Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (A. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., būdamas 2008–2012 metų kadencijos Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys, 2008 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) posėdyje davęs priesaiką, veikdamas tyčia, žinodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) bei kitų įstatymų reikalavimus, kad, vadovaujantis 1994 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) statuto (toliau – ir statutas) Nr. I-399 9 straipsnio 1 punktu, (duomenys neskelbtini) narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų (duomenys neskelbtini), komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 18 straipsnio 1 dalimi draudžiama (duomenys neskelbtini) nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams; (duomenys neskelbtini) narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus; 111 straipsnio 4 dalimi (duomenys neskelbtini) nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims;

taip pat vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu valstybės politikas viešajame gyvenime pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4 straipsnio 1 dalies 5 punktu valstybės politikas viešajame gyvenime elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jo,

veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario priesaiką ir nurodytų teisės aktų reikalavimus, 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną bei laiku, (duomenys neskelbtini) pastate Vilniuje, (duomenys neskelbtini), frakcijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, neturėdamas tam teisėto pagrindo, įgijo ir laikė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. paliktą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą ir, siekdamas neteisėtų padarinių, kurių norėjo, t. y. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdžiuose užregistruoti kaip posėdyje tariamai dalyvaujantį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narį L. K. ir už jį balsuoti, minėtą svetimą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. pažymėjimą neteisėtai panaudojo 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdžių metu, registruodamasis ir balsuodamas už Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narį L. K., suklastojo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių elektroninio balsavimo ir elektroninės registracijos protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybei, o būtent:

jis 2010 m. sausio 14 d. 10.31.48 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.31.48 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10.31.48 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje už „Biudžetinių įstaigų įstatymo“ pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1518 (2)) dėl 4 straipsnio 5 dalies Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. S. pataisos, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam projektui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.31.48 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10.57.17 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.57.17 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10.57.17 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje už „Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ įstatymo projektą (Nr. XIP-812 (2)) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10.57.17 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 11.29.53 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 11.29.53 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 11.29.53 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje už „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ įstatymo projektą (Nr. XIP-1444 (2)) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 11.29.53 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.09.06 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.09.06 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.09.06 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje už „Pašarų įstatymo“ pakeitimo įstatymo projekto priėmimą (naują redakciją) (Nr. XIP-1184 (2)), pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam įstatymo pakeitimo projektui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.09.06 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.15.56 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.15.56 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12.15.56 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje už „Veterinarijos įstatymo“ pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1176) dėl pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams jį tobulinti po svarstymo stadijos, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam sprendimui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12.15.56 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 16.58.12 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 16.58.12 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 16.58.12 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje už „Akcizų įstatymo“ pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1570), „Akcizų įstatymo“ 2 straipsnio pakeitimo projektą (Nr. XIP-1571) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 16.58.12 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 17.26.15 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 17.26.15 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 17.26.15 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje už „Savaitės darbotvarkės tvirtinimą“ dėl savaitės (nuo 2010 m. sausio 18 d., 2010 m. sausio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiai darbotvarkei, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 17.26.15 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 10.10.05 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 10.10.05 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 10.10.05 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rytiniame posėdyje už posėdžio darbotvarkės tvirtinimą „Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1561ES ir įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją“, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam sprendimui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 10.10.05 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.02.40 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninio balsavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.02.40 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.02.40 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje už Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ (projektas ir išvada) priėmimą (Nr. XIP-1604), pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam nutarimui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.02.40 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.51.38 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninio balsavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.51.38 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16.51.38 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje už „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymo“ įstatymo pakeitimo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-571 (2)) dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narės D. K. šio nutarimo 1 straipsnio pataisos po svarstymo stadijos, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16.51.38 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 18.50.30 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninio balsavimo sistemoje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 18.50.30 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) posėdyje užsiregistravo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 18.50.30 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) vakariniame posėdyje už „Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ įstatymo projektą (Nr. XIP-1638) dėl pritarimo po pateikimo, pritardamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 18.50.30 val. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys L. K.,

tokiu būdu, A. S. kaltinamas tuo, kad būdamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario priesaiką ir anksčiau išvardintų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, neteisėtai įgijęs, laikęs ir 2010 m. sausio 14 d. bei 2010 m. sausio 19 d. iš viso 22 kartus panaudojęs Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario L. K. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (posėdžio dalyvio kortelę), tokiu būdu suklastojęs nurodytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių registracijos ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių balsavimo protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais savo veiksmais pažemino bei diskreditavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nario vardą, sumenkino Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to Lietuvos Respublikos valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Konstatavęs, kad A. S. atliko kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. neteisėtai balsavo kaltinime nurodytomis datomis, laiku ir būdais, teismas taip pat bandė vertinti ir tokių neteisėtų veiksmų atsiradimo faktines aplinkybes. Nors šių aplinkybių nustatymas tiesiogiai nedaro įtakos asmens objektyviesiems nusikaltimo sudėties požymiams, tačiau yra reikšmingos, nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, o būtent, šiuo konkrečiu atveju veikos tikslus ir motyvus.

