Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-665-460/2018 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams T. Z., D. S. (buvusi L. L.), G. R., K. R. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam priteisti:

1.1. solidariai iš atsakovų D. S. (buvusios L. L.) ir T. Z. 161 984,35 Eur ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2. solidariai iš atsakovų D. S. (buvusios L. L.), T. Z., G. R. ir K. R. 27 015,65 Eur ir 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, nuo 2011-01-20 buvo kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“, kurios ankstesnis pavadinimas kredito unija „Sveikatos kreditas“ (toliau – ir kredito unija, unija), pajininku ir buvo sumokėjęs 100 Lt (28,96 Eur) pajinio įnašo. Pagal 2011-01-20 sudarytą su kredito unija sutartį įnešė 220 000 Lt sumą, taip pat 2011-07-18 į indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. 20-0016133, esančią šioje kredito unijoje, pervedė 855 562,05 Lt sumą. Pažymėjo, kad nors šios ir vėliau sudarytos sutartys buvo modifikuojamos, visais atvejais jis, kaip kreditorius (indėlininkas), siekė laikyti savo pinigus kredito unijoje ir už tai gauti palūkanas, kurių dydis viršijo banko palūkanas.

3. Su kredito unija 2012-07-23 jis sudarė terminuotą indėlių sutartį Nr. 50723/1, pagal kurią perdavė kredito įstaigai 3 mėnesiams su 6 procentų palūkanomis 289 620 Eur (1 000 000 Lt) sumą į indelio sąskaitą Nr. 10-0016121, o 2012-10-23 sudarė naują terminuotą indelių sutartį Nr. 56470, pagal kurią perdavė kredito įstaigai 1 000 000 Lt (289 620 Eur) 3 mėnesiams su 6 procentų palūkanomis. Kredito unija įsipareigojo priimti indėlį ir jį saugoti, sutartyje numatytomis sąlygomis mokėti palūkanas, taip pat garantavo, kad indėliai įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudžiami. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi kredito unijai buvo iškelta bankroto bylą, ieškovas kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 289 620 Eur (1 000 000 Lt) finansiniu reikalavimu, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintinas, atsisakymą motyvuojant tuo, kad ieškovas yra BKU „Švyturio taupomoji kasa“ pajininkas, o ne kreditorius.

4. Siekdamas apginti savo interesus, ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Klaipėdos apygardos teisme inicijavo civilines bylas dėl savo finansinio reikalavimo patvirtinimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, t. y. dėl 2011-12-28 ir 2012-07-23 prašymų dėl pajinio įnašo 1 000 000 Lt suma papildymo pripažinimo negaliojančiais, dėl 2012-07-23 sutarties Nr. 50723/1 ir 2012-10-23 sutarties Nr. 56470 pripažinimo indėlių sutartimis, dėl 289 620 Eur (1 000 000 Lt) priteisimo iš BKI „Švyturio taupomoji kasa“, ieškovo įtraukimo į jos kreditorių sąrašą ir tokio jo kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo.

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-97-158/2015, nuosprendžiu, taip pat Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų apeliacinius skundus, nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-651/2016 bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016 atsakovus D. S. ir T. Z. nuteisė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir didelės žalos fiziniam asmeniui (ieškovui G. M.) padarymą, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą. Baudžiamojoje byloje pripažinta, kad 2011-12-28 prašymas dėl ieškovo pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012-07-23 prašymas dėl ieškovo pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma neatitiko G. M. tikrosios valios ir buvo sudaryti apgaulės būdu, t. y. būtent dėl kredito unijos vadovų – D. S. ir T. Z. – panaudotos apgaulės G. M., pasirašydamas minėtus du prašymus, iš indėlininko tapo kredito unijos pajininku.

6. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje taip pat pripažino G. M. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė spręsti civiline tvarka, nurodęs, kad nežinant realiai G. M. atlygintos sumos civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017, negalima aiškiai apskaičiuoti iš nuteistųjų priteistinos žalos atlyginimo dydį. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 ieškovo reikalavimus patenkino, prašymus dėl pajinio įnašo padidinimo pripažino negaliojančiais, o sutartis – indėlių sutartimis, taip pat įtraukė ieškovą į unijos kreditorių sąrašą su 289 620 Eur (1 000 000 Lt) reikalavimu, pripažinęs ieškovui ir teisę į indėlių draudimo 100 000 Eur išmokos gavimą.

7. Ieškovo teigimu, žala civilinio proceso prasme pasireiškė tuo, kad po kredito unijai iškeltos bankroto bylos ieškovas neturi galimybės atgauti savo indėlio visa apimtimi, nes teismo sprendimu civilinėje byloje pripažinta jo teisė tik į 100 000 Eur draudimo išmoką. Tokiu atveju draudimo išmoka kompensuos vos 34,60 procentų ieškovui padarytų nuostolių, taigi dėl likusios 189 000 Eur sumos grąžinimo solidari atsakomybė kyla atsakovams. Iš atsakovų D. S. ir T. Z. solidariai priteistina 65,40 procentai nuo 247 682,50 Eur (855 5000 Lt) ieškovo patirtų nuostolių, arba 161 984,35 Eur, o iš atsakovų D. S., T. Z., G. R. (ieškovo procesiniuose dokumentuose šios atsakovės pavardė nurodoma G. R., o tai neatitinka Gyventojų registro duomenų) ir K. R. solidariai priteistina 65,40 procentai nuo 41 850,10 Eur (144 500 Lt) padarytų ieškovui nuostolių, arba 27 015,65 Eur.

