- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-318-273/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- J. L.
- Išvadą teikia
- Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. D. atstovės advokatės I. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui J. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei L. J., trečiajam asmeniui J. L. dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ir atsakovas prašė nustatyti atsakovo ir šalių vaikų – N. D. ir N. D. bendravimo tvarką, ieškovė prašė priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. 2019 m. sausio 9 d. šalys pateikė taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
3. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos ir 13 974,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, kad atsakovas neteikia pastovaus išlaikymo savo vaikams nuo 2014 metų, kai nustojo kartu gyventi. Paaiškino, kad ji su vaikais gyvena Airijoje, vaikai specialių poreikių neturi, tačiau didesnės lėšos yra skiriamos vaikų paruošimui mokyklai rudenį, mokymosi priemonėms, vaikai lanko mokamus būrelius, yra paaugliai, todėl greičiau išauga drabužius, sūnų į mokyklą reikia vežti 10 kilometrų. Nurodė, kad negali tenkinti visų vaikų poreikių, nes vaikai nori lankyti daugiau būrelių. Paaiškino, kad nuo 2011 metų gyvena socialiniame būste kartu su motina ir seserimi, moka 80 Eur nuomos mokestį ir apie 200 Eur už komunalinius mokesčius, internetą. Nurodė, kad kreditorių neturi, gaunamos darbinės pajamos nuo 2018 metų yra apie 2200 Eur, taip pat kas savaitę gauna 111 Eur socialinę pašalpą, 280 Eur mėnesinę išmoką abiem vaikams, 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d. gavo 860 Eur kasmėnesinę išmoką vienišai motinai. Patvirtino, kad nekilnojamojo turto neturi, turi vieną lengvąjį automobilį, kuriuo vežioja sūnų į mokyklą. Padarė išvadą, kad vieno vaiko išlaikymui reikia apie 500 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad atsakovas per keturis metus yra pravedęs apie 500 Eur, kitų atsakovo nurodytų sumų nepripažino. Pabrėžė, kad vaikų poreikiai padidėjo nuo 2014 metų, kad ji pagerino vaikų gyvenimo sąlygas, nupirkdama naujus baldus, suremontuodama gyvenamąjį būstą. Prašė ieškinį tenkinti, o dalyje dėl bendravimo tvarkos patvirtinti taikos sutartį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su reikalavimu priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą sutiko iš dalies. Nurodė, kad galėtų teikti išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, kad jis gyvena Anglijoje, šiuo metu yra bedarbis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų negali pateikti. Paaiškino, kad Anglijoje įsigijo namą už paskolą, mėnesinė įmoka bankui yra 750 svarų, tokia pat suma susidaro ir nuomojant namą bei sumokant už komunalines paslaugas. Nurodė, kad gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu J. L., kuri augina jų septynių mėnesių dukrytę, kurios priežiūros išlaidos sudaro apie 500 svarų. Nurodė, kad jokių socialinių išmokų negauna, anksčiau, paskutinį kartą už lapkričio mėnesį, gavo apie 1300 svarų, kad dabar gyvena iš santaupų ir iš J. L. gautos kompensacijos po skyrybų bei jos gaunamų 140 svarų per savaitę iki vaikui sueis devyni mėnesiai, t. y. iki 2019 metų vasario mėnesio ir 34 svarus vaikų išmokos. Nurodė, kad nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2015 metų liepos mėnesio neturėjo jokių pajamų, kad tuo metu buvo grįžęs į Lietuvą, kad nuo 2015 metų liepos mėnesio vėl išvyko į Angliją ir įsidarbino vairuotoju. Paaiškino, kad iš viso turi dvi paskolas: 2016 metais iš banko paėmė 15 000 svarų paskolą būsto įsirengimui ir automobiliui, o 2018 metų liepos mėnesį – 135 000 svarų paskolą namo įsigijimui. Nurodė, kad turi įsiskolinimą suaugusiam sūnui už išlaikymą bei Vaikų išlaikymo fondui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad be piniginių perlaidų vaikams duodavo grynųjų pinigų, pirkdavo dovanas, kurių ieškovė nepriimdavo, prašė išlaikymo įsiskolinimo sumą mažinti iki 3000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės L. J. ieškinį ir R. D. priešieškinį tenkino iš dalies; patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo R. D. ir jo nepilnamečių vaikų – N. D. ir N. D. bendravimo tvarkos; civilinę bylą dalyje dėl šalių reikalavimų nustatyti bendravimo tvarką nutraukė; priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų – N. D. ir N. D. išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d., iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaikų motina L. J. uzufrukto teise; nusprendė sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų – N. D. ir N. D. išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 6594 Eur sumą, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia suma disponuos vaikų motina L. J. uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo R. D. 353 Eur žyminį mokestį ir 29,54 Eur pašto išlaidų valstybei, priteisė iš ieškovės L. J. 9,80 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo R. D. 1216 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. J. naudai, priteisė iš ieškovės L. J. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. D. naudai.
6. Teismas nustatė, kad šalys nustojo kartu gyventi 2014 m. liepos mėnesį, kai atsakovui buvo uždrausta prisiartinti prie ieškovės L. J.. Abi šalys turi darbines pajamas, pragyvenimo išlaidas. Ieškovė turi du išlaikytinius, atsakovas turi tris išlaikytinius. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įsigijo gyvenamąjį namą, turi paėmęs 135 000 svarų paskolą, be to turi ankstesnę 15 000 svarų paskolą, Lietuvoje yra skolingas Vaiko išlaikymo fondui, pateikė duomenis, kad yra atleistas iš darbo. Teismas sprendė, kad atsakovas ir toliau galės gauti panašias pajamas, nes yra darbingas asmuo, todėl orientavosi į jo gautą 1300 svarų atlyginimą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo J. L. taip pat kartu su atsakovu yra atsakinga už atsiradusią prievolę dėl namo įsigijimo. Ieškovė įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, jos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės vaikų nurodyti poreikiai yra pagrįsti, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir šalių galimybę teikti išlaikymą, į tai, kad ieškovė ir prašo priteisti mažesnę išlaikymo dalį, iš atsakovo priteisiama po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.
