- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-119-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23911-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- A. V., V. L., M. V.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė, Arūnas Justeikas, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Arūno Justeikos, nuteistojo V. L., nuteistojo M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
- A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė; BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. V. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. V. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta A. V. pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, visiškai ar iš dalies atlikta bausmė ir jame nurodyti įskaitytini laikotarpiai. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. V. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmę paskirta atlikti įkalinimo įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. A. V. nuspręsta kardomosios priemonės neskirti.
Žemesnės instancijos teismas
- V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir V. L. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta V. L. pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 26 d. 17.30 val. iki 2022 m. liepos 28 d. 17.30 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmę paskirta atlikti įkalinimo įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios dienos. V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuspręsta palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą prokuroro 2022 m. spalio 13 d. nutarimu, apribojant V. L. nuosavybės teises į pinigines lėšas – 8 237,21 Eur, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti, pinigines lėšas grąžinant V. L..
- M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda; BK 189 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir M. V. paskirta subendrinta 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu – 60 (šešiasdešimties) parų arešto, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir M. V. paskirta subendrinta bausmė - 60 (šešiasdešimties) parų arešto ir 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta M. V. pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas M. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 27 d. 15.20 val. iki 2022 m. liepos 28 d. 17.49 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nuspręsta laikyti, kad M. V. paskirta subendrinta bausmė yra 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 176 MGL (8 800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 6 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. M. V. išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas P. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. iki birželio 7 d., panaudodamas apgaulę, melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinį pasisavinti, taip savo naudai įgyti svetimą turtą, socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ suradęs nukentėjusio V. B. skelbimą apie tai, kad ieškoma, kas gali parvežti iš Vokietijos į Lietuvą motociklą, 2022 m. birželio 3 d. 11.12 val. būdamas Alytuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam į Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojant apgaulę – apsimetęs krovinių vežėju ir melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam V. B. už 200 Eur atlygį iki 2022 m. birželio 5 d. parvežti į Lietuvą, į Mažeikius, motociklą „(duomenys neskelbtini)“, po to 2022 m. birželio 6 d. 12.00 val. paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. R. paslaugas dėl minėto motociklo parvežimo į Lietuvą bei nurodė pristatyti jį į Alytaus miestą, R. R. perdavus užsakymą vykdyti vairuotojui A. S. ir pastarajam parvežus į Lietuvą motociklą, jis (t. y. A. V.) 2022 m. birželio 7 d. 9.34 val. bendraudamas iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su vairuotoju R. R. (pastarojo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė R. R. pristatyti motociklą į Alytų, (duomenys neskelbtini) į garažą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. R. pristačius motociklą nurodytu adresu, jis (t. y. A. V.) sumokėjo R. R. 100 Eur už motociklo pargabenimą į Lietuvą, ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiajam V. B. priklausantį 300 Eur vertės turtą, t. y. motociklą „(duomenys neskelbtini)“ (kurio identifikacinis Nr. yra (duomenys neskelbtini)), tuo padarė nukentėjusiajam V. B. 300 Eur dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
2. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su P. P. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 6 d., iš anksto susitarę, panaudojant apgaulę – melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinius pasisavinti, taip savo bei kitų naudai įgyti svetimą turtą, P. P. padedant daryti šį nusikaltimą, 2022 m. liepos 1 d. P. P., būnant Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ suradus nukentėjusiojo A. G. skelbimą apie tai, kad ieškoma, kas gali parvežti iš Olandijos motociklus, ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su nukentėjusiuoju bei nurodžius, kad pats parvežti motociklų negali, tačiau bandys paieškoti darbuotojo, bei perdavęs skelbimo informaciją ir nukentėjusiojo kontaktus A. V., A. V. 2022 m. liepos 1 d., būdamas Alytuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, per „Viber“ programėlę, pasivadinęs T. vardu, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam į Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojant apgaulę – apsimetus krovinių vežėju ir melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam A. G. už 1 200 Eur atlygį iki 2022 m. liepos 7 d., pristatyti iš Olandijos, (duomenys neskelbtini) miesto, į Lietuvą, Radviliškio rajoną, (duomenys neskelbtini), šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus, bei nukentėjusiajam per „Viber“ programėlę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus į jo A. V.) naudotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) šių motociklų dokumentų nuotraukas, po to jis 2022 m. liepos 4 d. 09.27 val. per „Viber“ programėlę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas dėl minėtų šešių motociklų pargabenimo į Lietuvą bei nurodė pristatyti juos adresu (duomenys neskelbtini), ir nurodė ne savininko, o tyrimo metu nenustatyto asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam vairuotojai turės perduoti motociklus, po to A. V. nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui laiką ir vietą dėl motociklų perėmimo iš vairuotojų, ir 2022 m. liepos 6 d. apie 09.50 val. vairuotojams pristačius šiuos motociklus adresu (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. R. 400 Eur už dviejų motociklų parvežimą, M. P. 400 Eur už dviejų motociklų parvežimą bei D. K. 400 Eur už dviejų motociklų parvežimą iš Vokietijos ir perėmus minėtus motociklus, tokiu būdu jis savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės – 32 500 Eur vertės nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą, t. y. šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus, kurių identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. 32 500 Eur dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
3. V. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su P. P., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 18 d., iš anksto susitarę, panaudojant apgaulę – melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinius pasisavinti, taip savo bei kitų naudai įgyti svetimą turtą, P. P., 2022 m. liepos 10 d., būdamas Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle „Facebook“, pasivadinęs K. V. vardu, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpinęs skelbimą apie tai, kad turi porą vietų automobiliams ir motociklams, bei nurodęs savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – 2022 m. liepos 12 d. socialiniame tinkle „Facebook“ suradęs nukentėjusiojo skelbimą, kad reikia iš Vokietijos į Lietuvą parvežti du automobilius, ir iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „Messenger“ programėlę parašęs nukentėjusiajam V. M. į Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs T. vardu bei pažadėjęs V. M. už 550 Eur atlygį, 2022 m. liepos 18-19 dienomis, pristatyti iš Vokietijos, (duomenys neskelbtini), į Lietuvą, į Šilalės rajoną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. liepos 13 d. apie 20.37 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „Messenger“ programėlę užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugą dėl minėto automobilio parvežimo iš Vokietijos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B. nurodė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pristatymo adresą (duomenys neskelbtini) bei nurodė ne savininko, o tyrimo metu nenustatyto asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam vairuotojas turėjo perduoti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, taip pat P. P. nurodė V. L. laiką ir vietą dėl šio automobilio paėmimo iš vairuotojo, po to, 2022 m. liepos 18 d., apie 11.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui E. L. pristačius automobilį „(duomenys neskelbtini)“ į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 18 d. apie 16.41 val. V. L. pritvirtino prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kitam automobiliui išduotus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. 600 Eur už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ parvežimą iš Vokietijos bei nuvairavo šį automobilį į automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jie savo ir bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajam V. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. M. 2 500 Eur dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
4. M. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 4 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs tyrimo metu nenustatytam asmeniui 500 Eur užstatą už planuojamus pirkti šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus ir 2022 m. liepos 6 d. apie 09.55 val. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 7 500 Eur, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės – 32 500 Eur vertės, turtą, šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus (kurių identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurie laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 6 d. 9.50 val. apgaulės būdu buvo užvaldyti iš nukentėjusiojo A. G.. Šiais veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
5. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 18 d., apie 18.11 val. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs P. P. 1 000 Eur, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 500 Eur vertės, kuris laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 18 d. 16.40 val. apgaulės būdu buvo užvaldytas iš nukentėjusiojo V. M.. Šiais veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje konstatavo, kad V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, M. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, A. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), įrodyta neabejotinai. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamasis A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, kaltinamasis V. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltinamasis M. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius baigtus nusikaltimus. Teismas kaltinamųjų A. V., V. L. ir M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamųjų A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, taip pat tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuotos, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistas, M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau 34 kartą, nusikalto būdamas 30 kartų teistas, jo elgesiui būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei darymo modelis. Kaltinamasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, yra baustas ir administracine tvarka. Psichiatrijos bei priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nebuvo. Kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuotų veikų padaryme buvo aktyvus. Pažymėtina ir tai, kad paskutiniuoju nuosprendžiu kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas taip pat už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas artimu šios bylos nagrinėjamų veikų laikotarpiu, kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme. Jis yra nevedęs, socialiniai ryšiai kaltinamojo menki, jis įgijęs vidurinį išsilavinimą. Aptartos aplinkybes, vertinant jų visumą, sudarė pagrindą spręsti, kad BK 41 straipsnio tikslai kaltinamajam gali būti pasiekiami tik paskyrus su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes, atitinkamai, už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriant arešto, o už nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmę, bausmes subendrinant tarpusavyje apėmimo būdu. Paskirtoji bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta ir jo iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausme BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Kaltinamasis V. L. teisiamas jau ketvirtą kartą, nusikalto būdamas du kartus teistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis nedirbantis, tačiau turi aukštąjį išsilavinimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, duomenų apie lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimus teisme nebuvo gauta, tačiau įvertinta, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės neatlikęs. Jam šioje byloje inkriminuoti nusikalstami veiksmai nėra jam būdingo nusikalstamo elgesio dalis, jo vaidmuo veikos padaryme nebuvo pagrindinis. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Psichiatrijos bei priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, todėl nėra pagrindo abejoti jo pakaltinamumu. Aptartos aplinkybes, vertinant jų visumą, sudarė pagrindą spręsti, kad BK 41 straipsnio tikslai kaltinamajam gali būti pasiekiami tik paskyrus su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu, kadangi veikos, už kurias jis buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu bei šiuo nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto nebe pirmą kartą, veiką padarė būdamas du kartus teistas, praeityje teistas už sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jam netaikytinos, nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kaltinamasis M. V. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ketvirtą kartą, nusikalto būdamas du kartus teistas, tačiau ankstesni jo teistumai yra pakankamai seni ir išnykę. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, tačiau, bylos duomenimis, tik du kartus, jo įvykdyti nusikaltimai nėra jam būdingo elgesio modelio dalis. Psichiatrijos bei priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, todėl nėra pagrindo abejoti jo pakaltinamumu. Kaltinamasis yra vedęs, turi nepilnamečių išlaikytinių (vaikų), palaiko tamprius socialinius ryšius, yra dirbantis. Duomenų apie naujus jo galimai įvykdytus nusikaltimus byloje nėra, šiuo atveju jo neteisėtas veikas iš esmės lėmė turtinės naudos siekis, kuris buvo sąlygotas kitų kaltinamųjų prieš tai įvykdytų nusikalstamų veikų – svetimo turto užvaldymo apgaule. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas baudos bausmes, jas bendrinant tarpusavyje. Paskirtoji bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, visiško sudėjimo būdu, ir, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, esant pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant pareigą, kuri buvo skirta ankstesniu nuosprendžiu. Prokuroro 2022 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. L. pinigines lėšas – 8 237,21 Eur. Prokurorė prašė šias pinigines lėšas konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tam teisinio pagrindo šioje byloje nebuvo nustatyta. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pas kaltinamąjį V. L. rasti pinigai buvo būtent ta suma, kurią M. V. sumokėjo pasiimdamas motociklus (7 500 Eur). Be kita ko, byloje surinkti įrodymai sudarė pagrindą spręsti, kad piniginės lėšos už motociklus buvo sumokėtos, tačiau, kaip matyti ir iš byloje pareikšto kaltinimo M. V., jis šiuos pinigus sumokėjo nenustatytam asmeniui. Pagrindo prielaidomis grįsti sprendimą dėl to, jog būtent V. L. žinioje buvo piniginės lėšos, kurias sumokėjo M. V. už motociklus, galimybės nėra, o jokie objektyvūs duomenys, esantys byloje, šios aplinkybės nepatvirtina. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad V. L. turtui, į kurį nuosavybės teisės yra apribotos, konfiskavimas netaikytinas, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos panaikintinas. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis teisme patvirtino, kad šią sumą nurodė tik kaip įsigyto motociklo kainą, o žalos atlyginimo neprašė, civilinio ieškinio byloje nereiškė ir neketino reikšti, kadangi motociklas jam buvo grąžintas ir jokių turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamiesiems neturi, todėl Kauno apylinkės teismas laikė, kad nukentėjusiojo valia reikalauti žalos atlyginimo byloje nepasitvirtino, o civilinis ieškinys nepareikštas.
