Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-425-569/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-20
Bylos Nr.: e2A-425-569/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02276-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: G. V.
Ieškovas: J. V.
Trečiasis asmuo: Mažeikių

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-425-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02276-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui G. V., tretieji asmenys Mažeikių kredito unija, Luminor Bank, AB, UAB „Mezon“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. V. patikslintu ieškiniu prašė: - nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas mokant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną; nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos su tėvu nenustatyti; nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 27 000,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei, sumokant atsakovui piniginę kompensaciją; įpareigoti ieškovę per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui sumokėti 5 047,00 Eur piniginę kompensaciją už natūra tenkančio santuokoje įgyto turto dalį; įsipareigojimą Mažeikių kredito unijai, pagal 2016 m. gegužės 4 d. Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio negrąžinta suma yra 20600,00 Eur, pripažinti solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, kurią asmeniškai vykdys ieškovė; įsipareigojimą Luminor Bank AB, pagal 2018 m. liepos 16 d., Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio negrąžinta suma yra 1 306,00 Eur, pripažinti solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, kurią asmeniškai vykdys ieškovė; įsipareigojimą UAB MEZON, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio negrąžinta suma yra 121,48 Eur, pripažinti ieškovės asmenine prievole; - transporto priemonę OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei; transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – V.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. balandžio 17 sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkino visiškai ir nutarė: nutraukti ieškovės J. V. ir G. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl G. V. kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei J. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui G. V. palikti prigimtinę pavardę – V.; Po santuokos nutraukimo ieškovei J. V. asmeninės nuosavybės teise palikti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemonę OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); Po santuokos nutraukimo atsakovui G. V. asmeninės nuosavybės teise palikti: transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); Iš ieškovės J. V. atsakovui G. V. priteisti 5 047 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra. Nustatyti, kad kompensacija atsakovui turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus Mažeikių kredito unijai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo vykdo J. V., tačiau šalys J. V. ir G. V. lieka solidariai atsakingi pagal nurodytą prievolę kreditoriui. Po santuokos nutraukimo nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 16 d. G. V. ir J. V. sudarytą vartojimo kredito sutartį šeimos vartojimo reikmėms su banku LUMINOR, vykdo J. V., tačiau šalys J. V. ir G. V. lieka solidariai atsakingi pagal nurodytą prievolę kreditoriui. Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimas UAB MEZON, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti J. V. asmenine prievole. Po santuokos nutraukimo asmeninėse banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš šalių valdomos piniginės lėšos, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, pensijų fondai, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės lieka kiekvieno, kuri juos turi, asmeninė nuosavybės. Nustatyti ieškovės J. V. ir atsakovo G. V. nepilnamečio sūnaus E. V. gyvenamąją vietą su ieškove J. V. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo G. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. E. V. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V.. Nustatyti, kad G. V. šalių bendru susitarimu be jokių apribojimų gali bendrauti su sūnumi E. V.. Priteisti iš atsakovo G. V. ieškovės J. V. naudai 100 Eur žyminį mokestį. Priteisti iš atsakovo G. V. į valstybės biudžetą 290 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas sutiko su tuo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, neginčijo aplinkybės, kad jis nuolat vartoja alkoholį, kad jis nemoka kreditą, taip pat neteikia išlaikymo šeimai, oficialiai nedirba, kad atsakovas taip pat neginčijo fakto, jog jis neprisideda prie šeimos išlaikymo, taip pat nurodė, kad nemoka ir kredito, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog santuokos metu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą ir lėmė santuokos iširimą, t. y. santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo dalintino turto balansą sudaro turimas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (27000 Eur vertės), ir du automobiliai: OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės) ir OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės). Viso santuokoje įgyto registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė 28 000 Eur. Kito dalintino turto nei viena šalis daugiau nenurodė.

5. Teismas vertino, kadangi kredito sutartys buvo sudarytos santuokoje, šios prievolės yra bendra ir solidari sutuoktinių prievolė ir ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu nekilo.

6. Teismas sprendė, kad, šalims tenkančio turto vertė atskaičius neišmokėtų paskolų likučius už įsigytą nekilnojamąjį turtą ir vartojimo kreditą, paimtą namo įrengimui, yra 9 828,51 Eur. (Turto vertė – 28 000 Eur, (neišmokėtų kreditų dalis 18 171,49 Eur (17 082,76 Eur ir 1088,73 Eur).

7. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, spręsdamas turto padalijimo ir jo būdo parinkimo klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad ieškovė J. V. nurodė, jog dėl nuolatinio žeminimo, atsakovo nuolatinio alkoholio vartojimo, įtapos namuose, tolimesnis gyvenimas, nutraukus santuoką, tame pačiame gyvenamajame name yra visiškai neįmanomas ne vien dėl jos, bet ir dėl šalių vaiko interesų. Teismas negali atsižvelgti į tai, kad atsakovas iš esmės sutiko, kad jam būtų sumokėta kompensacija už jam tenkančio nekilnojamojo turto dalį.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl piniginių lėšų asmeninėse banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančių ir faktiškai kiekvieno iš šalių valdomų piniginių lėšų taip pat nekilo ginčas, sprendė, kad piniginės lėšos, kur jos bebūtų, paliekamos kiekvieno iš asmenų, kuris jas turi, asmenine nuosavybe.

9. Teismas vertino, kad 6 mėnesiai yra protingas terminas per kurį ieškovė gali atsakovui sumokėti kompensaciją ir būtent toks terminas iš esmės nepažeis atsakovo interesų ir ieškovė turės galimybę pasirūpinti kompensacijos sumokėjimu.

10. Teismas pažymėjo, jog kreditorė Mažeikių kredito unija nesutiko, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, žemės sklypas, daržinė, tvartas, viralinė, malkinė, esantis (duomenys neskelbtini), priklausytų tik J. V. motyvuojant tuo, kad šis turtas yra įkeistas Mažeikių kredito unijai ir kredito gavėjai solidariai atsako už finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tačiau teismas pažymėjo, kad turto palikimas vieno iš sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn, sutartis nėra modifikuojama ir abi šalys ir toliau pagal sutartį lieka solidariai atsakingi pagal nurodytą prievolę kreditoriui. Be to, faktas, kad turtas yra įkeistas hipoteka, taip pat nėra kliūtis įkeistą turtą po santuokos nutraukimo palikti vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 4. 170 straipsnio 6 dalis) Todėl teismas vertino, kad, turtą, įkeistą hipoteka po santuokos nutraukimo paliekant ieškovės J. V. nuosavybe, niekaip nebus pažeisti kreditoriaus interesai.

11. Teismas pažymėjo, kad išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, jog tarp vaiko ir motinos yra stiprus emocinis ryšys ir vaikas nori likti gyventi su mama. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra jokio pagrindo abejoti ieškovės galimybe tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė užtikrina nepilnamečio sūnaus visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į tai, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina, nepilnamečio E. V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

12. Tesimas nurodė, kad ieškovė prašė nenustatyti tikslios bendravimo tvarkos, nes atsakovas su ja ir vaiku kurį laiką nebendrauja, o ji neprieštarauja, kad vaikas su tėvu bendrautų bet kada jiems patogiu laiku, nes ji tik skatina jų bendravimą, nori, kad vaikas užmegztų emocinį ryšį su tėvu. Atsakovas neprieštaravo, kad tiksli jo su skyrium gyvenančiu vaiku nebūtų nustatyta. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu taip pat teigė, jog nėra tikslinga nustatyti tikslią atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, be to, ir pats vaikas to nenori. Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką.

