Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-10512-566/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-05
Bylos Nr.: e2-10512-566/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04152-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Butrimienė
Ieškovas: R. G.
Atsakovas: A. G.
Advokatai: Zigmantas Benetis

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-10512-566/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04152-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2025 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 266 Eur kiekvienam vaikui, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant priteistas išmokas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. G. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. M. G.. Ieškovė nurodė, jog po santuokos sukūrimo šalys gyveno ieškovės bute, gimus vaikui - pusmetį ieškovės šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini), o paskui - du su puse metų nuomuojamame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas daugiausia dirbo iš namų, pradžioje šalys pinigais dalinosi, kartu rūpinosi vaiku. Pirmais metais ieškovė gavo vaiko priežiūros pinigus, antrais metais - vyras, taip geriau paskaičiavo SODRA. Vėliau ieškovė pradėjo papildomai uždirbti dirbdama su privačiais klientais, taip pat keliems mėnesiams buvo grįžusi į buvusią darbovietę (privačią kliniką (duomenys neskelbtini), kelioms valandoms per savaitę). Ieškovė nurodė, jog ji yra kineziterapeutė ir masažuotoja. Šalys taip pat gavo pinigų iš ieškovės nuomuojamo buto. Iš esmės ieškovė finansiškai save išlaikė, o taip pat pirko nemažai maisto šeimai. Vyras mokėjo už namą, komunalinius, rūpinosi automobiliu. Apie du su puse metų iš esmės šalys gyveno gražiai ir laimingai, kartu rūpinosi vaiku. Maždaug nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė pradėjo suprasti, kad šalių santykiai sudėtingėja, tampa negeranoriški. Vyro elgesys pakito, tapo sunku sutarti dėl bendrų reikalų. Jai tapo sunku juo pasitikėti, kadangi šalinms sutarus, kad vyras pabus su vaiku, kol ieškovė dirbs (turėdavo kelių valandų papildomų darbų), tačiau paskutinę minutę jis pradėjo ieškovės neišleisti į darbą, neduodavo nuvažiavimui automobilio ir nelikdavo su vaiku. Tuo metu šalys nuomojosi namą daugiau nei (duomenys neskelbtini), gyvenom kaime su labai ribotu viešuoju transportu, o vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metukai. Dėl to ieškovė nebegalėjo dirbti darbų su griežtais laiko susitarimais, nebent ieškovės tėvai pabūdavo su vaiku, o ji neturėdama savo automobilio iš vakaro atvykdavo į Vilnių ir nakvodavo su vaiku pas tėvus. (duomenys neskelbtini) buvo sunkesni finansiškai mėnesiai, kadangi prasidėjo infliacija, pakilo kuro kainos, atšalus sezonui, teko brangiai pirkti malkas namo šildymui, be to rimtai pradėjo gesti automobilis. Ieškovė nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog vyras daugiau išleidžia pinigų negu leidžia jo finansinės galimybės. Atsakovas pradėjo ieškovei riboti automobilio naudojimą, laisvalaikį pradėjo leisti atskirai nuo šeimos. Dažnai išvažiuodavo vienas visai dienai nieko nepasakęs. Vėliau vyras pradėjo dingti 1-2 paroms, išsijungdavo telefoną arba neatsiliepdavo. Atsakovas visada laikydavo užrakintą savo kambarį, ieškovės ten niekada neįsileisdavo. Nerodė pirkinių, gaunamų siuntų. Ieškovei klausinėjant, kaltindavo kontroliavimu. Dėl konfliktų šalys tolo, pradėjo leisti laiką atskirai viena nuo kitos. Vyras pastoviai skundėsi nuovargiu nuo darbo, nuo šeimos. Dėl tokio elgesio ieškovė pradėjo abejoti šalių santuokos perspektyva. Gražesniais momentais dar tikėjo santuoka, tikėjo, kad reikėtų kokios bendros terapijos, bet tuo metu negalėjo jos leisti finansiškai. Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pabaigoje neplanuotai pastojo su antru vaiku. Iš vyro negavo konstruktyvių pasiūlymų kur gyventi toliau, kaip lengvinti įtampą, bendrų planų neturėjo, net menki pasitarimai virsdavo aštriais konfliktais. (duomenys neskelbtini) abiems nusprendus kraustytis iš kaimo, iš nuomojamo namo, ieškovė suvokė, jog kartu su vyru daugiau gyventi nebenori, kad į (duomenys neskelbtini) grįš viena, nėščia ir su (duomenys neskelbtini) metų sūnumi. Tą patį lapkritį likus 3 savaitėms iki antro sūnaus gimimo savo noru vyras išėjo iš darbo. Paaiškėjo, jog vyras turi atsidaręs mažąją ūkinę bendriją, kurios uždarymas užtruko kelis mėnesius, ir jis negalėjo gauti bedarbio statuso ir išmokos. Bandė uždirbti pinigus laikinais darbais, ieškovei ir vaikams finansiškai padėjo minimaliai. Ieškovė nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo bedarbės ir motinystės išmoką bei gimdymo išmokas taip pat gauna vaiko pinigus, finansiškai jai padeda motina. Šiuo metu pradėjo po kelias valandas dirbti papildomai, vaikus pažiūri tuo laiku vyras arba ieškovės tėvai. Didžiąją dalį laiko vaikai būna su ieškove arba su ieškovės tėvais. Gimus antram vaikui ieškovė dar norėjo išnaudoti paskutines galimybes likti kartu, (duomenys neskelbtini) derino nemokamą terapinę mediaciją, tačiau vyras atsisakė. Ieškovė pažymėjo, jog pasikeitus vyro elgesiui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktai dėl kurių buvo kviečiama policija. Dėl šių konfliktų šeimą prižiūri vaiko teisių apsaugos teisių tarnyba, socialinės darbuotojos. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu lankosi pas savo poliklinikos psichiatrą. Ieškovė nurodė, jog dėl vyro elgesio šalys negyvena kartu, neveda bendros buities, tarp šalių neliko jausmų, dėl kurių norėtųsi dar gelbėti santuoką. Ieškovė įsitikinusi, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – vyro nesirūpinimas šeima, nepagarba ieškovei ir šeimai, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnameičų vaikų gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikai maži, mažasis dar žindomas, ir labai prisirišę prie ieškovės. Ieškovė prašė nustatyti jos siūlomą bendravimo su nepilanmečiais vaikais tvarką bei prašė priteisti nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymą po 266,00 Eur. Ieškovė nurodė, jog šalys bendro dalintino turto šalys neįgijo, bendrų kreditorių neturi.

Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.

(duomenys neskelbtini) byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje Tarnyba nurodė, jog Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaikų gyvenamojoje vietoje ir nustatytė, kad nepilnamečiai A. M. G. ir T. M. G. kartu su mama R. G. gyvena vieno kambario su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas, pasak ieškovės, nuosavybės teise priklauso jai. Kambaryje yra kampinė sofa-lova ant kurios miega ieškovė su dviem vaikais. Kambaryje taip pat yra kelios spintos, komoda, stalas, televizorius, žaislai, laipiojimo sienelė su kopėčiomis. Bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Namuose palaikoma tvarka. A. M. po pusę dienos lanko vaikų lopšelį-darželį ,,(duomenys neskelbtini)”. Apsilankymo metu vaikai namuose buvo, ką tik pabudę iš rytinio miego. Viso pokalbio metu T. M. prabuvo ieškovei ant rankų ir buvo žindomas, A. M. vartėsi ant lovos, kibino mamą, juokėsi, savarankiškai žaidė su ant žemės sudėtais žaislais. R. G. nurodė, jog Profesinio mokymo centre (duomenys neskelbtini) mokosi gydomųjų masažų, gauna apie 336 Eur/mėn. motinystės išmoką ir apie 250 Eur/mėn. už vaikus. Pasak ieškovės, santykiai su atsakovu A. G. yra komplikuoti - jie apie du metus neveda bendro ūkio, tačiau palaiko bendravimą dėl vaikų. Moters teigimu, atsakovas geba pasirūpinti vaikais, juntamas artimas ryšys. R. G. teigimu, A. G. ateina kelis kartus per savaitę pabūti su vaikais į jos gyvenamąją vietą. Pasak ieškovės, atsakovas pastovaus išlaikymo vaikams neteikia, tačiau stengiasi bent minimaliai prisidėti. Moteris nurodė, jog fiziškai ir finansiškai jai padeda jos tėvai, kurie gyvena šalia. Pasak ieškovės, atsakovas turi rimtų problemų, susijusių su psichine sveikata, vaistų nebegeria apie penkis metus. Anot moters - „vyras pavargęs nuo gyvenimo“. R. G. teigė, jog A. G. neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena sandėliuke.