II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Justeikas prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį dėl A. V. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
7.1. Skunde nurodoma, kad A. V. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė esminius duomenų vertinimo pažeidimus. Esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspęsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspęsti reikalingi įrodymai, vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse numatytus reikalavimus (tai ir yra šio apeliacinio skundo ašis), neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K- 471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016 ir kt.).
7.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog analizuojant nuteistojo poziciją, kurios jis laikėsi pirmosios instancijos teisme, A. V., kaip ir buvo nustatyta tyrimo, surado vežėją, bet su vežėjais kontaktavo A. V. prašymu jo geras pažįstamas. Būtent akivaizdu, kad ir liudytojas A. S. nurodė ne A. V. kontaktinį numerį, o numerį, kuriuo naudojosi A. V. pažįstamas asmuo. A. V. įsitikinimu, jo gerai pažįstamas asmuo bendravo ir su P. P., kadangi visi motociklo duomenys buvo pas P. P.. A. V. negali tiksliai teigti, kad jo pažįstamas asmuo iš kaltinamojo P. P. žinojo visas aplinkybes, susijusias su tuo, kad motociklas priklauso kitam asmeniui, tačiau iš įvykių chronologijos darytina išvada, kad A. V. draugui turėjo būti žinoma kaltinamojo P. P. kėslai. Tačiau nepaisant to, jis A. V. apie galimai bendrą sumanymą su P. P. neinformavo, o pastarasis tikėjo, kad minimas motociklas jam yra P. P. dovanojamas. Skunde taip pat nurodoma, kad A. V. buvo įsitikinęs, kad jam motociklą dovanoja jo draugas (kokiu tuo metu jis laikė P. P.), o jam tik reikia susimokėti už jo pargabenimą. Būtent tokį faktą jis ir nurodė liudytojui Š. G.. Būtent šis faktas aiškiai nurodo, kad A. V. parodymai yra nuoseklūs ir logiški, teismo padarytos išvados yra neatitinkančios faktinėms aplinkybėms, o nurodyti įrodymai yra neįrodantys nuteistojo A. V. kaltės, o tik patvirtinantys faktą dėl motociklo pristatymo iš Vokietijos.
7.3. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams atliekant kratą A. V. namuose buvo išimti visi telefono aparatai, kuriais A. V. naudojosi ne tik savo asmeniniame gyvenime, tačiau ir savo veikloje. Tačiau kaip ir nurodė pats teismas, telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), pas A. V. nerasta. Visiškai nelogiška, kad visi telefono abonentai, kuriais naudojosi A. V., tame tarpe ir kitame inkriminuojamo nusikaltimo epizode, buvo rasti, o šio nerado. Akivaizdu, kad minimas abonento numeris A. V. nepriklausė, o juo naudojosi A. V. geras pažįstamas. Atkreiptinas dėmesys, kad šį faktą A. V. nurodžius teismo posėdžio metu nei vienam iš proceso šalių (prokurorei, teismui) nekilo klausimas dėl minimo asmens įvardinimo, nors ir motociklą į Alytaus miestą pristatęs liudytojas aiškiai nurodė, kad jis bendravo su aukštu, šviesiaplaukiu vaikinu, kuris visiškai nepanašus į A. V..
7.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad taip pat akivaizdžiai nelogiškas faktas, kad A. V. vykdydamas nusikalstamą veiką vežėjams nurodytų savo tikslų nuomojamo garažo adresą. Akivaizdu, kad sukčiavimas yra intelektualus nusikaltimas ir vertinant visus šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamus epizodus, akivaizdu, kad siekiant pasisavinti svetimą turtą, jo pristatymo (motociklų, automobilių iškrovimo vietos) vežėjams yra nurodomos nesietinos su nusikalstamas veikas vykdančių asmenų buvimo vietomis. Šiuo atveju tikslus nurodytas motociklo pristatymo adresas tik akivaizdžiai patvirtina, kad A. V. nežinojo, kad minėtą motociklą bandoma pasisavinanti.
7.5. Analizuojant nuteistojo kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus akivaizdu, kad neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių A. V. galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, nėra. Visi į bylą surinkti įrodymai betarpiškai patvirtina, kad A. V. dalyvavo procese gabenant motociklus į Lietuvą, tai yra bendravo su nukentėjusiuoju, įmonės atstovais, gabenusiais motociklus. Tačiau nei vienas įrodymas nepatvirtino, kad A. V. žinojo apie P. P. tikslus pasisavinti minėtą nukentėjusiajam priklausantį turtą. Skirtingai nei nuosprendyje traktuojama, kad A. V. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. P. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę, panaudojant apgaulę - melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinius pasisavinanti, A. V. neturėjo jokio išankstinio tikslo dėl neteisėtos veiklos, A. V. įsitikinimu, P. P. sugalvojęs atlikti nusikalstamus veiksmus ir įeiti į pasitikėjimą iš pradžių parodė gerą valią, tai yra neva padovanojo motociklą, o po to svetimomis rankomis, iš esmės niekur nefigūruodamas (šiuo atveju A. V. atliko visus darbus, tai yra surado, kas transportuos krovinius, bendravo visuose atliekamų veiksmų lygmenyse su kontaktiniais asmenimis ir t. t.). P. P. šiuo atveju byloje figūruoja išskirtinai A. V. parodymų dėka bei kitų nusikalstamų epizodų pasėkoje, kurioje nefigūruoja A. V.. Analizuojant P. P. parodymus, jie dalyje yra nelogiški, teisme į dalį teismo jam užduotų klausimų negalėjo pateikti atsakymų arba pateikė prieštaringus parodymus savo paties vaidmens. Kad A. V. užsiima krovinių pervežimu patvirtino ne tik A. V., bet ir liudytoja I. R., nurodžiusi, kad A. V. pažįstą dėl bendradarbiavimo pervežimų srityje ir ne vienerius metus iki galimai nusikalstamos veikos padarymo dienos, taip pat byloje yra pateikta pažyma, kad A. V. užsiima individualia veikla „krovinių ir keleivių transportavimas“. Apeliaciniame skunde atkreiptinas teismo dėmesys, kad visi A. V. parodymai yra logiški, turi loginę tęstinumo liniją, yra tiesiogiai sietini su užsiimama veikla, patvirtinti byloje kitais surinktais įrodymais, o tokie faktai kaip keletas telefono numerių, kitų vardų naudojimas yra sietinas ne su galimais nusikalstamos veikos darymo aspektais, o išimtinai sietina, kad kuo daugiau klientų skirtingais numeriais skambintų ir ieškotų paslaugų, kurias betarpiškai suteikia A. V.. Ši praktika yra nusistovėjusi ir naudojama daugelio asmenų, užsiimančių tarpininkavimo paslaugomis, nes tai yra garantas pritraukti daugiau potencialių klientų, nes kaip matoma uždarbis už suteikiamas paslaugas vienam asmeniu dažniausiai svyruoja iki 100 Eur, o paslaugos suteikimo trukmė dažnai būna ir iki savaitės laiko.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. L. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
8.1. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismo prašo išsamiai išnagrinėti apeliaciniame skunde pateiktas objektyvias aplinkybes, argumentus, atlikti įrodymų tyrimą, pašalinti nepagrįsto, neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio prieštaravimus nuteistojo V. L. atžvilgiu, teisingai įvertinti faktines aplinkybes, priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes apeliantas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties požymių.
