- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-806-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00647-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, L. L., T. Z.
- Ieškovas
- G. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės, ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus bei atsakovės prisidėjimą prie trečiojo asmens apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, L. L., T. Z., dėl sutarčių pripažinimo indėlių sutartimis ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios kredito unijos bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip sudarytų apgaulės įtakoje, šių sutarčių pripažinimo indėlių sutartimis ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios kredito unijos bankroto byloje.Ieškovas G. M. ieškinyje prašė: 1) pripažinti 2011 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012 m. liepos 23 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma niekiniais; 2) pripažinti 2012 m. liepos 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) indelių sutartimi; 3) priteisti iš bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Švyturio taupomoji kasa“ ieškovui 289 620 Eur (1 000 000 Lt); 4) įtraukti ieškovą į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti ieškovo 289 620 EUR (1 000 000 Lt) piniginį reikalavimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovas nurodė, kad 2013 m. spalio 8 d. atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“ pateikė prašymą kreiptis į teismą dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą su 1 000 000 Lt finansiniu reikalavimu. Bankroto administratorė prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad ieškovas yra atsakovės pajininkas, o ne kreditorius.Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015 nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 28 d. prašymas dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012 m. liepos 23 d. prašymas dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma buvo sudaryti apgaulės būdu ir neatitinka ieškovo tikrosios valios. Ieškovo vertinimu, 2012 m. liepos 23 d. ir 2012 m. spalio 23 d. su atsakove sudarytos sutartys laikytinos indėlio sutartimis, nes atitinka visus indėlio sutarties požymius, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.892 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015 nustatytos aplinkybės bei nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, taip pat patvirtina, kad ieškovas 2012 m. liepos 23 d. sudarė su atsakove indėlio sutartį, nurodant indėlio sumą – 1 000 000 Lt, terminas – 3 mėnesiai, palūkanos – 6 procentai. Ši sutartis 2012 m. spalio 23 d. buvo pratęsta 3 mėnesiams tomis pačiomis sąlygomis.Ieškovas nurodė, kad jis nesiekė būti kredito unijos pajininku, nes žinojo, kad pajus yra neapdraustas indėlio draudimu, be to, nebuvo supažindintas su kredito unijos apskaitos politika, jam nebuvo išaiškintos sąskaitos numerio žymėjimo pasekmės. Sudarant indėlio sutartis, kredito unija nuolat užtikrindavo, kad indėlininko lėšos yra apdraustos įstatymo numatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais 2011 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012 m. liepos 23 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma. Pripažino 2012 m. liepos 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) indėlių sutartimis. Įtraukė ieškovą G. M. į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą bei patvirtintino jo 289 620 Eur (1 000 000 Lt) finansinį reikalavimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ieškovui G. M. priteisė 1 908,89 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisė 10 113,05 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje jau nustatytos aplinkybės, jog nuteistieji L. L. ir T. Z., L. L. organizavus, o T. Z. atlikus vykdytojo veiksmus (pateikus nukentėjusiajam G. M. pasirašyti suklastotus dokumentus, kad neva šis asmuo savo valia nutraukia indėlio dėl 855 500 Lt (247 769,93 Eur) sutartį ir šiuos pinigus padeda į pajaus sąskaitą siekdamas tapti kredito unijos pajininku), sąmoningai (tyčia) apgavo nukentėjusįjį G. M.. Be to, T. Z. analogiškus veiksmus atliko su nukentėjusiojo G. M. 144 500 L (41 850,09 Eur) indėliu. Teismai nustatė, kad apgaulė pasireiškė minėto asmens (ieškovo) suklaidinimu pateikus nukentėjusiajam suklastotus dokumentus, kuriuos G. M., nuteistųjų suklaidintas, pasirašė, nes, piktnaudžiaujant šio asmens pasitikėjimu, buvo įtikintas, kad pasirašo indėlio pratęsimo sutartį, kartu pateikiant vekselius tos pinigų sumos, kuri būtų nukentėjusiojo gauta už indėlio palūkanas. Nuteistųjų suklaidintas G. M. tapo kredito unijos pajininku. Dėl kredito unijos vadovų L. L. ir T. Z. panaudotos apgaulės G. M. iš indėlininko tapo kredito unijos pajininku. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, jog 2011 m. gruodžio 28 d. prašymas dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012 m. liepos 23 d. prašymas dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma buvo sudaryti apgaulės būdu ir neatitiko jo tikrosios valios. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo turima patirtis ir žinios naudojantis bankų bei kredito unijų paslaugomis yra nepakankamos daryti priešingą išvadą.Teismas, įvertinęs tai, kad dėl atsakovės vadovų L. L. ir T. Z. panaudotos apgaulės ieškovas iš indėlininko tapo atsakovės pajininku, taip pat tai, kad ieškovo turtu (1 000 000 Lt) ir toliau disponavo atsakovė, konstatavo, jog 2012 m. liepos 23 d. ir 2012 m. spalio 23 d. indėlių sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, įsigaliojo ir jų pagrindu atsirado teisiniai padariniai šalims, t. y. ieškovas iš atsakovės pajininkų grąžintinas į indėlininkus. Teismo vertinimu, toks restitucijos taikymas sugrąžina ieškovą ir atsakovę į status quo.Teismas, įvertinęs bylos specifiką, nurodė, kad atsisakyti taikyti restituciją pagrindo nėra, nes vien VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ subjektyvus paaiškinimas, jog minėtos restitucijos taikymas pablogina jos padėtį, nesant byloje kitų duomenų, nėra pakankamas daryti tokią išvadą.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo G. M. ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo G. M. ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo G. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas buvo net kelių unijų pajininku, todėl nepagrįstai teigia, kad nesuprato pasirašomų prašymų dėl pajaus įsigijimo esmės ir manė sudarantis indėlių sutartis. Ieškovas daugybę metų naudojosi įvairiomis kitomis finansinėmis paslaugomis, todėl jo teiginiai dėl apgaulės jam įsigyjant pajus yra neįrodyti.Ieškovas negalėjo nesuvokti pasirašantis pajaus įsigijimo dokumentus, nes dokumentų pavadinimas nebuvo klastojamas ar kitaip keičiamas – prašymas dėl pajaus įsigijimo labai aiškiai indikuoja, kad tai yra prašymas dėl pajaus įsigijimo.Ieškovas net keletą kartų palūkanų mokėjimus priėmė grynaisiais pinigais, tiesiogiai iš T. Z., nereikalaudamas jokių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų. Be to, ieškovui mokėtos palūkanos viršijo rinkoje tuo metu siūlomą dydį, todėl buvo itin palankios ieškovui ir suteikė jam didesnę finansinę naudą. Teismas, pripažindamas ieškovą unijos indėlininku ir konstatuodamas jo teisę į indėlio draudimo išmoką suformulavo už ieškovą ieškinio dalyką ir priėmė siurprizinį sprendimą, todėl toks teismo sprendimas yra neteisėtas bei privalo būti panaikintas.Ieškovo teisės, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad jos buvo pažeistos, jau yra apgintos pareiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo žalą padariusiems asmenims, todėl teismas nepagrįstai sprendimu atsakomybę dėl ieškovo žalos priskyrė ir kredito unijai.Teismas priteisė visas šalių paprašytas bylinėjimosi išlaidas nenagrinėdamas jų dydžio pagrįstumo. Šiuo atveju iš atsakovės priteistos tiek ieškovo turėtos, tiek trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos yra itin didelės ir nepagrįstos. Atsakovė ginčijamu sprendimu yra įpareigota atlyginti net 10 113,05 Eur dydžio trečiojo asmens išlaidas.Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo G. M. ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo G. M. ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo G. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas turėjo atsidaręs terminuoto indėlio sąskaitas beveik visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir keliose kredito unijose. Byloje esantys įrodymai (išrašai iš ieškovo pajaus, indėlių sąskaitų, prašymai dėl pajinio dalies įsigijimo ir grąžinimo, indėlių sutartys) patvirtina, kad ieškovas iki ginčijamų sandorių buvo pateikęs kredito unijai tiek prašymus dėl pajaus įsigijimo, tiek ir sudaręs indėlio sutartis, todėl jam buvo gerai žinomos šių sandorių sukuriamos teisinės pasekmės, įforminimo procedūros ir pan. ieškovui negalėjo būti nežinomos aplinkybės, kad, sudarius pajaus sutartį, palūkanos nėra mokamos, o, sudarius indėlio sutartį, palūkanos yra mokamos, jas pervedant į kredito unijoje jo vardu atidarytą indėlio sąskaitą arba išmokami kasininko grynais pinigais šias operacijas tinkamai įforminant. Baudžiamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji L. L. ir T. Z. išrašydavo ieškovui vekselius savo vardu, kurie nebuvo įtraukti į kredito unijos buhalterinę apskaitą, ir jų pagrindu, grynais pinigais vokuose, be jokių operacijas įforminančių dokumentų, bendraujant T. Z. kabinete ir nedalyvaujant kitiems asmenims, sumokėdavo ieškovui kaip tariamas palūkanas už indėlį, taip pat išduodavo naujus vekselius. Tokie veiksmai buvo nevienkartiniai, o kartojami keletą kartų (2011 m. gruodžio 28 d., 2012 m. kovo 28 d., 2012 m. liepos 23 d., 2012 m. spalio 23 d.). Visais tais laikotarpiais ieškovas keletą mėnesių pas save laikydavo vekselius, todėl turėjo galimybę juos išsianalizuoti, kilus neaiškumų, pasitarti su savo teisininkais.Pripažinus pajaus sutartis negaliojančiomis ir tinkamai taikius restituciją, teismas galėjo įpareigoti atsakovę tik grąžinti iš ieškovo gautą pinigų sumą, t. y. 289 620 Eur, arba restitucijos netaikyti. Pirmosios instancijos teismas kaip restituciją pripažino atsakovės pareigą grąžinti ieškovui 289 620 Eur indėlį pagal neegzistuojančią indėlio sutartį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra ne tik teisiškai nepagrįsta, tačiau prieštarauja restitucijos instituto esmei. Indėlio sutartys niekada nebuvo vykdomos, t. y. pagal jas nebuvo atlikti jokie mokėjimai (nepervestas indėlis, nemokėtos palūkanos), ir jos nebuvo apskaitytos kredito unijos buhalterinėje apskaitoje. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys ieškovo kredito unijoje turėtų sąskaitų išrašai. Sutarčių nepradėjus vykdyti, sutartys remiantis jose numatytomis sąlygomis nutrūko ar net neįsigaliojo.CK 1.91 straipsnio 7 dalyje yra numatyta imperatyvi norma, kad dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, bet ir be pagrindo sukūrė prievoles ginčo sandoryje nedalyvavusiam trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei pažeidė visų kitų kredito unijos kreditorių interesus. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Baudžiamojoje byloje jau buvo nustatytas vienas iš šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykų – apgaulės prieš ieškovą panaudojimas. Nagrinėjamuoju atveju, apgaulė pasireiškė ieškovo suklaidinimu, piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu. Nustatyta, kad dėl apgaulės ieškovas pasirašė 2011 m. gruodžio 28 d. ir 2012 m. liepos 23 d. prašymus. Teismas, nagrinėjęs šią civilinę bylą, pripažindamas 2011 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo sumoje 855 500 Lt ir 2012 m. liepos 23 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo sumoje 144 500 Lt negaliojančiais dėl apgaulės, neprivalėjo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų (dokumentų suklastojimo, apgaulės panaudojimo), jų civilinių teisinių padarinių (didelės žalos nukentėjusiajam padarymo), nes šie faktai, įeinantys į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, turi prejudicinę galią.Restitucija – tai pinigų grąžinimas ieškovui. Tačiau šioje byloje restitucijos taikymas reiškia ieškovo padėties grąžinimą į pirminę – indėlininko padėtį ir jo turto statuso į status quo atkūrimą– iš pajaus į indėlio.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ palaiko atsakovės apeliacinį skundą, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal į bylą pateiktus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Kaip išsamiai detalizuota 2017 m. sausio 6 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinė byla yra sudėtinga ir didelės apimties, procesas pirmosios instancijos teisme truko beveik ketverius metus, ieškovas kelis kartus tikslino ieškinį, bylos nagrinėjimas buvo kelis kartus sustabdytas, byloje vyko septyni teismo posėdžiai. Todėl tiek įvairių procesinių dokumentų parengimui, tiek atstovavimui teismo posėdžiuose, įrodymų surinkimui, pozicijos formavimui ir suderinimui trečiasis asmuo patyrė nurodytas bylinėjimo išlaidas. Tokiomis aplinkybėmis nepagrįsti teiginiai, kad trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai per didelės.Teisines paslaugas teikianti advokatų kontora buvo atrinkta viešųjų pirkimų būdu, todėl trečiasis asmuo negalėjo daryti tam, iš kurio miesto pasirinkti teisines paslaugas teikiančius advokatus.Atsakovė pareiškė prisidedanti prie trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinio skundo.Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo T. Z. visiškai palaiko atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniuose skunduose reiškiamą reikalavimą. Iš dalies sutinka su atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, tačiau kategoriškai nesutinka su apeliaciniuose skunduose reiškiama nuomone, kad už žalą, kurią neva patyrė ieškovas, turėtų būti atsakingas jis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovo valios sudaryti indėlio sutartis
Apeliaciniuose skunduose argumentuojama, kad ieškovas pagal savo sukauptą patirtį turėjo suprasti, kad sudaro ne indėlio sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo sutikti.Ginčui aktualiame CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016 nustatytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su įrodinėjamo dalyku nagrinėjamoje civilinėje byloje – ieškovo apgaule. Minėtos nutarties 28 punkte yra konstatuota, kad nuteistieji L. L. ir T. Z., L. L. organizavus, o T. Z. atlikus vykdytojo veiksmus (pateikus ieškovui pasirašyti suklastotus dokumentus, kad neva šis asmuo savo valia nutraukia indėlio dėl 855 500 Lt (247 769,93 Eur) sutartį ir šiuos pinigus padeda į pajaus sąskaitą siekdamas tapti kredito unijos pajininku), sąmoningai (tyčia) apgavo ieškovą. Be to, T. Z. analogiškus veiksmus atliko ir su ieškovo 144 500 Lt (41 850,09 Eur) indėliu.