Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-967-945/2020 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovei D. P. dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovė įrodinėjo, kad už ginčo žemės sklypą mokėtinas 29 300 Eur atlyginimas, atsakovės įsitikinimu, jai turėjo būti sumokėtas 92 200 Eur atlyginimas. Be to, atsakovė prašė priteisti 6 453,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: (1) nustatė, kad atsakovei D. P. mokėtino atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,8195 ha ploto žemės sklypą dydis yra 50 700 Eur; (2) priteisė atsakovei iš ieškovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 21 400 Eur sumą nuo sprendimo paimti 0,8195 ha ploto žemės sklypą iki visiško atlyginimo už paimtą žemės sklypą išmokėjimo; (3) priteisė atsakovei iš ieškovės 2 194,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Spręsdamas atsakovės prašymą atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė nustatyti 29 300 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį, o atsakovė akcentavo, kad turi būti nustatytas 92 200 Eur atlyginimas, todėl, teismo vertinimu, ginčo suma sudarė 62 900 Eur (92 200 Eur – 29 300 Eur). Kadangi išnagrinėjus ginčą iš esmės buvo nustatyta, kad atlyginimo suma yra lygi 50 700 Eur, atsakovės naudai buvo išspręsta ginčo dalis dėl 21 400 Eur (50 700 Eur – 29 300 Eur), kas sudaro 34 proc. (21 400 Eur / 62 900 Eur x 100 proc.) ginčo sumos, t. y. byla buvo išnagrinėta santykiu 66/34 ieškovės naudai. Teismas sprendė, kad vadovaujantis aptarta proporcija paskirstytinos ir šalių bylinėjimosi išlaidos.

7. Teismas nustatė, kad atsakovės prašomas priteisti 6 453,28 Eur bylinėjimosi išlaidas sudarė: 5 466,78 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 484 Eur išlaidas turto vertinimui, 502,50 Eur išlaidos už ekspertų dalyvavimą 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje.

8. Teismas pažymėjo, kad abejoti išlaidų ekspertų apklausai būtinumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Išlaidos turto vertinimui buvo susijusios su įrodymų, reikšmingų procesinei pozicijai pagrįsti, rinkimu, todėl taip pat įtrauktinos į skirstytinų išlaidų sumą. Atstovavimo išlaidų suma, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių.

9. Įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, teismas padarė išvadą, kad atsakovei iš ieškovės priteistinas 2 194,12 Eur (6 453,28 Eur x 34 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismo vertinimu, toks išlaidų paskirstymas atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovės išlaidos buvo susijusios su jos procesinės pozicijos, kuria buvo siekiama didesnės atlyginimo už paimtą žemės sklypą sumos, nei priteista teismo sprendimu, gynimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė D. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir padidinti jai iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 6 453,28 Eur, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė laimėjo dalį bylos. Ieškovė laikytina ginčą pralaimėjusia šalimi, kadangi buvo nustatyta, kad ieškovė siūlė atsakovei neteisingą kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Atsakovė neturėjo galimybės ikiteismine tvarka teikti savo kainą, todėl ne dėl atsakovės kaltės buvo iškelta byla ir jai rengiant procesinius dokumentus teko pasitelkti teisininkus.

10.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas žemės paėmimo visuomenės poreikiams bylose yra specifinis. Jeigu tokioje byloje teismas nustato didesnį teisingo atlyginimo už paimamą žemę dydį, nei jį siūlė suinteresuota institucija, tai reiškia, kad suinteresuotos institucijos neteisingas pasiūlymas dar ikiteisminėje procedūroje apskritai lėmė ginčo nagrinėjimą teisme ir ji privalo atlyginti visas žemės savininko patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).

10.3. Tenkintų reikalavimų dalies proporcijos skaičiavimas nuo skirtumo tarp atsakovės ir ieškovės nurodytų teisingo atlyginimo dydžių yra nepagrįstas, nes teismas turėjo pareigą nustatyti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį. Atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio.

2. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

11.1. Nukrypimas nuo bendros Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatos būtų nesąžiningas, iškreiptų visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą ir sudarytų prielaidas pažeisti viešąjį interesą. Žemės savininkai siektų ne objektyviai išreikšti sutikimą arba nesutikimą dėl siūlomos už paimamą žemės sklypą kompensacijos, o, esant bet kokiai abejonei, būtų linkę nesutikti dėl jos. Todėl atsakinga institucija turėtų inicijuoti ginčą, dėl kurio greitesnės baigties atsakovai nebūtų suinteresuoti, nes bylinėjimosi procesas jiems nieko nekainuotų.

