, tik anksčiau neleido tą daryti galimybės, dabar mažiukui (duomenys neskelbtini) metukai, nepiktybiškai D. nemokėjo tų vaikų išlaikymui. Šiuo metu ji pradėjo dirbti, mažiukas pradėjo eiti į darželį, čia (duomenys neskelbtini) viskas mokama, šiuo metu jiems lengviau, nes ji pradėjo dirbti. Ji neturi sudariusi vedybinės–povedybinės sutarties. Nežinau, iš kur matomos tokios didelės pinigų sumos jos sąskaitoje, tokių sumų tikrai nėra ir nebuvo, ji 2018 metais ir anksčiau uždirbo daugiau, o jau 2019 metais uždirbo mažiau, būdavo įvairiai, konkrečiai dabar neprisimena, po kiek uždirbdavo. (duomenys neskelbtini) už vaikus negauna nei cento. Jai neskambino joks prokuroras, niekas jos neklausė, kiek ji gauna (duomenys neskelbtini). Pirmam vaikui D. skiria pinigų įvairiai, po 50, po 100, kai turi, perveda ir daugiau. D. galėjo pervedinėti ir L. po 50 ar 100, bet ji nesutiko. D. išlaiko ir jų su ja bendrus vaikus, šiuo metu jų vaikų išlaikymui reikia apie 500 eurų abiem vaikams, jie gyvena kartu. Ji yra D. žmona, gyvena kartu, savo vaikus išlaiko, o L. galėjo draugiškai bendrauti, sakyti, kad jai reikia pinigų. 2023 metais D. siuntė iš (duomenys neskelbtini) L. vaikui 300 dolerių, nes vaikas norėjo dviratuko. 2023 metais gyveno (duomenys neskelbtini) , nuo 2018 metų pabaigos iki 2022 metų gyveno (duomenys neskelbtini), D. sveikino vaiką su gimtadieniu, jam pervedė 300 dolerių į L. banko sąskaitą. 2018 metais ėmė paskolą iš banko 84 000 ar 89 000. Ji gali pateikti banko išrašus, būstą įsigijo tais pačiais 2018 metais, pinigai pardavėjui buvo pervesti tą pačią dieną. Gal ji turi tris banko sąskaitas, bet naudojasi tik viena sąskaita, į kurią ir gavo banko paskolą, po 520 eurų moka bankui kas mėnesį, už darželį moka po 200 eurų, kitas vaikas eina į mokyklą, kaina 200 eurų, jų vaikų išlaikymui išleidžiama po daugiau nei 500-600. Šiuo metu jau ji pradėjo dirbti, tai situacija palengvėjo.