Tarnybos vyr. specialistei su atsakovu susisiekus telefonu, A. G. nurodė, jog yra deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten negyvena dėl patiriamų sunkumų santykiuose ir prasidėjusių skyrybų. Atsakovo teigimu, jis šiuo metu neturi gyvenamosios vietos - nakvoja automobilyje, todėl neprieštarauja, kad sūnų A. M. ir T. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina R. G. Vyras dalinosi, jog su vaikais bendrauja, kartu leidžia laiką, ateina į ieškovės gyvenamąją vietą, prižiūri vaikus, kai R. G. turi išeiti, padeda su priežiūra, auklėjimu. Atsakovas teigė, jog neteikia pastovaus išlaikymo, tačiau pagal galimybes prisideda finansiškai. Anot vyro, pastaruoju metu jo bendravimas su vaikais buvo apribotas, todėl neturėjo progos skirti lėšų vaikams. Pasak atsakovo, nesutarimai kyla dėl bendravimo tvarkos, išlaikymo klausimų ir dėl sūnaus darželio nelankymo. A. G. informavo, jog dirba pagal individualią veiklą, tačiau veiklos pobūdžio ir pajamų nenurodė.

Tarnyba pažymėjo, jog šeima Tarnybai žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių T. M. G. ir A. M. G. atžvilgiu dėl gautų pranešimų iš policijos, jog vaikų tėvui A. G. paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. (duomenys neskelbtini) įvertinus vaikų situacijas bei (duomenys neskelbtini) įvertinus vaikų situacijas nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba, kuri šeimai taikoma nuo (duomenys neskelbtini) BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. (duomenys neskelbtini) buvo gautas vaiko tėvo pranešimas, kad vaikų motina neleidžia matytis su vaikais, nekomunikuoja su juo, vyras jaučia šeimoje mobingą iš žmonos pusės. (duomenys neskelbtini) įvertinus vaikų situacijas nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, šeimai toliau taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų Tarnyba nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas sūnums po 266 Eur/mėn. galėtų patenkinti tik minimalius, būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Tarnybos manymu ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka plati, konkreti, atitinkanti vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Zigmantas Benetis prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovas nusišalino nuo šeimos gyvenimo, interesų, vaikų priežiūros.

Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Šalies argumentai

Tarnybos atstovė pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės atstovo paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. G. ir atsakovas A. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas per teismo posėdį patvirtino, kad atsakovas nusišalino nuo šeimos gyvenimo, interesų, vaikų priežiūros. Ieškovė nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo nesirūpinimas šeima, nepagarba jai ir šeimai. Ieškovė nurodė, jog šeimoje gimus antram vaikui ieškovė dar norėjo išnaudoti paskutines galimybes šalims likti kartu, todėl (duomenys neskelbtini) derino nemokamą terapinę mediaciją, tačiau vyras atsisakė šiomis paslaugomis pasinaudoti.

Nagrinėjamu atveju, išklausius bylos nagrinėjimo teisme metu duotų ieškovės atstovo paaiškinimų, ištyrus byloje surinktą rašytinę medžiagą, spręstina, jog byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog dar šalims gyvenant kartu, t. y., (duomenys neskelbtini) metais atsakovas 1-2 paroms dingdavo, išjungdavo telefoną, taip pat aplinkybės, jog konfliktų metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo kviečiami policijos pareigūnai, ką patvirtino ir Tarnybos pateikti duomenys, jog tuo metu šeimai buvo pradėta atvejo vadyba, o atsakovui buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kas turėjo tiesioginę įtaką šalių bendro gyvenimo pabaigai ir lėmė šalių santuokos nutrūkimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, pripažinus įrodytu atsakovo veiksmus, sąlygojusius santuokos iširimą, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio pagrindu dėl atsakovo A. G. kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepareiškė prašymo palikti jai ikisantuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė ,,G“, atsakovui – „G“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti nereikalauja, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų gimimo įrašų kopijų nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus A. M. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. M. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurie sprendimo priėmimo metu yra nepilnamečiai. Bylos duomenimis, šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su motina.

