Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovei J. O.,

trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės atstovui advokatui E. J.,

nedalyvaujant atsakovams A. I. ir R. I.

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams A. I. ir R. I., trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei dėl žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, vertės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

13. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. <...> Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

15. NŽT direktorius priėmė 2019 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 1P-77-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta šių Kauno LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra: 1) 1,0416 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kadastriniais matavimais suformuotas 1,0416 ha ploto žemės sklypas); 2) 1,7245 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kadastriniais matavimais suformuotas 1,7245 ha ploto žemės sklypas); 3) 16,2600 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – preliminariais matavimais suformuotas 16,2600 ha ploto žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio atsakovams K. K., A. K. ir A. K. ir kitiems bendraturčiams (S. P., O. K., V. Č., V. K., V. K., L. K. ir V. K.); 4) 0,1000 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kadastriniais matavimais suformuotas 0,1000 ha ploto žemės sklypas); 5) 0,6000 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kadastriniais matavimais suformuotas 0,6000 ha ploto žemės sklypas). UAB „Kelprojektas“ atliko žemės sklypų, kuriems pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kadastrinius matavimus. Kadastriniais matavimais suformuoti: 1,0416 ha ploto žemės sklypas, 1,7245 ha ploto žemės sklypas, 16,5528 ha ploto žemės sklypas, 0,1000 ha ploto žemės sklypas ir 0,6000 ha ploto žemės sklypas. UAB „Kelprojektas“ atliko šių kadastrinių matavimų žemės sklypų padalijimą: 1) 1,0416 ha ploto žemės sklypo padalijimą į tris savarankiškus žemės sklypus, t. y.: du į Kauno LEZ teritoriją nepatenkančius 0,2678 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0919 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir vieną į Kauno LEZ teritoriją patenkantį ir visuomenės poreikiams paimamą 0,6819 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir 0,6819 ha ploto žemės sklypas) (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomą atsakovo R. I.; 2) 1,7245 ha ploto žemės sklypo padalijimą į du savarankiškus žemės sklypus, t. y.: vieną į Kauno LEZ teritoriją nepatenkantį 0,2735 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vieną į Kauno LEZ teritoriją patenkantį ir visuomenės poreikiams paimamą 1,4510 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir 1,4510 ha ploto žemės sklypas) (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomą atsakovės A. I.; 3) 16,5528 ha ploto žemės sklypo padalijimą į šešis savarankiškus žemės sklypus, t. y.: tris į Kauno LEZ teritoriją nepatenkančius: 3,8286 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,5713 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 6,9909 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tris į Kauno LEZ teritoriją patenkančius ir visuomenės poreikiams paimamus: 0,4538 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir 0,4538 ha ploto žemės sklypas) (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 156/4538 dalį nuosavybės teise valdo atsakovė K. K., 156/4538 dalį nuosavybės teise valdo atsakovas A. K. ir 156/4538 dalį nuosavybės teise valdo atsakovas A. K.; 3,2807 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir 3,2807 ha ploto žemės sklypas) (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 1130/32807 dalį nuosavybės teise valdo atsakovė K. K., 1130/32807 dalį nuosavybės teise valdo atsakovas A. K. ir 1130/32807 dalį nuosavybės teise valdo atsakovas A. K.; ir 1,4275 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir 1,4275 ha ploto žemės sklypas) (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 492/14275 dalį nuosavybės teise valdo atsakovė K. K., 492/14275 dalį nuosavybės teise valdo atsakovas A. K. ir 492/14275 dalį nuosavybės teise valdo atsakovas A. K.; 4) 0,1000 ha ploto žemės sklypo padalijimą į du savarankiškus žemės sklypus, t. y.: vieną į Kauno LEZ teritoriją nepatenkantį 0,0751 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vieną į Kauno LEZ teritoriją patenkantį ir visuomenės poreikiams paimamą 0,0249 ha ploto žemės sklypą (toliau – 0,0249 ha ploto žemės sklypas) (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise po ½ dalį valdytą S. B., šiuo metu valdomą atsakovų S. G. ir K. B.; 5) 0,6000 ha ploto žemės sklypo padalijimą į du savarankiškus žemės sklypus, t. y.: vieną į Kauno LEZ teritoriją nepatenkantį 0,4754 ha ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vieną į Kauno LEZ teritoriją patenkantį ir visuomenės poreikiams paimamą 0,1246 ha ploto žemės sklypą (toliau – 0,1246 ha ploto žemės sklypas) (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomą atsakovo A. B..

