Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3 (trims) mėnesiams kaltinamojo V. L. turtui – piniginėms lėšoms.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje be kitų kaltinamųjų V. L. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 182 straipsnio 1 dalį.

2. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, taip pat galimą, iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. spalio 13 d. nutarimu laikinai apribota V. L. nuosavybės teisė į pinigines lėšas, paimtas 2022 m. liepos 26 d. kratos pas V. L. namuose metu – 7 380 eurų, ir 2022 m. liepos 26 d. V. L. asmens kratos metu – 857,21, iš viso – 8 237,21 eurų. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. liepos 11 d. nutartimis procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas iš naujo 3 (trims) mėnesiams. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi ši nutartis pakeista: iš nutarties aprašomosios dalies pašalintas nurodytas pagrindas, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas siekiant užtikrinti nukentėjusiojo asmens civilinį ieškinį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Aptariama procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, kad tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės ir teisėti interesai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šios principinės nuostatos, skundžiama nutartimi pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nebuvo pažeistos.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. liepos 18 d. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. P., iš anksto susitarę, panaudojant apgaulę – melagingai deklaruojant, jog užsiima krovinių pervežimu, tikslu krovinius pasisavinti, taip savo bei kitų naudai įgyti svetimą turtą, P. P., 2022 m. liepos 10 d., būnant Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle „Facebook“, pasivadinus K. V. vardu, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpinus skelbimą apie tai, kad turi porą vietų automobiliams ir motociklams bei nurodžius savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir P. P. panaudojant apgaulę – 2022 m. liepos 12 d. socialiniame tinkle „Facebook“ suradus nukentėjusiojo skelbimą, kad reikia iš Vokietijos į Lietuvą parvežti du automobilius, ir iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „Messenger“ programėlę parašius nukentėjusiajam V. M. į Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius T. vardu bei pažadėjus V. M. už 550 eurų atlygį, 2022 m. liepos 18-19 dienomis, pristatyti iš Vokietijos, (duomenys neskelbtini) miesto, į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) rajoną automobilį „Kia Sorento“, po to 2022 m. liepos 13 d. apie 20.37 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „Messenger“ programėlę užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugą dėl minėto automobilio parvežimo iš Vokietijos, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B. nurodžius automobilio „Kia Sorento“ pristatymo adresą (duomenys neskelbtini) bei nurodžius ne savininko, o tyrimo metu nenustatyto asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam vairuotojas turėjo perduoti „Kia Sorento“ automobilį, po to P. P. nurodžius jam (t. y. V. L.) laiką ir vietą dėl šio automobilio paėmimo iš vairuotojo, ir 2022 m. liepos 18 d., apie 11.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui E. L. pristačius automobilį „Kia Sorento“ į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 18 d. apie 16.41 val. jis (t. y. V. L.) pritvirtino prie automobilio „Kia Sorento“ kitam automobiliui išduotus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. 600 eurų už automobilio „Kia Sorento“ parvežimą iš Vokietijos bei nuvairavo šį automobilį į automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis savo ir bendrininkų naudai įgijo nukentėjusiajam V. M. priklausantį automobilį „Kia Sorento“ (kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2500 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. M. 2500 Eurų dydžio turtinę žalą, t. y. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

8. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas ir pratęstas jo terminas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. L., veikdamas bendrininkų grupėje, panaudojant apgaulę savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. galimai padarė nusikalstamą veiką iš savanaudiškų paskatų ir iš jos praturtėjo, todėl gali būti taikomas turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad piniginės lėšos banko sąskaitoje gali būti nusikalstamos veikos rezultatas (nauda). Šios baudžiamojo poveikio priemonės galimas taikymas gali būti užtikrintas tik pritaikius aptariamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

9. Skunde akcentuojama, kad prieš apribojant asmens nuosavybės teisę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio prasme, pirmiausiai privalo būti surinkti objektyvūs bei įtikinami įrodymai bei išsiaiškintos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, aukštesnysis teismas nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomi baudžiamajame įstatyme numatyti turto konfiskavimas (arba išplėstinis turto konfiskavimas), nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, todėl įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu, todėl minėti kaltinamojo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

10. Kaip nepagrįsti vertintini ir kiti skundo argumentai, kad dalis piniginių lėšų, paimtų kratos pas V. L. namuose metu, galimai priklauso tuo pačiu adresu gyvenančiam R. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad šie argumentai būtų aktualūs tik tuo atveju, jeigu turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas iš tiesų būtų pritaikyti ir procesinis sprendimas būtų pateiktas vykdyti antstoliui. Tuo tarpu šioje stadijoje yra tik laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, dėl kurio bus pasisakyta baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės.

11. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla yra didelės apimties (14 tomų), joje be V. L. yra dar trys kaltinamieji, byla nagrinėjama dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei veikiant bendrininkų grupėje, todėl netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo į skundžiamoje nutartyje nurodytą turtą, galimas turto konfiskavimo užtikrinimas ateityje gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Atsižvelgiant į skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK 1 straipsnyje numatytų tikslų, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo pinigines lėšas negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

12. Skunde akcentuojama Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria pašalintas kaltinamajam taikomo laikino nuosavybės teisių ribojimo pagrindas, susijęs su nukentėjusiojo asmens civilinio ieškinio užtikrinimu. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kitas pagrindas, dėl kurio apelianto turtui yra laikinai apribotos nuosavybės teisės, tai yra galimas turto konfiskavimas, neišnyko, o išliko toks pat, todėl laikytina, kad aptariam procesinė prievartos priemonė vis dar yra reikalinga, tikslinga, proporcinga ir nesuvaržo teisių į nuosavybę labiau nei to reikia tokiais ribojimais siekiamiems tikslams pasiekti. Be kita ko, jei bus nustatyta, kad ši prievartos priemonė yra nebereikalinga, ji nedelsiant bus panaikinta teismo nutartimi (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.