8.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą po pareikšto įtarimo V. L. atsisakė paaiškinti aplinkybes, nes nesuprato vykstančio tyrimo, niekuo nenusižengė ir nepadarė nusikalstamų veiksmų nei dėl motociklų, nei dėl automobilio. Abu su tėvu apstulbo ir nusivylė tyrėjų nenoru žinoti tikrovę, kad kratos metu iš namų buvo paimti visi tėvo pinigai, kuriuos žmogus per gyvenimą uždirbo sąžiningai dirbdamas gydytoju bei paveldėjo mirusios uošvės, apelianto močiutės turtą, tėvo pinigai niekaip nesusiję su šia byla.
8.3. Nuteistasis V. L. nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai paaiškino aplinkybes dėl pareikšto kaltinimo. Proceso eigoje niekas jam neuždavė klausimo, ar buvo pas jį atvykę kurie asmenys pasikalbėti apie intensyvesnę automobilių prekybą, ryšium su karu Ukrainoje, prie namų kiemo, nes kieme yra sarginis šuo. Kažkada atvyko pažįstamas automobilių prekeivis „(duomenys neskelbtini)“ V. K. bei jam tuomet pažįstamas P. P., prisistatinėjęs „T.“, gal dar ir M. V., bet dėl minėto asmens tiksliai neprisimena. Apeliantas nurodė, kad būtent su V. K. keliolika kartų yra bendravęs apie automobilių prekybą, pirkimus ir perpardavimus, tuo užsiima aibės žmonių turguje Kaune ir kituose miestuose, internete daugybė informacijos apie naudotų automobilių prekybą, o jo telefone išsaugota nemažai telefoninių numerių automobilių prekeivių, atvežėjų, perpardavinėtojų. Skunde nurodoma, kad prasidėjus karui Ukrainoje, padidėjo automobilių paklausa Ukrainoje, apie tai ir kalbėjo su V. K., kai kurie automobilių modeliai paklausesni ir greičiau ten nuperkami, atitinkamai „T.“ kalbėjo apie jo galimybes parvežti naudotų automobilių iš užsienio - vakarų Europos. Ir tik tiek, iš nuteistojo pusės nebuvo jokių nusikalstamų ketinimų. Kitą kartą P. P. nuteistasis nurodė matęs prie (duomenys neskelbtini), tuomet irgi buvo V. K., bet atvyko susitikti pasikalbėti tik su juo. Dar tada su jais lyg buvo ir M. V., kaip apeliantas suprato, šis irgi automobilių perpardavinėtojas. V. L. nurodo, kad tuo metu nieko nežinojo apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tada kažkuris pasakė, lyg V. K., kad esantis pagiringas, negali dėl girtumo vairuoti, tik tada kažkuris paprašė pavairuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ iš kažkokios įmonės (duomenys neskelbtini) į automobilių turgų, kad kitas žmogus paaiškins iš kur pavairuoti automobilį, duos pinigus sumokėti už pargabenimą į Lietuvą. Tai visiškai normalus gyvenimiškas atvejis, jei bičiulis prašo pervežti automobilį, nuteistasis niekuomet nesuabejotų bičiulio blogais ketinimais, apelianto išsilavinimas aukštasis medicininis, taip auklėtas, kad pirmiausia svarbu padėti žmogui, kuriam reikalinga pagalba, tik paskui gal abejoti aplinka arba galvoti įvairiausias kriminalines fantazijas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas negalvojo, kad pritvirtinimas numerių ant pargabento iš užsienio automobilio bei pavairavimas automobilio keletą metrų nuo atvežimo vietos iki turgaus, koks tai nusikaltimas, juk net perdavė žmogaus duotus pinigus už pargabentą automobilį, net buvo duoti dokumentai automobilio. V. L. nurodo, kad nebendravo su automobilio savininku bei neatsimena ką pasakė įmonės darbuotojui aikštelėje, bet galėjo pasakyti tik tai, ką girdėjo iš „T.“ (P. P.), V. K., ar to žmogaus, kuris privežė. Nieko nežinojo ir nesuprato, nuvairavęs „(duomenys neskelbtini)“ į turgų, kuomet ten šį automobilį apžiūrinėjo „T.“ (P. P.), V. K., M. V., kad savininkas jau apgautas neatgaus automobilio ar pinigų, kad kuris ar kurie sugalvojo ir atlieka kažkokį sukčiavimą. V. L. nurodo, kad net neužsibuvo turguje, netrukus išvyko savais reikalais, o minėti asmenys liko prie automobilio ir apeliantui nerūpėjo kas toliau bus, nes neturėjo nei žinių, nesidomėjo, neturėjo intereso.
8.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suteikė prioritetą itin abejotinoms kaltinimo spėlionėms, versijoms, ignoravo faktines tikrovės aplinkybes, suteikė reikšmės P. P. paaiškinimams, kad šis pats galvojęs pasisavinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ dar bendraujant su savininku dėl automobilio parvežimo iš užsienio į Lietuvą metu, bet apie tai V. L. tikrai nesakęs nei tada, nei vėliau. Kaltinimas nesuteikė reikšmės kaltinamojo A. V. aiškinimams, kad apeliantas su juo net nebuvo pažįstami.
8.5. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad liudytojas V. K. taip pat patvirtino, kad V. L. nieko nežinojo apie P. P. apgaules. Nuosprendyje neteisėtai, nepagrįstai remiamasi ne objektyviais įrodymais, bet vienintelio kaltinamojo P. P. išvedžiojimu, kad kažkaip stebuklingai, antgamtiškai, lyg turėjo pats apeliantas suprasti apie P. P. vykdomą apgaulę. Apeliantas teigia, kad nei „T.“ (P. P.), nei kas kitas nesakė jam, kad parvežtas iš užsienio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebus perduodamas savininkui ar nepervežtas savininko prašomu adresu. Nuteistasis V. L. skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nurodo, jog tyrimas nustatė P. P. sukčiavimą dėl motociklų ir automobilių, todėl jis prisipažįsta kaltu bei siekia švelnesnės bausmės, įmanoma, jei jis pilnai pripažins savo kaltes, taip pat kaltę dėl inkriminuojamo bendrininkavimo, o tokia apgaulinga taktika pasiteisino, nes apeliantas dėl padėjimo vairavimo kelis kilometrus pagal vieną straipsnį nubaustas 80 parų arešto ir siunčiamas realiai atlikti bausmės, o „T.“ (P. P.) pagal penkis straipsnius nubaustas tik 90 parų arešto bausme, net atidedant jos vykdymą. Apeliantas teigia, jog labai abejoja tokio nuosprendžio teisingumu, kai pats sukčius, sumanytojas, realizuotojas faktiškai nenubaustas.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – M. V. išteisinti, kadangi jo veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių.
9.1. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, kad M. V. buvo žinoma, kad jo įsigyti 6 motociklai „(duomenys neskelbtini)“ ir lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įgyti apgaulės ar kitokiu nusikalstamu būdu. Tokių duomenų ikiteisminio tyrimo institucijoms nepavyko surinkti, o buvo remiamasi prielaidomis. Būtina atkreipti dėmesį, kad vien tas faktas, kad nebuvo tinkamai parengti ir paruošti pirkimo pardavimo dokumentai, tai dar nėra sąlyga, kad sandoris laikytinas neteisėtu. Visų pirma, apeliaciniame skunde atkreiptinas dėmesys, kad apeliantą su šešių motociklų „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju suvedė jo pažįstamas, Kauno automobilių turguje, kuris pateikė ne tik motociklų fotonuotraukas, bet ir dokumentus, kuriuose buvo matomi motociklų identifikavimo numeriai. Nuteistasis, įvertinęs motociklų būklę bei remonto kaštus, sutarė kainą bei sumokėjo avansą. Gavęs motociklus M. V. sumokėjo likusius pinigus ir motociklus nusivežė į jam ir draugui priklausančius garažus. Taigi, daiktai nebuvo nei paslėpti, nei kitaip apsunkinta jų buvimo vieta. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad su motociklais jokių veiksmų nuteistasis neatliko, kadangi jam buvo pažadėti dokumentai, kurių jis nesulaukė. Be motociklų dokumentų, jokių kitokių veiksmų imtis negalėjo, kadangi be dokumentų nei įregistruoti nuosavybės, nei parduoti nėra galimybės, todėl ir motociklai nebuvo tvarkomi. Apeliantas nurodo, kad vis laukė, kad perduotų dokumentus, kurių perdavimas strigo. Jeigu būtų žinojęs, kad tiek laiko užtruks dokumentų perdavimas, tikrai nebūtų pirkęs šių motociklų.
9.2. Apeliantas skunde nurodo, kad būtina atkreipti dėmesį, kad jis neplanavo įsigyti lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėtą automobilį su didele nuolaida jam pardavė asmenys, kurie buvo atsakingi, kad iki tol neturėjo motociklų dokumentų. M. V. teigia, kad visiškai neturėjo jokio noro įsigyti tokio automobilio, kadangi toks automobilis yra nelikvidus, tačiau jis buvo įkalbėtas. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad įsigytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo su užvedimo rakteliais spynelėje ir dokumentais. Taigi, akivaizdu, kad nebuvo jokių duomenų, kurie leistų nuteistajam įtarti, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu, ar perkamas ne iš tikrųjų savininkų. Nuteistojo M. V. vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra nusikaltimo sudėties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai jį nuteisė.
