- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-389-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02634-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. G., H. G., akcinei bendrovei „Citadele“
- Trečiasis asmuo
- G. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovų J. G. ir H. G. bei trečiojo asmens G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. G., H. G. ir akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo; trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, – G. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovams J. G. ir H. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,42 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), atsakovų įsigytas pagal 2004-09-30 pirkimo–pardavimo sutartį už 18 825,30 Eur (65 000 Lt) kainą. Šis sklypas 2005 m. buvo įkeistas AB ,,Citadele“ bankui atsakovo J. G. prievolių pagal 2005-03-03 kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti. Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymu pradėta atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-10-07 priėmė įsakymą, kuriuo nutarta paimti atsakovams priklausantį žemės sklypą visuomenės poreikiams ir remiantis 2010-02-10 vertinimo ataskaita nustatyta žemės sklypo vertė – 243 280,81 Eur (840 000 Lt). Pasak ieškovės, ginčo dėl būtinybės paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams nėra, tačiau šalys nesutaria dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams sklypą dydžio, todėl dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų žemės sklypą ieškovė kreipėsi į teismą. Pateiktame ieškinyje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė: 1) leisti įregistruoti žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; 2) panaikinti žemės sklypui nustatytą hipoteką ir pripažinti hipotekos kreditoriui AB „Citadele“ bankui nuosavybės teisę į depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, pervestas kaip atlyginimas už paimamą žemės sklypą; 3) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiantį į Nacionalinės žemės tarnybos 2014-10-07 įsakyme nustatytą vertę – 243 280,81 Eur; 4) teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovai J. G. ir H. G. prašė nustatyti 309 000 Eur dydžio visuomenės poreikiams paimto atsakovams priklausiusio žemės sklypo rinkos vertės atlyginimą, šią sumą išmokėti tiesiogiai atsakovų hipotekiniam kreditoriui atsakovui AB „Citadele“ bankui, nustatyti 601 622,94 Eur dydžio atsakovų nuostolius, patirtus dėl jiems priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, netenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti žemės sklypo hipoteką, netenkinti ieškovės reikalavimo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metams. Atsakovų prašomus priteisti 601 622,94 Eur dydžio nuostolius sudaro: 340 987,80 Eur žemės sklypo rinkos verčių pokytis per laikotarpį nuo 2008-11-15 iki 2014-10-07, 179 975,96 Eur atsakovo AB „Citadele“ banko priskaičiuotos kredito palūkanos už laikotarpį nuo 2011-03-16 iki 2016-11-18 ir 80 659,18 Eur negautos indėlio palūkanos.Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. G. kreipėsi į teismą, pateikdamas 2016-12-06 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovai J. G. ir H. G. perleido G. G. reikalavimo teisę į ieškovės skolą, kurią sudaro visi dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atsakovų patirti nuostoliai, sudarantys 601 622,94 Eur.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė 308 616,84 Eur dydžio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertę, priteisė iš ieškovės atsakovams 65 336,03 Eur kompensaciją (308 616,84 Eur – 243 280,81 Eur) už paimtą žemės sklypą visuomenės poreikiams, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (65 336,03 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas iš atsakovų J. G. ir H. G. lygiomis dalimis priteisė po 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, po 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB ,,Citadele“ naudai, ir po 11,87 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas atmetė reikalavimą iš ieškovės priteisti 601 622,94 Eur nuostolius, o bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir atsakovui AB ,,Citadele“ bankui priteisė iš atsakovų J. G. ir H. G.. Nustatydamas atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį, teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, rėmėsi sklypo verte, buvusia jo paėmimo momentu, t. y. 2014-10-07. Sklypo vertę teismas nustatė pagal eksperto K. K. 2016-09-13 ekspertizės aktą, kuriame nustatyta 308 616,84 Eur žemės sklypo vertė. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė argumentų dėl kokių nors ekspertizės akto trūkumų, kurie keltų abejonių šio įrodymo patikimumu. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizė atlikta lyginamosios vertės metodu, ją atliko reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, jame įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nėra prieštaringos, bylos šalys iš esmės neginčijo ekspertizės akto išvados bei neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės. Kadangi žemės sklypo vertė eksperto išvadoje 2014-10-07 datai nustatyta didesnė (308 616,84 Eur), nei ieškovės buvo nustatyta 2010-02-10 turto vertinimo ataskaitoje (243 280,81 Eur), teismas šį skirtumą (65 336,03 Eur) priteisė iš ieškovės, leisdamas šią sumą pervesti AB ,,Citadele“ bankui. Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti procesines palūkanas, nes atsakinga institucija laiku neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos sumokėti teisingą kompensaciją. Ta aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant sprendimą, pasak teismo, nekeičia fakto, kad ieškovė, paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti atsakovams, ir pati savaime negali panaikinti ieškovo pareigos kompensuoti atsakovams už jų galimybes naudotis jiems priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų. Ieškovės prašymą išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas atmetė, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos finansinė padėtis šiuo metu neleidžia įvykdyti viso sprendimo iš karto, nors pareiga pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę tenka būtent ieškovei. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas sprendė, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atsakovai J. G. ir H. G., iš esmės nesutikę su pateiktu ieškiniu, turi lygiomis dalimis atlyginti ieškovės ir atsakovo AB „Citadele“ banko patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos ekspertizei apmokėti. Reikalavimą priteisti 601 622,94 Eur dydžio nuostolius, siejamus su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, teismas atmetė. Teismas nurodė, jog tai, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, sudaro teisinį pagrindą netenkinti reikalavimo priteisti 601 622,94 Eur dydžio nuostolių, siejamų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams. Teismas nurodė, kad žemės sklypo rinko vertė 2008-11-11 buvo 708 000 Eur. Teismo vertinimu, priteisus skirtumą tarp žemės sklypo rinkos verčių, nustatytų 2008-11-11 ir 2014-10-07 datoms, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui. Žemės sklypą atsakovai įsigijo pagal 2004-09-30 sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį už 18 825,30 Eur (65 000 Lt), todėl paskaičiuota rinkos vertė (308 617 Eur) 2014-10-07 datai yra teisinga, atitinkanti teisingo kompensavimo principą. Lėšos, atsakovo J. G. gautos pagal 2005-03-03 kreditavimo sutartį, sudarytą su AB ,,Citadele“ banku, nebuvo skirtos žemės sklypo įsigijimui, kredito suma ir jos padidinimas 2007 m. buvo skirta verslui vystyti. Nors atsakovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir tęsėsi tam tikrą laiką, tačiau per visą tą laikotarpį atsakovai galėjo ginčo žemės sklypą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį – žemės ūkio, todėl nuostolių neatsirado, nes kredito sumos didinimas dėl investavimo į nekilnojamąjį turtą negali būti pripažįstama patirtais nuostoliais dėl ieškovės veiksmų už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Teismas nurodė nenustatęs ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių, kurie nėra pagrįsti realiomis, įrodytomis priemonėmis.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė Vilniaus m. savivaldybė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo ir nustatyti teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkantį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, ne didesnį nei nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos 2014-10-07 įsakyme, t. y. ne didesnį nei 243 280,81 Eur, atsakovų prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmesti, teismui nusprendus, kad atsakovams iš ieškovės priteistina papildoma atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma nei jau yra ieškovės įmokėta į depozitinę sąskaitą, išdėstyti iš ieškovės priteistiną sumą vienerių metų laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nustatė nepagrįstai didelį atlyginimo