Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir atsakovės Ramučių žemės ūkio bendrovės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovėms Ramučių žemės ūkio bendrovei ir uždarajai akcinei bendrovei „Garantas“ dėl žemės sklypo ir statinių, paimtų visuomenės poreikiams, vertės nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.

26. Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl teisingo apmokėjimo už visuomenės poreikiams paimtą sklypą ir teismo ekspertų atliktų nekilnojamojo turto išvadų vertinimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nuostolių, susijusių su nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis, taip pat ar teismas tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

27. Kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Ramučių ŽŪB pateikė prašymą priimti naujus įrodymus ir prašo priimti tokius naujai pateikiamus įrodymus: UAB „Stealtrade“ 2023 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą; UAB „Stealtrade“ 2023 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą; automatinių vartų nuotraukas; 2023 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė nurodė, kad automatiniai vartai įrengti 2023 m. kovo 17 d., todėl įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiais dokumentais atsakovė siekia įrodinėti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas nuostolių dėl naujos tvoros įrengimo atlyginimas, yra pagrįsta.

28. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateikiamais dokumentais, jų turiniu bei įrodinėtinomis aplinkybėmis, mano, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė dėl kartu su atsiliepimu pateikiamų įrodymų prijungimo prieštaravimo nereiškė, jie yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas atsakovės prašymą tenkinti, prijungti prie bylos papildomai teikiamus įrodymus ir vertinti juos kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). Visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas (CK 4.100 straipsnio 3 dalis).

33. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę bei už paimamoje žemėje esančius želdinius, statinius ir įrenginius sąlygos bei tvarka. Pagal ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d., Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant TVVPĮ nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant TVVPĮ nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant TVVPĮ nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant TVVPĮ nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

34. TVVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje reglamentuojama: turto arba verslo vertinimo tikslai; vertinimo tvarka; turto vertinimo metodai ir jų taikymas; verslo vertinimo metodai ir jų taikymas.

35. CK 6.246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, Nr. 31).

36. Toks šios normos aiškinimas pateikimas ir teisės doktrinoje, komentuojant CK 6.246 straipsnio 3 dalies nuostatas: teisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimas nelaikomas civiline atsakomybe, todėl tokiems santykiams normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, netaikomos. Pavyzdžiui, paėmus daiktą visuomenės poreikiams tenkinti, daikto savininkui padaryti nuostoliai atlyginami pagal specialiąsias teisės normas (CK 4.100 straipsnis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 337).

37. Teisės doktrinoje, aptariant civilinės atsakomybės atveju taikomą visiško žalos (nuostolių) atlyginimo instituto principą ir kitose žalos kompensavimo sistemose (pvz., atlyginant žalą, padarytą teisėta veika) taikomą teisingo atlyginimo principą, pažymima, kad, „vargu ar kitoms žalos kompensavimo sistemoms galima taikyti pagrindinį civilinės atsakomybės principą – visišką žalos atlyginimą. <....> „Teisingas atlyginimas“ turėtų būti suprantamas kaip atlyginimas, atitinkantis šalių lygybės, jų interesų balanso principą: visuomenės ir individo interesai neturi būti priešpastatomi vieni kitiems. Kiekvieną kartą nustatant, ar žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo principą, privaloma atsižvelgti į konkrečią situaciją ir į šalių interesus“ (V. Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 460. ISBN 9986-567-04-1, p. 82).

38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų formuojamą praktiką ir doktriną, šioje byloje atsakovės, kaip visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkės, iškelti reikalavimai kompensuoti jai ne tik paimamo nekilnojamojo turto vertę, bet ir papildomus praradimus, susijusius su jos turto paėmimu visuomenės poreikiams, spręstini vadovaujantis ne civilinės atsakomybės instituto normomis (šiam institutui taikyti nėra vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų), bet specialiosiomis teisės normomis, kuriomis reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl atsakovei priklausančio turto teisėto paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti, atlyginimas.

