Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2017-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-396/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-05-23Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-12-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2017-06-05Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-247-1035/2019Nutartis · 2019-02-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-05
Bylos Nr.
1A-218-396/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00110-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė, Viktoras Kažys
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Raimundas Jurka, Egidijus Losis, Raimondas Jurka

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-396/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00110-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.19.4.1.;1.2.29.1.3.;1.2.29.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,gynėjams advokatams Raimundui Jurkai, Egidijui Losiui,išteisintajam A. S. (A. S.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Vytauto Kukaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., būdamas 2008 – 2012 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys (toliau – ir Seimo narys), 2008 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) posėdyje davęs priesaiką, veikdamas tyčia, žinodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) bei kitų įstatymų reikalavimus, jog vadovaujantis 1994 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – ir Statutas) Nr. I-399 9 straipsnio 1 punktu, Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 18 straipsnio 1 dalimi draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams; Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus; 111 straipsnio 4 dalimi Seimo nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims; kad, vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, valstybės politikas viešajame gyvenime pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4 straipsnio 1 dalies 5 punktu valstybės politikas viešajame gyvenime elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jo, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir nurodytų teisės aktų reikalavimus, 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, Seimo pastate, esančiame Gedimino pr. 53, Vilniuje, frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, neturėdamas tam teisėto pagrindo, įgijo ir laikė Seimo nario L. K. paliktą Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672 (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Seimo balsavimo sistemoje identifikuojami Seimo nariai, ir siekdamas neteisėtų padarinių, kurių norėjo, t. y. Seimo posėdžiuose užregistruoti kaip posėdyje tariamai dalyvaujantį Seimo narį L. K. ir už jį balsuoti, minėtą svetimą Seimo nario L. K. pažymėjimą neteisėtai panaudojo 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių Seimo posėdžių metu, registruodamasis ir balsuodamas už Seimo narį L. K., taip suklastojo Seimo narių elektroninio balsavimo ir elektroninės registracijos protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei.

Kaltinime nurodomos šios veikos padarymo aplinkybės:

1.1. A. S. 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 31 min. 48 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 31 min. 48 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.2. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 31 min. 48 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1518 (2) dėl 4 straipsnio 5 dalies Seimo nario L. S. pataisos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 31 min. 48 sek., Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.3. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 57 min. 17 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 57 min. 17 sek., Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.4. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 57 min. 17 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIP-812 (2) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 57 min. 17 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.5. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 11 val. 29 min. 53 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 11 val. 29 min. 53 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.6. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 11 val. 29 min. 53 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (Nr. XIP-1444 (2) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 11 val. 29 min. 53 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.7. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 09 min. 06 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 09 min. 06 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.8. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 09 min. 06 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimą (naują redakciją) (Nr. XIP-1184 (2), pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo pakeitimo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 09 min. 06 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.9. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 15 min. 56 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 15 min. 56 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.10. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 15 min. 56 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1176) dėl pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams jį tobulinti po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam sprendimui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 15 min. 56 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.11. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 16 val. 58 val. 12 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 16 val. 58 val. 12 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.12. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 16 val. 58 val. 12 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, už Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1570), Akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektą (Nr. XIP-1571) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 16 val. 58 min. 12 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.13. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 17 val. 26 min. 15 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 17 val. 26 min. 15 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.14. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 14 d. 17 val. 26 min. 15 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, už savaitės darbotvarkės tvirtinimą dėl savaitės (nuo 2010 m. sausio 18 d., 2010 m. sausio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiai darbotvarkei, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 14 d. 17 val. 26 min. 15 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.15. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 10 val. 10 min. 05 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 10 val. 10 min. 05 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.16. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 10 val. 10 min. 05 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, už posėdžio darbotvarkės tvirtinimą Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1561ES ir įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam sprendimui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 10 val. 10 min. 05 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.17. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 02 min. 40 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 02 min. 40 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.18. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 02 min. 40 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados (projektas ir išvada) priėmimą (Nr. XIP-1604), pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam nutarimui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 02 min. 40 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.19. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 51 min. 38 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 51 min. 38 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.20. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 51 min. 38 sek. Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, už Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymo pakeitimo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-571 (2) dėl Seimo narės D. K. šio nutarimo 1 straipsnio pataisos po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 51 min. 38 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.21. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 18 val. 50 min. 30 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 18 val. 50 min. 30 sek. Seimo narių registracijos protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

1.21. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 19 d. 18 val. 50 min. 30 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-1638) dėl pritarimo po pateikimo, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. sausio 19 d. 18 val. 50 min. 30 sek. Seimo narių balsavimo protokolą, kuriame dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

1.22. Šiais veiksmais A. S., būdamas Seimo narys, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir išvardytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, neteisėtai įgijo, laikė ir 2010 m. sausio 14 d. bei 2010 m. sausio 19 d. iš viso dvidešimt du kartus panaudojo Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, taip suklastojo nurodytus Seimo narių registracijos ir balsavimo protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais savo veiksmais pažemino bei diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Vytautas Kukaitis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 3 000 Eur dydžio baudą.

2.1. Prokuroras skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje iš esmės teisingai atliko objektyvių duomenų (įrodymų) analizę ir jų vertinimą, tačiau nesivadovavo logikos dėsniais, įrodymus vertino selektyviai, atskirai vienus nuo kitų, taip sukūrė realiai neegzistavusias faktines aplinkybes ir remdamasis tokiomis prielaidomis neteisingai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino prieštaringus A. S. ir liudytojo L. K. parodymus. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, jog liudytojas L. K. pats perdavė A. S. savo Seimo nario pažymėjimą. Iš byloje esančių apklausų protokolų matyti, kad A. S. apklausų metų teigė, jog L. K. pažymėjimą rado posėdžių salėje, o liudytojas L. K. tvirtino, kad savo Seimo nario pažymėjimą paliko frakcijos patalpose prieš išvykdamas į užsienį. Tačiau šiuos liudytojo L. K. parodymus paneigia tiek A. S. parodymai, tiek liudytojų L. K., D. M., J. S. parodymai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad L. K. nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. vasario 4 d. buvo išvykęs į pietryčių A., todėl liudytojas nedalyvavo frakcijos posėdžiuose ir jam nebuvo žinomi svarstomi bei aptarti klausimai, dėl kurių turėjo būti balsuojama.