8. Teismo manymu atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus. Atsakovo argumentas, kad jis pirko vaikams dovanas, tam tikrus daiktus, nevertinamas kaip galimas įsiskolinimo sumažinimo pagrindas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi reikalavimo teisę nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2017 m. lapkričio 20 d.) dėl išlaikymo įsiskolinimo ir iš atsakovo priteisė 6594 Eur sumą abiem vaikams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. D., atstovaujamas advokatės I. A., prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. teismo sprendimą pakeisti: 1) priteisti iš R. D. išlaikymą vaikams N. D. ir sūnui N. D., periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 120 Eur iki jų pilnametystės nuo 2017 m. lapkričio 20 d., šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš R. D. priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą – 6594 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) sumažinti iš R. D. priteistas bylinėjimosi išlaidas L. J.; 4) priteisti iš L. J. R. D. sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą paskaičiavimą apie vaikams patiriamas išlaidas, nevertino, kad ieškovės paskaičiavimas nepagrįstas įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per mėnesį būtiniems vaikų poreikiams išleidžia: dukrai N. - po 561 Eur, sūnui N. - po 550 Eur.
9.2. Teismo posėdyje ieškovė negalėjo detalizuoti ir įvardinti kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams jos nurodytų kaip realiai patiriamų išlaidų, kurias grindė vien teoriniu paskaičiavimu. Teismas nevertino, kad kai kurias išlaidas (uniformai, mokyklos prekėms, būstui ir kt.) padengia Airijos valstybė, o ne ieškovė. Nepagrįstos ieškovės nurodytos vaikų laisvalaikio išlaidos (42 Eur per mėnesį arba 500 Eur per metus). Tokio dydžio išlaidos yra neprotingai didelės, viršija tėvų galimybes jas teikti. Ieškovė nepateikė vaikų medicininių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti vaikams paskirti vaistai ar vitaminai, aplinkybės apie vaikų sirgimą peršalimo ligomis, išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytos. Būtinąsias išlaidas vaikų gydymui padengia Airijos valstybė ir papildomų išlaidų minėtiems poreikiams ieškovė neturi.
9.3. Nurodė, kad kiekvienais metais vaikams nėra būtina pirkti po naują kuprinę, nes jos nėra kas metai sudėvimos. Išlaidos pieštukams, knygoms, sąsiuviniams taip pat yra nepagrįstai padidintos. Knygomis vaikus aprūpina mokykla. Pieštukų ir sąsiuvinių išlaidos yra minimalios. Nepagrįstos išlaidos už būsto paslaugas. Teismas nevertino, kad ieškovė pripažino, jog jai suteiktu socialiniu būstu naudojasi ne tik ji ir du vaikai, bet ir jos motina bei sesuo, todėl būstui patiriamos išlaidos turi būti dalijamos visiems penkiems asmenims. Ieškovė papildomai gauna nuolaidas socialinio būsto patarnavimams apmokėti, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Atsakovo vertinimu, vaikų poreikių tenkinimui pakanka išleisti po 400 Eur per mėn., tačiau dalį šių išlaidų padengia Airijos valstybė, dėl ko tėvams tenka mažesnė išlaidų našta.
9.4. Teismas nepagrindė ieškovės nurodytų išlaidų vaikams išlaikyti įrodymais ir jų nesumažino. Teismas nesumažino išlaidų ir po to, kai ieškovė pripažino, kad būsto išlaidas reikia paskirstyti penkiems, o ne trims asmenims. Teismas, spręsdamas išlaidų dydį, akcentavo vieną aplinkybę - „Peelo“ šokių mokyklos raštą, patvirtinantį užsiėmimus, kurie nevyksta ištisus metus ir yra laikino pobūdžio. Teismo sprendime nepažymėjo ir nenurodė, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia teismo nustatytą vaikams išlaikymo dydį. Teismas vaikų išlaikymo dydį grindė vien ieškovės nurodyta išlaikymui reikalinga piniginių lėšų suma, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo duotų paaiškinimų tiek žodžiu, tiek procesiniuose dokumentuose ir dėl atsakovo pagrįstų teiginių apie vaikų kai kurių poreikių tenkinimą valstybės lėšomis.
9.5. Teismas nevertino ieškovės bei atsakovo turtinės padėties, išlaikytinių skaičiaus, prievolių, turto ir pan. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Šiuo atveju teismas iš atsakovo priteisė didesnį išlaikymą, nei leidžia jo objektyvi padėtis. Teismo priteistas išlaikymas pažeidžia trečio nepilnamečio vaiko teisę būti išlaikytam.
9.6. Teismas nepagrįstai užaukštino išlaidas vaikų poreikiams, kurios viršijo netgi Lietuvoje nustatytos minimalios algos dydį, kurią vertinti reikia nuo 2017 m. lapkričio 20 d. (ieškinio pateikimo teismui). Nustačius, kad vaikų išlaikymui reikia apie 400 Eur kiekvienam vaikui, nustatytinos teisiškai reikšmingos aplinkybės: kokio dydžio pašalpas gauna ieškovė kiekvienam vaikui; kokio dydžio pajamas kiekvienas iš tėvų gauna ar turi objektyvią galimybę jas gauti; kiek išlaikytinių turi kiekvienas iš tėvų; kokį turi turtą ir prievoles.
9.7. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų - sąskaitų išrašų, kuriose nurodytos daug didesnės, nei teismas nustatė, pajamos. Teismo vertinimas apie atsakovo gaunamas pajamas yra prieštaringas ir dviprasmiškas. Teismo sprendime nurodyta, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovo pajamos 2015-2017 metais buvo apie 1900 svarų per mėnesį, kitu sakiniu toje pat pastraipoje teismas teigia, kad atsakovo pajamos 2015-2017 metais buvo nuo 1459 iki 1209 svarų per mėnesį. Toks teismo vertinimas nėra suprantamas, nes vienas teiginys prieštarauja kitam ir atsakovo pateiktiems įrodymams apie pajamas (pajamų deklaracijai), kurioje nurodyta, kad 2015 m. atsakovas gavo ne 19 000 svarų pajamų per metus, o 17 000 svarų pajamų per metus.
9.8. Pažymėjo, kad teismas, nustatydamas vaikams priteisimo išlaikymo dydį nuo 2017 m. lapkričio 20 d., turėjo įvertinti pajamas ne už 2015-2017 m. periodą, bet nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki teismo sprendimo dienos. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino pateikto įrodymo apie tai, kad darbo sutartis su atsakovu Anglijoje darbdavio iniciatyva buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d. ir, kad atsakovas, kaip pats aiškino teismui, 2018 m. lapkričio mėnesį gavęs 1200 svarų iki šios dienos neturi nei darbo, nei pajamų, nors darbo paieškas intensyviai tęsia. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis apie 2017 m. liepos mėnesį gautas pajamas, neįvertinęs, kad 2017 m. ieškovė dirbo tik dvi savaites, o kitas dvi savaites atostogavo Lietuvoje. Dėl nurodytos priežasties teismas neobjektyviai nustatė ieškovės gaunamų pajamų dydį.
