Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2016-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-651/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-03-03Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-11-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
1A-43-651/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00046-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
L. L., T. Z.
Nukentėjusysis
G. M.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas, Robertas Skėrys
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-651/2016

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00046-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 1.1.8. 1.2; 1.2.18.10; 1.2.19.4; 1.2.14.5.2; 1.2.29.1.2.1.14;2.1.15.1.2; 2.1.15.7; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Lino Pauliukėno, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,vertėjaujant vertėjai Anželai Tyščukienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei,nuteistiesiems L. L., T. Z., jų gynėjams advokatams Robertui Skėriui, Remigijui Jakštui,nukentėjusiajam G. M., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Z. ir L. L. bei nukentėjusiojo G. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

Žemesnės instancijos teismas

L. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, ir paskirtos šios bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei per 6 mėnesius atlyginti neturtinę žalą.

T. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 300 straipsnio 3 dalį (du epizodai) ir paskirtos šios bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (dėl 855 500 Lt pajaus) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (dėl 144 500 Lt pajaus) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (dėl 855 500 Lt pajaus) – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (dėl 144 500 Lt pajaus) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta T. Z. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, per 6 mėnesius atlyginti neturtinę žalą.

G. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Priteista G. M. solidariai iš kaltinamųjų L. L. ir T. Z. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista G. M. lygiomis dalimis iš L. L. ir T. Z. 724 eurų išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu L. L. nuteista už tai, kad organizavo kito asmens naudai didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, t. y. veikdama su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadovo pavaduotoju T. Z., laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2012-02-20 būdama kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) administracijos vadove, o laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2012-01-10 dar ir šios kredito unijos valdybos pirmininke, suvokdama, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai neatitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdama apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jai asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojai, 2011-12-28 ar keliomis dienomis anksčiau, tačiau ne anksčiau nei 2011-10-01, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis nurodė kredito unijos darbuotojams susisiekti su kredito unijos nariu G. M. bei šį asmenį pakviesti į kredito uniją, tai darbuotojai jos nurodymu ir padarė, po to nurodė T. Z. šiam asmeniui galimai kartu su kitais dokumentais pateikti pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. tariamai prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, prašyme G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketino sudaryti indėlio sandorį, o ne įsigyti pajų, tai T. Z. ir padarė – 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), galimai kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, prašyme G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt. G. M., nesupratusiam jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikint L. L. ir T. Z., manant, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašius, T. Z., taipogi veikdamas L. L. nurodymu, aiškiai suklastotą dokumentą – prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, kartu su prašymu nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R. ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 855 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, po to tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), L. L. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. B. ir G. R. išnagrinėjo G. M. prašymą bei priėmė sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 855 500 Lt pajų. Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama nuslėpti daromą nusikaltimą bei G. M. pateikti dokumentus, tariamai patvirtinančius kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti palūkanas už jo turimą 855 500 Lt indėlį, tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), T. Z. kredito unijos vardu paruošus paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 11 122,15 Lt iki 2012-03-30 bei šį dokumentą patvirtinus savo parašais, L. L., suprasdama šio dokumento surašymo tikrąsias aplinkybes bei tikslą, paprastąjį vekselį patvirtino savo, kaip kredito unijos administracijos vadovės, parašu, bei kredito unijos apvaliuoju antspaudu, po to T. Z. šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo turimą 855 500 Lt indėlį. Tokiu būdu L. L. organizavo kito asmens naudai didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo – veikdama su T. Z. kredito unijos naudai apgaule, piktnaudžiaudama kredito unijos nario G. M. pasitikėjimu, įgijo kito asmens naudai didelės – 855 500 Lt – vertės svetimą G. M. turtą.

Be to, L. L. organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl to fiziniam asmeniui buvo padaryta didelė žala, t. y. ji, veikdama su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadovo pavaduotoju T. Z., laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2012-02-20 būdama kredito unijos administracijos vadove, o laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininke, suvokdama, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai neatitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdama apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jai asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojai, 2011-12-28 ar keliomis dienomis anksčiau, tačiau ne anksčiau nei 2011-10-01, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis nurodė kredito unijos darbuotojams susisiekti su kredito unijos nariu G. M. bei šį asmenį pakviesti į kredito uniją, tą darbuotojai jos nurodymu ir padarė, po to nurodė T. Z. šiam asmeniui galimai kartu su kitais dokumentais pateikti pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. tariamai prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketino sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos, o ne įsigyti pajų, tai T. Z. ir padarė – 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu, (duomenys neskelbtini) galimai kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt. G. M., nesupratusiam jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaules, pasitikint L. L. ir T. Z., manant, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašius, T. Z., taipogi veikdamas L. L. nurodymu, aiškiai suklastotą dokumentą – prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, kartu su prašymu nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607, pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R. ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir, grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, po to tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), L. L. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. B. ir G. R. – išnagrinėjo G. M. prašymą bei priėmė sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 855 500 Lt pajų, dėl to šiam asmeniui buvo padaryta didelė – 855 500 Lt – žala. Tokiu būdu L. L. suorganizavo 2011-12-28 prašymo dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt suklastojimą, dėl to G. M. buvo padaryta didelė – 855 500 Lt – žala.

Be to, L. L. organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, t. y. ji, veikdama su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadovo pavaduotoju T. Z., laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2012-02-20 būdama kredito unijos administracijos vadove, o laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininke, suvokdama, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai neatitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdama apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jai asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojai, 2011-12-28 ar keliomis dienomis anksčiau, tačiau ne anksčiau nei 2011-10-01, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis nurodė kredito unijos darbuotojams susisiekti su kredito unijos nariu G. M. bei šį asmenį pakviesti į kredito uniją, tai darbuotojai jos nurodymu ir padarė, po to nurodė T. Z. šiam asmeniui galimai kartu su kitais dokumentais pateikti pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, kuriame G. M. tariamai prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketino sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos, o ne įsigyti pajų, tai T. Z. ir padarė – 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), galimai kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. tariamai prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt. G. M., nesupratusiam jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaules, pasitikint L. L. ir T. Z., manant, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašius, T. Z., taipogi veikdamas L. L. nurodymu, aiškiai suklastotą dokumentą – prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, kartu su prašymu nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607, pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R. ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. 20-0016133, atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. 10-0016121, tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, po to tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), L. L. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. B. ir G. R. – išnagrinėjo G. M. prašymą bei priėmė sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 855 500 Lt pajų, po to 2012-01-01 kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai K. R. IĮ savininkei K. R., kuriai nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, kredito unijai paruošus 2012-01-01 kredito unijos balansinę ataskaitą, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą, turto ir įsipareigojimų struktūros pagal terminus ataskaitą, šiuose dokumentuose parodžius apgaule įgyta G. M. pajaus sąskaitoje esančias lėšas – 855 500 Lt kaip pajų, šias ataskaitas savo parašais patvirtinus K. R. ir T. Z. bei ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau vėliau nei 2012-01-01, tiksliai nenustatytu būdu, laiku ir aplinkybėmis visas anksčiau nurodytas ataskaitas pateikus kredito unijos priežiūros institucijai Lietuvos bankui, L. L. suorganizavo trijų dokumentų (2012-01-01 kredito unijos balansinės ataskaitos, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitos, turto ir įsipareigojimų struktūros pagal terminus ataskaitos) suklastojimą ir jų panaudojimą.

Be to, L. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę žalą patyrė fizinis asmuo. Ji laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2012-02-20 būdama kredito unijos „(duomenys neskelbtini)(įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadove, o laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininke, užimamų pareigų pagrindu būdama atsakinga už visą kredito unijos veiklą, be to, savo darbe privalėdama vadovautis kredito unijos įstatais, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kredito unijos veiklą, t. y. būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, suvokdama, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai neatitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdama apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne anksčiau nei 2011 m. spalio mėn., tikėtina 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, nurodė pavaldžiam asmeniui administracijos vadovo pavaduotojui T. Z. galimai kartu su kitais dokumentais pateikti pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. tariamai prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketino sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos, o ne įsigyti pajų, tai T. Z. ir padarė – 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), galimai kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. tariamai prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt. G. M., nesupratusiam jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikint L. L. ir T. Z., manant, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašius, T. Z., taipogi veikdamas L. L. nurodymu, aiškiai suklastotą dokumentą – prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, kartu su prašymu nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607, pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R. ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, po to tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), L. L. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. B. ir G. R. – išnagrinėjo G. M. prašymą bei priėmė sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 855 500 Lt pajų, dėl to G. M. buvo padaryta didelė – 855 500 Lt –žala.

Be to, ji laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2012-02-20 būdama kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadove, o laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininke, užimamų pareigų pagrindu būdama atsakinga už kredito unijos veiklą, be to, savo darbe privalėdama vadovautis kredito unijos įstatais, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais teisė aktais, reglamentuojančiais kredito unijos veiklą, taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, be to, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, kaip apskaitos dokumentus surašęs ir pasirašęs asmuo, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. nuostatas – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 str. 2 d. nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 4 d. nuostatas – „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos nariui G. M. dėl apgaules kartu su kitais dokumentais pasirašius kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, kuriame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt T. Z., veikusiam L. L. nurodymu, šį aiškiai suklastotą dokumentą kartu su prašymu dėl terminuoto indėlio nutraukimo, kuriame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 pateikus kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpus dokumento suklastojimo faktą ir nurodžius pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą, L. L. nepagrįstai, dėl apgaules pasirašyto, suklastoto dokumento pagrindu padidino kredito unijos pajinį kapitalą.

Be to, L. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Ji, būdama kredito unijos „(duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadove, o laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininke, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos vardu T. Z. paruošus paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 11 122,15 Lt iki 2012-03-30 ir šį dokumentą patvirtinus savo parašu, šį dokumentą savo parašu ir kredito unijos antspaudu taip pat patvirtino ir ji, L. L.. T. Z. perdavus paprastąjį vekselį G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo tariamai turimą 855 500 Lt indėlį, L. L. šio dokumento neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Jo pagrindu atsiradusių kredito unijos įsipareigojimų G. M. neįtraukė į kredito unijos įsipareigojimus bei jo ar duomenų apie tokio dokumento surašymą ir išdavimą G. M. neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios K. R. IĮ darbuotojams, dėl to iš dalies negalima nustatyti kredito unijos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-12-28 iki 2012-12-31.