2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog A. S. veiksmai balsuojant už L. K. buvo skirti išreikšti vieningą frakcijos, kartu ir L. K. valią, tačiau ši išvada padaryta išsamiai neišanalizavus faktinių aplinkybių, visų pirma – tokių veiksmų būtinumo. Prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad vienintelis pažymėjimo panaudojimo tikslas buvo L. K. dalyvavimo Seimo posėdžiuose fiktyvus fakto sukūrimas, kurį A. S. ir atliko. Be objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių tyčinį balsavimo klastojimą turint jau minėtą tikslą (rašytiniai dokumentai, balsavimo protokolai, vaizdo įrašų medžiaga, A. S. elgesys balsavimo metu – balsavimo veikos slėpimas (maskavimas), dvigubas balsavimas tuo pačiu metu – sąmoningas balsavimo kortelių keitimas ir dvigubas kortelių naudojimas, tyčinis ir sąmoningas balsavimo vietos keitimas, skirtingų versijų pateikimas ir jų paneigimas apkaltos proceso metu), teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti ir kiti kaltinimą pagrindžiantys duomenys, pvz.: liudytojas J. S. patvirtino įrodinėjamą veikos motyvą, t. y. nurodė, kad L. K. ir jo (liudytojo) yra prašęs už jį atsižymėti, kai jis kažkur yra. Todėl apelianto vertinimu, fiktyvus buvimo Seimo posėdžių salėje užfiksavimas buvo būtinas L. K. gauti visą Seimo nario mėnesinį atlyginimą, nes vadovaujantis Seimo Statuto 15¹ straipsnio 1 dalimi, už posėdžių nelankymą be svarbios pateisinamos priežasties Seimo nariams numatyta atlyginimo sumažinimo galimybė.

Pažymima, kad būtent šie A. S. tyčiniai nusikalstamos veikos motyvai yra aiškiai priešingi teisei, savanaudiški, nesuderinami su Seimo nario pareigomis, duota priesaika ir įrodo tyčinį piktnaudžiavimą Seimo nario pareigomis, tyčinį melagingą L. K. dalyvavimo posėdžiuose ir jo balsavimo fiksavimą, t. y. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą.

2.4. Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog balsavimo klastojimo motyvai buvo aiškiai pavojingi, todėl tokia A. S. veika negali būti vertinama kaip neturinti nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad šiuo atveju nėra baudžiamajai atsakomybei kilti būtino A. S. veiksmų pavojingumo laipsnio, tačiau prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog ši išvada grindžiama klaidingu Seimo narių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų interpretavimu, kaip antai Seime susiklosčiusia neteisėta tradicija balsuoti už kitus (t. y. posėdžiuose nedalyvaujančius Seimo narius) nesigilinant į konkrečią faktinę situaciją. Prokuroro nuomone, tai nėra ir negali būti laikomas esminiu kriterijumi, rodančiu mažesnį A. S. veikos pavojingumo ar nepavojingumo laipsnį.

2.5. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs išteisinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į nacionalinę teismų jurisprudenciją (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-108/2009, Nr. 2K-190/2013 Nr. 2K-7-335/2013 ir kt.) ir ignoravo (nepasisakė ir nepateikė jokio teisinio vertinimo) kaltinime nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos padarymo, t. y. jog A. S., būdamas Seimo nariu, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir kitus teisės aktus, neteisėtai įgijo, laikė ir 2010 m. sausio 14 d., 2010 m. sausio 19 d. (iš viso 22 kartus) panaudojo Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672, tokiu būdu suklastodamas registracijos ir balsavimo protokolus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei tokiais savo veiksmais pažemino ir diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinimas rėmėsi aiškiais neturtinės žalos padarymo kriterijais, kurių išraiška nustatyta ir konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. spalio 27 d. išvadoje ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K., kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S., kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Prokuroras pažymi, kad šioje išvadoje konstatuotų aplinkybių Vilniaus apygardos teismas nepaneigė ir negalėjo paneigti, nes tokie padariniai kyla iš bendrųjų Konstitucijos principų, Seimo nario autoriteto, einamų pareigų svarbos, įtakos valstybės politinei, pilietinei raidai, visuomenės pasitikėjimo. Be to, tai negali būti paneigiama Seime susiklosčiusia praktika pažeidinėti teisės aktus balsuojant už kitą Seimo narį. Todėl apelianto nuomone, išdėstyti veikos motyvai ir tikslai, sąmoningas tyčinis fiktyvių apgaule paremtų santykių sukūrimas rodo, kad A. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais savo veiksmais pažemino ir diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Tai, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala, konstatavo ir Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje.

2.6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl neteisingai interpretavo ir BK 300 straipsnyje, BK 302 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Atkreipia dėmesį į tai, kad šios veikos yra formalios (t. y. jų baigtumui užtenka tik tam tikrų veiksmų atlikimo) ir jos laikomos baigtomis nesant padarytos didelės žalos požymio.

Prokuroras pažymi, kad Seimo nario pažymėjimas yra dokumentas pagal BK 302 straipsnio nuostatas, todėl A. S. veiksmuose yra akivaizdūs neteisėto kito asmens dokumento įgijimo ir panaudojimo požymiai. Be to, kai veika atliekama su aiškiais tyčiniais piktnaudžiavimo tarnyba, siekio melagingai imituoti (atvaizduoti) nebūtą juridinį faktą teisės aktų priėmimo procese, pagrindžiant žinomai melagingas aplinkybes, akivaizdžiai, ši veika negali būti vertinama, kaip neturinti nusikalstamų veikų požymių, numatytų BK 300 straipsnyje, BK 302 straipsnyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nesant padarytos didelės žalos, visiškai nevertino baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį kilimo pagrindu.