8. Visų atsakovų atsakomybė už ieškovui negrąžintą indėlį ieškinyje grindžiama kiekvieno iš jų eitomis pareigomis kredito unijoje, faktiškai atliktais veiksmais ir / arba duotais nurodymais kitiems kredito unijos darbuotojams, kiek tai susijęs su baudžiamojoje byloje tirtomis aplinkybės dėl ieškovo prašymų padidinti kredito unijoje turėtą pajų suklastojimo. Teisiniu atsakomybės pagrindu ieškinyje įvardijami Lietuvos Respublikos kredito unijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 5 dalis, 29 straipsnio 3 dalis, šios unijos atitinkamos įstatų nuostatos, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai, reglamentuojantys bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalis, reglamentuojančios bendrovės vadovo pareigas ir atsakomybę, bei teisės normos, nustatančios visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.264 str.), cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje nr. 3K-7-59/2008, išaiškinimai dėl skolininkų solidariosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-14 sprendimu ieškovo G. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei D. S. 1 246 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iki sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti atsakovams Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pažymėjo, kad nors baudžiamojoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovai D. S. (jos nagrinėjimo metu buvusi L. L.) ir T. Z. buvo nuteisti, o ieškovui G. M. buvo pripažinta teisė į ieškinio civilinio proceso tvarka pareiškimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016, be kita ko, pripažino ir tai, kad G. M. turtas (289 620 Eur indėlis) nei vieno iš nuteistųjų (D. S. ar T. Z.) nebuvo pasisavintas. Nuteistųjų iniciatyva tik buvo pakeistas G. M. unijoje saugotų pinigų teisinis režimas (indėlis transformuotas į pajų), tačiau G. M. turtu (piniginėmis lėšomis) ir toliau disponavo ta pati kredito unija, pinigų neįgijo joks kitas juridinis ar fizinis asmuo, nukentėjusiajam ir toliau buvo mokamos žymiai didesnės, nei mokėjo bankai, palūkanos. Teismo vertinimu, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą taip pat turi būti vadovaujamasi ir tokiais kasacinio teismo išaiškinimais, kad D. S. ir T. Z. neteisėtuose veiksmuose, kuriais buvo pakeistas nukentėjusiojo G. M. turto teisinis rėžimas, nebuvo sukčiavimo sudėties objektyviojo požymio – svetimo turto įgijimo savo ar kito asmens naudai.

11. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas, remdamasis baudžiamoje byloje konstatuotais prejudiciniais faktais, prašo atlyginti jam 189 000 Eur turtinę žalą, kurią teigia patyręs dėl visų atsakovų (tiek nuteistų baudžiamojoje byloje, tiek ir joje nekaltintų) neteisėtų veiksmų, negalėdamas susigrąžinti visos turėtos kredito unijoje 289 620 Eur sumos (indėlio). Žalos dydį ieškovas apskaičiuoja atsižvelgdamas ir į gautiną 100 000 Eur draudimo išmoką, kuri, jo teigimu, kompensuoja vos 34,60 proc. turėto indėlio sumos. Tokius ieškinio reikalavimus teismas kvalifikavo kaip indėlininko, kuris taip pat kaip ir visi kiti indėlininkai negali susigrąžini iš bankrutavusios kredito unijos savo indėlių, pareikštą tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad visų indėlininkų (kreditorių) teisės ginamos vienodai, t. y. būtent bankroto byloje, o aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kredito unijos vadovų ir / ar atsakovų veiksmai pasireiškė ne bendrai visų įmonės kreditorių, bet specifiškai konkretaus kreditoriaus (t. y. ieškovo) atžvilgiu ir dėl to jam buvo padaryta tiesioginė žala, byloje nenustatyta.

12. Padarydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė ir į Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 sprendimą pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017, kurioje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“, dalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, D. S. ir T. Z., buvo pripažinti negaliojančiais 2011-12-28 jo prašymas dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt (247 769,92 Eur) suma ir 2012-07-23 prašymas dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt (41 850,09 Eur) suma, ieškovo ginčyta 2012-07-23 sutartis Nr. 50723/1 ir 2012-10-23 sutartis Nr. 56470 pripažintos indėlių sutartimis, įtraukiant jį į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą bei patvirtinant 289 620 Eur (1 000 000 Lt) ieškovo finansinį reikalavimą.

13. Taigi, teismo vertinimu, ieškovo teisių pažeidimas, iš kurio kyla žalos atlyginimo reikalavimas, yra pašalintas būtent Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 sprendimu. Tai, pasak teismo, patvirtina tokie faktai: 1) ieškovas buvo pripažintas kredito unijos indėlininku, o 2012-07-23 ir 2012-10-23 sutartys – indėlių sutartimis; 2) ieškovas buvo įtrauktas į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą, 3) bankroto byloje buvo patvirtintas visas ieškovo 289 620 Eur (1 000 000 Lt) kreditinis reikalavimas, 4) ieškovas įgijo teisę į garantuotą 100 000 Eur indėlių draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, toliau – IĮIDĮ, 4 str. 1 d.). Teismas aktualia pripažino ir tokią aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas 2017-07-17, t. y. dar neįsiteisėjus minėtam Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 (šis įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutarties priėmimo).

14. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje ieškovui pripažinta teisė reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka jau yra įgyvendinta priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 ir šiuo sprendimu grąžinus G. M. į prieš jo teisių pažeidimą (ir prieš nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymą) buvusią padėtį, t. y. pripažinus ieškovą kredito unijos indėlininku. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad prieš jį, kaip prieš indėlininką (teismo sprendimu atstačius jo statusą) kredito unijos vadovai ir / ar atsakovai būtų atlikę kokius nors konkrečius specifinius veiksmus, sukėlusius žalą. Todėl ieškovo, kaip ir kitų indėlininkų, pažeistų teisių gynimas toliau turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.

15. Pripažinęs, kad ieškovas G. M. galėtų kreiptis į teismą tik su netiesioginiu ieškiniu bankrutavusios unijos vardu (CK 6.68 str.), jeigu pati bankrutavusi unija (jos administratorius) teisės reikalauti unijos vadovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo neįgyvendintų, pirmosios instancijos teismas jo tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad priešingas šios situacijos vertinimas neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo ir pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Ieškovas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Atsakovai – D. S. bei T. Z., Klaipėdos miesto apylinkės teismo nusprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015 nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie bendrininkaujant padarė didelę 289 620 Eur (1 000 000 Lt) žalą G. M., t. y. D. S. organizavo, o T. Z. suklastojo 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt suklastojimą, dėl to G. M. buvo padaryta didelė – 855 500 Lt (247 769,93 Eur) žala. D. S. taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelę 855 500 Lt (247 769,93 Eur) žalą patyrė ieškovas.