11.2. Perkėlus visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei, būtų visiškai pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra, kooperavimosi ir operatyvumo principai bei sudarytos prielaidos teismo procesų, dėl svarbių visai visuomenei objektų paėmimo visuomenės poreikiams, vilkinimui, t. y. būtų pažeistas viešasis interesas.

11.3. Vėlesnėje, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi nusprendė, kad šalims bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylinėjimosi išlaidų byloje, kurioje buvo sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo klausimas, paskirstymo

3. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo sprendimo dalies, kuria apeliantei D. P. iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos priteista dalis apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose sprendžiamas atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą klausimai, be to, neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Apeliantė iš esmės siekia to, kad jai būtų atlygintos visos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 6 453,28 Eur.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 17 punktas).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją. Todėl ir teismų praktikos koregavimo neišvengiamas, objektyvus būtinumas paprastai turi būti nulemtas priežasčių, kurios yra svaresnės nei poreikis išsaugoti teisės stabilumą ir užtikrinti, kad iš esmės panašiose situacijose esančių asmenų bylos būtų sprendžiamos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 17 punktas).

8. Viena vertus, apeliantė pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-111-686/2017 ir Nr. 3K-3-112-690/2017, kuriose buvo sprendžiami analogiški ginčai, t. y. reikalavimai dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus privatiems asmenims priklausiusius žemės sklypus nustatymo, yra pateikęs išaiškinimus dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurie yra privalomi analogiškas bylas nagrinėjantiems teismams. Kita vertus, tose kasacinio teismo nutartyse išaiškinimai pateikti ne dėl visų CPK 88 straipsnyje numatytų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bet tik dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, susijusių su sumomis, išmokėtomis ekspertams, ekspertinėms įstaigoms, atlyginimo.

9. Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmeniui, iš kurio siekiama perimti valstybės poreikiams tenkinti turto dalį, negali tekti pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su turto kainos nustatymu, kiek tai susiję su teismo ekspertizės byloje skyrimu. Pirmosios instancijos teismas šia taisykle ir vadovavosi išspręsdamas ieškovės prašymą dėl 3 620 Eur išlaidų, susijusių su dviejų ekspertizių atlikimu, atlyginimo (žr. teismo sprendimo 43 punktas). Teismas sprendė, kad šios išlaidos ieškovei neatlygintinos, nepriklausomai nuo bylos baigties, t. y. vadovaudamasis kasacinio teismo suformuotu precedentu, dėl to ginčo byloje nėra.

10. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantės patirtos 502,50 Eur išlaidos už ekspertų dalyvavimą 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, apeliantei atlygintinos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismas, spręsdamas dėl 502,50 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo, nukrypo nuo pirmiau aptarto precedento.

11. Apeliantės patirtos aptartos išlaidos, susijusios su ekspertų iškvietimu į teismą, yra neatsiejamai susijusios su atlyginimo dydžio už iš jos paimamą žemės sklypą nustatymu. Ekspertai kviesti siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pirmos ekspertizės, kurią atlikęs ekspertas konstatavo, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 73 200 Eur, ir antros ekspertizės išvadų, kad sklypo rinkos vertė yra 50 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios 502,50 Eur išlaidos apeliantei turi būti atlyginamos pilnai, kadangi jos neatsiejamai susijusios su byloje atliktomis ekspertizėmis. Pažymėtina, kad ir vienoje iš apeliantės cituojamų nutarčių – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, asmens, iš kurio visuomenės poreikiams buvo paimtas turtas, naudai buvo priteistos taip pat ir išlaidos, patirtos už eksperto iškvietimą į teismo posėdį.