3. Atsikirtime į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo A. S. gynėjai advokatai Egidijus Losis ir Raimundas Jurka prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

3.1. Išteisintojo gynėjai advokatai pažymi, kad pagal A. S. pateiktus kaltinimus, net ir esant neteisėtos veikos požymiams, tokia veika negali būti laikoma kaip nusikalstama, nes teisiniu požiūriu vertinamų veiksmų požymiai nesuponuoja jų pavojingumo lygio, nuo kurio įstatymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

3.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Seime niekas nebuvo baudžiamas už balsavimą kito vardu, todėl akivaizdu, jog išteisintasis A. S. negalėjo suvokti tokios veiklos pavojingumo lygio, nuo kurio tokia veikla vertintina kaip nusikalstama, t. y. užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

3.3. Pažymima, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadoje buvo vertinamas A. S. veiksmų atitikimas Konstitucijai, bet ne baudžiamajame procese inkriminuojamoms BK numatytoms veikoms. Todėl akivaizdu, kad Konstitucijos galimas šiurkštus pažeidimas nėra tolygus baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimui, t. y. nereiškia, jog buvo padaryta didelė žala valstybei pagal BK nuostatas.

3.4. Gynėjai skunde nurodo, kad A. S. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Išteisintojo gynėjų vertinimu, baudžiamosios atsakomybės taikymas A. S. atžvilgiu, akivaizdžiai būtų perteklinis.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai vertino apeliacinio skundo argumentus, neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadą ir pateiktus motyvus.

4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, turi įvertinti A. S. veiksmus dėl jų atitikties BK 302 straipsnyje, BK 300 straipsnyje numatytiems nusikalstamos sudėties požymiams ir, vadovaudamasis teismų praktika bei įstatymo aiškinimu, padaryti motyvuotas išvadas dėl kaltinimų.

4.3. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi įvertinti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių buvimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką piktnaudžiavimo bylose bei Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadoje suformuluotas nuostatas.

5. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo skundą tenkinti. Išteisintasis A. S. ir jo gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendis, kuriuo A. S. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 2 dalį (dėl dokumento panaudojimo), BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 2 punktas).

5.2 Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies. Apygardos teismas atsietai (selektyviai) vertino įrodymus, visiškai ignoruodamas byloje surinktų įrodymų visumą ir suformuotą teismų praktiką. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nepateikia naujų reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų, o tik ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, išdėstydamas savo įrodymų vertinimo kriterijus, tačiau apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas. Be to, apeliacinės instancijos teismo paskirtis taip pat yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, todėl turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

5.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

5.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

5.5. Apeliacinio proceso metu A. S. gynėjai prašo baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti motyvuojant tuo, kad baudžiamojon atsakomybėn, kaip bendrininkas, taip pat turi būti patrauktas L. K., kuris šioje byloje apklaustas tik kaip liudytojas. Gynėjų nuomone, iš A. S. pareikšto kaltinimo matyti, kad išteisintasis siekė padėti L. K. gauti visą Seimo nario mėnesinį atlyginimą, nes, vadovaujantis Statuto 15¹ straipsnio 1 dalimi, už posėdžių nelankymą be svarbios pateisinamos priežasties Seimo nariams yra numatyta atlyginimo mažinimo galimybė. Be to, L. K. pats nebalsavo, o savo balso teisę perdavė A. S., o taip elgtis Seimo nariui uždrausta Statuto 111 straipsnio 4 dalyje.

5.5.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Tačiau byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-480/2012). Be to, ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

5.5.2. Teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje A. S. pareikštas kaltinimas, kuris nurodytas kaltinamajame akte, atitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nei išteisintasis A. S., nei jo gynėjai tokių pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam A. S. ir jo gynėjams paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašymų jį papildyti taip pat nebuvo pareikšta (t. 6, b. l. 106-108, 110-111). Apeliacinio proceso metu gynėjų advokatų Raimondo Jurkos ir Egidijaus Losio išreikšta pozicija apie A. S. bendrininkavimo veiksmus su L. K. yra bendro pobūdžio ir nepagrįsta bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nei A. S., nei L. K. įtarimas dėl nusikalstamų veiksmų padarymo bendrininkaujant nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėja A. S. pareikšto kaltinimo ribose. Be to, šios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos perdavimas prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti pasunkintų A. S. teisinę padėtį, o tai prieštarautų bendriems teisingumo principams. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia gynybos pozicija siekiama vilkinti šios bylos išnagrinėjimą.

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2010 m. birželio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario A. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 302 straipsnio 2 dalyje, kadangi nebuvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2002 m. kovo 14 d. įstatymo IX-785 redakcija), BPK 168 straipsnio 1 dalis) (t. 1, b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu panaikino aukščiau minėtą prokuroro 2010 m. birželio 30 d. sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes išnyko pagrindai, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, t. y. A. S. nebuvo Seimo nariu (t 1, b. l. 2-3).

6.1. Iš 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo matyti, kad prokuroras tokį procesinį sprendimą priėmė, vadovaujantis BPK 169 straipsnio 1 dalimi ir BPK 170 straipsnio 5 dalimi, kurie numatė, jog „Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatė nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio nutarimo priėmimo metu galiojo BPK 3² straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamasis procesas gali būti atnaujintas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip neteko šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautines normas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1478 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.). Tačiau prokuroras 2012 m. lapkričio 20 d. nutarime šia norma nesivadovavo.

6.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Taip pat konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

6.3. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012 m. lapkričio 20 d. priimtas nutarimas, kuriuo buvo panaikintas 2010 m. birželio 30 d. sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepažeidžia galiojančių BPK normų ir A. S. teisėtų lūkesčių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2010 m. birželio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario A. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų, nes nebuvo gautas atitinkamos institucijos (Lietuvos Respublikos Seimo) sutikimas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, o A. S. kaltės klausimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų net nebuvo svarstomas. Todėl prokuroro 2012 m. lapkričio 20 d. priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti prilyginamas nutarimui nutraukti procesą, dėl ko baudžiamasis procesas būtų negalimas tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija). Vien tik ta aplinkybė, kad tyrimo eigoje procesinis įstatymas buvo papildytas nauju BPK 3² straipsniu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1478 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.), kuris leido baudžiamąjį procesą atnaujinti ir asmenį patraukti baudžiamojo atsakomybėn, kai toks asmuo netenka imuniteto, nepažeidžia A. S. teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei lygybės principų. Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. spalio 25 d. nutarimuose konstatuotai išvadai dėl teisinių santykių reguliavimo.