16.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės į tiesioginį ieškinį ir kad atsakovų veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Ieškovo teisė į tiesioginį ieškinį unijos vadovams buvo pripažinta baudžiamojoje ir civilinėje bylose. Kadangi ieškovui sumokėta tik 100 000 Eur draudimo išmoka, o likusi 189 620 Eur reikalavimo dalis liko nepatenkinta, ieškovas išsaugojo teisę į tokio paties dydžio žalos atlyginimą tiesiogiai iš atsakovų D. S. ir T. Z.

16.3. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei nustatinėdamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtą veiką, kaltę, priežastinį ryšį, žalos dydį), neprivalėjo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu jau konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių, nes šie faktai, įeinantys į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 3 p.). Ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo patenkintas, tačiau ieškovui buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

16.4. Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 ieškovas buvo pripažintas KU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditoriumi, tačiau sprendimo priėmimo metu neliko jokio likvidaus turto, iš kurio nors iš dalies būtų patenkintas ieškovo finansinis reikalavimas, kuris viršija 100 000 Eur draudimo sumą. Atsakovams pakeičiant ieškovo statusą į KU „Švyturio taupomoji kasa“ pajininko, D. S. ir T. Z., savo neteisėtais veiksmais, nukreiptais tiesiogiai į ieškovą, atėmė iš G. M. teisę dalyvauti bankrutavusios KU „Švyturio taupomoji kasa“ turto realizavime, nes ieškovo teisės buvo apgintos tuo metu, kai nebeliko jokio likvidaus turto.

16.5. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai D. S. ir T. Z. atliko nusikalstamus veiksmus, kurie nors ir nebuvo nukreipti tiesiogiai į ieškovą, tačiau turėjo tiesioginės įtakos žalos atsiradimui. Iš Lietuvos banko pateiktos informacijos matyti, kad, eliminavus iš pajininkų sąrašo G. M. įsigytą pajų (nuo 2011-12-28 – 855 000 Lt, nuo 2012-07-041 – 1 000 000 Lt) ir jį atvaizdavus kaip indėlį, kredito unijos kapitalo pakankamumo bei jo likvidumo rodikliai nebūtų pakankami ir neatitiktų teisės aktų nustatytų minimalių dydžių. Tai duoda pagrindą ieškovui teigti, kad, sudarant su ieškovu indėlio sutartį (2011-12-28 ir 201-07-23), kredito unija buvo nemoki, o atsakovai D. S. ir T. Z. šias aplinkybes nuslėpė, kuo pažeidė G. M. teisę atsisakyti nuo sutarties sudarymo (pratęsimo) bei lėšų grąžinimo, ir padarė jam tiesioginę žalą (CK 6.263 str.).

16.6. Atsakovai D. S. ir T. Z. aktyviai bendrininkavo su atsakovais G. R. ir K. R., ir nors G. R. bei K. R. veiksmai baudžiamosios atsakomybės kontekste nebuvo vertinami, tačiau, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, jų atsakomybė su D. S. ir T. Z. yra solidarioji. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad būtent su atsakovės K. R. pagalba atsakovai D. S. ir T. Z. suklastojo dokumentus, ir būtent su K. R. pagalba T. Z., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė G. M. didelę 289 620 Eur žalą. Be to, atsakovai – T. Z. ir K. R., neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpiu buvo samdomi darbuotojai, dirbo pagal darbo sutartį ir juos siejo darbo teisiniai santykiai, o D. S. ir G. R. buvo administracijos vadovai, taigi kredito unija, kaip darbdavys, yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą, o jos darbuotojų atsakomybė yra papildoma garantija tuo atveju, kai ji likviduojama dėl bankroto (CK 6.364 str.).

17. Atsakovė G. R. atsiliepime į ieškovo G. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1. Teismas pagrįstai vertino, kad, nepaisant baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, kitoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 sprendimu taikius restituciją, atsakovų T. Z. neteisėtais veiksmais pažeistos ieškovo G. M. teisės buvo atkurtos į pradinę padėtį. Šiuo metu ieškovo pažeistų teisių gynimas yra įgyvendinamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl ieškovo tiesioginis ieškinys ir jo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalą (nuostolius) yra nepagrįstas. Reikalavimas atlyginti žalą ieškovui, pareiškusio ieškinį savo vardu ir savo naudai, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles.

17.2. Atsakovė G. R. administracijos vadovės pareigose ir kredito unijos valdybos nare buvo nuo 2012-07-03 iki 2013-03-06, tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovai – D. S. ir T. Z. ieškovo prašymus dėl pajinio įnašo papildymo, kuriuose ieškovas tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt (247 769,92 Eur) ir 144 500 Lt (41 850,09 Eur, suklastojo 2011-12-28 ir 2012-07-23.

17.3. Ieškovas neįvardija kokias konkrečias administracijos vadovui priskirtas pareigas atsakovė galimai pažeidė, nenurodė, kaip pasireiškia priežastinis ryšys tarp, ieškovo manymu, atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos.

17.4. Atsakovus D. S. ir T. Z. teisiniai darbo santykiai sieja su kredito unija kaip su darbdaviu. Nagrinėjamu atveju atsakovė G. R. nėra darbdavys, darbdavys buvo kredito unija. Atsakovė G. R., eidama kredito unijos administracijos vadovės pareigas, pagal jai kredito unijos įstatų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus organizavo kredito unijos darbuotojų darbinę veiklą. Todėl atsakovei G. R. taikyti netiesioginę atsakomybę pagal CK 6.264 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Atsakovai L. L. ir T. Z. yra nuteisti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Minėti atsakovai veikė ne darbdavio, samdančiojo nurodymu, bet turėdami savarankišką nusikalstamą sumanymą, jie tai darė tyčia.