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas atsiliepime į apeliacinius skundus pagrįstai nurodo, nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016 buvo nustatytas vienas iš šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykų – apgaulės prieš ieškovą panaudojimas.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs šią civilinę bylą, nustatydamas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtą veiką, kaltę, priežastinį ryšį), neprivalėjo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), jų civilinių teisinių padarinių (dėl atsakovės vadovų – L. L. ir T. Z. – byloje nustatytų veiksmų apgaule (piktnaudžiaujant pasitikėjimu) ieškovas iš kredito unijos indėlininko tapo jos pajininku), nes šie faktai, įeinantys į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 3 punktas).Atsižvelgusi į tai, kad ginčo sandoriai buvo trečiųjų asmenų L. L. ir T. Z., kurie sandorių sudarymo metu veikė kaip atsakovės atstovai, nesąžiningų veiksmų rezultatas, o ieškovas buvo tyčia suklaidintas dėl esminių sandorių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepripažinti 2011 m. gruodžio 28 d. prašymo dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012 m. liepos 23 d. prašymo dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma negaliojančiais, kaip sudarytais dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-693/2016 34 punkte yra konstatuota, kad dėl atsakovės vadovų veiksmų ieškovas iš kredito unijos indėlininko tapo jos pajininku, tačiau jo pajiniu kapitalu ir toliau disponavo tas pats juridinis asmuo – kredito unija, kurios naudai nuteistieji ir kaltinami įgiję didelės vertės svetimą ieškovo turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. L. ir T. Z. turėjo teisę veikti ir veikė atsakovės vardu, panaudojo apgaulę, kuri iškreipė ieškovo valią dėl sudaromo sandorio esminių elementų, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir CK 1.91 straipsnio 6 dalį.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (inter alia baudžiamosios bylos medžiagą), skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 182–185 straipsniuose, pažeidimo nekonstatuoja, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo bylose esančius įrodymus vertinti kitaip ir daryti kitas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.
Dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir restitucijos taikymo
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra pagrindo taikyti restituciją, nes ieškovo teisės jau yra apgintos pareiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo tiesiogiai žalą padariusiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovo ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo patenkintas. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-651/2016 nurodė, kad civilinėje byloje visiškai tenkinus ieškinį, ieškovo piniginis reikalavimas būtų įtrauktas į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą. Teismas nurodė, kad nežinant realiai ieškovui atlygintos sumos, negalima aiškiai apskaičiuoti iš nuteistųjų priteistino žalos atlyginimo dydį.Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodo, kad pripažinus pajaus sutartis negaliojančiomis ir tinkamai taikius restituciją, teismas galėjo įpareigoti atsakovę tik grąžinti iš ieškovo gautą pinigų sumą, t. y. 289 620 Eur, arba restitucijos netaikyti. Trečiojo asmens nuomone, teismas turėjo remtis CK 1.91 straipsnio 7 dalimi ir atsisakyti taikyti restituciją.Teisėjų kolegija su šiais trečiojo asmens argumentais nesutinka. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo bylos faktinių aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl atsakovės vadovų L. L. ir T. Z. panaudotos apgaulės buvo pakeistas ieškovo piniginių lėšų teisinis režimas, todėl restitucijos taikymas šiuo atveju ir turėjo būti ieškovo piniginių lėšų teisinio režimo sugrąžinimas į status quo, t. y. iš pajų į indėlius, todėl 2012 m. liepos 23 d. indėlio sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, įsigaliojo ir jų pagrindu atsirado teisiniai padariniai šalims (CK 1.91 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas finansinis reikalavimas buvo kildinamas iš restitucijos taikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ieškovo kreditinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 1.91 straipsnio 7 dalį. CK 1.91 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal negaliojantį sandorį įgytų ir vėliau, iki sandorio pripažinimo negaliojančiu, perleistų tretiesiems asmenims teisių iš sąžiningų trečiųjų asmenų negalima atimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Šiuo atveju CK 1.91 straipsnio 7 dalis nėra taikytina nei atsakovės atžvilgiu (CK 1.91 straipsnio 6 dalis), nei trečiojo asmens atžvilgiu, nes pagal negaliojančiais pripažintus sandorius trečiasis asmuo neįgijo jokių teisių, o jo pareigos, kylančios iš indėlių draudimo yra atskiro teisinio santykio dalis, kurį reguliuoja specialieji įstatymai. Taip pat nesutiktina su atsakove, kad teismas, pripažindamas ieškovą unijos indėlininku ir konstatuodamas jo teisę į indėlio draudimo išmoką suformulavo už ieškovą ieškinio dalyką ir priėmė siurprizinį sprendimą. Ieškovas prašė pripažinti 2012 m. liepos 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) indelių sutartimi, teismas šį reikalavimą patenkino, todėl iš ginčo ribų neišėjo. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų apie indėlio draudimo išmoką (apeliaciniame skunde nuoroda į sprendimo 51 punktą) visų pirma konstatuotina, kad šiame punkte pirmosios instancijos teismas iš esmės išdėstė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015 nurodytus motyvus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra indėlių draudėjas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas nėra tiesiogiai nukreiptas į draudėją. Ginčo nėra, kad pripažinus ieškovo indėlių sutartis, tarp ieškovo ir trečiojo asmens atsiranda draudimo santykiai, tačiau tai savaime nereiškia įpareigojimo trečiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką. Teisės į indėlio draudimo išmoką atsiradimas priklauso nuo to, ar egzistuoja sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. Šių sąlygų egzistavimas nėra šios civilinės bylos dalyku, todėl teisėjų kolegija plačiau šio klausimo nenagrinėja.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutarčių pripažinimo indėlių sutartimis ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios kredito unijos bankroto byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šios sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Atsakovė nurodė, kad pagal CPK 93 straipsnį ji turi atlyginti tik tas išlaidas, kurios susidarė dėl jos kaltės. Trečiojo asmens išlaidos atsirado dėl ieškovo procesinio elgesio. Taip pat nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, nors prašo panaikinti visą ginčijamo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliaciniame skunde argumentus formuluoja tik dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nenurodžius konkrečių argumentų dėl ieškovui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, šis klausimas plačiau nenagrinėtinas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnio 1 dalis).CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šiose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus trečiojo asmens procesinius dokumentus ir poziciją teisme, matyti, kad trečiasis asmuo dalyvavo atsakovės pusėje ir siekė, kad ieškovo ieškinys būtų atmestas. Bylinėjimosi išlaidų prasme ieškovo ieškinys buvo iš esmės patenkintas, todėl atitinkamai, trečiajam asmeniu teismo sprendimas nebuvo palankus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo trečiajam asmeniui, kaip ir atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl nepagrįstai iš atsakovės priteisė trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas, panaikinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.Teisėjų kolegija, taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančios įmonės, todėl netiksliai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“. Ieškinys nagrinėjamoje byloje priimtas nagrinėti 2014 m. gegužės 5 d. Ieškovo išlaidų atsiradimą lėmė teisme pareikšti reikalavimai atsakovei bankrutuojančiai bendrovei, nes jo reikalavimai nebuvo patenkinti vykdant bankroto procedūras. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovui pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas pripažinti bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti patikslinta, nurodant, kad ieškovui G. M. 1 908,89 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ administravimui skirtų lėšų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nors atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo trečiajam asmeniui), tačiau ji nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrindžiančių įrodymų, todėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos rezultatą, trečiajam asmeniui nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Ieškovas prašo atlyginti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), nustatyto dydžio (8.11 punktas), todėl, įvertinus teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, ieškovui iš apeliančių atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteistina po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteista 10 113,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškovui G. M. priteista 1 908,89 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad ieškovui G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 110088238) priteisti 1 908,89 Eur (tūkstantį devynis šimtus aštuonis eurus ir 89 ct) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti, mokėtini iš bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ administravimui skirtų lėšų.
Priteisti ieškovui G. M. iš trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 300107165) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovui G. M. iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 110088238) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.