Dėl A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

pagal BK 302 straipsnio 2 dalį

7. A. S. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Seimo pastate (Gedimino pr. 53, Vilnius), frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, neturėdamas tam teisėto pagrindo įgijo ir laikė Seimo nario L. K. paliktą Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672 (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Seimo balsavimo sistemoje identifikuojami Seimo nariai, taip pat minėtą svetimą Seimo nario pažymėjimą neteisėtai panaudojo 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių Seimo posėdžių metu, registruodamasis ir balsuodamas už Seimo narį L. K., taip padarė didelės žalos valstybei.

7.1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nuosprendyje nurodė, kad A. S. veiksmuose nėra BK 302 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto būtino požymio – padarytos didelės žalos, be to, išteisintasis neturėjo tyčios, t. y. nesuprato, jog daromi veiksmai yra nusikalstami. Pirmosios instancijos teismas A. S. veiksmus dėl L. K. Seimo nario pažymėjimo įgijimo, laikymo ir panaudojimo vertino kaip nenusikalstamus, kadangi jis (A. S.) balsuodamas vadovavosi susiklosčiusia praktika Seime, nes frakcijos pasitarime iš anksto buvo nutariama balsuoti už nedalyvaujantį Seimo posėdyje kolegą, be to, tokie veiksmai būdavo tik apsvarstomi Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Kadangi pirmosios instancijos teismas A. S. veiksmuose nenustatė visų būtinų jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl jį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

7.2. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

7.3. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas darė versliškai arba pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį fizinio ar juridinio asmens antspaudų, spaudų, dokumentų ar griežtos atskaitomybės blankų, arba jeigu buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

7.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje klausimo dėl Seime paplitusios praktikos dėl kito Seimo nario (kolegos) pažymėjimo disponavimo aplinkybių nenagrinėja, nes tai neturi nieko bendro su šioje byloje pareikštu kaltinimu A. S. Teisėjų kolegija šioje byloje taip pat nenagrinėja A. S. ir jo gynėjų argumentų dėl galimo susidorojimo su juo (išteisintuoju) politiniais motyvais, nes tokių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro apeliacinio skundo esminis argumentas yra tai, kad A. S. neteisėtai įgijo, laikė ir 2010 m. sausio 14 d., sausio 19 d. vykusių Seimo posėdžių metu panaudojo kito Seimo nario L. K. pažymėjimą, taip suklastojo Seimo narių elektroninio balsavimo ir elektroninės registracijos protokolus ir padarė didelę žalą valstybei.

7.5. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad L. K. nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. vasario 4 d. buvo išvykęs į pietryčių A. Iš liudytojo L. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. Seimo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau savo Seimo nario pažymėjimą paliko frakcijoje (Seime esančios frakcijos „Visa Lietuva“ patalpose), kad frakcijos kolegos už jį (L. K.) balsuotų vyksiančiuose plenariniuose posėdžiuose. Pasak liudytojo, pagal Seime susiklosčiusią praktiką frakcijoje nutarus kaip bus balsuojama plenariniuose posėdžiuose, patį balsavimą laikė formalumu. Tai, kad savo Seimo nario pažymėjimą palieka frakcijoje pasakė garsiai, visiems girdint, tačiau nė vieno iš frakcijos narių už jį (L. K.) balsuoti neprašė (t. 7, b. l. 17-18).

7.5.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad L. K. Seimo nario pažymėjimą, kurį įsidėjo į švarko kišenę, turėdamas tikslą grąžinti L. K., o vėliau jį grąžino jo (L. K.) padėjėjai, rado Seimo posėdžių salėje ant stalo (t. 6, b. l. 66, 82-83). Iš Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad A. S. nurodė, jog L. K. Seimo nario pažymėjimą rado frakcijos patalpose (t. 1, b. l. 123). Pirmosios instancijos teisme A. S. parodė, kad L. K. Seimo nario pažymėjimą rado posėdžių salėje, kurį jis (L. K.) paliko frakcijoje, tačiau to, kas jį atnešė į Seimo posėdžių salę, nežino (t. 7, b. l. 26-32).

7.5.2. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. parodymai apie L. K. Seimo nario pažymėjimo įgijimo ir laikymo aplinkybes yra prieštaringi, todėl jais vadovautis negalima. Iš liudytojo L. K. parodymų matyti, kad jis savo Seimo nario pažymėjimą paliko frakcijoje, jį paimti, laikyti ir 2010 m. sausio 14 d. ir 19 d. atnešti į Seimo posėdžių salę galėjo bet kuris Seimo narys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiagoje nėra surinkta įtikinamų ir neginčijamų duomenų, kad A. S., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė L. K. Seimo nario pažymėjimą. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. S. ir L. K. dėl to iš anksto susitarė ir kaltinimas dėl to nė vienam iš jų nebuvo pareikštas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonės vertinamos kaltininko naudai. Be to šiuo konkrečiu atveju vien tik kito Seimo nario pažymėjimo laikymas, nors ir neturint tam teisėto pagrindo, nėra tiek pavojinga veika, kad už tai A. S. kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, A. S. iš kaltinimo pašalinamos jam inkriminuotos aplinkybės dėl L. K. Seimo nario pažymėjimo neteisėto įgijimo ir laikymo.

7.6. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dokumento panaudojimas neturint teisėto pagrindo suprantamas kaip kaltininko aktyvūs veiksmai, kai jį panaudojus sukuriami tikrovės neatitinkantys dokumentai. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo tokio dokumento panaudojimo momento. Pažymėtina, kad kaltininko veikos kvalifikavimas pagal BK 302 straipsnį yra susijęs su BK 300 straipsnio dispozicijoje numatytų sudėties požymių vertinimu.