T. Z. nuteistas už tai, kad jis apgaule kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdamas su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadove L. L. (iki 1995-05-24 pavardė – I.(duomenys neskelbtini), iki 2012-06-08 – S.(duomenys neskelbtini), toliau L.(duomenys neskelbtini)), nuo 2011-11-21 būdamas kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoju, nuo 2012-02-10 administracijos vadovo pavaduotoju-Ekonomikos skyriaus vadovu, nuo 2012-03-05 Ekonomikos skyriaus vadovu, nuo 2012-05-14 administracijos vadovu, nuo 2012-06-29 iki 2013-02-08 Ekonomikos skyriaus vadovu, o nuo 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininku, suvokdamas, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai ne atitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdamas apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nusikaltimo bendrininkei L. L. suorganizavus susitikimą su kredito unijos nariu G. M., veikdamas pastarosios nurodymais, kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti jo paties arba administracijos vadovės L. L. nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos, o ne įsigyti pajų. G. M. nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z. ir L. L., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir, grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, po to tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), L. L. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. B. ir G. R. išnagrinėjo G. M. prašymą bei priėmė sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 855 500 Lt pajų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. Z., siekdamas nuslėpti daromą nusikaltimą bei G. M. pateikti dokumentus, tariamai patvirtinančius kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti palūkanas už jo turimą 855 500 Lt indėlį, tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos vardu paruošė paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 11 122,15 Lt iki 2012-03-30, šį dokumentą patvirtino pats ir pateikė pasirašyti administracijos vadovei L. L., tai ši, suprasdama šių dokumento surašymo tikrąsias aplinkybes bei tikslą, ir padarė – jį patvirtino savo parašu bei kredito unijos apvaliuoju antspaudu, po to T. Z. šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo turimą 855 500 Lt indėlį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. Z., siekdamas nuslėpti daromą nusikaltimą, 2012-03-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), G. M. išmokėjo 11 122,15 Lt sumą, neįtrauktą į kredito unijos buhalterinę apskaitą, po to kredito unijos vardu paruošė paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti analogišką 11 122,15 Lt sumą 2012-06-28, šį dokumentą patvirtino jau tik savo parašu bei kredito unijos apvaliuoju antspaudu, po to šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias 3 mėnesių palūkanas už jo turimą 855 500 Lt indėlį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. Z. 2012-07-23 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), G. M. išmokėjo 11 122,15 Lt sumą, neįtrauktą į kredito unijos buhalterinę apskaitą, po to siekdamas dar kartą apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą ir aiškiai melagingus duomenis apie pajinį kapitalą įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant galimų neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2012-07-23 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos nariui G. M. kartu su kitais dokumentais pateikė pasirašyti jo paties nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį dar už 144 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos. G. M., nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 144 500 Lt sumos, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti 144 500 Lt pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nurodymą kredito unijos klientų aptarnavimo vadovė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, pavedė atlikti to paties skyriaus specialistei V. V., o pastaroji, taipogi nežinodama tikrųjų aplinkybių, 2012-07-23 nutraukė 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 144 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, joje G. M. prašymas tą pačią dieną, t. y. 2012-07-23, unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant T. Z. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. L. ir G. R. – buvo išnagrinėtas, priimant sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 144 500 Lt pajų. Siekdamas nuslėpti daromą nusikaltimą bei G. M. pateikti dokumentus, tariamai patvirtinančius kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti palūkanas už jo tariamai turimą jau 1 000 000 Lt indėlį, tą pačią dieną, t. y. 2012-07-23, T. Z. kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos vardu paruošė paprastąjį vekselį jau 15 000 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 15 000 Lt iki 2012-10-23, šį dokumentą patvirtino pats savo parašu ir kredito unijos apvaliuoju antspaudu, po to šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo tariamai turimą 1 000 000 Lt indėlį, be to, tą pačią dieną, t. y. 2012-07-23, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nurodė kredito unijos klientų aptarnavimo skyriaus vadovei K. R. paruošti indėlio sutartį su G. M., joje nurodant indėlio sumą – 1 000 000 Lt, terminą – 3 mėnesiai, palūkanas – 6 procentai, tačiau nurodant G. M. ne indėlio, o pajaus sąskaitos numerį, bei šį dokumentą pasirašyti, tai pastaroji, nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – paruošė indėlio sutartį, kuriai T. Z. nurodymu buvo suteiktas numeris 50723/1, su kredito unijos nariu G. M., joje nurodant indėlio sumą – 1 000 000 Lt, terminą – 3 mėnesiai, palūkanas – 6 procentai, G. M. pajaus sąskaitos numerį – (duomenys neskelbtini), bei šį dokumentą patvirtino savo parašu ir perdavė T. Z., o šis paruoštą sutartį pateikė pasirašyti kredito unijos nariui G. M., kuris ją taip pat pasirašė, taip įforminant, jo manymu, sudarytą indėlio sandorį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. Z. 2012-10-23 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), G. M. išmokėjo 15 000 Lt sumą, neįtrauktą į kredito unijos buhalterinę apskaitą, bei siekdamas nuslėpti daromą nusikaltimą, G. M. pateikiant dokumentus, tariamai patvirtinančius kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti palūkanas už jo turimą jau 1 000 000 Lt indėlį, 2012-10-23 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), savo, kaip fizinio asmens, vardu paruošė paprastąjį vekselį taip pat 15 000 Lt, kuriuo jis pats besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti iki 2013-01-23, šį dokumentą patvirtino savo parašu, po to šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį jo asmeninius įsipareigojimus išmokėti G. M. priklausančias palūkanas už jo turimą 1 000 000 Lt indėlį kredito unijoje, be to, tą pačią dieną, t.y. 2012-10-23, kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nurodė kredito unijos klientų aptarnavimo skyriaus vadovei K. R. paruošti indėlio sutartį su G. M., joje nurodant indėlio sumą – 1 000 000 Lt, terminą – 3 mėnesiai, palūkanas – 6 procentai, tačiau vėlgi nurodant G. M. ne indėlio, o pajaus sąskaitos numerį, bei šį dokumentą pasirašyti, tai pastaroji, nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – paruošė indėlio sutartį, kuriai T. Z. nurodymu buvo suteiktas numeris 56470, su G. M., joje nurodant indėlio sumą – 1 000 000 Lt, terminą – 3 mėnesiai, palūkanas – 6 procentai, G. M. pajaus sąskaitos numerį – (duomenys neskelbtini), bei šį dokumentą patvirtino savo parašu ir perdavė T. Z., o šis paruoštą sutartį pataisė pakeisdamas bendrąsias sąlygas bei iš sutarties specialiųjų sąlygų ištrindamas sąvokas, susijusias su indėliu, ją patvirtino savo parašu ir kredito unijos antspaudu bei pateikė abi pasirašyti kredito unijos nariui G. M., kuris jas pasirašė, taip įforminant, jo manymu, sudarytą indėlio sandorį, po to savo paties redaguotą ir pasirašytą sutartį T. Z. perdavė G. M. kaip patvirtinimą, jog sudarytas būtent indėlio sandoris. Tokiu būdu T. Z. veikdamas kartu su L. L. kredito unijos naudai apgaule, piktnaudžiaudamas kredito unijos nario G. M. pasitikėjimu, įgijo didelės –1 000 000 Lt vertės svetimą G. M. turtą.

Be to, T. Z. suklastojo tikrą dokumentą, dėl to fiziniam asmeniui buvo padaryta didelė žala. Jis nuo 2011-11-21 iki 2012-02-10 būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadovo pavaduotoju, suvokdamas, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai ne atitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdamas apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant galimų neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nusikaltimo bendrininkei L. L. suorganizavus susitikimą su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu G. M., veikdamas pastarosios nurodymais, kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti jo paties arba administracijos vadovės L. L. nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos, o ne įsigyti pajų. G. M. nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, po to tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), L. L. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. B. ir G. R. – išnagrinėjo G. M. prašymą bei priėmė sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 855 500 Lt pajų. Tokiu būdu T. Z. suklastojo tikrą dokumentą – 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, dėl to fiziniam asmeniui G. M. buvo padaryta didelė – 855 500 Lt – žala.

Be to, T. Z. suklastojo tikrą dokumentą, dėl to fiziniam asmeniui buvo padaryta didelė žala, t. y. jis, nuo 2012-06-29 iki 2013-02-08 būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) Ekonomikos skyriaus vadovu, o nuo 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininku, suvokdamas, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai ne atitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdamas apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant galimų neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2012-07-23 kredito unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos nariui G. M. kartu su kitais dokumentais pateikė pasirašyti jo paties nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, kuriame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį dar už 144 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos. G. M. nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 144 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti 144 500 Lt pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nurodymą kredito unijos klientų aptarnavimo vadovė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, pavedė atlikti to paties skyriaus specialistei V. V., o pastaroji, taipogi nežinodama tikrųjų aplinkybių, 2012-07-23 nutraukė 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 144 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, joje G. M. prašymas tą pačią dieną, t. y. 2012-07-23, unijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant T. Z. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. L. ir G. R. – buvo išnagrinėtas, priimant sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 144 500 Lt pajų. Tokiu būdu T. Z. suklastojo tikrą dokumentą – 2012-07-23 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį dar už 144 500 Lt, dėl to fiziniam asmeniui G. M. buvo padaryta didelė – 144 500 Lt – žala.

Be to, T. Z. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę žalą patyrė fizinis asmuo, t. y. jis nuo 2011-11-21 iki 2012-02-10 būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadovo pavaduotoju, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turinčiu administracinius įgaliojimus kitiems kredito unijos darbuotojams, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už bendravimą su esamais kredito unijos nariais, jų aptarnavimą, teisingą duomenų suvedimą į kredito unijos naudojamą buhalterinės apskaitos programą, be to, savo darbe privalėdamas vadovautis kredito unijos įstatais, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kredito unijos veiklą, turėdamas teisę kredito unijos vardu sudaryti sutartis, suvokdamas, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai ne atitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdamas apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nusikaltimo bendrininkei L. L. suorganizavus susitikimą su kredito unijos nariu G. M., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, vykdydamas kredito unijos administracijos vadovės L. L. nurodymus, pažeisdamas jo veiklą reglamentuojančius norminius aktus ir pareigines instrukcijas, kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti jo paties arba administracijos vadovės L. L. nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos, o ne įsigyti pajų. G. M. nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir, grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 855 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, po to tą pačią dieną, t. y. 2011-12-28, unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), L. L. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. B. ir G. R. – išnagrinėjo G. M. prašymą bei priėmė sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 855 500 Lt pajų, dėl to G. M. buvo padaryta didelė – 855 500 – Lt žala.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2013-02-08 eidamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) Ekonomikos skyriaus vadovo pareigas, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turinčiu administracinius įgaliojimus kitiems kredito unijos darbuotojams buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už kredito unijos ataskaitų rengimą ir pateikimą administracijos vadovui, taip pat už kredito unijos finansinės, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą ir kontrolę, už ataskaitinių duomenų teisingą ir savalaikį pateikimą administracijos vadovui ir finansų statistikos organams, bei už finansų ir ūkio operacijų teisėtumo užtikrinimą, gaunamų lėšų naudojimą nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, be to, savo darbe privalėdamas vadovautis kredito unijos įstatais, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais teisė aktais, reglamentuojančiais kredito unijos veiklą, kaip asmuo, atsakingas už ataskaitų rengimą ir pateikimą administracijos vadovui, suvokdamas, kad kredito unijos priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai ne atitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdamas apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2012-07-23 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas jo veiklą reglamentuojančius norminius aktus ir pareigines instrukcijas, kredito unijos nariui G. M. kartu su kitais dokumentais pateikė pasirašyti jo paties nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį dar už 144 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos. G. M. nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 144 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti 144 500 Lt pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nurodymą kredito unijos klientų aptarnavimo vadovė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, pavedė atlikti to paties skyriaus specialistei V. V., o pastaroji, taipogi nežinodama tikrųjų aplinkybių, 2012-07-23 nutraukė 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 144 500 Lt pavedimą bei perdavė G. M. prašymą kredito unijos valdybai nagrinėti, kurioje G. M. prašymas tą pačią dieną, t. y. 2012-07-23, unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant T. Z. kartu su kitais valdybos nariais – tikrųjų aplinkybių nežinančiomis A. L. ir G. R. – buvo išnagrinėtas, priimant sprendimą leisti G. M. įsigyti papildomą 144 500 Lt pajų, dėl to G. M. buvo padaryta didelė – 144 500 Lt žala.