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi abu vaikai yra maži, mažasis sūnus dar žindomas. Abu vaikai labai prisirišę prie motinos. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, tačiau pokalbio su Tarnybos specialistais metu nurodė, jog jis šiuo metu neturi gyvenamosios vietos - nakvoja automobilyje, todėl neprieštarauja, kad sūnų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios veitos nustatymo nėra, teismui neturint duomenų, kad vaiko motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečių vaikų A. M. G. ir T. M. G. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove R. G. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Ieškovė teikdama ieškinį prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal kurią:

1) kiekvienais metais per A. G. gimtadienį ar Tėvo dieną tėvas turi teisę paimti vaiką prieš savaitę informavęs motiną R. G., nurodydamas konkretų paėmimo ir grąžinimo laiką;

2) A. G. paima vaikus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17,30 val. iš motinos namų ar ugdymo įstaigos, ar auklės ir grąžina vaikus 21,000 val. į vaikų motinos namus. Jei tomis dienomis yra bet kokie vaikų būreliai, A. G. nuveda vaikus (vaiką) į būrelį;

3) A. G. paima vaikus kas antrą savaitgalį, paima vaikus šeštadienį 10,00 val. iš motinos namų ir grąžina vaikus sekmadienį 18,00 val. į vaikų motinos namus. Kol T. M. yra žindomas ir mažas (iki kokių 4 m.), turi būti grąžintas 21,00 val. nakvojimui pas mamą ir šeštadienį;

4) Vasaros metu (gali būti ir nuo gegužės mėnesio iki spalio mėnesio) vaikai gyvena kartu su motina jos sodyboje (duomenys neskelbtini) tiek laiko, kiek leistų motinos galimybės. Užtikrinant galimybę vaikams matytis su tėčiu, mama vaikus parvežtų į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su tėčiu kas mėnesį nuo išvykimo reziduoti į sodybą. A. G. turėtų vaikus lankyti sodyboje 2 savaitės po išvykimo į sodybą ir po kiekvieno vaikų apsilankymo (duomenys neskelbtini). Taip vaikai turėtų galimybę kas dvi savaites matytis su tėčiu. Apie rezidavimo sodyboje laiką R. G. informuotų 10 d. iki išvykimo;

5) Kai vaikai pradės eiti į mokyklą, per žiemos atostogas poriniais metais antrąją atostogų savaitę vaikai gyvena pas tėvą. Tėvas paima vaikus sekmadienį 19 val. iš motinos namų ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą lygiai po savaitės, nesvarbu kokia tai diena bebūtų. Naujieji metai švenčiami pas tą tėvą, pas kurį atostogų metu yra vaikai. Kai vaikai pas vieną iš tėvų, kitam tėvui turi būti leidžiama bendrauti telefonu su vaikais vieną kartą per dieną, ar tiek kiek vaikas nori;

6) Kai vaikai pradės eiti į mokyklą, per rudens atostogas poriniais metais vaikai gyvena pas tėvą visą atostogų savaitę. Tėvas paima vaiką iš mokyklos paskutinę mokymosi dieną po pamokų ir gražina vaiką lygiai po savaitės į motinos namus 19 val. Neporiniais metais vaikai gyvena visą atostogų savaitę pas motiną. Vėlinės ar Helovynas švenčiamos pas tą tėvą, pas kurį atostogų metu yra vaikas. Kai vaikas pas vieną iš tėvų, kitam tėvui turi būti leidžiama bendrauti telefonu su vaiku vieną kartą per dieną, ar tiek kiek vaikas nori;

7) Kai vaikai pradės eiti į mokyklą, per pavasario atostogas neporiniais metais vaikai gyvena pas tėvą atostogų savaitę iškart po Velykų. Tėvas paima vaikus iš mamos namų Velykų antrą dieną (pirmadienį) 19 val. ir gražina vaikus sekmadienį 19 val. į motinos namus. Poriniais metais vaikai gyvena visą atostogų savaitę pas motiną. Šv. Velykos švenčiamos pas tą tėvą, pas kurį atostogų metu yra vaikai. Kai vaikai pas vieną iš tėvų, kitam tėvui turi būti leidžiama bendrauti telefonu su vaiku vieną kartą per dieną, ar tiek kiek vaikas nori;

8) Kai vaikai pradės eiti į mokyklą, per vasaros atostogas tėvas paima vaikus nuo rugpjūčio 15 dienos 19 val. iki rugpjūčio 30 dienos 19 val. Kai vaikai pas vieną iš tėvų, kitam tėvui turi būti leidžiama bendrauti telefonu su vaiku vieną kartą per dieną, ar tiek kiek vaikas nori;

9) Tuo metu, kai vaikų bendravimas su tėvu ar motina nevyksta, kita šalis turi teisę paskambinti ir kalbėti su vaikais kartą per dieną, arba tiek, kiek vaikai to pageidauja;