16. UAB „Naujas būstas“ parengė visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias buvo nustatyti atlyginimo atsakovams už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžiai. Pagal šias ataskaitas atsakovui R. I. mokėtinas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą 1 sudaro 69 800 Eur, atsakovei A. I. mokėtinas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą 2 sudaro 112 400 Eur. NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė įsakymą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio, atitinkančio vertinimo ataskaitose nurodytas vertes, nustatymo. NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė įsakymus dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio, atitinkančio vertinimo ataskaitose nurodytas vertes, nustatymo. 2020 m. gruodžio 16 d. ieškovė atlyginimo sumas pervedė į tam skirtą depozitinę sąskaitą.

17. Atsakovai nesutikdami su Ieškovės vertinimo ataskaitomis, kreipėsi į UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ (toliau - TVTC), kuri Žemės sklypų atžvilgiu parengė turto vertinimo ataskaitas. Žemės sklypo 1 (R. I.) turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo 1 vertė yra lygi 84 700 Eur. Žemės sklypo 2 (A. I.) turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo 2 vertė yra lygi 143 000 Eur.

18. Teismas paskyrė komisijinę ekspertizę, teismo paskirta ekspertizė nustatė paimamo turto vertę – R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakyme Nr. 1P-441-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,6819 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 71 500 Eur; atsakovei A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. 1P-436-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,4510 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 114 000 Eur.

19. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

20. Teismas, atlikęs teismo paskirtos komisijinės ekspertizės vertinimą, daro išvadą, kad lyginamuoju metodu nustatytos visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės yra pagrįstos ir tinkamos nustatyti. Atsakovai su nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose nurodyta visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypu verte sutinka, jos neginčija. Ieškovės atstovė nurodo, kad reikia vadovautis ieškovės pirminiu turto vertinimu ir tenkinti ieškinį, teismo paskirta ekspertize nesivadovauti, nes ji netiksli, netikrinta ar sandoriai nėra spekuliatyvūs, lyginti netinkami sklypai, netinkamai taikyti koeficientai.

21. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią savininkui turi būti atlyginamas praradimas, susijęs su konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo netekimu, tokį praradimą siejant su savininko galimybe įsigyti panašų žemės sklypą; sklypo vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.).

22. Teismas sprendžia, kad teismo paskirta ekspertizė yra pati tiksliausia datų atžvilgiu, ji atlikta sklypų paėmimo datoms. Ieškovės vertinimas atliktas 2020 m. sausio 6 d., t. y. vos ne metų skirtumu nuo sklypų paėmimo. Ieškovės vertinimo ataskaitose nėra nurodyta, kokio konkretaus laikotarpio duomenys buvo vertinami išrenkant panašius sandorius. Ieškovės vertinimo ataskaitose buvo vertinami analogiško arba panašaus turto sandoriai laikotarpiu nuo 2017 m. birželio iki 2019 m. liepos. Teismo ekspertų vertinimo akte buvo vertinami duomenys nuo 2017 m. birželio iki 2020 m. gegužės, t. y. ir artimesniu sklypų paėmimui laiku. Ieškovės vertinimo ataskaitose, nurodant kaip buvo renkami duomenys palyginimui, nebuvo įvardinta, kokie konkretūs kriterijai yra vertinami, „naudojimo būdas“ nebuvo įtrauktas kaip lyginamųjų objektų atrankos kriterijus. Tai reiškia, jog ieškovės vertinimo ataskaitose parinkti duomenys lyginamojo metodo taikymui neatitinka taisyklių 17.1. punkto reikalavimų, kuris įpareigoja, jog vienoda turi būti ne tik lyginamų sklypų paskirtis, tačiau vienodas turi būti ir naudojimo būdas. To reikalauja taisyklių 17.5. punktas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, kur įtvirtinta, jog sklypo rinkos vertė inter alia apskaičiuojama pagal žemės sklypo naudojimo būdą. Dėl to, kad ieškovės vertinimo ataskaitose nėra nurodyta, koks yra lyginamų žemės sklypų naudojimo būdas, nėra galimybės įvertinti, ar ieškovės parinktų žemės sklypų ir vertinamų žemės sklypų 1 ir 2 sklypų naudojimo būdas sutampa, nėra aišku, ar ieškovės vertinimo ataskaitose yra parinkti tinkamiausi sandoriai palyginimui ir žemės sklypų 1 ir 2 vertei nustatyti. Be to, teismo paskirtą ekspertizę atliko du teismo ekspertai, kurių nuomonės dėl turto verčių sutapo. Ieškovės ir atsakovų vertinimo ataskaitos darytos ne sklypų paėmimo datoms, ko pasėkoje pritartina atsakovų atstovo nuomonei, kad juose ne visi palyginimui imti sklypai iš viso galėjo būti lyginami, kadangi jų sandorių sudarymo datos neatitiktų Metodikoje nurodytų palyginimui imamų sandorių terminų. Teismas sprendžia, kad valstybė turi užtikrinti teisingą kainą už paimamą turtą, nes tai prievartinis paėmimas. Lyginamasis objektas Nr. 2 yra tas pats žemės sklypas ir vertinimo ataskaitose, o ieškovės atstovė neaišku kodėl nurodo, kad ekspertizės akte jo vertinti nebuvo galima. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovės atstovės nuomonė dėl spekuliatyvių sandorių yra deklaratyvi bei hipotetinė, kadangi niekuo nepagrįsta. Pritartina atsakovo atstovo nuomonei, kad neaišku kaip šią aplinkybę pagrįsti, ką turėjo vertintojai patikrinti. Dėl žemės paskirties, teismas daro išvadą, kad ji nustatyta teisingai kadangi vertinimas atliekamas tuo metu esančiai paskirčiai ir nesvarbu ar ji buvo naudojama atsakovų žemės ūkio veiklai ar ne. Našumo paskirtis – nereikia įrodyti, kad tai žemės ūkio paskirties žemė, kadangi našumo balas vertinamas ar ji naudojama žemės ūkio veiklai ar ne. Tokia buvo žemės paskirtis ją paimant.

23. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams teismas sprendžia, jog kaina nustatytina pagal teismo paskirta komisijine ekspertize nustatytą turto vertę : 1) R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakyme Nr. 1P-441-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,6819 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 71 500 Eur; 2) A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. 1P-436-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,4510 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 114 000 Eur (CPK 177, 178, 185 straipsniai, Žemės įstatymo 47 straipsnis).

24. Priteistina iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos R. I. 5 procentai metinių palūkanų nuo 1700 Eurų (skirtumas tarp siūlytos ir teismo nustatytos vertės), nuo bylos iškėlimo teisme (2021-03-16) iki visiško sprendimo įvykdymo. Priteistina iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos A. I. 5 procentus metinių palūkanų nuo 1600 Eurų (skirtumas tarp siūlytos ir teismo nustatytos paimamo turto vertės), nuo bylos iškėlimo teisme (2021-03-16) iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Ieškovė už ekspertizių atlikimą sumokėjo 2200 Eur. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, pagal kurią pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas, dėl ko įpareigojimas atlyginti visas ar bent dalį ekspertizės išlaidų lemtų asmens teisės į teisingą atlygį už paimamą žemės sklypą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-389-407/2018), vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, teismas ieškovės turėtų ekspertizės išlaidų ar jų dalies atlyginimo iš atsakovų nepriteisia.

26. Sprendžiant kitų, nei pirmiau aptartos (t. y. nesusijusių su teismo ekspertizių atlikimu) išlaidų paskirstymo šalims klausimą taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pasisakydamas dėl proporcijų nustatymo Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, atsakovui nereiškiant savarankiško reikalavimo (priešieškinio), tik nurodant, kokia suma, jo manymu, jam turėtų būti sumokėta kaip atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą jam priklausiusį žemės sklypą, ši aplinkybė skirstant bylinėjimosi išlaidas nėra reikšminga ir faktas, kad buvo priteista mažesnė, nei jis pageidavo, suma, negali būti pagrindu konstatuoti, jog atsakovui nepalankiai buvo išnagrinėta bylos dalis, susijusi su skirtumu tarp atsakovo prašytos ir teismo priteistos sumų. Proporcija tokiu atveju nustatytina pagal ieškovės siūlyto atlyginimo atsakovei sumos, atsakovų reikalautos sumos pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ ir šiuo teismo sprendimu nustatytos paimamo turto rinkos vertės skirtumus.