7.6.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Seimo nario pažymėjimas yra oficialus dokumentas, kuris suteikia jo turėtojui tam tikras teises ir pareigas, t. y. identifikuoti konkretų Seimo narį, kontroliuoti jo dalyvavimą Seimo posėdžiuose ir balsavimą. Iš A. S. parodymų matyti, kad jis L. K. Seimo nario pažymėjimą panaudojo jo (L. K.) leidimu ir balsuodamas už jį išreiškė frakcijos poziciją. Iš liudytojo L. K. parodymų matyti, kad A. S. neprašė, jog jį (L. K.) užregistruotų 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. įvyksiančiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir už jį balsuotų, turint tikslą gauti visą Seimo nario mėnesinį atlyginimą. Pirmosios instancijos teisme A. S., liudytojai D. M., L. K., J. M. ir J. S. parodė, kad Seime nusistovėjusi tvarka, jog plenariniuose posėdžiuose frakcijos nariai balsuoja taip, kaip būna nuspręsta frakcijoje.

7.6.2. Teisėjų kolegijos nuomone, L. K. Seimo nario pažymėjimo panaudojimo tikrą valią galėjo išreikšti tik teisėtas jo turėtojas, t. y. L. K. Statuto 111 straipsnio 4 dalyje įsakmiai nurodyta, kad Seimo nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Akivaizdu, kad nei Statutas, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai neleidžia vieniems Seimo nariams balsuoti už kitus Seimo narius. Iš bylos medžiagos matyti, kad neeilinė Seimo sesija buvo sušaukta, kai L. K. nebuvo ne tik Seime, bet ir Lietuvoje, todėl iki jo (L. K.) išvykimo niekam nebuvo žinoma Seimo posėdžių darbotvarkė. Šiuo atveju esminis dalykas, lemiantis veikos nusikalstamumą ir pavojingumą, yra ne kito Seimo nario pažymėjimo neteisėto įgijimo ir laikymo aplinkybės, bet tikslas, kuriam jis buvo panaudotas. Akivaizdu, kad 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. balsavimas Seime vyko svarstant einamuosius klausimus ir nebuvo jokio prioritetinio balsavimo, todėl išreikšti L. K., kaip frakcijos nario, poziciją nebuvo jokios būtinybės. Priešingai, A. S. panaudojo L. K. Seimo nario pažymėjimą turint tikslą sukurti apgaulę dėl L. K. dalyvavimo Seimo posėdžiuose, siekiant jam (L. K.) gauti visą Seimo nario atlyginimą, nes Statuto 15¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už posėdžių nelankymą be svarbios pateisinamos priežasties Seimo nariams numatyta atlyginimo sumažinimo galimybė. Tai iš dalies patvirtina paties A. S. parodymai, vaizdo įrašų medžiaga ir jo elgesys balsavimo metu, t. y. balsavimo maskavimas, dvigubas balsavimas tuo pačiu metu (balsavimo kortelių ir vietos keitimas, skirtingų versijų iškėlimas ir jų paneigimas apkaltos proceso metu) (t. 4, b. l. 52-70); elektroninės balsų skaičiavimo sistemos naudojimo instrukcija, su kuria kaltinamasis buvo susipažinęs (t. 2, b. l. 14-50); registracijos ir balsavimo protokolai ir duomenys apie balsavimą (t. 2, b. l. 51-142; t. 3, b. l. 34-63); Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje nurodyti duomenys (t. 2, b. l. 143-144); Seimo Specialios komisijos išvadoje, posėdžio protokolo išraše, Seimo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 165-205; t. 3, b. l. 1-22, 117-200; t. 5, b. l. 1-31); dokumentų apžiūros protokolų duomenys (t. 3, b. l. 64-112); L. K. Seimo nario pažymėjimo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 6, b. l. 40-43); duomenys apie L. K. kelionę į užsienį (t. 4, b. l. 50-51). Be to, iš liudytojo J. S. parodymų matyti, kad L. K. anksčiau jo yra prašęs jį (L. K.) „atžymėti“, nors nebuvo Seimo posėdyje (t. 7, b. l. 72-73). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, kad A. S. 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. Seimo plenariniuose posėdžiuose balsavo už L. K., siekdamas išreikšti jo (L. K.) valią svarstomais klausimais.

7.7. Aukščiau paminėti bylos duomenys patvirtina, kad A. S. nevienkartinio pobūdžio veiksmai 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. balsuojant už plenariniame posėdyje nedalyvaujantį L. K., įrodo tiesioginę tyčią, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė padarinius ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Būtent A. S. nusikalstamos veikos motyvas yra aiškiai priešingas teisei, savanaudiškas, nesuderinamas su Seimo nario pareigomis, duota priesaika ir įrodo tyčinį piktnaudžiavimą Seimo nario pareigomis, tyčinį balsavimą už plenariniame posėdyje nedalyvaujantį L. K. A. S. parodymai apie tai, kad jis nesuprato, jog daro nusikaltimą, nes manė, jog tai tik Seimo Statuto pažeidimas, dėl ko jis gali būti tik apsvarstytas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje ir nubaustas drausmine tvarka, vertinamas kaip interpretacija ir siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie jo veiksmai taip pat negali būti pateisinami neatidumu ar išsiblaškymu Seimo posėdžių metu. Pažymėtina, kad A. S., turėdamas aukštąjį išsilavinimą, gyvenimišką bei darbo patirtį Seime, suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei.

7.8. Teisėjų kolegija nevertina liudytojų L. K., D. M., L. K., J. M., J. S. parodymų, Seimo Etikos ir procedūrų komisijų protokoluose esančių duomenų apie tai, kad už panašius pažeidimus kitiems Seimo nariams buvo taikomos drausminio poveikio priemonės ir pan., nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (t. 7, b. l. 46-52). Vien tik tai, kad kitiems asmenims taikoma drausminė (tarnybinė) atsakomybė, nepašalina baudžiamosios atsakomybės taikymo asmeniui už padarytą pavojingą ir priešingą teisei veiką.

7.9. Įstatymų leidėjas, numatydamas baudžiamąją atsakomybę pagal BK 302 straipsnį, siekė apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai.