dydį atsakovams už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Nors ekspertizės aktas yra svarbus įrodymas, tačiau jo įrodomoji reikšmė negali būti suabsoliutinama. Remiantis suformuota teismų praktika, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydis nustatomas remiantis žemės sklypo verte, buvusia sprendimo paimti konkretų žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną, tačiau tai nereiškia, kad atlyginimo dydis turi būti lygus paimamo sklypo vertei. Teismas turi pareigą į eksperto nustatytą žemės sklypo vertę atsižvelgti, tačiau priimdamas sprendimą turi įvertinti ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, rasti teisingą pusiausvyrą tarp žemės sklypo savininkų ir visuomenės interesų, be kita ko, vertinti žemės sklypo įsigijimo kainą. Atsakovai žemės sklypą įsigijo už 18 825,30 Eur, teismas nustatė atlyginimo už paimtą žemės sklypą dydį 16 kartų didesnį (308 617 Eur). Tokia situacija yra neproporcinga ir visuomenės intereso požiūriu neteisinga. Be to, atsakovai, 2004-09-30 įsigydami žemės sklypą, žinojo, jog perkamo žemės sklypo dalimi eis aplinkkelis. Teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, nevertino šių aplinkybių visumos – sklypo įsigijimo kainos ir įsigijimo aplinkybių. Todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir nustatytinas mažesnis atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą atlyginimo dydis nei numatytas ekspertizės išvadoje, atitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijus šioje byloje, tačiau bet kokiu atveju ne didesnis nei 243 280,81 Eur.Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo išdėstyti priteisto skirtumo sumokėjimą vieneriems metams, nenurodydamas tokio atsisakymo motyvų. Projektui įgyvendinti buvo naudojamasi 2014-2020 metų ES struktūros paramos fondo lėšomis, kurios buvo tiksliai suplanuotos būtent šiam projektui įgyvendinti, o papildomų lėšų projekte nebuvo numatyta. Ieškovė yra nepajėgi nedelsiant apmokėti itin didelio dydžio kompensacijos. Teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas. Ši teismo sprendimo dalis prieštarauja tiek teisės normoms, tiek teisingumo principui, todėl yra naikintina. Iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo aiški šalis siejančios prievolės apimtis, ieškovė neatsisakė sumokėti atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl ieškovės negalima laikyti skolininku, nevykdančiu savo prievolės ir dėl to privalančiu kompensuoti kreditoriui jo patiriamus įstatymo nustatyto dydžio neįrodinėtinus nuostolius (CK 6.37 str. 2 d.). Teismas nenustatė ir nepripažino jokių neteisėtų ieškovės veiksmų, nepagrįsto delsimo vykdyti paėmimo procedūrą, piktnaudžiavimo nustatinėjant atlyginimą ir pan., kurie būtų lėmę atsakovų negalėjimą disponuoti jiems priklausančiomis lėšomis. Apeliaciniame skunde atsakovai J. G. ir H. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti laikantis įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, prie skirstytinų išlaidų priskiriant tik tas išlaidas, kurias bylos nagrinėjimo ir bylai reikšmingų aplinkybių nustatinėjimo tikslais turėjo patirti tik šalys (neskaitant šalių išlaidų nepagrįstai patirtų teismo inicijuotai ekspertizei apmokėti) bei priteisti iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šią bylą ieškovė laimėjo tik iš dalies: nebuvo tenkintas jos reikalavimas nustatyti 243 280,81 Eur dydžio atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, taip pat atmestas ir ieškovės reikalavimas išdėstyti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams. Todėl teismas ieškovei bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nepaisant to, kad paskutinė ekspertizė buvo skirta išimtinai teismo iniciatyva, pinigines lėšas jai atlikti teismas pareikalavo sumokėti proceso dalyvių, nors tokios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 90 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – trečiojo asmens G. G. prašymą tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 659 635,14 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, bei priteisti iš ieškovės apeliantui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė vilkino žemės sklypo nusavinimo visuomenės poreikiams procedūrų laiką, elgėsi neapdairiai, pažeidė gero administravimo ir atsakingo valdymo principus. Dėl ieškovės kaltės, pasireiškusios nepagrįstai ilgai vykdytomis procedūromis, buvę žemės sklypo savininkai patyrė nuostolių, kuriuos sudaro žemės sklypo rinkos verčių skirtumas, todėl jis turi būti ieškovės kompensuotas kaip nuostoliai. Jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi žemės nusavinimo procesus, sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo galėjo būti priimtas 2008 m. lapkritį. Žemės sklypo vertė 2014-10-07 buvo 309 000 Eur, o 2008-11-15 – 708 000 Eur, t. y. žemės sklypo rinkos verčių pokytis per šį laikotarpį sudaro 399 000 Eur ir tai yra buvusių žemės sklypo savininkų praradimai dėl nepagrįsto žemės sklypo nusavinimo proceso uždelsimo. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių dalies, kurią sudaro buvusių žemės sklypo savininkų sumokėtos arba mokėtinos palūkanos už kreditą. Kredito pinigų panaudojimo paskirtis nėra aplinkybė apsprendžianti nuostolių (palūkanų forma) atsiradimą ar jų dydį. Esminę reikšmę turi aplinkybė, jog žemės sklypas buvo įkeistas hipoteka atsakovui AB „Citadele“ bankui, už naudojimąsi kreditu buvo mokamos ir skaičiuojamos palūkanos, dėl pradėtų žemės nusavinimo procesų turtas negalėjo būti naudojamas ir vystomas tais tikslais, kuriais jis buvo įsigytas, juo nebuvo galima disponuoti. Ne kredito panaudojimo paskirtis nulėmė priskaičiuotų mokėti ir sumokėtų (dalinai) palūkanų atsiradimą, o tai, kad ieškovė apribojo galimybę disponuoti turtu (tai buvo vienintelė galimybė atsiskaityti su banku padengiant gautą kredito sumą) ir tą darė nepagrįstai ilgai. Žemės sklypas nebuvo pirktas žemės ūkio veiklai vykdyti ir tokios veiklos jame vykdyti nebuvo objektyvių galimybių, jame buvo ketinta pastatyti automagistralės zonai patrauklų komercinį objektą (pvz.: degalinę ar pan.) arba parengus reikiamus dokumentus žemės sklypą parduoti su tokio objekto statybos galimybe. Ieškovei priėmus sprendimą šį žemės sklypą nusavinti aplinkkeliui statyti ir apie tai pareiškus buvusiems savininkams, jie prarado bet kokią galimybę realizuoti kokius nors ketinimus, kuriuos turėjo įsigydami žemės sklypą.
Atsiliepime į atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 601 622,94 Eur nuostolių priteisimo. Įgyvendindama šį projektą ieškovė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra objektyviai negalėjo būti trumpesnė. Teritorijų planavimo dokumentai, numatantys pagrindus Vilniaus vakariniam aplinkkeliui, nenustatė, kada bus pradėta žemės sklypų, patenkančių į šią teritoriją, paėmimo visuomenės poreikiui procedūra, todėl joks žemės sklypų savininkų pagrįstas lūkestis dėl kokios nors konkrečios datos negalėjo susiformuoti. Atsakovai šį žemės sklypą įsigijo už 18 825,30 Eur (65 000 Lt), todėl jokių žemės sklypo vertės sumažėjimo nuostolių nepatyrė. Atsakovai visą nuosavybės laikotarpį galėjo naudoti žemės sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį – žemės ūkio. Nors atsakovai nurodo, kad neužsiima žemės ūkiu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtų bandę pakeisti žemės sklypo paskirtį, vystyti kokius nors projektus žemės sklype ir pan. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų J. G. ir H. G., nes esminis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, o konkreti suma nustatyta atsižvelgiant į jau bylos nagrinėjimo metus susiformavusią teismų praktiką. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai J. G. ir H. G. prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nustatant visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertę buvo būtina atsižvelgti į šio žemės sklypo įsigijimo kainą. Turto įsigijimo kaina neturi nieko bendra su galimybės įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą sudarymu, kadangi nusavinimo momentu žemės sklypas turėjo visiškai kitą vertę ir visiškai kita suma buvo reikalinga analogiškam žemės sklypui įsigyti. Nuo atsakovų žemės sklypo įsigijimo iki jo paėmimo visuomenės poreikiams praėjo daugiau kaip 10 metų, per tokį ilgą laikotarpį žemės sklypų vertės keitėsi ir 2014-10-07 jos buvo tokios, kokias jas nustatė teismo ekspertas. Žemės sklypo vertė pasikeitė ne nuo atsakovų priklausančių aplinkybių, o dėl objektyvių ekonomikoje ir nekilnojamojo turto rinkoje vykstančių procesų, kurių atsakovai negali kontroliuoti ar lemti. Priešingai nei įrodinėja ieškovė, faktas, jog nusavintas atsakovams priklausęs žemės sklypas yra įtraukiamas į Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritoriją, buvo užfiksuotas tik 2005-06-22 ir atsakovams įsigyjant žemės sklypą tokia aplinkybė nebuvo žinoma.Prašydama nustatyti atsakovams priklausiusio žemės sklypo 243 280,81 Eur dydžio vertę, ieškovė remiasi išimtinai VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. 