Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. K. ieškinį atsakovei N. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, kad žemės sklypui sukelti, išlyginti ir pagerinti buvo įdėta daug darbo ir investicijų. Pažymėjo, kad žemės sklypui sukelti buvo atvežta apie 400 m³ žemės, žemė nieko nekainavo, nes ją dovanojo žmogus Kurtuvėnuose išsikasęs tvenkinį. Tačiau žemę jis vežė jam priklausančiu sunkvežimiu Volkswagen Man, kurio bendra masė 10 t, galėjo vežti vienu metu 2,5 m³ žemių, per dieną vežė po 8-9 kartus, iš viso vežė apie mėnesį laiko žemes. Vienam vežimui reikėjo apie 50 l kuro. Vien žemių vežimui išleista apie 1500 Eur. Po to su senelio traktoriumi žemes lygino, pusę tvenkinio užpylė žemėmis, nes norėjo tverti tvorą iki tvenkinio. Galiausiai, žemės sklypui iki galo sutvarkyti samdė žmones, buvo tiesiamas tinklas nuo kurmių, juodžemio atvežta ir jis išlygintas, užsėta žolė, sudėtos trinkelės aplink namą, sutvarkytas įvažiavimas į garažą, apie 10 m³ smėlio ir skaldos pripilta. Iš viso žemės sklypui sutvarkyti ieškovo skaičiavimais išleista apie 16000 Eur. Dalis trinkelių nėra įskaičiuota, nes jos nesudėtos, paliktos prie namo.

7. Iš varžytynių nusipirktas prie sodybos buvęs senas šulinys, kuris buvo negilus. Kasė šulinį kitoje vietoje. Šuliniui iškasti, rentiniams suleisti buvo nusamdytas žmogus. Ieškovas pirko šulinio rentinius 9-10, dar lyg 11 – tas uždėtas ant viršaus, juos tuo pačiu sunkvežimiu atvežė į sodybą. Apie 1500 Eur kainavo šulinio įrengimas. Dar už 700 Eur pirko vandens siurblį, kurį kartu su draugu montavo naujame šulinyje. Šulinys buvo įrengtas 2015-2016 m., šulinio įrengimas truko apie savaitę laiko. Tiek šulinį, tiek ir žemės sklypą šalys gerino bendromis lėšomis, tarėsi kartu.

8. Pažymėjo, kad jis pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme advokatui sakė, jog žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė, nežino, ar į ieškinio kainą įskaičiavo žemės sklypo kainą. Nei vienas daiktas nebuvo registruotas ir kaip ieškovo bendroji dalinė nuosavybė, nes nežinojo, kad ieškovo ir atsakovės santykiai pašlis ir baigsis. Šiuo metu jis gyvena sodyboje, ją prižiūri.

10. Šulinį kasė ir įrengė H. K. kartu su dar 2 vyrais, kasimui naudojo kibirą. Atsakovė UAB „Jupojos statyba“ pirko šulinio rentinius, juos parvežė atsakovas su sunkvežimiu, iš viso buvo sudėta 10 rentinių. Ieškovas iš senojo šulinio atidavė draugui siurblį, o atsakovė iš UAB „Vandens siurbliai“ už 680 Eur pirko naują siurblį, kurį sumontavo 2 montuotojai. Visi pagerinimai buvo atlikti iš atsakovės asmeninių lėšų, tačiau atsakovė neginčija Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 3/10 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl prejudicinių faktų.

11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar civilinėje byloje Nr. e2-190-1028/2020 buvo išnagrinėtas klausimas dėl žemės sklypo pagerinimo.

12. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).

13. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

14. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).

15. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).

16. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-190-1028/2020 nustatyta, kad ieškovas R. K. ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės nustatymo žemės sklypui, reikalavimas buvo dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau teismas priimdamas 2020-01-29 sprendimą pasisakė, kad žemės sklypas „...laikytinas įgytu atsakovės iš varžytynių, o apie jo pagerinimą ir pagerinimo kainą jokių konkrečių įrodymų byloje nėra, išskyrus ieškovo teiginius, kad buvo vežta žemė jo paaukštinimui, dėl ko laikytina, kad pagrindinę sklypo vertę sudaro jo įsigijimo vertė...“, tačiau nepriėmė sprendimo dėl žemės sklypo. Taigi minėtoje byloje buvo paliestas žemės sklypo klausimas, tačiau iš esmės jis nebuvo nagrinėtas, t. y., ieškovas nereiškė reikalavimo dėl žemės sklypo pagerinimo, neteikė įrodymų dėl žemės sklypo pagerinimo, taip pat atsakovė neteikė atsikirtimų dėl žemės sklypo pagerinimo.

17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 3/10 dalių žemės sklypo pripažinimo ieškovo bendrąja daline nuosavybe, teikė paaiškinimus dėl šio reikalavimo bei nuotrauką (el. b. medž. 33 l.). Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo reikalavimą, taip pat teikė paaiškinimus. Taigi nors civilinėje byloje Nr. e2-190-1028/2020 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje sutampa šalys, tačiau akivaizdu, kad nesutampa ieškinio reikalavimai (dalykas), bei iš dalies įrodinėtinos faktinės aplinkybės (pagrindas), t. y., aplinkybės apie žemės sklypo pagerinimą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad civilinėje byloje Nr. e2-190-1028/2020 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai yra netapatūs, tačiau teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje vadovaujasi tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nustatė Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-190-1028/2020 priimdamas 2020-01-29 sprendimą (toliau – Sprendimas) ir Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-367-883/2020 priimdamas 2020-05-12 nutartį (toliau – Nutartis).

Dėl žemės sklypo pagerinimo.

18. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 str. 5 d.); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Tai reiškia, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

19. Paprastai sugyventiniai nebūna sudarę rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

21. Kaip nustatyta Sprendime, atsakovės vardu 2012-11-23 iš varžytynių buvo nupirktas žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., 48 b. l.), už 77 616 Lt. Teismas nustatė, kad labiau tikėtina, jog visą sodybą pirko atsakovė už savo santaupas. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2008-07-23, kuri išliko nepakitusi iki varžytynių, buvo 130740 Lt (37 864,92 Eur), žemės sklypo vertė sudarė 79 procentus visos sodybos vertės (2 t., 93-98 b. l.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad žemės sklypo kaina varžytynių metu buvo 61316,64 Lt (17758,52 Eur). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2019-08-06 buvo 14 200 Eur (1 t., 49-53 b. l., 2 t., 90-92 b. l.), šalys įrodymų, kad žemės sklypo vertė kitokia - nepateikė.

22. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad visa žemės sklypo pagerinimo kaina apie 16 000 Eur, kad vien už kurą sunkvežimiui mokėta apie 1500 Eur, tačiau žemės sklypui pagerinti patirtų išlaidų patvirtinančių rašytinių įrodymų ieškovas nepateikė. Atsakovė neginčijo sunkvežimio kurui išleistos sumos, tačiau nesutiko su žemės sklypo pagerinimo kaina, pasak atsakovės, žemės sklypui sutvarkyti išleista apie 4000 Eur (išlyginta žemė (juodžemis), patiestas tinklelis nuo kurmių, užsėta žolė, sudėtos trinkelės aplink namą, įrengtas įvažiavimas, į sumą įskaičiuotos medžiagos ir darbas), šią sumą atsakovė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovės teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų taipogi nėra. Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypui sukelti panaudotos žemės buvo nemokamos. Todėl įvertinus tai, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė iš esmės nesikeitė, atsižvelgiant į žemės sklypo pagerinimo darbų apimtį (žemės sklypo plotas 0,2200 ha), atliktus darbus (atvežtos, išpiltos ir išlygintos žemės, paklotas tinklelis nuo kurmių, užsėta žolė, trinkelės sudėtos tik aplink namą, įrengtas iš skaldos ir smėlio įvažiavimas į garažą) teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad žemės sklypo pagerinimai atlikti už 5500 Eur, o ne kaip nurodė ieškovas už 16000 Eur. Taip pat byloje nėra ginčo, kad žemės sklypui sukelti žemes vežė ieškovas, jos buvo stumdomos ieškovo seneliui priklausančiu traktoriumi, taigi ieškovas prisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo savo darbu. Kad žemės sklypas buvo sukeltas suvežant papildomai žemių patvirtina ir byloje esanti nuotrauka, kurioje matyti pakelta sunkvežimio priekaba, kurios apačioje žemių kalnas, bei šalia stovi ekskavatorius su kaušu (el. b. medž. 33 l.). Nekyla abejonių, kad šiuo atveju nesukėlus žemės sklypo ir jo neišlyginus, šalys nebūtų galėjusios atlikti esminių gyvenamojo namo ir jo priklausinių pagerinimų (pvz. tiesti tvoros ir kt.).