7.9.1. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. balsuodamas už kitą Seimo narį kėsinosi į valdymo tvarką ir Lietuvos Respublikos Seimo normalią veiklą, nes taip buvo iškreiptas ne tik realiai dalyvaujančių Seimo posėdžiuose parlamentarų skaičius, bet tokia ydinga (netinkama) balsavimo tvarka atskirais atvejais gali nulemti priimamų įstatymų esmę ir / ar prasmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. nevienkartinio pobūdžio veiksmai, panaudojant kito Seimo nario L. K. pažymėjimą, laikomi pavojinga ir nusikalstama veika.

Dėl A. S. nusikalstamos veikos

kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

8. A. S. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2010 metų sausio 14 d. ir 19 d. Seimo posėdžių salėje daug kartų panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo posėdžiuose ir taip suklastojo tikrus dokumentus – 2010 metų sausio 14 ir 19 dienų Seimo narių registracijos protokolus, kuriuose dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K. Be to, A. S., panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje daug kartų balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo posėdžiuose ir taip suklastojo tikrus dokumentus – 2010 m. sausio 14 d. ir 19 d. Seimo narių balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K. ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei.

8.1. Pirmosios instancijos teismas A. S. išteisinimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį motyvavo tuo, kad jam inkriminuojamas ne oficialių normatyviniuose aktuose numatytų dokumentų, t. y. Seimo narių registracijos ir balsavimo protokolų suklastojimas. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad Statuto 122 straipsnyje Seimo narių registracijos duomenys ir balsavimų rezultatai neįvardijami kaip dokumentai. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad A. S. balsavimas už kitą Seimo narį, t. y. dar vieno balso atidavimas, nebuvo reikšmingas ir nesukėlė teisinių padarinių, todėl nepadarė didelės žalos.

8.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas atsietai (selektyviai) vertino įrodymus, visiškai ignoruodamas byloje surinktų įrodymų visumą, neteisingai vertino dokumento sąvoką ir savaip interpretavo tokių veiksmų pavojingumą, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Seimo narių registracijos ir balsavimo protokolai nėra oficialūs dokumentai, neteisingai įvertino dokumento sampratą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas vadovavosi Statuto 122 straipsnio nuostata apie tai, kad Seimo narių registracijos duomenys bei balsavimų rezultatai neįvardijami kaip dokumentai.

8.2.1. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-114/2009). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose tam tikrais atvejais pripažįsta dokumento sampratą net ir tada, kai tekstas be parašo ir antspaudo. Tačiau svarbu tai, kad tas įrašas, jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-235/2014).

8.2.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. buvo kaltinamas tuo, jog 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. Seimo posėdžiuose panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, kuris yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Seimo balsavimo sistemoje identifikuojami Seimo nariai, minėtoje elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje 11 (vienuolika) kartų užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu ir 11 (vienuolika) kartų už jį balsavo. Vadovaujantis bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad A. S. 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. vykusiuose plenariniuose posėdžiuose užregistravo ir balsavo už kitą nedalyvaujantį Seimo posėdyje asmenį, t. y. Seimo narį L. K.

8.2.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Seimo nario balsavimas už kitą asmenį negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, ji nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos Seimas yra aukščiausioji valstybinės valdžios institucija, sprendžianti pačius reikšmingiausius valstybės klausimus. Nei Seimo Statutas, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai neleidžia Seimo nariams balsuoti už kitus Seimo narius. Iš Seimo darbo praktikos matyti, kad ne kartą dėl aplaidaus požiūrio į įstatymų priėmimo procesą buvo priimti įstatymai, kurie sukėlė sumaištį ir didelį neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to turėjo būti nedelsiant keičiami. Lietuvos baudžiamojoje teisėje už dokumento klastojimą baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta BK 300 straipsnyje, o Seimo Statutas jokio prioriteto prieš Baudžiamąjį kodeksą neturi. Seimo Statuto nuostatos, numatančios, kad už nesąžiningą balsavimą Seimo nariai svarstomi Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad neigiamų padarinių sukėlimas nėra būtinas požymis baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o pakanka grėsmės tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimo sudėtis yra formali. Teisėjų kolegijos nuomone, Seimo narių registracijos ir balsavimo protokolai yra oficialūs dokumentai, nes identifikuoja Seimo narius, dalyvaujančius Seimo posėdyje, fiksuoja įstatymų ar kitų teisės dokumentų priėmimo kitus procesus ir tvarką.

Dėl didelės žalos padarymo pagal BK 302 straipsnio 2 dalį ir

BK 300 straipsnio 3 dalį

9. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.

9.1. Iš A. S. parodymų matyti, kad jis nepripažįsta, jog panaudojo L. K. Seimo nario pažymėjimą balsuodamas 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 09 min. 06 sek. (du kartus), 2010 m. sausio 14 d. 12 val. 15 min. 56 sek. (du kartus), 2010 m. sausio 14 d. 16 val. 58 min. 12 sek. (du kartus), 2010 m. sausio 14 d. 17 val. 26 min. 15 sek. (du kartus) ir 2010 m. sausio 19 d. 18 val. 50 min. 30 sek. (du kartus), todėl negalėjo suklastoti kaltinime nurodytų dokumentų (t. 7, b. l. 28-31). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių įtikinamų, neginčijamų ir objektyvių duomenų, kad A. S. nurodytu laiku, balsuodamas su nesančio Seime L. K. Seimo nario pažymėjimu, padarė nusikalstamus veiksmus, atitinkančius BK 302 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį. Šių aplinkybių nepatvirtina apygardos teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas (t. 7, b. l. 184-186). Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-98-895/2015). Todėl A. S. šios aplinkybės iš kaltinimo pašalinamos, nes visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