Iš 2024 m. birželio 28 d. L. G. pareiškimo nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. gimė pareiškėjos L. G. (toliau – pareiškėja ) sūnus H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sūnaus biologinis tėvas yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).Pažymi, kad nors D. B. gimus vaikui neginčijo savo tėvystės jam, D. B. nebuvo įrašytas vaiko liudijime tėvu pareiškėjos iniciatyva, kadangi tuo metu šalių santykiai buvo itin konfliktiški — D. B. paliko pareiškėją dar besilaukiančią vaiko, pareiškėjai nei nėštumo metu nei vėliau neteikė jokios moralinės ir materialinės paramos. Iki šiol D. B. sūnų yra matęs vos keletą kartų, o sūnui H. jau yra 6 metukai. Siekiant apginti vaiko teisę žinoti, kas yra jo biologinis tėvas ir siekiant užtikrinti vaiko teisę gauti materialinį išlaikymą iš abiejų tėvų, pareiškėja dar 2019 m. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, kuriuo teismo prašė nustatyti, kad D. B. yra nepilnamečio vaiko H. G., tėvas, o H. G. yra jo sūnus. Papildomai pareiškėja teismo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja ir priteisti iš D. B. periodinį kas mėnesi mokamą materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui kartu priteisiant pareiškėjos naudai ir vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2120-454/2020 (toliau — byla). 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismas byloje priėmė sprendimą (toliau — Sprendimas), kuriuo sprendė: 1. Nustatyti, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus. 2. Nustatyti nepilnamečio vaiko H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3. Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui vaikui H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumą po 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 4. Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui vaikui H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 720,00 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą. 5. Nepilnamečiui vaikui H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukt teise paskirti motiną ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6. Nustatyti atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečių vaiku H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką (pridedama: 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas). D. B. iniciatyva Sprendimas buvo apskųstas, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 62A-421-273/2021, nutarė Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą (pridedama: Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis). D. B. neteikė vaikui materialinio išlaikymo nuo pat jo gimimo ką patvirtina ir teikiamas Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad vaiko tėvas, nors ir nekeldamas abejonių, kad vaikas yra jo, išlaikymo visiškai neteikė, nors jo turtinė padėtis buvo gera. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad D. B. gavo pajamas pagal verslo liudijimą 2017 buvo 21 000,00 Eur, o 2018 m. — 39 000,00 Eur (žr. Sprendimo 20 p. 4 pastr.). Bylos duomenimis taipogi buvo nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu D. B. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavo 1 853,70 Eur atlyginimą. Be kita ko, byloje buvo nustatyta, kad D. B. valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Byloje pareiškėja taipogi įrodinėjo ir tai, kad D. B. slepia savo realias pajamas, kad jo materialinė padėtis yra kur kas geresnė nei jis nurodo. Tokią poziciją L. G. grindė tuo, jog D. B. su savo sutuoktinė S. B. gyvena itin prabangų gyvenimą. Pabrėžiame, jog šias L. G. nurodytas aplinkybes teismas pripažino pagrįstomis, Sprendime konstatuodamas, jog D. B. pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį neatspindi jo tikrosios finansinės padėties (žr. Sprendimo 18 p. 3 pastr.). Dėl ko L. G. ieškinį tenkino praktiškai pilna apimtimi, nes teismas laikė, jog D. B. pagal savo realią materialinę padėtį gali tiek atlyginti pareiškėjai susidariusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą, tiek teikti kas mėnesinį išlaikymą vaikui mokamą po 320 Eur iki vaiko pilnametystės. Pareiškėja tikėjosi, kad bent jau po teismo sprendimo priėmimo momento pagaliau D. B. pradės teikti išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui H., tačiau situacija nepasikeitė. D. B. ir toliau piktybiškai vengia savo prievolių sūnui — nevykdo įsipareigojimo išlaikyti sūnų H. G., gim. (duomenys neskelbtini), su vaiku nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Pabrėžiame, jog siekiant priversti D. B. prisiimti jo kaip tėvo įsipareigojimus sūnui. L. G. iniciavo priverstinį sprendimo vykdymą. Šiuo metu antstolės žinioje D. B. atžvilgiu yra pradėtos trys vykdomosios bylos: 1. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) — išieškojimas vykdomas dėl teismo priteisto 9 720,00 mties eurų 00 ct) vaiko išlaikymo įsiskolinimo. Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų). 2. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės. 3. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2120-454/2020 — išieškojimas vykdomas dėl teismo priteistų 5507,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo L. G. iš D. B. (pridedama: Vykdomieji raštai) Kaip patvirtina teikiamas antstolės R. P. 2022 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 22-183-12891, iki šiol visose vykdomose bylose iš D. B. nebuvo išieškota jokia pinigų suma (pridedama: Antstolės R. P. raštas), Pareiškėja yra įsitikinus, jog D. B. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialinę pagalbą piktybiškai ir sąmoningai, nesant jokių pateisinimų objektyvių priežasčių tokio išlaikymo neteikimui. Kaip jau minėjome, dar Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, jog D. B. turi finansines galimybes išlaikyti nepilnametį sūnų H., tačiau kaip matome, nuo pat vaiko gimimo savo prievolės išlaikyti sūnų D. B. vengė, nors nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad H. G. yra jo biologinis sūnus. Nėra ginčo dėl to, kad D. B. nuo vaiko gimimo momento iki bylos išnagrinėjimo pabaigos turėjo finansines galimybes išlaikyti nepilnametį sūnų, nes šios faktinės aplinkybės buvo konstatuotos Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2-2120-454/2020. Pareiškėja yra įsitikinus, jog D. B. materialinė padėtis yra nepasikeitusi ir yra itin gera šiai dienai ką tiesiogiai patvirtina jo toliau vedamas prabangus gyvenimo būdas. Ikiteisminio tyrimo institucijos įsitikinimui, jog D. B. gyvena prabangų gyvenimą. teikiame išrašus iš jo sutuoktinės S. B. socialinio portalo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų. D. B. ir toliau su sutuoktine prabangiai pramogauja, ilsisi egzotinėse kelionėse, darosi šeimos fotosesijas, rengiasi prabangiais rūbais ir kt. Neseniai jų šeima įsigijo ir šunį, kurio vertė pagal veislę gali siekti net iki 2000 Eur. Kokios tikslios gautinos mėnesinės D. B. ir jo sutuoktinės S. B. pajamos pareiškėjai nėra žinoma, tačiau akivaizdu, jog tikslu palaikyti tokį gyvenimo būdą pajamos turi didelės. Be kita ko, įvertintina ir tai, jog kaip konstatavo Kauno apylinkės teismas Sprendime, D. B. savo realias pajamas slepia. Taipogi pažymime, jog pareiškėjai nėra žinoma kokio dydžio nekilnojamąjį turtą D. B. valdo užsienio valstybėse, tačiau jis tikrai turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje — butą su bendro naudojimo patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedama: VĮ „Registrų centras“ išrašai). Papildomai teikiame D. B. valdomo nekilnojamojo turto nuotraukas, kurios patvirtina, jog ir šis būstas yra itin prabangus, yra viename brangiausių (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų rajonų. Buto bendras plotas siekia 72.86 kv.m., tad šiai dienai D. B. valdomo nekilnojamojo turto vertė gali siekti net iki 200 000 Eur. "Taigi, akivaizdu, kad D. B. turi finansines galimybes teikti išlaikymą sūnui H., tačiau jis piktybiškai Sprendimo nevykdo — ne tik visiškai neišlaiko sūnaus, bet ir su sūnumi nebendrauja, nors Sprendimu taipogi buvo nustatyta ir jo bendravimo su vaiku tvarka. Pabrėžiame ir tai, kad D. B. nuolat keičia gyvenamąją vietą, kas dar labiau apsunkina išlaikymo išieškojimą civilinio proceso priemonėmis. Pareiškėjos turimais duomenimis anksčiau jis gyveno Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Šiai dienai galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Dar anksčiau D. B. gyveno (duomenys neskelbtini), kur šalys susilaukė sūnaus. Pareiškėjos turimais duomenimis, D. B. nuolat keičia savo gyvenamąsias vietas, nes yra paieškomas teisėsaugos institucijų net keliose valstybėse. Pareiškėja negalėdama civilinės teisės priemonėmis išieškoti iš D. B. teismo priteistą išlaikymą jau yra pasikreipusi į Valstybės socialinio draudimo fondo valdybą dėl Vaiko išlaikymo išmokos skyrimo pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 7 straipsnį. 2022 m. birželio 14 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo“. Išmoka paskirta nuo 2022 m. birželio I d. (pridedama: Elektroninio laiško išrašas) Pažymėtina ir tai, jog D. B. yra žinoma apie Kauno apylinkės teismo Sprendimą, byloje jis turėjo atstovą, dėl priimto Sprendimo net buvo pareiškęs apeliacinį skundą, kuris Kauno apygardos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taigi remiantis tuo, kad D. B. būdamas darbingu ir turėdamas turto, tai yra turėdamas galimybę vykdyti pareigą išlaikyti sūnų, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, išlaikymo įmokų visiškai nemoka, neteikia ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui, net nėra atlyginęs L. G. susidariusio vaiko išlaikymo įsiskolinimo, yra pagrindas konstatuoti, jog D. B. tyčiniais veiksmais piktybiškai vengia savo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą, o šios aplinkybės sudaro neginčytiną pagrindą D. B. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 63–115).