9.3. Nuteistasis M. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi apelianto, kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, tačiau neteisingai vertino įrodymus, dėl kurių ir buvo priimtas neteisingas nuosprendis. Visų pirma, neginčijamai nustatyta, kad apeliantas siekė įsigyti 6 motociklus „(duomenys neskelbtini)“ bei vėliau kaip kompensaciją jam įsiūlė įsigyti lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Nei vienas liudytojas ar nuteistasis nenurodė, kad su M. V. buvo iš anksto tartasi, kad jis įsigys galimai neteisėtu būdu įgytus motociklus ar lengvąjį automobilį. Skunde pabrėžiama, kad automobilių prekyba nuteistasis užsiima ilgą laiką, jam yra žinomos šio verslo subtilybės ir rizikos, todėl jis pirko motociklus pagal realią jų kainą ir tikėjosi suremontavęs uždirbti, kadangi jų būklė buvo bloga. Taip pat, nuteistasis nurodo, kad supranta, jog be motociklų dokumentų negalėjau vykdyti jokių realių remontų veiksmų, kadangi nebuvo aišku, kodėl jie taip užtruko, o be dokumentų nėra galimybės nei jų registruoti, nei parduoti ar atlikti kitus sandorius. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad neginčijamai byloje nustatyta, kad apeliantas sumokėjo pinigus už motociklus, kas tik dar kartą įrodo, kad jis planavo būti pirkėju ir tinkamai įgyvendinti savo teises bei pareigas pardavėjui. Teismas šiuo atveju nevertino M. V., kaip pirkėjo elgesio, t. y. jis sutarė, kad motociklus įsigys už viso 9 000 Eur, 500 Eur buvo sumokėtas avansas, 7 500 Eur buvo sumokėti pasiimant motociklus ir likęs 1 000 Eur turėjo būti sumokėtas, kai apeliantui bus perduoti motociklų originalūs dokumentai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad motociklus įsigijo ne šiaip iš nepažįstamo asmens, o iš jam pažįstamo V., rekomenduoto ir pažįstamo žmogaus. Ši aplinkybė ir buvo pagrindinė, kad apeliantas vykdė minėtą sandorį. Skunde taip pat pabrėžiama, kad dėl šio sandorio apeliantas ne tik buvo nuteistas, jam buvo paskirta didelė bausmė - piniginė bauda, bet ir prarado savo šeimos pinigus, t. y. patyrė nuostolių, kurių niekas neatlygins. M. V. įsitikinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės buvo vertintinos išimtinai tik palankiai, o visos abejonės teismo nebuvo išspręstos.
9.4. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausmė - areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 176 MGL, tai yra 8 800 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų Eur) dydžio bauda. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteistasis skunde pažymi, kad nors ir nesutinka, kad jo veiksmai galėtų būti kvalifikuotini, kaip nusikaltimas, tačiau ir teismas paskirdamas bausmės dydį, turėtų mažinti baudos dydį, kadangi paskirta bauda yra neadekvati bei didelė, kuri paskirta neatsižvelgiant į apelianto finansinę situaciją, jo turimus išlaikytinius bei finansinius įsipareigojimus. M. V. įsitikinimu, priteista turtinė žala turėtų būti mažinama.
10. Atsiliepimų byloje negauta.
11. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai Arūnas Justeikas, Egidijus Jonas Grigaravičius ir Jurgita Jablonskienė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Arūno Justeikos, nuteistojo V. L., nuteistojo M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Arūno Justeikos, nuteistojo V. L., nuteistojo M. V. apeliaciniai skundai atmetami
12. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį skundžia nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Justeikas bei nuteistieji V. L. ir M. V.. Iš apeliacinių skundų turinio bei motyvų matyti, kad jie savo reiškiamų prašymų pobūdžiu iš esmės yra tapatūs – prašo išteisinimo, o nuosprendis yra skundžiamas keliais aspektais: dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažįstant jų kaltę, kadangi jų teigimu – jie nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas, o taip pat visi apeliantai nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis.
14. Teisėjų kolegija susipažinusi su apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentais, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir visapusišku baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ištyrimu bei analize, pagrįstai surinktus duomenis pripažįstant įrodymais bei siejant juos į vientisą ir logišką įvykių seką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023). Tokio pobūdžio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų apygardos teismas nenustatė.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo skirti švelnesnes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas bausmes. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias BK 66 straipsnio nuostatas, nuteistajam M. V. keistina bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl įrodymų vertinimo ir A. V. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje
16. BK 182 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką apgaulei nustatyti taikomi šie kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, Nr. 2K-411/2013).
17. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-309/2013, Nr. 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti kitam asmeniui priklausantį turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-327/2014, Nr. 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-895/2016, Nr. 2K-188-719/2018, Nr. 2K-6-976/2023).
Žemesnės instancijos teismas
18. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 7 d. panaudodamas apgaulę, melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinį pasisavinti, taip savo naudai įgyti svetimą turtą, socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ suradęs nukentėjusiojo V. B. skelbimą apie tai, kad ieškoma, kas gali parvežti iš Vokietijos į Lietuvą motociklą, 2022 m. birželio 3 d. 11.12 val., būdamas Alytuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojant apgaulę – apsimetęs krovinių vežėju ir melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam V. B. už 200 Eur atlygį iki 2022 m. birželio 5 d. parvežti į Lietuvą, į Mažeikius, motociklą „(duomenys neskelbtini)“, po to 2022 m. birželio 6 d. 12.00 val. paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. R. paslaugas dėl minėto motociklo parvežimo į Lietuvą bei nurodė pristatyti jį į Alytaus miestą, R. R. perdavus užsakymą vykdyti vairuotojui A. S. ir pastarajam parvežus į Lietuvą motociklą, jis (A. V.) 2022 m. birželio 7 d. 9.34 val. bendraudamas iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su vairuotoju R. R. (pastarojo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė R. R. pristatyti motociklą į Alytų, (duomenys neskelbtini), į garažą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. R. pristačius motociklą nurodytu adresu, jis (A. V.) sumokėjo R. R. 100 Eur už motociklo pargabenimą į Lietuvą, ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiajam V. B. priklausantį 300 Eur vertės turtą, t. y. motociklą „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarė nukentėjusiajam V. B. 300 Eur dydžio turtinę žalą.
19. Nors nuteistasis A. V. savo kaltės nepripažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog P. P. motociklą jam dovanojo, pats A. V. tik surado vežėją, tačiau su juo nekontaktavo, visi duomenys apie motociklą buvo pas P. P.. Apeliantas nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog mobilusis telefonas su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kratų metu pas nuteistąjį A. V. rastas nebuvo. Teisėjų kolegija su nurodytomis aplinkybėmis sutikti negali dėl žemiau nurodytų ir aptartų įrodymų.
20. Visų pirma, nukentėjusysis V. B. nurodė, kad nusipirko motociklą „Suzuki“ iš Vokietijos ir patalpino skelbimą į „Facebook“ grupę „(duomenys neskelbtini)“, kad kas galėtų jį parvežti į Lietuvą. 2022 m. birželio 3 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekė asmuo, prisistatė įmonės atstovu ir pasiūlė motociklą „Suzuki“ iš Vokietijos parvežti 2022 m. birželio 5 d. už 200 Eur į Mažeikių rajoną. Su vežėju suderinus sąlygas, V. B. SMS žinute nurodė adresą, iš kur Vokietijoje reikės paimti motociklą. 2022 m. birželio 6 d. nesulaukus informacijos iš vežėjo apie motociklą, V. B. paskambino vežėjui, kuris pasakė, jog motociklą pristatys kitą dieną. V. B. 2022 m. birželio 7 d. 13.10 val. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį paskambino užslaptintas numeris ir teiravosi apie motorolerio dokumentus, tačiau nukentėjusysis nurodė, jog veža motociklą, kurio taip ir nesulaukė. Po kelių dienų nukentėjusysis asmeniui, kuris turėjo parvežti jo motociklą parašė SMS žinutę, jog kreipsis į policiją ir gavo atsakymą: „Sveiki sėkmės. Kitą kartą nepakliūkite į sukčių pinkles ir vežkite tik su legaliomis įmonėmis“. Nukentėjusiajam 2022 m. birželio 14 d. susisiekus su motociklo pardavėju, esančiu Vokietijoje, šis V. B. nurodė, jog motociklą iš jo paėmė vežėjas A. S., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam susisiekus su anksčiau nurodytu vežėju per „Messenger“ programėlę, šis nurodė, jog gavo užsakymą prekę paimti iš nukentėjusiojo nurodyto pardavėjo adreso Vokietijoje ir parvežti į Lietuvą. Užsakovo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). A. S. nukentėjusiajam taip pat paaiškino, kad kai jis parvežė motociklą „Suzuki“ į Lietuvą, jį perdavė kitam vežėjui, kuris toliau išvežioja prekes po Lietuvą, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). V. B. susisiekus su antriniu vežėju, šis nurodė, kad motociklą paėmė iš pirminio vežėjo ir nuvežė garažą Alytaus mieste.
21. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti nuteistojo P. P. parodymus, kadangi iš A. V. pozicijos, kurios jis laikėsi viso proceso metu, o taip pat nurodė ir apeliaciniame skunde, dėl nagrinėjamo įvykio kaltas P. P.. Nuteistasis P. P. apklausiamas nurodė, jog mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra ne jo, jis naudojasi telefono numeriu, kurio galas (duomenys neskelbtini). Nuteistasis P. P. teigė, jog su A. jis nebendravo ir jam motociklo nesiūlė. Laikotarpiu birželio 3 d. – 7 d. greičiausiai buvo Vokietijoje, prieš sulaikymą į Lietuvą buvo grįžęs prieš 4 d. – 5 d. Keturiolika metų gyveno arba Anglijoje, arba Vokietijoje, per visus tuos metus į Lietuvą grįžęs buvo tik savaitei laiko. Nuteistasis nurodė, jog krovinių pervežimas vyksta pastoviai, neprisimena ką yra A. davęs, o ką jis P., tačiau viskas vyksta taip, kad į vežėjų grupę įdedamas krovinys, kuris vežėjams netinka, ir kas ima, tas ir veža. Atkreiptinas dėmesys, jog P. P. parodymus patvirtina ir 2022 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad atlikus asmens kratos metu pas P. P. rasto telefono „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, kad jame įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) šiame IMEI veikė laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. 8.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. 17.28 val. (4 t., b. l. 103).