Dėl ekspertinių išvadų vertinimo

39. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nesutinka su teismo nustatyta žemės sklypo verte, o būtent teismas sprendė, jog žemės sklypo vertę tikslinga nustatyti iš ekspertės D. A. ir eksperto J. U. nustatytų verčių vidurkio – 2020 m. gruodžio 17 d. (66 100 Eur + 46 500 Eur) : 2 = 56 300 Eur). Be kita ko ieškovė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ekspertės D. A. nustatyta turto verte, o atsakovė – eksperto J. U.

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo nustatyti iš atsakovės Ramučių ŽŪB paimamo naujai formuojamo 0,6242 ha žemės sklypo vertę 56 740 Eur. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė UAB „Naujas Būstas“ Nekilnojamo turto agentūros 2020 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Atsakovė su tokia sklypo verte nesutiko ir atlikto savo vertinimą bei pateikė į bylą UAB „Turtas ir vertė“ 2020 m. birželio 19 d. apžiūrėto ginčo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo dalies 0,6239 ha vertė yra 79 000 Eur. Teismas, spręsdamas, kad abiejose pateiktose ataskaitose žemės sklypo vertės labai skiriasi, paskyrė ekspertizę visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto vertei nustatyti.

41. Ekspertų nuomonė dėl ginčo žemės sklypo vertės išsiskyrė. Ekspertas J. U. nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. 303 išvadoje nurodė, kad ginčo žemės sklypo vertė jo paėmimo visuomenės poreikiams dieną – 2020 m. gruodžio 17 d. – buvo 66 100 Eur. Ekspertė D. A. turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. 22/05/82 išvadoje nurodė, kad ginčo žemės sklypo vertė jo paėmimo visuomenės poreikiams dieną – 2020 m. gruodžio 17 d. – buvo 46 500 Eur. Šalių nuomonė dėl ekspertinių vertinimų taip pat išsiskyrė, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė, kritikuodamos ekspertizės aktus, prašo vadovautis tuo aktu, kuris yra palankesnis joms pačioms.

42. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (sprendimo 41–45 punktai) nurodė, kokių konkrečių trūkumų turi abiejų ekspertų įvertinimai. Nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytos ekspertinių tyrimų kritikos, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), akcentuojant, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ir nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Neigiamai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

44. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktų ekspertizės aktų turiniu iš esmės turi pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad abu ekspertai įvertinimus atliko iš esmės nepažeisdami teisės aktų. Visgi jų išvados skiriasi todėl, kad vienas ėmė sklypus iš tos pačios verčių zonos, kitas ir iš šalia esančios, viena ėmė minimalų – trijų sandorių skaičių, kitas didesnį sandorių skaičių, vienas vertino, o kitas nevertino žemės našumo. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad sandorių datos nepažeidžia 36 mėnesių termino, bet artimesni sandoriai gali tiksliau apibūdinti vertę, atsižvelgiant, be kita ko, į žemės sklypų dydžių paklaidas. Šių duomenų vertinimo kontekste yra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamoje situacijoje, nustatant paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertę, tikslinga vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Ir, nors abejuose ekspertizės aktuose yra trūkumų, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinių skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktų išvadas įvertino nukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių, ekspertų išvadų neįvertindamas įrodymų visumos kontekste.

45. Ieškovės teigimu, galimybė išvesti aritmetinį vidurkį iš abiejų teismo ekspertų išvadų nenustatyta teisės aktuose, o tokio pobūdžio apskaičiavimas nesiderina su teismo ekspertizės samprata, nes koreguojamos ekspertų išvados.

46. Teisėjų kolegija turi pagrindo pritarti ieškovės argumentui, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė išvesti vidurkį iš dviejų ekspertų nustatytų žemės sklypo verčių, bet šiuo atveju pažymėtina, jog įstatymai neįtvirtina taip pat ir tokio veiksmo draudimo. Dviejų ekspertų turto vertinimo išvados apie žemės sklypo vertę iš esmės yra pagrįstos, taikyta turto vertinimo metodika (pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad abu ekspertai įvertinimus atliko iš esmės nepažeisdami teisės aktų), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog siekiant nepažeisti šalių turtinių interesų, turi būti išvestas turto vertintojų nustatytų verčių nekilnojamojo turto vertės vidurkis, kuris lygus 56 300 Eur. Juo labiau kad taip pat ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, vadovaudamasis ekspertizės metu atliktais apskaičiavimais ir juos atlikus gautais duomenimis, gali pats atlikti aritmetinius apskaičiavimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2012).

