Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui E. Š., trečiasis asmuo – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškiniu atsakovui E. Š., trečiasis asmuo – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prašo nustatyti, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17 E.) paimtą 0,1213 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 12 300 Eur.

2. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) direktorius priėmė 2019 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 1P-77-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo buvo pradėta Kauno LEZ teritorijoje esančio žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – 0,7198 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui E. Š.. Paslaugos tiekėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kelprojektas“ pagal 2019 m. spalio 24 d. sudarytą su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 6 projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutartį“, atliko žemėtvarkos darbus: 0,7198 ha ploto žemės sklypo padalijimą į du savarankiškus žemės sklypus, t. y.: vieną į Kauno LEZ teritoriją nepatenkantį 0,5985 ha ploto žemės sklypą ir vieną į Kauno LEZ teritoriją patenkantį ir visuomenės poreikiams paimamą 0,1213 ha ploto žemės sklypą. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjui 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 7VPĮ-1-(14.7.126 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo“ patvirtinus Projektą, šie padalinti žemės sklypai įregistruoti valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke, suteikiant jiems kadastro numerius: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas patenkantis į Kauno LEZ teritoriją) ir (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas nepatenkantis į Kauno LEZ teritoriją). UAB „Kelprojektas“ subtiekėja UAB „Naujas būstas“ 2020 m. balandžio 9 d. parengė Visuomenės poreikiams paimamo 0,1213 ha ploto žemės sklypo rinkos vertės 2019 m. gruodžio 19 d. ataskaitą, pagal kurią atsakovui E. Š. mokėtinas 12 300 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą 0,1213 ha ploto žemės sklypą, iš kurio 0,1213 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė – 12 300 Eur, kitų su 0,1213 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 0 Eur. UAB „Kelprojektas“ išsiuntė atsakovui sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją (toliau – Sutartis) projektą ir pasiūlė sudaryti Sutartį. Atsakovas E. Š. pateikė UAB „Kelprojektas“ 2020 m. balandžio 18 d. pasirašytą sutikimą dėl sutarties sudarymo. Tačiau buvo pastebėta, kad valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra 2020 m. balandžio 3 d. įregistruotas 0,7198 ha ploto žemės sklypui juridinis faktas – areštas, areštavusi institucija – antstolis V. K.. Antstolis V. K. 2020 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. S-2607 dėl sutikimo leisti sudaryti sutartį dėl areštuoto sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją sutiko, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija sudarytų sutartį su atsakovu E. Š. dėl 0,1213 ha ploto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, su sąlyga, kad už paimtą žemės sklypą numatytas atlygis – 12 300 Eur būtų pervestas į antstolio V. K. depozitinę sąskaitą. Atsižvelgus į tai, buvo parengta patikslinta sutartis, bet atsakovas E. Š. jos nepasirašė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad jis nesutinka su sutarties sąlygomis. NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1P-361-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovo E. Š. nuosavybės teise valdomą 0,1213 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini). ir nustatė nuostolių dėl 0,1213 ha ploto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydį – 12 300 Eur. Šią sumą Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sumokėjusi į Luminor Bank AS banko Vilniaus skyriuje esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

3. Atsakovas E. Š. nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl prašomo nustatyti atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą.

4. Atsakovas nurodo, kad reikalavimas nustatyti atsakovui 12 300 Eur nuostolių dydžio išmokėjimą yra atmestinas, nes neteisingai įvertinta paimamo sklypo rinkos vertė ir atitinkamai pagal ją apskaičiuotas neteisingas patiriamas nuostolių dydis dėl paimamo sklypo.

5. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB su ieškiniu sutinka.

6. Teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirta byloje ekspertizė visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, ekspertizė pavesta atlikti teismo ekspertui J. U.. Teismui pateiktas Turto vertės tyrimo ekspertizės aktas. Ekspertizės akto išvada – nekilnojamojo turto 0,1213 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1P-361-(1.17E0, kuriuo Žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, priėmimo dieną , t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. paskaičiuota lyginamosios vertės metodu buvo 17 680 Eur.

7. Teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi paskirta byloje pakartotinė ekspertizė visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, ekspertizė pavesta atlikti teismo ekspertui M. K.. Teismui pateiktas Turto vertės tyrimo ekspertizės aktas. Ekspertizės akto išvada – nekilnojamojo turto 0,1213 ha žemės sklypo, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – ,žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. buvo 12 600 Eur (atsižvelgta, kad vertinamam žemės sklypui apribota galimybė keisti naudojimo paskirtį).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas – teisingo atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

11. Byloje yra ieškovės pateikta UAB „Naujas būstas“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. NBP19-12 (36) iš kurios matyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,1213 ha ploto žemės sklypą dydis buvo nustatytas 12 300 Eur. Turto vertės nustatymo data 2020 m. balandžio 9 d.

12. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo žemės sklypo verte prašė teismo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

13. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertės, Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrė ginčo turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui J. U.. Iš teismui pateiktos ekspertizės akto išvados matyti, kad ekspertas J. U. pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės vertinimo metodą nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. yra 17 680 Eur.

14. Ieškovei prašant ir nurodant, kad atliktos ekspertizės išvados kelia pagrįstas abejones nustatant ginčo turto vertę bei tokią ieškovės išsakytą poziciją palaikant trečiajam asmeniui, Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ginčo turto vertinimo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui M. K.. Pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad atsakovo ginčo sklypo rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. buvo 12 600 Eur.

15. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija formuodama vienodą praktiką analogiškose bylose yra konstatavusi, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kad byloje yra pateikti trys nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu UAB „Naujas būstas“ atlikta turto įvertinimo ataskaita, atsakovo prašymu atlikta teismo eksperto J. U. ginčo turto vertinimo teismo ekspertizės aktas ir pakartotinės ginčo turto vertinimo teismo eksperto M. K. teismo ekspertizės aktas. Tai yra, byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų ir teismo paskirtų ekspertų išvados.

17. Nustatyta, kad ieškovės UAB „Naujas būstas“ išvada apie ginčo turto vertę duota 2020 m. balandžio 9 d., t. y. ne žemės visuomenės poreikiams paėmimo dieną. Be to, tokia išvada pateikta turto vertintojo, o ne eksperto, todėl teismas nustatydamas ginčo turto vertę, šioje konkrečioje situacijoje ja negali vadovautis. Taip pat ieškovo atstovė ir neprieštaravo, kad teismas spręsdamas ginčą šia išvada ir nesiremtų.

18. Teismas atmeta ir byloje nesiremia nustatydamas ginčo turto vertę, eksperto J. U. ginčo turto vertinimo ataskaita, nes šioje atskaitoje turo vertinimo analizė lyginant su pakartotinos teismo ekspertizės išvadose atlikta analize nėra pakankamai tiksli ir išsami. Teismui nagrinėjant bylą kilo abejonių ir dėl eksperto J. U. atliktos teismo ekspertizės, todėl ir buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė. Taigi, dėl nurodytų priežasčių teismui remtis sukėlusias abejones ekspertizės aktu nėra teisinio pagrindo.

19. Remiantis nurodyta argumentacija, teismo vertinimu, nustatant ginčo turto vertę yra pagrindas remtis tik pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis apie joje nustatytą ginčo nekilnojamojo turto vertę. Atskirai pažymėtina, kad aptarta teismo ekspertizė, kuria ir vadovaujasi teismas nustatydamas ginčo turto vertę yra paskiausiai atlikta, byloje dalyvavę asmenys pastabų dėl eksperto atliktos kvalifikacijos nebuvo pareiškę. Minėtą ekspertizę atliko asmuo turintis reikiamą kvalifikacija ir yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą bei įspėtas dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Šis dokumentas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalyje nurodytiems įrodymams, kuriuose yra konstatuota faktiniais duomenys reikšmingi ginčui spręsti.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nustatytinas atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) „Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,1213 ha ploto žemės sklypą – 12 600 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškinį tenkinus iš dalies (97,62 proc.), valstybei iš atsakovo E. Š. priteisiamas 277 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tenkinamų reikalavimų dalį, ieškovei priteistinos iš atsakovo E. Š. 976,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėta 1 000 Eur už ekspertizę) ir atsakovui š ieškovės – 10,71 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėta 450 Eur už ekspertizę). Vadovaujantis ekonomiškumo principu ir įskaičius šias sumas, ieškovei priteisiamos iš atsakovo 965,49 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22. Taip pat iš atsakovo E. Š. priteistinos 10,41 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti) „Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,1213 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 12 600 Eur.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (juridinio asmens kodas 188621919) iš atsakovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 965,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 287,41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).