Iš (duomenys neskelbtini) Europol nacionalinio biuro gautų duomenų matyti, kad D. B. sąskaitos operacijas banke (Kelno apskrities taupomoji kasa), laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. (3 t., b. l. 38–39, 40–43).

Iš 2024 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint įtariamojo D. B. banko sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini) 30 išrašą laikotarpiu 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. pasitelkiama specialistė A. K., kadangi išrašas yra vokiškas ir jį apžiūrėti reikia specialių žinių tikslu užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui aktualią informaciją – banko sąskaitoje esantį pinigų likutį, išlaidas, įplaukas, iš kokių asmenų / įmonių pinigines įplaukos gautos, kaip išlaiduotos, išgrynintos. Apžiūros metu nustatyta: apžiūrai pateikta: (duomenys neskelbtini) apskrities taupomosios kasos 2024 m. gegužės 7 d. raštu (duomenys neskelbtini) vyriausiajam prokurorui pateikta D. B. sutartis su (duomenys neskelbtini) taupomąja kasa ((duomenys neskelbtini)) dėl sąskaitos atidarymo ir debeto kortelės Mastercard išdavimo bei sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini) 30 Kelno apskrities taupomojoje kasoje išrašas nuo jos atidarymo datos 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. (dokumentai vokiečių kalba ir vertimas į lietuvių kalbą). (duomenys neskelbtini) apskrities taupomosios kasos 2024 m. gegužės 7 d. rašte nurodyta, kad D. B. einamoji sąskaita IBAN (duomenys neskelbtini) 30 atidaryta 2024 m. sausio 16 d. Pagal sąskaitos išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. į sąskaitą gauta 1770 Eur, išlaidos sudarė 888,87 Eur, likutis 2024 m. balandžio 12 d. datai sudarė 881,13 Eur. Įplaukas sudarė : 2024 m. sausio 16 d. įmoka 100 Eur grynaisiais pinigais taupomojoje kasoje, 2024 m. sausio 23 d. įmoka 300 Eur, išraše nurodyta mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. kovo 7 d. įmoka 200 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. kovo 25 d. įmoka 220 Eur ir 150 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)GA“; 2024 m. kovo 27 d. įmoka 600 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“; Iš viso įplaukos 1770 Eur. Išlaidas sudarė mokėjimai banko debetine kortele Mastercard, iš viso 888,87 Eur: 65,55 Eur , gavėjas – „Lidl“; 25,16 Eur, gavėjas nenurodytas; 35,60 Eur, gavėjas – transporto priemonių registracijos įstaiga; 59,30 Eur gavėjas – (duomenys neskelbtini) lentelių ir spaudų fabrikas; 703,26 Eur, gavėjas – bankas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 46–48).

Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl S. B. banko sąskaitos analizės nustatyta, kad gauta informacija apie jo sutuoktinės S. B. banko sąskaitos išrašus gali padėti surasti įtariamąjį, jo dabartinę gyvenamąją vietą, be to S. B. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti kas, kada, kokios, iš kur buvo atliekamos piniginės operacijos, pavedimai ir t.t., gauti S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atidarytų sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d.: 1. (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos skyriuje sąskaitos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išrašą. 2. Swedbank AB Lietuvos skyriuje sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą. 3. (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos skyriuje sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą. Atlikus analizę banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 1. Pradžios likutis 2020 m. sausio 1 d. – 86493,63 eurų. 2. Laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. matomos įplaukos į S. B. banko sąskaitą įvairiomis sumomis ir dienomis, visos įmokos įvardintos kaip paskolos dalis. 3. 2023 m. gruodžio 6 d. likutis – 78226,15 eurų. Atlikus analizę banko sąskaitos 12812691 ((duomenys neskelbtini)) nustatyta: 1. Tai vertybinių popierių sąskaitos išrašas. 2. 2019 m. gruodžio 31 d. pradžios likutis 0 eurų, 2023 m. gruodžio 6 d. pabaigos likutis 335,75 eurų. 3. Matomos trys operacijos į (duomenys neskelbtini) investicijų valdymą. Atlikus analizę banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. 00:00:00 iki 2023 m. gruodžio 6 d. 00:00:00 nustatyta: 1.Balansas pradžioje 100,52 eurai, balansas pabaigoje 252,63 eurai. 2. Atliktos 906 operacijos minėtu laikotarpiu. 3. Matomos įplaukos ir išlaidos įvairiomis sumomis (2 t., b. l. 38–40).

Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl D. B. banko sąskaitos analizės nustatyta, kad siekiant nustatyti kas, kada, kokios, iš kur buvo atliekamos piniginės operacijos, pavedimai ir t.t., gauti D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atidarytų sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d.: 1. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atlikus analizę banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 1. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. jokių operacijų ir prisijungimų nebuvo. Atlikus analizę banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 1. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. išlaidų ir įplaukų nebuvo (2 t., b. l. 19–20).

2023 m. lapkričio 23 d. atstovės adv. R. L. pateikti duomenys, įrašai iš socialinio tinklo Facebook (1 t., b. l. 192–196).

Iš 2023 m. gruodžio 6 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo matyti apie įtariamojo D. B. šeimos (S. B.) galimą gyv. vietą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21).

Iš 2022 m. spalio 6 d. antstolės R. P. raštų matyti informacija apie vykdomųjų bylų procesą D. B. atžvilgiu (1 t., b. l. 151–155; 2 t., b. l. 63–65, 70–84).

Iš 2024 m. liepos 22 d. antstolės R. P. rašto matyti, kad antstolės R. P. kontoroje skolininko D. B. atžvilgiu dėl išlaikymo išieškojimo yra vykdomos vykdomosios bylos: vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2- 2120-454/2020, dėl periodinių išlaikymo įmokų išieškojimo H. G.. Išlaikymo periodinių įmokų įsiskolinimo suma 2024 m. liepos 1 d. yra 14660,00 Eur. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2- 2120-454/2020, dėl 9720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo H. G.. 2024 m. liepos 1 d. dienai išieškotinos sumos likutis 9720,00 Eur (2 t., b. l. 83–84).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos (Europol) informacijos apie D. B. gyvenamąją vietą matyti, kad gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 93–101).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje. Taigi tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla iš įstatymo. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ir dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017, 2K-281-489/2020). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021). Ir priešingai, BK 164 straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės, įkalinimo ir pan., t. y. objektyviai neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-42/2014, 2K-246-648/2016). Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju, D. B. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2120-454/2020 privalėdamas teikti savo nepilnamečiui vaikui H. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, be pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką H. G., mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, kai įsiskolinimas 2024 m. liepos 1 d. sudaro 24 380 eurų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. B. tyčia vengus išlaikyti savo mažametį vaiką pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, jo daliniu prisipažinimu, kuriame jis nurodė, kad žinojo, kad turi sūnų, buvo atliktas tai patvirtinantis DNR tyrimas, taigi, kaltinamasis žinojo, kad yra nukentėjusiosios sūnaus tėvas bei tai, kad iš kaltinamojo buvo 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti H. G. išlaikymui, po 320 Eur per mėnesį, periodinėmis išmokomis, iš jo tėvo D. B., nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki pilnametystės, priteistas išlaikymas, jo ir nukentėjusiosios bendram vaikui, kurį D. B. privalėjo teikti periodinėmis išmokomis, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimas. Kaltinamasis nurodė, kad išlaikymo sūnui neteikė dėl susiklosčiusių sudėtingų santykių tarp jo ir nukentėjusiosios bei dėl to, nes tuo metu buvo jo sunki finansinė padėtis, kadangi kaltinamasis be šio mažamečio sūnaus turi dar tris vaikus. Kaltinamasis detalizavo, kad vienam vaikui iš ankstesnių santykių taip pat teikia išlaikymą po 200 svarų per mėnesį, ir moka tada kai gali ir kai turi tam pajamų, o kai neturi su vaiko motina pavyksta susitarti gražiuoju, ko šiuo atveju nepavyko padaryti. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad mėgino tartis su antstole, ir ne tik jis, bet ir jo mama, kad jis galėtų mokėti tiek, kiek gali, tačiau kuomet gavo atsakymą, kad privalo mokėti tiek, kiek yra teismo nustatyta, jis nusprendė nemokėti visai, nes tokios pinigų sumos neturėjo. Kuomet buvo sunki finansinė padėtis kaltinamajam padėjo dabartinė sutuoktinė, tačiau jis dar turi du vaikus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti.