47. Šiuo aspektu būtina pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs abiejų ekspertinių aktų trūkumus nurodė, jog byloje galima skirti pakartotinę ekspertizę, bet nei ieškovė, nei atsakovė Ramučių ŽŪB tokios ekspertizės skirti neprašė.

49. Teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagos, reikalingos teismo ekspertizei, bet nepateiktos jam proceso įstatymų nustatyta tvarka. Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teismo ekspertas privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad ekspertas nuvažiavo į ginčo žemės sklypo buvimo vietą, nėra pagrindas pripažinti, kad ekspertas J. U.s pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Ši nuostata, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia draudimą rinkti medžiagą, susijusią su tiriamu objektu, bet neapima informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, rinkimo. Teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, taikydamas tam tikrus eksperto pasirinktus tyrimo metodus, pats ekspertas gali rinkti reikalingą metodinę medžiagą, informaciją, kuri bus panaudota, vykdant teismo užduotį.

51. Atsižvelgdama į nurodytą nuostatą, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl to, kad teismo ekspertas J. U., atlikdamas ekspertizę šioje byloje pažeidė Teismo ekspertizės įstatyme nustatytus reikalavimus.

52. Be kita ko, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos manymu, dar didesnį eksperto J. U. šališkumą patvirtina ta aplinkybė, kad jis savo ekspertizės aktą pateikė teismui tiktai po to, kai teismo ekspertė D. A.pateikė savąjį. Ieškovės teigimu, svarbu yra ir tai, kad teismo eksperto J. U. kandidatūrą kiti atsakovai, atstovaujami to paties advokato P. Miliausko, siūlė 2021 ir 2022 metais daugelyje kitų bylų. Viena iš tokių šio teismo eksperto pasirinkimo priežasčių yra tai, kad jo pasiūlytos teismo ekspertizės kainos yra daug mažesnės negu kitų teismo ekspertų.

53. Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės argumentu, kad teismo eksperto šališkumą gali patvirtinti vien tik faktas, kad jis savo ekspertizės aktą į bylą pateikė vėliau nei D. A. Ieškovė šiuo aspektu nepateikė įrodymų arba argumentų, galinčių sudaryti pagrindą abejoti eksperto J. U. nešališkumu arba objektyvumu atliekant jam teismo skirtą užduotį. Tokio pagrindo nesudaro taip pat ir ieškovės argumentai dėl to paties eksperto dalyvavimo kitose bylose bei teismo ekspertizės kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, paskirdamas žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl ginčijamų žemės sklypo vertės CPK 212 straipsnio 1 dalies, 219 straipsnio nuostatų nepažeidė. Šalims suteikta teisė siūlyti savo pasirinktas ekspertų kandidatūras, užduoti ekspertams klausimus, šia teise jie pasinaudojo. Pažymėtina, kad byloje ekspertinį tyrimą buvo pavesta atlikti ne vienam, bet trims teismo ekspertams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepasinaudojo eksperto nušalinimo teise, įtvirtinta CPK 67 straipsnyje. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl galimo teismo eksperto šališkumo yra atmetami kaip nepagrįsti.

54. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklių nepažeidė, valstybės poreikiams paimto atsakovės Ramučių ŽŪB turto rinkos vertę nustatė tinkamai, todėl pirmiau aptarti tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl priteistų sumų už naujos tvoros, dviejų vartų ir naujos signalizacijos įrengimą

55. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad priteisti sumą už tvoros, dviejų vartų ir naujos signalizacijos įrengimą pagrindas yra, nes paimamas žemės sklypas yra iš atsakovei priklausančio žemės sklypo vidurio, atsakovei teks papildomai užtverti tvorą bei įrengti vartus – paimame sklype bus kelias, atsakovės sklypai atsidurs kelio pakraščiuose ir pateikimui į juos, tikėtina, teks įrengti įvažiavimus nuo būsimo kelio, taigi ir tvorą su vartais.

57. Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei sumas už naujos tvoros, dviejų vartų ir naujos signalizacijos įrengimą, vadovavosi teismo eksperto S. M. ekspertizės aktu, kuriame ekspertas nustatė, kad tvoros įrengimo kaina 2020 m. gruodžio 17 d. kainomis būtų 10 320,13 Eur, signalizacijos įrengimo išlaidos būtų lygios 10 083,51 Eur, o dviejų automatinių vartų įrengimo išlaidos – 9 242,62 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde teismo eksperto nustatytų kainų neginčijo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais, toponuotraukomis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais neturi pagrindo pritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovei atlyginta 16 378 Eur tvoros įrengimo sąnaudų.

58. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad po žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atsakovės sklypas padalytas į dvi dalis, kurios neturi sąlyčio viena su kita, t. y. atsidurs skirtingose kelio pusėse. Po to, kai bus įrengtas kelias visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, atsakovė Ramučių ŽŪB į savo sklypus galės patekti naudodamasi dviem įvažiavimais. Atsakovė negali savo teritorijos aptverti vientisa tvora ir įrengti vienos bendros signalizacijos dviems teritorijoms apsaugoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neatlikus nurodytų veiksmų, t. y. neįrengus naujos tvoros, įvažiavimo vartų bei signalizacijos, atsakovė nebus pajėgi vykdyti savo komercinę veiklą bei tinkamai apsaugoti bendrovei priklausantį turtą. Priešingai negu nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, tai nėra įprastos išlaidos norint aptverti teritoriją. Pritartina atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentui, kad atsakovei nebūtų kilęs poreikis statyti papildomai dviejų naujų tvorų, jeigu žemės sklypas nebūtų paimtas visuomenės poreikiams, todėl ieškovei kyla pareiga atlyginti su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusias išlaidas.

59. Pažymėtina tai, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad lieka neaišku ar atsakovė, gavusi priteistų nuostolių atlyginimą iš tiesų ketina įsirenginėti naują tvorą, signalizaciją ir vartus. Šiuos ieškovės argumentus paneigia į bylą pateikti nauji įrodymai – UAB „Stealtrade“ 2023 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra, automatinių vartų nuotraukos ir 2023 m. kovo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 462. Šie įrodymai patvirtina atsakovės argumentus, kad automatiniai vartai buvo įrengti 2023 m. kovo 17 d. Tai ne tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei su žemės sklypo paėmimu susijusias išlaidas, bet taip pat ir patvirtina faktą, jog atsakovė jau ėmėsi veiksmų savo teritorijai aptverti, įsirengė įvažiavimo vartus. Dėl to ieškovės abejonės ar priteistos sumos bus panaudotos pagal paskirtį, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo.

60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tinkamai motyvuota, teismo išvados padarytos tinkamai atlikus įrodymų vertinimą, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą priteisdamas atsakovės naudai iš viso 29 646,26 Eur.

Dėl išlaidų betonavimui

63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Be kita ko, ieškovė prašė teismo nustatyti taip pat ir betonavimo bei aplinkos tvarkymo darbų kainą. Taigi, skiriant ekspertizę teismo ekspertams užduotas klausimas – kokia buvo 0,9464 ha žemės sklypo pagerinimo (betonavimo ir sklypo tvarkymo) rinkos vertė NŽT direktoriaus Nr. 468 priėmimo dieną – 2020 m. gruodžio 17 d. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad galbūt nurodytas klausimas suformuluotas netinkamai. Visgi, susipažinusi su ekspertizės aktu ieškovė nepateikė aiškios pozicijos, kad nesutinka su nustatyta žemės sklypo pagerinimo kaina (4 343 Eur).