22. Šiame kontekste svarbūs liudytojų A. S. bei R. R. parodymai. A. S. nurodė, jog jam esant Vokietijoje, jo draugas R. paprašė paimti motociklą, jis nuvažiavo į R. R. nurodytą adresą, pasirašė ranka rašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje A. S. buvo nurodytas kaip pirkėjas, paėmė transporto priemonę ir parvažiavęs į Lietuvą, motociklą perdavė R. R.. Liudytojas nurodė, jog SMS žinutėje buvo lietuviškas užsakovo telefono numeris, o tikrasis nukentėjusysis po kiek laiko su juo susisiekė per „Facebook“, kadangi pardavėjas (Vokietijos Federacijos pilietis, iš kurio V. B. įsigijo motociklą „Suzuki“), nukentėjusiajam V. B. atsiuntė pirkimo-pardavimo sutarties nuotrauką, kurioje buvo A. S. asmens duomenys. Nukentėjusysis liudytojui per „Facebook“ pasakė, jog negavo jokio motociklo, tada A. S. nurodė, kad jam tapo viskas aišku, kadangi jam buvo žinoma tokia apgavystės schema, kai sukčius bendrauja su pirkėju ir su tuo, ko prašo, kad parvežti. Tokiu būdu sukčius gauna daiktą, o nukentėjęs žmogus lieka tas, kuris perka. Liudytojas R. R. nurodė, jog gavo SMS žinutę, jog reikia parvežti motociklą iš Vokietijos. Tuo metu jo draugas A. S. buvo Vokietijoje, todėl jo paprašė motociklą parvežti į Lietuvą. R. R. motociklą nuvežė į Alytų atiduoti klientui, kuris jam ir pateikė užsakymą. Liudytojas parodė, jog atvažiavo į garažų kvartalą, ten ir iškrovė motociklą, gatvės neprisimena, pravažiavus (duomenys neskelbtini), vienoje pusėje yra (duomenys neskelbtini), prie jo liudytojas palaukė, jie pasakė, kad trečias įvažiavimas, ten iškrauti, nes skuba iš darbo. Atvažiavo žmogus, kuris buvo aukštas, liekno sudėjimo, šviesių plaukų, iki 30 m. amžiaus, su sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, pasiėmė, viskas įvyko greitai. Minėtas asmuo R. R. padavė pinigus, 120 Eur ar 150 Eur. Liudytojas taip pat nurodė, jog asmens, kuris apmokėjo už motociklą, duomenys pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti ir nieko pardavėjas apie tai vežėjams nepasakojo. Kiek jie žinojo iš SMS žinutės, tai iš kur atvežti ir kam jį atiduoti. Liudytojas teigė, kad SMS žinutėje, kurią jis gavo, nebuvo nurodytas telefono numeris, kuriuo turėtų atvežęs motociklą paskambinti, todėl R. R. skambino tuo pačiu numeriu, kuris jam pateikė užsakymą dėl motociklo pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Kaip matyti, šių liudytojų, kurie motociklą „Suzuki“ parvežė iš Vokietijos į Lietuvą, parodymai nagrinėjamu atveju nuoseklūs bei papildantys vieni kitus, jais abejoti teisėjų kolegija pagrindo neturi.
23. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. ir jo gynėjas teigia, jog aplinkybę, kad nuteistasis pagrįstai manė, kad P. P. jam motociklą „Suzuki“ dovanoja, pagrindžia liudytojo Š. G. parodymai. Kaip matyti, liudytojas Š. G. nurodė, jog A. V. jam sakė, kad draugas jam parveš motociklą su defektu, dėl motociklo „Suzuki“ gavimo liudytojui abejonių nekilo, A. V. liudytojui sakė, kad motociklas bus pardavimui. Teisėjų kolegija, paneigdama apelianto gynybinę versiją dėl neva jam P. P. dovanojamo motociklo „Suzuki“ taip pat pažymi, jog iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus liudytojo E. K. pateiktame mobilaus ryšio telefone „Samsung“ esančius liudytojo E. K. susirašinėjimus su „Facebook“ vartotoju „A. K.“ (past. paskyra, kuri priklausė A. V.) matyti, jog A. V. liudytojui atsiuntė motociklo nuotraukas ir teiravosi, ar galėtų jį remontuoti. Liudytojui nurodžius, kad galėtų apsiimti, tačiau tik už kelių savaičių, A. V. nurodė, kad tai skubus variantas, o taip pat, kad su parvežimu iš Vokietijos atsiėjo 1 000 Eur (1 t., b. l. 115-127). Iš aptarto akivaizdu, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, darytina pagrįsta išvada, jog A. V. turėjo susiformavusį tikslą, t. y. kuo greičiau parduoti motociklą „Suzuki“.
24. Iš A. V. ir jo gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinio skundo taip pat matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, neigiant nuteistojo kaltę aptariame epizode yra abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybė, o būtent, nurodant, kad minėtas telefono numeris nepriklausė apeliantui. Visgi, šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nurodytomis A. V. aplinkybėmis. 2022 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl abonento numerio išklotinių analizės ir kitų duomenų užfiksuota, jog išanalizavus abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu minėto abonentinio numerio prisijungimai vyko prie Alytaus mieste veikiančių bokštų celių ir prie Alytaus rajone veikiančių (duomenys neskelbtini) kaimų bokštų celių. 2022 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime-analizėje pateikta informacija dėl nukentėjusiojo V. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų A. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), R. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamų telefono numerių. Tarnybiniame pranešime-analizėje užfiksuota, jog analizuojant V. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. birželio 30 d. 23.59 val. nustatyta, kad 2022 m. birželio 3 d. 11.12 val. abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) skambina Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis V. B.. Analizuojant liudytojo R. R. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. birželio 30 d. 23.59 val. nustatyta, kad minėtam numeriui 2022 m. birželio 2 d. 12.00 val. skambino abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsako vairuotojo liudytojo R. R. paslaugą dėl motociklo „(duomenys neskelbtini)“ parvežimo iš Vokietijos į Lietuvą bei nurodo pristatyti jį į Alytaus miestą. Be to, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užsakė vairuotojo R. R. paslaugą dėl motociklo „Suzuki“ parvežimo iš Vokietijos į Lietuvą, 2022 m. birželio 7 d. 9.34 val. skambino Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu R. R. nurodė pristatyti motociklą į Alytų, (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 195-199).
25. Taip pat, kaip minėta aukščiau, nuteistasis A. V. nurodė, jog vežėjui pristačius motociklą nuteistajam, jis su juo už atvežimą atsiskaitė sumokėdamas 250 Eur bei pats motociklą įstūmė į savo garažą. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į liudytojo R. R. parodymus dalyje dėl motociklo „Suzuki“ pristatymo, o būtent: liudytojas nurodė, jog motociklo iš jo atvažiavo paimti žmogus, kuris buvo aukštas, liekno sudėjimo, šviesių plaukų, iki 30 m. amžiaus, su sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog asmens, kuris priėmė iš jo motociklą, teisiamajame posėdyje nėra (atkreiptinas dėmesys, jog minėtame teisiamajame posėdyje dalyvavo A. V. ir P. P.). Taip pat iš liudytojo R. R. parodymų matyti, kad dėl motociklo pervežimo jis bendravo su asmeniu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent minėtu telefonu bendravęs asmuo jam nurodė, kad motociklas turi būti pristatytas į Alytų, o ne į Mažeikius. Kaip nustatyta ir aprašyta anksčiau šioje nutartyje, baudžiamojoje yloje neabejotinai nustatyta, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent apeliantas A. V.. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija neįžvelgė jokio minėto liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturi pagrindo abejoti nurodytomis R. R. aplinkybėmis.
26. Pažymėtina, kad norint pripažinti veiką sukčiavimu, labai svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyviajam požymiui – tyčiai – būdinga tai, kad tyčia apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto – dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Taigi reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė. Tai yra kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, yra taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių ir kitų pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, o jo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarytomis išvadomis, paneigti aukščiau išdėstytais duomenimis.
27. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. taip pat nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su P. P. ir su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 6 d., iš anksto susitarę, panaudojant apgaulę – melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinius pasisavinti, taip savo bei kitų naudai įgyti svetimą turtą, P. P. padedant daryti šį nusikaltimą, 2022 m. liepos 1 d. P. P., būnant Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ suradus nukentėjusiojo A. G. skelbimą apie tai, kad ieškoma, kas gali parvežti iš Olandijos motociklus, ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su nukentėjusiuoju bei nurodžius, kad pats parvežti motociklų negali, tačiau bandys paieškoti darbuotojo, bei perdavęs skelbimo informaciją ir nukentėjusiojo kontaktus A. V., A. V. 2022 m. liepos 1 d., būdamas Alytuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, per „Viber“ programėlę, pasivadinęs T. vardu, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam į Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojant apgaulę – apsimetus krovinių vežėju ir melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam A. G. už 1 200 Eur atlygį iki 2022 m. liepos 7 d., pristatyti iš Olandijos, (duomenys neskelbtini) miesto, į Lietuvą, (duomenys neskelbtini), šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus, bei nukentėjusiajam per „Viber“ programėlę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus į jo (A. V.) naudotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) šių motociklų dokumentų nuotraukas, po to jis 2022 m. liepos 4 d. 9.27 val. per „Viber“ programėlę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas dėl minėtų šešių motociklų pargabenimo į Lietuvą bei nurodė pristatyti juos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir nurodė ne savininko, o tyrimo metu nenustatyto asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam vairuotojai turės perduoti motociklus, po to A. V. nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui laiką ir vietą dėl motociklų perėmimo iš vairuotojų, ir 2022 m. liepos 6 d. apie 9.50 val. vairuotojams pristačius šiuos motociklus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. R. 400 Eur už dviejų motociklų parvežimą, M. P. 400 Eur už dviejų motociklų parvežimą bei D. K. 400 Eur už dviejų motociklų parvežimą iš Vokietijos ir perėmus minėtus motociklus, tokiu būdu jis savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės – 32 500 Eur vertės nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą, t. y. šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus, kurių identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. 32 500 Eur dydžio turtinę žalą.