Be to, T. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Jis, veikdamas su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“(nuo 2012-09-24 pavadinimas kredito unija „(duomenys neskelbtini)“) administracijos vadove L. L., nuo 2011-11-21 būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadovo pavaduotoju, nuo 2012-02-10 administracijos vadovo pavaduotoju – Ekonomikos skyriaus vadovu, nuo 2012-03-05 Ekonomikos skyriaus vadovu, nuo 2012-05-14 administracijos vadovu, nuo 2012-06-29 iki 2013-02-08 Ekonomikos skyriaus vadovu, o nuo 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininku, suvokdamas, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ priežiūros institucijai pateiktinose ataskaitose kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai ne atitiks, o bus mažesni už kredito unijos priežiūros institucijos Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą, siekdamas apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajinį kapitalą bei aiškiai melagingus duomenis įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nusikaltimo bendrininkei L. L. suorganizavus susitikimą su kredito unijos nariu G. M., veikdamas pastarosios nurodymais, kartu su kitais dokumentais G. M. paaiškinęs, kad kredito unija padidins palūkanas už G. M. turimus indėlius, pateikė pasirašyti jo paties arba administracijos vadovės L. L. nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos, o ne įsigyti pajų. G. M., nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 855 500 Lt, T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą ir tokiu būdu kredito unijos naudojamojoje apskaitos sistemoje šia pinigų suma padidino kredito unijos pajinį kapitalą. 2012-01-01 kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai K. R. IĮ savininkei K. R., kuriai nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ paruošus 2012-01-01 kredito unijos balansinę ataskaitą, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą, turto ir įsipareigojimų struktūros pagal terminus ataskaitą, šiuose dokumentuose parodžius apgaule įgytas G. M. pajaus sąskaitoje esančias lėšas – 855 500 Lt – kaip pajų, po to paruoštas ataskaitas patvirtinus K. R., vėliau, 2012-01-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tikėtina, savo darbo vietoje, esančioje kredito unijos patalpose, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šiuose dokumentuose pateikti duomenys apie kredito unijos pajinį kapitalą melagingi ir neatitinka tikrovės, T. Z. pats savo parašais patvirtino šias ataskaitas. Po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu, laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne anksčiau nei 2012-01-01, visas anksčiau nurodytas ataskaitas pateikus kredito unijos priežiūros institucijai Lietuvos bankui, be to, 2012-04-01 kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei K. R., kuriai nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, kredito unijai paruošus 2012-04-01 kredito unijos balansinę ataskaitą Nr. V0021, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą Nr. V0021, likvidumo rodiklių ataskaitą Nr. V0021, šiuose dokumentuose parodžius apgaule įgytas G. M. pajaus sąskaitoje turimas lėšas – 855 500 Lt – kaip pajų, po to paruoštas ataskaitas patvirtinus K. R., o vėliau ir kredito unijos administracijos vadovei I. T., kuriai nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, šiuose dokumentuose pateikus melagingus ir neatitinkančius tikrovės duomenis apie kredito unijos pajinį kapitalą, po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu, laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne anksčiau nei 2012-04-01, visas anksčiau nurodytas ataskaitas pateikus kredito unijos priežiūros institucijai Lietuvos bankui, be to, 2012-07-01 kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei K. R., kuriai nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, kredito unijai paruošus 2012-07-01 kredito unijos balansinę ataskaitą Nr. V0021, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą Nr. V0021, likvidumo rodiklių ataskaitą Nr. V0021, šiuose dokumentuose parodžius apgaule įgytas G. M. pajaus sąskaitoje turimas lėšas – 855 500 Lt – kaip pajų, po to paruoštas ataskaitas patvirtinus K. R., o vėliau ir kredito unijos administracijos vadovei G. R., kuriai nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, šiuose dokumentuose pateikus melagingus ir neatitinkančius tikrovės duomenis apie kredito unijos pajinį kapitalą, po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu, laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne anksčiau nei 2012-07-01, visas anksčiau nurodytas ataskaitas pateikus kredito unijos priežiūros institucijai Lietuvos bankui, T. Z. pasitelkdamas nusikalstamo sumanymo nežinančius asmenis suklastojo devynis dokumentus (2012-01-01 kredito unijos balansinę ataskaitą, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą, turto ir įsipareigojimų struktūros pagal terminus ataskaitą, 2012-04-01 kredito unijos balansinę ataskaitą Nr. V0021, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą Nr. V0021, likvidumo rodiklių ataskaitą Nr. V0021, 2012-07-01 kredito unijos balansinę ataskaitą Nr. V0021, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą Nr. V0021, likvidumo rodiklių ataskaitą Nr. V0021) ir juos panaudojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. Z., siekdamas dar kartą apgaule padidinti kredito unijos pajinį kapitalą ir aiškiai melagingus duomenis apie pajinį kapitalą įtraukti į kredito unijos priežiūros institucijai teikiamas ataskaitas, taip apgaule išvengiant galimų neigiamų pasekmių kredito unijai ir jam asmeniškai, kaip kredito unijos darbuotojui, 2012-07-23 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kredito unijos nariui G. M. kartu su kitais dokumentais pateikė pasirašyti jo paties nurodymu kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį dar už 144 500 Lt, nors ir suvokė, kad G. M. valia yra kitokia, o šis asmuo su kredito unija ketina sudaryti indėlio sandorį tokios pat sumos. G. M. nesupratęs jam pateiktų dokumentų reikšmės ir turinio, dėl apgaulės, pasitikėdamas T. Z., manydamas, jog šiais ir kitais jam pateiktais pasirašyti dokumentais įforminamas jo ir kredito unijos sudaromas indėlio sandoris 144 500 Lt , T. Z. pateiktus dokumentus pasirašė, po to T. Z. G. M. pasirašytus prašymus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti 144500 Lt pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nurodymą kredito unijos klientų aptarnavimo vadovė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, pavedė atlikti to paties skyriaus specialistei V. V., o pastaroji, taipogi nežinodama tikrųjų aplinkybių, 2012-07-23 nutraukė 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 144 500 Lt pavedimą ir tokiu būdu kredito unijos naudojamojoje apskaitos sistemoje šia pinigų suma padidino kredito unijos pajinį kapitalą. 2012-10-01 kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei K. R., kuriai nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, kredito unijai paruošus 2012-10-01 kredito unijos balansinę ataskaitą, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą, likvidumo rodiklių ataskaitą, šiuose dokumentuose parodžius G. M. sąskaitose turimas lėšas – 1 000 000 Lt – kaip pajų, po to paruoštas ataskaitas patvirtinus K. R., o vėliau ir kredito unijos administracijos vadovei G. R., kuriai taipogi nebuvo žinomos tikrosios G. M. pajaus formavimo aplinkybės, šiuose dokumentuose pateikus melagingus ir neatitinkančius tikrovės duomenis apie kredito unijos pajinį kapitalą, po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu, laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne anksčiau nei 2012-10-01, visas anksčiau nurodytas ataskaitas pateikus kredito unijos priežiūros institucijai Lietuvos bankui, T. Z. pasitelkdamas nusikalstamo sumanymo nežinančius asmenis suklastojo dar tris tikrus dokumentus (2012-10-01 kredito unijos balansinę ataskaitą, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą, likvidumo rodiklių ataskaitą) ir juos panaudojo.

Taip pat T. Z. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Jis nuo 2011-11-21 būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ arba kredito unija) administracijos vadovo pavaduotoju, nuo 2012-02-10 administracijos vadovo pavaduotoju – Ekonomikos skyriaus vadovu, nuo 2012-03-05 Ekonomikos skyriaus vadovu, nuo 2012-05-14 administracijos vadovu, nuo 2012-06-29 iki 2013-02-08 Ekonomikos skyriaus vadovu, o nuo 2012-01-10 dar ir kredito unijos valdybos pirmininku, užimamų pareigų pagrindu kaip kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas būdamas atsakingas už bendravimą su esamais kredito unijos nariais, jų aptarnavimą, teisingą duomenų suvedimą į kredito unijos naudojamą buhalterinės apskaitos programą, kaip ekonomikos skyriaus vadovas būdamas atsakingas už kredito unijos ataskaitų rengimą ir pateikimą administracijos vadovui, taip pat už kredito unijos finansinės, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą ir kontrolę, už ataskaitinių duomenų teisingą ir savalaikį pateikimą administracijos vadovui ir finansų statistikos organams, bei už finansų ir ūkio operacijų teisėtumo užtikrinimą, gaunamų lėšų naudojimą nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, be to, savo darbe privalėdamas vadovautis kredito unijos įstatais, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais teisė aktais, reglamentuojančiais kredito unijos veiklą, taip pat 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatomis būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, kaip apskaitos dokumentus surašęs ir pasirašęs asmuo, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatas – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 str. 2 d. nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 4 d. nuostatas – „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.“, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kredito unijos nariui G. M. dėl apgaulės kartu su kitais dokumentais pasirašius kredito unijos darbuotojų paruoštą prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55607 ir prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, T. Z. šiuos dokumentus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir, grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tai kredito unijos klientų aptarnavimo specialistė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, ir padarė – 2011-12-28 nutraukė 2011-07-18 sudarytą terminuoto indėlio sutartį su G. M. ir, grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)atliko 855 500 Lt pavedimą, tokiu būdu nepagrįstai, dėl apgaulės pasirašyto, suklastoto dokumento pagrindu padidindama kredito unijos pajinį kapitalą, 2011-12-28 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kredito unijos vardu paruošė paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 11 122,15 Lt iki 2012-03-30, šį dokumentą patvirtino savo parašu pats, pateikė pasirašyti administracijos vadovei L. L., po to šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo tariamai turimą 855 500 Lt indėlį, tačiau šio dokumento neįtraukė į buhalterinę apskaitą – jo pagrindu atsiradusių kredito unijos įsipareigojimų G. M. neįtraukė į kredito unijos įsipareigojimus bei jo ar duomenų apie tokio dokumento surašymą ir išdavimą G. M. neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios K. R. IĮ darbuotojams, 2012-03-28 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. M. grynaisiais pinigais išmokėjo 11 122,15 Lt sumą, neįtrauktą į kredito unijos buhalterinę apskaitą, apmokėdamas paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, išduotą G. M., juo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 11 122,15 Lt iki 2012-03-30 ir jis G. M. buvo perduotas kaip dokumentas, patvirtinantis kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo tariamai turimą 855 500 Lt indėlį, tačiau šios operacijos neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neišrašė teisės aktų reikalaujamų dokumentų ir jų neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios K. R. IĮ darbuotojams, 2012-03-28 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kredito unijos vardu paruošė paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, juo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 11 122,15 Lt sumą 2012-06-28, šį dokumentą patvirtino savo parašu bei kredito unijos apvaliuoju antspaudu, po to šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias 3 mėnesių palūkanas už jo tariamai turimą 855 500 Lt indėlį, tačiau šio dokumento neįtraukė į buhalterinę apskaitą – jo pagrindu atsiradusių kredito unijos įsipareigojimų G. M. neįtraukė į kredito unijos įsipareigojimus bei jo ar duomenų apie tokio dokumento surašymą ir išdavimą G. M. neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios K. R. IĮ darbuotojams, 2012-07-23 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. M. grynaisiais pinigais išmokėjo 11 122,15 Lt sumą, neįtrauktą į kredito unijos buhalterinę apskaitą, apmokėdamas 2012-03-28 G. M. išduotą paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, juo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 11 122,15 Lt sumą 2012-06-28, tačiau šios operacijos neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neišrašė teisės aktų reikalaujamų dokumentų ir jų neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, 2012-07-23 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos nariui G. M. dėl apgaules kartu su kitais dokumentais pasirašius kredito unijos darbuotojų paruoštus prašymą dėl terminuoto indėlio nutraukimo, jame G. M. prašė nutraukti terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 bei prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 144 500 Lt, T. Z. šiuos dokumentus pateikė kredito unijos klientų aptarnavimo specialistei K. R., nuo jos sąmoningai nuslėpęs tikrąsias dokumentų pasirašymo aplinkybes, ir nurodė pagal šiuos dokumentus nutraukti 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti 144 500 Lt pavedimą iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį nurodymą kredito unijos klientų aptarnavimo vadovė K. R., nežinodama tikrųjų aplinkybių, pavedė atlikti to paties skyriaus specialistei V. V., o pastaroji, taipogi nežinodama tikrųjų aplinkybių, 2012-07-23 nutraukė 2012-01-20 sudarytą terminuoto indėlio sutartį Nr. 55935 su G. M. ir grąžinus lėšas į G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 144 500 Lt pavedimą, tokiu būdu nepagrįstai, dėl apgaulės pasirašyto, suklastoto dokumento pagrindu, padidindamas kredito unijos pajinį kapitalą, 2012-07-23 T. Z. kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kredito unijos vardu paruošė paprastąjį vekselį 15 000 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 15 000 Lt iki 2012-10-23, šį dokumentą patvirtino pats savo parašu ir kredito unijos apvaliuoju antspaudu, po to šį dokumentą perdavė G. M. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo tariamai turimą 1 000 000 Lt indėlį, tačiau šio dokumento neįtraukė į buhalterinę apskaitą – jo pagrindu atsiradusių kredito unijos įsipareigojimų G. M. neįtraukė į kredito unijos įsipareigojimus, bei jo ar duomenų apie tokio dokumento surašymą ir išdavimą G. M. neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, 2012-10-23 kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. M. grynaisiais pinigais išmokėjo 15 000 Lt sumą, neįtrauktą į kredito unijos buhalterinę apskaitą, sumokėdamas 2012-07-23 paprastąjį vekselį 15 000 Lt, kuriuo kredito unija besąlygiškai įsipareigojo G. M. sumokėti 15 000 Lt iki 2012-10-23, tačiau šios operacijos neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neišrašė teisės aktų reikalaujamų dokumentų ir jų neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, dėl to iš dalies negalima nustatyti kredito unijos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011-12-28 iki 2012-12-31.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendį pakeisti, ją išteisinti, netenkinus šio prašymo, atmesti nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį arba jį sumažinti. Sumažinti priteistą neturtinę žalą bei įpareigoti ją atlyginti per 2 metų laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas paskyrė neteisingą bausmę. Teigia, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio realiai kredito unijai vadovavo T. Z., o ji buvo tik formali vadovė ir šios aplinkybės patvirtintos liudytojų V. S. ir I. T. parodymais. Taip pat tvirtina, kad teismas, remdamasis G. M. parodymais, nepagrįstai pripažino L. L. kaltę pagal BK 182 str. ir nurodo, kad G. M., priešingai nei teigia teismas, visada nurodė, kad su L. L. neturėjo pasirašęs nė vieno vekselio, jos vadovavimo laikotarpiu visi jo indėliai buvo tvarkomi itin preciziškai ir tvarkingai, niekada nėra buvę jokių nesusipratimų. O būtent įkalbėjo pasirašyti krūvą dokumentų T. Z.. Šie parodymai nėra paneigti.

Taip pat apeliantė teigia, jog neturėjo jokio tikslo slėpti ar koreguoti unijos rezultatų, nes unijos kapitalo nepakankamumo būsena tuo metu neturėjo jokios įtakos unijos veiklai ar jos vadovės veiklai. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teigia, kad jai, paliekančiai darbovietę, nebuvo tikslo gerinti unijos likvidumo rezultatų, nes jai ši problema tuo metu jau buvo neaktuali.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, nukentėjusiojo G. M. parodymai dėl pajų įsigijimo yra abejotini. Teigia, kad byloje yra ne vienas, o trys jo prašymai įsigyti pajų, tačiau teismas apie juos neužsiminė ir nevertino. Be to, nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-14 sprendimu civilinėje byloje pripažinta, kad 855 500 Lt pajus buvo indėlis, jis įtrauktas į BKU „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir atgavo draustą indėlio dalį. Kadangi jo interesai apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl mano, kad nėra pagrindo pripažinti šią veiką nusikalstama. Remdamasi kasacinio teismo praktika teigia, kad nepriklausomai, ar jis būtų laikęs unijoje indėlį ar pajų, jis būtų atgavęs ir atgavo tą pačią sumą, todėl civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai.