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio klausimus ieškovė galėjo ir turėjo kelti sprendžiant ginčą dėl betonavimo išlaidų nepagrįstumo pirmosios instancijos teisme, bet to bylos šalims nepadarius ir pirmosios instancijos teisme tokių argumentų nenurodžius, teisėjų kolegija neturi pagrindo jų vertinti (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų iš nuomininkės UAB „Teresa“

67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Ramučių ŽŪB ir UAB „Tesera“ 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė 88,9 kv. m patalpos, esančios kontrolės poste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 82,32 kv. m patalpos, esančios šiltnamyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuri turėjo galioti iki 2026 m. gruodžio 1 d.. Šia sutartimi UAB „Tesera“ įsipareigojo atsakovei mokėti po 205,77 Eur nuomos mokestį per mėnesį. UAB „Tesera“ nurodytas patalpas turėjo nuomoti iki 2026 m. gruodžio 1 d., bet nuomininkė sutartį nutraukė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. UAB „Tesera“ raštu patvirtino, kad nuomos sutarties nutraukimą nulėmė žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams.

68. Atsižvelgiant į kilusio ginčo specifiką, nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu dėl visuomenės poreikiams paimto atsakovo nekilnojamojo turto, dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis specialiame įstatyme, t. y. Žemės įstatyme, įtvirtinta tvarka ir kriterijais. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

69. Nagrinėjamoje byloje negautų pajamų dydį – 29 630,88 Eur pagal nuomos sutartį su UAB „Tesera“ patvirtina konsultacinė išvada ir jos priedai, sąskaitos išrašai. Taigi, kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ieškovė neįrodė apeliacinio skundo argumentų. Ieškovės argumentas, kad tiek nuomos sutartis, tiek 2021 m. gegužės 24 d. taikos sutartis, yra sudarytos tarp UAB „Tesera“ ir atsakovės, todėl šių sutarčių vykdymo klausimai pirmiausia turėtų būti išspręsti tarp šalių, stokoja pagrįstumo. Pažymėtina, kad UAB „Tesera“ sudarytą su atsakove nuomos sutartį nutraukė dėl valstybės institucijos priimto sprendimo paimti dalį atsakovės sklypo visuomenės poreikiams.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovės patiriami nuostoliai yra ne tik negautos pajamos pagal nuomos sutartį su UAB „Tesera“, bet taip pat ir papildomi nuostoliai pagal nuomos sutarties 2 5.4 papunktį, kuriuo atsakovė ir UAB „Tesera“ susitarė, jog, nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, atsakovė įsipareigoja sumokėti 10 000 Eur kompensaciją už atliktus kapitalinio remonto ir patalpų gerinimo darbus bei pertvarkymus, neatskiriamus nuo patalpų konstrukcijų.

71. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl šių nuostolių dydžio ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas jai nesiūlė atlikti teismo ekspertizės dėl šio pobūdžio nuostolių atlyginimo, atsakovė taip pat neprašė atlikti tokios teismo ekspertizės. Šiuo aspektu yra svarbu tai, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės nurodomų nuostolių dydžiu (tiek su 29 630,88 Eur, tiek ir su 10 000 Eur kompensacija pagal taikos sutartį), turėjo teisę prašyti byloje paskirti ekspertizę, bet to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva tokios ekspertizės skirti neturėjo pagrindo. Pirmiau nurodyta, kad byloje pateikta atsakovės iniciatyva užsakyta konsultacinė išvada pagrindžia aptariamus atsakovės reikalavimus, todėl, siekdama paneigti šioje išvadoje nurodytas aplinkybes, būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kurie tokią išvadą paneigtų. Nepateikus kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi konsultacine išvada ir joje pateiktomis aplinkybėmis, todėl pagrįstai nurodytus atsakovės reikalavimus patenkino.

Dėl negautų pajamų iš nuomininkės UAB „Avadi“

72. Atsakovė su UAB „Avadi“ buvo sudariusi nuomos sutartį dėl 300 kv. m kiemo aikštelės nuomos. Nuomos sutartis sudaryta 2020 m. kovo 16 d. ir turėjo galioti iki 2020 m. rugsėjo 1 d., bet, atsakovės teigimu, buvo nutraukta nuo 2020 m. liepos 1 d., nes atsakovė Ramučių ŽŪB dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams negalėjo garantuoti nuomos sutarties pratęsimo. Taigi, nuomos sutartis sudaryta 2020 m. kovo 16 d. NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 1P-122-(1.17 E) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ buvo priimtas 2019 m. gegužės 2 d.

