Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovui J. O.,

trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės atstovams,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams A. K., E. S. ir M. N., trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei dėl žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, vertės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2021 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi tenkinti ieškovės reikalavimai dėl šių žemės sklypų ir jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams (registravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), byloje toliau nagrinėti reikalavimai nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį. Šia nutartimi ieškovės reikalavimai atsakovų A. I. ir R. I. atžvilgiu išskirti nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, atsakovams nesutinkant su pasiūlytu kompensacijos dydžiu.

4. Žemės sklypų ir jų dalių rinkos vertė buvo nustatyta taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir žemės įstatymas) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtina Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – metodika). 2020 m. balandžio 22 d. raštais atsakovams išsiųsti sutarčių dėl žemės sklypų ir jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų projektai. Atsakovai per žemės įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą atsakymų dėl jiems pateikto siūlymo nepateikė. NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 8 d., 14 d., 15 d., 17 d. priėmė įsakymą dėl atsakovams priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio, atitinkančio vertinimo ataskaitose nurodytas vertes, nustatymo. 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė atlyginimo sumas pervedė į tam skirtą depozitinę sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

7. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. <...> Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

9. NŽT direktorius priėmė 2019 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 1P-122-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta šioje byloje aptartų Kauno LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

10. UAB „Naujas būstas“ parengė visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias buvo nustatyti atlyginimo atsakovams už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžiai. Pagal šias ataskaitas atsakovei E. S. atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus sudaro iš viso 27 391,98 Eur, atsakovui A. K. – iš viso 27 391,98 Eur, ir atsakovei M. N. – iš viso 10 577,58 Eur. NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 8 d., 14 d., 15 d., 17 d. priėmė įsakymą dėl atsakovams priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio, atitinkančio vertinimo ataskaitose nurodytas vertes, nustatymo. 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė atlyginimo sumas pervedė į tam skirtą depozitinę sąskaitą.

11. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.

12. Nagrinėjamoje byloje atsakovai E. S. ir A. K. su ieškove sudarė taikos sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą jiems priklausiusį turtą atlyginimo.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi, ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio. Teismas, įvertinęs prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, konstatuoja, kad šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti laikytinas pagrįstu ir tenkinamas, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pasirašytos taikos sutarties sąlygos pažeistų šalių ir (ar) kitų asmenų teises bei įstatymu saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Šalys taikos sutartimi patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Šalims išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Šalys pateiktoje taikos sutartyje susitarė, jog pasilieka kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos nepriteistinos.

14. Atsakovė M. N. nepateikė argumentų, kad visuomenės poreikiams paimto jai priklausiusio turto rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, nepareiškė prašymo skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

15. Teismas, atlikęs ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad UAB „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje lyginamuoju metodu nustatytos atsakovei M. N. priklausiusio turto, paimto visuomenės poreikiams, vertė yra pagrįsta ir tinkama. Atsakovė su nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose nurodyta visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte sutinka, jos neginčija. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią aptarto teisinio reglamentavimo aiškinimo praktiką, pagal kurią savininkui turi būti atlyginamas praradimas, susijęs su konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo netekimu, tokį praradimą siejant su savininko galimybe įsigyti panašų žemės sklypą; sklypo vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.).

16. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atsakovės M. N. atžvilgiu tenkinamas visiškai. Nustatytina, kad atsakovei M. N. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1P-443-(1.17 E.) paimtą 0,4493 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 382/4493 dalį dydis yra 10 577,58 Eur, iš jų: už paimamą 0,4493 ha žemės sklypo 382/4493 dalį – 3 805,93 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,4493 ha žemės sklypo 382/4493 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 6 771,65 Eur.

17. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsakovai E. S. ir A. K. civilinę bylą užbaigė taikos sutartimi, atsakovė su jai pareikštais ieškinio reikalavimais sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą fiziniams asmenims priklausiusį turtą, į šalių procesinį elgesį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo taisyklių ir nepaskirstyti šalims valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atsakovės M. N. atžvilgiu tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovei M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1P-443-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,4493 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 382/4493 dalį bendras dydis yra 10 577,58 Eur (dešimt tūkstančių penki šimtai septyniasdešimt septyni Eur 58 ct).

Patvirtinti tarp atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, j. a. k. 188621919, ir trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės, j. a. k. 111682375, 2022 m. kovo 25 d. pasirašytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Atsakovai pripažįsta ieškovės ieškinį dėl jiems pareikštų toliau nurodytų reikalavimų, t. y.:

1.1. nustatyti, kad atsakovei E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1P-453-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,1532 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), 255/1532 dalį dydis yra 2 590,91 Eur, iš jų: už paimamą 0,1532 ha žemės sklypo 255/1532 dalį-2 590,91 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,1532 ha žemės sklypo 255/1532 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, - 0 Eur;

1.2. nustatyti, kad atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1P-454-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,1532 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 255/1532 dalį dydis yra 2 590,91 Eur, iš jų: už paimamą 0,1532 ha žemės sklypo 255/1532 dalį - 2 590,91 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,1532 ha žemės sklypo 255/1532 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, - 0 Eur;

1.3. nustatyti, kad atsakovei E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1P-423-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,5807 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 968/5807 dalį dydis yra 9 453,37 Eur, iš jų: už paimamą 0,5807 ha žemės sklypo 968/5807 dalį – 9 453,37 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,5807 ha žemės sklypo 968/5807 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur;

1.4. nustatyti, kad atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1P-424-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,5807 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 967/5807 dalį dydis yra 9 443,61 Eur, iš jų: už paimamą 0,5807 ha žemės sklypo 967/5807 dalį – 9 443,61 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,5807 ha žemės sklypo 967/5807 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur;

1.5. nustatyti, kad atsakovei E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1P-466-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtas: 0,5182 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 864/5182 dalį dydis yra 8 522,94 Eur, iš jų: už paimamą 0,5182 ha žemės sklypo 864/5182 dalį – 8 522,94 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,5182 ha žemės sklypo 864/5182 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur; 0,4493 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 685/4493 dalį dydis yra 6 824,76 Eur, iš jų: už paimamą 0,4493 ha žemės sklypo 685/4493 dalį – 6 824,76 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,4493 ha žemės sklypo 685/4493 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur;

1.6. nustatyti, kad atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtus: 0,5182 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 864/5182 dalį dydis yra 8 522,95 Eur, iš jų: už paimamą 0,5182 ha žemės sklypo 864/5182 dalį – 8 522,95 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,5182 ha žemės sklypo 864/5182 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur; 0,4493 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) 685/4493 dalį dydis yra 6 824,76 Eur, iš jų: už paimamą 0,4493 ha žemės sklypo 685/4493 dalį – 6 824,76 Eur ir kitus nuostolius, susijusius su 0,4493 ha žemės sklypo 685/4493 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, – 0 Eur.

2. Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas kiekviena šalis pasilieka sau ir viena kitai jų neatlygina.

3. Šalys patvirtina, jog šia taikos sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, kilęs šioje byloje dėl atlyginimo nustatymo už visuomenės poreikiams paimtas atsakovų žemės sklypų dalis. Taikos sutartis yra šalių kompromisas, pasiektas lygiateisiškose derybose, padarius atitinkamas tarpusavio nuolaidas dėl byloje pareikštų reikalavimų.

4. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293–294 straipsniuose numatytos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, t. y. civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją šalių valią, išreiškiamą sudarant šią taikos sutartį.

5. Šalys pareiškia, kad taikos sutartį sudarė laisva valia ir nėra jokių aplinkybių, dėl kurių ši taikos sutartis gali būti negaliojanti.

6. Ši taikos sutartis yra privaloma vykdyti nuo jos pasirašymo momento.

Civilinę bylą dalyje dėl atsakovams E. S. ir A. K. pareikštų reikalavimų nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.