13. Teismas, atsižvelgęs į sumą, reikalingą vaiko poreikiams patenkinti, tėvų materialinę padėtį, bei į tai, kad ginčo dėl išlaikymo reikalingos sumos ir tėvo teiktino išlaikymo dydžio ginčo byloje nebuvo, bei vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė 400,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. (toliau – ir apeliantas) prašo: prijungti papildomus naujus įrodymus į bylą, kurių nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; pakeisti 2023 m. balandžio 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti ieškovės J. V. ir G. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei J. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui G. V. palikti prigimtinę pavardę – V.; po santuokos nutraukimo ieškovei J. V. asmeninės nuosavybės teise palikti: ½ dalį namų valdos: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemonę OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo atsakovui G. V. asmeninės nuosavybės teise palikti: transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį namų valdos: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus Mažeikių kredito unijai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo vykdo šalys J. V. ir G. V. solidariai; Po santuokos nutraukimo nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 16 d. G. V. ir J. V. sudarytą vartojimo kredito sutartį šeimos vartojimo reikmėms su banku LUMINOR, vykdo šalys J. V. ir G. V. solidariai; po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimas UAB MEZON, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalių solidaria, asmenine prievole; po santuokos nutraukimo asmeninėse banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš šalių valdomos piniginės lėšos, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos, pensijų fondai, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės lieka kiekvieno, kuri juos turi, asmeninė nuosavybės; nustatyti ieškovės J. V. ir atsakovo G. V. nepilnamečio sūnaus E. V. gyvenamąją vietą su ieškove J. V. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo G. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 274 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; E. V. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V.. nustatyti, kad G. V. šalių bendru susitarimu be jokių apribojimų gali bendrauti su sūnumi E. V.. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teisme apeliantas neturėjo atstovo, todėl negalėjo tinkamai ginti savo interesus, nesugebėjo pateikti teismui visų reikalingų duomenų, todėl sprendimas priimtas akivaizdžiai nesilaikant lygiateisiškumo principo. Apeliantas tikrai neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta, nes mano, jog šiuo metu yra išnaudotos visos galimybės išsaugoti santuoką.

14.2. Ieškovė tik formaliai ir deklaratyviai nurodo aplinkybes dėl alkoholio vartojimo ir apelianto netinkamų veiksmų, siekdama nutraukti santuoką dėl apelianto kaltės ir iš to pasipelnyti. Apeliantas visiškai nesutinka su kaltinimu, jog santuoka nutrūko vien tik dėl apelianto kaltės. Savo kaltės apeliantas neginčija, tačiau pažymi, kad ieškovės buvusi neištikimybė negali būti traktuojama kaip mažareikšmis sutuoktinio teisių ir pareigų pažeidimas, nesukeliantis jokių pasekmių. Apeliantas asmeniškai užklupo ieškovę su kitu vyru intymioje aplinkoje ir to fakto ieškovė neneigia, suversdama visą kaltę tik apeliantui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ieškovės kaltė yra akivaizdi, tačiau apeliantas neprieštarauja, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Susitaikymui terminas nėra reikalingas.

14.3. Ieškovė netinkamai nustatė turimo ir dalintino turto apimtis, turto kainas ir paskirstymą šalims. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad viso nekilnojamojo turto vertė – 27 000,00 Eur. Nėra žinoma kokiais duomenimis vadovaujantis ieškovė nustatė šalių namų valdos vertę, nes tokių duomenų į bylą nepateikė. Iš teikiamos turto vertinimo ataskaitos yra matyti, kad namų valdos vertė yra ne 27 000 Eur, o 37 000 Eur, kas iš esmės daro netinkamą teismo sprendime sudarytą sutuoktinių turto balansą ir kompensacijos dydį. Nustačius šią turto vertę, akivaizdu, kad ieškovė turėtų apeliantui sumokėti ne 5 047 Eur kompensaciją, o 10 047 Eur kompensaciją.

14.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi net 5 047 Eur kompensacijos išmokėjimui, darytina išvada, kad 10 047 Eur išmokėti apeliantei ji neturės jokių galimybių, todėl tikslinga šį turtą dalinti natūra, po ½ dalį kiekvienam.

14.5. Manytina, kad nemaža dalis ieškovės nurodytų sumų E. V. tik būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra užaukštintos išlaidos, kurių ieškovė neįrodė, tyčia sukeliant vaiko krepšelį, tokiu būdu didinant apeliantui pareigą didesne apimtimi teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra duodami dienpinigiai, vaikui maistui pakankama suma yra 150 Eur, higienos reikmėms ieškovė neišleidžia per metus 600 Eur, todėl 20 Eur suma per mėnesį yra pakankama. Sūnus neserga lėtinėmis ligomis ir jam nėra priskirti nuolatos vartojami papildai ar vitaminai, todėl ši suma turi būti ne didesnė nei 10 Eur. Rinkliavų mokykloje nėra 240 Eur per metus, todėl 5 Eur per mėnesį yra pakankama suma. Ekskursijoms taip pat nėra išleidžiama 600 Eur per metus. Apeliantas sutinka, kad išlaikymo dydis būtų nustatomas po 274 Eur.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo: apelianto G. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą; Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantas turėjo pakankamai laiko, t. y. nuo ieškinio įteikimo dienos (ieškinys įteiktas asmeniškai 2022 m. lapkričio 9 d.) pasisamdyti atstovą, tačiau to nepadarė, priešingai, apeliantas piktybiškai neatvykdavo į paskirtus teismo posėdžius, kol nebuvo priverstinai atvesdintas.

