- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2-2120-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08090-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Artūras Šafronas (pirm.)
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.9.6.1Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo D. B. patikslintą priešieškinį ieškovei L. G. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė L. G. (toliau – ieškovė, motina) pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui D. B. (toliau – atsakovas, tėvas), kuriuo prašo: nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko H. G., tėvas, o H. G. (toliau – vaikas, sūnus) yra jo sūnus; pakoreguoti vaiko gimimo liudijimą, įrašant atsakovą kaip nepilnamečio vaiko tėvą; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina, ieškove; nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 350,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, vaiko motiną; priteisti ieškovei iš atsakovo 12 600 Eur (350,00 Eur x 36 mėn.) dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
- atsakovas 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę iki 30 min. naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku. Po to einančius 3 mėn. atsakovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę iki 45 min. naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku;
- 2021 m. birželio mėn. 5 kartus tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku atsakovas bendrauja su vaiku kartu su ieškove ir šalių pasirinktu psichologu vaiko gyvenamojoje vietoje. Psichologo teikiamas paslaugas apmoka atsakovas;
- laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę 2 val. vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant motinai, tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku;
- laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. atsakovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę po 2 val. vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant motinai, tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku;
- laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę po 2 val. nedalyvaujant motinai, tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku;
- laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. nedalyvaujant motinai, tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku;
- laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį ir paskiau einantį sekmadienį po 8 val. nedalyvaujant motinai, tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku;
- laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį su nakvyne pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį su nakvyne pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, atsakovas bendrauja su vaiku 1 savaitę vaiko vasaros atostogų metu. Apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms atsakovas privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš du mėnesius) raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą, bei tikslaus vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. Atsakovui raštu nenurodžius ieškovei vaiko paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jo buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, visas atostogas su vaiku praleidžia ieškovė;
- nepriklausomai nuo priežasčių atostogos, kurias vaiko tėvas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį ieškovės sutikimą;
- atsakovui nebendraujant su vaiku pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui;
- atsakovas turi teisę išsivežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos valstybės tik su raštišku vaiko motinos sutikimu;
- visais atvejais, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko norą bendrauti su kiekvienu iš tėvų, neverčiant vaiko bendrauti per prievartą.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės sūnus. Ieškovė pradėjo lauktis sūnaus jai vedant bendrą ūkį ir turint intymių santykių su atsakovu, dėl ko ieškovė yra įsitikinus, jog vaiko biologinis tėvas yra būtent atsakovas. Pats atsakovas niekada neginčijo savo tėvystės. Tačiau gimus vaikui atsakovas nebuvo įrašytas vaiko liudijime tėvu, kadangi šalių santykiai buvo itin konfliktiški ryšium su tuo, jog atsakovas nusprendė palikti ieškovę dar besilaukiančią. Atsakovas ieškovei nėštumo metu ar vėliau neteikė nei materialinės nei moralinės paramos. Atsakovas vaiką yra matęs vos kelis kartus. Kaip patvirtina byloje pateiktas ekspertizės aktas, atsakovas yra vaiko biologinis tėvas. Vaikas nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove. Kadangi ieškovė prižiūri ir rūpinasi sūnumi, juos sieja glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. Vaikui gyvenant su ja yra sudarytos tinkamos sąlygos normaliam vystymuisi užtikrinti. Ieškovė yra įsitikinus, jog būtent ji geriausiai gali pasirūpinti vaiko auklėjimu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko tėvu yra neįmanomas. Atsakovas iki šiol nebuvo išreiškęs noro auginti sūnų ir šiuo metu vaiku visiškai nesirūpina. Atsakovas net nesugeba vaiko aplankyti, pasiskambinti jam, galų gale pasiteirauti kaip jam sekasi. Sūnus tėvą yra matęs vos kelis kartus, todėl dėl jauno amžiaus vaikas net nesupranta, jog atsakovas yra jo tėvas. Vaikas tėvo visiškai nepažįsta, jų nesieja joks dvasinis ryšys, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas traumuotų vaiką negrįžtamai. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovė sudarė ir teikia teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti detalizuotos išlaidos reikalingos užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Prie papildomų išlaidų yra įtrauktos išlaidos psichologui, pas kurį sūnus yra priverstas lankytis nuo mažumės, dėl patirtos traumos augant be tėvo. Visapusiškai patenkinti vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 700,00 Eur. Iš atsakovo sūnui priteistinas 350,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Toks atsakovo teikiamas išlaikymas patenkins vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir lavinimui. Toks iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymo dydis yra protingas ir pagrįstas, paremtas tik būtiniausiais vaiko poreikiais. Kaip patvirtina byloje pateikta ieškovės darbo sutartis, ji dirba 30 val. per savaitę, valandiniu tarifu 12,50GBP, kas sudaro apie 1 500,00 GBP, tačiau vien už nuomą ieškovė moka 800,00 GBP, ką patvirtina byloje pateikta nuomos sutartis, tad jos ir sūnaus pragyvenimui lieka vos 700,00 GBP, o ieškovė dirba Londone, Jungtinėje Karalystėje, t. y. viename brangiausių Europos miestų. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti tik po 350,00 Eur kas mėnesį jau ir taip prisiėmė didesnę vaiko išlaikymo naštą. Ieškovei be materialinio vaiko išlaikymo taip pat tenka pareiga pasirūpinti kasdieninėmis sūnaus reikmėmis: maisto gaminimu, skalbimu, tvarkymu ir kt., todėl iš atsakovo reikalaujamas vaiko išlaikymas jo interesų nepažeidžia. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį patvirtina, jog atsakovas tokio dydžio išlaikymą vaikui gali teikti. Kaip patvirtina atsakovo pateikti duomenys apie jo pajamas: šiuo metu jo darbo užmokestis sudaro 1 853,70 Eur. Atskaičius, kad dukteriai J. atsakovas teikia 200,00 Eur išlaikymą bei priteisus ieškovės reikalaujamą išlaikymą šalių sūnui, atsakovui patenkinti jo asmeniniams poreikiams bei išlaikyti trečiąjį vaiką M., kas mėnesį liktų 1 303,70 Eur. Atsakovas turi nekilnojamojo turto. Taip pat jo turtinę padėtį gerina ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su savo sutuoktine būtų sudaręs vedybinę sutartį, kuria būtų nustatytas šalių santuokoje įgyto turto ar gaunamų pajamų atskirumas, todėl dalis sutuoktinės gaunamų pajamų teisėtai priklauso atsakovui ir yra kriterijus, gerinantis jo turtinę padėtį. Nors atsakovas teigia, kad jis turi nuomotis būstą, atsakovas turi įgijęs nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi, dėl ko nėra jokio pagrindo bloginti atsakovo turtinę padėtį patiriamomis nuomos išlaidomis. Faktiškai atsakovas dalį savo pajamų slepia. Byloje pateiktos nuotraukos iš atsakovo ir jo sutuoktinės socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų patvirtina, kad atsakovas su šeima nuolatos keliauja į prabangias egzotines šalis bei lankosi prabangiuose restoranuose, o iš teismui nurodytų pajamų atsakovas niekaip negalėtų vesti tokio prabangaus gyvenimo būdo. Nuo pat vaiko gimimo atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Visi vaiko poreikiai buvo ir yra tenkinami išskirtinai iš ieškovės asmeninių lėšų. Sūnaus išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas už trejus praėjusius metus, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio pateikimo į teismą dienos. Iš viso už 36 mėnesius. Ieškovė pažymi, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu nuo dabartinių vaiko poreikių nėra pasikeitę. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas 12 600,00 Eur (350,00 Eur x 36 mėn.) dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet vaikui suėjo 10 mėn. iki kol vaikas pradėjo lankyti paruošiamąją mokyklą. Šiai dienai vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšys yra visiškai nutrūkęs. Todėl maksimali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka negali būti nustatyta, nes negrįžtamai traumuotų mažametį vaiką psichologiškai. Esant nustatytam faktui, jog vaiko ir tėvo ryšys yra visiškai nutrūkęs, siekiant netraumuoti vaiko, pirmiausia prarastą ryšį yra būtina atkurti palaipsniui. Vaikas šiai dienai net nesuvokia, kad atsakovas yra jo tėvas, o atsakovas visiškai nebendraudamas su vaiku jo visiškai nepažįsta, nežino vaiko dienotvarkės, įpročių, poreikių, todėl dėl objektyvių priežasčių šiai dienai negali vienas tinkamai pasirūpinti vaiku. Vaikas yra itin prisirišęs prie ieškovės, todėl vaiko atskyrimas ilgesniam laikui (daugiau nei kelios valandos) nuo jam artimiausių šeimos narių, su kuriais gyvenant nusistovėjo vaiko dienos režimas, pakenktų mažam vaikui, jis jaustųsi nesaugiai, patirtų stresą, neigiamus išgyvenimus. Atsakovas gyvena kitoje šalyje nei šalių sūnus bei atsižvelgiant į tai, kad vaikas tėvo nepažįsta, iš pradžių būtų pakankamas tėvo ir vaiko bendravimas telekomunikacijos ryšio priemonėmis. Iš pradžių toks bendravimas turėtų būti nustatomas minimalus, palaipsniui tokį bendravimą dažninant, kad vaikas galėtų susipažinti su atsakovu ir palaipsniui su juo užmegzti ryšį. Prieš pradedant atsakovui su vaiku bendrauti gyvai, šalims su vaiku pirmiausia būtina apsilankyti pas psichologą, kuris padėtų vaikui suprasti, kad nuo šiol juo rūpinsis ne tik motina, o ir tėvas. Vėliau bendravimas galėtų būti organizuojamas dalyvaujant motinai, kad vaikui nebūtų streso būti kartu su jam nepažįstamu asmeniu. Atsakovui reikės laiko sužinoti vaiko dienotvarkei, poreikiams ir kt. Turėtų būti nustatomas mažiausiai trijų metų pereinamasis laikotarpis, kadangi tėvas vaiku nesirūpino visiškai nuo pat vaiko gimimo. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, būtina įsitikinti tėvo rimtais ketinimais dalyvauti vaiko auklėjime ir priežiūroje. Bendravimas turi vykti vaiko gyvenamojoje vietoje, nes ši aplinka vaikui yra įprasta, nekelianti streso. Be to, atsakovas nuolat keičia valstybes, kuriose gyvena.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo patikslintą priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu sutinka tik dalyje, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja, o likusioje dalyje prašo teismo patikslintą priešieškinį atmesti. Atsakovas turi finansines galimybes teikti ieškovės reikalaujamą išlaikymą vaikui, o atsakovo motyvai neva vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudaro tik 1 600,00 Eur yra nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo siūloma nustatyti jo su vaiku bendravimo tvarka, kadangi siūloma bendravimo tvarka grubiai pažeidžia vaiko interesus. Atsakovui niekada nebuvo kilę abejonių, jog jis yra vaiko tėvas, tačiau niekada neišreiškė noro bendrauti su sūnumi ar vykdyti išlaikymo prievolę vaikui. Tikrovės neatitinkantys atsakovo nurodomi faktai neva jis teikė ieškovei moralinę ir materialinę pagalbą. Ieškovė neginčija, kad kai paliko ją besilaukiančią atsakovas davė jai 500,00 Eur vaiko vežimėliui, tačiau visais kitais reikalingais daiktais naujagimiui ieškovė pasirūpino pati, o tiksliau iš trečiųjų asmenų paskolintų lėšų. Ieškovė prašė atsakovą prisidėti prie vaiko išlaikymo išlaidų, tačiau pastarasis sutiko padengti tik nuomos depozitą ir pirmojo mėnesio nuomos mokestį sumoje 1 500,00 Eur, kadangi jam pačiam reikėjo vietos kur gyventi besislapstant nuo policijos. Iš viso ieškovė iš atsakovo gavo 2 000,00 Eur, kuriuos jai pervedė atsakovo draugas A. Ieškovė patvirtina, kad jokios kitos finansinės paramos iš atsakovo nėra gavusi. Tikrovės neatitinkančios ir atsakovo dėstomos aplinkybės neva ieškovė vengė jo ir jo šeimos narių, dėl ko šalių santykiai nutrūko. Atsakovas buvo aplankęs vaiką kelis kartus. Vėliau atsakovas su savo gyvenimo drauge, su kuria ieškovei buvo neištikimas, iš Jungtinės Karalystės persikraustė gyventi į Lietuvą, po ko atsakovas neišreiškė jokio noro bendrauti su sūnumi. Ieškovė taip pat ne kartą ėmėsi iniciatyvos atkurti prarastą ryšį tarp tėvo ir sūnaus. Tačiau tėvas savo iniciatyva atsisakė dalyvauti vaiko auklėjime ir auginime. Vaiko senelė iš tėvo pusės apskritai atsižadėjo anūko ir jo niekada nepripažino. Atsakovas nesupranta, kad tarp jo ir vaiko ryšys yra visiškai nutrūkęs, kad sūnus jo nepažįsta ir laiko jį svetimu asmeniu, dėl ko sūnų reikia paruošti jo susipažinimui su tėvu, teikti tėvams ir vaikui psichologines konsultacijas siekiant palengvinti ryšio atkūrimo procesą vaikui, kad jis būtų kuo minimaliau traumuojamas. Atsakovui atrodo, kad jis jau šiai dienai gali maksimaliai bendrauti su sūnumi, o su tokiu reikalavimu ieškovė kategoriškai nesutinka, nes tai negrįžtamai traumuotų vaiką psichologiškai. Ieškovė sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Kitaip ir būti negali, kadangi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko tėvu šiuo konkrečiu atveju yra neįmanomas. Vaikas tėvo visiškai nepažįsta, jų nesieja joks dvasinis ryšys, dėl ko vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas traumuotų vaiką negrįžtamai. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina ir prie jos yra itin prisirišęs. Ieškovė vaikui yra užtikrinus tinkamas gyvenimo, mokymosi ir kitas sąlygas. Nors atsakovas sutinka teikti po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, toks atsakovo teikiamas išlaikymas nepatenkintų net būtiniausių vaiko poreikių. Atmestini atsakovo motyvai neva ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktiškai per mėnesį išleidžiamas vaikui sumas. Dalį kvitų ieškovė yra pateikusi, o būtinųjų poreikių ieškovė neturi įrodinėti. Atsakovas visiškai nesuvokia, koks išlaikymas reikalingas tokio amžiaus vaikui. Sūnui sueis penkeri metukai. Atsakovas laiko, jog pamaitinti sūnui į dieną pakanka 2,70 Eur. Sūnus maitinasi 5 kartus dienoje, t. y. vienam pamaitinimui gautųsi vos po 0,54 ct. Vaikui yra svarbi sveika ir su balansuota mityba. Vaikas yra jauno amžiaus, jis yra sparčiausiame savo augimo procese, dėl ko nuolat išauga nuperkamus rūbus ir avalynę. Sūnus specialių poreikių neturi, tačiau serga kaip ir kiekvienas tokio amžiaus vaikas, dėl ko gydymo procese jam reikalingi vaistai. Be to, vaikas vartoja vitaminus bei kitus papildus siekiant stiprinti imunitetą. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo motyvai, kad vaiko laisvalaikiui bei kitoms išlaidoms pakaktų skirti 35,00 Eur per mėnesį. Į šias išlaidas yra įskaičiuotos ir vaiko atostogos bei įvairių laisvalaikio daiktų pirkimas. Pagrįstos ir ieškovės nurodytos vaiko išlaidos kanceliarinėms prekėms bei būreliams. Vaikas yra imlus, domisi naujovėmis, yra kūrybingas, dėl ko jo lavinimo priemonės sudaro dideles išlaidas. Vaikas ir yra vedamas pas psichologą siekiant padėti vaikui suvokti, kad jo gyvenime šiai dienai tėvo nėra. Vaiko poreikiai šiuo metu yra dar padidėję, kadangi nuo 2019 m. rugsėjo mėn. vaikas pradėjo lankyti mokyklą, t. y. jam reikalinga uniforma, kuri per metus kainuoja 200,00 Eur. Taip pat reikalingos papildomos lėšos įvairioms mokyklos šventėms, ekskursijoms, dovanoms bendraklasių gimtadieniams ir kt. mokyklos rinkliavoms. Vien už nuomą ieškovė moka 800,00 GBP (919,00 Eur). Atsakovo šeiminė situacija, kad jis išlaiko sutuoktinę, nesudaro pagrindo riboti šalių vaiko poreikius bei priteisti mažesnį išlaikymą. Atsakovo argumentai, jog jo sutuoktinė negauna pajamų nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o byloje pateikti „Facebook“ išrašai patvirtina, jog sutuoktinė savo profilyje reklamuojasi, kad užsiima blakstienų priauginimu, antakių tvarkymu, depiliacija ir kt. Tai, kad atsakovas kas mėnesį turi dengti paskolą, taip pat nesudaro pagrindo mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti vaikui išlaikymo dydį. Atsakovas turi įgijęs nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi, dėl ko jo patiriamos nuomos išlaidos apskritai yra perteklinės. Šiuo metu jo darbo užmokestis sudaro 1 853,70 Eur. Atskaičius, kad dukteriai J. atsakovas teikia 200,00 Eur išlaikymą bei priteisus ieškovės reikalaujamą išlaikymą šalių sūnui, atsakovui patenkinti jo asmeniniams poreikiams bei išlaikyti trečiąjį vaiką M., kas mėnesį liktų 1 303,70 Eur. Taigi, neabejotina, jog atsakovas gali teikti ieškovės reikalaujamą vaiko išlaikymą. Jau net nekalbant apie tai, kad bylos duomenys rodo, jog atsakovas savo tikrąją turtinę padėtį slepia, kadangi gyvena prabangoje. Be kita ko, akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, t. y. atsakovas turi turto, gauna didesnes pajamas. Ieškovės, byloje yra pagrindas nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, priteisiant iš atsakovo didesnį išlaikymą. Nors atsakovas teigia, jog ieškovei grynaisiais pinigais davė net 6 000,00 Eur, tokių savo argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė dar kartą patvirtina, kad atsakovas tėra davęs jai 500,00 Eur vėžimėlio įsigijimui, taip pat sumokėjęs depozitą už nuomą bei pirmosios nuomos įmoką sumoje 1 500,00 Eur, tačiau šias išlaidas atsakovas patyrė 2015 m., tuo tarpu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio pateikimo į teismą dienos, t. y. už laikotarpį, kurio metu tėvas nė sykio net nepasivargino vaiko aplankyti, o ką jau kalbėti apie materialinio išlaikymo teikimą. Atsakovas sutiko apmokėti depozitą ir padengti pirmojo mėnesio nuomos mokestį tik dėl to, kad pats galėtų vėliau lankytis nuomojamame bute, kadangi besislapstant nuo policijos jam nuolat reikėjo keisti gyvenamąją vietą. Taigi, net ir tie 2 000,00 Eur, kuriuos ieškovė gavo iš atsakovo negali būti priskirtini vaiko išlaikymui, nes šie pinigai buvo skirti nuomojamo būsto įsigijimui, kuriame pats atsakovas ir gyveno. Taip pat atmestini atsakovo motyvai neva vaiko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo periodu negalėjo būtų tapatūs dabartiniams vaiko poreikiams ir buvo ženkliai mažesni. Atsakovo pajamos 2017 m. ir 2018 m. patvirtina, jog įsiskolinimo laikotarpiu jo materialinė padėtis buvo puiki. Tėvas gyveno prabangoje, kai tuo tarpu ieškovė išgalėjo išlaikyti sūnų tik kitų asmenų gailesčio dėka, kurie jai padėjo finansiškai, taip pat skolintomis lėšomis. Atsakovo siūloma nustatyti maksimali bendravimo su vaiku tvarka negrįžtamai traumuotų šalių sūnų psichologiškai. Vaiko ir tėvo ryšys niekada nebuvo susiformavęs, siekiant netraumuoti vaiko, pirmiausia prarastą ryšį yra būtina atkurti palaipsniui. Atsakovas teismo prašo, kad jau nuo 2021 m. pavasario būtų užtikrintas jo nepertraukiamas bendravimas su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje visų pavasario atostogų metu. Negana to, atsakovas siūlo, kad sūnus būtų lydimas skrydžio metu trečiojo asmens. Nei tėvas pažįsta sūnų, nei sūnus tėvą, dėl ko tokia kelionė tokio amžiaus vaikui (dar lydimam trečiojo asmens) sukeltų didžiulį stresą ir šoką. Pirmiausiai turi būti nustatomas periodas, kurio metu būtų sudarytos sąlygos sukurti vaiko ir tėvo ryšiui, o tik vėliau sprendžiamas klausimas, dėl maksimalios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Vaiką mažiausiai traumuotų toks bendravimas, kuomet iš pradžių tėvas su sūnumi pradėtų bendrauti telekomunikacijos ryšio priemonėmis. Tiesioginis vaiko ir tėvo bendravimas turėtų būti organizuojamas vaikui pažįstamoje aplinkoje, t. y. vaiko gyvenamojoje vietoje. Vėliau bendravimas galėtų būti organizuojamas dalyvaujant motinai, kad vaikui nebūtų streso būti kartu su jam nepažįstamu asmeniu. Atsakovui reikės laiko sužinoti vaiko dienotvarkei, poreikiams ir kt. Turėtų būti nustatomas mažiausiai trijų metų pereinamasis laikotarpis, kad palaipsniui tėvas įeitų į vaiko rutiną ir atkurtų su vaiku tarpusavio ryšį, po ko jau gali būti spręstinas klausimas, dėl maksimalios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. gali būti sprendžiamas klausimas, dėl vaiko atostogų leidimo kartu su tėvu kitoje valstybėje. Ieškovė taip pat kategoriškai nesutinka, kad ji būtų įpareigota dengti dalį kelionės išlaidų. Ieškovės materialinė padėtis šiuo metu yra itin sunki. Pats atsakovas pasirinko gyvenamąją vietą Ispanijoje, dėl ko turi prisiimti kelionės išlaidų naštą. Tėvo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei motinos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė posėdžių metu papildomai paaiškino, kad DNR ekspertizė patvirtina atsakovo tėvystę, ir dėl to ginčo byloje nėra. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo taip pat nėra. Ieškovė prašo priteisti 350,00 Eur išlaikymą, kas užtikrina vaiko minimalius poreikius. Vaiko išlaikymui minimaliai per mėnesį reikalinga 700,00 Eur suma. Vien būsto nuoma kainuoja 800,00 Eur. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 1 500,00 Eur. Lieka 700,00 Eur, už tai reikia pragyventi pačiai ir išlaikyti vaiką, padeda ieškovės motina. Atsakovo pajamos yra didesnės 1 853,00 Eur, jo turtinė padėtis yra gera, atsakovas turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Atsakovas gyvena Ispanijoje, ten nuomojasi butą, taip sumažina savo pajamas. Fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovas gyvena itin prabangų gyvenimą. Atsakovo sutuoktinė taip pat dirba. Yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė. 1 500,00 Eur atsakovas davė ieškovei depozitą už buto nuomą ir už pirmą mėnesį nuomos, nes jam pačiam reikėjo kažkur gyventi ir jis gyveno tame bute. Tai buvo 2015 m., kuomet vaikas nebuvo gimęs. 500,00 Eur davė vežimėliui pirkti, kai gims vaikas. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo reiškiamas nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio pateikimo. 36 mėn. po 350,00 Eur sudaro 12 600,00 Eur. Mažam vaikui reikalingas toks išlaikymas, nes vaikas gyveno Jungtinėje Karalystėje, pragyvenimo lygis yra didesnis. Ieškovė visą laiką viena rūpinosi vaiku, nors šiuo laiku atsakovo pajamos buvo itin didelės. Vaikas tėvo nepažįsta, tėvas vaiko nepripažino, su juo nebendravo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaikas su tėvu nebendrauja, nes jo nepažįsta, atsakovas eilę kartų nepaskambino. Atsakovas porą kartų iš eilės nepaskambino vaikui, nors jie laukė. Negali būti 5 metų vaikui nustatyta maksimali bendravimo tvarka su tėvu, kurio jis nepažįsta. Tik ilgalaikėmis pastangomis gali atkurti vaiko ir tėvo santykį. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Šiuo metu ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Ispanijoje, todėl pradžioje bendravimas turi vykti nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Šalys ketina grįžti į Lietuvą, bet laikotarpiu, kai šalys gyvena skirtingose šalyse. Ieškovė lėšų integruoti vaiką į tėvystę neturi. Jeigu reikės psichologo, atsakovas turės sumokėti, o ne ieškovė. Jeigu vaikas nebendraus su tėvu, tada reikės psichologo. Jei tėvui per brangu atvykti gyvai bendrauti su vaiku, tada gali bendrauti socialinėmis priemonėmis. Ieškovė laikosi laikinųjų apsaugos priemonių, laukia kol tėvas paskambins. Ieškovė visada norėjo, kad vaikas turėtų tėvą. Tėvas niekada pats nereiškė iniciatyvos, pats ignoravo ir paliko vaiką su motina. Ieškovė sutinka vaiką vesti pas psichologą atsakovo lėšomis, nes tokių lėšų ji neturi. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti pilna apimtimi. Atsakovas vilkino procesą dėl DNR ekspertizės. Tai susiję su ieškovės atstovavimo išlaidomis. Nuo 2018 m. atsakovas nepertraukiamai gyveno Ispanijoje ir vedė bendrą ūkį. DNR ekspertizė patvirtino atsakovo tėvystę. Išlaikymo reikalingumą po 350,00 Eur ieškovė grindžia poreikių lentele, nes 700,00 Eur per mėnesį reikalingi vaiko išlaikymui. Atsakovas šios sumos nepaneigė, nurodė tik kad ir kitiems vaikams moka po 200,00 Eur. Kitiems vaikams nėra priteistas išlaikymas. Net jei dukrai teikia 200,00 Eur išlaikymą atsakovo atstovė nurodė, kad dar papildomai išlaiko rūbais, pramogomis, maistu. Tikrai vieno vaiko išlaikymui neužtenka 200,00 Eur išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir daug geresnė dėl algos, nekilnojamojo turto, matomos padėties iš socialinio tinklo. Atsakovas veda itin prabangų gyvenimo būdą. Sutuoktinė taip pat galimai gerai uždirba. Iš nuotraukų matosi, kad atsakovas geria brangiai kainuojantį šampaną. Kelionės yra itin prabangios Dubajuje prabangiausiame viešbutyje, Ispanijoje ir kituose kurortuose. Valgomos austrės, kurios yra prabangos prekė. Atsakovo sutuoktinė ieško auklės vaikui. Šeima gyvena Valensijos centre. Absurdiški atsakovės atstovės paaiškinimai, kad ieškojo auklės draugės vaikui. Matosi atsakovo prabangus gyvenimas ir siekis išvengti teikti ieškovės vaikui išlaikymą. 350,00 Eur užtikrintų vaikui minimalų socialinį gerbūvį. Atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, todėl turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas, tai leidžia teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovo deklaratyvius paaiškinimus, kad išlaikymas buvo teikiamas. Atmestinas atsakovo atstovės argumentas, kad atsakovas pervedė 2 000,00 Eur ir grynais perdavė 6 000,00 Eur vaiko išlaikymui. 2 000,00 Eur davė prieš metus nei yra keliamas reikalavimas. Tie pinigai duoti išsinuomoti butą, kur pats atsakovas ir slėpėsi nuo policijos. O 6 000,00 Eur tokiais pinigais atsakovas niekada nesišvaistė ieškovės atžvilgiu. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio pateikimo dienos už 36 mėn. priteistinas po 350,00 Eur. Atsakovo materialinė padėtis buvo itin gera. Atsakovas 2017–2018 m. uždirbo po 36 tūkst. eurų. Ieškovės padėtis buvo daug prastesnė, jai padėjo svetimi žmonės. Gyvenant Jungtinėje Karalystėje vaiko išlaikymui reikalinga 700,00 Eur išlaikymas ir tai nėra didelė suma. Vien tik būsto nuoma ir už komunalinius tiek kainuoja. Kaip matyti iš nuomos sutarties būste gyvena tik ieškovė ir jos vaikas. Vaikas nepažįsta tėvo. Atsakovas net nesistengė paskambinti ir kontaktuoti, bendrauti su savo vaiku. Iš pusės savaičių dienų pagal laikinąsias atsakovas net nesistengė susisiekti su vaiku ir bendrauti. Kai atsakovas susisiekė, vaikas tiesiog jo nepažįsta ir nueina nuo ekrano. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka netinkama, nes vaikas nepažįsta tėvo. Atsakovo siūlomas vaiko skraidinimas su nepažįstamu palydovu pas nepažįstamą tėvą yra netinkamas. Ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais. Priešieškinis nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, nes jos atitinka rekomenduotinus dydžius, atsakovas vilkino procesą, todėl jos išaugo. Taip pat prašo priteisti išlaidas už vertėjo pagalbą. Atsakovo atstovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neatitinka sąlygų, nes pateikė sąskaitas, kurios nėra apmokėtos, todėl nepriteistinos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad patikslinto ieškinio dalyje dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutinka, o kitoje patikslinto ieškinio dalyje dėl vaiko išlaikymo, vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nesutinka. Ieškovės pateikta lentelė dėl vaiko išlaikymo yra paremta subjektyviais, gerokai padidintais ieškovės skaičiavimais, ieškovė nepateikė jokių rašytinių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikui faktiškai per mėnesį yra išleidžiamos ieškovės nurodytos sumos. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos sudaro 600,00 Eur, todėl skirti vaikui 350,00 Eur / mėn. išlaikymo, ieškovė pati objektyviai negalėtų. Vaikas neturi specialiųjų poreikių, o tai, kad ieškovė vaiką nuo kūdikystės veža pas psichologą, toks vaiko poreikis nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais ir yra nesuprantamas. Ieškovė nurodė, kad vaikui yra reikalinga skirti 110,00 Eur išlaidų maistui per mėnesį, tačiau šios išlaidos nepagrįstai išdidintos, vaikas neturi specialių poreikių maistui, kurie lemtų dideles išlaidas šiam išlaidų tipui. Vaiko pilnaverčiam ir kokybiškam maistui pilnai pakaktų 85,00 Eur sumos per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį yra reikalinga drabužiams ir avalynei skirti 80,00 Eur, kas yra netiesa, kadangi vaikas dar yra mažas ir jis tikrai neišauga drabužių ir avalynės, juo labiau jų nesunešioja per mėnesį laiko, kad reikėtų kas mėnesį pirkti naujus. Vaiko drabužiams ir avalynei pakaktų per mėnesį skirti 30,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad vaiko medikamentams yra reikalinga skirti 35,00 Eur / mėn., tačiau tokia pinigų suma yra per didelė, kadangi vaikas yra sveikas ir tokioms išlaidoms pilnai pakaktų skirti 120,00 Eur per metus, vadinasi užtektų 10,00 Eur / mėn. Ieškovės „išpūsta” suma, jog laisvalaikiui vaikui yra reikalinga skirti 70,00 Eur / mėn., šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais, nepilnamečio vaiko laisvalaikio praleidimo priemonėms pilnai pakaktų 35,00 Eur / mėn. Ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį yra reikalinga smulkioms išlaidoms skirti 20,00 Eur, tačiau tai nėra pagrįsta, pakaktų 10,00 Eur / mėn. Ieškovė nurodė, kad vaikui yra reikalinga skirti 20,00 Eur / mėn. higienos išlaidoms, tačiau vaikas dar yra mažas ir jam pakaktų 10,00 Eur per mėnesį higienos priemonėms įsigyti. Ieškovės nurodytos 30,00 Eur išlaidos kanceliarinėms prekėms nėra pagrįstos. Atsakovas sutinka, jog pasiruošti mokslo metams darželyje, bei mokslo metų eigoje nusipirkti pratybas, kanceliarines priemones, gali reikėti ne daugiau kaip 120,00 Eur per metus, todėl vaikui pakaktų 10,00 Eur per mėnesį kanceliarinėms prekėms. Ieškovės nurodyta išlaidų suma 150,00 Eur / mėn. skirta vaiko buto nuomai nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir neaišku, ar ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą, greičiausiai ji Didžiojoje Britanijoje gyvena jai išskirtame valstybės būste, kaip vieniša motina, auginanti vaiką. Mano, kad ieškovė gauna Didžiojoje Britanijoje iš valstybės pilnai apmokamą būstą. Ieškovė nepateikė į bylą jokio patvirtinančio jos reikalavimą įrodymo (nuomos sutarties ar kitokio rašytinio, objektyvaus įrodymo), kad jai tenkančios išlaidos už nuomojamą būstą yra reikalingos ir būtent tokios. Ieškovė nurodė, kad vaikui yra reikalinga skirti 30,00 Eur / mėn. būreliams, atsakovas su tokiomis išlaidomis sutinka, tačiau tai, kad vaikui yra reikalinga kitiems poreikiams skirti 30,00 Eur / mėn. atsakovas nesutinka, kadangi šios išlaidos nėra pagrįstos, vaikui kitiems neįvardintiems poreikiams užtektų per mėnesį skirti 15,00 Eur. Ieškovės yra nurodyta, kad vaikui yra reikalinga skirti 25,00 Eur / mėn. kelionėms pas daktarus, į darželį, atsakovas su šiomis išlaidomis sutinka. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams reikalinga tokia didelė suma per mėnesį, t. y. 700,00 Eur. Vaiko poreikiams tenkinti pilnai užtektina suma sudaro 260,00 Eur / mėn. Atsakovas sutinka, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, jam priteisti vaiko išlaikymui mokamų periodinių išmokų 200,00 Eur / mėn. Atsakovas tokią pinigų sumą nusprendė teikti, kadangi nuo kovo mėnesio atsakovas tokią pat sumą teikia ir savo nesantuokinei dukrai J. B., kuri šiuo metu gyvena taip pat Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas tokiu savo elgesiu siekia nei vieno vaiko neišskirti kaip svarbesnio ir jiems teikti vienodą išlaikymą, kas reiškia, kad tik dviem vaikams atsakovui tenkančios išlaikymo išlaidos sudarys jam net 400,00 Eur / mėn. Atsakovas turi iš viso 3 nepilnamečius vaikus t. y. J. (5 metai), kuri gyvena su motina Didžiojoje Britanijoje, H. (beveik 5 metai), kuris taip pat gyvena su ieškove Didžiojoje Britanijoje ir M. (beveik 2 metai), kuris gyvena kartu su atsakovu ir jo sutuoktine Ispanijos Karalystėje. Atsakovas turi įsipareigojimą bankui, kuris siekia 340,00 Eur / mėn., patiria išlaidas nuomodamasis būstą Ispanijos Karalystėje, kurio nuomos mėnesinės išlaidos yra 600,00 Eur / mėn. plius komunaliniai mokesčiai. Atsakovo pajamos, kaip nurodyta pateiktoje darbo sutartyje, sudaro 1 853,70 Eur / mėn. atskaičiavus mokesčius (algalapis). Atsakovas taip pat patiria išlaidų išlaikydamas savo sūnų M. ir sutuoktinę. Vaikas yra gimęs Didžiojoje Britanijoje, vadinasi už vaiką ieškovė gauna pašalpą kaip vieniša motina, auginanti vaiką, kuri šiai dienai siekia nuo 500,00 Eur iki 800,00 Eur per mėnesį, plius galimai ieškovė gauna socialinį būstą, kurį apmoka valstybė. Ieškovės teiginys, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu nuo dabartinių vaiko poreikių nėra pakitę yra visiškai nepagrįstas. 12 600,00 Eur ieškovės reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo suma yra nepagrįstai per didelė. Atsakovas ne tik iš draugo A. asmeninės banko sąskaitos, bankiniu pavedimu buvo ieškovei pervedęs 2 000,00 Eur vaiko išlaikymui, tačiau ir buvo išmokėjęs dar vaiko išlaikymui 6 500,00 Eur, šią pinigų sumą atsakovas yra padavęs ieškovei grynaisiais pinigais, todėl įrodyti rašytiniais įrodymais negali. Už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. priteistina 3 600,00 Eur (100,00 Eur x 36 mėnesių) dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma būtų pakankama ir protinga. Vaikas buvo jaunesnio amžiaus, santykinai jam buvo reikalingas mažesnis išlaikymo dydis, atsižvelgiant į atsakovo šeiminę, socialinę, turtinę padėtis, įsipareigojimus, adekvati ir protinga priteistina suma būtų po 100,00 Eur kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas pervesta 2 000,00 Eur suma. Viso iš atsakovo vaiko išlaikymui yra priteistina suma 1 600,00 Eur. Atsakovas santaupų neturi, turi įvairių finansinių įsipareigojimų. Atsakovas gyvena kitoje šalyje (Ispanijoje) nei, kad vaikas (Anglijoje) ir ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nebus įmanoma tiek fiziškai, tiek finansiškai vykdyti. Atsakovo išlaidos, vieno atvykimo pas savo sūnų, iš Ispanijos į Angliją viršytų jo mėnesines pajamas, o tai reiškia, kad pagal pasiūlytą ieškovės bendravimo tvarką atsakovui su sūnumi visiškai nebūtų sudarytos galimybės bendrauti. Atsakovas prašo nustatyti konkrečią, jo siūlomą, bendravimo tvarką su vaiku.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pakoreguoti vaiko gimimo liudijimą, įrašant atsakovą kaip nepilnamečio vaiko tėvą; paskirti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, paskiriant motiną šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo 1 600,00 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas; nustatyti atsakovo su sūnumi tokią bendravimo tvarką:
- neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2021 metų, sūnus pavasario atostogas (įskaitant Šv. Velykas) nepertraukiamai praleidžia su tėvu. Šalys tėvo ir sūnaus bendravimo laiką, t. y. sūnaus kelionės pas tėvą datą, suderina ne vėliau kaip prieš 20 dienų SMS pranešimu, ir / ar el. paštu, ir / ar telefono skambučiu. Vaikas ir jį lydinčio asmens kelionės iš Anglijos į Ispaniją ar į Lietuvą (pas tėvą) išlaidas apmoka atsakovas, o kelionės iš Ispanijos į Angliją (pas motiną) – ieškovė. Šalys ne vėliau kaip prieš 10 dienų telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomą atvykimą, t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos šalies žinojimą, jog kelionės išlaidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2022 metų, sūnus pavasario atostogas (įskaitant Šv. Velykas) nepertraukiamai bendrauja su motina;
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), ieškovė įsipareigoja užtikrinti sūnaus bendravimą su tėvu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandai laiko t. y. nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo gimimo dieną (sausio 18 d.) ieškovė įsipareigoja užtikrinti sūnaus bendravimą su tėvu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandai laiko t. y. nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) sūnus praleidžia su motina;
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos gimimo dieną (rugsėjo 21 d.) sūnus praleidžia su motina;
nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais per sūnaus gimimo dieną (rugpjūčio 8 d.) ieškovė įsipareigoja užtikrinti sūnaus bendravimą su tėvu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandai laiko t. y. nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- neporiniais metais, pradedant nuo 2021 metų, sūnus vasaros atostogų pirmąsias penkiolika rugpjūčio mėnesio dienų (galima 5 dienų paklaida dėl galimybių įsigyti skrydžio bilietus) nepertraukiamai bendrauja su tėvu, o likusias (birželio, liepos, rugpjūčio) mėnesių dienas sūnus nepertraukiamai bendrauja su motina. Poriniais metais, pradedant nuo 2022 metų, sūnus vasaros atostogų paskutiniąsias penkiolika liepos mėnesio dienų (galima 5 dienų paklaida dėl galimybių įsigyti skrydžio bilietus), nepertraukiamai bendrauja su tėvu, o likusias (birželio, liepos, rugpjūčio) mėnesių dienas sūnus nepertraukiamai bendrauja su motina. Šalys tėvo ir sūnaus bendravimo laiką, t. y. sūnaus kelionės pas tėvą datą, suderina ne vėliau kaip prieš 20 dienų SMS pranešimu, ir / ar el. paštu, ir / ar telefono skambučiu. Sūnaus ir jį lydinčio asmens kelionės iš Anglijos (ar tuo metu sūnui viešint Lietuvoje) į Ispaniją ar į Lietuvą (pas tėvą) išlaidas apmoka atsakovas, o kelionės iš Ispanijos (ar atsakovui viešint Lietuvoje – Lietuvos) į Angliją ar ieškovei atostogaujant Lietuvoje (pas motiną) – ieškovė. Šalys ne vėliau kaip prieš 10 dienų telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomą atvykimą, t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos šalies žinojimą, jog kelionės išlaidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks;
- neporiniais metais, pradedant nuo 2021 metų sūnus visas rudens atostogas praleidžia su motina. Poriniais metais, pradedant nuo 2022 metų sūnus visas rudens atostogas nepertraukiamai praleidžia su tėvu. Šalys tėvo ir sūnaus bendravimo laiką, t. y. sūnaus kelionės pas tėvą datą, suderina ne vėliau kaip prieš 20 dienų SMS pranešimu, ir / ar el. paštu, ir / ar telefono skambučiu. Sūnaus ir jį lydinčio asmens kelionės iš Anglijos į Ispaniją ar Lietuvą (pas tėvą) išlaidas apmoka atsakovas, o kelionės iš Ispanijos ar iš Lietuvos į Angliją (pas motiną) – ieškovė. Šalys ne vėliau kaip prieš 10 dienų telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomą atvykimą, t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos šalies žinojimą, jog kelionės išlaidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks;
- neporiniais metais, pradedant nuo 2021 metų sūnus visas žiemos (Kalėdų) atostogas (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) nepertraukiamai praleidžia su tėvu. Poriniais metais, pradedant nuo 2022 metų sūnus, visas žiemos (Kalėdų) atostogas (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) nepertraukiamai praleidžia su motina. Šalys tėvo ir sūnaus bendravimo laiką, t. y. sūnaus kelionės pas tėvą datą, suderina ne vėliau kaip prieš 20 dienų SMS pranešimu, ir / ar el. paštu, ir / ar telefono skambučiu. Sūnaus ir jį lydinčio asmens kelionės iš Anglijos į Ispaniją ar į Lietuvą (pas tėvą) išlaidas apmoka atsakovas, o kelionės iš Ispanijos ar Lietuvos į Angliją (pas motiną) – ieškovė. Šalys ne vėliau kaip prieš 10 dienų telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomą atvykimą, t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos šalies žinojimą, jog kelionės išlaidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks;
- abi šalys, t. y. ieškovė ir atsakovas sudaro sąlygas ir leidžia vienas kitam bendrauti su sūnumi ne rečiau kaip kartą per savaitę bet kuriomis prieinamomis ryšio priemonėmis, kai vaikas yra su vienu iš tėvų. Jeigu šalims nepavyksta gražiuoju susitarti dėl bendravimo laiko tai motinos ar tėvo (esančio atskirai nuo sūnaus) bendravimas vyksta tokia tvarka: kartą per savaitę iki 1 val. antradieniais nuo 20 iki 21 valandos Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- šalys susitaria, kad tėvas su nepilnamečiu vaiku galės bendrauti ir kitu iš anksto susitartu laiku;
- šalis negalinti vykdyti šios bendravimo tvarkos 1, 7, 8 ir 9 punktuose nurodytais atvejais ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoja kitą šalį SMS ar el. paštu.
Atsiliepimas
Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atsakovas prieš gimstant vaikui ieškovę parėmė finansiškai. Ieškinyje ieškovė melagingai nurodė, kad nėštumo metu ir vėliau atsakovas neteikė jokios materialinės naudos. Dar ieškovei esant nėščiai atsakovas jai davė pinigų, kad ji išsinuomotų būstą, jog turėtų kur gyventi su gimusiu vaikeliu ir davė pinigų, kad butą įsirengtų. Buto nuomos depozito sumokėjimui ir įrengimui atsakovas grynaisiais pinigais ieškovei yra davęs 6 000,00 Eur. Vėliau ieškovei atsakovas davė pinigų vaikiškam vežimėliui įsigyti, t. y. 500,00 Eur. Papildomai ieškovei dar ir bankiniu pavedimu atsakovas iš savo draugo A. banko sąskaitos yra pervedęs 2 000,00 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovė vengė atsakovo ir jo šeimos narių, neleido jam ir jo šeimai bendrauti su vaiku. Atsakovas ieškovės nenorą atlikti DNR ekspertizės tyrimą suprato, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Atsakovas sutinka su ieškovės vienu iš reikalavimų – kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau atsakovas siekia adaptuotis vaiko gyvenime kaip tik galima maksimaliai, dėl to siekia nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su vaiku. Atsakovo pajamos, kaip nurodyta pateiktoje darbo sutartyje, sudaro 1 853,70 Eur / mėn. atskaičiavus mokesčius (algalapis). Atsakovo išlaidos sudaro 1 340,00 Eur, o likę 513,70 Eur yra skiriami sūnaus M. ir sutuoktinės išlaikymui bei pragyvenimui. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams reikalinga tokia didelė suma per mėnesį, t. y. 700,00 Eur. Nepilnamečio vaiko tiek būtinųjų, tiek papildomų poreikių tenkinimui kas mėnesį skirti pilnai užtektų po 400,00 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų skiriant išlaikymą po 200,00 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, adekvati ir protinga priteistina suma būtų po 100,00 Eur kas mėnesį, viso 3 600,00 Eur, o ne 12 600,00 Eur, kaip prašo ieškovė. Iš atsakovo draugo A. asmeninės banko sąskaitos banko pavedimu buvo pervedęs išlaikymą vaikui, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 2 000,00 Eur suma. Viso iš atsakovo vaiko išlaikymui yra priteistina suma 1 600,00 Eur.