28. Nuteistasis A. V. proceso metu savo kaltę neigė ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad jo kaltė skundžiamame pirmosios instancijos nuosprendyje buvo išimtinai grindžiama kito kaltinamojo P. P., siekusio kuo lengvesnės baudžiamosios atsakomybės, parodymais, kurie buvo nenuoseklūs. A. V. nežinojo apie P. P. tikslus pasisavinti šios nutarties 27 punkte nukentėjusiajam priklausantį turtą, o tokie faktai kaip keletas telefono numerių, kitų vardų naudojimas, yra sietinas ne su nusikalstamos veikos darymo aspektais, o išimtinai sietina, kad kuo daugiau klientų skirtingais numeriais skambintų ir ieškotų paslaugų, kurias betarpiškai suteikia A. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, įrodyta, o su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis aukštesnysis teismas negali sutikti dėl žemiau nurodytų ir aptartų įrodymų.
29. Pirmiausia, nukentėjusysis A. G. nurodė, jog nusipirkęs motociklus įdėjo skelbimą į „Facebook“ grupę „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, jog reikia parvežti šešis motociklus iš Olandijos. Penktadienį su nukentėjusiuoju susisiekė asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs T., kuris perskambino šeštadienį ir nurodė, jog motociklus galėtų paimti pirmadienį, t. y. trys autobusiukai, kurie po dvi transporto priemones vežtų į Lietuvą, pristatys iki kitos savaitės ketvirtadienio. 2022 m. liepos 4 d. per „Viber“ minėtas asmuo A. G. atsiuntė, jog motociklus paims UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus tartis dėl pervežimo kainos, paprašyta buvo po 200 Eur už parvežimą iš Olandijos muitinės teritorijos į Radviliškio rajoną nukentėjusiojo A. G. nurodytu adresu. Bendraujant su T., jis apibūdino motociklus, nusiuntė dokumentų ir importo deklaravimo kopijas, dokumentų originalai liko pas nukentėjusįjį. A. G. teigė, jog jam nesukėlė jokių įtarimų. Nukentėjusiajam susirašinėjant su T., jam buvo atsiųstas kėbulo numeris, A. G. parašė į Olandiją atsakingiems asmenims, kad atvyksta įmonė, nurodydamas numerius. Nukentėjusysis ketvirtadienį bandė susisiekti su vežėju, tačiau nepavyko, po ko jis gavo SMS žinutę su nurodytu, jog autobusas yra sulūžęs Lenkijoje. A. G. sunerimo, laukė iki penktadienio, tačiau nesulaukė nei skambučio, nei SMS žinutės. Nujausdamas kažką negero, nukentėjusysis internete rado įmonės duomenis bei rekvizitus, susisiekus su minėta įmone, A. G. buvo atsakyta, jog motociklai paimti ir pristatyti, nukrauti Kaune, (duomenys neskelbtini), o pristatymo adresą Kaune vežimo įmonei nurodė brokerė I. Nukentėjusiajam susisiekus su brokere I., ši paaiškino, jog su asmeniu bendravo per „Whatsapp“ su asmeniu, pasivadinusiu E., kurio abonentinis numeris sutapo su T., su kuriuo anksčiau bendravo A. G.. Minėtasis E. brokerei taip pat nurodė savo atsarginį tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nurodė, jog tada suprato, kad buvo apgautas, įvyko vagystė, paprašė susitikti su įmonės atstovu ir paaiškino situaciją, kad tai jo daiktai. A. G. Kaune susitiko su A. R., kuris ir pasakė, jog trimis autobusais motociklai buvo atvežti į Kauną ir nukrauti (duomenys neskelbtini) garažų masyvuose, kur yra vieša automobilių aikštelė. Minėtoje vietoje vežėjai nukrovė motociklus, su jais atsiskaitė T. patikėtas asmuo. Motociklus atsiėmęs asmuo buvo 20-22 m. amžiaus, ant veido buvo trys randai. Vairuotojas A. nukentėjusiajam taip pat nurodė asmens, kuris užsakė vežimą tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bei asmens, priėmusio motociklus tel. Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti nuteistojo P. P. parodymus, kuris, bylos duomenimis, veikė kartu su nuteistuoju A. V.. Nuteistasis P. P. parodė, kad iš A. V. gavo pasiūlymą apgaulės būdu parvežti motociklus, su juo sutiko. Andrius jam siūlė apgaulės būdu parvežti krovinius, neatiduoti jų ir parduoti. P. su A. ieškojo krovinių, sekėsi sunkiai pradžioje, tačiau pamatė motociklų skelbimą, susisiekus su nukentėjusiuoju A. G., šis nurodė, kad visi motociklai yra jo, todėl P. P., supratęs, kad ne bet kas gali turėti tiek pinigų, nusprendė nesiimti šio darbo. P. P. pasakė A. V. apie minėtus motociklus bei nusiuntė jam informaciją, o po kiek laiko sužinojo, kad motociklai jau pakeliui į Lietuvą, tačiau jo žiniomis, nenukeliavo į savininko rankas. A. V. P. pasiūlė pasidalinti pinigus, suprato, kad pinigus bus galima pasidalinti, kai motociklai bus parduoti, parodė tam susidomėjimą. Maždaug po mėnesio laiko P. P. grįžo į Lietuvą, susitiko su A. V., aptarė kam parduoti motociklus, kurie buvo Kaune. A. V. P. P. davė V. kontaktą ir turėjo parvežti dokumentus, kai susitiko suprato, jog motociklai yra pas juos. Buvo atvykę V. ir M. P. P. nurodė, kad kiek suprato, A. V. buvo sutaręs, kad motociklus remontuos ir parduos. Teisėjų kolegija pažymi, jog šias P. P. apie įvykį nurodytas aplinkybes patvirtina 2022 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime fiksuoti duomenys, jog atlikus asmens kratos metu pas P. P. rasto telefono „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, kad jame įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o atlikus aukščiau įvardinto IMEI kontrolę, nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) šiame IMEI veikė laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. 08.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. 17.28 val. (4 t., b. l. 103). 2022 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota, jog apžiūrint telefoną „Nokia“, matomas IMEI (duomenys neskelbtini), su jame įdėta SIM kortele abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 50-52). 2022 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog tyrimo metu pas A. V. atliekant kratą namuose rastas telefonas „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame atlikus apžiūrą rasta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šis abonento numeris laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. 09.01 val. iki 2022 m. liepos 4 d. 16.27 val. veikė aukščiau įvardintame mobiliojo ryšio telefone (4 t., b. l. 103). 2022 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime fiksuota informacija, jog atlikus pas A. V. kratos metu paimto mobilaus ryšio telefono „Huawei P20“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kontrolę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 15 d. 12.48 val. iki 2022 m. liepos 11 d. 15.41 val., jame veikė abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 103). Įvertinęs aptartą, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje konstatuotu, jog tiek dėl motociklų paėmimo, tiek dėl jų pristatymo į Lietuvą kainos, terminų, su nukentėjusiuoju bendravo būtent A. V..
31. Apeliaciniame skunde apeliantas A. V. teigia, jog aplinkybę, kad pervežimais jis užsiima ne vienerius metu patvirtina liudytoja I. R.. Atkreiptinas dėmesys, į minėtos liudytojos parodymus, kuri apklausiama nurodė, kad A. V. pažįsta, prieš kokius trejus metus jis buvo vienas iš vežėjų, kuris vežė keleivius į Vokietiją ir Olandiją, o taip pat yra siuntęs kelias siuntas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytu skundo argumentu, tačiau pažymi, jog nagrinėjamo įvykio, susijusio su sukčiavimu, kontekste, tai neturi jokios įrodomosios galios, liudytojos parodymus vertinant kitų surinktų bei ištirtų duomenų kontekste.
32. Aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu aptarti ir liudytojų K. R. bei A. R. parodymus, kurie buvo susiję su šešių motociklų pervežimu iš Olandijos į Lietuvą. I. R. liudytojai nurodė du užsakovo abonentinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 7 d. K. R. paskambino asmuo, prisistatęs motociklų savininku, kuriam liudytoja davė vyro A. R. telefono numerį. Po pokalbio su vyru, liudytoja nurodė supratusi, kad motociklai buvo pasisavinti bei perduoti ne tam savininkui. Po kurio laiko „Facebook“ grupėje liudytoja K. R. pastebėjo, kad yra dar vienas nukentėjęs asmuo dėl motociklų pervežimo, o skelbime nurodomas abonentinio Nr. galas (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats, su kuriuo bendravo A. R. dėl šešių motociklų pervežimo. Liudytojas A. R. dėl pervežimo aplinkybių taip pat nurodė du abonentinius numerius, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip užsakovo dėl motociklų pervežimo. Į A. R. telefoną per „Viber“ iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo, pasivadinęs E., atsiuntė motociklų dokumentus. 2022 m. liepos 4 d. iš minėto abonentinio Nr. buvo atsiųstas motociklų pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), bei nurodė tel. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. asmens, kuris paims motociklus. 2022 m. liepos 5 d. E. teiravosi, ar viskas gerai, kada vežėjai bus Lietuvoje, liudytojas A. R. nurodė, kad 2022 m. liepos 6 d. ryte turėtų būti Lietuvoje.
33. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos ir kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus nuosekliai ir aiškiai atskleidė nuteistųjų įvykdytų nusikalstamų veikų schemą, savo padarytas išvadas pagrindė išsamia baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analize, visos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės buvo jungiamos į logišką ir vientisą įvykių eigą, todėl abejoti šiomis teisinėmis išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje paneigė nuteistojo A. V. pirmosios instancijos teisme keltas gynybines versijas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms teisinėms išvadoms jų iš naujo nekartoja. Nuteistasis A. V. bei jo gynėjas advokatas apeliaciniuose skunduose iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių ar konkrečiais duomenimis pagrįstų argumentų, apsiribodami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais neigiant savo kaltę.