23. Šioje byloje, kaip ir priimant Sprendimą ar Nutartį, nekyla ginčo dėl to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, tačiau šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu išlaikė vaikus. Taip pat nėra ginčo, kad turtas buvo registruotas atsakovės vardu, kad ieškovą tokia padėtis tenkino, tačiau jis savo darbu ir piniginiais įnašais (kad atsakovas prisidėjo prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių pagerinimo nustatyta Sprendime ir Nutartyje, todėl šių aplinkybių teismas nekartoja) prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo. Ieškovo indėlis nepaneigtas ir šioje byloje – ieškovas dalyvavo sukuriant bendrąją nuosavybę darbu, rūpinosi žemės sklypo pagerinimu ir iš dalies prie žemės sklypo pagerinimo prisidėjo lėšomis (kuras sunkvežimiui). Dar daugiau, teismo posėdyje liudytoja apklausta V. I. patvirtino, jog šalys gyveno kaip šeima, kartu tarėsi dėl sodybos pagerinimo, tačiau statybos darbais rūpinosi daugiau ieškovas, o atsakovė rūpinosi kitais buities daiktais. Taigi šios aplinkybės vertintinos kaip jungtinė veikla (partnerystė) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

24. Kadangi pagal bylos duomenis ir įsiteisėjusį Sprendimą bei Nutartį negalima nustatyti, kokią konkrečią dalį į bendro turto sukūrimą investavo tiek ieškovė, tiek atsakovas (kaip nustatyta Sprendime ir Nutartyje, šalys dirbo, turėjo santaupų, gavo piniginių lėšų iš darbo teisinių santykių ir sandorių), todėl tokiu atveju taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija, ir laikytina, kad ieškovo dalis kuriant bendrąją dalinę nuosavybę sudaro ½ dalį.

25. Pažymėtina, kad atsakovės už žemės sklypą mokėta kaina buvo 17758,52 Eur, žemės sklypo pagerinimų kaina – 5500 Eur, tačiau žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 14 200 Eur. Šalys po pagerinimų žemės sklypo vertinimo neatliko, ekspertizės žemės sklypo vertei nustatyti neprašė skirti. Kad žemės sklypo vertė iš esmės po pagerinimų pasikeitė – byloje įrodymų nėra, tačiau nėra ir abejonių, kad žemės sklypas buvo pagerintas abiejų šalių darbu ir lėšomis. Todėl įvertinus tai, kad žemės sklypas ne tik buvo sukeltas panaudojus žemes, kurias šalys gavo nemokamai ir mokėjo už šių žemių atvežimą (kuras sunkvežimiui), bet ir išlygintas, kad buvo piltas juodžemis (t. y., iš esmės pagerinta žemės kokybė), dėtas tinklelis nuo kurmių, sėta žolė, dėtos trinkelės aplink namą, įrengtas įvažiavimas į garažą, taip pat esant Sprendimu ir Nutartimi nustatytoms aplinkybėms dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių pagerinimo, pagerinimui panaudotų piniginių lėšų, darbo, atsižvelgiant į teismų nustatytą turto vertės pokytį, kad atsakovė neginčijo Nutartimi nustatytos ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalies, teismas sprendžia, kad ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis ginčo turte sudaro 3/10 dalis žemės sklypo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl šulinio.