10) Tuo metu, kai A. G. bendravimas su vaikais nevyksta, R. G. įsipareigoja netrukdyti vaikams dalyvauti tėvo giminaičių ar kitokių švenčių ar jo renginių metu. Tėvas privalo apie tai informuoti ne vėliau kaip dvi savaitės iki šventės apie tikslų paėmimo ir grąžinimo laiką, ir turi sulaukti R. G. patvirtinimo;

11) Tuo metu, kai R. G. bendravimas su vaikais nevyksta, A. G. įsipareigoja netrukdyti vaikams dalyvauti mamos gimtadienyje, jos giminaičių (pvz. vaikų senelių, dėdžių, tetų, pusseserių ar pusbrolių) gimtadieniuose, ar kitokių švenčių, renginių metu. Motina privalo apie tai informuoti ne vėliau kaip savaitė iki šventės apie tikslų paėmimo ir grąžinimo laiką;

12) Susirgus bet kuriam iš vaikų ir ligai tęsiantis daugiau negu 3 dienos, nuo 4 ligos dienos vaikų tėvas A. G. paima nedarbingumo lapelį ir prižiūri vaiką;

13) Kitų motinos ar tėvo ligos ar neatidėliotinai svarbių reikalų atveju, kita šalis turi teisę paprašyti kitos šalies perduoti vaikus su nurodytu konkrečiu paėmimo ir grąžinimo laiku;

14) Tėčiui norint išvykti į užsienį savo atostogų su vaikais laiku, turi informuoti R. G. ne mažiau kaip mėnesis iki išvykos, vaikų dokumentai turi būti perduoti vaikams, o po kelionės ne vėliau kaip per dvi savaites dokumentai turi būti grąžinti vaiko motinai R. G., gali būti perduotas per vaikus;

15) Tėtis ir mama užtikrina vaiko bendravimą su jam artimais giminaičiais, tuo metu, pas kurį yra tuo metu vaikas.

Tarnyba teikdama byloje išvadą nurodė, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka plati, konkreti, atitinkanti vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais.

Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, tačiau su juo bendravusiems Tarnybos specialistams nurodė, jog su vaikais bendrauja, kartu leidžia laiką, ateina į ieškovės gyvenamąją vietą, prižiūri vaikus, padeda su vaikų priežiūra, auklėjimu.

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog remiantis Tarnybos išvada ieškovės prašoma atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka plati, konkreti, bei atitinkanti vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina pilnai ir nustato ieškovės prašomą atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 266 Eur kiekvienam vaikui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2025 m. vasario 12 dieną. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudaro 1038 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vaikui reikalingo išlaikymo suma nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro (777 Eur – 122,50 = 654,50 Eur) , kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,75 Eur/2 = 306,38 Eur, 654,50 Eur/2 = 327,25 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 266 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti mažesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo pareigos pagrįsti nurodomų nepilnamečių vaikų poreikių, pateikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius patiriamas išlaidas vaikui.

Bylos duomenimis, šalys turi du nepilnamečius vaikus, A. M. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam sprendimo priėmimo metu yra 5 metai ir T. M. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam sprendimo priėmimo metu yra 1 metai ir 5 mėnesiai. Berniukai specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi, A. lanko valstybinį vaikų lopšelį-darželį ,,(duomenys neskelbtini)”.

Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog detalių įrodymų apie vaikų poreikius neteikia ir prašo iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisti po 266,00 Eur (388,50-122,50 = 266,00) išlaikymą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, be šalių nepilnamečių sūnų kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovė nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) gauna vaiko priežiūros išmoką bei užsiima individualia veikla, kelias valandas per savaitę dirba kaip masažuotoja. Pokalbio su Tarnybos specialsitais metu ieškovė nurodė, jog gauna apie 336 Eur/mėn. motinystės išmoką ir apie 250 Eur/mėn. už vaikus. Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, finansinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovė neturi. Ieškovė juridinių asmenų veikloje nedalyvauja.

Vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakovas dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘. Tarnybos specialistams atsakovas nurodė, jog dirba pagal individualią veiklą, tačiau veiklos pobūdžio ir pajamų nenurodė. Atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų registrų duomenimis atsakovas yra įgijęs nekilnojamojo turto – 1/3 dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),; 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, finansinių įsipareigojimų kreditoriams atsakovas neturi, juridinių asmenų veikloje nedalyvauja.