Teismo vertinimo, kaltinamojo teiginiai dėl sudėtingos finansinės padėties ir sprendimo nemokėti išlaikymo nepavykus su antstole susitarti dėl mažesnės pinigų sumos mokėjimo vertintini kritiškai ir laikytina gynybine versija,. Teismo vertinimu, šią kaltinamojo versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė turėjo įplaukų ir išlaidų, galėjo pasiimti paskolą ir įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, kuriuo patys nesinaudoja ir kurį parduoti ir padengti esamą įsiskolinimą neketino, kadangi jis, kaip matyti iš liudytojos S. B. parodymų, yra skirtas bendrų kaltinamojo D. B. ir jo žmonos S. B. vaikų ateičiai užtikrinti. Kaltinamasis patvirtino, jo parodymus taip pat patvirtino ir kiti liudytojai, kad teikia pilną išlaikymą kartu gyvenantiems dviem mažamečiams vaikams, taip pat teikia išlaikymą kitam savo vaikui su kuriuo kartu negyvena. Teismo proceso metu tiek pats kaltinamasis, tiek jo šeimos nariai, ne kartą patvirtino, kad iš esmės išlaikymas buvo neteikiamas dėl kaltinamojo santykio su nukentėjusiąja, dėl jos elgesio, kas, vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat paneigia kaltinamojo ir jo gynėjo iškeltą versiją dėl to, kad išlaikymas nebuvo teikiamas dėl sunkios finansinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje nustatyta, kad sunki finansinė padėtis, negalėjimas teikti išlaikymo, negalėjimas dirbti, turi būti patvirtintas objektyviais duomenimis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, sunki finansinė padėtis vertinama tik kaltinamojo subjektyviu supratimu, kurį, kaip jau buvo minėta, paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kurių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo finansinė padėtis nebuvo tokia sunki, jog tai sudarytų pagrindą neteikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo.

Be kita ko, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl pajamų trūkumo negali būti laikomos pateisinama priežastimi nemokėti savo vaikui priteisto išlaikymo. Net ir neturint oficialaus pajamų šaltinio, asmuo vis tiek turi pareigą dėti maksimalias pastangas ieškoti darbo ar kitų teisėtų pajamų šaltinių, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus visiems savo turimiems vaikams. Pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams, todėl finansinė našta visapusiškai išlaikyti vaiką negali būti perkeliama tam iš tėvų su kuriuo yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir jo gynėjo išsakyti argumentai, kad nukentėjusioji pati nedėjo pastangų siekiant taikiai susitarti dėl priteisto išlaikymo, vertintini kaip kaltinamojo pareigos išlaikyti savo vaiką perkėlimas nukentėjusiajai.