18. Atsakovė D. S. atsiliepime į ieškovo G. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1. Ieškovas neneigė fakto, jog jis savo valia į uniją įnešė jam priklausančias lėšas, siekė jas laikyti ir gauti už tai palūkanas. Jis 2013-10-08 pateikė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ administratoriui prašymą kreiptis į teismą dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą su 289 620 Eur (1 000 000 Lt) finansiniu reikalavimu. Nurodyta aplinkybė paneigia ieškovo poziciją apie jo ketinimą atsisakyti sutarties ir nepatvirtina, kad tam nebuvo sudarytos sąlygos. Iki bankroto bylos iškėlimo indėlio grąžinti jis ir neprašė. Atsakovė jokiais savo veiksmais neįtakojo aplinkybės, kad ieškovas negali atgauti visų jo įneštų piniginių lėšų į kredito uniją.

18.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-08 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016, konstatavo, kad atsakovai ieškovo lėšų nepasisavino, kad buvo tik pakeistas jo saugotų unijoje piniginių lėšų teisinis režimas, realiai jų nepasisavinant. Vėliau ieškovui buvo atstatytas ir kreditoriaus statusas.

18.3. Ieškovas nepagrindžia, kodėl, gavus 100 000 Eur draudimo išmoką, turėjo būti kompensuota ir likusi neapdrausto indėlio dalis, t. y. kodėl jo atžvilgiu turi būti taikomas prioritetas prieš kitus kreditorius.

19. Atsakovai T. Z. ir K. R. atsiliepime į ieškovo G. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016 be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad ieškovo G. M. turtas (289 620 Eur indėlis) nei vieno iš nuteistųjų (D. S. ar T. Z.) nebuvo pasisavintas. Nuteistųjų iniciatyva buvo pakeistas G. M. kredito unijoje saugotų pinigų teisinis režimas (indėliui transformavusis į pajų), tačiau ieškovo G. M. turtu ir toliau disponavo ta pati kredito unija iki pat bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nustatytuose D. S. ir T. Z. neteisėtuose veiksmuose, kuriais buvo pakeistas nukentėjusiojo G. M. turto teisinis rėžimas iš terminuoto indėlio į pajų, nėra sukčiavimo sudėties objektyviojo požymio – svetimo turto įgijimo savo ar kito asmens naudai.

19.2. Atsakovo T. Z. neteisėtų veiksmų ieškovo G. M. atžvilgiu pasekmė buvo ta, kad, Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi KU „Švyturio taupomoji kasa“ iškėlus bankroto bylą, ieškovas G. M. nebuvo įtrauktas į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą ir jam nebuvo taikyta indėlininko draudžiamoji apsauga, apribota maksimaliu 100 000 Eur dydžiu. Ieškovas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-665-460/2018 neįrodinėjo, kad atsakovų T. Z. ar, juo labiau, K. R. neteisėti veiksmai lėmė ieškovo valios susiformavimą tapti kredito unijos indėlininku.

19.3. Ieškovas neįrodo aplinkybės, kad būtent atsakovų veiksmai lėmė tokio pobūdžio ir dydžio (289 620 Eur) turtinės žalos atsiradimą ieškovui. Ieškovas neteikė duomenų, kad jis, būdamas indėlininku, būtų turėjęs galimybę atsiimti visą 289 620 Eur indėlį po bankroto bylos BKU „Švyturio taupomoji kasa: iškėlimo.

19.4. Teismai aukščiau nurodytais sprendimai visiškai atkūrė ieškovo pažeistas teises, ieškovas iš atsakovės pajininkų buvo grąžintinas į indėlininkus – Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 įtraukė ieškovą G. M. į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą bei patvirtintino jo 289 620 Eur (1 000 000 Lt) finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-806-516/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.

19.5. Ieškovas įgyvendino savo pažeistų teisių gynimą pareikšdamas kreditinį reikalavimą BKU „Švyturio taupomoji kasa“, kurios naudai neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, jis neįrodinėjo ir neįrodė, kad atsakovai prieš jį, kaip indėlininką, būtų atlikę kokius nors konkrečius būtent prieš ieškovą nukreiptus veiksmus (CPK 12 str., 178 str.).

19.6. Nustačius, kad atsakovai T. Z. ir D. S. naudojo apgaulę prieš ieškovą, ieškovo elgesys, sudarant 2012-07-23 ir 2012-10-23 sandorius, ir po to sekę jo veiksmai patvirtina paties ieškovo nesąžiningumą, o tai leidžia ieškovo reikalavimus atmesti ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.

19.7. Tarp kredito unijos ir G. M. buvo sudarytos 6 terminuotų indėlių sutartys. Visos šios terminuoto indėlio sutartys buvo nutrauktos pagal pasirašytus G. M. prašymus bei, remiantis jo prašymais, visos indėlių ir palūkanų sumos buvo išmokėtos grynaisiais pinigais, pervestos į ieškovo nurodytas sąskaitas arba įsigyta pajinio įnašo dalis. Ieškovas iki 2012-07-23 ir 2012-10-23 sandorių buvo pateikęs tiek prašymus dėl pajaus įsigijimo, tiek ir sudaręs indėlio sutartis, todėl jam buvo gerai žinomos šių sandorių sukuriamos teisinės pasekmės. Ieškovui negalėjo būti nežinomos aplinkybės, kad, sudarius pajaus sutartį, palūkanos nėra mokamos, tačiau, sudarius indėlio sutartį, palūkanos yra mokamos, jas pervedant į kredito unijoje jo vardu atidarytą indėlio sąskaitą arba išmokami kasininko grynais pinigais.

19.8. 2011-12-28, 2012-03-28, 2012-07-23, 2012-10-23 ieškovui pinigai iš kredito unijos būdavo perduodami voke, jokie dokumentai, patvirtinantys pinigų išmokėjimo faktą, nebuvo surašomi. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir ieškovo patirtį, sudarant pajaus bei indėlio sutartis su unija, ieškovas negalėjo nesuprasti, kad šiuo atveju susitarė ne dėl įprastos indėlių, o pajų įsigijimo sutarties, taip pat asmeniniai vekseliai išrašyti ir jų pagrindu grynais pinigais neoficialiai sumokėtos sumos gautos buvo be teisėto pagrindo. Ieškovas po bankroto bylos kredito unijai iškėlimo supratęs, kad dėl neteisėtų susitarimų su D. S. ir T. Z. gali neatgauti visų unijai perduotų pinigų, atsakovų neteisėtus veiksmus nesąžiningai siekia interpretuoti tik sau pačiam palankia linkme, juolab jau turėdamas ir draudiminę apsaugą 100 000 Eur apimtyje bei patvirtintą finansinį reikalavimą, pertekliniu būdu siekia įgyti ir teisę į žalos, kurios realiai net nepatyrė, atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