Taip pat nurodo, kad G. M. elgėsi nerūpestingai, nesigilindamas į sutarčių tekstus pasirašinėjo sutartis, todėl jam tenka atsakomybė už pasekmes, kurios yra likviduotos civilinio proceso tvarka.

Apeliantės teigimu, byloje neįrodyta, kad ji žinojo, kad G. M. buvo mokami neįtraukti į apskaitą unijoje grynieji pinigai vekseliui apmokėti. Byloje yra tik T. Z. parodymai ir jie vertintini kaip jos gynybinė versija. Teigia, kad pasirašė nemaža dokumentų savo darbo laikotarpio pabaigoje, nes vykdė būsimojo vadovo, kuris realiai vadovavo ir priiminėdavo svarbiausius sprendimus, nurodymus. Pasak apeliantės, tai patvirtina aplinkybė, jo ji nedalyvavo T. Z. ir G. M. pokalbyje, nors dar vis buvo kredito unijos vadovė. Todėl mano, kad jos veiksmų vertinti kaip sukčiavimą nėra pagrindo ir jie galėtų būti vertinami kaip tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.).

Dėl priteistos neturtinės žalos nurodo, kad ji yra nepagrįstai didelė. Mano, kad būtina įvertinti tai, kad žalą lėmė ir paties nukentėjusiojo didelis rizikingumas padėti visą sumą vienoje kredito įstaigoje, kai draudžiama suma – tik 100 000 Eur. Be to, nurodo, kad ji yra vieniša motina, auginanti du nepilnamečius vaikus bei vieną dvidešimtmetę dukrą, jos turtas areštuotas, todėl neturi jokios galimybės atlyginti žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti pagal visas inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nusprendus, kad pirmas prašymas yra nepagrįstas, prašo:

išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., padarymo;

perkvalifikuoti veikas, numatytas BK 300 str. 3 d. ir BK 228 str. 1 d. (4 epizodai), į 2 tęstinius nusikaltimus;

taikyti BK 54 str. 3 d. ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. bei BK 300 str. 3 d., paskirti baudą;

Žemesnės instancijos teismas

už veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., paskirti minimalią baudą;

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, jog teismas nepagrįstai nuteisė pagal BK 182 str. 2 d. ir nepagrįstai rėmėsi tik G. M. parodymais, kurie, apelianto manymu, nepatvirtina, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką. Tvirtina, kad iš G. M. duotų parodymų matyti, jog jam gerai buvo žinoma indėlių draudimo tvarka, tačiau, nepaisydamas to ir rizikuodamas, visus pinigus padėjo į vieną sąskaitą. Kadangi jis su visais dokumentais buvo supažindintas pasirašytinai, užpildyti jo prašymai pasidėti pajų, jo valia pasidėti būtent į pajų išreikšta kelete dokumentų, mano, kad jis suprato, kad deda pinigus į pajų, ir tai daro tam, kad unija duotų jam didesnį procentą palūkanų normos. Tvirtina, kad tokį pasiūlymą galėjo G. M. pateikti L. L. tam, kad greitu laiku nebankrutuotų kredito unija. Apelianto teigimu, teismas padarė faktinę klaidą ir neįvertino paties nukentėjusiojo rizikingo elgesio ir galimo jo paties nesąžiningumo.

Teigia, jog teismo išvada, kad byloje yra akivaizdūs sukčiavimo požymiai, neatitinka tikrovės, nes nukentėjusiajam ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka jokių kliūčių nebuvo, teisių gynimas pasunkintas nebuvo, ir G. M. sėkmingai savo teises apgynė civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai abiejų kaltinamųjų veikas sutapatino su viena padaryta nusikalstama veika ir atskirai neįvertino kiekvieno iš jų indėlio į nusikalstamos veikos padarymą, netinkamai įvertino subjektyviąją pusę. Nurodo, kad T. Z. veiksmai yra antraeiliai, t. y. atliko veiksmus, kuriuos pavedė atlikti L. L.. Taip pat teismas neįvertino to, kad T. Z., būdamas nepatyręs darbuotojas, galėjo ir nesuprasti savo veiksmų esmės. Nurodo, kad jis unijoje dirbo tik vieną mėnesį ir neturėjo jokios patirties unijos darbo klausimais, dirbo taip, kaip mokė L. L.. Byloje patvirtinta, kad viskam vadovavo L. L. ir visi vykdė jos nurodymus. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aplinkybių dėl dokumentų pasirašymo su G. M.. Teismas neįvertino, kaip vos mėnesį dirbantis asmuo galėjo teisingai įsigilinti į jam patikėtas užduotis, pasirašomus dokumentus, suprasti jų esmę, sukeliamas teisines pasekmes. Pažymi, kad jis dėl 855 500 Lt vertės G. M. turto įgijimo apgaule neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jis pasirašė vekselį L. L. nurodymu ir neturėjo jokio tikslo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Be to, tvirtina, kad jokių pinigų jis nepasisavino, negavo asmeninės naudos, o tik savo pinigais gavo apmokėti išrašytus vekselius, todėl mano, kad visa tai rodo, jog jo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės ir tiesioginės tyčios. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad jis turi būti išteisintas dėl apgaule kito asmens naudai įgyto didelės vertės svetimo turto.

Teigia, kad nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. Nesutinka su teismo išvada, kad jis neneigė savo kaltės dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tvirtino, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Nors teismas nurodė, jog kaltę patvirtina ir specialisto išvada, tačiau joje nėra nurodyta, kad už pažeidimus atsakingas būtent jis. O teismas subjekto atsakomybės klausimo šiuo atveju neanalizavo. Taip pat teigia, kad pagal BK 222 str. subjektas gali būti tik vadovas arba buhalteris, o jis buvo vadovo pavaduotojas. Vadovu jis buvo tik nuo 2012-05-14 iki 2012-06-29, tačiau byloje neįrodyta, kad būtent tuo laikotarpiu kilo numatyti įstatymo padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti kredito unijos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Asmens, kuris nėra vadovas ar buhalteris, atsakomybė gali kilti tik kaip bendrininko (BK 24 str.), t. y. kaip organizatoriaus ar padėjėjo. Šiuo atveju jis nebuvo nurodytas nei kaip organizatorius, nei padėjėjas, todėl nepagrįstai nuteistas kaip vykdytojas, nors ir nedirbo įmonės vadovu.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 63 str. 10 d. nuostatą. T. Z. atsakomybę išskaidė į 6 atskiras nusikalstamas veikas, iš kurių esminė – apgaule kito asmens naudai įgyjamas didelės vertės svetimas turtas. Dokumentų suklastojimas išskirtas į dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika. Lygiai taip pat kvalifikuotas ir piktnaudžiavimas tarnyba, inkriminuotos dvi atskiros veikos. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarytas tęstines nusikalstamas veikas (po 2 epizodus BK 300 str. 3 d. ir BK 228 str. 1 d.) kvalifikavo kaip 4 pakartotines nusikalstamas veikas, todėl paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Taip pat nesutinka su bausmių subendrinimu. Kadangi teismas konstatavo realią nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 228 str. 1d., 300 str. 3 d., sutaptį, todėl nepagrįstai už pastarąsias veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Teigia, kad teismas turėjo taikyti ne BK 63 str. 4 d., o BK 63 str. 5 d.

Nesutinka su teismo paskirta bausme. Teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad yra sunkinančių aplinkybių, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad T. Z. veikė bendrininkų grupe. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir mano, kad buvo pagrindas paskirti baudą. Nurodo, kad teismas neįvertino pačios nusikalstamos veikos pobūdžio, aplinkybių, mažinančių veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę. Pasak apelianto, teismas neįvertino to, kad nuteistasis dėjo visas pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius ir savo asmeniniais pinigais dengė nukentėjusiojo vekselį. Be to, neįvertino, kad ikiteisminis tyrimas vyko ilgai, o jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, yra dirbantis ir turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl išvardytų aplinkybių mano, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas buvo daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas. Teigia, jog teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuosprendyje išsamiai nemotyvavo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis G. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – iš nuteistųjų nukentėjusiajam solidariai priteisti 247 769,92 Eur turtinės ir 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prašo priteisti iš nuteistųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė BPK 115 str. 2 d. nuostatą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal BK 182 str. 2 d. (žala viršija 250 MGL). Taigi žalos dydis turėjo būti žinomas, tačiau, nepaisant to, klausimą dėl žalos dydžio nustatymo perdavė nustatyti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kad L. L. ir T. Z. apgaule įgijo kito asmens naudai didelės vertės svetimą G. M. turtą – 855 500 Lt. Taip pat nurodė, kad L. L. organizavo tikro dokumento suklastojimą, todėl G. M. padaryta didelė – 855 500 Lt – žala. Taigi teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl nuteistųjų kaltų veiksmų turtiniai praradimai yra 855 500 Lt.

Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi civiline byla Nr. 2-902-777/2015, nes joje sprendžiamas G. M. reikalavimas bankroto administratoriui ir tai nėra susiję su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku.

Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino žalos pasekmes, neatsižvelgė į jų sunkumą, reikšmę. Nurodo, jog nuteistųjų nusikalstama veika turėjo sunkias pasekmes jo sveikatai, be to, ilgą laiką yra priverstas ginti savo pažeistas teises teismuose. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad 3000 Eur neturtinė žala neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, padaryto nusikaltimo sunkumo bei nukentėjusiojo turtinių praradimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. L. ir T. Z. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nukentėjusiojo G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistųjų L. L. ir T. Z. apeliacinių skundų

Nuteistieji L. L. ir T. Z. apeliaciniais skundais prašo išteisinti dėl visų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Dėl 855 500 Lt įgijimo apgaule (BK 182 str. 2 d.)

Abu nuteistieji apeliaciniais skundais prašo išteisinti juos pagal BK 182 str. 2 d.

Kaip matyti iš L. L. apeliacinio skundo turinio, nuteistoji nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ginčija kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., padarymo. Tvirtina, kad nors ji tuo metu buvo oficiali kredito unijos vadovė, tačiau realiai vadovavo T. Z. ir jis įkalbėjo nukentėjusįjį G. M. pasirašyti jam nenaudingas sutartis.