Atsakovo atstovė posėdžių metu papildomai paaiškino, kad atsakovas negali užsiimti vien tik skraidymu ir išleisti tokias dideles sumas. Atsakovas nori bendrauti su vaiku, turi ir kitą vaiką, kurį atsiskraidina. Šiai dienai atsakovui yra geriau gyventi Ispanijoje. Atsakovas turėjo keletą nuotolinių pokalbių su vaiku, buvo smagu ir įdomu pasikalbėti. Paskutiniuose pokalbiuose vaikas buvo nuteiktas ir pasakė, kad nenori kalbėti. Šiai dienai bent kartą į mėnesį atsakovas negalėtų atskristi pas vaiką, nes yra COVID situacija. Po pusmečio galėtų atskristi pas vaiką į du mėnesius kartą. Atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su motina, tačiau nori maksimaliai bendrauti su vaiku. Nustatytina detali bendravimo tvarka su vaiku. Pas tėvą kelionės išlaidas apmokėtų atsakovas, o atgal pas motiną apmokėtų ieškovė. Aviacijos kompanijos siūlo vaiką lydinčio asmens paslaugas. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas nei fiziškai, nei finansiškai negalėtų jos vykdyti. Atsakovas Londone negyvena, todėl net neturėtų kur sūnaus pasiimti nakvynei. Tai finansiškai labai brangiai kainuoja. Išlaidas sudaro ne tik skrydžio kaina, bet ir papildomos išlaidos. Atsakovas sutiktų su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, jei ji apmokėtų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikui faktiškai per mėnesį išleidžia 700,00 Eur. Ieškovė nori, kad jai pačiai nereiktų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Vaiko poreikis lankytis pas psichologą nėra pagrįstas įrodymais. Išlaidos maistui, aprangai, medikamentams, laisvalaikiui, smulkioms išlaidoms, higienai, kanceliarinėms prekėms, kitiems poreikiams yra nepagrįstai padidintos. Ieškovė vengė pateikti įrodymus apie būsto nuomą. Galbūt ji gyvena valstybės skirtame būste, tai kompensuojant. Atsakovas su išlaidomis būreliams, kelionės išlaidomis sutinka. Mano, kad vaiko poreikiams tenkinti užtenka 260,00 Eur. Prašo priteisti iš jo po 200,00 Eur išlaikymą kaip ir kitiems vaikams. Atsakovas turi tris vaikus. Atsakovas turi įsipareigojimų bankui, išlaidas būsto nuomai ir komunaliniams. Išlaiko kartu gyvenantį sūnų ir sutuoktinę. Vaikui užtektų 400,00 Eur iš abiejų tėvų, iš kiekvieno po 200,00 Eur. Už vaiką ieškovė gauna pašalpą kaip vieniša motina. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma. Atsakovas 2 000,00 Eur pervedė ieškovei iš draugo. Atsakovas 6 500,00 Eur perdavė ieškovei grynais. Vaikas buvo jaunesnis, mažiau poreikių turėjo. Todėl prašo priteisti po 100,00 Eur, tai yra 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. Iš draugo pervesti 2 000,00 Eur prieš vaiko gimimą. Šią sumą reikia minusuoti, todėl priteistina 1 600,00 Eur suma. Dėl vaiko tėvystės nustatymo ir gyvenamosios vietos sutinka, o dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo tvarkos ieškinį atmesti ir šiose dalyse tenkinti atsakovo priešieškinį. Jei atsakovas kiekvieną antradienį skambintų vaikui, ryšys sustiprėtų ir kitais metais jau galėtų atvykti pas tėvą. Atsakovas sutinka su pradiniu bendravimu nuotolinio ryšio priemonėmis, bet ieškovė manipuliuoja vaiku. Iki pavasario reikėtų dažninti bendravimą arba palikti antradieniais. Valanda laiko yra nemažai. Ir ieškovė turi stengtis, kad vaikas norėtų bendrauti. Atsakovui pragyvenimui liktų 513,00 Eur per mėnesį. Atsakovo sutuoktinė turi per mėnesį vieną klientą, ji bando, bet yra sudėtinga, vaikas mažas, į darželį neina, pašalpų negauna. Kadangi dabar yra COVID situacija, atsakovas nebandė gyvai susitikti su vaiku. Vaikas gimė Didžiojoje Britanijoje. Ieškovė pastojo Anglijoje. Tuo metu kartu Anglijoje gyveno ir atsakovas. Atsakovas išvyko iš Anglijos 2015 ar 2016 m. Ieškovės padėtis geresnė, jie gyvena dviese iš gaunamų pinigų, o atsakovas trise ir dar turi įsipareigojimų. Atsakovo dukra gyvena Anglijoje, atsakovas sumoka atvykimo išlaidas, o grįžimo išlaidas sumoka dukros motina. Dukrai papildomai išlaikymas maistu, drabužiais yra teikiamas tada, kai dukra atvyksta pas atsakovą. Dukra atvyksta pas atsakovą keturis kartus po savaitę per metus. Ieškovė pati patvirtino faktą, kad atsakovas jai 2015 m. davė 2 000,00 Eur. Ieškovė nesąžininga ir melavo, kad nebuvo teiktas joks išlaikymas, todėl galbūt būtų galima tą sumą įskaičiuoti. Nors ir buvo teiktas anksčiau išlaikymas, bet jis buvo teiktas. Jei teismas nevertins ir neminusuos bus taip, bet tiesiog, kad atsižvelgtų. Neturi jokių įrodymų, kad atsakovas davė ieškovei 6 000,00 Eur. Rašytiniai įrodymai patvirtina realią atsakovo finansinę padėtį, o nuotraukos iš socialinių tinklų yra „išpūstas“ atsakovo gyvenimas, negalima įrodyti, kad tikrai jis kėlė tas nuotraukas. Sutuoktinė tuo metu turėjo pinigų. Gal sutuoktinė kėlė skelbimą dėl auklės, gal jie tada kartu negyveno. Atsakovas išvažiavo į Ispaniją geresnio gyvenimo sąlygų ieškoti. Atsakovas Lietuvoje buto nenuomoja, nenori savo būsto nuomoti, gal jis grįš neužilgo. Atsakovas kartais grįžta per šventes, tai kad būtų kur grįžti. Atsakovas turi dar du vaikus, todėl supranta, kiek reikia vaikui išlaikyti. Galima sumą išlaviruoti ir skirti maistui daugiau. Skrydžio palydovas būtų nepažįstamas vaikui. Atsakovas atlyginimą gauna nuo 2019 m. rudens. Kai atsakovas gyveno Lietuvoje, buvo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovas užsienyje yra pardavėjas, vadybininkas, dirba su maistu. Sutuoktinė 100,00 Eur per mėnesį uždirba. Norą nuvykti pas vaiką atsakovas turi, bet kiek reiktų taupyti, kad susitaupytų pinigų. Atsakovas ieško geresnio darbo, bet šiuo metu yra COVID situacija. Atsakovas nuolat ieško darbų, siekia daugiau uždirbti. Atsakovas sprendžia situaciją, ar likti Ispanijoje, todėl nenorėjo greitai išnuomoti būsto Lietuvoje. Galbūt galimai atsakovas būstą išnuomos. 2019 m. rudenį atsakovas išvyko su šeima gyventi į Ispaniją. Gal draugams ieškojo auklės. Atsakovas suprato ieškovės nenorą darytis DNR, kad tai ne jo vaikas, todėl neteikė išlaikymo, pats nesikreipė į teismą.
Atsakovo atstovė pateikė baigiamąją kalbą, kurioje papildomai nurodė, kad atsakovas kategoriškai niekada ir neneigė, kad sūnus nėra jo vaikas. Atsakovas prieš gimstant vaikui ieškovę parėmė finansiškai. Buto nuomos depozito sumokėjimui ir buto įsirengimui atsakovas grynaisiais pinigais ieškovei yra davęs 6 000,00 Eur. Dar vėliau ieškovei atsakovas davė pinigų vaikiškam vėžimėliui įsigyti, t. y. 500,00 Eur. Viso atsakovas ieškovei yra davęs 8 500,00 Eur vaiko išlaikymui. DNR nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, jis priėmė sprendimą ateityje dėti visas pastangas siekti maksimaliai bendrauti su savo sūnumi, kad galėtų kiek įmanoma labiau adaptuotis vaiko gyvenime. Atsakovas sutinka, kad būtų nustatyta nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškove. Ieškovė nuteikė vaiką, kad su atsakovu nebendrautų, todėl paskutiniai pokalbiai atsakovo su vaiku truko itin trumpai, vos po kelias minutes. Galima naudotis aviakompanijų „Nepilnamečio palydos paslaugomis“. Pagal ieškovės pateiktą atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, atsakovas nei fiziškai, nei finansiškai negalėtų jos vykdyti, tai finansiškai brangiai gaunasi. Ieškovė pateikė nepagrįstą vaiko poreikių lentelę. Atsakovas yra daugiavaikis tėvas. Atsakovas turi įsipareigojimą bankui, patiria išlaidas nuomodamasis būstą Ispanijos Karalystėje plius komunaliniai mokesčiai. Atsakovo pajamos sudaro 1 853,70 Eur / mėn., turi išlaikyti sūnų ir sutuoktinę. Atsakovas ne vienas sau įsigijo (su paskola) būstą Lietuvoje, o kartu su savo sutuoktine, todėl dėl šio būsto išnuomojimo klausimas turi būti sprendžiamas kartu su sutuoktine ir galimas išnuomavimas tik gavus teismo leidimą nuomoti. Šiuo atveju atsakovo sutuoktinė kategoriškai nesutinka išnuomoti būstą, kad būtų kur grįžti, jeigu Ispanijos Karalystėje nesusiklostytų atsakovui su šeima gyventi. Ieškovės finansinė situacija yra stipriai geresnė nei atsakovo: ji neturi finansinių įsipareigojimų bankui ar dar kam kitam, turi tik vieną vaiką, kurį išlaiko, todėl prie vaiko išlaikymo galėtų prisidėti daugiau nei atsakovas. Ieškovė už vaiką gauna pašalpą kaip vieniša motina, auginanti vaiką. Iš atsakovo vaiko išlaikymui prašo priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo šeimyninę, socialinę, materialinę padėtį, į įsipareigojimus bankui, du turimus ir jau išlaikomus vaikus ir kitus šeimos narius (žmoną), nuomojamą būstą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. priteistina 3 600,00 Eur (100,00 Eur x 36 mėnesių) dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma būtų pakankama ir protinga. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 2 000,00 Eur suma. Viso iš atsakovo vaiko išlaikymui yra priteistina suma 1 600,00 Eur. Atsakovas gauna pajamas tik iš darbo 1 853,70 Eur, kurį dirba pagal darbo sutartį, santaupų neturi, turi įvairių finansinių įsipareigojimų.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma leistų užtikrinti vaiko poreikius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad stengėsi dalyvauti sūnaus gyvenime, bendrauti su juo, nesikreipė pagalbos nei į socialinius darbuotojus, nei į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kadangi vaikas neaugo kartu su atsakovu, tarp atsakovo ir vaiko nėra susidarę artimi tarpusavio santykiai. Vaikas nuo gimimo auga su motina, todėl vaiko gyvenime svarbiausias asmuo yra jo motina.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžių metu paaiškino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, jo poreikiai tenkinami pagal galimybes, su motina gyvenamoji vieta atitinka vaiko interesus. Reikalavimas dėl išlaikymo atitinka vaiko interesus. Dėl išlaikymo dydžio reikia atkreipti dėmesį, kad atsakovas yra jaunas žmogus. Susilaukti trijų vaikų, reikia būti socialiai atsakingam ir vaikus išlaikyti iki pilnametystės. Galimai atsakovas nujautė, kad tai yra jo vaikas, davė pinigų ieškovei dar iki vaiko gimimo. 350,00 Eur nėra per didelė suma vaikui išlaikyti gyvenant Anglijoje. Dėl bendravimo tvarkos, paklausius atsakovo, susidaro įspūdis, kad kalbama ne apie vaiką, o apie kažkokį baldą, pasiims kada nori, išsiųs kada nori. Vaikui svarbi pirmiausia ne materialinė aplinka, o emociniai ryšiai. Pirmiausia reikia pradėti nuo bendravimo ryšio priemonėmis. Čia ieškovės vaidmuo yra pakankamai svarbus. Vaikas turi teisę žinoti ir turėti abu tėvus. Reikia tikėtis, kad ieškovė dės pastangas, kad vaikas pažintų savo tėvą ir bendrautų su juo. Po tam tikro pereinamo laikotarpio, kada vaikas pradėtų bendrauti ryšio priemonėmis ir pažins savo tėvą, rekomenduotų atsakovui pirmiausia nuvykti į vaiko gyvenamosios vietos šalį ir ten pabendrauti su vaiku trumpesnį ir ilgesnį laiką ir tik po to spręsti dėl galimos vaiko kelionės pas tėvą į namus ar į Lietuvą. Šiuo metu nurodytas laikotarpis 2021 m. pavasaris praleisti su tėvu yra nerealus, nes vaikas atsakovo nepažįsta ir ryšys su juo nesusidaręs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo
Gimimo įrašas, patvirtintas pažyma „Apostille”, įrodo, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini) Londone. Apie tėvą duomenys neįrašyti, motina įrašyta ieškovė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 195/2019(01) patvirtina, kad atsakovas yra vaiko biologinis tėvas.
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra vaiko tėvas, o vaikas yra jo sūnus.
Atsakovas nurodė, kad dėl tėvystės vaikui nustatymo sutinka.
Tarp šalių ginčo dėl tėvystės nustatymo neliko.
Turi būti užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje.
Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas patikslintą ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Šalims išaiškintina, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.147 straipsnio 3 dalis). Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nustatymą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Šiuo metu vaikas su tėvu tik bando susipažinti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nuomojasi būstą, dirba. Vaikui gyvenant kartu su ieškove, pagal galimybes yra užtikrinamos reikiamos sąlygos vaiko gyvenimui ir vystymuisi. Ieškovė vaiką prižiūri ir augina nuo gimimo, vaikas pagal galimybes yra materialiai aprūpintas ir prižiūrimas. Ieškovės ir vaiko ryšys yra stiprus, nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su ieškove atitinka vaiko interesus ir poreikius. Šalys pripažįsta, kad tarp vaiko ir atsakovo šiuo metu nėra ryšio, vaikas atsakovo nepažįsta kaip tėvo, todėl ryšys bus kuriamas palaipsniui. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta su motina atitinka vaiko interesus. Ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutampa, ginčo dėl šio klausimo išsprendimo tarp šalių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).
Atsakovas nurodė, kad vaikui pasiūlyti pastovių gyvenimo sąlygų šiuo metu negali, atsakovas mano, kad vaikui geriau likti gyventi su motina. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija pritarė šiam reikalavimui. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Pažymėtina, kad šalys pritarė Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-318-273/2020).
Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas nurodė, kad galėtų teikti 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kiek išleidžia vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.
Nustatyta, kad tiek vaiko tėvas, tiek motina su vaiku šiuo metu gyvena užsienyje, todėl tiek šalių pajamos, tiek lėšos vaiko išlaikymui, tikėtina, yra didesnės nei galėtų būti Lietuvoje.
Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius.
Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 700,00 Eur.
Teismo manymu, ieškovės nurodytos išlaidos maistui yra pagrįstos, nes vaikas turi maitintis reguliariai, vartoti visavertį ir subalansuotą maistą. Atsakovo nurodyta suma maistui yra nepakankama. Sutiktina su ieškove, kad vaikui šiuo metu kaip tik reikalinga didelė drabužių, avalynės kaita, nes vaikas sparčiai auga. Atmestinas priešingas atsakovo argumentas, kad kadangi vaikas dar yra mažas, jis tikrai neišauga drabužių ir avalynės. Išlaidos medikamentams nėra tik išlaidos vaistams, tačiau ir išlaidos vitaminams ir maisto papildams, todėl ieškovės prašoma suma yra racionali. Atmestinas atsakovo argumentas, kad vaikas yra sveikas, todėl galėtų būti skiriama mažesnė suma. Teismo nuomone, vaikui augant jo sveikata gali kisti, vaikas yra tokio amžiaus, kai reikia tinkamai rūpintis vaiko dantų, akių ir stuburo būkle, ypač pradedant lankyti mokyklą. Tas pats pasakytina ir dėl išlaidų higienai, manytina, kad ieškovės prašoma suma yra adekvati, nes vien į kirpyklą vaikas gali būti vedamas kiekvieną mėnesį. Išlaidos laisvalaikiui taip pat yra pagrįstos, nes į tą sumą gali įeiti labai platus paslaugų ir pirkinių ratas (žaislai (tame tarpe ir vaikiškos transporto priemonės), parkai, teatrai, renginiai, muziejai, kinas, kelionės, gimtadieniai). Pagrįstos ir smulkios išlaidos, nes tokių išlaidų atsiranda kasdien ir jų detalizuoti nėra tikslinga. Atsakovas sutinka, jog reikia pajamų pasiruošti mokslo metams, bei mokslo metų eigoje nusipirkti pratybas, kanceliarines priemones. Teismo manymu, nėra pagrindo netikėti ieškovės nurodoma suma. Ieškovė nurodo, kad nuomai vaiko daliai reikia 150,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad ši suma nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir neaišku, ar ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė būsto nuomos sutartį iš kurios matyti, jog ieškovė už nuomą moka 800,00 GBP, todėl ieškovės prašoma suma yra pagrįsta. Ieškovė nurodė, kad vaikui yra reikalinga skirti 30,00 Eur būreliams, atsakovas su tokiomis išlaidomis sutinka. Ieškovė nurodė, kad vaikui yra reikalinga kitiems poreikiams skirti 30,00 Eur, bet atsakovas nesutinka, kadangi šios išlaidos nėra pagrįstos, vaikui kitiems neįvardintiems poreikiams užtektų per mėnesį skirti 15,00 Eur. Manytina, kad vaiko kitus poreikius galima būtų labai plačiai detalizuoti, tačiau tai nėra tikslinga, nes vaiko poreikiai keičiasi, auga. Šiais laikais vaikams yra suteikiamos galimybės naudotis išmaniosiomis technologijomis (telefonu, kompiuteriu), kurioms įgyti taip pat reikalingos lėšos. Tuo labiau, kad pradžioje tėvas su vaiku bendraus būtent nuotoliniu būdu, kam reikalingos ir tam tikros paslaugos, kaip pavyzdžiui internetas, mobiliojo ryšio paslaugos. Todėl ši ieškovės prašoma suma yra pagrįsta. Ieškovė nurodo, kad vaikui yra reikalinga skirti 25,00 Eur kelionėms pas daktarus, į darželį, atsakovas su šiomis išlaidomis sutinka. Išskirtina, kad ieškovė nurodo, kad vaiko psichologui reikalinga suma yra 100,00 Eur. Atsakovas nurodė tai, kad ieškovė vaiką nuo kūdikystės veža pas psichologą, toks vaiko poreikis nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais ir yra nesuprantamas. Teismas iš dalies sutinka su atsakovu, nes ieškovė nepateikė tokių įrodymų, kad vaikas buvo vestas pas psichologą. Tačiau pabrėžtina, kad šiuo metu, kai vaikas pažindinasi su tėvu, vaiką būtina vesti pas psichologą ir konsultuotis su specialistais, kad vaikui tai nebūtų trauma. Todėl manytina, kad šiuo metu šios išlaidos yra būtinos skirti vaikui. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos.
Darytina išvada, kad ieškovės nurodyta suma 700,00 Eur per mėnesį vaiko poreikiams, gyvenat Jungtinėje Karalystėje, nėra nepagrįstai didelė, o atsakovo nurodyti argumentai dėl šių išlaidų mažinimo nėra pakankamai pagrįsti. Pažymėtina, kad vaikas gimė Anglijoje, kur tuo metu gyveno ir atsakovas, todėl vaikas neišvyko gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo atitinka vaiko interesus ir 350,00 Eur nėra per didelė suma vaikui išlaikyti gyvenant Anglijoje.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Ieškovė byloje nepateikė duomenų, kokia išmoka skiriama vaikui iš valstybės.
Atsakovas nurodė, kad ieškovė galėtų gauti nuo 500,00 Eur per mėnesį kaip vieniša motina.
Iš viešai skelbiamos informacijos galima matyti, kad Jungtinėje Karalystėje vaiko pašalpos dydis yra 20,50 GBP per savaitę už vienintelį ar pirmą vaiką. Vaiko pašalpos dydis nepriklauso nuo pajamų ar santaupų, todėl ji skiriama daugeliui žmonių, kurie turi teisę ją gauti.
Tam tikrais atvejais būsimoji motina gali prašyti vienkartinės motinystės išmokos, kuri yra 500,00 GBP. Ši išmoka yra skirta padengti išlaidas, susijusias su naujagimio atsiradimu.
Todėl galima daryti išvadą, kad ieškovė gauna išmoką už vaiką apie 88,00 Eur per mėnesį.
Atsižvelgiant į tai, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (700,00 Eur - 88,00 Eur = 612,00 Eur).
Nustatytina, kad išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Teismas atsižvelgia į vaiko sveikatos būklę, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, į vaiko amžių (5 metai), gyvenamąją vietą (Jungtinė Karalystė).
Pats atsakovas pripažino, kad, jo nuomone, vaiko poreikiams tenkinti suma sudaro 260,00 Eur per mėnesį, tačiau todėl, kad kitam savo nesantuokiniui vaikui (dukrai) sutarė teikti po 200,00 Eur per mėnesį, ir šiam vaikui sutinka teikti tik po 200,00 Eur išlaikymą. Sutiktina su ieškovės atstovės išsakyta pozicija, kad atsakovas dukrai tokį išlaikymą sutarė teikti bendru sutikimu, jis nebuvo priteistas, taip pat atsakovas papildomai nuperka dukrai maisto, drabužių, pramogų. Atsakovo atstovė paminėjo, kad atsakovas susitaupo pinigų ir kažką papildomai nuperka dukrai. Atsižvelgiant į tai, ką atsakovo atstovė nurodė, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę skirti papildomų pajamų, sutinka, kad jo lėšos gali padidėti pakeitus darbą arba susiradus papildomą.
Į aplinkybę, kad atsakovas turi dar du vaikus, kuriuos išlaiko, teismas atsižvelgia, tačiau tai negali būti priežastis trečiam vaikui teikti jo poreikius neatitinkantį išlaikymą. Teismas pritaria išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytai nuomonei, kad dėl išlaikymo dydžio reikia atkreipti dėmesį, kad atsakovas yra jaunas žmogus ir susilaukus trijų vaikų, reikia būti socialiai atsakingam ir vaikus išlaikyti iki pilnametystės.
Atsakovas pateikė gyventojų pajamų žurnalo išrašą, kuriame nurodytos jo pajamos nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., tai yra apie 611,00 Eur per mėnesį.
Atsakovas pateikė T. D. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas savo dukrai J. B. teikia išlaikymą po 160,00 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė savo ir T. D. 2020 m. vasario 10 d. susitarimą, kad atsakovas savo dukrai J. B. nuo 2020 m. kovo 1 d. mokės po 200,00 Eur kas mėnesį.
Taip pat atsakovas yra pateikęs 2018 m. gegužės 4 d. kredito sutartį su banku. Kreditas skirtas būstui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Kredito gavėjai yra atsakovas ir S., tikėtina, jo sutuoktinė.
Atsakovas pateikė išverstą į lietuvių kalbą algalapį, iš kurio nustatyta, kad jis dirba nuo 2019 m. lapkričio 30 d. pardavėju Valensijoje, Ispanijoje ir gauna 1 853,70 Eur atlyginimą. Pateikta darbo sutartis patvirtina, jog atsakovas yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį. Iš pateiktos būsto nuomos sutarties matyti, kad atsakovas ir jo sutuoktinė 2019 m. lapkričio 1 d. sudarė nuomos sutartį dėl būsto Valensijoje, nuomos mokestis 600,00 Eur per mėnesį.
Ieškovė pateikė savo 2018 m. lapkričio 8 d. darbo sutarties vertimą į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad ieškovė dirba antakių ir blakstienų meistre Anglijoje. Ieškovė dirba 30 valandų per savaitę, taikomas 12,50 GBP valandinis tarifas. Ieškovė pateikė būsto nuomos sutartį, kurios terminas nuo 2019 m. gruodžio 2 d., nuomos mokestis 800,00 GBP per mėnesį.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas uždirba daugiau pajamų nei ieškovė. Atsakovas turi tris išlaikytinius nepilnamečius vaikus, o ieškovė vieną vaiką. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nuomoja būstą. Atsakovas turi paskolą, už kurią pirktas būstas Lietuvoje kartu su sutuoktine. Atsakovo atstovės nurodytas argumentas, kad atsakovo sutuoktinė nesutinka jo nuomoti, vertintinas kritiškai, nes taip yra bloginama šeimos finansinė padėtis, vietoj to, kad būtų gaunamos papildomos pajamos, kurios galėtų būti skirtos kreditui dengti arba šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat nesutiktina, kad norint būstą išnuomoti reikalingas teismo leidimas. Tik norint būstą įkeisti ar parduoti, turint nepilnamečių vaikų, yra reikalingas teismo leidimas.