Byloje nenustatyta, kad pirmiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais. Šių įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo pareigą išlaikyti vaiką, galėjo tą pareigą vykdyti – būdamas darbingu ir turėdamas galimybes savo finansinę padėti pagerinti taip, kad galėtų teikti vaikui išlaikymą, nedėjo pastangų nei susirasti oficialaus pragyvenimo šaltinio nei aprūpinti savo mažametį sūnų, taip pat nesprendė galimybės užtikrinti išlaikymą vaikui įvertindamas turimą nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, pasiteisindamas tuo, kad antstolė neleido mokėti mažiau nei tuo metu leido jo finansinės galimybės, taigi, vengė išlaikyti savo vaiką ir veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, gynybos nuomone, civilinėmis priemonėmis net nebuvo stengiamasis išspręsti susiklosčiusią situaciją. Pabrėžė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje laikomasi principo, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai baudžiamosios teisės priemonėmis sprendžiami civiliniai santykiai, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, kad atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti prievolę išlaikyti vaiką civilinio proceso priemonės. Nagrinėjamu atveju, teismas negali sutikti su gynėjo vertinimu, kad nebuvo išnaudotos civilinės priemonės siekiant užtikrinti prievolę išlaikyti vaiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nuolat keitė savo gyvenamąją vietą, ikiteisminiame tyrime buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Nukentėjusiajai realizavus savo vaiko teisę į išlaikymą civilinio proceso tvarka, kaltinamasis išlaikymo neteikė ir po teismo procesinio sprendimo civiliniame procese. Buvo išduoti vykdomieji raštai, pradėtas priverstinis išieškojimas. Kaip patvirtina baudžiamojoje byloje pateikta vykdomųjų bylų medžiaga, antstolė negalėjo išieškoti priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Dėl to, kas išdėstyta, teismo vertinimu, civilinės teisės priemonėmis, visų pirma dėl paties kaltinamojo veiksmų, nebuvo ir nėra įmanoma užtikrinti vaiko teisės į išlaikymą, todėl nevertintina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pažeistų baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principą.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo išlaikyti vaiką požymiai ir jo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

IV. Dėl kaltinamajam D. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Prokuroro vertinimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad jis pripažįsta savo padarytą nusikalstamą veiką.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, negalima nustatyti nei vieno iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektų. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę buvo pripažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pilna apimtimi neprisipažįsta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta, kad neteikė vaikui išlaikymo, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl to, kad vengė mokėti išlaikymą. Taigi, kaltinamasis nepripažįsta vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl toks dalinis kaltinamojo kaltės pripažinimas negali būti vertinamas kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, kaltinamasis nei karto neatsiprašė nukentėjusiosios, teisiamojo posėdžio metu tiek pats kaltinamasis, tiek jo artimieji kritiškai vertino ne paties kaltinamojo, bet nukentėjusiosios poelgį – sprendimą kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Vien kaltinamojo pradėtas teikti išlaikymas, jau pradėjus bylą nagrinėti teisme, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, negali būti vertinamas kaip nuoširdus gailėjimasis. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti pripažinta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. B. neteistas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 64). Kaltinamasis yra pakaltinamas, psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, priklausomybės ligų gydymas, įskaita – nesigydė (3 t., b. l. 55, 56). Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros skiriant šiuos įpareigojimus: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką H. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