Bandydamas pagrįsti (pateisinti) savo motyvus dėl galimo (ne)teisėtumo A. S. veiksmuose, teismas konstatavo tokias aplinkybes, kurios niekada objektyviai nebuvo įvykusios, o būtent, nepagrįstai interpretavo ir susiejo tarpusavyje kaltinamojo bei liudytojo L. K. parodymus. Toks teismo vertinimas ir padarytos išvados yra neteisingos, jas paneigia surinkta bylos medžiaga.

Tam, kad būtų konstatuoti piktnaudžiavimo tarnyba veikos požymiai, būtina nustatyti ne tik formalųjį, bet ir materialiuosius tokios veikos pavojingumo kriterijus, t. y. padarinius. Remiantis teismų praktika bei jau minėta (duomenys neskelbtini) išvada akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių, jog A. S. veiksmai nesudaro piktnaudžiavimo tarnyba materialaus kriterijaus – didelės neturtinės žalos padarymo. Teismo eliminuotas didelės žalos požymis yra aiškiai neteisingų faktinių aplinkybių konstatavimo padarinys.

Kaltinimo nurodytos (duomenys neskelbtini) išvados ištraukos dėl nustatytų pažeidimų yra teisinis situacijos vertinimas Konstitucijos, bet ne Baudžiamojo kodekso prasme. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip byloje konstatuota materiali neturtinės žalos padarymo išraiška baudžiamajame procese, kadangi tokiu atveju inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai preziumuojami, bet ne įrodinėjami Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka.

Nagrinėjamoje situacijoje baudžiamosios atsakomybės taikymas A. S. akivaizdžiai perteklinis.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Tai reiškia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, no. 10590/83, judgement of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001 ir kt.).

Dėl įrodymų vertinimo

Prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei BPK 305 straipsnio reikalavimų pažeidimo prieštarauja priimto nuosprendžio turiniui.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Pirmosios instancijos teismas, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažinęs įrodymais bei juos vertinęs, nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių.

Kartu pažymėtina, jog nebuvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos.

Tai, kad teismas surinktus byloje duomenis įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliacinį skundą parašęs prokuroras, nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 2 dalį

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pripažino, kad A. S. veiksmuose nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – tyčios elemento, t. y. nenustatė jį supratus, jog daromi veiksmai yra nusikalstami. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nebuvo BK 302 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto būtino požymio – padarytos didelės žalos, taigi A. S. veiksmuose nenustatė visų būtinų jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymių ir A. S. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Pagal baudžiamosios teisės teoriją nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Tarp nusikaltimo sudėties požymių galima išskirti atskiras požymių grupes, apibūdinančias vidinę bei išorinę nusikaltimo padarymo puses. Šios požymių grupės įvardijamos kaip nusikaltimo sudėties elementai – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Kai bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų nėra, veika negali būti pripažinta nusikaltimu.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, <...>, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tokiais veiksmais padarė didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog kaltinimas dėl neteisėto dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo neturint teisėto pagrindo nepasitvirtino. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išteisindamas A. S. pagal BK 302 straipsnio 2 dalį.

A. S. pateikto kaltinimo esmė yra ta, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo bei laikė (duomenys neskelbtini) nario L. K. frakcijos patalpose paliktą (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą ir, siekdamas neteisėtų padarinių, kurių norėjo, t. y. (duomenys neskelbtini) posėdžiuose užregistruoti kaip posėdyje tariamai dalyvaujantį (duomenys neskelbtini) narį L. K. ir už jį balsuoti, minėtą svetimą pažymėjimą neteisėtai panaudojo 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. vykusių (duomenys neskelbtini) posėdžių metu.

Neginčijamas faktas, kad A. S. jam nepriklausantį kito asmens vardu išduotą (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą įgijo, laikė ir panaudojo.