2010-02-10 atliktu žemės sklypo vertinimu ir jame nustatyta žemės sklypo verte 2010-02-10 dienai. Ši vertė nustatyta remiantis bendraisiais turto vertinimo principais, be to, šiam ginčui neaktualiu momentu – 2010-02-10. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas skundžiamame sprendime nurodė motyvus, kodėl atmeta ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Ieškovė ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą. Teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas. Procesinių palūkanų priteisimo galimybė yra numatyta įstatyme ir jų mokėjimas nėra susijęs su skolininko kalte ar veiksmų neteisėtumu. Šiuo atveju ieškovė turi piniginę prievolę, kurią galėjo vykdyti tinkamai, laiku, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, tačiau to nedarė.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Citadele“ bankas prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Nesuprantama ieškovės pozicija, kodėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė turi būti nustatyta ne didesnė nei 243 280,81 Eur. Teismas, nustatydamas žemės sklypo vertę ir priklausantį atlyginimą, laikėsi kasacinio teismo suformuluotų tokio atlyginimo nustatymo taisyklių. Pati ieškovė neginčija teismo išvadų dėl žemės sklypo vertės nustatymo momento, neginčija eksperto išvada nustatytos žemės sklypo vertės, buvusios nuosavybės paėmimo momentu.Teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioje byloje tai reiškia, kad ieškovė laiku nesumokėjo tinkamo dydžio kompensacijos.Ieškovės reikalavimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime į atsakovų J. G. ir H. G. bei trečiojo asmens G. G. apeliacinius skundus atsakovas AB ,,Citadele“ bankas prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Prašydami priteisti 601 622,94 Eur nuostolius, atsakovai ieškovės atžvilgiu prašo taikyti civilinę atsakomybę. Iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, kad ieškovė ginčo sprendimų priėmimo metu turėjo galimybę numatyti, kad dėl jos veiksmų – ilgo sprendimų priėmimo proceso – atsakovai negalės įvykdyti prievolių AB ,,Citadele“ bankui. Atsakovai neįrodė, kad jų prašomi priteisti nuostoliai yra realūs ir priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais ieškovės veiksmais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai J. G. ir H. G., iš esmės nesutikę su pareikštu ieškiniu, turi atlyginti ieškovės ir atsakovo AB ,,Citadele“ banko patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio
Tarp šalių kilęs ginčas dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo. Ieškovė prašė nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį vadovaudamasi 2010-02-10 vertinimo ataskaita, parengta VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L., pagal kurią žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną (2010-02-10) buvo 243 280,81 Eur (840 000 Lt). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, vadovavosi visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte, nustatyta sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną – 2014-10-07. Siekiant nustatyti žemės sklypo rinkos vertę šiai datai byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atlikęs teismo ekspertas K. K. 2016-09-13 ekspertizės akte konstatavo, kad žemės sklypo rinkos vertė šiai datai buvo 308 616,84 Eur. Vadovaudamasis teismo ekspertizės aktu, tokį atlyginimo dydį nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, ir, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė jau yra pervedusi 243 280,81 Eur neginčijamą atlyginimo dydį, skirtumą tarp šių sumų priteisė iš ieškovės. Tokie pirmosios instancijos teismo pasirinkti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės dydžio nustatymo kriterijai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).Apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad teismo pasirinktas žemės sklypo vertės nustatymo momentas yra teisingas, ekspertizės išvadų neginčija, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas reikšmingas ginčo aplinkybes, todėl nustatė neteisingą (per didelį) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį. Nesutikimą su teismo nustatytu atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydžiu ieškovė grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į kainą, už kurią atsakovai įsigijo žemės sklypą, ir faktą, jog atsakovams prieš įsigyjant žemės sklypą buvo žinoma apie tai, kad jis bus paimamas visuomenės poreikiams. Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nustatyti kitokio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę. Nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį reikšmingiausias kriterijus yra objektyviai nustatyta žemės sklypo rinkos vertė sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo yra turto ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Kaip nurodyta pirmiau, būtent šiais kriterijais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį. Kaip minėta, pati ieškovė pripažįsta, kad teismo pasirinkta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo data yra teisinga, atitinkanti kasacinio teismo praktiką, o teismo ekspertizės akto, kuriuo nustatytas toks atlyginimo dydis, neginčija. Įrodinėdama, kad teismas neįvertino kainos, už kurią atsakovai įsigijo žemės sklypą (2004-09-30 pirkimo–pardavimo sutartimi už 18 825,30 Eur kainą) ieškovė nepagrindžia, kodėl nustačius objektyvią žemės sklypo rinkos kainą sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną (2014-10-07) turėtų būti atsižvelgiama į prieš 10 metų buvusią žemės sklypo įsigijimo kainą. Juo labiau, kad ir pati ieškovė, prašydama nustatyti 243 280,81 Eur dydžio atlyginimo dydį, kuris yra žymiai didesnis, nei šio sklypo įsigijimo kaina (18 825,30 Eur), nelaiko šios aplinkybės reikšminga nustatant atsakovams atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Atsakovai nurodo, jog apie tai, kad jiems priklausęs žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams sužinojo 2005 m., ieškovė įrodinėja, kad atsakovai apie tai žinojo prieš įsigydami žemės sklypą. Iš ieškovės priteistinam kompensacijos dydžiui ši aplinkybė nėra reikšminga, nes nelemia kitokios (mažesnės) žemės sklypo vertės, nustatytos pagal pirmiau šioje nutartyje nurodytus kriterijus.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl netenkina ieškovės ieškinyje pareikšto prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, tuo atveju, jie teismas nustatytų didesnį atlyginimą už ginčo žemės sklypą, nei prašė ieškovė. Šis ieškovės argumentas nėra pagrįstas, nes skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė šį ieškovės prašymą – ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos finansinė padėtis neleidžia įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Ieškovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą buvo grindžiamas tuo, kad lėšos projektui įgyvendinti yra tikslinės ir suplanuotos, todėl teismui nusprendus, jog paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašyta nustatyta vertė, ieškovei reikės gauti papildomų lėšų vertės skirtumui sumokėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė, siekdama teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jos turtinę padėtį ir tai, kad ieškovė per nuo 2014 m. gruodžio mėn. trunkantį bylinėjimąsi negalėjo suplanuoti lėšų, skirtų papildomai kompensacijai išmokėti. Be to, nuo skundžiamo sprendimo, kuriuo iš ieškovės priteista kompensacija, priėmimo (2017-08-22) praėjo beveik vieneri metai, t. y. tiek laiko, kiek ieškovė ir prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria, tenkinus atsakovų prašymą, iš ieškovės priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos kompensacijos sumos (65 336,03 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi ieškovė iš esmės argumentuoja nagrinėjamo ginčo specifika, t. y. aplinkybėmis, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiški šalis siejančios prievolės apimtis, ieškovė neatsisakė sumokėti atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą. Ieškovės pozicija, kad tokio pobūdžio bylose dėl ginčo specifikos palūkanos nepriteistinos, paneigia kasacinio teismo praktika, pagal kurią procesinių palūkanų priteisimas tokio pobūdžio bylose yra galimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, yra pasisakęs, jog žemės sklypo savininko nesutikimas su jam pasiūlytu atlyginimu ir institucijos kreipimosi į teismą faktas patvirtina, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, taigi tinkamai neįvykdė savo pareigos. Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, jog aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, kad institucija, paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti žemės sklypo savininkui ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti jam už šios galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 65 336,03 Eur kompensaciją, atsakovai buvo pareiškę prašymą priteisti procesines palūkanas nuo priteistos kompensacijos dalies, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti (CK 6.37 str. 2 d.).