9.2. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo argumentais, kad A. S. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala, t. y. sukėlė BK 302 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytus padarinius. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d. dvylika kartų, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo Seimo nario L. K. pažymėjimą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Tokie jo veiksmai atitinka ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, tačiau priimti dokumentai net ir šiuo metu galioja, niekas neinicijavo perbalsavimo ir nereikalavo juos pripažinti negaliojančiais, panaikinti ar pakeisti, byloje nėra nukentėjusiųjų, o civilinis ieškinys nepareikštas, todėl tokiais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala. Vien tik tai, kad A. S. tuo metu buvo Seimo narys ir veiksmus padarė savanaudiškais motyvais, neįrodo didelės žalos padarymo požymio. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 302 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), atlikti veiksmai atitinka ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino taikymo

10. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Senaties terminui suėjus po to, kai asmeniui pareiškiamas kaltinimas ir baudžiamasis procesas vyksta teisme, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas baudžiamasis procesas nutraukiamas nutartimi atitinkamai pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba pradėjus bylą nagrinėti (BPK 254 straipsnio 4 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teisme kartu panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

10.1. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

10.2. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

10.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK numatytų veikų objektyviųjų požymių konstatavimas nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu. Apeliacinės instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes nustatė, kad A. S. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija). BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nustatytas penkerių metų baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio nuosprendžio priėmimo metu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Todėl A. S. baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl A. S. nusikalstamos veikos

kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

10. A. S. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys ir 2008 m. lapkričio 20 d. Seimo posėdyje davęs priesaiką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. 2010 m. sausio 14 d. ir sausio 19 d., pasinaudodamas kito Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimu ir siekdamas neteisėtų padarinių, 11 (vienuolika) kartų užregistravo jį kaip Seimo posėdyje dalyvaujantį asmenį ir tiek pat kartų už jį balsavo. Taip A. S. suklastojo Seimo narių elektroninio balsavimo bei elektroninės registracijos protokolus ir tokiais veiksmais pažeidė Seimo Statuto 9 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė Seimo nario priesaiką, diskreditavo Seimo nario vardą ir sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

10.1. Pirmosios instancijos teismas A. S. išteisindamas iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad jo veiksmai nėra nusikalstami, nes išteisintasis balsuodamas Seime už kitą Seimo narį L. K. tik išreiškė jo nuomonę svarstomais klausimais; neturėjo tyčios nusikalsti, nes manė, jog daro tik drausminį nusižengimą, kuris gali būti apsvarstytas Seimo Etikos ir drausmės komisijoje; nepadarė didelės žalos valstybei.

10.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka visiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir visiškai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K., kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S., kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir jų nesusiejo su konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

10.3. BK 228 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio dispoziciją piktnaudžiavimas yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgaliojimus. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo Statute, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas tarnyba yra susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, todėl visais atvejais kaltininkas pažeidžia tam tikrus teisės aktus, kurie gali būti bendro pobūdžio (pvz., Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai (pvz., pareiginės instrukcijos) (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012).

10.4. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žalą ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis, arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.

10.4.1. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai, kurie paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-161/2012, 2K-232/2012, Nr. 2K-316/2013, 2K-7-335/2013, Nr. 2K-100/2014).

10.4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadoje ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K., kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S., kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „Pagal Konstituciją Seimo nario mandatas yra individualus – jis suteikiamas tik tam asmeniui, kuris Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka yra išrenkamas Seimo nariu. Pagal Konstituciją Seimo narys turi teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą. Seimo nario konstitucinis statusas, integruojantis Seimo nario pareigas, teises, veiklos garantijas, atsakomybę, suponuoja tai, kad Seimo narys iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kylančias Seimo nario – Tautos atstovo teises ir pareigas privalo įgyvendinti tik pats asmeniškai, jis jokia forma negali perleisti kitam asmeniui, inter alia Seimo nariui, savo, kaip Seimo nario, teisių ir konstitucinių pareigų vykdymo. Seimo nario mandato individualumas suponuoja ir tai, kad joks asmuo, inter alia Seimo narys, negali perimti kito Seimo nario – Tautos atstovo teisių ir pareigų, inter alia teisės balsuoti. Iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą gali būti realizuojama tik Seimo nariui asmeniškai išreiškiant savo valią per balsavimą Seimo posėdyje. Tuo atveju, jeigu asmeninio Seimo nario balsavimo Seimo posėdyje reikalavimo nesilaikoma, inter alia jeigu per balsavimą vienas Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį ir taip išreiškia ne Seimo nario, už kurį balsuojama, bet savo valią, nepaisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio, kylančių reikalavimų įstatymų priėmimo procedūrai, iškreipiami balsavimo rezultatai, sudaromos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą. Taip pat pažymėtina, kad ir tie atvejai, kai vienas Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį ir taip išreiškia to Seimo nario valią, neatitinka Seimo nario mandato individualumo reikalavimo ir traktuotini kaip iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio, kylančių reikalavimų įstatymų priėmimo procedūrai nepaisymas. Konstitucinio Teismo išvada buvo tokia, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario A. S. veiksmai – naudojimasis Lietuvos Respublikos Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimu Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose ir sąmoningas balsavimas už jį aštuonis kartus prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys A. S. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.“ (t. 5, b. l. 44).

10.5. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S., būdamas valstybės politikas – Seimo narys, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai bei etiniai reikalavimai, padarydamas nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, kurie atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, dėl ko suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir baudžiamoji byla nutrauktina, turėdamas teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą Seimo nario mandatą, pažeidė šiuos teisės aktus:

10.5.1. Seimo Statuto 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad Seimo narys teisę balsuoti dėl svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose, Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų bendro pobūdžio principus, susijusius su politiko elgesiu viešajame gyvenime;

10.5.2. Seimo Statuto 18 straipsnio 1 dalies ir 111 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Seimo nariai balsuoja asmeniškai, nes draudžiama Seimo nario pažymėjimą naudoti ne pagal paskirtį;

10.5.3. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriuose nustatyta pareiga laikytis valstybės politiko veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų bei privačių interesų konflikto, kenkti Seimo nario ar Seimo reputacijai ir autoritetui, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimo.