9.9. Teismas nevertino atsakovo išlaikymo dalies prievolėje ir nepakankamai įvertino tas aplinkybes, kurios įrodo atsakovo negalėjimą teikti vaikams išlaikymo po 200 Eur kiekvienam. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo blogą turtinę padėtį: 1) atsakovo atžvilgiu nuo 2013 m. liepos 24 d. vykdomas išieškojimas 3168,12 Eur sumai Vaikų išlaikymo fondui (išieškoma skola susidariusi vaikui E. D.) ir 136,40 Eur skola UAB „Bitė Lietuva“. Nurodyti įsiskolinimai egzistavo ne tik 2014 - 2017 m. laikotarpiu, jie egzistuoja ir dabar. Turėdamas du nepilnamečius vaikus su ieškove ir išlaikydamas nedirbusią ieškovę su vaikais, atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti kitą prievolę - sumokėti išlaikymo skolą pirmam vaikui; 2) atsakovas nors yra gavęs 15 000 svarų kreditą, tačiau su banko palūkanomis turi 18 480 svarų prievolę bankui, kurią įgijo, atvykęs į Angliją ryšium su darbine veikla. Teismas nevertino, kad atsakovas ieškovei paliko Airijoje išrūpintą socialinį būstą su baldais ir namų apyvokos daiktais, dėl ko ieškovės turtinė padėtis tapo akivaizdžiai geresnė nei atsakovo. Detalizavo, kad kiekvieną mėnesį atsakovas moka po 308 svarų sterlingų (350 Eur) per mėnesį paskolų įmokas; apie 60 Eur moka skolą Vaikų išlaikymo fondui, mokėdavo po 520 svarų sterlingų (590 Eur) per mėnesį būsto nuomos mokestį, po 50 svarų sterlingų (60 Eur) už kurą vykimui į darbą, kiekvienais metais privalo mokėti 818,52 svarų sterlingus (apie 912 Eur) automobilio draudimo mokestį, 135 svarų sterlingus (apie 150 Eur) privalomą metinį automobilio kelių mokestį; 25 svarų sterlingus (apie 28 Eur) už automobilio techninę apžiūrą.
9.10. Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad atsakovas mokėjo 186 svarus būsto nuomą per mėnesį. Pažymėjo, kad nuomos mokestis 186 svarai yra ne per mėnesį, o per vieną savaitę. Mėnesio nuomos mokestis yra 744 svarai, neskaitant kitų mokesčių būstui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio draudimas atsakovui kainuoja 80,40 svarų per mėnesį, tuo tarpu ieškovės draudimas įvardintas pilna suma - 705 Eur/metams. Nurodė, kad atsakovo automobilio draudimas metams kainuoja 964,8 svarus per metus. 2018 m. pabaigoje dėl traumos buityje atsakovas tapo bedarbiu. Atsakovas dalinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu J. L. Anglijoje 2018 m. įsigijo gyvenamąjį būstą, kuris priklauso bankui ir už paskolą bankui moka analogišką nuomos mokesčiui sumą. Būtinąsias atsakovo išlaidas taip pat sudaro išlaidos būsto išlaikymui, kitos būtinosios pragyvenimo išlaidos.
9.11. Teismas nevertino, kad atsakovas turi keturis vaikus, iš kurių vienas yra pilnametis, tačiau atsakovas yra skolingas išlaikymą pilnamečiui vaikui. Vien ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui vertinti, kad atsakovas išgalėtų mokėti po 100-120 Eur kiekvienam vaikui, kitu atveju atsakovui neliks pajamų jo paties išlaikymui.
9.12. Teismas nors ir įtraukė trečiuoju asmeniu atsakovo trečio vaiko K. D. motinos J. L., tačiau nevertino, kad J. L. nuo 2019 m. vasario 21 d. negaus jokių pajamų ir bus taip pat reikalinga atsakovo išlaikymo iki Karolinai sukaks treji metai. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens argumentų ir pateiktų paskaičiavimų vaiko išlaikymui, negynė vaiko K. D. interesų ir poreikio gauti iš tėvo analogišką išlaikymą kaip ir su ieškove gyvenantiems vaikams.
9.13. Nurodė, kad ieškovė, gyvendama Airijoje socialiniame būste, gaudavo vienišos motinos pašalpas, kurių pakako ne tik vaikams išlaikyti, bet ir pačiai ieškovei pragyventi. Teismas, svarstydamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą, privalėjo retrospektyviniu pobūdžiu įvertinti trejų paskutinių metų vaikų poreikius, jų gaunamas pašalpas ir tėvų pajamas, turtą bei įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vaikams nurodytu laikotarpiu gavo 8873 Eur pašalpą, vaikų išlaikymui nustatė priteistiną po 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, kas per trejus metus sudaro 7200 Eur.
9.14. Teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai vertino vien ieškovės paaiškinimus, kuriais pripažino, kad atsakovas per nurodytą laikotarpį teikė 605,75 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą minėta suma sumažino. Tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino, kad atsakovo pateiktais įrodymai nustatyta, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu prisidėjo ne 605,75 Eur, o 3052,95 Eur suma, įvertinus ne tik pinigines lėšas, bet ir vaikams nupirktus daiktus.
9.15. Teismo buvo prašoma kreiptis į Airiją su tikslu išreikalauti oficialius įrodymus apie išlaikymo įsiskolinimo periodu ieškovės gautas visas pašalpas iš išmokas vaikams, tačiau teismas prašymo neišsprendė, dėl jo nepasisakė.
9.16. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d. ieškovė gavo vienišos motinos išmoką, kurios suma sudaro 8 872,90 Eur. Ieškovė pripažino, kad papildomai vaikams gaudavo vaikams skirtas pašalpas po 140 Eur/mėn. vienam vaikui, kas per mėnesį abiem vaikams sudarė 240 Eur. Taigi, vaikai įsiskolinimo laikotarpiu buvo išlaikomi iš gaunamų Airijoje pašalpų, kurių dydis vienam mėnesiui vien pagal ieškovės pateiktus paaiškinimus sudarė 1125,87 Eur/mėn. Teismui priteisus įsiskolinimą ieškovei, kuri nuosavų lėšų vaikų išlaikymui neišleido, ieškovė praturtės be teisinio pagrindo.
9.17. Nurodė, kad 2019-01-15 m. pateikti papildomi įrodymai neįrodo ieškovės pajamų per 2014-2017 metus, nes tai tėra pavieniai dokumentai, kurie neatsispindi ieškovės sąskaitų išrašuose. Siekdama gauti vienišos motinos statusą ir dideles pašalpas, mokamas vienišai motinai, ieškovė negalėjo dirbti daugiau kaip 20 valandų. Iš Ieškovės papildomai 2019 m. sausio 15 d. pateiktų banko sąskaitų išklotinių matyti, kad Ieškovė dirbdavo kiekvieną savaite tik po 19.50 valandų, iš to seka, kad ji nevykdė už atsakovą prievolės išlaikyti vaikus, o šią prievolę vykdė Airijos valstybė.
