- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-19798-960/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14616-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., R. N., valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., R. N., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. J., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą.
Nurodo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. J. sesuo. J. J. 2000 m. gruodžio 22 d. testamentu visą savo turtą buvo palikusi pareiškėjai. Mirus J. J., pareiškėja įstatymų nustatytais terminais kreipėsi į notarų biurą dėl savo sesers turto paveldėjimo, tačiau paaiškėjo, jog mirusioji po savo sutuoktinio J. J. mirties nesikreipė dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė jį faktiškai valdydama. Jokie kiti įpėdiniai, apart J. J., J. J. palikimo nepriėmė. Tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti visą mirusiai seseriai priklausiusį turtą, kurį sudaro ir iš jos vyro J. J. paveldėtas turtas, yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. po savo vyro J. J. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
J. J., po sutuoktinio mirties, pradėjo faktiškai valdyti mirusiajam priklausiusį turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams. Mirusioji mokėjo visus mokesčius, susijusius su butu, taip pat naudojosi kilnojamaisiais daiktais – baldais, buitine technika, kurie priklausė sutuoktiniams, kadangi jie liko bute, kuriame J. J. iki mirties gyveno kartu su J. J..
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. atsiliepimu pareiškimo prašo netenkinti. Nurodo, kad yra mirusiojo J. J. dukterys, apie egzistuojantį palikimą sužinojusios tik gavusios pareiškėjos pareiškimą ir ketina kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti, nes yra pirmos eilės įpėdinės ir būtų turtą paveldėjusios kartu su sutuoktine. Atsižvelgdamos į šią aplinkybę, taip pat prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išspręstas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas suinteresuotų asmenų atžvilgiu.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad J. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja, gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) yra seserys. J. J. ir J. J. gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai santuokos metu 1993 m. sausio 21 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-310 pagrindu įgijo dalį, t. y. 44/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Buto dalis registruota J. J. vardu, tačiau palikėjo mirties momentu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 131 straipsniu ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl butas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė
2021 m. gegužės 20 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjo J. J. palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjos sesuo J. J. ir palikėjo vaikai suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos sesuo J. J. pradėjo jį faktiškai valdyti.
Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius, o pagal palikėjo mirties momentu galiojusį 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnį – per 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėjas, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad sutuoktiniai nekilnojamą turtą įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos sesuo J. J. po palikėjo mirties toliau gyveno bute, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus (aplinkybes patvirtina UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Ignitis“ informaciniai pranešimai), todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, J. J. priėmė palikimą po sutuoktinio J. J. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po J. J. ir J. J. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja pateikė įrodymus ir prašė priteisti iš suinteresuotų asmenų R. A. ir R. N. jos patirtas 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. pateikė įrodymus ir prašė priteisti iš pareiškėjos kiekvienai jų patirtas po 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų R. A. ir R. N. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas ir priešiningi interesai, nes suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. prieštaravo dėl pareiškėjos prašymo tenkinimo. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl teismas iš suinteresuotų asmenų R. A. ir R. N. lygiomis dalimis priteisia pareiškėjos patirtas 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o suinteresuotų asmenų R. A. ir R. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Priteisti lygiomis dalimis iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai V. R..
Suinteresuotų asmenų R. A. ir R. N. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.