Nuteistasis T. Z. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkami įvertino subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Neįvertino, kad jo veiksmai buvo antraeiliai ir kad jis, dirbdamas tik vieną mėnesį, tinkamai galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės. Viskam vadovavo L. L., o jis tik vykdė jos nurodymus ir neatlikto jokių neteisėtų veiksmų, įgyjant 855 500 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamųjų kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad L. L. su T. Z. apgaulės būdu iš G. M. kredito unijos naudai įgijo 855 500 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis 2011-12-28 įsigijo pajaus už 855 500 Lt. Tai patvirtina indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)bei pajaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, 2011-11-28 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi „(duomenys neskelbtini)“) valdybos posėdžio protokolas, kuriuo buvo leista G. M. įsigyti pajinio įnašo dalį už 855 500 Lt. Iš 2011-12-28 G. M. prašymo dėl terminuoto indėlio sutarties Nr. 55607 nutraukimo ir 2011-12-28 prašymo dėl pajinio įnašo papildymo, kuriuo G. M. prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 855 500 Lt, matyti, kad jų pagrindu buvo nutraukta 2011-07-18 terminuoto indėlio sutartis Nr. 55607 ir 855 500 Lt suma iš indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)pervesta į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad L. L. kredito unijos administracijos vadove paskirta nuo 2008-12-19 (registruota 2009-01-09), įgaliojimų pabaigos data – 2012-02-10 (išregistruota 2012-02-20) (t. 3, b. l. 31). Kaltinamoji L. L. neneigė 2011-12-28 pasirašiusi vekselį ir po to T. Z. perdavusi neįtrauktus į unijos buhalterinę apskaitą grynuosius pinigus vekseliui apmokėti, tačiau teigia, jog po jos pateikto prašymo atsistatydinti iš pareigų (nuo 2011-11-21) viskam realiai vadovavo T. Z. ir ji nedalyvavo pokalbyje su nukentėjusiuoju bei nežinojo vekselių pasirašymo aplinkybių. Kolegija šiuo atveju neturi jokio pagrindo sutikti su apeliante, nes tokie paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Kaip jau nustatyta, vadove ji dirbo nuo 2009-01-09 iki 2012-02-10. G. M. pajaus dalį 855 500 Lt papildė 2011-12-28, t. y. vadovaujant apeliantei.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad ji suorganizavo nukentėjusiojo G. M. susitikimą su T. Z., jo metu nukentėjusysis 2011-12-28 pasirašė, jog įsigijo pajaus už 855 500 Lt. Tą pačią dieną buvo išrašytas vekselis 11 122,15 Lt, kurį pasirašė T. Z. ir L. L.. Faktas, kad L. L. buvo oficiali vadovė, paneigia jos teiginius, jog nežinojo, ką pasirašo, nes viskam vadovavo T. Z.. Be to, liudytojų parodymais patvirtinta, kad L. L. kredito unijai vadovavo iki tol, kol išėjo iš darbo, t. y. iki 2012-02-10. Liudytoja V. S. parodė, kad G. M. būdavo siunčiamas pas L. L., kuriai pavykdavo su juo susitarti. Taip pat patvirtino, jog pradėjus dirbti T. Z., jis pradėjo bendrauti su G. M. (t. 6, b. l . 5–7). Nors V. S. nurodė, jog T. Z. kredito unijoje ėjo valdybos pirmininko ir administracijos vadovo pareigas, tačiau kartu nurodo, jog jis tik pretendavo į tas pareigas, nes L. L. ketino iš kredito unijos administracijos vadovo pareigų pasitraukti. Iš teismo posėdžio metu duotų V. S. parodymų matyti, kad L. L. iki sausio pabaigos būdavo unijos patalpose, ji buvo administracijos vadove iki tol, kol nebuvo patvirtintas T. Z.. Nurodė, kad visi klientai buvo siunčiami pas T. Z. tam, kad susipažintų su unijos klientais, tačiau visus sprendimus priimdavo L. L. ir T. Z. kartu – bendru susitarimu. Įvertinus nurodytą aplinkybę bei liudytojos V. S. parodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad L. L. ketino išeiti iš kredito unijos ir apmokė T. Z. dirbti administracijos vadovu, tačiau tai nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad L. L. realiai nevadovavo kredito unijai ir visas savo pareigas buvo perdavusi vykdyti T. Z.. Be to, tai, kad kredito unijai L. L. vadovavo iki tol, kol išėjo iš darbo, patvirtina ir liudytojos K. R. parodymai, ši nurodė, kad visą laikotarpį, kai ji tvarkė kredito unijos buhalterinę apskaitą (nuo 2008 m. iki 2012 m.), administracijos vadove buvo L. L., o vėliau G. R.. Apie T. Z. nieko nenurodė (t. 5, b. l. 193–195). Kad L. L. iki pat 2012-02-10 ėjo administracijos vadovo pareigas, patvirtinta oficialiais rašytiniais įrodymais. Kiekvienas asmuo savo pareigas privalo atlikti tinkamai. Argumentai, kad, nors ji oficialiai ir buvo administracijos vadovė, tačiau realiai pareigas vykdė T. Z., vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad protingas asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, pradirbęs kredito unijoje dvejus metus administracijos vadovu ir žinodamas savo funkcijas bei suvokdamas teisines pasekmes už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nepasirašinės dokumentų neįsigilinęs į jų turinį.

Apeliantės teigimu, ji neturėjo jokio preteksto pritraukti daugiau lėšų tam, kad pagerintų unijos likvidumą, nes ir be G. M. 2011-12-28 įnešto indėlio unija turėjo galimybę atsiskaityti su indėlininkais. Todėl nebuvo jokio tikslo klastoti kažkokius vekselius ar pritraukti tas lėšas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės L. L. argumentais, nes tai paneigta byloje esančiais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje yra pateikta Lietuvos banko informacija apie unijos „(duomenys neskelbtini)“ normatyvų vykdymą (t. 4, b. l. 3–197). Eliminavus iš pateiktų ataskaitų G. M. suformuotą papildomą pajų ir jį parodžius kaip indėlį, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kapitalo pakankamumo rodikliai buvo mažesni už minimalų reikalaujamą dydį: 2012-01-01 sudarė 5,97 procento, 2012-04-01 sudarė 5,4 procento, 2012-07-01 sudarė 7,39 procento, 2012-10-01 sudarė 7,47 procento. Aplinkybę, kad eliminavus iš pajininkų sąrašo G. M. papildomai įsigytą pajų (nuo 2011-12-28 855 000 Lt, o nuo 2012-07-23 – 1 000 000 Lt), kredito unijos rodikliai – kapitalo pakankamumo bei likvidumo – nebūtų pakankami ir neatitiktų teisės aktų nustatytų minimalių dydžių, patvirtino ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kitų finansinių įstaigų skyriaus vyriausioji specialistė S. K. (t. 4, b. l. 198–199). Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, liudytoja K. R. nepatvirtino, jog jei ir nebūtų G. M. indėlio, kredito unija 2011-12-28 turėjo galimybę atsiskaityti su indėlininkais ir nebūtų užfiksuota kapitalo nepakankamumo būsena. Priešingai nei teigia apeliantė, liudytoja K. R., kuri tvarkė kredito unijos buhalterinę apskaitą nuo 2008 m. iki 2013 m., nurodė, kad tuo metu, kai G. M. atsirado kaip pajininkas, jo atsiradimas ir noras investuoti praktiškai išgelbėjo kredito uniją nuo bankroto, nes po banko SNORAS licencijos atšaukimo ir dalies šio banko sąskaitose buvusių kredito unijos lėšų pripažinimo nuostoliu, kredito unijos kapitalas buvo stipriai sumažėjęs ir tikrai būtų nepakankamas užtikrinti saugią kredito unijos veiklą. Ir toks kapitalo nepakankamumas, liudytojos K. R. teigimu, neabejotinai būtų iššaukęs Lietuvos banko reakciją ir dėl tokių veiksmų galėjo būti panaikinta kredito unijos licencija (t. 5, b. l. 193–195). Šias aplinkybes liudytoja K. R. patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad 2011 m. pabaigoje reikėjo stiprinti kapitalo bazę ir be G. M. indėlio neaišku, kaip būtų buvę, ir patvirtino, kad 2011-12-28 unija jau turėjo galimybę atsiskaityti su indėlininkais (t. 8, b. l. 65). Faktas, kad 2011-12-28 unija turėjo galimybę atsiskaityti su savo indėlininkais, patvirtina tik tai, kad būtent tą pačią dieną sudaryta sutartis su G. M. dėl pajų įsigijimo itin pagerino kredito unijos finansinę būklę. Šis faktas, kaip teigia apeliantė, nepatvirtina aplinkybės, kad kredito unijos padėtis buvo gera ir L. L. nebuvo jokio tikslo gerinti unijos likvidumo rodiklių. Nurodytos aplinkybės aiškiai suponuoja išvadą, kad G. M. neįsigijus kredito unijos pajaus, kredito unijos rodikliai nebūtų pakankami ir neatitiktų teisės aktų nustatytų minimalių dydžių. Taigi byloje yra nustatyta, kad būtent dėl to, jog G. M. tapo kredito unijos pajininku, o ne indėlininku, buvo padidintas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajinis kapitalas.

Apeliantė L. L. teigia, jog neturėjo jokio tikslo gerinti unijos likvidumo rezultatų, nes ji ruošėsi išeiti iš darbo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Bylos duomenimis nustatyta, kad veiką organizavo būtent ji, be to, vekselį, kurių niekada neišrašydavo, pasirašė taip pat L. L.. Konkretus tikslas šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. vykdė nusikalstamą veiką, suvokė šių veiksmų pasekmes bei jų siekė. Būdama kredito unijos administracijos vadove, turėjo aiškiai suvokti, kad nėra jokio teisinio pagrindo išduoti G. M. vekselį, tačiau jį pasirašė ir tai patvirtina jos suvokimą, kad vykdė nusikalstamą veiką arba bent jau aiškiai rodo, kad tokiai veikai pritarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad L. L. pati suorganizavo T. Z. susitikimą su G. M., be to, atsižvelgęs į L. L. parodymus, jog susitikimas vyko apie 10 min., pagrįstai padarė išvadą, kad savo veiksmus L. L. su T. Z. buvo aptarę iš anksto ir siekė, kad G. M. būtų unijoje pajininku, sudarant įspūdį, jog pinigai laikomi indėlio sąskaitoje ir yra mokamos palūkanos.

Apeliantas T. Z. taip pat tvirtina, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., dėl 855 500 Lt pasisavinimo, nes vykdė tik vadovės L. L. nurodymus ir nesuvokė savo atliekamų veiksmų esmės.

Su tokiais argumentais kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad apgaule įgyja didelės vertės turtą ir to siekia.

Bylos medžiaga nustatyta, kad T. Z. nuo 2011-11-21 buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pavaduotoju. Nors bylos medžiaga patvirtinta, kad pasirašant 2011-12-28 sutartį, T. Z. kredito unijoje dirbo apie mėnesį, tačiau jo atliktų veiksmų visuma suponuoja išvadą, jog jis visiškai suprato savo atliekamų veiksmų esmę. Tai patvirtina G. M. duoti parodymai, jog jis bendravo su T. Z., kuris prisistatė esantis kredito unijos vadovas ir siūlė padidinti palūkanas iki 6 procentų. Be to, įtikinėjo, kad kredito unija yra labai stabili ir dėl jos mokumo nekyla abejonių. T. Z. įtikinėjimas, jog kredito unija jo indėliams gali suteikti 6 proc. palūkanas, įrodo, kad paduodamas G. M. pasirašyti pajų įsigijimo sutartį, aiškiai suvokė, kad nukentėjusiojo valia yra visiškai kitokia. Aplinkybė, kad T. Z. bendraudavo su nukentėjusiuoju tik savo kabinete, nedalyvaujant kitiems asmenims, taip pat patvirtina, jog jis visiškai suvokė savo atliekamų veiksmų esmę. Liudytoja K. R. patvirtino, kad būtent T. Z. duodavo nurodymus paruošti dokumentus, susijusius su G. M. (t. 5, b. l. 177–181). Be to, liudytojos V. S. nurodyta aplinkybė, kad visus sprendimus priimdavo L. L. ir T. Z. kartu – bendru susitarimu, taip pat patvirtina, kad T. Z. suprato savo veiksmų esmę bei žinojo, kad kredito unijos finansinė būklė yra sunki ir kad G. M. įsigytas pajus už 855 500 Lt žymiai pagerins kredito unijos mokumą. Nagrinėjamu atveju T. Z. būtinieji sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiai yra įrodyti. Jis aiškiai suvokė, kad panaudodamas apgaulę, iš G. M. kredito unijos naudai įgis didelės vertės turtą, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Be to, vekselių apmokėjimas ir išrašymas po L. L. išėjimo taip pat patvirtina, jog visiškai suvokė savo atliekamų veiksmų esmę.

Abiejų nuteistųjų apgaulę patvirtina išrašyti vekseliai, kurių tikslas buvo nuslėpti daromą nusikaltimą, t. y. savo veiksmais leido nukentėjusiajam manyti, kad pasirašė indėlio sutartį, už kurią bus mokamos palūkanos, o ne įsigijo pajų. Bylos duomenimis patvirtinta, kad 2011-12-28 G. M. išrašytas vekselis 11 125,15 Lt, kurį patvirtino T. Z. bei pasirašė L. L.. 2012-03-28 G. M. T. Z. išmokėjo pagal 2011-12-28 išrašytą vekselį 11 125,15 Lt ir tą pačią dieną išrašė analogišką vekselį tos pačios sumos – 11 125,15 Lt, kurią besąlygiškai įsipareigojo išmokėti iki 2012-06-28. Vekselį pasirašė tik T. Z. kaip dokumentą, patvirtinantį kredito unijos įsipareigojimus jam išmokėti priklausančias palūkanas už jo turimą 855 500 Lt indėlį. Šiuos pinigus T. Z. išmokėjo 2012-07-23. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų sudaręs indėlio sutartį, būtų turėjęs gauti palūkanas, kurios būtų mokamos į jo sąskaitą. Tačiau šiuo atveju buvo sudaryta pajų įsigijimo sutartis ir palūkanos nukentėjusiajam pagal tokią sutartį neturėjo būti mokamo, todėl, siekiant sudaryti įspūdį, kad buvo pasirašyta indėlių sutartis, palūkanas mokėjo pagal išrašytus vekselius, kurie nebuvo įtraukti į kredito unijos buhalterinę apskaitą. Be to, nė vienas iš kaltinamųjų negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu buvo išrašomi ir apmokami vekseliai.

T. Z. teigimu, teismas visiškai neanalizavo jo tokio elgesio motyvų. Kaip nustatyta bylos medžiaga, T. Z. kredito unijoje pradėjo dirbti 2011-11-21 administracijos vadovo pavaduotoju. L. L., liudytoja V. S. parodė, kad T. Z. po L. L. išėjimo iš darbo, pretendavo tapti administracijos vadovu, tačiau dėl kompetencijos stokos jo kandidatūros Lietuvos bankas nepatvirtino. Dėl to kredito unija ieškojo kito žmogaus, tinkančio eiti kredito unijos administracijos vadovo pareigas. Liudytoja I. T. patvirtino, kad ją į darbą priėmė T. Z.. Ji buvo oficiali kredito unijos vadovė, tačiau T. Z. nuolat pats stengdavosi spręsti visus klausimus ir faktiškai buvo kredito unijos administracijos vadovu (t. 6, b. l. 34–41). Iš nurodytų aplinkybių aiškiai matyti, kad T. Z. siekė būti kredito unijos administracijos vadovu, faktiškai jai vadovavo, todėl akivaizdu, kad turėjo tikslą išsaugoti kredito uniją ir taip išsaugoti darbą, todėl argumentai, jog byloje neįrodyta jo tiesioginė tyčia užvaldyti svetimą turtą, nepagrįsti.

Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, jog nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliniai santykiai. Apelianto T. Z. teigimu, nukentėjusiajam ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka jokių kliūčių nebuvo, teisių gynimas pasunkintas nebuvo ir nukentėjusysis savo teises gina būtent civilinio proceso tvarka. Apeliantė L. L. nurodė, kad yra priteista apdrausta kredito dalis – 100 000 Eur, kurią G. M. būtų gavęs nepriklausomai nuo to, ar unijoje būtų laikęs indėlį ar pajų, jis būtų atgavęs tokią pačią sumą, todėl teismas nepagrįstai visiškai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Taigi šiuo atveju būtina pagrįsti apgaulės buvimą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis, bylos Nr. 2K-7-255/2012).

Nagrinėjamu atveju neabejotinai yra įrodyta, kad L. L. su T. Z. apgaulės būdu įgijo iš G. M. didelės vertės turtą (855 500 Lt). Apgaulė šiuo atveju pasireiškė G. M. suklaidinimu, nes vietoje indėlio sutarties jam buvo paduotas pasirašyti prašymas papildyti pajinį įnašą, todėl nukentėjusysis prarado galimybę bet kada atsiimti indėlį. Be to, pajinis įnašas nėra draudžiamas, todėl nukentėjusiojo galimybė atgauti apgaulės būdu pasisavintus pinigus iš esmės tapo sunkiai įgyvendinama. Dėl nuteistųjų panaudotos apgaulės nukentėjusiajam tapo problematiška atkurti savo pažeistas teises.

Apeliantė L. L. nurodo, jog teismas nepagrįstai tenkino visą ieškinį, nes dalis sumos G. M. jau yra priteista teismo sprendimu civilinėje byloje. Tirtina, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-14 sprendimu civilinėje byloje pripažinta, jog 855 500 Lt pajus buvo indėlis, jis įtrauktas į BKU „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir atgavo draustą indėlio dalį.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nenurodė, kokią sumą priteisia iš nuteistųjų, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė spręsti civilinio proceso tvarka. Be to, apeliantės L. L. argumentai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-14 sprendimu civilinėje byloje pripažinta, kad 855 500 Lt pajus buvo indėlis ir G. M. įtrauktas į BKU „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir atgavo draustą indėlio dalį, yra nepagrįsti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyt, kad BKU „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nėra patvirtintas G. M. kreditinis reikalavimas. Jis tik siekė būti įtrauktas į kreditorių sąrašą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-03 nutartimi atsisakė priimti G. M. atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-12 nutarties paduoti ir įtraukti jį kreditorių sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-07 nutartimi minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą ir pritarė Klaipėdos apygardos teismu, jog G. M. nėra bankroto byloje dalyvaujantis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat nustatyta, kad G. M. Klaipėdos apygardos teismui yra pateikęs patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012-07-23 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma negaliojančiais ir įtraukti G. M. į BKU „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti G. M. piniginį reikalavimą 289 620 Eur (1000 000 Lt). Šis ieškinys yra neišnagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-24 nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla (civilinė byla Nr. 2-428-777/2016). Taigi visi duomenys aiškiai paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes, jog G. M. interesai jau yra apginti civilinėmis priemonėmis ir todėl nėra pagrindo tokios veikos pripažinti nusikalstama.

Taip pat nesutiktina su apeliantu T. Z., kad G. M. turi visas galimybes savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka. Nors matyti, kad nukentėjusysis gina savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam pasunkėjo galimybė civilinio proceso tvarka atgauti visas apgaulės būdu pasisavintas lėšas. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad pripažinus ginčijamas sutartis indėlio sutartimis, nukentėjusiajam galimai būtų išmokėta drausta indėlio dalis. Dėl nuteistųjų panaudotos apgaulės kredito unijos naudai iš nukentėjusiojo pasisavintas turtas žymiai didesnis nei draudžiama indėlio dalis. Kokia dalis būtų grąžinta pardavus bankrutuojančios kredito unijos turtą, nėra aišku. Visa tai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiajam itin pasunkėja pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, todėl teigti, kad nėra jokių kliūčių ginti savo pažeistas teises, nėra pagrindo.

Apeliantų argumentai, jog G. M. iš esmės pats yra kaltas dėl jam padarytos žalos, nes neįvertinęs rizikos padėjo visus savo pinigus į vieną kredito įstaigą, atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje įrodyta, kad prieš G. M. buvo pavartota apgaulė. Šiuo atveju atitinkamas paties nukentėjusiojo elgesys nesudaro jokios reikšmės. Žalą jis patyrė būtent dėl nuteistųjų veiksmų, o ne todėl, kad pats elgėsi neapdairiai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog L. L. ir T. Z. kaltė iš nukentėjusiojo G. M. įgijus didelės vertės – 855 500 Lt – turtą yra visiškai įrodyta.

Apeliantas T. Z. ginčija ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., dėl 144 500 Lt turto įgijimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-07-23 prašymo dėl terminuoto indėlio sutarties Nr. 55935 nutraukimo ir 2012-07-23 prašymo dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 144 500 Lt, pagrindu nutraukta 2012-01-20 terminuoto indėlio sutartis Nr. 55935 ir 144 500 Lt suma iš indėlio iki pareikalavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta į pajaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip G. M. įgijo kredito unijos pajų dar už 144 500 Lt. Liudytojos K. R. teigimu, būtent T. Z. nurodymu ji paruošė 2012-07-23 sutartį. Patvirtino, kad T. Z. liepė paruošti būtent terminuoto indėlio sutartį, joje nurodant ne terminuoto indėlio sąskaitos numerį, o pajaus sąskaitos numerį. Taip pat nurodė indėlio sumą, palūkanų dydį ir kitas sąlygas.

Iš 2012-12-05 kratos protokolo, 2014-07-22 atplombavimo, dokumentų išėmimo ir užplombavimo protokolo, 2014-05-22 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad atliekant kratą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo surasta Sutartis Nr. 50723/1, 2012-07-23 sudaryta tarp G. M. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad G. M. yra indėlininkas, jo indėlio sąskaita – (duomenys neskelbtini), indėlio suma 1 000 000 Lt, indėlio nustatymo terminas – 3 mėn., indėlio pabaigos data – 2012-10-23, metinės palūkanos – 6 procentai. Sutarties bendrosiose sąlygose numatoma, kad indėlininkas įsipareigoja įmokėti į indėlio sąskaitą indėlio sumą bei užtikrinti, kad ši indėlio suma būtų pakankama, laikyti kredito unijoje terminuotąjį indėlį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Kredito unija įsipareigoja atidaryti indėlininkui indėlio sąskaitą ir į ją įskaityti indėlio sumą. Taip pat sutarties 3 dalyje „Kredito unijos įsipareigojimai“ yra nurodoma, jog indėliai apdraudžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu. Sutartį paruošė ir ją savo parašais patvirtino kredito unijos klientų aptarnavimo skyriaus vadovė K. R.. Taip pat sutartis patvirtinta ir kredito unijos apvaliuoju antspaudu. Sutartyje taip pat yra ir G. M. parašai (t. 5, b. l. 40–46).

Tačiau tą pačią dieną vykusiame kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje svarstytas gautas G. M. 2012-07-23 prašymas dėl pajinio įnašo dalies įsigijimo. Vienbalsiai buvo priimtas sprendimas patenkinti G. M. prašymą ir leisti šiam asmeniui įsigyti pajinio įnašo dalį už 144 500 Lt. Be to, rezoliucinėje dalyje pažymėta, kad pajinis įnašas sumokėtas 2012-07-23 (b. t. 1, b. l. 68–91). Taigi bylos medžiaga patvirtinta, jog nors G. M. sudarė indėlio sutartį, tačiau ji buvo kredito unijos apskaitoje parodyta kaip pajaus įsigijimo sutartis. Be to, T. Z. tą pačią dieną – 2012-07-23 – kredito unijos vardu paruošė paprastąjį vekselį 15 000 Lt ir iki 2012-10-23 įsipareigojo apmokėti. Dokumentas patvirtintas T. Z. parašu. Šią sumą T. Z. išmokėjo 2012-10-23 ir pakartotinai paruošė analogišką vekselį 15 000 Lt, jį įsipareigojo apmokėti iki 2013-01-23. Nuteistasis neginčijo vekselių išrašymo ir jų apmokėjimo faktų. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad viskam vadovavo T. Z. ir kredito unijos darbuotojai, ruošę sutartį su G. M., buvo įsitikinę, kad ruošia indėlio sutartį.

Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad T. Z. šiuo atveju nepanaudojo apgaulės ir nesiekė įgyti didelės vertės turto kredito unijos naudai, nėra pagrindo. Taip pat, įvertinus visas prieš tai išdėstytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, apelianto argumentai, kad jam nekilo abejonių dėl G. M. išreikštos valios sudaryti pajų įsigijimo sutartį, yra visiškai prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegija, atsižvelgusi į įrodymų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių L. L. ir T. Z. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1, 3 d.,

Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad T. Z. suklastojo 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, juo G. M. tariamai prašė papildomai įsigyti 855 500 Lt pajų, 2012-07-23 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, jame G. M. tariamai prašė leisti jam papildyti pajaus dalį už 144 500 Lt bei balansines ataskaitas (BK 300 str. 3 d.).

Nuosprendžiu konstatuota, kad L. L. organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl to fiziniam asmeniui padaryta didelė žala, t. y. su T. Z. suklastojo 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, juo G. M. tariamai prašė papildomai įsigyti 855 500 Lt pajų (BK 24 str. 4 d. BK 300 str. 3 d.). Taip pat konstatuota, kad L. L. suklastojo ir panaudojo 2012-01-01 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ balansinę ataskaitą, kredito unijos kapitalo pakankamumo ataskaitą, turto ir įsipareigojimų struktūros pagal terminus ataskaitą ir juos pateikė Lietuvos bankui (BK 24 str. 4 d. BK 300 str. 1 d.).

Suklastojimas pasireiškė minėtuose dokumentuose įrašius tikrovės neatitinkančius faktus ir tokius dokumentus pateikiant pasirašyti G. M.. Dėl pateiktų suklastotų dokumentų nukentėjusysis patyrė neigiamus padarinius. Atsižvelgus į nurodytus argumentus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog pasirašyti minėti prašymai dėl papildomo pajaus įsigijimo neatitiko nukentėjusiojo valios. Nuteistieji nukentėjusiajam leido pagrįstai manyti, kad su juo sudaroma indėlių sutartis, o ne pajų įsigijimo sutartis, ir taip apgaulės būdu kredito unijos naudai pasisavino didelės vertės turtą.

Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistieji, siekdami balansinėse ataskaitose parodyti geresnius kredito unijos kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklius, į jas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. panaudodami suklastotus dokumentus, kurie neva patvirtino, jog G. M. įsigijo 855 500 Lt ir 144 500 Lt dydžio pajus, sudarė kredito unijos balansines ataskaitas ir jas pateikė Lietuvos bankui.

Nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str.

Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (BK 228 str. 1 d.).

Kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., požymiai.

L. L. nuo 2009-01-09 iki 2012-02-10 buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. L., veikdama su T. Z., kredito unijos naudai apgaule, piktnaudžiaudama G. M. pasitikėjimu bei suklastodama dokumentus, įgijo 855 500 Lt vertės G. M. turtą. Tokiu būdu pažeidė kredito unijos įstatus, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas bei padarė didelės žalos fiziniam asmeniui. Šią veiką L. L. padarė būdama kredito unijos administracijos vadove, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. L. sumenkino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdį bei diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą.

T. Z. nuo 2011-11-21 iki 2012-02-10 buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pavaduotojas. Taip pat kredito unijoje atliko ir Ekonomikos skyriaus vadovo pareigas, į kurias buvo paskirtas 2012-03-05 įsakymu Nr. S-38 ir 2012-06-19 įsakymu Nr. S-41. Bylos medžiaga patvirtinta, kad T. Z., vykdydamas šias pareigas, suklastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė kredito unijos buhalteriją ir taip, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, kredito unijos naudai iš jo įgijo didelės vertės turtą. Kadangi T. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas administracijos vadovo pavaduotoju ir Ekonomikos skyriaus vadovu, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pažeisdamas kredito unijos įstatus, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas bei padarė didelės žalos fiziniam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kuriais remdamasi kolegija turėtų teisinį pagrindą daryti priešingą išvadą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str.1 d.

Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai pripažino juos kaltus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. Z. nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes nesiėmė priemonių, kad išduoti vekseliai G. M. ir vekselių pagrindu išmokami pinigai būtų įtraukti į kredito unijos buhalterinę apskaitą. L. L. taip pat neįtraukė į kredito unijos buhalterinę apskaitą paprastojo vekselio 11 122,15 Lt. Jo pagrindu atsiradusių kredito unijos įsipareigojimų G. M. neįtraukė į kredito unijos įsipareigojimus bei jo ar duomenų apie tokio dokumento surašymą ir išdavimą G. M. neperdavė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios K. R. IĮ darbuotojams.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, tarp kurių yra nurodyti įmonės buhalteriai. Tačiau įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, bylos Nr. 2K-7-176-303/2015)

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. L. 2011-12-28, vekselio išrašymo dieną, vykdė kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ administracijos vadovo pareigas, todėl turėjo pareigą vekselį, kurį patvirtino savo parašu, perduoti kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, kad kredito unijos įsipareigojimas G. M. būtų įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Kadangi šios pareigos neįvykdė, todėl teismas pagrįstai pripažino L. L. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. Argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, kaltinamoji nenurodė.

Apeliaciniame skunde T. Z. teigia, jog jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes nėra tinkamas subjektas ir, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimu, tvirtina, kad pagal BK 222 str. 1 d. subjektas gali būti tik vadovas arba buhalteris.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. Z. nuo 2011-11-21 vykdė administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Tos pačios dienos įsakymu Nr. PS-73.2 dėl darbuotojų, turinčių teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, kaltinamajam T. Z. buvo suteikta teisė pasirašyti asmens dokumentus bei apskaitos dokumentus. Kaip administracijos vadovo pavaduotojas buvo atsakingas už bendravimą su esamais kredito unijos nariais, jų aptarnavimą, teisingą duomenų suvedimą į kredito unijos naudojamą buhalterinės apskaitos programą. 2012-03-28, kai kaltinamasis T. Z. G. M. grynaisiais pinigais išmokėjo 11 122,15 Lt sumą ir 2012-03-28 paruošė paprastąjį vekselį 11 122,15 Lt, kaltinamasis T. Z. kredito unijoje vykdė Ekonomikos skyriaus vadovo pareigas, į kurias buvo paskirtas 2012-03-05 įsakymu Nr. S-38. 2012-07-23, kai kaltinamasis T. Z. G. M. grynaisiais pinigais išmokėjo 11 122,15 Lt sumą ir 2012-07-23 paruošė paprastąjį vekselį 15 000 Lt, bei 2012-10-23, kai G. M. grynaisiais pinigais išmokėjo 15 000 Lt sumą, kaltinamasis T. Z. kredito unijoje taip pat atliko Ekonomikos skyriaus vadovo pareigas, į kurias buvo paskirtas 2012-06-19 įsakymu Nr. S-41. Ekonomikos skyriaus vadovas buvo atsakingas už kredito unijos ataskaitų rengimą ir pateikimą administracijos vadovui, taip pat už kredito unijos finansinės, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą ir kontrolę, už ataskaitinių duomenų teisingą ir savalaikį pateikimą administracijos vadovui ir finansų statistikos organams bei už finansų ir ūkio operacijų teisėtumo užtikrinimą, gaunamų lėšų naudojimą nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę (t. 2, b. l. 109–114). Taigi bylos medžiaga patvirtinta, kad T. Z. buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis yra netinkamas subjektas ir negali atsakyti pagal BK 222 str. 1 d. Be to, faktas, kad T. Z. nepateikė išrašytų vekselių įtraukti į apskaitą kaip kredito unijos įsipareigojimą išmokėti G. M. atitinkamas sumas, eliminuoja kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės kaltę dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos.

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju patvirtinta, kad T. Z. kredito unijos vardu išrašinėjo neįtrauktus į apskaitą vekselius ir atsiskaitydavo už vekselius neįtrauktais į apskaitą pinigais. Šios aplinkybės nuteistasis neginčijo. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiai įmonei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ir taip siekė nuslėpti kredito unijos įsipareigojimų klientui dydį. Šiuo atveju BK 222 straipsnio padariniai yra nustatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-06-06 specialisto pateiktoje išvadoje Nr. 5-1/78, kurioje patvirtinta, kad dėl T. Z. veiksmų nebuvo galima nustatyti ūkinės veiklos tapatumo ir atitinkamai dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto padarytų išvadų nuteistasis neginčijo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. Z. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir išteisinti jį padarius šią nusikalstamą veiką nėra pagrindo.

Dėl padarytų veikų kvalifikavimo

Nuteistasis T. Z. teigia, jog teismas nepagrįstai T. Z. atsakomybę išskaidė į 6 atskiras nusikalstamas veikas, iš kurių esminė – apgaule kito asmens naudai įgyjamas didelės vertės turtas. Nepagrįstai dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą tarnyba išskyrė į 4 atskiras veikas, nors turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika, todėl paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Prašo perkvalifikuoti veikas, numatytas BK 300 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. (4 epizodus) į du tęstinius nusikaltimus.

BK 63 str. 10 d. nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę nusikalstami veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pvz., grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

Nagrinėjamu atveju T. Z. nuteistas už tai, kad suklastojo 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, juo G. M. tariamai prašė papildomai įsigyti pajų už 855 500 Lt (BK 300 str. 3 d.). Taip pat už tai, kad suklastojo 2012-07-23 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo, juo G. M. tariamai prašė papildomai įsigyti pajų už 144 500 Lt (BK 300 str. 3 d.). Abiem atvejais kaltinamasis atliko tapačius ir vienarūšius veiksmus, iš kurių kiekvienas atitinka BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Tiek 2011-12-28, tiek 2012-07-23 T. Z. atlikti veiksmai buvo analogiški – nukentėjusiajam leido pagrįstai manyti, jog sudaroma indėlio sutartis (palūkanos buvo mokamos išrašytų vekselių pagrindu), tačiau realiai buvo pasirašyta ne indėlio sutartis, kaip manė nukentėjusysis, o pajų įsigijimo sutartis. Be to, bylos duomenimis patvirtinta, kad abiem atvejais tikslas buvo iš nukentėjusiojo įgyti turtą tam, kad padidintų kredito unijos kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklius.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su apeliantu T. Z., kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė šias veikas į du skirtingus epizodus ir nepripažino tęstine veika (BK 63 str. 10 d.).

Analogiška situacija ir dėl BK 228 str. 1 d. taikymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, atliekant nusikalstamas veikas, susijusias su 2011-12-28 prašymu dėl pajinio įnašo papildymo ir su 2012-07-23 prašymu dėl pajinio įnašo papildymo, pripažino kaip atskiras dvi nusikalstamas veikas, todėl kolegija, remdamasi prieš tai išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad ši veika taip pat buvo tęstinė.

Kadangi tęstinė veika yra pavienė nusikalstama veika, tai ji nėra skaidoma dalimis dėl atskirų veikų, o kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį, todėl nagrinėjamu atveju nuteistasis T. Z. pripažintinas kaltu ne dėl dviejų nusikalstamų veikų (BK 300 str. 3 d. ir BK 300 str. 3 d.), bet dėl vienos tęstinės veikos, numatytos BK 300 str. 3 d. Taip pat pripažintinas kaltu ne dėl dviejų nusikalstamų veikų (BK 228 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d.), bet dėl vienos tęstinės veikos, numatytos BK 228 str. 1 d.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendžio dalį dėl veikų kvalifikavimo yra pagrindas pakeisti, pripažįstant, kad nuteistasis T. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d. (dėl 855 500 Lt ir 144 500 Lt pasisavinimo) ir BK 228 str. 1 d.

Dėl sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 1 p.

Nuteistasis T. Z. nesutinka su teismo nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad epizode dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. (dėl 855 500 Lt), T. Z. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe su L. L. ir tai lėmė per griežtos bausmės skyrimą.

Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai, yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino, kad tiek T. Z., tiek L. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. (dėl 855 500 Lt pasisavinimo), yra ta, kad veikė bendrininkų grupe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. L. nuteista už tai, kad organizavo nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad T. Z., veikdamas L. L. nurodymais, padarė nusikalstamą veiką, numatytą 182 str. 2 d. (pasisavino 855 500 Lt). Nuosprendžiu teismas taip pat konstatavo, kad L. L. buvo veikos organizatorė (BK 24 str. 4 d.). Byloje nėra konstatuota, kad L. L. ir T. Z. abu veikė kaip vykdytojai, todėl daryti išvadą, kad veikė kaip bendrininkų grupė, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas pašalinti iš nuosprendžio tiek T. Z., tiek L. L. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Abu nuteistieji prašo švelninti teismo paskirtas bausmes.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų asmenybes, nusikalstamos veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas aplinkybes, už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 182 str. 2 d.) paskyrė bausmes, kurios artimos minimaliai sankcijoje numatytai bausmei – L. L. (organizatorei) laisvės atėmimą dvejiems metams, T. Z. – vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Kolegijos manymu, tokios bausmės nėra per griežtos ir atitinka protingumo, teisingumo principus. Be to, ir konstatavus, kad abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai, tačiau vien šios aplinkybės pašalinimas nesuteikia pagrindo sušvelninti T. Z. ir L. L. paskirtas bausmes už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymą.

T. Z. prašo taikyti BK 54 str. 3 d. ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d., paskirti baudą.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su nuteistuoju, kad yra pagrindas taikyti BPK 54 str. 3 d.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik nesant pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį ir esant išimtinėms aplinkybėms, rodančioms, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Pažymėtina, kad spendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K- 420/2006).

Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Nors byloje yra duomenų, kad darbdavys charakterizuoja teigiamai, anksčiau neteistas, tačiau nuteistasis pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama sunkiems nusikaltimams, kitos – apysunkiams nusikaltimams. Savo kaltės nepripažino, padarytos žalos neatlygino. Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija nesutinka su nuteistuoju, kad šio straipsnio taikymui įtakos turi paties nukentėjusiojo elgesys, kuris, pasak nuteistojo, galimai buvo nesąžiningas. Be to, nesutiktina, kad veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad nuteistasis į ją įsitraukė ne savo valia. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bylos duomenimis patvirtinta, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė suvokdamas jo pasekmes bei jų siekė. Faktas, kad 2012-07-23 iš nukentėjusiojo apgaulės būdu įgydamas dar 144 500 Lt, veikė vienas, suponuoja išvadą, kad veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą. Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo T. Z. padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas. Aplinkybė, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirbantis ir turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, padarytos veikos pavojingumo nemažina, todėl nėra pagrindo paskirti švelnesnes bausmes, nei numatyta BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. sankcijose.

T. Z. taip pat nesutinka su teismo paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. Teigia, jog teismas, nenurodydamas jokių motyvų, už šias veikas nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, todėl prašo už šias veikas paskirti baudas.

Už BK 222 str. 1 d. numatytos veikos padarymą baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Teismo nuosprendžiu T. Z. už šią veiką paskirta laisvė atėmimo keturiems mėnesiams bausmė. T. Z. kaltės dėl padarytos veikos nepripažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytos žalos nuteistasis taip pat nėra atlyginęs, todėl skirti baudą šiuo atveju nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atitinka padarytos veikos pobūdį, pavojingumą bei teisingumo ir protingumo pricipus.

Dėl bausmių paskyrimo už BK 228 str.1 d. ir BK 300 str. 3 d. numatytų veikų padarymą. Teismas byloje T. Z. veikas pagal BK 228 str. 14 d. ir BK 300 str. 3 d. išskaidė į kelias veikas, todėl paskyrė bausmes už kiekvieną veiką atskirai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu T. Z. už veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. (dėl 855 500 Lt ), paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams; pagal BK 228 str. 1 d. (dėl 144 500 Lt) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 855 500 Lt ) – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 300 str. 3 d. (dėl 144 500 Lt) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kolegija, įvertinusi apelianto argumentus dėl tęstinės veikos, pripažino, jog nuteistasis padarė ne 4 veikas, o dvi nusikalstamas veikas, t. y. pripažino tęstinę veiką pagal BK 300 str. 3 d. ir vieną tęstinę veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. Kadangi teismas bausmes skyrė pagal keturias nusikalstamas veikas, todėl, pripažinus, jog padarė dvi tęstines veikas, o ne keturias, yra pagrindas bausmes pakeisti –jas sušvelninti. Nagrinėjamu atveju abi veikas nuteistasis T. Z. padarė tiesiogine tyčia. Dėl nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis neprisipažino, dėl to nesigailėjo. Tačiau nuteistasis nuteistas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, dirbantis asmuo. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus bei įvertinusi nusikalstamų veikų pavojingumą, konstatuoja, kad piniginės baudos už šias veikas nėra pagrindo skirti, tačiau yra pagrindas už šias nusikalstamas veikas paskirti bausmes, artimas sankcijoje numatytoms minimalioms bausmėms: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d., laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Už veiką, numatytą BK 228 str., – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Nuteistasis T. Z. prašo subendrinti bausmes 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka reglamentuojama BK 63 straipsnyje. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai paskirtos bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visos už kitas veikas paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad bendrą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Pažymėtina, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos per trumpą laiko tarpą, realizuojant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, iš esmės konstatavo, kad visos nuteistojo T. Z. padarytos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. Z. iš esmės siekė apgaulės būdu iš nukentėjusiojo kredito unijos naudai įgyti didelės vertės turtą tam, kad padidintų kredito unijos kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklius. Siekdamas įgyvendinti šį tikslą, T. Z. suklastojo dokumentus bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Iš esmės nuteistasis neteisėtais veiksmais, padarytais tuo pačiu metu, siekė įgyvendinti tą patį nusikalstamą sumanymą, t. y. apgaule įgyti didelės vertės turtą (1 000 000 Lt). Esant išdėstytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju tarp padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str., 2 d., 300 str. 3 d. 228 str. 1 d., yra ideali sutaptis, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 2 d.).