9.18. Ieškovės pateikti bankų sąskaitų išrašai įrodo, kad ieškovė vaikus išlaikė išimtinai iš gautų pašalpų ir kad vaikų išlaikymui minėtų pašalpų pakako. Pateikti sąskaitų išrašai įrodo, kad tą pačią dieną ieškovei buvo mokamos dviejų rūšių skirtingos išmokos vaikams. Tai reiškia, kad ieškovė nenurodė visų išmokų ir pašalpų, kurias ji gavo Airijoje, o teismas tokių įrodymų neišreikalavo, dėl ko priėmė šališką ir nepagrįstą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
9.19. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nurodė, kad teismo priteistam išlaikymo įsiskolinimui turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas indeksavimas. Minėta sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsniui, nustatančiam, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas ne periodinėmis išmokomis, o tvirta pinigų suma, dėl ko minėta teisės norma taikyta nepagrįstai.
9.20. Nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį teismas neįvertino, kad šalys dalyje dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos sudarė taikos sutartį, dėl ko šioje dalyje privalėjo grąžinti šalims 75 procentus iš jų sumokėto žyminio mokesčio (po 100 Eur) ir šioje dalyje sumažinti atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas privalėjo taip pat įvertinti šalių procesinį elgesį byloje. Nurodė, kad atsakovas vykdė visus teismo įpareigojimus, teikė dokumentus, kuriuos išvertė į lietuvių kalbą, du kartus iš užsienio valstybės atvyko į teismo posėdžius. Teismas, paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, taip pat privalėjo atsižvelgti į atsakovo itin sunkią turtinę padėtį ir bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. L., atstovaujama advokatės I. A., prašo R. D. apeliacinį skundą patenkinti ir sumažinti iš R. D. priteistą išlaikymą vaikams N. D. ir sūnui N. D.; panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą - 6594 Eur ir šią sumą nurodė indeksuoti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas nepagrįstas tuo, kad visiškai neatsižvelgta į teismo pareikalautus ir jos bei R. D. pateiktus įrodymus apie turtinę padėtį, kuri keletą kartų yra blogesnė nei ieškovės. Nurodė, kad toks teismo priteistas išlaikymo dydis, įvertinant priteisto išlaikymo įsiskolinimą, sužlugdys jų šeimą finansiškai.
10.2. Pažymėjo, kad ieškovė neturi prievolių bankams ir fiziniams asmenims, ji gyvena Airijoje socialiniame būste su visais baldais. Ieškovė gauna pakankamas vaikų išlaikymui socialines pašalpas, didelę paramą vaikams teikia Airijos valstybė. Teismas nevertino atlikto skaičiavimo apie ieškovės gaunamas pajamas. Liko neaišku, ar teismas vertino užsienio kalba pateiktas sąskaitų išklotines, ar vadovavosi vien ieškovės nesąžiningais teiginiais apie gaunamas pajamas.
10.3. Teismas nepateikė užklausimų į Airiją su tikslu atskleisti objektyvią ieškovės turtinę padėtį tuo laikotarpiu, kuriuo buvo reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikams į ateitį. Teismas vadovavosi neišverstais į lietuvių kalbą įrodymais, padarė daug klaidų, nustatinėdamas turtinę jos, atsakovo ir ieškovės padėtį. Byla buvo nagrinėjama ilgą laiką ir teismas turėjo pakankamai laiko tiek išreikalauti įrodymus, tiek išsamiai juos ištirti, įvertinant visų atsakovo vaikų poreikius ir abiejų tėvų - ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.
10.4. Nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus dalyvavimas ir išvada šioje byloje buvo formalūs, dėl ko teismas negalėjo vertinti išvados kaip objektyvaus įrodymo ir ja remtis. Ieškovė gyvena Airijoje, VTAS nenustatė nei vaikų sąlygų, nei poreikių šioje valstybėje. VTAS negalėjo žinoti taip pat ir apie jos turtinę padėtį ir dukters Karolinos poreikius, nes gyvena Anglijoje, todėl negalėjo apginti jos dukters Karolinos interesų.
10.5. Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2019 m. vasario 21 d. jos pajamas sudarys tik vaikų pašalpa po 34,40 svarų per savaitę kiekvienam vaikui. Taigi, negalėdama išgyventi iš vaikų pašalpos, bus reikalingas dukters Karolinos tėvo - atsakovo išlaikymas, kuris nei jai, nei jų dukrai dėl savo sunkios finansinės padėties negalės teikti.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. J., atstovaujama advokatės V. P., prašo atsakovo R. D. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo (apelianto) R. D. ieškovės L. J. naudai 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei 18,15 Eur už vertimo paslaugas, viso 668,15 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje vaikų poreikių detalizacijoje smulkiai nurodyta, kokios rūšies ir kiek avalynės porų bei viršutinių rūbų, higienos priemonių ieškovė nuperka šalių vaikams per metus, kiek turi išlaidų maistui ir vaikų sveikatos palaikymui. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktoje detalizacijoje nurodytos tik būtiniausios išlaidos vaikų poreikių patenkinimui.
11.2. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skunde nurodytas argumentas, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog vaikų mokymosi priemonėms pilnai išlaidas ieškovei padengia Airijos valstybė. Nurodė, kad mokslas Airijoje yra nemokamas, tačiau mokymosi priemones, vadovėlius, uniformas būtina įsigyti už savo asmenines lėšas ir tik dalį išlaidų kompensuoja valstybė. Pažymėjo, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį išleisti vaikams į mokslus ji sumokėjo 965,23 Eur, valstybė kompensavo 300 Eur. Kiekvienais metais vaikų išleidimui į mokyklą ieškovė išleidžia papildomai 665,23 Eur, taigi vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė netgi mažesnę sumą negu realiai išleidžia.
11.3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė gauna papildomas nuolaidas būsto išlaikymo ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos patiriamas išlaidas būsto išlaikymui, už elektros suvartojimą ir šiukšlių išvežimą. Patvirtino, kad ieškovė jokių nuolaidų aukščiau paminėtoms išlaidoms padengti negauna.