IV. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmui materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. B. jos naudai 30 603, 80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame D. B. įtariamas tuo, kad jis sąmoningai tyčiniais veiksmais vengia išlaikyti savo sūnų H. G. ir nevykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 202- m. lapkričio 17 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-2120-454/2020, kuriuo buvo įpareigotas teisti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui H. G. išlaikymą po 320 Eur iki vaiko pilnametystės, taip pat priteistas 9 720 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Vadovaujantis antstolės R. P. raštu, patvirtinančiu, kad įsiskolinimas civilinio ieškinio pateikimo dienai trijose vykdomosiose byloje siekia viso 30 603, 80 Eur, teikiamas civilinis ieškinys tokiai sumai. Šią sumą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. prašo priteisti iš D. B., nes jis piktybiškai ir sąmoningai vengia teikti vaikui išlaikymą, vengia vykdyti teismo sprendimus (3 t., b. l. 117–120). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. civilinį ieškinį palaikė.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo priteisti jai padarytą turtinę žalą, kurią sudaro kaltinamojo jų vaikui nesumokėta išlaikymo suma (susidaręs įsiskolinimas per kaltinime nurodytą laikotarpį). Išlaikymą sūnui kaltinamasis buvo įpareigotas teikti 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2120-454/2020, vykdomos trys vykdomosios bylos, todėl susidariusi skola dėl šio išlaikymo nesumokėjimo negali būti antrą kartą priteista baudžiamojoje byloje, o klausimas dėl susidariusio įsiskolinimo yra spręstinas minėto teismo sprendimo vykdymo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Civilinė ieškovė L. G. kartu su pareiškimu pateikė ir civilinį ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad įtariamasis niekada vaiku nesirūpino, jo nepripažino ir iki šios vengia savo prievolių vaikui, todėl tokiu neveikimu pažeidė vaiko teises būti auklėjamu abiejų tėvų bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nuo pat vaiko gimimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė tiek materialinius, tiek nematerialinius vaiko poreikius užtikrina viena, dėl ko nuo pat vaiko gimimo jaučia didelį stresą, įtampą, siekdama užtikrinti vaiko poreikius. Nukentėjusioji iki šios patiria gėdos jausmą, nes tėvas visiškai ignoruoja faktą, kas jis turi sūnų, kai tuo tarpu kiti D. B. vaikai gyvena su tėvu, jis jais rūpinasi. (3 t., b. l. 117–120).

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji L. G. patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, jautėsi pažeminta. Kaltinamasis padarė tyčinę trunkamą nusikalstamą veiką, kurios metu nepilnamečiui vaikui nebuvo mokamas išlaikymas. Kaltinamasis vaiko neišlaikė nuo pat gimimo, nukentėjusiajai teko vienai rūpintis vaiku, vienai užtikrinti vaiko poreikius, jausti nuolatinę įtampą, gėdos jausmą, matyti kaip jos vaikas yra išskiriamas iš kitų vaikų, jausti kaltinamojo ir jo artimųjų priešiškumą dėl to, kad nusprendė teisinėmis priemonėmis realizuoti vaiko teisę į išlaikymą.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti, kad kaltinamojo šioje baudžiamojoje byloje aptarti ir teismo įrodytais pripažinti nusikalstami veiksmai turėjo reikšmingos įtakos nukentėjusiosios emocinei būklei, dvasiniams išgyvenimams. Kita vertus, nukentėjusiosios prašoma priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos suma, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nelaikytina proporcinga. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat pirmiau aptartos ir teismo įrodytais pripažintus nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. B. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Nukentėjusiosios L. G. atstovė, advokatė R. L., civiliniame ieškinyje taip pat pateikė prašymą priteisti iš įtariamojo D. B. civilinės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 117–120). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė pateikė dokumentus, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. patyrė 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme ir pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 65–72; 84–85).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma nėra akivaizdžiai neproporcinga ar per didelė, yra pagrįsta, todėl L. G. atstovės prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo tenkinamas, iš kaltinamojo D. B. priteistinos L. G. naudai 2 200 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė kaltinamajam neskirta ir neskirtina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 4 DVD laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką H. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės L. G. civilinio ieškinio dėl 30 603, 80 Eur (trisdešimt tūkstančių šešių šimtų trijų eurų ir aštuoniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Civilinės ieškovės L. G. civilini ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti civilinės ieškovės L. G. naudai 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. B. L. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 4 DVD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.