73. Ieškovė, nesutikdama su nurodyta apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigia, kad nuomos sutartis su UAB „Avadi“ nebuvo įregistruota viešame registre. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams buvo teisės aktų nustatyta tvarka įteiktas atsakovei, todėl tvirtinti, jog sudarant nuomos sutartį su UAB „Avadi“ atsakovė žinojo apie būsimą žemės paėmimą nėra pagrindo, bet atsakovė bylos nagrinėjimo metu tokia aplinkybe nesirėmė ir netvirtino, jog iš tiesų nežinojo apie būsimą žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė 2020 m. sausio 16 d. rašte UAB „Kelprojektui“ teikė informaciją dėl galimų nuostolių, taigi, sudarydama 2020 m. kovo 16 d. nuomos sutartį, žinojo apie žemės sklypo ir kito turto paėmimą visuomenės poreikiams.

74. Pažymėtina, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams tenkinti yra procesas. Pats valstybės (jos įgaliotos institucijos) sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia teisines pasekmes tokio turto savininkui – nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis). Tačiau teisinius padarinius nusavinto turto savininkui (teisės disponuoti nuosavybe praradimas, teisės į teisingą kompensaciją atsiradimas) sukuria teismo nutarties leisti paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimas. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatas.

75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkintas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (įregistravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 10 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patenkintas ieškovės reikalavimas dėl aptariamame žemės sklype esančio kito nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams (įregistravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), kuri įsiteisėjo 2021 m. spalio 1 d. (civilinės bylos Nr. e2-986-587-2021).

76. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 1P-122-(1.17 E) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ buvo atsakovei Ramučių ŽŪB įteiktas. Iš pirmiau patartų teisės normų matyti, kad teisės aktuose iki Kauno apygardos teismo nutarties 2021 m. gegužės 28 d. įsiteisėjimo dienos nebuvo nustatytas draudimas atsakovei disponuoti ginčo žemės sklypu savo nuožiūra, taip pat ir sudaryti nuomos su UAB „Avadi“ dėl 300 kv. m kiemo aikštelės nuomos bei gauti iš to pajamų.

77. Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su atsakovės Ramučių ŽŪB atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentu, kad nei pirmiau nurodytame NŽT įsakyme, nei Žemės įstatyme nenustatyta ribojimo sudaryti nuomos ar kitokias sutartis komerciniais ar kitais tikslais visuomenės poreikiams paimame žemės sklype esančiuose pastatuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačiame nurodytame įsakyme nenurodyta tiksli žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams data, o juo yra pradedama žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Dėl to nežinodama, kada tiksliai žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams, atsakovė galėjo tikėtis iš jame esančios aikštelės nuomos gauti pajamų.

78. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto negautų pajamų dydžio, todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo klausimu nepasisako.

79. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartus reikalavimus išsprendė teisingai ir pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė 800 Eur dydžio negautas pajamas.

80. Į esminius apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atsakė. Kiti apeliančių nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo momento

81. Pirmosios instancijos teismas, apskųstame sprendime atsakovei Ramučių ŽŪB iš ieškovės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priteisė 5 proc. metinių palūkanų už 71 530,14 Eur sumą (skirtumas tarp 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovės atlyginimo siūlytos bei pervestos sumos (149 965 Eur) į tam skirtą depozitinę sąskaitą bei nustatytinos vertės 221 495,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

83. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, dėl toliau nurodomų aplinkybių.