Atkreipiamas dėmesys, jog A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme šio fakto neneigė ir nurodė išsamius tokio savo elgesio motyvus. Jis paaiškino, kad L. K. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą paėmė ir panaudojo, t. y. kaltinime nurodytomis dienomis prisiregistravo (duomenys neskelbtini) posėdžiuose ir balsavo už juose svarstytus klausimus paties L. K. prašymu; jokių kaltinime nurodytų dokumentų neklastojo ir tokio tikslo neturėjo, taip balsuodamas vadovavosi susiklosčiusia praktika (duomenys neskelbtini), nes buvo priimta už nesantį frakcijos narį (kolegą) balsuoti; žinojo, kad tokie veiksmai gali būti svarstomi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) komisijoje, gali būti pritaikyta drausminė atsakomybė, tačiau balsuodamas jis išreiškė vieningą frakcijos valią.

Tokie išteisintojo parodymai atitinka kitų liudytojų – (duomenys neskelbtini) narių L. K., L. K., D. M., J. S. ir kitų darbuotojų V. V., J. M., A. G. parodymus apie susiklosčiusią praktiką (duomenys neskelbtini), kai posėdžiuose balsuojama ir kitų (duomenys neskelbtini) narių vardu. Liudytojai L. K., L. K., D. M., J. S. taip pat patvirtino išteisintojo nurodytą aplinkybę dėl frakcijos posėdyje svarstytinų klausimų aptarimo ir vieningos frakcijos pozicijos derinimo, balsavimo tvarkos.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų liudytojų nurodytas aplinkybes. Priešingai, jas objektyviai patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl teismo nuosprendyje išdėstytų A. S. ir liudytojo L. K. parodymų vertinimo.

Prokuroras viso proceso metu bandė įrodyti, kad paskutiniame frakcijos posėdyje, kuriame dalyvavo L. K., sausio 14 d. ir sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) posėdžių darbotvarkė nebuvo žinoma, todėl narių pozicija dėl balsavimo nebuvo derinama ir niekas iš posėdyje dalyvavusių liudytojų nepatvirtino girdėjęs L. K. pranešimą, jog jis išvyksta ir palieka savo (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą, kad už jį būtų balsuojama sausio mėnesio posėdžiuose. Prokuroro teigimu tokia situacija įrodo, jog L. K. ir A. S. iš anksto susitarė, kad pastarasis balsuos už L. K.. Taigi prokuroro nuomone teismas be pagrindo vadovavosi išteisintojo ir šio liudytojo parodymais, nes jie melagingi.

Tokie prokuroro teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs.

Byloje objektyviai nustatyta, kokiomis dienomis L. K. nebuvo Lietuvoje, t. y. keliavo. Teisme apklausti liudytojai nepaneigė, kad ginčijamas frakcijos posėdis 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo ir L. K. jame dalyvavo. Vien ta aplinkybė, jog dalis jų neprisiminė, kaip L. K. pranešė apie savo išvykimą ir paliko savo (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą frakcijoje ar perdavė konkrečiam asmeniui, kad už jį balsuotų, kaip nurodė prokuroras, neįrodo, jog L. K. frakcijos posėdyje nedalyvavo ir garsiai neišreiškė frakcijos nariams paliekantis kortelę tuo tikslu, kad už jį būtų balsuojama.

Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos išteisintojo naudai, laikoma nepaneigta aplinkybė, kad toks frakcijos posėdis 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje įvyko.

Kaip pagrįstai konstatavo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, liudytojai D. M., L. K., J. M. ir J. S. patvirtino buvus faktą dėl frakcijos narių susitarimo vieningai balsuoti plenariniuose posėdžiuose. Dėl to nėra pagrindo netikėti išteisintojo A. S. ir liudytojo L. K. parodymais, jog būtent tokio susitarimo vedamas A. S. pasinaudojo L. K. pažymėjimu, užregistruojant jį kaltinime nurodytuose (duomenys neskelbtini) posėdžiuose ir už jį balsuojant už teisės aktų projektus, pastarajam juose nedalyvaujant.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Priešingai, bylos duomenys nepatvirtina to, kad A. S. balsavo už kitą (duomenys neskelbtini) narį, turėdamas kitų ketinimų, nei išreikšti šio (duomenys neskelbtini) nario poziciją dėl svarstomų klausimų. Neįrodyta aplinkybė, jog tarp abiejų (duomenys neskelbtini) narių A. S. ir L. K. buvo kitokio pobūdžio susitarimas, t. y. siekimas nuslėpti L. K. nedalyvavimą (duomenys neskelbtini) posėdžiuose, kad jam nebūtų taikyta piniginė sankcija.

Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo procese itin kruopščiai tyrė ir tikrino byloje surinktus duomenis, aiškindamasis balsavimo tvarką bei paties A. S. savo veiksmų vertinimo aplinkybes.

Išteisintasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad, balsuodamas L. K. vardu išduotu (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimu, suprato darantis drausminį nusižengimą, už kurį pagal (duomenys neskelbtini) statutą gali grėsti tik įspėjimas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokius A. S. parodymus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nes juos objektyviai patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai rėmėsi išteisintojo A. S. ir teisme apklaustų liudytojų parodymais apie (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią praktiką balsuoti už kolegas.

Teismas pagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) statuto 111 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatytas įpareigojimas (duomenys neskelbtini) nariui balsuoti asmeniškai, uždraudžiant balso teisę perduoti kitiems asmenims. Iš tokios įstatymo formuluotės akivaizdu, jog L. K., sudaręs galimybę pasinaudoti savo balso teise kitam (duomenys neskelbtini) nariui – A. S., o pastarasis 11 kartų balsuodamas L. K. vardu nesilaikė (duomenys neskelbtini) narių veiklą reglamentuojančio akto reikalavimų ir valstybės politikui nustatytų elgesio standartų (2010 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) komisijos išvada, 2 t., 143–145 b. l.).

Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, pirmosios instancijos teismas, pasisakęs apie nusikalstamos veikos, kuria kaltintas A. S., pavojingumą, jį išteisino ne dėl to, kad ši veika nepavojinga, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o nesant veikoje vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltės.

Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, jog jis supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, <...>, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką ir nori taip elgtis.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad dokumentas įgytas, esant asmens, kuriam šis dokumentas priklausė, leidimui šį dokumentą naudoti kitiems asmenims paties savininko interesais, nėra pagrindo teigti, jog dokumentas buvo neteisėtai įgytas, laikomas ar naudojamas. Kaip teisingai nurodė teismas, tik laikinas, su savininko žinia ir leidimu dokumento paėmimas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, negali būti laikomas neteisėtu šio dokumentu įgijimu.

Dokumento panaudojimas neturint teisėto pagrindo suprantamas kaip kaltininko aktyvūs veiksmai, kai panaudojant minėtą dokumentą sukuriami tikrovės neatitinkantys dokumentai. Taigi dokumento panaudojimo neteisėtumas vertinamas pagal kilusias pasekmes, jų pavojingumą ir reikšmę, pažeidus tokių dokumentų naudojimo tvarką. Šiuo atveju dėl formalaus dokumento panaudojimo, nesant nusikalstamai veikai reikalingo pavojingumo lygio, nenustatęs atitinkamo dydžio žalos ar kitokių esminių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks panaudojimo neteisėtumas negali būti laikomas nusikalstamu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę tuos veiksmus padariusiam asmeniui, t. y. A. S..

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. S. veiksmuose nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – tyčios elemento, nes nenustatyta jį supratus, kad daromi veiksmai yra nusikalstami ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Šią išvadą teismas skundžiamame nuosprendyje pagrindė išsamiai išanalizuotais A. S., liudytojų L. K., D. M., L. K., J. M. ir J. S. parodymais, (duomenys neskelbtini) posėdžių vaizdo įrašų medžiaga, ištirtais rašytiniais įrodymais, registracijos ir balsavimo protokolais, dokumentų apžiūros protokolais, pateikta informacija iš kelionių agentūros apie skrydžio datą ir laiką bei iš (duomenys neskelbtini) partijos apie frakcijos protokolų saugojimo aplinkybes, (duomenys neskelbtini) komisijos išvada dėl (duomenys neskelbtini) nario L. K. veiksmų įvertinimo, (duomenys neskelbtini) išvada dėl (duomenys neskelbtini) nario A. S. veiksmų atitikties Konstitucijai, elektroninės balsų skaičiavimo sistemos naudojimo instrukcija bei kitais įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde tendencingai vertinami byloje apklaustų atskirų liudytojų parodymai, siekiant neva pagrįsti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes.

Skundžiamame nuosprendyje iš esmės tinkamai įvertinta ši įrodymų rūšis. Vien ta aplinkybė, jog liudytojai susiję su išteisintuoju, negali būti laikoma kaip leidžianti abejoti tokių liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu.

Liudytojų parodymai vertinami kaip nepatvirtinantys kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių.

Be to, A. S. veikoje nėra ir kito būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarytos didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

BK 302 straipsnio 2 dalies prasme žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui yra didelė, kai nukentėjusiesiems padaroma turtinė ir (ar) neturtinė žala. Faktą, ar žala yra didelė, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į turtinės ir (ar) neturtinės žalos pobūdį bei turinį, pažeistų vertybių svarbą, žalos pašalinimo galimybes, žalai sumažinti taikytų prevencinių priemonių mastą bei išlaidas ir pan.