26. Sprendime nustatyta, kad pagal kadastrinės bylos duomenis (t. 2, b. l. 52-59) šulinys buvo pastatytas 2015 m. Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą patvirtina, kad buvo nugriautas šulinys, unikalus Nr. 9195-1007-0098, ir vietoje jo – pastatytas kitas šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gylis – 6 m (2 t., 8-15 l.). Tarp šalių nėra ginčo, kad naujas šulinys sukurtas statybos būdu, kad jis buvo kasamas, kad sudėta 10 rentinių, kuriuos sunkvežimiu vežė ieškovas, kad šulinyje sumontuotas naujas siurblys kainavęs 680-700 Eur, siurblio kainą sumokėjo atsakovė. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas iškasė šulinį, mokėjo už rentinius, juos suleido, tačiau nei viena iš šalių nepateikė į bylą naujų rašytinių įrodymų, taip pat neprašė liudytojais apklausti galimai įrengiant šulinį dirbusius asmenis. Visgi kaip nustatyta Sprendime ir Nutartyje abi šalys rūpinosi viso ginčo turto sukūrimu ir pagerinimu tiek darbu, tiek ir piniginiais įnašais, todėl šių aplinkybių teismas nebekartoja. Nekyla abejonių, kad abi šalys prisidėjo ir prie šulinio statybos tiek piniginiais įnašais, tiek ir darbu, taip pat abu naudojosi šuliniu. Kadangi sudėtinga nustatyti kiekvienos iš šalių indėlio dalį į turto sukūrimą/pagerinimą, todėl laikytina, kad ieškovas prie turto (taip pat ir šulinio) sukūrimo ir pagerinimo prisidėjo ½ dalimi.

27. Šioje dalyje taip pat paminėtina yra tai, kad nors šulinys sukurtas statybos būdu ir nuosavybės teisė į šulinį registruota tik atsakovės vardu, tačiau nuosavybės teisės įgijimo būdas (sukuriant naują daiktą) nenustato nuosavybės teisės režimo. Kaip ir buvo minėta aukščiau, nuosavybės teisės režimas (asmeninė ar bendroji dalinė nuosavybės teisė) nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o būtent šalių įnašus į bendrosios nuosavybės sukūrimą, jų galimybes ir kt.

28. Šiaulių apygardos teismas Nutartyje nurodė, kad 2012 metais atsakovei nuosavybės teise priklausančių kiemo statinių (stoginės, šulinio, tualeto ir tvoros) atkuriamoji vertė 9170 Lt (2655,82 Eur), vidutinė rinkos vertė 825 Lt (238,93 Eur). 2019-07-30 atlikus kadastrinius matavimus VĮ Registrų centro duomenimis po rekonstrukcijos nekilnojamojo turto vertė išaugo: šulinio atkuriamoji vertė 1120 Eur, vidutinė rinkos vertė 67 Eur, stoginės atkuriamoji vertė 2330 Eur, vidutinė rinkos vertė 140 Eur (past. - tualetas ir tvora nugriauti). Teismas įvertinęs gyvenamojo namo ir jo priklausinių (taip pat ir šulinio) atkuriamąją vertą (suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti, pastatyti (įrengti) ar įsigyti), nustatė, kad atkuriamoji vertė padidėjo nuo 47 432 Eur iki 116 350 Eur, taigi turto pagerinimo vertės pokytis yra 68 918 Eur, todėl ieškovo dalis gyvenamojo namo ir kitų ūkio statinių vertės padidėjime yra 34 459 Eur, ir ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis (34 459 Eur) ginčo turte (116 350 Eur) sudaro 3/10 dalis. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo Nutartimi, todėl laikytinos prejudiciniais faktais, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nagrinėjamojo civilinėje byloje sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat nebekartojant sprendimo 18.-20. punktuose nurodytų teisės normų bei teismų praktikos, teismas sprendžia, kad ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis ginčo turte sudaro 3/10 dalis šulinio, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

30. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 294 Eur žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies (CPK 93 str. 1 d.).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

32. Nuo sprendimo įsiteisėjimo panaikintinos 2020-06-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 3/10 (trys dešimtosios) dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo R. K. atsakovei N. P. 294,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020-06-15 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.