Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-3048-864/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-07
Bylos Nr.
e2A-3048-864/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
R. A., R. N., valstybės įmonei „Turto bankas“
Advokatai
Agnė Gulbinaitė
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (apeliančių) R. A., R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-19798-960/2021 pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., R. N., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. R. (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. J., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą.

2. Paaiškino, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. J. sesuo. J. J. 2000 m. gruodžio 22 d. testamentu visą savo turtą buvo palikusi pareiškėjai. Mirus J. J., pareiškėja įstatymų nustatytais terminais kreipėsi į notarų biurą dėl savo sesers turto paveldėjimo, tačiau paaiškėjo, jog mirusioji po savo sutuoktinio J. J. mirties nesikreipė dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė jį faktiškai valdydama. Jokie kiti įpėdiniai, apart J. J., J. J. palikimo nepriėmė. Tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti visą mirusiai seseriai priklausiusį turtą, kurį sudaro ir iš jos vyro J. J. paveldėtas turtas, yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. po savo vyro J. J. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. J. J., po sutuoktinio mirties, pradėjo faktiškai valdyti mirusiajam priklausiusį turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams. Mirusioji mokėjo visus mokesčius, susijusius su butu, taip pat naudojosi kilnojamaisiais daiktais – baldais, buitine technika, kurie priklausė sutuoktiniams, kadangi jie liko bute, kuriame J. J. iki mirties gyveno kartu su J. J.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. atsiliepimu pareiškimo prašo netenkinti. Nurodė, kad yra mirusiojo J. J. dukterys, apie egzistuojantį palikimą sužinojusios tik gavusios pareiškėjos pareiškimą ir ketina kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti, nes yra pirmos eilės įpėdinės ir būtų turtą paveldėjusios kartu su sutuoktine. Atsižvelgdamos į šią aplinkybę, taip pat prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išspręstas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad J. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Teismas juridinę reikšmę turintis faktas nustatė siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę. Sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų R. A., ir R. N., 560 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini) ir J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) yra seserys. J. J. ir J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. Pareiškėjos sesuo santuokos metu 1993 m. sausio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-310 pagrindu įgijo dalį, t. y. 44/100 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buto dalis registruota J. J. vardu, tačiau remiantis palikėjo mirties momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 131 straipsniu ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl butas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Iš 2021 m. gegužės 20 d. Testamentų registro išrašo teismas nustatė, kad nėra palikėjo J. J. palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjos sesuo J. J. ir palikėjo vaikai suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos sesuo J. J., savo ruožtu, pradėjo nurodytą turtą faktiškai valdyti.

7. Teismas vertino, kad pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad sutuoktiniai nekilnojamą turtą įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos sesuo J. J. po palikėjo J. J. mirties toliau gyveno bute, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus (aplinkybes patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Vilniaus vandenys“, UAB „Ignitis“ informaciniai pranešimai), todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, J. J. priėmė palikimą po sutuoktinio J. J. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esant nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po J. J. ir J. J. mirties likusio turto paveldėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. (toliau ir apeliantės) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. R. pareiškimo netenkinti.

10. Apeliančių nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Anot apeliančių, į bylą pateiktos UAB „Ignitis“ ataskaitos yra tik nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus beveik (duomenys neskelbtini) metams po J. J. mirties. AB „Vilniaus vandenys“ savo atsakyme į pareiškėjos atstovės paklausimą taip pat nurodė, kad J. J. mirties momentu neturėjo įsiskolinimo už geriamą vandenį. Tuo tarpu įstatyme yra nurodyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. asmuo teigiantis, kad jis priėmė palikimą faktiškai jį valdyti privalo įrodyti, kad jis 3 mėnesių bėgyje po palikimo atsiradimo atliko aktyvius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis priėmė likusį palikimą. Apeliančių įsitikinimu, pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai tokios aplinkybės nepagrindė, juolab, kad iš pareiškėjos pateiktų UAB „Ignitis“ ataskaitų iš esmės nėra aišku, kas naudojosi nurodytam butui tiekiama elektros energija bei kas už ją mokėjo. Iš nurodytų ataskaitų aiški tik aplinkybė, kad elektros energija į nurodytą butą buvo tiekiama bei, kad už ją buvo mokama. AB „Vilniaus vandenys“ pateiktas atsakymas, apeliančių įsitikinimu, taip pat neįrodo, kad J. J. per įstatymo nustatytą terminą, t. y. 3 mėnesius, priėmė po J. J. mirties likusį palikimą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, dėl to naikintinas.