Dėl nuostolių atlyginimo
Atsakovai J. G. ir H. G. nagrinėjamoje byloje buvo pareiškę reikalavimą priteisti iš ieškovės nuostolius, kurie, atsakovų vertinimu, atsirado ieškovei akivaizdžiai vilkinant ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. 2016-12-06 reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovai šį reikalavimą perleido G. G., kuris Vilniaus apygardos teismo žodine 2016-12-07 nutartimi įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Pasak trečiojo asmens, tuo atveju, jei ieškovė nebūtų vilkinusi žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, ginčo žemės sklypas galėjo būti visuomenės poreikiams paimtas dar 2008 m. lapkričio mėn. Dėl šios priežasties skirtumą tarp žemės sklypo verčių, nustatytų 2008-11-11 datai (708 000 Eur) ir 2014-10-07 datai (309 000 Eur), prašė priteisti iš ieškovės, kaip dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) trečiojo asmens patirtą nuostolį. Toks trečiojo asmens reikalavimas yra nepagrįstas. Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektas vykdomas dešimtmečiais, jį įgyvendinant visuomenės poreikiams buvo paimamas didelis privačių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, kiekis, projekto įgyvendinimo metu reikalinga atlikti įvairias teisės aktuose nustatytas procedūras, įsisavinti Europos Sąjungos lėšas ir kt. Dėl vykdomo projekto apimties ir sudėtingumo ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra objektyviai turėjo užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą.Atsakovams priklausiusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta 2008-04-09 ir būtent nuo šios datos, vadovaujantis tuo metu galiojančia Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalies redakcija, atsakovai, kaip žemės savininkai, nebeturėjo teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą. Tai reiškia, kad iki 2008-04-09 atsakovai galėjo savo nuožiūra realizuoti žemės sklypą. Kadangi per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. žemės sklypo kaina negalėjo esmingai pasikeisti, todėl atsakovai turėjo galimybę realizavę žemės sklypą gauti jų norimą kainą už šį sklypą. Nuo 2008-11-11 iki 2010-02-10 sklypo vertė sumažėjo nuo 709 000 Eur iki 243 280,81 Eur, t. y. beveik tris kartus. Toks kainos pasikeitimas per kiek daugiau nei metus laiko rodo buvus neobjektyviai susiformavusias sklypų kainas. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymas laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki 2010-02-10, atsižvelgiant į vykdomo projekto apimtį ir sudėtingumą, kolegijos vertinimu, nelaikytinas pernelyg ilgu ar nepateisinamu. Nuo 2010-02-10 iki 2014-10-07 žemės sklypo kaina padidėjo nuo 243 280,81 Eur iki 308 616,84 Eur ir šis kainų pokytis teismo buvo įvertintas žemės sklypo savininkų naudai, nustatant 308 616,84 Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Buvę žemės sklypo kainos svyravimai nesudaro pagrindo priteisti žemės sklypo savininkams aukščiausios kada nors buvusios žemės sklypo kainos. Nenustačius žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vilkinimo laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki 2010-02-10, nėra pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo savininkams priklauso papildoma kompensacija, siejama su trečiojo asmens nurodytu žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vilkinimu, o žemės sklypo rinkos vertės pokytis laikotarpiu nuo 2010-02-10 iki 2014-10-07 buvo įvertintas nustatant atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį. Nėra pagrindo tenkinti ir trečiojo asmens reikalavimo kaip nuostolius priteisti bankui sumokėtas palūkanas pagal tarp atsakovo J. G. ir AB ,,Citadele“ banko sudarytą kredito sutartį. Atsakovo (kredito gavėjo) pareiga vykdyti kredito sutartį ir mokėti bankui sutartas palūkanas už naudojimąsi paskola nėra susijusi su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, ji turėjo būti vykdoma nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams ar ne. Kaip minėta, žemės sklypo savininkai iki 2008-04-09 galėjo realizuoti žemės sklypą ir gautomis lėšomis padengti kreditą. Nepaisant