27. Atmestinas ieškovės argumentas, kad skirtumas tarp jos siūlomos sumos bei atsakovams teismo paskirta ekspertize nustatytos turto vertės nedidelis, todėl vadovaujanti teismų praktika Apeliacinio teismo civiline byla Nr. e2-749-407/2022, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės neturi būti priteistos. Teismas sprendžia, kad minimoje byloje skirtumas buvo 300 Eurų, o šioje byloje – 1600 ir 1700 eurų, todėl jis nelaikytinas nežymiu, ir kaip minėta aukščiau, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai tenkintų-atmestų reikalavimų dalims.

Dėl atsakovo R. I. bylinėjimosi išlaidų

28. Dėl 69 800 Eur kompensacijos išmokėjimo R. I. ginčo nėra, ji pervesta į depozitinę sąskaitą, ginčas kyla tik dėl papildomos atsakovo prašytos nustatyti turto vertės dalies ir teismo sprendimu nustatytos turto vertės skirtumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nustatyti 69 800 Eur kompensaciją R. I., pastarasis pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ nustatytą vertę reikalavo 84 700 Eur (skirtumas tarp siūlomos ieškovės ir prašomos nustatyti atsakovo vertės 14 900 Eur) , teismo paskirta ekspertizė nustatė ir teismas pagal ją nustatė galutinę turto vertę – 71 500 Eur (skirtumas tarp ieškovės siūlytos ir teismo nustatytos vertės 1700 Eur). Taigi, atsakovas prašė daugiau nei siūlė ieškovė 14 900 Eur, tačiau nustatyta daugiau nei siūlė ieškovė 1700 Eurų. Teismas laiko, kad atsakovas laimėjo bylą 11,41 procentų (teismo nustatytas 1700 Eurų skirtumas sudaro 11,41 procentų ieškovo prašyto skirtumo 14 900 Erų sumos), todėl atitinkamai priteistinos ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos

29. Atsakovas sumokėjo 901,45 Eur už advokato paslaugas ir 847,00 Eur už UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ turto vertinimą, viso 1748,45 Eur. Jam bylą laimėjus 11,41 proc., atsakovui R. I. iš ieškovės priteistina 199,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (1748,45 Eur*11,41 proc.)

Dėl A. I. bylinėjimosi išlaidų

30. Dėl 112 400 Eur kompensacijos išmokėjimo A. I. ginčo nėra, ji pervesta į depozitinę sąskaitą, ginčas kyla tik dėl papildomos atsakovės prašytos nustatyti turto vertės dalies ir teismo sprendimu nustatytos turto vertės skirtumo Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nustatyti 112 400 Eur kompensaciją A. I., pastaroji pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ nustatytą vertę reikalavo 143 000 Eur (skirtumas tarp siūlomos ieškovės ir prašomos nustatyti atsakovės vertės 30 600 Eur), teismo paskirta ekspertizė nustatė ir teismas pagal ją nustatė galutinę turto vertę – 114 000 Eur (skirtumas tarp ieškovės siūlytos ir teismo nustatytos vertės 1600 Eur). Taigi, atsakovė prašė daugiau nei siūlė ieškovė 30 600 Eur, tačiau nustatyta daugiau nei siūlė ieškovė 1600 Eurų. Teismas laiko, kad atsakovė laimėjo bylą 5,23 procentų (teismo nustatytas 1600 Eurų skirtumas sudaro 5,23 procentus ieškovo prašyto skirtumo 30 600 Erų sumos), todėl atitinkamai priteistinos ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

31. Atsakovė sumokėjo 2231,24 Eur už advokato paslaugas ir 847,00 Eur už UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ turto vertinimą, viso 3078,24 Eur. Jai bylą laimėjus 5,23 proc., atsakovei A. I. iš ieškovės priteistina 161,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (3078,24 Eur*5,23 proc.).

32. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 1.62 Eur pašto išlaidos, kurios, nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Nustatyti, kad atsakovui R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakyme Nr. 1P-441-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 0,6819 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 71 500 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai eurų).

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos R. I. 5 procentus metinių palūkanų nuo 1700 Eurų sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2021-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nustatyti, kad atsakovei A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. 1P-436-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,4510 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 114 000 Eur (vienas šimtas keturiolika tūkstančių eurų).

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos A. I. 5 procentus metinių palūkanų nuo 1600 Eurų sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2021-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovui R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 199,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, atsakovei A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,15 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus, 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.