11. Apeliančių įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą, susiklosčiusią situaciją išsprendė neteisingai bei dėl to priėmė neteisingą teismo sprendimą. Skundžiamas sprendimas priimtas neišnagrinėjus apeliančių inicijuotos bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kas sudaro pagrindą tarp šalių atsirasti naujiems teisminiams ginčams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. neskundžiama nutartimi atsisakė tenkinti apeliančių prašymą dėl bylos sustabdymo, o taip pat tos pačios dienos sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. po sutuoktinio J. J. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Iš tokio teismo sprendimo yra akivaizdu, kad juo yra pripažintas faktas, kad J. J. po jos sutuoktinio J. J. mirties paveldėjo visą po jo likusį palikimą. Tokio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjai V. R. galės būti išduotas notarinis paveldėjimo liudijimas, kurio pagrindu visas po J. J. likęs turtas bus pripažintas J. J. įpėdinės V. R. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad J. J. mirties metu turėjo kitų pirmos eilės įpėdinių – dvi dukras, t. y. apeliantes, kurios apie jų tėvui mirties metu priklausiusį turtą nieko nežinojo.

Šalies argumentai

12. Apeliantės paaiškina, jog gavusios pareiškėjos šioje byloje pateiktą pareiškimą ir sužinojusios apie jų tėvui mirties metu priklausiusį turtą iš karto kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šio pareiškimo pagrindu yra pradėta civilinė byla Nr. e2YT-25425-868/2021. Pareiškėja gavus notarinį paveldėjimo teisės liudijimą, o po to Vilniaus miesto apylinkės teismui tenkinus apeliančių pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2YT-25425-868/2021, t. y. atnaujinus joms terminą palikimui priimti, apeliantės bus priverstos kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, o tuo atveju jeigu paveldėtas turtas bus perleistas, apeliantės turės ginčyti turto perleidimo sandorį. Tai dar labiau apsunkins civilinėje byloje Nr. e2YT-25425-868/2021, priimto sprendimo įvykdymą tuo pačiu apsunkinant apeliančių teisę į po jų tėvo J. J. mirties likusį palikimą.

Atsiliepimas

13. Pareiškėja V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, palikti nepakeistą ir priteisti pareiškėjos naudai iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui teikė pažymą apie J. J. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios buvo matyti, kad J. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta ir buvo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėta pažyma patvirtina, jog J. J. liko gyventi bute ir perėmė visus jame buvusius kilnojamuosius daiktus, kurie priklausė jai ir jos vyrui J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjos vertinimu, šio įrodymo pakako nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad J. J. po savo vyro J. J. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Pažymi, kad be minėto įrodymo, byloje buvo ir kiti įrodymai, pagrindžiantys, kad J. J. po savo vyro J. J. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu: atsakymai iš komunalinių paslaugų teikėjų apie sumokėtus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, J. J. asmeniniai dokumentai (santuokos liudijimas, mirties liudijimas).

15. Atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, jog komunalinių paslaugų tiekėjų pažymos nepatvirtina, jog J. J. trijų mėnesių laikotarpyje po savo vyro mirties gyveno bute, mokėjo mokesčius, pareiškėja nurodo, kad J. J. negalėjo po savo vyro J. J. mirties nemokėti butui tenkančių komunalinių mokesčių, kadangi būtent ji liko gyventi bute, priešingu atveju, J. J. nemokant mokesčių, komunalinių paslaugų teikėjai būtų nutraukę paslaugų tiekimą butui.

Šalies argumentai

16. Pareiškėja paaiškina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos V. R. atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į buto elektros energijos tiekėją su prašymu pateikti atsakymą, ar J. J. yra atsiskaičiusi už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), patiektą elektros energiją. Pareiškėjos teigimu, elektros energijos tiekėjas pateikė atsakymą bei pridėjo mokėjimo suvestines už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. Savo ruožtu pareiškėja pažymi, jog nemokant už elektros energiją nuo J. J. mirties, (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. rugpjūčio 30 d. (suvestinės pradžios data), suvestinėse būtų matomas įsiskolinimas, tačiau šiuo atveju jo nėra, kas sudaro pagrindą išvadai, jog J. J. po savo vyro J. J. mirties mokėjo už butui tiekiamą elektros energiją.