12. Tuo tarpu dėl kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ar kitų būtinų išlaidų, šiuo atveju – apeliantės užsakymu atliktos turto vertinimo ataskaitos parengimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai), atlyginimo apeliantės cituojamose kasacinio teismo nutartyse nepasisakyta. Taigi, apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina kasacinio teismo nutartis ir jose padarytas išvadas. Todėl atmestini kaip neapgrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad, teismui nustačius didesnį nei prašė ieškovė atlyginimo už paimamą žemę dydį, vien dėl to apeliantė tapo ginčą laimėjusia šalimi, kuriai atlygintinos visos šią bylą nagrinėjant patirtos išlaidos.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad sprendžiant kitų, nei pirmiau aptartos (t. y. nesusijusių su teismo ekspertizės atlikimu) išlaidų paskirstymo šalims klausimą aktuali CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Visgi pritartina apeliantei tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas suklydo spręsdamas dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos, atitinkamai, neteisingai nustatė apeliantei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžius.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės prašomas nustatyti atlyginimas už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą buvo 29 300 Eur, o apeliantė įrodinėjo, kad jis yra žymiai didesnis – 92 200 Eur, nurodė, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl 62 900 Eur (92 200 Eur – 29 300 Eur) sumos. Konstatavus, kad teisingas ir pagrįstas atlyginimo dydis yra 50 700 Eur, teismas nurodė apeliantės naudai išsprendęs ginčo dalis dėl 21 400 Eur sumos (50 700 Eur – 29 300 Eur), o tai sudaro 34 proc. patenkintų reikalavimų (21 400 Eur / 62 900 Eur x 100 proc.), priėmęs sprendimą atlyginti 34 proc. jos bylinėjimosi išlaidų.

15. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina. Nors apeliantė nurodė, kokia suma, jos manymu, jai turėtų būti sumokėta kaip atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą jai priklausiusį žemės sklypą, sprendžiant kitų, nei buvo aptartos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ši faktinė aplinkybė visgi neturi lemiamos reikšmės. Apeliantė nagrinėjamoje byloje savarankiško reikalavimo (priešieškinio) nereiškė, todėl ir faktas, kad buvo priteista mažesnė, nei ji pageidavo suma, negali būti laikomas kaip ginčo išsprendimas apeliantės nenaudai ta procentine dalimi, kurią įvardijo teismas.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos (teisinės pagalbos ir kitos išlaidos) iš ieškovės turėjo būti priteisiamos proporcingai, bet proporciją nustatytina pagal ieškovės siūlyto atlyginimo atsakovei sumą ir teismo nustatytą paimamos žemės rinkos vertę. Kadangi pati ieškovė byloje sutiko išmokėti 29 300 Eur dydžio kompensaciją, jos naudai yra išspręsta 58 proc. ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą 50 700 Eur žemės rinkos vertę (29 300 Eur / 50 700 Eur x 100 proc.). Todėl apeliantei priteistina 42 proc. jos patirtų teisinės pagalbos ir kitų būtinų išlaidų kompensacija.

17. Apeliantė pateikė įrodymus apie patirtas 5 466,78 Eur išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, ir 484 Eur išlaidas už turto vertinimo ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas pripažino visas šias išlaidas būtinomis, jų dydis ir realumas pagrįstas rašytiniais įrodymais, prašomas atlyginti užmokestis už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (žr. teismo sprendimo 44 punktą). Ginčo dėl to byloje nėra.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujai nustatytą atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją, sprendžia, kad atsakovei atlygintina teisinės pagalbos ir turto vertinimo ataskaitos rengimo išlaidų suma yra 2 499,33 Eur ([5 466,78 Eur + 484 Eur] x 42 proc.).

19. Taigi, iš viso kartu su išlaidomis, patirtomis dėl ekspertų dalyvavimo teismo posėdyje, apeliantei atlygintinos 3 001,83 Eur (502,50 Eur + 2 499,33 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai, teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės apeliantei priteistas 2 194,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeičiama, padidinat priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 001,83 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

20. Apeliantė prašė priteisti 773,43 Eur išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą. Kadangi teismo sprendimo dalis buvo pakeista, padidinat apeliantei iš ieškovės priteistinų bylinėjimo išlaidų dydį, apeliantei atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliaciniu skundu buvo prašoma pakeisti teismo sprendimo dalį papildomai priteisiant 4 259,16 Eur (6 453,28 Eur – 2 194,12 Eur) bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis reikalavimas patenkintas tik iš dalies, atlygintinas išlaidas padidinant 807,71 Eur suma (3 001,83 Eur – 2 194,12 Eur). Vadinasi, patenkinta 19 proc. (807,71 Eur / 4 259,16 Eur x 100 proc.), o atmesta 81 proc. apeliacinės instancijos teisme spręstų reikalavimų.

22. Vadovaujantis nustatyta proporcija, apeliantei iš ieškovės priteistinas 147 Eur (773,43 Eur x 19 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919) atsakovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 2 191,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeisti, padidinant priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 001,83 Eur (trijų tūkstančių vieno euro ir 83 centų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919) atsakovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.