11.4. Atsakovas, prieštaraudamas savo išsakytai pozicijai, kad vaikams turi užtekti 100 Eur per mėnesį, nurodo, kad jo vertinimu, jo vaikų 11-kos metų amžiaus sūnaus N. ir 14-kos metų amžiaus dukros N. poreikių tenkinimui pakanka išleisti po 400 Eur per mėnesį, tačiau atsakovo dukros K. D., gimusios (duomenys neskelbtini) , 533 Eur per mėnesį išlaikymo išlaidos atsakovui atrodo teisingos, protingos ir pagrįstos.
11.5. Nurodė, kad nepaisant to, jog Airijos valstybė mokėjo papildomas išmokas šeimai, dėl šalių vaikų N. ir N. išlaikymo, 2014 metais buvo užvesta byla teisme, tačiau atsakovas, slapstydamasis nuo teisėsaugos, pabėgo iš šalies. Tuo metu sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą buvo atsižvelgta į faktinį vaikų išlaikymo dydį, kuris siekė 150 Eur per savaitę. Tokiu atveju, faktinis vieno vaiko išlaikymas, nuo 2014 m. birželio mėnesio būtų 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, tuo tarpu ieškovė prašo 200 Eur kiekvienam vaikui nors nuo to laiko vaikai paaugo ir jų poreikiai padidėjo.
11.6. Pažymėjo, kad ieškovė detaliai nurodė vaikų poreikius, visos išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė yra įtraukusi išlaidas, kurių realiai niekada nebuvo. Nurodė, kad šiai dienai ieškovės išlaidos vaikų poreikių tenkinimui dar labiau padidės, nes sūnui N. būtina atlikti sukandimo korekciją, kuri kainuos 3950 Eur.
Šalies argumentai
11.7. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Ji įsitikinusi, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kuri yra ženkliai geresnė negu ieškovės. Iš atsakovo pateiktų banko išrašų, matyti, kad atsakovas disponuoja nemažomis pinigų sumomis. Banko sąskaitų išrašai leidžia matyti atsakovo patirtas išlaidas ne tik dengiant paskolą ar mokant draudimą ar profsąjungos mokestį, bet ir tokias nebūtinas išlaidas, kaip grožio palaikymo priemonės. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, dažnai vyksta į keliones. Iki 2018 m. gruodžio 1 d. gavo reguliarias pajamas, turi vertingo turto, už kurį pajėgus mokėti kreditą, gyvena su drauge J. L., todėl pragyvenimo išlaidas gali dalintis pusiau, kas ženkliai palengvina atsakovo pragyvenimą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog buvo atleistas darbdavio iniciatyva, nes atsakovas pats išėjo iš darbo. Ieškovės žiniomis atsakovas šiuo metu dirba ir gauna pajamas kitoje darbovietėje.
11.8. Nurodė, kad atsakovas piktybiškai neišlaiko savo vaikų ir vengia tai daryti. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matosi, jog atsakovas pakankamai dažnai internetu pervesdavo pinigines lėšas, tačiau į Vaikų išlaikymo fondą jokių pervedimų nėra daryta, kas paneigia atsakovo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis moka po 60 Eur Vaikų išlaikymo fondui. Pažymėjo, kad atsakovo paimti kreditai paneigia teiginį apie jo blogą turtinę padėtį. Atsakovo pajamų pakankamumą bei turtinės padėties pagerėjimą rodo ir prabangios markės automobilio įsigijimas.
Atsiliepimas
11.9. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovė, sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą 2014 metais Airijos teisme buvo sutikusi gauti vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą tuo metu, buvo atsižvelgta į faktinį vaikų išlaikymo dydį, kuris siekė 150 Eur per savaitę, o ne per mėnesį ir ieškovė su tuo sutiko.
11.10. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovei pakako gaunamų vienišos motinos pašalpų, tad ji niekada nesikreipė nei tiesiogiai į atsakovą, nei į teismą reikalaudama vaikams išlaikymo. Ieškovė teisme nurodė, jog ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama skirti lėšų vaikų išlaikymui, bet atsakovas vis atsakydavo, kad neturi pinigų. Be to, ieškovė 2014 m. kreipėsi į teismą Airijoje dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
11.11. Atsakovas reikalauja pripažinti, jog jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo 3052,95 Eur suma, o ne 605,75 Eur suma, teigdamas, jog teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, tačiau teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė ir pagrįstai nepripažino 3052,95 Eur sumos kaip išlaikymo vaikams.
11.12. Atsakovas klaidina teismą skunde nurodydamas, jog teismas neišsprendė jo prašymo išreikalauti iš Airijos valstybės duomenis apie ieškovės gaunamas visas pašalpas, o ieškovė neva tai pripažino, kad teismui nepateikė tokių duomenų. Paneigiant atsakovo melą, ieškovė nurodo, kad visi duomenys apie ieškovės gaunamas pašalpas buvo pateikti 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu, su dokumentais atsakovo atstovė susipažino ir jie buvo prijungti prie bylos. Dėl tos pačios priežasties atsakovo atstovė nepalaikė prašymo išreikalauti iš Airijos valstybės duomenis apie ieškovės gaunamas pašalpas. Be to, visos ieškovės gautos pajamos, įskaitant ir valstybės paramą atsispindėjo pateiktuose teismui banko sąskaitų išrašuose, kuriuos atsakovas išanalizavo ir aptarė skunde.
11.13. Nurodė, kad palyginus ieškovės ir atsakovo banko balansus panašiu laikotarpiu sumos buvo panašios, tačiau iškovė turėjo viena aprūpinti vaikus. Atsakovas disponavo pakankamomis lėšomis, todėl turėjo pagal savo turtinę padėtį prisidėti prie vaikų išlaikymo, nežiūrint į tai, kad dalį pajamų ieškovė gavo iš Airijos valstybės, o kitą dalį kaip darbo pajamas.
11.14. Atsakovo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis vykdė visus teismo įpareigojimus, tad tuo pagrindu turėtų būti sumažintos iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, neatitinka tikrovės. Atsakovas dėl piktnaudžiavimo procesine padėtimi buvo įspėtas, kadangi vengė teismui teikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, pateikdamas tik dalį dokumentų arba darydamas teismui teikiamų dokumentų vertimus iš anglų kalbos, vertė tekstą tik dalimis, t. y. tą dalį, kur nurodytos jam naudingos aplinkybės. Atsakovo turtinė padėtis nelaikytina sunkia, tad tuo pagrindu irgi negalima mažinti bylinėjimosi išlaidų.
11.15. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs atsakovui, ar kad priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai ir, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Alytaus apylinkės teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
17. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą panaikino iš dalies. Panaikino sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir L. J. ieškinį paliko nenagrinėtą. Sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstė taip: atsakovui R. D. grąžinti 75 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą J. L. 2018 m. sausio 7 d. už R. D. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Priteisti iš R. D. ir L. J. po 19,67 Eur pašto išlaidų valstybei.