Nurodydamas, jog A. S. padarė didelės žalos valstybei, apeliantas teigė, kad išteisintasis siekė melagingai atvaizduoti nebūtą juridinį faktą teisės aktų priėmimo procese, pagrindžiant melagingas aplinkybes, t. y. atvaizduoti L. K. buvimą balsavimo protokoluose ir (duomenys neskelbtini) posėdžiuose, siejant šiuos veiksmus su viso mėnesinio atlyginimo gavimu.

Tokie prokuroro teiginiai atmetami kaip nepagrįsti, nes jų nepatvirtina objektyviai nustatytos faktinės aplinkybės.

Ištyrusi bylos įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintojo padaryti veiksmai, L. K. vardu prisiregistruojant ir balsuojant už teisės aktų projektus, nesukėlė pavojingų padarinių ir nebuvo tiek pavojingi, jog būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog tarp L. K. ir A. S. buvo susitarimas pastarajam balsuoti (duomenys neskelbtini) posėdžiuose, kai L. K. yra išvykęs. Nurodęs tokią aplinkybę, prokuroras darė tik prielaidą, kad toks susitarimas galėjo būti, L. K. siekiant išsaugoti visą savo mėnesinį atlyginimą. Jau minėta, jog teisme apklausti frakcijos nariai negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti tokį susitarimą galėjus būti.

Kita vertus, visi jie vienodai nurodė, kad buvo praktika, nesant (duomenys neskelbtini) posėdyje kuriam nors frakcijos nariui, turint jo pažymėjimą, balsuoti už jį. Jokio asmeniško to asmens kreipimosi nė vienam frakcijos nariui nereikėjo.

Šiuo atveju prokuroras neteisus teigdamas, kad nepatvirtintas faktas dėl vieningo frakcijos narių balsavimo (duomenys neskelbtini). Aptarti liudytojų parodymai taip pat rodo, jog frakcijoje buvo nerašyta taisyklė (duomenys neskelbtini) posėdžiuose balsuoti vieningai. Taigi toks kito frakcijos nario politinės valios išreiškimas negalėjo pažeisti (duomenys neskelbtini) posėdyje nedalyvavusio (duomenys neskelbtini) nario interesų ir padaryti jam kokios kitos žalos.

Prokuroro teiginiai dėl didelės žalos valstybei ir Seimui kaip valdžios institucijai padarymo, teisėjų kolegijos nuomone, nėra įtikinami.

Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

Taigi vienas iš pagrindinių kriterijų, sprendžiant apie konkrečios veikos pavojingumą, yra padarinių (žalos) rūšis ir dydis. Nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais šie padariniai būna labai įvairūs ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme neįmanoma. Kitais atvejais pavojingi padariniai laiko aspektu yra atitolę nuo juos sukėlusios pavojingos veikos, todėl tokių veikų padarinių kaip būtino jų sudėties požymio įtvirtinimas įstatyme (ir laukimas jų realioje tikrovėje) nepagrįstai nutolintų ar apskritai sumažintų galimybes tokias veikas kvalifikuoti kaip baigtas, nors neretai jau pats kaltininko veikimas ar neveikimas savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo ar neveikimo padarinių yra pagrindas veiką kriminalizuoti.

Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini, konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą.

Byloje nustatyta, kad A. S. veiksmais nebuvo kėsintasi į valdymo tvarką ar (duomenys neskelbtini) normalią veiklą; jis balsavo už kitą (duomenys neskelbtini) narį, siekdamas išreikšti šio (duomenys neskelbtini) nario poziciją dėl svarstomų klausimų; pastarojo teisės nepažeistos, nes tai padaryta jo paties prašymu; paaiškėjus šiai aplinkybei, niekas neinicijavo perbalsavimo; L. K. ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių nesukelta; byloje nėra nukentėjusiųjų, nepareikštas joks civilinis ieškinys.

Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, įstatymų leidėjas siekė apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje numatytos sankcijos taikytinos tada, kai, suklastojant dokumentus, tam neteisėtai panaudojant kito asmens dokumentą, apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos (nagrinėjamoje byloje – (duomenys neskelbtini)) veiklą. Šiuo atveju to nebuvo nustatyta.

Kadangi (duomenys neskelbtini) nario L. K. pažymėjimo panaudojimas, patvirtinant tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, nesukėlė BK 302 straipsnio 2 dalyje nurodytų padarinių, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, išteisinant A. S. pagal BK 302 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad, 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) posėdžiuose balsuodamas už L. K., suklastojo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narių elektroninio balsavimo bei elektroninės registracijos protokolus ir taip padarė didelės žalos valstybei.

Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai susiję su valstybei padarytos žalos dydžio vertinimu, akcentuojant kaltinime išvardintas pasekmes.

Nesutikdamas su A. S. išteisinimu, prokuroras apeliaciniame skunde išsamiau neanalizavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų dėl jo išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir deklaratyviai prašė jį pripažinti kaltu.

Dėl šios kaltinimo dalies A. S. išteisinęs, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą ir pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, pagrindžiančių A. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu.

BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Pagal teismų praktiką dokumento suklastojimo ar disponavimo juo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006). Kitose bylose nurodyta, kad tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, taip pat teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus.

Nagrinėjamu atveju aktualus dokumento suklastojimas.

Nustatyta, kad A. S., 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) posėdžiuose panaudojęs (duomenys neskelbtini) nario L. K. (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą, kuris yra priemonė (duomenys neskelbtini) nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį (duomenys neskelbtini) balsavimo sistemoje identifikuojami (duomenys neskelbtini) nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje 11 kartų užsiregistravo (duomenys neskelbtini) nario L. K. vardu ir 11 kartų už jį balsavo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. S. inkriminuojamas ne oficialių normatyviniuose aktuose numatytų dokumentų – (duomenys neskelbtini) posėdžių protokolų, o (duomenys neskelbtini) statute nenumatytų dokumentų – (duomenys neskelbtini) narių registracijos ir balsavimo protokolų suklastojimas. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, jog (duomenys neskelbtini) statuto 122 straipsnyje (duomenys neskelbtini) narių registracijos duomenys bei balsavimų rezultatai neįvardijami kaip dokumentai.

Nagrinėjamos bylos kontekste BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika, taikydama BK 300 straipsnį, dokumento sąvoką formuluoja panašiais požymiais, kaip ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2009). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas tekstas be parašo ir antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas, jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-263/2010, 2K-426/ 2010, 2K-235/2014).

Kaltinime nurodyti protokolai laikomi dokumentais BK 300 straipsnio prasme.

Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia klastojantis tikrą dokumentą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2010, 2K-608/2010, 2K-559/2011). Pažymėtina, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik asmens parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant; aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą; siekiamą rezultatą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

Byloje nustatyta, kad A. S. balsavo už kitą (duomenys neskelbtini) narį, siekdamas išreikšti jo valią (duomenys neskelbtini) posėdyje svarstytinais klausimais. Bylos duomenys nepatvirtina, kad A. S. balsavo už kitą (duomenys neskelbtini) narį, turėdamas kitų ketinimų, nei išreikšti šio (duomenys neskelbtini) nario poziciją dėl svarstomų klausimų. Jau minėta, jog neįrodyta aplinkybė tarp abiejų (duomenys neskelbtini) narių A. S. ir L. K. buvus kitokio pobūdžio susitarimą.

Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žalos arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012).

Nagrinėjama veika glaudžiai susijusi su jau aptarta veika, numatyta BK 302 straipsnio 2 dalyje, kurią aptariant pasisakyta dėl veikos pavojingumo. Išdėstyti teisėjų kolegijos argumentai taikomi ir šiai veikai, todėl nekartojami.

Teisėjų kolegijos nuomone, negali būti pripažinta, jog A. S. balsavimas už kitą (duomenys neskelbtini) narį, t. y. dar vieno balso atidavimas, buvo reikšmingas ir sukėlė teisinių padarinių. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad, paaiškėjus šiai aplinkybei, niekas neprašė perbalsuoti už anksčiau svarstytus teisės aktų projektus. Taigi nei valstybei, nei L. K. nebuvo sukelta teisiškai reikšmingų padarinių.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali ir reikalauja nustatyti dėl veikos kilusius padarinius.

Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad išteisintasis A. S., balsuodamas už kitą (duomenys neskelbtini) narį, nepadarė didelės žalos valstybei, jo veiksmai nebuvo nukreipti pakeisti (duomenys neskelbtini) priimamus sprendimus, pateikti melagingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) nario, už kurį buvo balsuojama, poziciją, neteisėtai pasinaudoti užfiksuotais balsavimų ar (duomenys neskelbtini) narių registracijos duomenimis ar padaryti kitus tyčinius nusikalstamus veiksmus, sumenkinti (duomenys neskelbtini) autoritetą ar kitaip padaryti valstybei ar kitoms institucijoms ar asmenims žymios žalos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog A. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to jį išteisinęs, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

A. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimo, kad, būdamas 2008–2012 m. kadencijos (duomenys neskelbtini) narys ir 2008 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) posėdyje davęs priesaiką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d., pasinaudodamas kito (duomenys neskelbtini) nario L. K. pažymėjimu bei siekdamas neteisėtų padarinių, 11 kartų užregistravo jį kaip (duomenys neskelbtini) posėdyje dalyvaujantį asmenį ir tiek pat kartų už jį balsavo. Tokiu būdu A. S. suklastojo (duomenys neskelbtini) narių elektroninio balsavimo bei elektroninės registracijos protokolus ir tokiais veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) statuto 9 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė (duomenys neskelbtini) nario priesaiką, diskreditavo (duomenys neskelbtini) nario vardą ir sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinimas A. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl kurio jis taip pat išteisintas, susijęs su kaltinimu pagal BK 302 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Pripažinęs, kad A. S. veiksmuose nėra šių nusikaltimų sudėties, bei išanalizavęs (duomenys neskelbtini) nario veiklą reglamentuojančių įstatymų turinį ir nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. S. nepiktnaudžiavo tarnyba.

Apeliaciniame skunde prašydamas nuosprendį dėl A. S. išteisinimo panaikinti bei pripažinti jį kaltu dėl visų trijų nusikalstamų veikų, prokuroras išsamiau neanalizavo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų dėl A. S. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir deklaratyviai prašė jį pripažinti kaltu.

Nesutikdamas su A. S. išteisinimu, prokuroras apeliaciniame skunde akcentavo tik valstybei padarytos žalos dydį, t. y. kilusius padarinius, kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino. Prokuroro nuomone, A. S. siekė nuslėpti kitą (duomenys neskelbtini) narį L. K. nebuvus posėdžių salėje, o ne išreikšti šio (duomenys neskelbtini) nario poziciją dėl svarstomų klausimų. Prokuroro teigimu, būtent šis A. S. tyčinės nusikalstamos veikos motyvas yra aiškiai priešingas teisei, savanaudiškas, nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) nario pareigomis, duota priesaika ir rodo tyčinį piktnaudžiavimą (duomenys neskelbtini) nario pareigomis, taip padarant didelės žalos kaltinime nurodytoms vertybėms – A. S. pažemino bei diskreditavo (duomenys neskelbtini) nario vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Būtent tokius padarinius konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) narių L. K. bei A. S., kuriems pradėtos apkaltos bylos, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prokuroras nurodė, kad kilę padariniai akivaizdžiai įrodo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dėl to padaryta didelės žalos valstybei. A. S. veiksmai negali būti laikomi mažiau pavojingi dėl (duomenys neskelbtini) tradicijos balsuoti vieniems už kitus. Pirmosios instancijos teismas šios (duomenys neskelbtini) išvados nepaneigė. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo A. S. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ir jį išteisinti.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais bei kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, jog toks asmuo, veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu, pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aptartus BK 302 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį atitinkančius veiksmus A. S. atliko, būdamas (duomenys neskelbtini) narys. Tai leidžia teigti, kad jis tokiu būdu pažeidė iš teisės akto jam kylančias pareigas – Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriuose numatyta pareiga laikytis valstybės politiko veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų bei privačių interesų konflikto, kenkti (duomenys neskelbtini) nario ar (duomenys neskelbtini) reputacijai ir autoritetui, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kaltinime nurodytos iš (duomenys neskelbtini) statuto nuostatų kildinamos pareigos (duomenys neskelbtini) nariui nebuvo pažeistos. A. S. nepažeidė jam inkriminuoto (duomenys neskelbtini) statuto 18 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nes L. K. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimą panaudojo pagal paskirtį, t. y. balsuoti (duomenys neskelbtini) posėdžiuose. Už Statuto 111 straipsnio 4 dalies reikalavimo ((duomenys neskelbtini) nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims) pažeidimą atsako tik asmuo, kuris asmeniškai nebalsavo ir savo balso teisę perdavė kitiems asmenims, t. y. nagrinėjamu atveju toks kaltinimas galėtų būti reiškiamas L. K., bet ne A. S.. (duomenys neskelbtini) statuto 9 straipsnio 1 dalies, numatančios (duomenys neskelbtini) nario teisę balsuoti dėl svarstomų klausimų (duomenys neskelbtini), komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose, taip pat Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų bendro pobūdžio principų, susijusių su politiko elgesiu viešajame gyvenime, pažeidimai nagrinėjamu atveju padaryti, tačiau ne kiekvienas pažeidimas turi būti kriminalizuojamas, juo labiau kad už tokius pažeidimus numatyta atsakomybė pačiame (duomenys neskelbtini) statute ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) komisija pasiūlė už nesąžiningą balsavimą A. S. įspėti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. S. veikoje nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio – didelės žalos padarymo.

Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pasekmės – didelės žalos padarymas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui – yra būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymis. Pagal teismų praktiką didelė žala gali būti ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio. Atkreipiamas dėmesys, kad prokuroras apeliaciniame skunde akcentavo kaltinamojo neteisėtais veiksmais valstybei padarytą didelę neturtinę žalą.

BK 228 straipsnyje numatytu atveju neturtinio pobūdžio žala teismų praktikoje paprastai pripažįstama didele, jeigu ji padaroma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimu, darbo sutrikdymu. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai; nukentėjusiųjų skaičių; pareigūno padarytos veikos jų vertinimą; nusikalstamos veikos trukmę; kaltininko einamų pareigų svarbą; rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos; įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelės žalos valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

Byloje nustatyta, kad A. S. veiksmais nebuvo kėsintasi į valdymo tvarką ar normalią (duomenys neskelbtini) veiklą, jis balsavo už kitą (duomenys neskelbtini) narį, siekdamas išreikšti šio (duomenys neskelbtini) nario poziciją dėl svarstomų klausimų, pastarojo teisės nepažeistos, nes tai padaryta jo paties prašymu. Paaiškėjus šiai aplinkybei, niekas neinicijavo perbalsavimo, L. K. ar valstybei nesukelta teisiškai reikšmingų padarinių, byloje nėra nukentėjusiųjų, nepareikštas joks civilinis ieškinys.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S., būdamas valstybės politikas – (duomenys neskelbtini) narys, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai bei etiniai reikalavimai, nesilaikė politikų veiklos etikos principų ir tuo iš dalies pakenkė savo, kaip (duomenys neskelbtini) nario, reputacijai bei autoritetui. Apie tai buvo galima spręsti ne tik iš radijo ir televizijos laidų, spaudos antraščių bei jų turinio, bet ir po to sekusio jo asmenybės svarstymo (duomenys neskelbtini) komisijoje, apkaltos grėsmės bei politinės karjeros pabaigos. Tačiau priešingai, nei nurodė prokuroras, A. S. veiksmai, siekiant išreikšti kito (duomenys neskelbtini) nario valią, kai iš anksto žinoma jo pozicija dėl balsavimo posėdyje svarstomais klausimais, nors ir buvo padaryti pažeidžiant nustatytą tvarką, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

Skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad išteisintasis A. S. nenumatė ir nesiekė padaryti didelės žalos valstybei, jo veiksmai nebuvo nukreipti pakeisti (duomenys neskelbtini) priimamus sprendimus, pateikti melagingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) nario, už kurį buvo balsuojama, poziciją, neteisėtai pasinaudoti užfiksuotais balsavimų ar (duomenys neskelbtini) narių registracijos duomenimis ar padaryti kitus tyčinius nusikalstamus veiksmus, sumenkinti (duomenys neskelbtini) autoritetą ar kitaip padaryti valstybei ar kitoms institucijoms ar asmenims žymios žalos.

Atmetami kaip nepagrįsti prokuroro teiginiai, jog A. S. tokiais savo veiksmais pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipė tarnybos veiklos esmę bei turinį, pažemino bei diskreditavo (duomenys neskelbtini) nario vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip Tautos atstovybės, autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, t. y. padarė didelės neturtinės žalos Seimui bei valstybės interesams.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. S. veiksmų vertinimas, svarstant juos kitose institucijose, negali būti besąlyginis pagrindas šiuos veiksmus kvalifikuoti ir kaip nusikalstamus. Šių institucijų išvados vertinamos kartu su kitais bylos duomenimis, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus, iš jų ir būtinųjų kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių buvimą, tačiau jos negali būti lemiančiomis, nustatant kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę už jo padarytus veiksmus. Be kitų bylai svarbių duomenų atsižvelgiama ir į (duomenys neskelbtini) išvadą dėl kaltinamojo veiksmų, taip pat ir į (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą, svarstant leidimo patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn, klausimą (jų sprendimas, be kitų motyvų, sietinas ir su (duomenys neskelbtini) narių pozicija, vertinant kaltinamojo padarytų veiksmų pavojingumą bei galimybę juos laikyti nusikalstamais).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada, išteisinant A. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta. Apeliaciniame skunde nurodyti prokuroro argumentai ir motyvai, prašant šią nuosprendžio dalį panaikinti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.