17. Pareiškėja papildomai nurodo, kad jos advokatė 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydama pateikti atsakymą, ar J. J. yra atsiskaičiusi už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas (vandens tiekimą, nuotekų šalinimą). Anot pareiškėjos, byloje esanti UAB „Vilniaus vandenys“ pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) klientė J. J. (kliento kodas (duomenys neskelbtini)), buvo neskolinga už geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

18. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek pažymą apie J. J. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Bute, tiek pažymas iš komunalinių paslaugų tiekėjų apie sumokėtus buto komunalinius mokesčius, tiek faktinę aplinkybę, kad J. J. į savo rankas buvo pasiėmusi mirusio vyro J. J. asmeninius dokumentus (santuokos liudijimas, mirties liudijimas), priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliančių prašymą dėl bylos stabdymo, pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju teismas neatliko jokio procesinio pažeidimo. Teigia, kad teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-19798-960/2021, padarė pagrįstas išvadas, kad J. J. ir apeliantėms esant toje pačioje pirmoje paveldėjimo eilėje, naujos bylos iškėlimas dėl termino atnaujinimo ir jos rezultatas neturės jokios įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes palikimą turi teisę priimti visi tos pačios eilės įpėdiniai skirtingai būdais.

Atsiliepimas

20. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad laikosi pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime dėl ginčo dalyko nurodytos pozicijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą valdyti, kaip juridinę reikšmę turinčio fakto, nustatymo. Nesutikdamos su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi pareiškėjos į bylą pateiktos komunalines paslaugas teikiančių subjektų pažymos nepatvirtina, jog per įstatymo nustatytą terminą, t. y. 3 mėnesius, pareiškėjos sesuo J. J. priėmė po J. J. mirties likusį palikimą. Be to, apeliančių tvirtinimu, skundžiamas sprendimas priimtas atsisakius tenkinti apeliančių prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2YT-25425-868/2021 pagal apeliančių pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Savo ruožtu pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos sesuo J. J. po savo vyro J. J. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, kadangi mokėjo visus mokesčius, susijusius su butu ir jam teikiamomis paslaugomis, taip pat naudojosi kilnojamaisiais daiktais – baldais, buitine technika, kurie priklausė sutuoktiniams.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini) ir J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) yra seserys. J. J. ir J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. Pareiškėjos sesuo santuokos metu įgijo dalį, t. y. 44/100 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Buto dalis registruota J. J. vardu, tačiau remiantis palikėjo mirties momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 131 straipsniu ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl butas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 20 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra palikėjo J. J. palikimo priėmimo faktų, o pareiškėjos sesuo J. J. ir palikėjo vaikai suinteresuoti asmenys R. A. ir R. N. nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos sesuo J. J., po vyro J. J. mirties, pradėjo nurodytą turtą faktiškai valdyti.

24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, tinkamo taikymo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šalių apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia paveldėjimo teisių į mirusios sesers J. J. palikimą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos sesuo J. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti.

26. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

27. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

28. Reikšminga pažymėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

29. Nagrinėjamu atveju po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), atsirado paveldėjimo pagal testamentą santykiai, kadangi mirusioji 2000 m. gruodžio 22 d. testamentu visą savo turtą buvo palikusi pareiškėjai. Tuo tarpu pareiškėjai kreipusis į notarą dėl savo sesers turto paveldėjimo, paaiškėjo, jog mirusioji po savo sutuoktinio J. J. mirties (duomenys neskelbtini), nesikreipė dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė jį faktiškai valdydama. Jokie kiti įpėdiniai, apart J. J., J. J. palikimo nepriėmė. Iš byloje esančių šalių ir liudytojų paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. J. po savo sutuoktinio J. J. mirties per įstatyme terminą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai gyveno paveldimame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Ignitis“ pažymų matyti, kad už butui teikiamas elektros energijos, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir kitas paslaugas, nesusidarė įsiskolinimai, kas iš esmės leidžia manyti, kad pareiškėjo sesuo J. J. po vyro mirties rūpinosi, valdė, naudojo ir prižiūrėjo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Faktą, kad pareiškėjos sesuo J. J. mirusiojo J. J. palikimą priėmė faktiniu valdymu, pareiškėja šiuo konkrečiu atveju įrodinėjo rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo netikėti byloje esančiais įrodymais nėra, tarp pateiktų įrodymų prieštaravimų nėra (CPK 185 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantės kelia klausimą dėl galimo netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, toliau reikšminga detaliau įvertinti šiuos apeliacinio skundo argumentus.

Dėl įrodymų vertinimo

30. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sesuo J. J. po savo sutuoktinio J. J. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, apeliantės nurodo, kad pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai tokios aplinkybės nepagrindė, kadangi iš pareiškėjos pateiktų ataskaitų nėra aišku, kas naudojosi nurodytam butui elektros energijos, vandens, nuotekų valymo paslaugomis bei kas už ją mokėjo. Be to, pasak apeliančių, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu aktyvūs veiksmai buvo atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

32. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjos sesuo J. J. po savo sutuoktinio J. J. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.

33. Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. J. mirties, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą suvestinę už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nėra priskaičiuotų įsiskolinimų už elektros energiją. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė pareiškėja, nemokant už elektros energiją nuo J. J. mirties, (duomenys neskelbtini), iki 2002 m. rugpjūčio 30 d. (suvestinės pradžios data), suvestinėse būtų matomas įsiskolinimas, tačiau šiuo atveju jo nėra. Atitinkamai iš byloje esančios UAB „Vilniaus vandenys“ pažymos matyti, kad 2020 m. lapkričio 1 d. klientė J. J. buvo neskolinga už geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pateiktos 2021 m. gegužės 5 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjos sesuo J. J. deklaravo savo gyvenamą vietą bute dar nuo 1975 metų iki pat mirties. Taigi, pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjos sesuo ne tik atliko aktyvius per 3 mėnesius nuo palikėjo J. J. mirties, bet ir toliau juos tęsė iki pat savo mirties tam, kad realizuoti savo teisę paveldėti mirusiojo sutuoktinio turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada apie pareiškėjos sesers valią, nukreiptą J. J. turtą paversti savo nuosavybe ir taip įgyvendinti savo teises į palikimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliančių apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantės nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, jų vertinimo. Taigi, apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau akcentuotina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti suinteresuotų asmenų skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstai tenkintas.

Dėl civilinės bylos (ne)sustabdymo

35. Nesutikdamos su skundžiamu sprendimu ir įrodinėdamos jo neteisėtumą apeliantės nurodo, kad sprendimas priimtas atsisakius tenkinti apeliančių prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-25425-868/2021 pagal apeliančių pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliantės teigia, kad nesustabdžius nagrinėjamos civilinės bylos ir įsiteisėjus sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai galės būti išduotas notarinis paveldėjimo liudijimas, kurio pagrindu visas po J. J. likęs turtas bus pripažintas J. J. įpėdinės V. R. nuosavybe.

36. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 3 d. gautas savarankiškas suinteresuotų asmenų R. A. ir R. N. prašymas sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas arba įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-25425-868/2021, apeliacinės instancijos teismas toliau mano esant tikslinga įvertinti prašymo sustabdyti civilinę bylą (ne)pagrįstumą ir su tuo susijusius argumentus.

37. 2021 m. gruodžio 3 d. prašyme dėl civilinės bylos sustabdymo nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-25425-868/2021 tenkino pareiškėjų R. A. ir R. N. pareiškimą ir nutarė atnaujinti pareiškėjoms terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo J. J., mirties (duomenys neskelbtini), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti. Apeliantės nurodo, jog minėtos teismo nutarties apskundimo terminas baigiasi 2021 m. gruodžio 10 d.; pažymi, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą šioje byloje ir esant nepalankiam teismo sprendimui, pareiškėja, būdama testamentinė įpėdinė, įgis pranašumą įstatyminių įpėdinių (suinteresuotų asmenų) atžvilgiu, dėl ko jos turės papildomai kreiptis į teismą ir prašyti stabdyti paveldėjimo įforminimo procesą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas arba neįsiteisės nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-25425-868/2021.

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sustabdyti nagrinėjimą bylą pagal suinteresuotų asmenų prašymo motyvus, kadangi visus teisiškai reikšmingus faktus teismas gali nustatyti ir nustatė nagrinėjamoje byloje. Be to, šiame kontekste pritartina pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, jog apeliantėms esant toje pačioje pirmoje paveldėjimo eilėje, naujos bylos iškėlimas dėl termino atnaujinimo ir jos rezultatas neturės jokios įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes palikimą turi teisę priimti visi tos pačios eilės įpėdiniai skirtingai būdais. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui nusprendus atnaujinti pareiškėjoms (suinteresuotiems asmenims šioje byloje) R. A. ir R. N. terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo J. J., mirties (duomenys neskelbtini), priimti, ši aplinkybė savaime nesudaro kliūčių paveldėti tiek pareiškėjai šioje byloje, tiek suinteresuotiems asmenims, kaip tos pačios eilės įpėdinėms (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylos sustabdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

41. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei įrodymų vertinimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nors nagrinėjama byla yra ypatingosios teisenos, tačiau pareiškėja turėjo skirtingą nei suinteresuoti asmenys, kurių apeliacinio skundo nutarta netenkinti, suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir patyrė išlaidų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių priteisimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos raštu pateikė teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

43. 2021 m. lapkričio 29 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėja nurodo, jog iš viso patyrė 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2021 m. spalio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas serija AG Nr. 218/2021; 2021 m. lapkričio 26 d. mokėjimo pavedimo kopija).

44. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos pareiškėjai priteistinos lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismas

nutaria:

suinteresuotų asmenų R. A., R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Mikonienė