18. Kolegija nurodė, kad ieškinio dėl išlaikymo padavimo metu ieškovės ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, kartu ir pagrindinių interesų buvimo vieta 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) prasme yra Airijoje, o atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Todėl vadovaujantis Išlaikymo reglamento 3 straipsniu šios bylos jurisdikcija priklauso Airijos arba Jungtinės Karalystės teismams, kur yra vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta arba atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Be to, vadovaujantis Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, šalys negali susitarti dėl kito teismo jurisdikcijos. Kadangi bylos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iškėlimo metu byla buvo neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
19. Kolegija įvertino aplinkybę, kad, ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas atsiliepime į ieškinį ir viso proceso metu nereiškė prieštaravimo dėl jurisdikcijos, be to, pats pateikė priešieškinį, reikšdamas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, ir sprendė, kad šalys pritarė Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai. Be to, ginčas vyksta jau ilgą laiką, pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl jurisdikcijos, yra priėmęs sprendimą, byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija sprendė, kad šiuo atveju taikytina reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punkto nuostata dėl jurisdikcijos prorogacijos, nes Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaikų interesus.
20. Kolegija sprendė, kad ta aplinkybė, jog be pagrindo priėmus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo ir nagrinėjant bylą, kurią nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos, buvo pareikštas reikalavimas, kurį nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją, ir reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę visus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, nereiškia, jog reikalavimams dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pasikeitė Išlaikymo reglamente nustatyta jurisdikcija, nes teismas jurisdikcijos klausimą turėjo spręsti bylos iškėlimo metu, o tuo metu Lietuvos Respublikos teismai neturėjo jurisdikcijos spręsti šiuos reikalavimus.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį panaikino ir bylos dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
22. Kasacinis teismas nurodė, kad vertinant ieškinio teismingumo klausimą pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį yra svarbu nustatyti ne vaiko vardu ieškinį teikiančio asmens, pavyzdžiui, vieno iš tėvų, bet vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą yra pažeidžiama, gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kur buvo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, kai buvo pareikštas ieškinys, atskirai nebuvo nustatoma, tačiau iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių buvo akivaizdu, kad byla turi tarptautinį elementą – atsakovo gyvenamoji vieta užsienyje ir vaikų, dėl kurių išlaikymo pareikštas ieškinys, faktinė gyvenamoji vieta užsienyje.
23. Teisėjų kolegija pasisakė dėl bylos teismingumo sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą pagal kartu keliamą su tėvų pareigomis susijusį reikalavimą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktas) ir bylos teismingumo pagal atsakovo dalyvavimo procese taisyklę (Išlaikymo reglamento 5 straipsnis).
24. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė ieškinį dėl išlaikymo, kurio teismingumas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir tai, kad vaikų ir atsakovo gyvenamoji vieta yra užsienyje, turėjo būti nustatomas pagal Išlaikymo reglamentą. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad vaikų gyvenamoji vieta yra Airijoje, todėl teismai turi vertinti vaikų gyvenimo sąlygas, gaunamas socialines išmokas toje valstybėje, tačiau reikalavimo dėl išlaikymo jurisdikcijos neginčijo. Vėliau jis pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pažymėdamas, kad jį prašo nagrinėti kartu su ieškiniu dėl išlaikymo, nes tarp jų yra tarpusavio ryšys ir juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą. Taigi atsakovas sutiko, kad byla dėl išlaikymo būtų nagrinėjama ten, kur ir yra pareikštas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo galėjo būti nagrinėjamas Lietuvos teisme, šios išvados nei ieškovė, nei atsakovas neginčija. Nagrinėjamoje byloje šalys dėl bendravimo su vaikais susitarė taikiai, atsakovas apeliacinį skundą teikė ginčydamas tik priteisto išlaikymo dydį, bet ne Lietuvos teismo jurisdikciją.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pateikto ieškinio dėl vaikų išlaikymo teismingumo turėjo įvertinti, ar yra pagrindas taikyti nors vieną iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytų alternatyvių jurisdikcijos kriterijų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas Lietuvoje neturi jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktas), iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad vaikų gyvenamoji vieta taip pat yra ne Lietuvoje, todėl netaikytinas ir jurisdikcijos pagal kreditoriaus gyvenamąją vietą kriterijus (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas). Lietuvoje nėra nagrinėjama jokia su asmens statusu susijusi byla, todėl išlaikymo bylos teismingumo klausimas negali būti sprendžiamas ir pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą. Sprendžiant dėl Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punkto, t. y. ar kartu su išlaikymo byla buvo nagrinėjamas ir su tėvų pareigomis susijęs reikalavimas, svarbu išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo įtvirtintas šis jurisdikcijos kriterijus ir kokiais atvejais jis taikomas.
26. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal nusistovėjusią ESTT praktiką su jurisdikcijos taisyklėmis susijusios nuostatos turi būti aiškinamos autonomiškai, atsižvelgiant į, pirma, to reglamento tikslus ir sistemą ir, antra, bendruosius principus, išplaukiančius iš nacionalinės teisės sistemų (pagal analogiją žr. ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Cartier parfums-lunettes ir Axa Corporate Solutions assurances, C?1/13, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir ESTT 2014 m. spalio 23 d. sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C?302/13, 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). ESTT yra pažymėjęs, kad nors Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktuose nurodytomis nuostatomis nacionaliniam teismui aiškiai leidžiama pripažinti savo paties jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo tarpvalstybinę reikšmę turinčiose bylose, jeigu pagal teismo valstybės teisę jis turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai su asmens statusu ir su tėvų pareigomis susijusias bylas, šiose nuostatose esančios sąvokos „kartu keliamas reikalavimas“ apimties valstybių narių teismai neturėtų aiškinti pagal savo nacionalinę teisę (ESTT 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C?184/14, EU:C:2015:479, 30 punktas).
27. Išlaikymo reglamento 44 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeistas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pakeičiant to reglamento nuostatas, taikytinas išlaikymo prievolėms. Ankstesnės nuostatos, perkeltos iš Reglamento Nr. 44/20015 straipsnio 2 punkto, buvo papildytos 3 straipsnio d punktu tik tam, kad būtų išspręstas jurisdikcijų koncentracijos klausimas tuo atveju, jei netaikytinas atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos kriterijus, t. y. Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punkte numatytas kriterijus (šiuo klausimu žr. ESTT Generalinio advokato M. S. 2019 m. liepos 29 d. išvados byloje C-468/18, 58 punktą).
28. Taigi ši jurisdikcijos taisyklė buvo įvesta siekiant jurisdikcijų koncentracijos, t. y. kad vienas teismas nagrinėtų kiek galima daugiau susijusių reikalavimų, jei tai atitinka dalyvaujančių procese asmenų interesus, taip palengvinant bylinėjimosi procesą, sutaupant laiką ir užtikrinant teismo sprendimų suderinamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar reikalavimas dėl tėvų pareigų – bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – pareikštas atsakovo priešieškiniu gali būti laikomas pagrindiniu reikalavimu jau esant iškeltai bylai dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
29. Remdamasis išdėstytu, kasacinis teismas padarė išvadą, kad išlaikymo reikalavimas turi sekti paskui kitą, pagrindinį, reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis ar nepilnamečio vaiko tėvų santuokinio ryšio nutraukimu, o ne atvirkščiai, kaip kad buvo nagrinėjamu atveju.
30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog reikalavimas dėl išlaikymo buvo pareikštas papildomai prie reikalavimo dėl tėvų pareigų nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškinio dėl išlaikymo pateikimo metu nebuvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su asmens statusu ar tėvų pareigomis, kuriam nagrinėti jurisdikcija būtų nustatoma pagal šiam reikalavimui taikytinas jurisdikcijos taisykles, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti dėl išlaikymo vaikams priteisimo pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytus jurisdikcijos pagrindus.
31. Kasacinis teismas nurodė, kad kitas šioje byloje spręstinas klausimas yra atsakovo dalyvavimo procese taisyklės taikymas nustatant bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismingumą.
32. Kasacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai teismas neturi jurisdikcijos pagal Išlaikymo reglamente nustatytas taisykles, jis gali būti kompetentingas spręsti dėl išlaikymo prievolių, jei atsakovas dalyvauja procese (Išlaikymo reglamento 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šią jurisdikcijos taisyklę prilygino susitarimui dėl jurisdikcijos, kuris pagal Išlaikymo reglamento 4 straipsnį nėra leidžiamas ginčuose dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo. Tačiau atsakovo dalyvavimo procese jurisdikcijos taisyklė ir susitarimas dėl jurisdikcijos yra du atskiri jurisdikcijos pagrindai. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo turi būti sudaromas raštu (Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 2 dalis), tai yra išankstinis valios pareiškimas. Tuo tarpu dalyvaudamas procese atsakovas tyliai pritaria pasirinkto teismo jurisdikcijai, vadinasi, sutinka, su ieškovo, kreditoriaus, pasirinkimu. Toks pritarimas galimas tik tuo atveju, jei teismas neturi jurisdikcijos pagal nei vieną kitą Išlaikymo reglamente nustatytą jurisdikcijos pagrindą.
33. Priešingai nei bylose dėl tėvų pareigų, kuriose reikalingas aiškiai išreikštas ar kitokiu nedviprasmišku būdu visų bylos šalių pritarimas dėl kito teismo jurisdikcijos (žr. reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį), atsakovo dalyvavimui pagal Išlaikymo reglamentą keliamas vienintelis reikalavimas – jo įsitraukimas į procesą neginčijant teismo jurisdikcijos.
34. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo nebuvo teisminga Lietuvos teismui pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles (Išlaikymo reglamento 3 straipsnis), nes atsakovas, gavęs ieškinį dėl išlaikymo, teikė atsiliepimą, neginčydamas teismo jurisdikcijos. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog vaiko teisių apsaugos skyrius Lietuvoje nėra kompetentingas teikti išvadą dėl aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis Airijoje, nėra tolygu nesutikimui dėl bylos teismingumo. Vėliau atsakovas tam pačiam teismui teikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prašydamas reikalavimą dėl išlaikymo nagrinėti kartu, apeliaciniu skundu ginčijo priteisto išlaikymo dydį, bet ne teismo jurisdikciją. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas padarė išvadą, kad, nesant kitų jurisdikcijos pagrindų, atsakovas tyliai pritarė kreditorių pasirinktai jurisdikcijai įsitraukdamas į procesą, aktyviai reiškė savo atsikirtimus dėl ginčo esmės, taip pat tam pačiam teismui pateikė susijusį reikalavimą dėl tėvų pareigų. Vėlesnis, t. y. tik kasaciniame procese teikiant atsiliepimą į ieškovės pareikštą kasacinį skundą, teismo jurisdikcijos ginčijimas neturėtų keisti jurisdikcijos pagrindų bylos iškėlimo metu.
35. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismingumo klausimo, pažeidė proceso teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė Išlaikymo reglamento 5 straipsnio.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos teismingumo (jurisdikcijos) sprendžiant išlaikymo vaikams priteisimo klausimą
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties 45 punkte nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas, gavęs ieškinį dėl išlaikymo, teikė atsiliepimą, neginčydamas teismo jurisdikcijos. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog vaiko teisių apsaugos skyrius Lietuvoje nėra kompetentingas teikti išvadą dėl aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis Airijoje, nėra tolygu nesutikimui dėl bylos teismingumo. Vėliau, atsakovas tam pačiam teismui teikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prašydamas reikalavimą dėl išlaikymo nagrinėti kartu, apeliaciniu skundu ginčijo priteisto išlaikymo dydį, bet ne teismo jurisdikciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nesant kitų jurisdikcijos pagrindų, atsakovas tyliai pritarė kreditorių pasirinktai jurisdikcijai įsitraukdamas į procesą, aktyviai reiškė savo atsikirtimus dėl ginčo esmės, taip pat tam pačiam teismui pateikė susijusį reikalavimą dėl tėvų pareigų. Vėlesnis, t.y. tik kasaciniame procese teikiant atsiliepimą į ieškovės pareikštą kasacinį skundą, teismo jurisdikcijos ginčijimas neturėtų keisti jurisdikcijos pagrindų bylos iškėlimo metu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta nagrinėjamojoje byloje taikytinas Išlaikymo reglamento 5 straipsnis ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo teismingas Lietuvos teismui.
Dėl išlaikymo
39. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
40. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis tokio pobūdžio bylose turi būti vertinami kompleksiškai, todėl vertinant išlaikymo dydžio klausimą, byloje turi būti surinkti duomenys ne tik apie vaiko poreikius, bet ir apie tėvų turtinę padėtį, ir tik nustačius tėvų turtinę padėtį galima spręsti, ar šie turi pakankamas galimybes vaiko poreikius tenkinti ir kokia apimtimi.
Dėl vaikų poreikių nustatymo
42. Iš ieškovės pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dukters N. gim. (duomenys neskelbtini) poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti apie 560 eurų, o sūnaus N. gim. (duomenys neskelbtini) – 550 eurų (t. 1, b. l. 9-12). Iš „Peelo“ šokių mokyklos rašto teismas sprendė, kad vaikai lanko šokių mokyklą, repeticijos yra mokamos – po 14 eurų per savaitę vienam vaikui bei drabužių nuoma (t. 1, b. l. 150-151). Atsižvelgiant į rašytinius įrodymus, į ieškovės paaiškinimą teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra pagrįsti.