Dėl įrodymų vertinimo ir V. L. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje
34. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su P. P., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 18 d., iš anksto susitarę, panaudojant apgaulę – melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinius pasisavinti, taip savo bei kitų naudai įgyti svetimą turtą, P. P., 2022 m. liepos 10 d., būdamas Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle „Facebook“, pasivadinęs K. V. vardu, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpinęs skelbimą apie tai, kad turi porą vietų automobiliams ir motociklams, bei nurodęs savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – 2022 m. liepos 12 d. socialiniame tinkle „Facebook“ suradęs nukentėjusiojo skelbimą, kad reikia iš Vokietijos į Lietuvą parvežti du automobilius, ir iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „Messenger“ programėlę parašęs nukentėjusiajam V. M. į Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs T. vardu bei pažadėjęs V. M. už 550 Eur atlygį, 2022 m. liepos 18-19 dienomis, pristatyti iš Vokietijos, (duomenys neskelbtini) miesto, į Lietuvą, į Šilalės rajoną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. liepos 13 d. apie 20.37 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „Messenger“ programėlę užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugą dėl minėto automobilio parvežimo iš Vokietijos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B. nurodė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pristatymo adresą Kauno r., (duomenys neskelbtini) bei nurodė ne savininko, o tyrimo metu nenustatyto asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam vairuotojas turėjo perduoti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, taip pat P. P. nurodė V. L. laiką ir vietą dėl šio automobilio paėmimo iš vairuotojo, po to, 2022 m. liepos 18 d., apie 11.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui E. L. pristačius automobilį „(duomenys neskelbtini)“ į aikštelę, esančią Kauno r., (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 18 d. apie 16.41 val. V. L. pritvirtino prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kitam automobiliui išduotus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. 600 Eur už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ parvežimą iš Vokietijos bei nuvairavo šį automobilį į automobilių aikštelę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jie savo ir bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajam V. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. M. 2 500 Eur dydžio turtinę žalą.
35. Tiek proceso metu, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis V. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, neigė ir nurodė, kad nuteistasis P. P. vykdė apgaulę. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas teigia, kad 2022 m. vasaros metu tarp jo, P. P., V. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, bei M. V. įvyko susitikimas, kurio metu vienas iš asmenų jo paprašė parvežti automobilį, nes taip bus pigiau nei naudotis tralo paslaugomis. Apie sukčiavimą apeliantas nieko nežinojo. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas taip pat nurodo, jog jo nekaltumą visiškai patvirtina liudytojo V. K. parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. L. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, o su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis aukštesnysis teismas negali sutikti dėl žemiau nurodytų ir aptartų įrodymų.
36. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju iš kaltinimo matyti, kad nuteistojo V. L. neteisėti veiksmai pasireiškė, jog jis pritvirtino prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kitam automobiliui išduotus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. 600 Eur už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ parvežimą iš Vokietijos bei nuvairavo šį automobilį į automobilių aikštelę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis su P. P. savo ir bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajam V. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. M. 2 500 Eur dydžio turtinę žalą.
37. Nukentėjusysis V. M. nurodė, jog įsigijo du automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant šiuos automobilius pargabenti iš Vokietijos į Lietuvą, jo brolis G. V. patalpino skelbimą internete, kuriuo buvo ieškoma vežėjų. Į skelbimą atsiliepė asmuo, pasivadinęs T., kuris naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo sutarė dėl automobilių pristatymo iš viso už 1 100 Eur į Šilalės rajoną. 2022 m. liepos 18 d. nukentėjusiajam paskambino asmuo, prisistatęs J., ir nurodė, kad jis gabena automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį norima neteisėtai užvaldyti, todėl su juo sutarė, kad automobilis bus pristatytas į Šilalę, todėl jam padaryta žala yra tik dėl apgaule pasisavinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra 2 500 Eur.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste svarbu aptarti nuteistojo P. P. parodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai. P. P. nurodė, kad „Facebook“ rado nukentėjusiojo skelbimą, susitarė dėl dviejų automobilių pargabenimo į Šilalę, prisistatė T., kadangi turėjo išankstinį siekį nukentėjusiojo nurodytų dviejų automobilių jam nepargabenti. P. P. taip pat nurodė, kad su nukentėjusiuoju bendravo socialiniame tinkle pasivadinęs K. V.. Nuteistasis taip pat nurodė, kad suderinus automobilių pargabenimą su vežėjais, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo pargabentas į Kauną, (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, iš kur jį paėmė V. L., sumokėjo vežėjui už pervežimo paslaugą ir automobilį nugabeno į automobilių turgų, kur jis buvo perduotas M. V.. Tuo tarpu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ jam užvaldyti nepavyko, kadangi vežėjas J., supratęs apie vykdomą nusikaltimą, apie tai pranešė policijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, aptartais nuteistojo P. P. parodymais pagrindo netikėti nėra, o taip pat jie visiškai patvirtina V. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
39. Šiame kontekste svarbu aptarti ir liudytojo J. J. parodymus. Minėtas liudytojas nurodė, kad su juo dėl automobilių pervežimo iš Vokietijos į Kauną susisiekė asmuo iš paskyros „K. V.“, su kuriuo vėliau bendravo abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Su minėtu asmeniu liudytojas susitarė, kad parveš tik automobilį „(duomenys neskelbtini)“, asmuo nurodė, kad jis turi būti pristatytas į Kauno miestą. Bevežant šį automobilį, jam kilo įtarimų, kad jį pasamdęs asmuo galimai ketina jo vežamą automobilį neteisėtai pasisavinti. Susisiekęs su automobilio savininku V. M., išsiaiškino, kad šis buvo užsakęs pristatyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ne į Kauną, o į Šilalę, pas brolį G. V., o nukentėjusiojo užsakymą apsiėmęs vykdyti asmuo, pasivadinęs T., naudojosi tuo pačiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ir asmuo, jam prisistatęs kaip K. V.. Iš šioje nutartyje aukščiau konstatuotų aplinkybių, akivaizdu, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso P. P., o dėl socialinės paskyros pavadinimu „K. V.“, P. P. taip pat pripažino, kad tai jo naudota paskyra, kuria jis bendravo su nukentėjusiuoju dėl aukščiau įvardintų automobilių pristatymo į Lietuvą.
40. Liudytojas G. B. parodė, kad parvežtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo be valstybinių numerių, atvykęs asmuo paimti automobilį, užsidėjo vokiškus automobilio valstybinius numerius. Liudytojas D. B., kuris tiesiogiai dalyvavo minėto automobilio perdavime, iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, tačiau atkreipė dėmesį, jog atvažiavus atsiimti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje tamsios spalvos liko sėdėti kiti asmenys, buvo keista, jog automobilis neįvažiavo į kiemą, asmenys dažniausiai taip nesielgia. Apelianto V. L. kaltę nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodo ir 2022 m. rugsėjo 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame liudytojas D. B. nurodė, jog atpažįsta asmenį, kuriam perdavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris pastarajam sumokėjo 600 Eur už automobilio pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą. Automobilis asmeniui buvo perduotas adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 19-22).
41. Taigi, teisėjų kolegija, darkart išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarytas išvadas, neturi pagrindo nesutikti su Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. konstatuotu, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, prie to reikšmingai prisidedant apeliantui V. L., vykdant nuteistojo P. P. nurodymus, pergabenus automobilį į kitą vietą nei jį pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, tokiu būdu sudarant prielaidas svetimo turto užvaldymui, kadangi automobilis nuo šio momento perėjo nuteistiesiems ir tapo jų faktiškai valdomas.
Dėl įrodymų vertinimo ir M. V. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje
42. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, tai yra būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2013, 2K-284/2014, 2K-79-895/2015). Alternatyvūs įgijimo, naudojimosi ir realizavimo požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2016, 2K-145-697/2017). Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-145-697/2017).
43. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 4 d. apie 11.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjęs tyrimo metu nenustatytam asmeniui 500 Eur užstatą už planuojamus pirkti šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus ir 2022 m. liepos 6 d. apie 09.55 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 7 500 Eur, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės – 32 500 Eur vertės, turtą, šešis „(duomenys neskelbtini)“ motociklus (kurių identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurie laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 6 d. 9.50 val. apgaulės būdu buvo užvaldyti iš nukentėjusiojo A. G.. M. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 18 d., apie 18.11 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjęs P. P. 1 000 Eur, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 500 Eur vertės, kuris laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 18 d. 16.40 val. apgaulės būdu buvo užvaldytas iš nukentėjusiojo V. M..
44. Apeliantas proceso metu savo kaltės nepripažino, o apeliaciniame skunde nurodė, kad vis dėlto pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįrodyta, jog jis žinojo, kad šios nutarties 43 punkte nurodytos transporto priemonės įgytos apgaulės ar kitokiu nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai paneigtini žemiau aptartais neginčijamais įrodymais.
45. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo teismas, visos transporto priemonės, t. y. šeši „(duomenys neskelbtini)“ motociklai bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, buvo užvaldytos apgaule. Tai aukščiau aptartais įrodymais patvirtino ir apygardos teismas, atmesdamas apeliantų A. V. ir V. L. gynybines versijas. Liudytojas V. K. nurodė, kad M. turėjo tik transporto priemonių dokumentų kopijas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas liudytojui jau 2022 m. liepos 27 d. pateikė remontui vieną iš motociklų, taigi realiai pradėjo kuo greitesnę jų realizaciją, t. y. pardavimą. Liudytojas V. K. taip pat nurodė, kad motociklai „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikyti skirtingose vietose, t. y. ne M. V. gyvenamojoje vietoje, o (duomenys neskelbtini) esančiuose, kuriuose rasti trys „(duomenys neskelbtini)“ motociklai bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, bei garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kur rasti kiti trys „(duomenys neskelbtini)“ motociklai. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2022 m. liepos 27 d. apžiūros protokolai (5 t., b. l. 91-111, 119-130).
46. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog M. V. buvo patikrinęs motociklų VIN kodus bei peržiūrėjęs duomenis iš aukcionų, taigi neabejotinai suprato tikrąją motociklų „(duomenys neskelbtini)“ vertę. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotu, jog apeliantas nesudarė minėtų motociklų pirkimo-pardavimo sutarčių, o tai tik patvirtina, kad jis tikrai suprato apie tikrąją transporto priemonių vertę.
47. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ M. V. sumokėjo už 1 000 Eur, o pirkimo-pardavimo sutarties taip pat nesudarė. Pažymėtina, jog už automobilį buvo atsiskaityta su P. P., ką patvirtino ir apklausiamas liudytojas V. K.. Aukštesnysis teismas, atmetant apelianto skundo argumentus, sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. P. nurodė, kad su A. V. tarėsi dėl transporto priemonių pasisavinimo apgaulės būdu, tai P. P. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. A. V. jam sakė, kad yra grupė asmenų, kurie minėtas transporto priemones perims ir realizuos. Kaip tokį asmenį kaltinamasis P. P. įvardijo ir „(duomenys neskelbtini)“.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. V. ne tik žinojo, jog motociklai „(duomenys neskelbtini)“ bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra įgyti nusikalstamu būdu, bet ir bendrais veiksmais su kitais šioje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis siekė juos savo veiksmais perimti ir perėmė savo žinion. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 bei 1 dalyse, įrodo jo atlikti aukščiau aptarti veiksmai, kurie išsamiai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks M. V. veiksmų atlikimo mechanizmas akivaizdžiai įrodo, jog jis žinojo, kad motociklai bei automobilis yra įgyti nusikalstamu būdu bei minėta turtą siekė perimti ir perėmė savo žinion.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
49. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
50. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriame be kitų pakeitimų, įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Po šių pakeitimų kaltininkui parenkamos ir skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas ne nuo jos vidurkio, o įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei nustatant skiriamos bausmės dydį. Be to, keitėsi ir BK 61 straipsnio 4 dalis, įtvirtinant, kad, be kita ko, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
51. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio (recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), kurioje numatoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Naujai įsigaliojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje įtvirtinta, kad teismas asmenį pripažindamas recidyvistu šią aplinkybę nustato ne savaime, tačiau motyvuotu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių įvertins ir nustatytos sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte pagrįstumą.
Dėl nuteistajam A. V. paskirtos bausmės
52. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas A. J. apeliaciniame skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
53. Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams ir papildymams, nagrinėjamu atveju aktualūs BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Minėto straipsnio 1 dalis pakeista, nurodant, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Analizuojamu atveju skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje A. V. pripažintas recidyvistu. Kaip aptarta aukščiau, A. V. šioje byloje nuteistas už vieno baigto baudžiamojo nusižengimo ir vieno baigto apysunkio nusikaltimo padarymą, o baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.
54. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. skirdamas bausmes atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o sunkinančiomis pripažino tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, taip pat tai, kad vieną iš nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuotos, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Įvertinta tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau 34 kartą, nusikalto būdamas 30 kartų teistas, jo elgesiui būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei darymo modelis. A. V. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, yra baustas ir administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog paskutiniuoju nuosprendžiu A. V. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas taip pat už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas artimu šios bylos nagrinėjamų veikų laikotarpiu, kas rodo, jog jis nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme. Jis yra nevedęs, socialiniai ryšiai menki, jis įgijęs vidurinį išsilavinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų, nusikalstamas veikas daro nuolat ir sistemingai. Taigi, šių aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš savo teisei priešingo elgesio, toliau daro nusikalstamas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nusikalstamas veikas, nuteistasis padarė būdamas recidyvistu.
55. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas A. V. paskirdamas arešto bei laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatė kiek didesnį nei BK specialiosios dalies straipsnių sankcijos vidurkiai. Nors, kaip jau minėta, šiuo metu bausmės skyrimo skaičiuojant nuo jos vidurkio taisyklė yra pasikeitusi, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, naujas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas daugybę kartų teistas, savo neteisėtais veiksmais siekė neteisėtu būdu gauti finansinės naudos, sprendžia, jog nustatytas galutinės bausmės dydis yra teisingas.
56. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, tiek nuteistojo A. V. asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl nuteistajam V. L. paskirtos bausmės
57. Atsižvelgiant į šios nutarties 52 punkte išdėstytą praktiką, teisėjų kolegija patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl V. L. paskirtos bausmės.
58. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju aktualūs BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Minėto straipsnio 1 dalis pakeista, nurodant, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Analizuojamu atveju skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje V. L. pripažintas recidyvistu. Kaip aptarta aukščiau, V. L. šioje byloje nuteistas už vieno baigto nesunkaus nusikaltimo padarymą, o baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, padarė pagrįstą išvadą, kad V. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.
59. Apylinkės teismas parinkdamas bausmę nuteistajam V. L. atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o sunkinančiomis pripažino tai, jog nusikalto būdamas recidyvistu, taip pat tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. L. teisiamas jau ketvirtą kartą, nusikalto būdamas du kartus teistas, baustas administracine tvarka. V. L. nedirbantis, tačiau turi aukštąjį išsilavinimą. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, duomenų apie lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimus teisme negauta, tačiau įvertinta, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės nėra atlikęs. Jam šioje byloje inkriminuoti nusikalstami veiksmai nėra jam būdingo nusikalstamo elgesio dalis, jo vaidmuo veikos padaryme nebuvo pagrindinis. Taigi, šių aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nusikalstamą veiką, nuteistasis padarė būdamas recidyvistu. Apygardos teismas pritaria skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad V. L. bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus jam arešto bausmę. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas V. L. paskirdamas arešto bausmę, jos dydį nustatė artimą maksimaliam. Nors, kaip jau minėta, šiuo metu bausmės skyrimo skaičiuojant nuo jos vidurkio taisyklė yra pasikeitusi, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, naujas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas, savo neteisėtais veiksmais siekė neteisėtu būdu gauti finansinės naudos, sprendžia, jog nustatytas galutinės bausmės dydis yra teisingas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir apie tai skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė, todėl aukštesnysis teismas, nekartodamas nuosprendžio motyvų, pritaria nuteistajam netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo.
Dėl nuteistajam M. V. paskirtos bausmės
60. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašė jam skirtą bausmę sumažinti.
61. Apylinkės teismas parinkdamas bausmes nuteistajam M. V. atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius baigtus nusikaltimus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. V. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ketvirtą kartą, nusikalto būdamas du kartus teistas, tačiau ankstesni jo teistumai yra pakankamai seni ir išnykę. Jis administracine tvarka baustas, tačiau, bylos duomenimis, tik du kartus, jo įvykdyti nusikaltimai nėra jam būdingo elgesio modelio dalis. M. V. yra vedęs, turi nepilnamečių išlaikytinių (vaikų), palaiko tamprius socialinius ryšius, yra dirbantis. Duomenų apie naujus jo galimai įvykdytus nusikaltimus nėra, šiuo atveju jo neteisėtas veikas iš esmės lėmė turtinės naudos siekis, kuris buvo sąlygotas kitų kaltinamųjų prieš tai įvykdytų nusikalstamų veikų – svetimo turto užvaldymo apgaule. Apygardos teismas pritaria skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad M. V. bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus jam baudos bausmes, kurios subendrintos tarpusavyje. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas M. V. paskirdamas baudos bausmes, jų dydžius nustatė artimus minimaliam. Nors, kaip jau minėta, šiuo metu bausmės skyrimo skaičiuojant nuo jos vidurkio taisyklė yra pasikeitusi, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tai aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nustatytas galutinės bausmės dydis yra teisingas.
62. Anksčiau šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime minėto BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 26–27 straipsniais buvo pakeistos BK 65–66 straipsnių nuostatos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad naujoje BK 65 ir 66 straipsnių redakcijoje pakeistas laikino sulaikymo / suėmimo ir baudos (MGL) santykis, kuris yra palankesnis M. V. atžvilgiu, šiuo atveju taikytinos naujos redakcijos BK 65 ir 66 straipsnių nuostatos.
63. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, šešių MGL dydžio baudai, devynioms viešųjų darbų valandoms, trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 27 d. 15.20 val. iki 2022 m. liepos 28 d. 17.49 val. (dvi paras). Atsižvelgiant į tai, į M. V. paskirtą bausmę įskaitytinas dviejų dienų laikinas sulaikymas, prilyginamas 12 MGL dydžio baudai (6 MGL*2), ir M. V. skirtina galutinė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 168 MGL (8 400 Eur) dydžio bauda.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
64. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistajam M. V. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant M. V. yra 736,97 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
65. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
66. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis M. V. vedęs, turi nepilnamečių išlaikytinių (vaikų), palaiko tamprius socialinius ryšius, yra dirbantis. Nusikalstamas veikas, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir nuteistas nagrinėjamu atveju, iš esmės lėmė turtinės naudos siekis, kuris buvo sąlygotas kitų nuteistųjų prieš tai įvykdytų nusikalstamų veikų – svetimo turto užvaldymo apgaule. Pažymėtina, jog vienas iš nuteistojo M. V. apeliacinio skundo prašymų buvo sumažinti jam paskirtą bausmę – baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto M. V. turtinė padėtis yra gana sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. V. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Arūno Justeikos, nuteistojo V. L., nuteistojo M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti dalyje.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) į M. V. paskirtą 180 MGL (9 000 Eur) baudą įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 27 d. 15.20 val. iki 2022 m. liepos 28 d. 17.49 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad M. V. paskirta galutinė 168 MGL, t. y. 8 400 Eur dydžio bauda.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.