- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2-749-407/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00679-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui E. Š. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teismo paskirtą ekspertizę, paskirstymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17 E.) paimtą 0,1213 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 12 300 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl prašomo nustatyti atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Nurodė, kad neteisingai įvertinta paimamo sklypo rinkos vertė ir atitinkamai pagal ją apskaičiuotas neteisingas patiriamas nuostolių dydis dėl paimamo sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir paskyrė byloje ekspertizę visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti; 2022 m. sausio 17 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir paskyrė byloje pakartotinę visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17E.) paimtą 0,1213 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 12 600 Eur; priteisė iš atsakovo 965,49 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, 277 Eur žyminio mokesčio ir 10,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 287,41 Eur valstybei.
6. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad tenkinama 97,62 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 976,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėta 1 000 Eur už ekspertizę) ir atsakovui iš ieškovės – 10,71 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėta 450 Eur už ekspertizę). Vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir įskaitęs šias sumas, teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 965,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas E. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nepriteisti ieškovei iš atsakovo 976,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ekspertizę). Skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
7.2. Tokio pobūdžio bylose dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams yra formuojama teismų praktika, pagal kurią pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas (ypač kai taikytinas atlyginimo dydis nustatomas tik teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę), dėl ko įpareigojimas atlyginti visas ar bent dalį ekspertizės išlaidų lemtų asmens teisės į teisingą atlygį už paimamą žemės sklypą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-389-407/2018, 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021). Atsižvelgdami į tai, teismai, vadovaudamiesi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, ieškovės turėtų ekspertizės išlaidų ar jų dalies atlyginimo iš atsakovų nepriteisia.
7.3. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos net dvi teismo ekspertizės, kas patvirtina, jog žemės sklypo vertė, kurios pagrindu buvo nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydis, buvo nustatyta netinkamai. Nepaisant to, kad pradinis žemės sklypo vertinimas (pagal paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 2020 m. balandžio 9 d. vertinimo ataskaitą Nr. NBP19-12(36), parengtą UAB „Naujas būstas“ turto vertintojos G. B.) buvo nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai galutiniu sprendimu įpareigojo atsakovą atlyginti net 97,62 proc. ieškovės patirtų ekspertizės išlaidų.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
8.1. Apeliantas remiasi teismų praktika, suformuota bylose, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, ir nepaneigia teismo sprendimo išvadų. Pagal teismų praktiką šios kategorijos bylose nukrypstama nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės skirstant bylinėjimosi (teismo ekspertizių) išlaidas, nes vertinama, kad valstybė, paimdama valstybės nuosavybėn žemės sklypus, nustatė neteisingą kainą, dėl ko kilo ginčas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas E. Š. iš pradžių sutiko su jam siūlomu nuostolių atlyginimo dydžiu, pateikė 2020 m. balandžio 18 d. pasirašytą sutikimą, tačiau paaiškėjus aplinkybei, jog paimamas žemės sklypas yra areštuotas, ir patikslinus sutartį, savo nuomonę pakeitė ir sutarties nepasirašė, todėl ministerija privalėjo kreiptis į teismą. Ieškinį pradėjus nagrinėti teisme, atsakovas E. Š. laikėsi visiškai kitokios pozicijos ir tvirtino, kad siūlomas paimamo žemės sklypo nuostolių dydis neatitinka realios jo vertės, o turto vertinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
8.2. Jeigu atsakovas nebūtų keitęs savo pirminės pozicijos, teismo procesas būtų net nepradėtas arba būtų užbaigtas žymiai greičiau, nereikėtų atlikinėti pirminės ir pakartotinės teismo ekspertizių bei dėl to patirti išlaidas (jeigu atsakovas neturėtų finansinių įsipareigojimų, sutartį buvo galima pasirašyti nesikreipiant į teismą). Tačiau atsakovas nusprendė pakeisti savo poziciją, pasinaudoti galimybe ginčyti siūlomą nuostolių atlyginimą, todėl jo elgesys yra ne visiškai sąžiningas ir lėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Šiuo atveju taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė dėl šalies ne visiškai sąžiningo elgesio. Analogiškos taisyklės laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).