43. Apeliantas R. D., nesutikdamas su teismo nustatytu vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžiu, nurodo, kad vaikų poreikių tenkinimui pakanka išleisti po 400 Eur per mėnesį, o ieškovės pateikti paskaičiavimai apie vaikams patiriamas išlaidas nėra pagrįsti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais konstatuoja, kad teismas neanalizavo ieškovės pateiktų lentelių, kuriose nurodoma išlaidos, reikalingos vaikų būtiniausių poreikių patenkinimui (t. 1, b. l. 9-12). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktos sąskaitų kopijos (t. 1, b. l. 24-33) pagrindžia tik aplinkybę, kad ieškovei buvo pateiktos dvi sąskaitos apmokėjimui po 60 eurų ir dvi sąskaitos 312,90 eurų ir 229,80 eurų sumai. Įrodymų, kurie pagrįstų išlaidas tenkančiam kiekvienam vaikui: už elektrą 63 Eur, už internetą – 20 eurų, buto mokestį – 106 eurų, už kelionę į mokyklą – 60 eurų, į bylą nepateikta. Ieškovė pripažino, kad ji su vaikais gyvena socialiniame būste, kuriame gyvena ir jos motina bei sesuo, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad būstui patiriamos išlaidos turi būti dalijamos visiems penkiems asmenims. Nesant realių duomenų apie šeimos patiriamas išlaidas būsto išlaikymui, nėra galimybės nuspręsti dėl išlaidų dalies, tenkančios kiekvienam vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad šios išlaidos, pagal ieškovės pateiktas poreikių paskaičiavimo lenteles, sudaro beveik pusė sumos, reikalingos kas mėnesį kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui.
44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėtų išanalizuoti ne tik ieškovės pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia vaikų poreikių patenkinimui reikalingą lėšų dydį, bet ir nustačius, kad šių įrodymų nepakanka, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir tik iš visų įrodymų visumos nustatyti realius vaikų poreikius.
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
45. Kaip nurodyta šios nutarties 40 punkte, tik nustačius tėvų turtinę padėtį būtų galima spręsti, ar šie turi pakankamas galimybes vaiko poreikius tenkinti ir kokia apimtimi. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo netinkamai nustatytu ieškovės pajamų dydžiu ir klaidingai įvertintas atsakovo pajamas.
46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės gaunamas pajamas patvirtina algalapių kopijos nuo 2017 m. liepos mėnesio, t.y. kad 2017 m. liepos mėnesį ieškovė gavo atlyginimo 558 eurus, iš viso šiame darbe priskaičiuota 10 326,82 eurai (t. 1, b. l. 14-15). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio mėnesį gavo 574,32 Eur ir 239,52 Eur atlyginimo (t. 1, b. l. 20-23). Iš socialinės apsaugos departamento rašto Airijoje matyti, kad ieškovė nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų birželio mėnesio gavo vienišos motinos išmoką, kuri sudarė 8872,90 eurų, o socialinės apsaugos departamento 2018-02-15 raštas patvirtina, kad ieškovė gauna šeimos pajamų priedą 38 eurus per savaitę (t. 1, b. l. 148-149, 152-153), tačiau nuo kada – pažymoje nenurodyta. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų, ieškovės ir jos atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė nurodė aplinkybes apie išmokų gavimą, kas atitinka sąskaitoje nurodytus duomenis 2014-2018 metais (t. 2, b. l. 77-97, 113-195, t. 3, b. l. 1-32). Tačiau iš ieškovės banko sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 77-97) nėra galimybės indentifikuoti gautų išmokų paskirties, o pateikti banko sąskaitų išrašai, esantys bylos antrame tome ( b. l. 113-195) ir trečiame tome (b. l. 1-26 ) – neišversti į lietuvių kalbą, todėl nėra aišku kokias išmokas per teismo nurodytą laikotarpį gavo ieškovė. Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad ieškovė nurodė, jog jos gaunamos darbinės pajamos nuo 2018 metų yra apie 2200 eurų, taip pat kas savaitę gauna 111 eurų socialinę pašalpą, 280 eurų mėnesinę išmoką abiems vaikams. Kadangi ši informacija nėra patvirtinta jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ieškovės parodymų nepakanka nustatyti visų ieškovės gaunamų pajamų dydį.
47. Kadangi atsakovas ginčija skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-11-20 iki 2017-11-20, todėl turi būti nustatinėjamos abiejų šalių gautos pajamos šiuo laikotarpiu. Nors teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo konstatavo, kad ieškovė 2014-2015 metų laikotarpiu gavo 8873 eurų vienišos motinos išmoką, tačiau kaip nurodyta aukščiau šią išmoką ieškovė gavo nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, be to teismas nesiaiškino dėl ieškovės gautų išmokų ar pašalpų vaikams išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, šių duomenų pateikimo iš ieškovės nepareikalavo. Nagrinėjamojoje byloje negavus papildomų duomenų apie visas ieškovės gautas pajamas, nėra galimybės atsakyti į atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad vaikai įsiskolinimo laikotarpiu buvo išlaikomi iš Airijoje gaunamų pašalpų ir todėl ieškovė nuosavų lėšų vaikų išlaikymui neišleido.
48. Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo vertinimas apie atsakovo gaunamas pajamas yra prieštaringas. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad vienu atveju teismas nurodo, kad atsakovo pajamos 2015-2017 metais buvo apie 19000 svarų per metus, kitoje pastraipoje teismas teigia, kad atsakovo pajamos per tą patį laikotarpį buvo nuo 1209 iki 1459 svarų per mėnesį, todėl nėra aišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi nustatydamas atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį. Tik nustačius realias atsakovo pajamas per mėnesį ir įvertinus atsakovo neordinarias išlaidas bei išlaidas kitai nepilnametei dukrai, būtų galima spręsti dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio.
Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir procesinės bylos baigties
49. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
51. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų - N. D. ir N. D. išlaikymui po 200 eurų kasmėnesinių periodinių įmokų, 6594 eurų išlaikymo įsiskolinimas, 353 eurai žyminio mokesčio, 29,54 eurai pašto išlaidų valstybei bei 1216 eurų bylinėjimosi išlaidų L. J., o iš ieškovės L. J. priteista 9,80 eurų pašto išlaidų valstybei ir 363 eurai bylinėjimosi išlaidų R. D. ir šią sprendimo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.