10.6. Kaip minėta pirmiau, A. S., neturėdamas tam teisėto pagrindo, panaudojo L. K. Seimo nario pažymėjimą ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, turinčius BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos požymių, dėl ko suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, turėdamas tikslą sukurti apgaulę dėl L. K. dalyvavimo Seimo posėdžiuose, siekiant jam (L. K.) gauti visą Seimo nario atlyginimą, t. y. savanaudiškais motyvais. Be to, preziumuojama, kad Seimo nariams, kaip aukščiausiosios valstybinės valdžios atstovams, gerai žinomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo Statuto reikalavimai bei galiojantys įstatymai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nusikalstamų veikų padarymo metu Seimo nariu buvęs A. S., registruodamas ir balsuodamas Seime už nedalyvaujantį posėdyje kitą Seimo narį L. K., taip padarė veiksmus, turinčius BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus objektyviuosius požymius, dėl ko suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, akivaizdžiai suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus. Akivaizdu, kad šiais veiksmais A. S. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką, todėl padarė didelę žalą valstybei.

10.7. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė, kad A. S. nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d., būdamas 2008 – 2012 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, 2008 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje davęs priesaiką, veikdamas tyčia, žinodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų reikalavimus, jog vadovaujantis 1994 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Statuto Nr. I-399 9 straipsnio 1 punktu, Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 18 straipsnio 1 dalimi draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams; Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus; 111 straipsnio 4 dalimi Seimo nariai balsuoja asmeniškai; kad, vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, valstybės politikas viešajame gyvenime pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4 straipsnio 1 dalies 5 punktu valstybės politikas viešajame gyvenime elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jo, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir nurodytų teisės aktų reikalavimus, Seimo pastate, esančiame Gedimino pr. 53, Vilniuje, neturėdamas tam teisėto pagrindo, panaudojo Seimo nario L. K. paliktą Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672 (posėdžio dalyvio kortelę), kuris yra priemonė Seimo nariui įgyvendinti mandatą ir pagal kurį Seimo balsavimo sistemoje identifikuojami Seimo nariai, ir siekdamas neteisėtų padarinių, t. y. Seimo posėdžiuose užregistruoti kaip posėdyje tariamai dalyvaujantį Seimo narį L. K. ir už jį balsuoti, 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių Seimo posėdžių metu, registruodamasis ir balsuodamas už Seimo narį L. K., atliko veiksmus, kurie atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, dėl ko baudžiamoji byla nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko buvo padaryta didelė neturinė žala valstybei.

Teisėjų kolegija nustatė, kad A. S. veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

10.7.1. A. S. 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 31 min. 48 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

10.7.2. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 31 min. 48 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-1518 (2) dėl 4 straipsnio 5 dalies Seimo nario L. S. pataisos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam projektui. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

10.7.3. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 57 min. 17 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

10.7.4. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 14 d. 10 val. 57 min. 17 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIP-812 (2) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

10.7.5. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 14 d. 11 val. 29 min. 53 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

10.7.6. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 14 d. 11 val. 29 min. 53 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą Nr. 6672, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje už Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (Nr. XIP-1444 (2) dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

10.7.7. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 19 d. 10 val. 10 min. 05 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

10.7.8. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 19 d. 10 val. 10 min. 05 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo rytiniame posėdyje, už posėdžio darbotvarkės tvirtinimą Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1561ES ir įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam sprendimui. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

10.7.9. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 02 min. 40 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

10.7.10. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 02 min. 40 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje už Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados (projektas ir išvada) priėmimą (Nr. XIP-1604), pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam nutarimui. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

10.7.11. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 51 min. 38 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje užsiregistravo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai Seimo posėdyje užsiregistravo Seimo narys L. K.;

10.7.12. A. S., tęsdamas veiksmus, 2010 m. sausio 19 d. 16 val. 51 min. 38 sek., Seimo posėdžių salėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą, elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje balsavo Seimo nario L. K. vardu Seimo vakariniame posėdyje, už Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, pripažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymo pakeitimo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-571 (2) dėl Seimo narės D. K. šio nutarimo 1 straipsnio pataisos po svarstymo stadijos, pritardamas Seimo nario L. K. vardu šiam įstatymo projektui. Dėl tokių A. S. veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – nurodyta, kad tariamai balsavo Seimo narys L. K.;

10.7.13. A. S., būdamas Seimo narys, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką ir išvardytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d., iš viso dvylika kartų, neteisėtai panaudojo Seimo nario L. K. Seimo nario pažymėjimą. Tokie jo veiksmai taip pat atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažemino bei diskreditavo Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Dėl bausmės paskyrimo

11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

11.1. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Pažymėtina, kad vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

11.2. Teisėjų kolegija skirdama bausmes atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba. Bylos duomenys patvirtina, kad po nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo A. S. naujos nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, todėl skiriant baudą suteikiama pirmenybė bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai bei atsižvelgiant į pernelyg ilgą proceso trukmę (daugiau kaip septyneri metai), dėl kurios buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro apeliacinį skundą, nuteistojo asmenybę, įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S. paskyrus baudas, kurių dydis nustatomas mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos baudos vidurkį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Teisėjų kolegijos vertinimu, baudos paskyrimas A. S. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

11.2.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apskaičiuojant baudų dydį, taikytinas 1 MGL, kuris nusikalstamų veikų padarymo metu atitiko 130 Lt. Pažymėtina, kad įvertinus litų perskaičiavimo į eurus kursą, t. y. kai 3,45280 Lt atitinka 1 Eur, akivaizdu, kad dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 1 MGL vertė litais ir eurais nežymiai skiriasi (37,66 Eur x 3,45280 Eur = 130,03 Lt), todėl toks perskaičiavimas nežymiai, tačiau pasunkintų nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį. Todėl, skaičiuojant baudos dydį, laikytina, kad 1 MGL atitinka 37,65 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendį, kuriuo A. S. (A. S.) dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 2 dalį (dėl dokumento panaudojimo) išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto dokumento panaudojimo) (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), ir jam paskirti 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą;

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jam paskirti 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą.

A. S. baudžiamąją bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), pritaikius BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Įpareigoti A. S. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjai Laima GarnelienėKęstutis JucysViktoras Kažys