16. Ieškovas G. M. teigia 2011-01-20 įstojęs į kredito uniją ir sumokėjęs 100 Lt (28,96 Eur) pajinį įnašą. Kaip matyti iš į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2014-06-06 specialisto išvados (el. b. t. 1, b. l.124-130), kuri buvo parengta pagal tyrėjo užduotį atlikti BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01003-11 (šis tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31), jo pajinis kapitalas pagal specialisto tyrimui pateiktus kredito unijos buhalterinės apskaitos duomenis buvo padidintas 1 000 000 Lt (289 620 Eur) suma, šias lėšas perkeliant iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. 20-0016133, atitinkamai, 2011-12-28 – 855 562,05 Lt (247 787,90 Eur) ir 2012-07-23 – 144 500 Lt (41 850 Eur). Į indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. 20-0016133 lėšos buvo perkeltos jas nurašant iš G. M. terminuoto indėlio sąskaitų, t. y. 2011-12-28 iš sąskaitos Nr. 40-002050 ir 2012-07-23 iš sąskaitos Nr. 40-0027012.

17. BKU „Švyturio taupomoji kasa“ 2013-06-28 rašte Nr. ŠTK-1110 (el. b. t. 1, b. l. 57-58), atsakant advokatų kontorai į 2013-06-14 prašymą, nurodoma, kad G. M. sąskaitoje Nr. 10-0016121 iš viso 2013-05-09 buvo 1 000 100 Lt (289 649 Eur) pajus, kuris buvo suformuotas gavus G. M. 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012-07-23 prašymą dėl pajinio įnašo dalies įsigijimo 144 500 Lt sumai. Pasak bankroto administratoriaus, iš kredito unijos sistemos bei perduotų jam dokumentų jis nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2012-01-20 tarp unijos ir G. M. buvo sudarytos šešios terminuoto indėlio sutartys, visos jos nutrauktos pagal G. M. prašymus, o visi įsipareigojimai pagal šias sutartis įvykdyti. Žinių apie G. M. terminuotą 1 000 000 Eur indėlį bankroto administratorius neturi, todėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ informacija dėl draudimo išmokos jam išmokėjimo nepateikta. Taip pat šiame atsakyme pažymima, kad su prašymu pateiktose sutartyse Nr. 50723/1 ir Nr. 56470 yra nurodytas pajinės sąskaitos numeris, atsižvelgiant į kredito unijos valdybos patvirtintus pirmus du sąskaitų skaičius, nusakančius sąskaitos produkto tipą, t. y. 10 yra pajaus sąskaita, 20 – indėlio iki pareikalavimo sąskaita, 40 – terminuoto indėlio sąskaita, 70 – paskolos sąskaita.

18. Specialisto 2014-06-06 išvadoje taip pat nurodoma, kad 2012-12-05 kratos kredito unijos patalpose metu buvo rasti ir pateikti šiam tyrimui dokumentai, kurie nebuvo įtraukti kredito unijos apskaitą, t. y. vekseliai ir sutartys. Pagal G. M. parodymus ikiteisminiame tyrime, kredito unijos vardu 2012-12-05 išrašytus G. M. tris parastuosius (neprotestuotinus) vekselius, unijos kliento G. M. vardu atidarytų sąskaitų išrašus (pajaus sąskaitos Nr. 10-0016121, indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. 20-0016133, terminuotų indėlių sąskaitų Nr. 40-0016144, Nr. 40-0016248, Nr. 40-0018773, Nr. 40-0020550, Nr. 40-0021150, Nr. 40-0027012) specialistė nustatė, kad jam pagal išduodamus vekselius kas ketvirtį buvo sumokamos palūkanos grynaisiais pinigais be apskaitos dokumentų, iš viso jų pagal 2011-12-28, 2012-03-28 ir 2012-07-23 išrašytus vekselius sumokėta 37 244,30 Lt (10 786,70 Eur).

19. Specialisto tyrimui atlikti taip pat pateikta ir kredito unijos su G. M. 2012-07-23 pasirašyta sutartis Nr. 50723/1 (rasta kratos metu) dėl 1 000 000 Lt (289 620 Eur) indelio laikymo sąskaitoje Nr. 10-0016121 iki 2012-10-23 (3 mėn.) su numatytomis joje 6 procentų metinėmis palūkanomis (jų suma, pasak specialistės, atitiktų 2012-07-23 vekselyje nurodytą išmokėjimui 15 000 Lt sumą), o taip pat dvi ta pačia data bei numeriu – 2012-10-23 Nr. 56470 – įformintos skirtingo turinio sutartys, atitinkamai, dėl 1 000 000 Lt (289 620 Eur) indėlio laikymo sąskaitoje Nr. 10-0016121 iki 2013-01-23 (3 mėn.) su numatytomis joje 6 procentų metinėmis palūkanomis, kurią yra pasirašę K. R. ir G. M. (sutartis rasta kratos metu), bei T. Z. ir G. M. pasirašyta sutartis dėl 1 000 000 Lt (289 620 Eur) indelio sąskaitoje Nr. 10-0016121 laikymo iki 2013-01-23 (3 mėn.), kurioje metinės palūkanos nenumatytos (pateikta paties G. M.), tačiau kredito unijos buhalterinėje apskaitoje kredito unijos įsipareigojimai klientui G. M. išmokėti 1 000 000 Lt indėlį su 6 procentų metinėmis palūkanomis nei pagal 2012-07-23, nei pagal 2012-10-23 sutartis nebuvo atvaizduoti. Tyrimą atlikusi specialistė atkreipė dėmesį ir į tą pačią dieną, t. y. 2012-10-23, surašytą vekselį, pagal kurį fizinis asmuo T. Z. įsipareigojo pinigų gavėjui G. M. besąlygiškai išmokėti 15 000 Lt.

20. Iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla Nr. B2-933-163/2013, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“. Klaipėdos apygardos teismas 2013-08-12 nutartimi, tenkinęs bankrutuojančios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ administratoriaus prašymą, pripažino BKU „Švyturio taupomoji kasa“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

21. Šios nutarties 17 punkte aptartame BKU „Švyturio taupomoji kasa“ 2013-06-28 rašte Nr. ŠTK-1110 administratorius pranešė priežastį, kodėl jis nesikreipė į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudiminės išmokos apeliantui G. M. išmokėjimo – nėra duomenų apie indelių sutarčių sudarymą. Pasak apelianto, jis 2013-10-08 pateikė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratoriui prašymą kreiptis į teismą dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą su 1 000 000 Lt (289 620 Eur) finansiniu reikalavimu, tačiau BKU „Švyturio taupomoji kasa“ administratorius apelianto prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad apeliantas yra BKU „Švyturio taupomoji kasa“ pajininkas, o ne kreditorius.

22. Taip pat nagrinėjamos bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015 atsakovę D. S. (buvusi L. L.) pripažino kalta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį; atsakovą T. Z. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 300 straipsnio 3 dalį (2 epizodai); ieškovui G. M. pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-651/2016 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendį ir panaikino T. Z. ir D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 855 500 Lt pasisavinimo), padarė bendrininkų grupė, pakeitė jai skirtos bausmės subendrinimą; T. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš kelių epizodų dėl skirtingų sumų, t. y. iš BK 300 straipsnio 3 dalies (855 500 Lt) ir BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl 144 500 Lt) į BK 300 straipsnio 3 dalį ir iš BK 228 straipsnio 1 dalies (dėl 855 500 Lt) ir BK 228 straipsnio 1 dalies (dėl 144 500 Lt) į BK 228 straipsnio 1 dalį, paskyrė subendrintą bausmę; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 bei Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nuosprendžius pakeitė ir panaikino jų dalis dėl D. S. ir T. Z. pripažinimo kaltais, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą veiką (sukčiavimą), šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, panaikino atitinkamas nuosprendžių dalis dėl bausmių subendrinimo, išsprendęs šį klausimą savo nutartimi, o kitas teismų nuosprendžių dalis paliko nepakeistas. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytuose D. S. ir T. Z. veiksmuose, kuriais buvo pakeistas G. M. turto teisinis režimas, nėra sukčiavimo sudėties objektyviojo požymio – svetimo turto įgijimo kito asmens naudai, nes jo turtu (pajiniu kapitalu) ir toliau disponavo pati kredito unija, šių pinigų neįgijo joks kitas juridinis ar fizinis asmuo. Ir nors tokie jų veiksmai nebuvo teisėti, tačiau jie atitinka BK 228 straipsnio 1 dalies – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – sudėtį (kasacinio teismo nutarties 27–37 punktai).

25. Apeliantas tuo pačiu metu buvo inicijavęs ir civilinį ginčą, siekdamas savo finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo bei draudimo išmokos gavimo, kuris buvo išspręstas jau po baudžiamosios bylos visų instancijų teismuose išnagrinėjimo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs toje byloje pareikštą G. M. patikslintą ieškinį atsakovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“, tretieji asmenys VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, L. L. (dabar D. S.) ir T. Z., dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl apgaulės, šių sutarčių pripažinimo indėlių sutartimis ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios kredito unijos bankroto byloje, 2017-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 pripažino negaliojančiais 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012-07-23 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma, pripažino 2012-07-23 sutartis Nr. 50723/1 ir 2012-10-23 sutartis Nr. 56470 indėlių sutartimis, įtraukė ieškovą G. M. į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą bei patvirtintino jo 289 620 Eur (1 000 000 Lt) kreditorinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-806-516/2017, šis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas.

Dėl prejudicinių faktų

26. Nagrinėjamoje byloje apeliantas suformulavo sudėtinį turtinio pobūdžio materialųjį teisinį reikalavimą, išskaidęs jį į dvi dalis pagal skirtingais sumas, prašydamas priteisti iš atsakovų D. S. ir T. Z. solidariai 161 984,35 Eur, o iš atsakovų D. S., T. Z., G. R. ir K. R. solidariai – 27 015,65 Eur žalai atlyginti. Tačiau visiems atsakovams nukreipti reikalavimai ieškinyje grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatinėtomis bei įvertintomis baudžiamojoje byloje, kitaip tariant, žalos atsiradimą apeliantas kildino iš tų pačių neteisėtų veiksmų atlikimo bei dėl tokių veiksmų apeliantui atsiradusių padarinių, kurie buvo teisiškai įvertinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimtais teismo nuosprendžiais bei nutartimi, tvirtindamas, kad nuostolių jam padarė turėtų kredito unijoje piniginių lėšų statuso neteisėtas pakeitimas, apribojęs galimybę, šiai bankrutavus, gauti draudimo išmoką, toliau teigdamas, kad gautina draudimo išmoka nekompensuotų visos kredito unijoje kaip indėlis laikytos 1 000 000 Lt sumos, o tik jos trečdalį.

27. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjęs pagrindo atlikti pakartotinio aplinkybių, nustatytų baudžiamojoje byloje, vertinimo dėl jų prejudicialumo (t. y. iš naujo nustatinėti, ar yra sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti) ir negalėjęs atmesti ieškinio nusprendęs, kad atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos, kai baudžiamojoje byloje apeliantui yra pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą. Tokie apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią specifinę situaciją, stokoja pagrįstumo.

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punkte iš tiesų įtvirtinta, kad asmenų nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusių teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nereikia įrodinėti, nes tai yra prejudicinis faktas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi sprendžiant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).

29. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje galutine kasacinio teismo nutartimi žalą apeliantui sukėlusiais dviejų atsakovų (D. S. ir T. Z.) veiksmais buvo pripažintas jų, kredito unijos vadovės ir pavaduotojo, vėliau vadovo, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir dokumentų (apelianto prašymų) suklastojimas, juos panaudojant padidinti kredito unijos pajinį kapitalą, žinomai neteisingų duomenų apie pajinį kapitalą įtraukimas į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, kuo G. M. padaryta didelė turtinė žala. Teismo nurodyta, kad tokius nusikalstamus veiksmus organizavo D. S., o vykdytojo vaidmenį atliko T. Z.. Dar daugiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-08 nutarties 23 punkte buvo identifikuotas ir šių atsakovų neteisėtais bei nusikalstamais veiksmais padarytos apeliantui didelės turtinė žalos pobūdis ir dydis – bankrutavus kredito unijai, G. M. nebuvo įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, nes pagal suklastotus dokumentus jis yra pajininkas, kurio pajinis įnašas yra 1 000 000 Lt, ir taip G. M. neteko 100 000 Eur draudimo išmokos už savo indėlį, todėl, pasak kasacinio teismo, akivaizdu, kad jam buvo padaryta didelė turtinė žala. Vadinasi, nekelia abejonių faktais, kas yra didelė žala ir kad ji ieškovui padaryta būtent dėl atsakovų D. S. ir T. Z. nusikalstamų veiksmų, dėl kurių jiems yra paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Vadinasi, dėl tokių faktų prejudicinės reikšmės iš naujo nereikia įrodinėti šių asmenų veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio su atsiradusiais ieškovui tokio nusikaltimo padariniais (negauta atitinkamo dydžio draudimo išmoka).

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas ieškinio dalyką yra suformulavęs kitaip – jam padaryta žala laiko visą neatsiimtą iš kredito unijos 1 000 000 Lt indėlį, reikalavimą sumažinęs tik jau gauta (toks faktas yra pripažįstamas jo apeliaciniame skunde) draudimo išmokos suma, tačiau ir šią žalą sukėlusiais veiksmais ieškinyje įvardijami tie patys neteisėti atsakovų veiksmai (prašymų suklastojimas ir turėto indėlio transformavimas į pajų), dėl kurių padarymo atsakovams D. S. ir T. Z. buvo taikyta baudžiamoji atsakomybe. Toks apelianto reikalavimo faktinis pagrindas yra išdėstytas ieškinyje ir tokį pagrindą (jį sudarančias faktines aplinkybes) teismui buvo privalu vertinti, atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintus dispozityvumo ir draudimo peržengti ieškinio, kurio pagrindiniai elementai yra ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, reikalavimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 13 str., 17 str., 265 str. 2 d.).

31. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą analizuoti, ar egzistuoja visos atsakovais įvardijamų asmenų civilinės atsakomybės sąlygos būtent tokio dydžio ieškiniui patenkinti, taip pat patikrinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų nusikalstamų veiksmų ir apelianto nurodyto dydžio žalos, kitaip tariant, ar tokio pobūdžio ir tokio dydžio apelianto nuostoliai, dėl kurių yra pareikštas šis ieškinys, yra visų atsakovų (taip pat ir D. S. bei T. Z.) neteisėtų ir kaltų veiksmų rezultatas.

32. Be to, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota nei atsakovės R. R. pagalba, klastojant dokumentus, nei jos pagalba atsakovui T. Z. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nei, juo labiau, visų atsakovų bendrininkavimas, padarant apeliantui žalos. Baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas atsakovių G. R. ir K. R. baudžiamosios atsakomybės klausimai, o vertinant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai ir civilinėje byloje iš naujo neįrodinėtini, svarbu ir tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Tokiu atveju šių atsakovių civilinė atsakomybė už, kaip tvirtino apeliantas, žalą jam sukėlusius veiksmus (apelianto statuso iš indėlininko į pajininką pakeitimo) nagrinėjamoje byloje turėjo būti įrodinėjama visomis įrodinėjimo priemonėmis, nes nuosprendžiais nustatytų faktų prejudicija šių atsakovių atžvilgiu netaikytina.

33. Taip pat jau buvo nurodyta tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-651/2016 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendį ir panaikino T. Z. ir D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 855 500 Lt pasisavinimo), padarė bendrininkų grupė, taigi it apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojoje byloje pirmiau jau nustatyto visų atsakovų bendrininkavimo prejudicinio fakto nėra pagrįsti ir todėl atmestini.

Dėl pareikšto ieškinio ir jo patenkinimo sąlygų

34. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo civilinėje ir baudžiamojoje byloje apeliantui esą jau pripažintą tiesioginio reikalavimo į atsakovus teisę į didesnio, nei 100 000 Eur draudimo išmoka, civilinio ieškinio patenkinimą, ir dėl to nepagrįstai atmetė atsakovams pareikštą ieškinį dėl likusios 189 620 Eur negrąžintos indėlio sumos priteisimo. Tokia teisė jam nebuvo pripažinta, kasaciniam teismui kaip didelę žalą dėl apelianto statuso į pajininką pakeitimo nurodžius negautą 100 000 Eur draudimo išmoką. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas būtent dėl apelianto inicijuotos Klaipėdos apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-234-777/2017, nežinant, kokios sumos bus realiai jam atlygintos priėmus sprendimą toje byloje, tą pripažįsta savo ieškinyje ir apeliantas.

35. Vadinasi, tik dėl tokio dydžio (100 000 Eur) reikalavimo, pareikšto atsakovams T. Z. ir D. S., ieškinio jau nebūtų galima atmesti, jeigu jam dėl kažkokių priežasčių civiline tvarka galiausiai nebūtų buvusi pripažinta teisė į tokios draudimo išmokos gavimą arba jis nebūtų tokios gavęs. Tačiau to nenutiko, priešingai, apeliantas pripažįsta draudimo išmoką gavęs.

36. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad baudžiamojoje byloje apeliantui pripažinta teisė į 100 000 Eur draudimo išmokos gavimą, t. y. į padarytos apeliantui nusikalstamais veiksmais, suklastojant prašymus, žalos kompensavimą, faktiškai jau yra realizuota kitoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 apeliantui yra pripažinta ir teisę į visos 289 620 Eur indėlio sumos reikalavimą iš bankrutavusios kredito unijos, o tokia jo teisė turi būti įgyvendinama per bankroto procedūras, įstatymais reglamentuota ir vienoda visiems kreditoriams tvarka.

37. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas, grįsdamas savo reikalavimus vien baudžiamojoje byloje vertintais faktais (CPK 13 str.), jokių kitų tiesiogiai nukreiptų prieš jį, kaip kreditorių, visų keturių atsakovų veiksmų pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Pareikšto didesnei sumai, nei baudžiamajame procese pripažinta jam padaryta žala, lygi vėliau gautai draudimo išmokai, ieškinio reikalavimas yra grindžiamas indėlio transformavimo į pajų aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamosios bylos procese apeliantas laikėsi nuoseklios pozicijos, tvirtindamas apie buvusį siekį (norą) ir toliau gauti palūkanas. Kredito unijos dokumentų tyrimą atlikusios specialistės išvadoje yra pasisakyta, kad jas faktiškai ir gavęs, tik palūkanų išmokėjimas buvo vykdomas pagal vekselius ir neapskaitomas kredito unijos buhalterinėje apskaitoje.

38. Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl tokių pagrindų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, kurie nebuvo nurodyti ieškinyje (D. S. ir T. Z., savo neteisėtais veiksmais, nukreiptais tiesiogiai į ieškovą, atėmė iš G. M. teisę dalyvauti bankrutavusios KU „Švyturio taupomoji kasa“ turto realizavime, nes ieškovo teisės buvo apgintos tuo metu, kai nebeliko jokio likvidaus turto). Viena vertus, įstatymų leidėjas draudžia grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.) ar kelti naujus reikalavimus nepareikštus pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

39. Antra vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškinio reikalavimo teisiniu kvalifikavimu, kad šiuo atveju galima įžvelgti ir siekį pareikšti tiesioginis ieškinį kredito unijos vadovams / jiems prilyginamiems asmenims, siekiant įrodyti fiduciarinių juridinio asmens valdymo organų pareigų juridiniam asmeniui, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė, kad kreditorius, iki bendrovė nėra išregistruojama dėl bankroto, tiesioginio reikalavimo teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, kai įrodinėja buvusius tiesiogiai į jį nukreiptus bankrutuojančio subjekto valdymo organų ar dalyvių veiksmus. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodė ir neįrodinėjo jokių tiesioginės žalos jam padarymo aplinkybių, dėl kurių jis prarado galimybę iki bankroto bylos iškėlimo unijai atsiimti joje laikytą indėlį (pavyzdžiui, turėtų ketinimų atsiimti visą indėlį, pasibaigus sutarties terminui, kuriam būtų sukliudę kurie nors atsakovų neteisėti veiksmai ar pan.).

40. Ieškinyje aptarti atsakovų, kaip kredito unijoje sprendimus priimdavusių asmenų, veiksmai, įvardijamos pažeistos teisės normos ir lokaliniai kredito unijos teisės aktai gali būti susiję su žalos visiems jos kreditoriams, negalintiems atgauti turėtų savo indėlių, padarymu, o ne specifiškai apeliantui padaryta žala. Tačiau tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 str. 3 d.), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš bendrovės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tačiau tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos ĮBĮ nustatyta tvarka, arba ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

41. Plėtodamas teismų praktiką kreditorių teisės reikšti tiesioginį ieškinį klausimu kasacinis teismas nurodė, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais dalyvio veiksmais, pažeistų imperatyvųjį ĮBĮ reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Todėl. siekai sustabdyti kreditorių lenktynes dėl bankrutavusio subjekto turto, visus ieškinius, be kita ko, ir dėl dalyvių / vadovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareiškia paskirtasis bankroto administratorius.

42. Kaip nurodyta pirmiau, pats kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 str. pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017).

43. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 str. 7 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015). Bylos duomenimis, BKU „Švyturio taupomoji kasa“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, be to, ir apeliantas nereiškia aptartais dviem pagrindais reikalavimų.

44. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė neteisingai. Teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis prarado galimybę atgauti 289 620 Eur terminuotą indėlį visa apimtimi. Tokių nuostolių apeliantas patyrė dėl kredito unijos bankroto. Be to, bylą nagrinėjęs teismas padarė tinkamą išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2017 apeliantas buvo gražintas į prieš jo teisių pažeidimą, kuris buvo nustatytas ir pripažintas baudžiamojoje byloje, buvusią padėtį, t. y. jis yra įtrauktas jį į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 289 620 Eur finansinis reikalavimas. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas padarė ir tokią pagrįsta išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog neteisėti (nesąžiningi) atsakovų veiksmai pasireiškė ne bendrai visų įmonės kreditorių, bet specifiškai konkretaus kreditoriaus (t. y. apelianto) atžvilgiu.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip minėta, išaiškino, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams tik dviem, anksčiau aptartais atvejais. Ši teisės aiškinimo taisyklė taikoma ir tuomet, kai bankrutavusios įmonės veikla pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

46. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad BKU „Švyturio taupomoji kasa“ neturi jokio likvidaus turto. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-37-826/2019 yra nagrinėjama BKU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto byla. Tos bylos duomenimis, 2019-04-18 BKU „Švyturio taupomoji kasa“ banko sąskaitose iš viso turėjo 68 602,18 Eur (AB Swedbank banke – 53 815,37 Eur, AB Luminor banke - 4 423,76 Eur, AB SEB banke – 10 363,05 Eur). BKU „Švyturio taupomoji kasa“ taip pat turi finansinių reikalavimų iš viso už 1 754 204,45 Eur sumą.

47. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat leidžia įsitikinti, kad BKU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorius sėkmingai inicijuoja bylas teismuose, siekdamas kredito unijai (jos kreditoriams) padarytos žalos atlyginimo, ir kuriose buvo ieškiniai patenkinti (Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-136-781/2019, Nr. e2A-37-464/2019, Nr. e2A-240-302/2019, Nr. e2A-704-370/2018).

48. Kaip matyti iš tokių aptartų aplinkybių, apelianto teiginiai, kad BKU „Švyturio taupomoji kasa“ neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti nuostolių atlyginimą, nėra teisingi. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, nenustatęs, kad atsakovai yra padarę tokią individualią žalą, kurią siekė įrodyti apeliantas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Atsakovai T. Z. ir K. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nepareiškė. Atsakovės D. S. ir G. R. nors ir prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų buvimo faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų į bylą nepateikė, taigi apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.