Tuo tarpu BK 222 str. 1 d. numatyta veika pasireiškė tuo, kad, turėdamas tokią pareigą, neįtraukė į buhalterinę apskaitą išrašytų vekselių ir neįtraukė į kredito unijos buhalterinę apskaitą jos įsipareigojimų G. M.. Ši veika padaryta ne tuo pačiu tikslu ir ne tais pačiais veiksmais (neveikimu), todėl ji negali būti pripažintina kaip padaryta esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su kitomis padarytomis veikomis. Todėl bausmė, paskirta už šią veiką, turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu (63 str. 4 d.).

Ideali sutaptis nustatyta tarp nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. bei 228 str.1 d., T. Z. už BK 182 str.2 d. padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Kadangi už šią veiką (BK 182 str. 2 d.) paskirta griežčiausia bausmė (1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo), todėl už veikas, numatytas BK 300 str. 3 d. (paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn.) ir BK 228 str.1 d. (paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.), paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant griežčiausia bausme ir paskirtina subendrinta bausmė – vieneri metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. bei 228 str.1 d. paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes yra pagrindas dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 222 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

L. L. taip pat prašė sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad paskirtos bausmės yra neadekvačios jos padarytai nusikalstamai veikai.

Iš nuosprendžio matyti, kad L. L. paskirtos bausmės pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d., BK 24 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., BK 228 str. 1 d. ir pagal BK 222 str. 1 d. Vadovaujantis 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Kolegija, įvertinusi bausmių skyrimo pagrindus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtais bausmių dydžiais, kurios, kolegijos manymu, nėra per griežtos ir atitinka L. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei teisingumo, protingumo principus. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., visas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Kolegija, atsižvelgusį į prieš tai nurodytas aplinkybes dėl T. Z. padarytų nusikalstamų veikų idealiosios sutapties, analogiškai konstatuoja, kad ir tarp L. L. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 4 d. ir 182 str., 2 d., BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei BK 228 str. 1 d., yra ideali sutaptis, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 2 d.). O bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su apėmimo būdu subendrinta bausme už kitas nusikalstamas veikas (63 str. 4 d.).

Nustatyta ideali sutaptis nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., BK 24 str. 4 d ir 300 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei 228 str.1 d., L. L. už BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Kadangi už šią veiką (BK 182 str. 2 d.) paskirta griežčiausia bausmė, todėl už veikų, numatytų BK 24 str. 4 d ir 300 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei 228 str.1 d., padarymą paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant griežčiausia bausme ir paskirtina subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., BK 24 str. 4 d ir 300 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. bei 228 str.1 d. paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes yra pagrindas dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už BK 222 str. 1 d. numatytą veiką, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės neviršija jų vidurkio ir yra artimos minimaliai bausmei, o paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir atitinka teisingumo kriterijų. Be to, pažymėtina, kad teismas nuteistiesiems taikė BK 75 str. nuostatas ir atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl nukentėjusiojo G. M. apeliacinio skundo.

Apeliantas nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžio dalimi, kuria klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nuosprendyje teismas aiškiai konstatavo, kad padaryta žala yra 855 500 Lt. Be to, tvirtina, kad teismas netinkamai taikė BPK 115 str., nes šis straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai žalos dydis turi reikšmę veikos kvalifikavimui.

Apelianto teigimu, tiek kaltinamuoju aktu, tiek teismo nuosprendžiu yra aiškiai nustatyta, kad žalos dydis yra 855 000 Lt, nes buvo analizuojami tik nuteistųjų 2011-12-28 atlikti veiksmai. Pasak nukentėjusiojo, veiksmai dėl 2012-07-23 prašymo, kai pasisavinta 144 500 Lt, nebuvo analizuojami, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, anot nukentėjusiojo, žalos dydis yra 855 500 Lt, tačiau civiliniame ieškinyje turtinės žalos dydį nurodė 1 100 000 Lt. Iš kaltinamojo akto matyti, kad L. L. kartu su T. Z. kaltinami iš G. M. 2011-12-28 pasisavinę 855 000 Lt. Taip pat kaltinamajame akte T. Z. kaltinamas pasisavinęs dar 144 500 Lt (2012-07-23 prašymas), todėl iš viso T. Z. kaltinamas iš G. M. pasisavinęs 1 000 000 Lt, o L. L. 855 000 Lt (t. 7, b. l. 84–100). Nuosprendžiu T. Z. taip pat nuteistas už 144 500 Lt pasisavinimą apgaulės būdu. Taigi nuosprendžiu iš esmės konstatuota, kad pasisavinta iš viso 1 000 000 Lt. Tačiau nepaisydama aiškiai įvardijamų žalos dydžių, atskirai padarytų L. L. ir T. Z., kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad buvo pagrindas perduoti civilinio ieškinio dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, nes nėra aišku, kiek realiai bus tenkintas nukentėjusiojo patvirtintas kreditinis reikalavimas.

Nesutiktina su apeliantu, kad BPK 115 str. gali būti taikomas tais atvejais, kai žalos dydis turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kadangi teismas nustatė žalos dydį, todėl privalėjo ieškinį išspręsti.

BPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovavosi BPK 115 str. 1 d., tačiau įvertinus tai, kad pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, akivaizdu, kad vadovavosi BPK 115 str. 2 d. nuostata.

Iš bylos medžiagos bei iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama BKU „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, kurioje G. M. yra patrauktas trečiuoju asmeniu. Reikalavimas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo BKU „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra sujungtas su civiline byla, kuria G. M. ginčija 2011-12-18 ir 2012-07-23 prašymus dėl pajinio įnašo papildymo ir prašo juos pripažinti negaliojančiais. Paliktas civilinės bylos Nr. 2-1799-777/2014 (Nr. 2-428-777/2016) (Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-22 nutartis).

G. M. po bylų sujungimo teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl piniginio reikalavimo patvirtinimo, juo prašo pripažinti 2011-12-28 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012-07-23 prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma negaliojančiais. Įtraukti G. M. į BKU „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti G. M. piniginį reikalavimą 289 260 Eur (1 000 000 Lt). Trečiuoju asmeniu G. M. yra patraukęs VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-428-777/2016). Šios bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-24 nutartimi sustabdytas, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla. Visiškai tenkinus ieškinį, G. M. piniginis reikalavimas būtų įtrauktas į BKU „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ galimai išmokėtų indėlio draudimą pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Šiuo atveju nėra aišku, kiek konkrečiai bus tenkintas G. M. kreditinis reikalavimas. Nežinant realiai G. M. atlygintos sumos, negalima aiškiai apskaičiuoti iš nuteistųjų priteistino žalos atlyginimo dydį. Kitos galimybės apskaičiuoti tikslų žalos dydį šiuo atveju nėra, nes minėtos civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, iki bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla.

Apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į civilinę bylą Nr. 2-902-777/2015 (2-428-777/2016), kurioje sprendžiamas klausimas susijęs su reikalavimu bankroto administratoriui, o ne su baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, yra visiškai nepagrįsti. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-04 nutarties matyti, kad G. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti bankroto administratorių pateikti teismui tvirtinti patikslintą BKU „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą, į kreditorių sąrašą įtraukiant G. M. su 1 000 000 Lt kreditiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad šiuo reikalavimu G. M. būtent siekia, kad būtų patvirtintas jo kreditinis reikalavimas BKU „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Todėl teigti, kad reikalavimas dėl administratoriaus įpareigojimo yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamu klausimu, nėra pagrindo. Be to, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-24 sprendimu ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014-15-04 nutartimi šį sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo (t. 8, b. l. 1–2). Po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-04 nutarties Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės J. Gailevičienės 2014-12-22 nutartimi civilinės bylos sujungtos (paliktas bylos Nr. 2-1799-777/2014 (Nr. 2-428-777/2016) ir joje nagrinėjami du reikalavimai: dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo BKU „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ir dėl pajinio įnašo pripažinimo indėlio sutartimi (byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla). Įvertinus nurodytas aplinkybes aiškiai matyti, kad abu reikalavimai yra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šioje byloje pareikštų reikalavimų reikšmę sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka nuteistoji L. L. ir nukentėjusysis G. M.. L. L. apeliaciniu skundu prašo priteistą žalą sumažinti ir teigia, jog teismas nepagrįstai neįvertino paties nukentėjusiojo neapdairumo, rizikavimo visą sumą padėti vienoje kredito įstaigoje, kai draudžiama suma – tik 100 000 Eur.

Nukentėjusiojo G. M. manymu, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo bei nukentėjusiojo turtinių praradimų. Tvirtina, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos itin pablogėjo jo sveikatos būklė, be to, ilgą laiką yra priverstas savo teises ginti teisme.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis prarado didelės vertės turtą, buvo šiurkščiai apgautas. Be to, teismas įvertino tai, jog nukentėjusiojo neigiamų išgyvenimų pasekmės nėra susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, gerove. Taip pat teismas vadovavosi teisingumo, protingumo principais, siekė protingos kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, įvertino kaltinamųjų tyčinę kaltės formą.

Kolegija, atsižvelgusi į visas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydžiui nustatyti, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

Apeliantas G. M. teigia, jog nusikalstama veika turėjo sunkias pasekmes jo sveikatai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Kolegija sutinka su nukentėjusiuoju, jog dėl nuteistųjų tyčinių veiksmų jis priverstas teisme ginti savo pažeistas teises, tačiau vien tai nesuponuoja išvados, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per maža.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su L. L., jog neturtinės žalos dydžiui reikšmės turi paties nukentėjusiojo rizikingumas. Šiuo atveju nukentėjusysis prarado didelės vertės turtą ne dėl to, jog visus pinigus padėdamas vienoje kredito įstaigoje netinkamai įvertino riziką, o būtent dėl nuteistųjų pavartotos apgaulės. Kolegija, įvertinusi tai, jog dėl nuteistųjų tyčinių veiksmų nukentėjusysis prarado didelės vertės turtą, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurių nebūtų patyręs, jei nebūtų apgautas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pagrįstai prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 3000 Eur, kuri, kolegijos manymu, yra teisinga ir kompensuos nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Apeliantės L. L. argumentai dėl prastos jos finansinės padėties nesudaro pagrindo mažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusysis G. M. prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Šioje byloje buvo nagrinėjami abiejų nuteistųjų L. L. ir T. Z. bei nukentėjusiojo G. M. apeliaciniai skundai. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, o nukentėjusiojo – atmestas. Vadinasi, nuteistųjų apeliaciniai skundai iš dalies buvo pagrįsti. Tuo tarpu nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tačiau įvertintina tai, kad dalis nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų buvo visiškai nepagrįsti, todėl nukentėjusysis turėjo pagrindą tinkamai organizuoti gynybą nuo nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, kurie buvo atmesti. Nukentėjusysis G. M. pateikė pinigų priėmimo kvitą, įrodantį, jog už atstovavimo paslaugas advokatui sumokėjo 600 Eur (t. 9, b. l. 99). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje priteisiamus šių išlaidų dydžius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010), iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai yra pagrindas priteisti iš viso 150 Eur, t. y. iš nuteistųjų T. Z. ir L. L. priteistina po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.

Panaikinti T. Z. ir L. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (dėl 855 500 Lt pasisavinimo), padarė bendrininkų grupe.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria subendrintos L. L. paskirtos bausmės, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, L. L. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 str. 3 d., BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir BK 228 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir už šias nusikalstamas veikas paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už veiką, padarytą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl 855 500 Lt) ir BK 300 straipsnio 3 dalies (144 500 Lt) į BK 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

T. Z. nusikalstamą veika perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 1 dalies (dėl 855 500 Lt) ir BK 228 straipsnio 1 dalies (dėl 144 500 Lt) į BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. Z. paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir už šias nusikalstamas veikas paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už padarytą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų L. L. ir T. Z. nukentėjusiajam G. M. priteisti po 75 (septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Linas PauliukėnasSavinijus Katauskas