8.3. Teismo nustatytas nuostolių atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydis yra tik 300 Eur didesnis, todėl toks skirtumas negali būti pripažintas besąlygiškai patvirtinančiu apeliacinio skundo teiginį, jog pradinis atlyginimo dydis buvo nustatytas netinkamai. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika neatitinka šios bylos aplinkybių, nes nei vienoje iš išnagrinėtų bylų nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl tokio nežymaus nuostolių dydžio už paimamą valstybės nuosavybės turtą skirtumo ir bylinėjimosi (teismo ekspertizių) išlaidų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista ieškovei 976,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę. Apelianto teigimu, šios išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė nustatė neteisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį. Anot apelianto, tokio pobūdžio bylose teismai ieškovės turėtų ekspertizės išlaidų ar jų dalies atlyginimo iš atsakovų nepriteisia, nes pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas.
11. Pažymėtina, kad apeliantas remiasi teismų praktika (žr. šios nutarties 7.2 punktą), suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių. Apelianto nurodytose bylose teismai žemės sklypų savininkams priteisė gerokai didesnio dydžio kompensacijas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, nei prašė nustatyti ieškovė. Taigi tose bylose ieškovė siūlė neteisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį, todėl ginčas turėjo būti sprendžiamas teisme ir tai lėmė papildomų išlaidų už teismo paskirtą ekspertizę susidarymą. Kadangi pareiga nustatyti teisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį tenka ieškovei, teismai nusprendė, kad, ieškovei tinkamai neįvykdžius šios pareigos, būtent ji turi atlyginti išlaidas už teismo paskirtą ekspertizę (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 12 300 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad šį dydį ieškovė prašė nustatyti, remdamasi UAB „Naujas būstas“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. NBP19-12 (36). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo žemės sklypo verte, prašė teismo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrė ginčo turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui Juozui Urbonui. Iš teismui pateikto ekspertizės akto išvados matyti, kad ekspertas J. Urbonas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės vertinimo metodą nustatė, jog žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. yra 17 680 Eur. Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis, prašė paskirti pakartotinę ekspertizę. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ginčo turto vertinimo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui Mindaugui Kukcinavičiui. Pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad atsakovo ginčo sklypo rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. buvo 12 600 Eur. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis dėl ginčo sklypo rinkos vertės.
13. Taigi šioje byloje, skirtingai nei apelianto nurodytose bylose, teismo sprendimu nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis (12 600 Eur) santykinai nedaug skiriasi nuo to dydžio, kurį prašė nustatyti ieškovė (12 300 Eur). Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad šiuo atveju patenkinta 97,62 proc. ieškovės reikalavimų. Apeliantas neskundžia sprendimo dalies, kuria išspręstas ginčas dėl ieškovės pareikšto materialinio reikalavimo. Kaip minėta, ieškovei nesutikus su atsakovo prašymu paskirtos teismo ekspertizės akto išvadomis dėl ginčo sklypo rinkos vertės, teismas ieškovės prašymu paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurios išvadose nurodyta ginčo sklypo rinkos vertė tik nežymiai skyrėsi nuo ieškovės prašomo nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio, grindžiamo UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaita. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi būtent pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis dėl ginčo sklypo rinkos vertės, todėl nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei apelianto nurodytose bylose, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nustatė ir siūlė iš esmės neteisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį. Dėl to šiuo atveju negalima vadovautis apelianto nurodytais precedentais ir, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, kuomet teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atmesti ieškovės prašymą dėl išlaidų už ekspertizę priteisimo.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje byloje, atsižvelgiant į jos išnagrinėjimo rezultatą, pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias atitinkamai su byloje paskirta teismo ekspertize ir pakartotine ekspertize, pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.