84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinės savininko teisės į teisingą atlyginimą už visuomenei paimamą turtą principas reikalauja, jog kompensacija turto savininkui būtų išmokama kaip įmanoma greičiau, ji iš tikrųjų atitiktų nusavinto turto kainą. Paėmus iš savininko turtą, bet šiam ilgą laiką negavus jam priklausančios už paimamą turtą kompensacijos ar jos dalies, palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, neatsižvelgiant į skolininko kaltę (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

85. Paimto visuomenės poreikiams turto savininkas teisingo atlyginimo (kompensacijos už paimamą turtą) savininku tampa nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bet tai, ar žemės paėmimu suinteresuotos institucijos skiriama kompensacija yra teisinga ir kokio dydžio turėtų būti skiriama, atsižvelgus į teismų praktikoje aptartus reikšmingus jos nustatymui kriterijus, nustato teismas galutiniu sprendimu. Kasacinis teismas, aiškindamas šiomis įstatymo nuostatomis reglamentuotą situaciją, yra nurodęs, kad aplinkybė, jog teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, jog atsakovė, paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti ieškovams, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti paimamo žemės sklypo savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 39 punktas; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-684/2022). Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinos nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-611/2018, 53 punktas). Taigi teisingas atlyginimas už paimtą visuomenės poreikiams turtą negali būti suprantamas ir aiškinamas tokiu būdu, jog institucijos pareiga sumokėti teisingo dydžio kompensaciją galėtų atsirasti vėliau negu jo sprendimą paimti turtą, patvirtina teismas, priimdamas nutartį, leidžiančią paimti turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu, ir ši nutartis įsiteisėja.

86. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT direktorius priėmė 2019 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 1P-122-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“. Pagal 0,6242 ha ploto žemės sklypo vertinimo ataskaitą, atsakovei Ramučių ŽŪB už jai nuosavybės teise priklausantį 0,6242 ha ploto žemės sklypą mokėtinas 56 740 Eur dydžio atlyginimas, o už kitus nuostolius dėl 0,6242 ha ploto žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto (pastato – kontrolės posto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – boilerinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise valdomas Ramučių ŽŪB, – 93 225 Eur. Iš viso už 0,6242 ha ploto žemės sklypą ir kitus nuostolius dėl 0,6242 ha ploto žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto atsakovei Ramučių ŽŪB mokėtinas 149 965 Eur dydžio atlyginimas. Atsakovei UAB „Garantas“ už kitus nuostolius dėl 0,6242 ha ploto žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto (pastato – katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise valdomas UAB „Garantas“, mokėtinas 41 100 Eur dydžio atlyginimas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. gruodžio 17 d. į Luminor Bank AS banko Vilniaus skyriuje esančią depozitinę sąskaitą pervedė NŽT įsakymuose dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams nurodytų sumų, skirtų sumokėti atsakovėms kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypų dalis, bendrą 256 416,79 Eur sumą – lėšų pervedimo į depozitinę sąskaitą 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimas (ieškinio 53 priedas).

87. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkintas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (įregistravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patenkintas ieškovės reikalavimas dėl aptariamame žemės sklype esančio kito nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams (įregistravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), kuri įsiteisėjo 2021 m. spalio 1 d. (civilinės bylos Nr. e2-986-587-2021).

88. Byloje šalių ginčas kilo dėl už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto tinkamo atlyginimo, ieškovė pateikė ieškinį 2021 m. kovo 4 d. Nusavinamo turto savininko nesutikimas su jam pasiūlytu atlyginimu ir ieškovės kreipimosi į teismą faktas patvirtina tai, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams įsiteisėjimo dienos.

89. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei procesines palūkanas, tačiau palūkanų skaičiavimo pradžios momentą nepagrįstai siejo su ieškovės kreipimosi į teismą momentu (2021 m. kovo 4 d.), bet ne su Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarčių įsiteisėjimu.

90. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo ginčo žemės sklypo nustatyta kaina yra mažesnė negu NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. 1P-468-(1.17 E.) (už paimamą 0,6242 ha žemės sklypą – 56 740 Eur, ir kitus nuostolius dėl 0,6242 ha ploto žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo – 93 225 Eur), tai procesinės palūkanos iš ieškovės priteisiamos nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. spalio 1 d.) už 71 530,14 Eur sumą (skirtumą tarp 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovės atlyginimo siūlytos bei pervestos sumos (149 965 Eur) į tam skirtą depozitinę sąskaitą bei teismo nustatytinos vertės 221 495,14 Eur).

91. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei Ramučių ŽŪB iš ieškovės procesines palūkanas, bet jų apskaičiavimo momento nesusiejo su Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarčių įsiteisėjimu, sprendžia, kad dėl šios reikalavimų dalies yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

92. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti vertinamos kaip ne iki galo pagrįstos, nes iš suteiktų teisinių paslaugų išklotinės matyti, kad dalis suteiktų paslaugų yra nurodytos po kelis kartus, įtrauktos paslaugos, kurios neturėtų būti laikomos teisinėmis (pvz., pokalbiai su teismo ekspertais ir klientais, susirašinėjimas el. paštu, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan.). Ieškovė taip pat mano, kad advokato 2022 m. lapkričio 15 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 40 proc. nuolaida teisinėms paslaugoms, yra aplinkybė, kuria piktnaudžiaujant, siekiama be pagrindo priskaičiuoti, o po to, sumažinti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

93. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

94. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

95. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą).

96. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad yra tikrai patirti nuostoliai bylinėjimosi išlaidų forma. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.).

97. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 24 punktą, kt.).

98. Pirmiausia teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentus, kad iš jos be pagrindo yra priteistos išlaidos, patirtos dėl turto vertinimo ataskaitos sudarymo, kurios sudaro 2 299 Eur. Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Dėl to nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimas yra viena iš atsakovės pasirinktų savo reikalavimų įrodinėjimo priemonių, kurią be kita ko, pasirinko ir pati ieškovė, taip pat savo ieškiniui įrodinėti pasitelkusi specialistus, kurie surašė turto vertinimo išvadą. Taigi turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos, nepaisant to, jog byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, negali būti pripažįstamos nepagrįstomis.

99. Pasisakydama dėl ieškovės argumentų dėl atstovavimo išlaidų nepagrįstumo, teisėjų kolegija nurodo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės Ramučių ŽŪB patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos. Priešingai jos iš tikrųjų patirtos, pagrįstos ir būtinos. Yra pagrindas atsižvelgti į tai, kad ši civilinė byla sudėtinga tiek joje keliamų teisės ir fakto klausimų prasme, didelės apimties, reikalaujanti specialiųjų žinių, joje buvo pateikti penki ekspertiniai įvertinimai, šalių ginčas kilo dėl teisingo apmokėjimo už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą. Prašydama sumažinti iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ji iš esmės remiasi vieninteliu kriterijumi – bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Ir nors šis kriterijus neabejotinai svarbus, bet jis negali lemti priteistino išlaidų dydžio.

100. Pažymėtina, kad be pirmiau išvardytų kriterijų ne mažiau svarbus taip pat ir faktas, dėl kokių priežasčių atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažeidė pareigą nustatyti tinkamą už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto atlyginimą. Taigi, didžiąja dalimi atsakovės Ramučių ŽŪB patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės elgesys.

101. Taip pat, spręsdama, ar yra pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sąskaitos klientams už suteiktas teisines paslaugas yra išrašomos pagal sistemoje suvestą laiką, kiek buvo praleista rengiant atitinkamą procesinį dokumentą. Yra pagrindas sutikti, kad procesinio dokumento parengimas gali užtrukti ne vieną dieną, todėl įrašai dėl procesinio dokumento parengimo gali kartotis. Tai nereiškia, kad įrašai neatspindi iš tikrųjų suteiktų teisinių paslaugų.

102. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta kriterijų, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti atsakovei Ramučių ŽŪB priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimo išlaidas priteisęs pagal patenkintų reikalavimų apimtį, klausimą išsprendė teisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

103. Atsakovė Ramučių ŽŪB pateikė prašymą priteisti 4 644,95 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

104. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas (pakeista apskųsto sprendimo dalis tik dalis dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento), o abiejų apeliančių apeliaciniai skundai didžiąja dalimi yra atmesti, nusprendžia, kad abi šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei Ramučių žemės ūkio bendrovei iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos priteistos 5 proc. metinės palūkanos už 71 530,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovei Ramučių žemės ūkio bendrovei (juridinio asmens kodas 159728117) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919) 5 proc. metinių palūkanų už 71 530,14 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimties eurų 14 ct) sumą nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. spalio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“.

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.