to, atsakovas J. G. 2007-08-22 kredito sutarties pakeitimu, t. y. jau po to, kai neginčija žinojęs, jog žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams, padidino kredito sumą. Pats kreditas nebuvo skirtas žemės sklypui pirkti. Nors trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad įsigytame žemės sklype atsakovai ketino vykdyti komercinę veiklą, o ieškovei priėmus sprendimą paimti šį sklypą paimti visuomenės poreikiams, atsakovai prarado galimybę realizuoti tokius ketinimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokius žemės sklypo savininkų ketinimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
Atsakovai J. G. ir H. G. apeliacinį skundą padavė dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės ir atsakovo AB ,,Citadele“ banko patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų J. G. ir H. G.. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017), sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovų J. G. ir H. G.) nėra teisingas.Teismo priteistas išlaidas sudaro šalių patirtos išlaidos, skirtos teismo ekspertizei apmokėti. Teismo ekspertizės buvo skirtos siekiant nustatyti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę tam, kad būtų nustatytas teisingas atlyginimo dydis už šį sklypą. Pareiga nustatyti teisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį tenka ieškovei. Teismo ekspertizės buvo skirtos dėl to, kad ieškovė šios pareigos tinkamai neįvykdė. Teismo ekspertizės metu buvo nustatyta didesnė paimamo žemės sklypo vertė, nei prašė ieškovė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių patirtas išlaidas, skirtas ekspertizei apmokėti, turi atlyginti ieškovė (CPK 93 str. 4 d.). Todėl teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinama, ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – iš ieškovės atsakovui J. G. priteisiama 1 000 Eur, sumokėtų už ekspertizę, atsakovui AB ,,Citadele“ bankui – 1 800 Eur, sumokėtų už ekspertizę, trečiajam asmeniui G. G. – 800 Eur, sumokėtų už ekspertizę. Atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 5 d.).
Dėl procesinės bylos baigties
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais nėra, todėl sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas. Patikslinama tik teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas – panaikinama teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų J. G. ir H. G. lygiomis dalimis ieškovei priteista po 900 Eur, atsakovui AB ,,Citadele“ bankui po 900 Eur ir valstybei po 11,87 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – iš ieškovės atsakovui J. G. priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui G. G. – 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui AB ,,Citadele“ bankui – 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas AB ,,Citadele“ bankas apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 89-90). Nepaisant to, kad atsakovas AB ,,Citadele“ bankas pateikė du atsiliepimus į apeliacinius skundus, prašomos priteisti išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, juolab kad ta pati advokatė atstovavo atsakovą ir pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties atsakovui priteisiama dalis jo prašytų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur iš ieškovės ir 200 Eur iš trečiojo asmens G. G. (CK 93 str. 1 d., 98 str., 302 str.). Kadangi atsakovų J. G. ir H. G. apeliacinis skundas tenkintas, todėl iš jų atsakovui AB ,,Citadele“ bankui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų J. G. ir H. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, atsakovui AB ,,Citadele“ bankui ir valstybei ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), trečiajam asmeniui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų), atsakovui akcinei bendrovei ,,Citadele“ bankui (juridinio asmens kodas 112021619) 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui akcinei bendrovei ,,Citadele“ bankui (juridinio asmens kodas 112021619) iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės 200 Eur (du šimtus eurų) ir iš trečiojo asmens G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.