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaikų poreikių per mėnesį suma neviršija (net ir nesiekia) nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo, o atsakovas šio dydžio pagrįstai nepaneigė ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas pilnai ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. M. G. ir T. M. G. priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 266 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2025 m. vasario 12 d., iki vaikų pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė R. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

Nagrinėjamu atveju VĮ Regitra duomenimis, santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, įregistruotą ieškovės vardu (duomenys neskelbtini); ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, įregistruotą atsakovo vardu (duomenys neskelbtini).

Teikdama ieškinį ieškovė nurodė, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra dovanota, tačiau jokių įrodymų byloje patvirtinančių šią aplinkybę ieškovė nepateikė. Remiantis VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu registruotas automobilis įgytas (duomenys neskelbtini) t.y. santuokos metu, todėl atsižvelgiant į tai pripažintinas bendrąją jugtinė sutuoktinių nuosavybe. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Vadovaujantis teismo išreikalautais VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė įgyta (duomenys neskelbtini) t.y. santuokos metu, todėl taip pat pripažintinas bendrąją jugtinė sutuoktinių nuosavybe.

Vadovaujantis viešame automobilių skelbimų portale „Autoplius“ esančiais duomenimis, 2006 m. gamybos automobilių (duomenys neskelbtini) rinkos kaina yra apie 1500 Eur, todėl teismas, dalindamas šalių turtą, sprendžia vadovautis automobilio (duomenys neskelbtini) verte - 1500 Eur.

Vadovaujantis viešame automobilių skelbimų portale „Autoplius“ esančiais duomenimis, 2008 m. gamybos automobilių (duomenys neskelbtini) rinkos kaina svyruoja nuo 1800 Eur iki 2200 Eur, todėl teismas, dalindamas šalių turtą, sprendžia vadovautis automobilio (duomenys neskelbtini) verte - 2000 Eur. Tokiu atveju, šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto vertė sudaro 3500 Eur (1500 Eur + 2000 Eur iš viso 3500 Eur).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalių turimų transporto priemonių vertė yra panaši, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėti, vertina, jog po santuokos nutraukimo tikslinga kiekvienam iš sutuoktinių priteisti po vieną transporto priemonę: ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), o atsakovui - transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nepriteisiant kompensacijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra patenkinti pilnai, t. y., 100 proc. (ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 100 proc.).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis 2025 m. balandžio 11 d. pažyma, valstybės naudai priteistinas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 387,50 Eur.

Ieškovės ieškinį patenkinus 100 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 387,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 143,64 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (266 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „G“, atsakovui – „G“.

Šalių nepilnamečių vaikų A. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais:

1) kiekvienais metais per A. G. gimtadienį ar Tėvo dieną tėvas turi teisę paimti vaiką prieš savaitę informavęs motiną R. G., nurodydamas konkretų paėmimo ir grąžinimo laiką;

4) Vasaros metu (gali būti ir nuo gegužės mėnesio iki spalio mėnesio) vaikai gyvena kartu su motina jos sodyboje (duomenys neskelbtini) tiek laiko, kiek leistų motinos galimybės. Užtikrinant galimybę vaikams matytis su tėčiu, mama vaikus parvežtų į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su tėčiu kas mėnesį nuo išvykimo reziduoti į sodybą. A. G. turėtų vaikus lankyti sodyboje 2 savaitės po išvykimo į sodybą ir po kiekvieno vaikų apsilankymo (duomenys neskelbtini) . Taip vaikai turėtų galimybę kas dvi savaites matytis su tėčiu. Apie rezidavimo sodyboje laiką R. G. informuotų 10 d. iki išvykimo;

9) Tuo metu, kai vaikų bendravimas su tėvu ar motina nevyksta, kita šalis turi teisę paskambinti ir kalbėti su vaikais kartą per dieną, arba tiek, kiek vaikai to pageidauja;

12) Susirgus bet kuriam iš vaikų ir ligai tęsiantis daugiau negu 3 dienos, nuo 4 ligos dienos vaikų tėvas A. G. paima nedarbingumo lapelį ir prižiūri vaiką;

13) Kitų motinos ar tėvo ligos ar neatidėliotinai svarbių reikalų atveju, kita šalis turi teisę paprašyti kitos šalies perduoti vaikus su nurodytu konkrečiu paėmimo ir grąžinimo laiku;

15) Tėtis ir mama užtikrina vaiko bendravimą su jam artimais giminaičiais, tuo metu, pas kurį yra tuo metu vaikas.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2025 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės R. G. sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2025 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės R. G. sąskaitą.

Paskirti ieškovę R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 143,64 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 64 cnt.) žyminio mokesčio.

Žyminio mokesčio sumos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ ,,Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė