- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-411-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20095-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., notarė Ž
- Pareiškėjas
- R. A., R. N.
- Kategorijos
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir R. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys V. R., notarė Ž. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjos R. A. ir R. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti terminą palikimui likusiam po tėvo J. J. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškime nurodė kad:
1.1.gavusios kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. pranešimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19798-960/2021 atsiųstą V. R. pareiškimą su priedais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sužinojo, kad jų tėvas J. J. (miręs (duomenys neskelbtini)), mirties metu turėjo paveldimo turto, kurį jis įsigijo su savo sutuoktine J. J.. J. J. ir J. J. būdami santuokoje įsigijo: 1) 44/100 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 2) 64/1000 dalį negyvenamos patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Viešo registro duomenimis, turtas yra registruotas J. J. sutuoktinės J. J. vardu, tačiau turtas buvo įsigytas santuokoje ir laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje kiekvienam sutuoktiniu priklausančios dalys yra lygios;
1.2. pareiškėjos yra mirusio J. J. dukterys, t. y. pirmosios eilės įpėdinės. Daugiau pirmosios eilės J. J. įpėdinių nėra;
1.3. pareiškėjoms nebuvo žinoma apie turtą iki teismo pranešimo apie V. R. pateiktą teismui pareiškimą, gavimo. Tėvas J. J. apie turimą turtą pareiškėjoms nieko nesakė, testamento nepaliko. Nors turtas buvo įgytas santuokoje su suinteresuotu asmeniu, tačiau mirus tėvui dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi mirusysis savo vardu nebuvo įregistravęs turto. Paaiškėjus apie tėvo turėtą turtą pareiškėjoms atsirado būtinybė priimti po J. J. mirties likusį palikimą pagal įstatymą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo notarė Ž. P. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog vadovaujantis 2019 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl Vilniaus miesto savivaldybės 21-ojo notaro biuro notarės V. S. profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų perdavimo, saugojimo, notarės veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo Nr. IR-180, bei patikrinus Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro ir Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo žurnalus, buvo nustatyta, kad nei į Vilniaus m. 10-ąjį notarų biurą, nei į Vilniaus m. 21-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
3. Suinteresuotasis asmuo V. R. pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. pareiškėjos pareiškimą dėl savo tėvo J. J. palikimo priėmimo turėjo pateikti iki 2000 m. balandžio 30 d. Taigi pareiškėjos terminą pateikti notarui pareiškimą dėl savo tėvo J. J. palikimo priėmimo yra praleidę daugiau nei 20 metų, t. y. praleidus bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Todėl vien dėl praleisto bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino pareiškėjų prašymas turi būti atmestas;
3.2. po J. J. mirties J. J. perėmė į visus buto tvarkymo reikalus, mokėjo visus mokesčius, susijusius su butu. Po J. J. mirties butu toliau rūpinosi ir rūpinasi jos testamentinė įpėdinė V. R.. Termino atnaujinimas pareiškėjoms palikimui priimti esamoje situacijoje būtų nesąžiningas, kadangi pareiškėjos mirusiojo turtu nesirūpino, tačiau vis tiek pretenduoja jį gauti;
3.3. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo privalo būti atmestas ir dėl to, kad nenurodytos svarbios priežastys, galinčios pateisinti tokį ilgą delsimą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškimą tenkino:
1) atnaujino pareiškėjoms R. A. ir R. N. terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti;
2) naujo termino eigos pradžią laikė nutarties įsiteisėjimo dieną.
3) priteisė pareiškėjoms R. A. ir R. N. iš suinteresuoto asmens V. R. po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas atnaujino pareiškėjų praleistą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog nors pareiškėjos ir žinojo, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo jokių duomenų apie tėvui priklausantį nuosavybės teise arba jungtinės nuosavybės teise turtą. Vertino, kad pareiškėjų nurodoma priežastis yra svarbi, kadangi į notarą dėl paveldėjimo kreipiamasi tik esant paveldimo turto objektui, o ne abstrakčiai.
6. Teismas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažino svarbiomis. Pažymėjo, kad pareiškėjos neturi teisinių žinių. Nustatė, kad pareiškėjos mirus tėvui taip pat neturėjo jokių duomenų apie jam asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą, dėl ko ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad po civilinės bylos e2YT-19798-960/2021 iškėlimo sužinojusios apie jų tėvo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, operatyviai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo. Teismas nenustatė, jog pareiškėjos atsisakė priimti palikimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos objektyviai galėjo surinkti duomenis apie mirusio tėvo turtą, kadangi 44/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) yra užregistruota J. J. vardu.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų ar viešojo intereso. Vertino, kad nebus pažeisti ir suinteresuoto asmens V. R. interesai, kadangi ji pagal testamentą paveldės dalį turto, priklausančio jos seseriai J. J..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
8.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti. Ieškinio senatis gali būti atnaujinta tik dėl tokių aplinkybių, kurios yra realios kliūtys, sutrukdžiusios per nustatytą terminą priimti palikimą ir ieškinį (pareiškimą) teisme pareikšti. Aplinkybė, jog pareiškėjos nežinojo apie tėvo turimą turtą, teismų praktikoje nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada nukrypsta nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Pareiškėjų teisinių žinių neturėjimas teismų praktikoje taip pat nelaikytinas svarbia priežastimi praleistam palikimo priėmimo terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182- 421/2016).
8.2. skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatyta, jog atnaujinus terminą palikimui priimti nėra paneigiamas teisinių santykių stabilumas. Tokia išvada padaryta netinkamai aiškinant palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Suinteresuoto asmens V. R. sesuo J. J. išreiškė savo valią ir priėmė savo sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) palikimą per įstatyme nustatytą terminą pradėdama sutuoktinio turtą faktiškai valdyti. Valią patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-19798-960/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3048-864/2021, kuriais pripažinta, jog suinteresuoto asmens V. R. sesuo J. J. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Taigi suinteresuoto asmens V. R. sesuo J. J. sutuoktinio J. J. palikimą faktiniu valdymu priėmė daugiau nei prieš 22 metus, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, o tuo tarpu pareiškėjos ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti. Toks termino pratęsimas nesant svarbių termino praleidimo aplinkybių negali būti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą;
8.3. pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino pareiškėjų elgesio kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti po tėvo mirties praėjus 22 metams. Tuo atveju, jeigu teismas būtų vertinęs pareiškėjų atidumą ir rūpestingumą, būtų padaręs priešingas išvadas, kadangi kreipimasis į teismą tik po 22 metų niekaip negali buti laikomas nei pakankamai atidžių elgesiu nei pakankamai rūpestingu. Pareiškėjos iš karto po tėvo mirties galėjo kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą ir gauti duomenis apie tėvo ir jo sutuoktinės J. J. vardu registruotą turtą, taip pat galėjo kreiptis į advokatą, kuris būtų gavęs už jas tokius duomenis. Kadangi pareiškėjos nesiaiškino turto apimties iš karto po jo mirties, pareiškėjų elgesys neatitiko net minimalių atidumo ir rūpestingumo standartų;
8.4. nepagrįsta teismo išvada, jog atnaujinus pareiškėjoms praleistą terminą palikimui priimti nebus pažeisti suinteresuoto asmens interesai. Suinteresuoto asmens sesuo J. J. po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, o suinteresuotas asmuo paveldėjo visą sesers turtą testamento pagrindu. Taigi paveldėto turto mastas sumažėja, kadangi atnaujinus terminą palikimui priimti visą palikimą priima ne vienas sutuoktinis, o kartu su pareiškėjomis kaip pirmos eilės įpėdinėmis. Todėl termino atnaujinimas pareiškėjoms palikimui priimti yra nesąžiningas.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjos atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
9.1. pareiškėjų reikalavimui ieškinio senatis iš viso negali būti taikoma, todėl apeliantės argumentai dėl neva nepagrįsto ieškinio senaties termino atnaujinimo šiam ginčui nėra reikšmingi. Pagal kasacinio teismo doktriną pareiškėjų prašomas atnaujinti terminas yra procedūrinis, kadangi tiesiogiai susijęs su veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į pažeistų teisių gynybą teisme. Todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas netaikytinas;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 įrodinėdama, jog pareiškėjų nežinojimo aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Pareiškėjų tėvo vardu, jo mirties metu, joks turtas registruotas nebuvo, turtas registruotas jo sutuoktinės J. J. vardu. Tuo tarpu apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje konstatuota, kad mirusio asmens vardu mirties metu turtas buvo įregistruotas viešajame registre. Taigi, nagrinėjamoje ir kasacinio teismo byloje nurodyti atvejai yra skirtingi;
9.3. pareiškėjos objektyviai negalėjo žinoti ir neturėjo teisinės galimybės sužinoti apie tai, kad J. J. vardu registruota buto ir pastogės dalis, buvo įgyta santuokoje, ir kad šis turtas yra laikomas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, dėl ko pusė šio turto pagal įstatymą priklausė jų tėvui. Apie jų tėvui priklausiusį turtą pareiškėjos sužinojo tik gavusios apeliantės pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, po ko veikdamos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, iš karto kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei esamą įvykių chronologiją, pareiškėjų elgesys yra sąžiningas, atidus ir rūpestingas, dėl to terminas pareiškėjoms šiuo atveju yra atnaujintas pagrįstai;
9.4. apeliantė nepagrįstai skunde įrodinėja, jog atnaujinus pareiškėjoms terminą po jų tėvo likusiam palikimui priimti bus pažeisti apeliantės interesai dėl ko sumažės jai tenkančio J. J. likusio turto dalis. Toks apeliantės teiginys yra laikomas savanaudišku ir neatitinkančiu bendrųjų sąžiningumo bei teisingumo principų, kadangi apeliantė savo interesus iškelia aukščiau kitų, t. y. pareiškėjų, interesų. Byloje nėra ginčo, jog buto ir pastogės dalis pareiškėjų tėvo ir J. J. buvo įsigyta santuokoje ir laikoma jų bendrąja jungtine nuosavybe, todėl pusė nurodyto buto ir pastogės dalies priklausė pareiškėjų tėvui. Pareiškėjos yra pirmosios eilės įpėdinės, turi teisę į po jų tėvo mirties likusį palikimą, todėl nėra suprantama dėl kokios priežasties apeliantės interesai yra svarbesni nei pareiškėjų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m.gruodžio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjoms atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nustatyta, jog pareiškėjos R. A. ir R. N. yra mirsiojo (mirė (duomenys neskelbtini)) J. J. dukros. J. J. su J. R. (po santuokos sudarymo J.) (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką. J. J. mirė (duomenys neskelbtini) J. J. visą savo turtą (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo seseriai - suinteresuotam asmeniui V. R.. Byloje ginčo nekyla, jog sutuoktiniai Julius ir J. J. pagal 1993 m. sausio 21 d. Pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 44/100 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini).
14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2YT-19798-960/2021, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3048-864/2021, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
15. Pareiškėjos pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamos, jog apie po tėvo mirties likusį turtą objektyviai negalėjo žinoti, taip pat neturėjo teisinio išsilavinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atnaujino pareiškėjoms terminą palikimui priimti, pripažindamas jų nurodytas priežastis svarbiomis bei pažymėdamas, kad atnaujinus terminą palikimui priimti nebus pažeisti nei kitų asmenų, nei suinteresuoto asmens interesai, kadangi nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o suinteresuotas asmuo paveldės testatorei priklausią palikimo dalį pagal testamentą.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.).
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų nurodytos termino praleidimo palikimui priimti aplinkybės laikytinos svarbiomis. Visų pirma apeliantė įrodinėja, kad nežinojimo apie atsiradusį palikimą aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi, remiasi teismų praktika, nurodydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011. Iš tiesų pritartina apeliantės argumentui, jog pagal teismų praktiką nežinojimo apie atsiradusį palikimą aplinkybė savaime nepripažįstama svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Tačiau, viena vertus, šiame kontekste pažymėtina tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką vertinama ne tik nežinojimo aplinkybė, tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, tarp jų ir prašančiojo atnaujinti terminą elgesys, vertintini protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai (CK 1.5 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m., kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-219/2017). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 faktinės aplinkybės sutampa, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas individualią faktinę situaciją nagrinėjamu atveju, nukrypo nuo apeliantės nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo.
19. Pareiškėjos nuosekliai remiasi aplinkybe, jog po tėvo mirties objektyviai negalėjo žinoti apie palikimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų argumentais ir nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos mirus tėvui neturėjo jokių duomenų apie tėvui priklausantį asmeninės nuosavybės teise arba jungtinės nuosavybės teise turtą. Byloje ginčo dėl to nėra, jog ginčo turtas įregistruotas pareiškėjų tėvo sutuoktinės vardu (duomenys iš prie pareiškimo pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo). Taip pat byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta notarė nurodė, jog dėl palikimo priėmimo nei į Vilniaus m. 10-ąjį notarų biurą, nei į Vilniaus m. 21-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Taigi tikėtina aplinkybė, jog pareiškėjos galėjo objektyviai ir nežinoti apie po tėvo mirties atsiradusį palikimą, o nežinant apie likusį turtą, į palikimo vietos atsiradimo notarą kreiptis nebuvo pagrindo. Minėtą aplinkybę, o kartu ir pareiškėjų aktyvų elgesį, sužinojus apie tėvo turėtą turtą iš gauto teismo pranešimo apie suinteresuoto asmens V. R. pateiktą teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti, pagrindžia tai, jog pareiškėjos nedelsdamos kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nors apeliantė nurodo, kad pareiškėjos duomenis apie nekilnojamąjį turtą galėjo sužinoti iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį argumentą, atsižvelgdamas į tai, jog turtas įregistruotas mirusio tėvo sutuoktinės vardu, atmeta kaip nepagrįstą. Kaip jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos, gavusios teismo pranešimą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-19798-960/2021, nedelsdamos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, siekdamos įgyvendinti savo kaip pirmos eilės įpėdinių teisę priimti palikimą. Taigi įvertinęs įvykių seką, šalių argumentus, pareiškėjų elgesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų nurodytą nežinojimo aplinkybę apie po tėvo mirties atsiradusį palikimą pripažino svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui atnaujinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentu, jog ir teisinių žinių stoka savaime nelaikytina svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog ši aplinkybė savaime nesudarė pagrindo pareiškėjų reikalavimui patenkinti, o buvo vertinta pareiškėjų argumentų visuma, tarp jų ir pareiškėjų sužinojimo momentas, priežastys, nulėmusios sužinojimo momentą, pareiškėjų elgesys.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi paneigiamas teisinių santykių stabilumas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19798-960/2021, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3048-864/2021, pripažinta, jog suinteresuoto asmens V. R. sesuo J. J. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Pažymėtina, kad nagrinėjamas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nepaneigia apeliantės nurodomame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-19798-960/2021 nustatytų aplinkybių ar teisinio rezultato. Tai yra skirtingi palikimo priėmimo būdai ir termino palikimui, atsiradusiam po pareiškėjų tėvo J. J. mirties (duomenys neskelbtini), priimti atnaujinimas nepaneigia apeliantės teisės paveldėti.
22. Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, jog termino palikimui priimti atnaujinimą sieja su nesąžiningumo aplinkybe bei savo, kaip testamentinės įpėdinės, interesų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria tokiai apeliantės pozicijai. Pažymėtina, kad pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės, byloje nėra duomenų apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dėl po pareiškėjų tėvo mirties atsiradusį palikimą, todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Aplinkybė, jog skundžiama teismo nutartis nulėmė turto masto, kurį apeliantė įgytų testamento pagrindu, sumažėjimą, nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningumo aplinkybę, juolab kad, kaip minėta, terminą aplikimui atnaujinti prašo pareiškėjos, kurios yra pirmos eilės įpėdinės. Kitų aplinkybių, apart turto masto sumažėjimo, apeliantė, remdamasi nesąžiningumo kriterijumi, nenurodė. Minėtų argumentų pagrindu vertintina, jog apeliantė nepagrindė ir aplinkybės, jog atnaujinus pareiškėjoms terminą palikimui priimti, pažeidžiami apeliantės interesai. Kaip pagrįstai nurodė pareiškėjos, jos yra pirmos eilės įpėdinės, todėl šiuo atveju apeliantės, kaip testamentinės įpėdinės interesai, negali būti viršesni nei pareiškėjų, juolab kad apeliantės teisė priimti palikimą testamento pagrindu, nepaneigiama.
23. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, susijusių su teismo atnaujintu bendruoju dešimties metų ieškinio senaties terminu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas motyvavo, dėl kokių aplinkybių atnaujina bendrąjį ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams ir papildomai dėl jų nepasisako.
24. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nors nagrinėjama byla yra ypatingosios teisenos, tačiau pareiškėjos turėjo skirtingą nei suinteresuotas asmuo, kurios atskirojo skundo nutarta netenkinti, suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir patyrė 484 Eur išlaidų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių priteisimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos raštu pateikė teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
27. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos pareiškėjoms iš suinteresuoto asmens (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. R. pareiškėjoms R. A. ir R. N. lygiomis dalimis 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus), t. y. kiekvienai po 242 Eur, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.