Iš ieškovės pateiktų nuotraukų iš atsakovo ir jo sutuoktinės socialinio tinklo profilių 2018 metais matyti, kad atsakovas ir jo sutuoktinė gyveno prabangų gyvenimą. Buvo skelbiamos nuotraukos su delikatesiniu maistu, brangiais gėrimais, iš prabangių kelionių. Ieškovė taip pat pateikė nuotraukas iš atsakovo sutuoktinės socialinio tinklo profilio, iš kurių galima daryti išvadas, kad šeima gyvena Valensijoje. Atsakovo sutuoktinė užsiima blakstienų priauginimu, antakių tvarkymu, depiliacija, masažu. To neneigė ir atsakovo atstovė. Atsakovo sutuoktinė 2018 m. rudenį socialiniame tinkle ieškojo auklės 3 mėn. berniukui Valensijos centre. Atsakovo atstovės paaiškinimas, kad galbūt atsakovo sutuoktinė ieškojo auklės draugės vaikui, neįtikina teismo. Taigi iš pateiktų nuotraukų galima daryti išvadą, kad atsakovo šeimos finansinė padėtis buvo itin gera.
Atsakovas neginčijo savo tapatybės nuotraukose, o atsakovo atstovės nurodyti argumentai, kad nuotraukose matomi daiktai, gėrimai gali būti neoriginalūs, todėl nebrangūs, yra menkai tikėtini. Pažymėtina, jog nuotraukos buvo paimtos iš viešos erdvės, socialinio tinklo „Facebook“, kuriame nuotraukas tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė patys ir patalpino, nepasinaudoję šio socialinio tinklo suteikiamomis privatumo politikos galimybėmis, nuotraukos buvo patalpintos taip, kad jos buvo viešai prieinamos.
Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens pokalbių telefonu, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas turi tirti ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2033-431/2019). Teismas ieškovės gautas ir teismui pateiktas nuotraukas pripažįsta tinkama įrodinėjimo priemone. Darytina išvada, kad atsakovas ir jo sutuoktinė, keldami tokio pobūdžio nuotraukas, neabejotinai rodė savo gyvenimo kokybę ir socialinį statusą, t. y. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintomis nuotraukomis siekė demonstruoti prabangų gyvenimo būdą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979-221/2016).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Sutiktina, kad atsakovo oficialus darbo užmokestis ypatingai ženkliai nesiskiria nuo ieškovės, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes, nors atsakovas ir nurodė, kad neturi santaupų, neatmestina galimybė, kad atsakovas turi santaupų ar gauna papildomas pajamas.
Teismo nuomone, atsakovo pateikti įrodymai neatspindi jo tikrosios finansinės padėties. Pateikta išvada padaryta ne tik iš ieškovės paaiškinimų, bet iš įrodymų visumos vertinant ne tik įrodymus apie atsakovo gautas pajamas, bet ir jo išlaidas. Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-221/2020).
Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Atsakovas pradiniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad galėtų suteikti geresnes gyvenimo sąlygas vaikui ir taip pripažino, kad yra galimybė nukrypti nuo lygių dalių principo.
Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys jo amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus, tai, kad vaikas gyvena Anglijoje, nėra nepagrįstai padidintos. Vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas.
Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaiko poreikius. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė savo pareigas vaikui pagal savo galimybes vykdo tinkamai.
Manytina, kad šiuo atveju, įvertinus visas aplinkybes, 320,00 Eur išlaikymas priteistinas iš atsakovo patenkintų vaiko poreikius ir būtų pagal atsakovo galimybes. Nustatydamas šią sumą, taip pat teismas įvertina ir tai, kad atsakovas tikėtinai turės išlaidų bendraujant su nepilnamečiu vaiku.
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo laikomi iš esmės pagrįstais ir tenkinami iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 320,00 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė prašo priteisti 12 600,00 Eur (350,00 Eur x 36 mėn.) dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio pateikimo į teismą dienos. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet vaikui suėjo 10 mėn. iki kol vaikas pradėjo lankyti paruošiamąją mokyklą. Ieškovė mano, kad vaiko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo periodu buvo tapatūs dabartiniams vaiko poreikiams.
Ieškovė pripažino, kad atsakovas davė jai 500,00 Eur vaiko vežimėliui ir sutiko padengti tik nuomos depozitą ir pirmojo mėnesio nuomos mokestį sumoje 1 500,00 Eur, kadangi jam pačiam reikėjo vietos kur gyventi. Iš viso ieškovė iš atsakovo gavo 2 000,00 Eur iki vaiko gimimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad 2 000,00 Eur, kuriuos ieškovė gavo iš atsakovo negali būti priskirtini vaiko išlaikymui. Ieškovė patvirtino, kad jokios kitos finansinės paramos iš atsakovo nėra gavusi.
Atsakovas prašo iš jo priteisti 3 600,00 Eur (100,00 Eur x 36 mėnesių) už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. išlaikymo įsiskolinimą. Motyvuoja tuo, kad vaikas buvo jaunesnio amžiaus, santykinai jam buvo reikalingas mažesnis išlaikymo dydis. Atsakovas nurodė, kad yra pervedęs 2 000,00 Eur vaiko išlaikymui, tačiau ir buvo išmokėjęs dar vaiko išlaikymui 6 500,00 Eur, šią pinigų sumą atsakovas yra padavęs ieškovei grynaisiais pinigais, todėl įrodyti rašytiniais įrodymais negali. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 2 000,00 Eur suma. Viso iš atsakovo vaiko išlaikymui yra priteistina suma 1 600,00 Eur. Atsakovo atstovė neginčijo fakto, kad pinigai ieškovei buvo duoti iki vaiko gimimo. Atsakovo atstovė pati suabejojo prašymu minusuoti 2 000,00 Eur sumą, nurodydama, kad jei teismas nevertins ir neminusuos bus taip, bet tiesiog, kad atsižvelgtų.
Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taisė į išlaikymą atsirado vaikui gimus, t. y. 2015 m. rugpjūčio 8 d. Kai atsakovas skyrė pinigines lėšas vaiko vežimėliui ir būsto nuomos mokesčiui, teisės į išlaikymą tuo metu nebuvo, todėl teismui reikšmingos faktinės aplinkybės dėl vaiko išlaikymo teikimo, tik gimus vaikui (CK 3.200 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Taip pat sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad 2 000,00 Eur išlaidas atsakovas patyrė 2015 m., tuo tarpu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio pateikimo į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas išlaikymo įsiskolinimą sumažinti 2 000,00 Eur suma atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Kaip jau buvo nustatyta, vaikas nuo gimimo gyveno užsienyje, o vaiko tėvas, nors ir nekeldamas abejonių, kad vaikas yra jo, išlaikymo visiškai neteikė, nors jo turtinė padėtis buvo gera. Kaip teisingai pastebėjo išvadą teikiančios institucijos atstovė, atsakovas nujautė, kad tai yra jo vaikas ir davė pinigų ieškovei dar iki vaiko gimimo. Pažyma apie asmens socialinį draudimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 20 d. parodo, kad atsakovas, įgijęs verslo liudijimą ir 2017–2019 metais yra fiksuotos jo mažos draudžiamosios pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys apie atsakovo metines pajamų deklaracijas už 2012, 2017, 2018 m. Atsakovas minėtu laikotarpiu turto deklaracijų neteikė. Atsakovo pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą 2017 m. buvo 21 000,00 Eur, o 2018 m. – 39 000,00 Eur.
Atsakovas neginčija, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio pateikimo į teismą dienos neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sūnaus poreikiai šiuo laikotarpiu iš esmės būtų buvę mažesni.
Teismas pažymi, kad jaunesnis nepilnamečio vaiko amžius pats savaime nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra mažesni. Teismo manymu, tuos trejus metus, už kuriuos prašomas išlaikymo įsiskolinimas, šalių vaiko poreikiai buvo panašūs. Tačiau teismas atsižvelgia į nurodytus argumentus, kodėl ieškovės prašomas išlaikymas periodinėmis išlaidomis mažinamas, taip pat į tai, kad nėra pagrįstos išlaidos, jog vaikas praeityje buvo vedamas pas psichologą.
Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 9 720,00 Eur (270,00 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė skirtingas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas.
Ieškovės pateiktos bendravimo su vaiku tvarkos esmė, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, iš pradžių vaikui ir tėvui bendraujant nuotoliniu būdu, jį palaipsniui dažninat, tuomet bendraujant gyvai pas psichologą, bendraujant motinai esant kartu ir tik tada vaikui ir tėvui leidžiant laiką atskirai bei galiausiai vaiką pasiimant su nakvyne bei atostogoms.
Atsakovas prašo tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kad jau nuo 2021 m. pavasario vaikas nepertraukiamai atostogas praleidžia su tėvu. Vaikas skrenda lėktuvu su lydinčiu asmeniu ir kelionės išlaidas apmoka per pusę su vaiko motina.
Iš pateikto į bylą šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas žinojo, kad turi vaiką, ieškovė siūlė atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas su vaiku nebendravo.
Ieškovė pateikė 2018 m. pavasario susirašinėjimą su atsakovu per socialinius tinklus, iš kurio matyti, kad ieškovė siūlė atsakovui pasimatyti su sūnumi ir atsakovas išreiškė norą, tačiau, kai ieškovė atvyko į Lietuvą jis su vaiku nesusitiko, nes kaip nurodo jam reikėjo skubiai išvykti. Taip pat atsakovas prašė atsiųsti vaiko nuotraukų, domėjosi vaiko sveikata. Taip pat atsakovas pasisakė: „sveikas vaikas genai“, „tevas kaip ridikas ir vaikas“, „koks grazus berniukas“, „tevas irgi fainuolis“, „istikruju daznai apie H. pagalvodavau kaip jam kaip jis koks“, „tevu vadins“, „sakys tevui pasakysiu“, „dauk kam parodysiu pasimsiu y ispanija“, „labai jau grazus sunus“, „tevas sunui gali parodyt vietas geras“, „mano vaikas“, „gal kažkur ir as galesiu padet padesiu“, „pinigėlius moekes skaicuyt kaip ir tetis“, „video vaiko mano“, „va mes isvarysim y dominika“. Galiausiai iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ieškovę įžeidinėja ir jai grasina.
Gauti duomenys iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad atsakovas baustas už greičio viršijimą ir kitus nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis atsakovas neteistas. Šiuo aspektu nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku galėtų daryti jam neigiamą įtaką.
Atsakovas pateikė informaciją apie nepilnamečių palydos paslaugą skrendant lėktuvu.
Atsakovas pateikė informaciją apie skrydžių kainą Anglija–Ispanija. Matyti, kad kaina būtų apie 188,00 Eur.
Teismas pažymi, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės (ir pareigos), pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).
Tarp šalių nėra ginčo, kad vaikas tėvo nepažįsta. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad pirmiausia reikia pradėti nuo bendravimo ryšio priemonėmis. Po tam tikro pereinamo laikotarpio, kada vaikas pradėtų bendrauti ryšio priemonėmis ir pažins savo tėvą, rekomenduotų atsakovui pirmiausia nuvykti į vaiko gyvenamosios vietos šalį ir ten pabendrauti su vaiku trumpesnį ir ilgesnį laiką ir tik po to spręsti dėl galimos vaiko kelionės pas tėvą į namus ar į Lietuvą. Šiuo metu nurodytas laikotarpis 2021 m. pavasaris praleisti su tėvu yra nerealus, nes vaikas atsakovo nepažįsta ir ryšys su juo nesusidaręs.
Teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai turėtų imtis iniciatyvos ir priemonių tam, kad būtų užmegztas ryšys tarp vaiko ir tėvo, pradėtas jų bendravimas ir būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam ir prižiūrimam ne tik motinos, bet ir tėvo.
Tačiau neabejotinai atsakovo prašoma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų ir netgi gali jam pakenkti. Atsakovo atstovė posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas sutinka su pradiniu bendravimu nuotolinio ryšio priemonėmis. Taip pat nurodė, kad atsakovas po pusmečio galėtų atskristi pas vaiką į du mėnesius kartą. Atsakovas nurodė, kad būtent ateityje dės visas pastangas siekti maksimaliai bendrauti su savo sūnumi, kad galėtų kiek įmanoma labiau adaptuotis vaiko gyvenime. Taigi pats atsakovas suvokia, kad tik ateityje bus galimybė maksimaliai bendrauti su vaiku ir tik tuo atveju, jei pereinamuoju laikotarpiu bus sukurtas vaiko ir tėvo ryšys. Atsakovo atstovė išreiškė nuogąstavimus, kad ieškovė nuteikė vaiką, nes vaikas nenori bendrauti su tėvu, tačiau, teismo nuomone, vaikas nenori bendrauti, nes tėvo nepažįsta. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad motina nuteikinėja vaiką prieš jį, todėl tai vertintina kaip atsakovo spėjimas. Kita vertus, teismas sutinka, kad ir ieškovė turi stengtis padėti savo vaikui užmegzti ryšį su tėvu. Dar daugiau, teismas mano, kad būtent psichologo pagalba padės vaikui, nepažeidžiant jo jausmų, pagal specialisto rekomendacijas, pažinti tėvą.
CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.
CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams, tačiau abi šalys galiausiai sutiko, kad vaikas yra mažas ir reikalingas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Teismas nori atkreipti dėmesį, kad nei ieškovės, nei atsakovo pateikta bendravimo tvarka nėra visiškai tinkama. Sutiktina, kad pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovui kiltų labai didelės išlaidos, o atsakovo siūloma bendravimo tvarka dalyje neatitinka vaiko interesų bei nepagrįstai užkrauna dalį išlaidų ieškovei, nors pats atsakovas yra išvykęs į kitą, ne vaiko gyvenamosios vietos, šalį. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas po pusmečio galėtų atskristi pas vaiką į du mėnesius kartą. Šalims nesusitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas priverstas ją nustatyti, tačiau mano, kad patys vaiko tėvai turėtų žinoti geriausius vaiko poreikius, labiausiai paisyti ne savo, o vaiko interesų, bendradarbiauti, kooperuotis ir siekti geriausio rezultato savo vaikui. Teismas pažymi, kad yra labai sudėtinga nustatyti abiems šalims ir vaikui tinkamiausią bendravimo tvarką, nes šalys gyvena skirtingose šalyse, taip pat šiuo metu yra ypatinga pasaulinė situacija dėl COVID-19 pandemijos, todėl šalys turi būti ypatingai lanksčios ir supratingos viena kitos atžvilgiu. Nėra žinoma, kokia situacija bus artimiausiu laiku, todėl neįmanoma žinoti, kas bus po pusmečio ir kokia bus situacija su lėktuvų skrydžiais, todėl labai detaliai įpareigoti šalis ir nustatyti labai detalią bendravimo tvarką su vaiku šiuo metu nėra galimybės ir yra netikslinga, nes nėra žinoma, ar objektyviai ją bus įmanoma vykdyti. Tuo labiau, kad abi šalys nėra tikros, ar gyvens užsienyje, ar grįš į Lietuvą. Taip pat šalys turi ypatingai atsižvelgi į vaiko norą bendrauti su tėvu ir nenaudoti nei prievartos, nei atvirkščiai – nuteikinėjimo nebendrauti.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nustatoma vaiko bendravimo tvarka su tėvu, didžiąja dalimi iš esmės tenkinant ieškovės prašomą bendravimo tvarką, ją išdėliojant taip:
- atsakovas 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę bent valandą laiko, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku. Jeigu šalims nepavyksta gražiuoju susitarti dėl bendravimo laiko, tai bendravimas vyksta tokia tvarka: kartą per savaitę bent valandą laiko antradieniais nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- po to einančius 3 mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę bent valandą laiko, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku. Jeigu šalims nepavyksta gražiuoju susitarti dėl bendravimo laiko, tai bendravimas vyksta tokia tvarka: kartą per savaitę bent valandą laiko antradieniais nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- po to einančius 4 mėnesius tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku atsakovas bendrauja su vaiku kartu su ieškove ir šalių pasirinktu psichologu vaiko gyvenamojoje vietoje. Psichologo teikiamas paslaugas apmoka šalys lygiomis dalimis.
- po to einančius 8 mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant motinai;
- po to einančius 6 mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku vaiko gyvenamojoje šalyje nedalyvaujant motinai;
- po to einančius 6 mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku savaitgalį su nakvyne pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- po to iki vaikas sulauks pilnametystės, atsakovas bendrauja su vaiku dvi savaites vaiko vasaros atostogų metu, pusę laiko vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu. Apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms atsakovas privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš du mėnesius) (elektroniniu paštu, SMS žinute, telefono skambučiu), nurodant laiką, kada atsakovas atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą. Esant poreikiui, bus naudojamasi oro linijų vaiko palydos paslauga, šias paslaugas ir vaiko kelionės išlaidas pirmyn ir atgal apmokant atsakovui;
- atsakovui nebendraujant su vaiku pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui, nebent šalys susitaria kitaip;
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), ieškovė įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandą laiko nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo gimimo dieną (sausio 18 d.) ieškovė įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandą laiko nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su motina;
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos gimimo dieną (rugsėjo 21 d.) vaikas praleidžia su motina;
- nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais per vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 8 d.) ieškovė įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandą laiko nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
- atsakovas su vaiku galės bendrauti ir kitu iš anksto tarp šalių susitartu laiku per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas pagal vaiko norus;
- šalis negalinti vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos kuo anksčiau apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoja kitą šalį (elektroniniu paštu, SMS žinute, telefono skambučiu).
Teismas šalims išaiškina, kad neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas – tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas), šiuo atveju atsižvelgiant ir į teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tokiu atveju tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą. Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.
Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsakovas sumokėjo 225,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus.
Šalys sumokėjo po 175,00 Eur už ekspertizės išlaidas. Ekspertizės įstaiga pateikė sąskaitą, jog ekspertizė kainavo 330,00 Eur. Teismas 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 224 iš depozitinės sąskaitos Valstybinei teismo medicinos tarnybai pervedė 330,00 Eur. Todėl permokėta suma, grąžintina iš teismo depozitinės sąskaitos šalims lygiomis dalimis, t. y. po 10,00 Eur.
Teismas šalis palieka prie savo patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą, nes ekspertizė atlikta abiejų šalių prašymu.
Ieškovė patyrė 4 150,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti bei 173,00 Eur vertinimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Tai, kad atsakovas į bylą neteikė savo išlaidų, patirtų už vertimo paslaugas, nereiškia, kad neturi atlyginti ieškovės patirtų išlaidų.
Atsakovas patyrė 1 280,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kol ji teikė byloje paslaugas atsakovui kaip advokato padėjėja bei, priešingai nei nurodo ieškovė, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (tame tarpe ir apmokėjimą).
Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys iš esmės tenkintinas, atsakovas patikslintu atsiliepimu į ieškinį ir patikslintu priešieškiniu tam tikroje dalyje su patikslintu ieškiniu sutiko. Atsakovo patikslintas priešieškinis yra tapatus atsakovo atsiliepimui patikslintą į ieškinį. Atsakovas reiškiamu patikslintu priešieškiniu iš esmės nereiškia priešinių reikalavimų, t. y. sutinka su ieškovės prašomu tėvystės nustatymu, vaiko gyvenamosios vietos su motina, taip pat su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, tik prašo priteisti iš jo mažesnę sumą. Taip pat kaip ir ieškovė prašo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su juo, tačiau pati bendravimo tvarka skiriasi. Manytina, kad atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu galėjo išreikšti ir atsiliepime, tačiau pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą, pareiškė priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, o atsakovo priešieškinis – atmetamas.
Teismas skaičiuoja, kad ieškovė pareiškė 5 reikalavimus. Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra tenkinamas 100 proc., reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos yra tenkinamas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis yra tenkinamas 91 proc. (320,00 Eur × 100 proc. / 350,00 Eur = 91 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas 77 proc. (9 720,00 Eur × 100 proc. / 12 600,00 Eur = 77 proc.), reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra tenkinamas apie 80 proc. Teismas nustato 5 ieškovės reikalavimai yra lygu 500 proc., o tenkinti reikalavimai sudaro 448 proc. (100 proc. + 100 proc. + 91 proc. + 77 proc. + 80 proc.). Ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas 89,60 proc. (448 proc. × 100 proc. / 500 proc. = 89,60 proc.).
Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 150,00 Eur žyminį mokestį, 4 150,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 173,00 Eur vertinimo išlaidas. Iš viso 4 473,00 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 4 007,80 Eur (4 473,00 Eur × 89,60 proc. / 100 proc. = 4 007,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iš ieškovės atsakovui priteistinos 133,12 Eur (1 280,00 Eur × 10,40 proc. / 100 proc. = 133,12 Eur) išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 86,40 Eur mokėtino žyminio mokesčio (320,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 218,70 Eur mokėtino žyminio mokesčio (9 720,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 305,10 Eur (86,40 Eur + 218,70 Eur) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 12,35 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinos 11,06 Eur (12,35 Eur × 89,60 proc. / 100 proc. = 11,06 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės šių išlaidų dalis nepriteistina, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Nustatyti, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti nepilnamečio vaiko H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui vaikui H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiui vaikui H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 720,00 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečiui vaikui H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:
1) atsakovas 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę bent valandą laiko, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku. Jeigu šalims nepavyksta gražiuoju susitarti dėl bendravimo laiko, tai bendravimas vyksta tokia tvarka: kartą per savaitę bent valandą laiko antradieniais nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
2) po to einančius 3 (tris) mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę bent valandą laiko, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintu laiku. Jeigu šalims nepavyksta gražiuoju susitarti dėl bendravimo laiko, tai bendravimas vyksta tokia tvarka: kartą per savaitę bent valandą laiko antradieniais nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
3) po to einančius 4 (keturis) mėnesius tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku atsakovas bendrauja su vaiku kartu su ieškove ir šalių pasirinktu psichologu vaiko gyvenamojoje vietoje. Psichologo teikiamas paslaugas apmoka šalys lygiomis dalimis.
4) po to einančius 8 (aštuonis) mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant motinai;
5) po to einančius 6 (šešis) mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku vaiko gyvenamojoje šalyje nedalyvaujant motinai;
6) po to einančius 6 (šešis) mėnesius atsakovas bendrauja su vaiku tėvo ir motinos bendru sutarimu suderintus kartus (bent kartą į du mėnesius) ir suderintu laiku savaitgalį su nakvyne pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
7) po to iki vaikas sulauks pilnametystės, atsakovas bendrauja su vaiku dvi savaites vaiko vasaros atostogų metu, pusę laiko vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu. Apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms atsakovas privalo informuoti ieškovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš du mėnesius) (elektroniniu paštu, SMS žinute, telefono skambučiu), nurodant laiką, kada atsakovas atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą. Esant poreikiui, bus naudojamasi oro linijų vaiko palydos paslauga, šias paslaugas ir vaiko kelionės išlaidas pirmyn ir atgal apmokant atsakovui;
8) atsakovui nebendraujant su vaiku pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui, nebent šalys susitaria kitaip;
9) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), ieškovė įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandą laiko nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
10) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo gimimo dieną (sausio 18 d.) ieškovė įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandą laiko nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
11) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su motina;
12) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos gimimo dieną (rugsėjo 21 d.) vaikas praleidžia su motina;
13) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais per vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 8 d.) ieškovė įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas bent valandą laiko nuo 20–21 val. Lietuvos laiku (19–20 val. Ispanijos laiku / 18–19 val. Anglijos laiku);
14) atsakovas su vaiku galės bendrauti ir kitu iš anksto tarp šalių susitartu laiku per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas pagal vaiko norus;
15) šalis negalinti vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos kuo anksčiau apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoja kitą šalį (elektroniniu paštu, SMS žinute, telefono skambučiu).
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 007,80 Eur (keturių tūkstančių septynių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,12 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 12 ct) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 305,10 Eur (trijų šimtų penkių eurų 10 ct) žyminį mokestį, 11,06 Eur (vienuolikos eurų 6 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (advokatės Raimondos Lazauskienės sąskaita), 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct), 2019 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1364, sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-2120-454/2020 (buvęs Nr. e2-14641-454/2019). Vykdymą pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui.
Grąžinti atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (E. S. sąskaita), 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct), 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 77626, sumokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-2120-454/2020 (buvęs Nr. e2-14641-454/2019). Vykdymą pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.