15.2. Visiškai nesutiktina su apelianto teiginiu, kad šalių santuoka iširo ne tik dėl jo kaltės, bet ir dėl ieškovės tariamos neištikimybės, kadangi jokios neištikimybės iš ieškovės pusės niekada nebuvo ir nėra iki šiol. Be to, apie ieškovės tariamą neištikimybę apeliantas net neužsiminė pirmosios instancijos teisme, nors tikrai turėjo tokią galimybę. Tikėtina, kad teigti šią melagingą aplinkybę apeliantui pasiūlę jo atstovas.

15.3. Pirmos instancijos teisme apeliantas visiškai neginčijo šalių turimo turto vertės, nors taip pat tokią galimybę turėjo. Pagal šiandieninę rinkos kainą, šalių turimo turto vertė yra ne daugiau, kaip 27 000,00 Eur, kadangi namas yra senesnės statybos, plytinis, vidaus remonto nėra, sklypas nėra aptvertas tvora. Jei apeliantas nesutiko su turimo turto verte, kuri buvo nurodyta pareikštame ieškinyje, turto vertinimo ataskaitą jis turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, be to patvirtino, kad šiai dienai turimo turto vertė tokia ir yra, kokia nurodyta ieškinyje, t. y. 27 000,00 Eur.

15.4. Apelianto pateikta turto vertinimo ataskaita yra abejotina, klaidinanti, visiškai neatitinkanti realios nekilnojamojo turto padėties, t. y. ataskaitoje nurodyta, kad sklype yra malkinė, tačiau ji jau apie 2 metus yra nugriauta. Taip pat visiškai neatitinka gyvenamojo namo vidaus išplanavimas. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

15.5. Apelianto argumentai yra nelogiški, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis apie ieškovės finansinę padėtį ir apie jos galimybę surinkti tokią pinigų sumą. Svarbi aplinkybė yra tai, kad Vaiko teisių apsaugos specialistų apklaustas šalių nepilnametis sūnus taip pat nurodė, kad tėvas turėjo ir turi priklausomybę alkoholiui, gyvenant su tėčiu jų tarpusavio santykiai nebuvo geri, iš tėčio trūko draugystės, supratingumo, tėčio dažnai nebūdavo namie dėl to, kad turi priklausomybę alkoholiui, prarasdavo turimus darbus, todėl gyvenimas viename name yra visiškai neįmanomas.

15.6. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija pačią išlaikymo teikimo savo sūnui pareigą, prieš gyvybiškai būtinų sūnaus poreikių tenkinimą prieš pastatydamas savo paties poreikius, materialinę gerovę. Tokia apelianto nuostata iš esmės prieštarauja galiojančioms teisės normoms, teismų praktikai, moralės normoms.

15.7. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie vaiko išlaikymui reikalingas ir jo teigimu pakankamas išlaikymo sumas, nepateikė ir jo skaičiavimus pagrindžiančių duomenų, todėl apelianto abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškinamos nepilnamečio vaiko interesų naudai. Apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo pastangas susirasti darbą ir tai, jog dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių darbo jam susirasti nepavyksta. Nėra jokių duomenų apie apelianto sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad apeliantas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Apeliantas yra jaunas, darbingas, neturintis jokių ligų ar sutrikimų, kas trukdytų jam susirasti tinkamą darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – turto vertinimo ataskaitą, siekdamas įrodyti, kad namų valdos vertė yra ne 27 000 eurų, o 37 000 eurų. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas.

19. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

21. Nagrinėjamu atveju šalys nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Šalys nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliantas nesutiko su ieškovės nurodoma turimo turto verte, vertės dydį jis turėjo ginčyti pirmosios instancijos teisme ir turto vertinimo ataskaitą jis turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, be to, pažymėtina, jog jis patvirtino, kad šiai dienai šalių turimo turto vertė tokia ir yra – 27000,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti šalių apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai, todėl šalių pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Mažeikių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė sūnus, E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra nepilnametis. Santuokos metu šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys įsigijo transporto priemones: OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

23. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad jis pažeidėme savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, t. y. atsakovas vartoja alkoholį, prieš ją ir vaiką vartojamas psichologinis smurtas, jis visiškai nesirūpina šeima, vengia dirbti. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo atstovo, todėl negalėjo tinkamai ginti savo interesų, tikėdamas, kad jai ieškovės ar kitų asmenų nurodomos aplinkybės ar „tiesos“ yra teisingos. Teigia, kad ieškovė tik formaliai ir deklaratyviai nurodo aplinkybes dėl alkoholio vartojimo ir apelianto netinkamų veiksmų, siekdama nutraukti santuoką dėl apelianto kaltės ir iš to pasipelnyti. Apeliantas visiškai nesutinka su kaltinimu, jog santuoka nutrūko vien tik dėl jo kaltės. Savo kaltės apeliantas neginčija, tačiau nurodo, kad ieškovės buvusi neištikimybė negali būti traktuojama kaip mažareikšmis sutuoktinio teisių ir pareigų pažeidimas, nesukeliantis jokių pasekmių. Todėl mano, kad šalių santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme su šiuo reikalavimu sutiko ir nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme neturėjo atstovo, neatėmė apeliantui galimybės teismo posėdžio metu pasakyti teismui, kad ieškovė jo manymu buvo neištikima. Pažymėtina, jog pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-484/2013; ir kt.). Šiuo atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės. Dėl to, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovės neištikimybės.

25. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

26. Byloje yra įrodymai, kad apeliantas vartoja alkoholį (pvz., Vaiko teisių apsaugos specialistų apklaustas šalių nepilnametis vaikas nurodė, kad tėvas turėjo ir turi priklausomybę alkoholiui). Ieškovė nurodė, kad bendras santuokinis gyvenimas su atsakovu yra nebeįmanomas dėl to, kad kasdienis alkoholio vartojimas kelia didelę įtampą namuose, psichologinis klimatas šeimoje yra labai sunkus. Pažymėtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme sutiko, kad jis nuolat vartoja alkoholį. Aplinkybių dėl alkoholio vartojimo neginčija ir apeliaciniame skunde. Taip pat apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis nemoka kredito, taip pat neteikia išlaikymo šeimai, oficialiai nedirba. Esant šiems įrodymams byloje, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas pripažinti, jog santuokos metu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą ir lėmė santuokos iširimą. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie rodytų ir ieškovės kaltę, todėl pagrįstai pirmosios instancijos sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto vertės ir padalijimo

27. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat transporto priemonę OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė visą turimą turtą priteisti jai sumokant atsakovui piniginę kompensaciją – 5047 Eur. Atsakovas iš pradžių nesutiko, kad jam būtų mokama kompensacija, tačiau vėliau su sutiko, kad šalys kartu gyventi negali ir, kad jam už jam tenkančio turto dalį ieškovė sumokėtų kompensaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 27 000,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini)., kurių vertė –27 000 Eur; transporto priemonę OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės, t. y. ieškovei tenkančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė atskaičius kreditorinius įsipareigojimus yra 9 328,51 Eur. Atsakovui G. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės. Bei iš ieškovės J. V. atsakovui G. V. priteisė 5 047 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra.

31. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka tiek su viso šalių nekilnojamojo turto verte, tiek su turto padalijimo būdu. Apeliantas teigia, kad namų valdos vertė yra ne 27 000 Eur, o 37 000 Eur. Apeliantas nurodo, kad ieškovė turėtų jam sumokėti ne 5 047 Eur kompensaciją, o 10 047 Eur kompensaciją. Kadangi, apelianto manymu, ieškovė neturi net 5 047 Eur kompensacijos išmokėjimui, darytina išvada, kad 10 047 Eur išmokėti apeliantui ieškovė neturės jokių galimybių, todėl tikslinga šį turtą dalinti natūra, po ½ dalį kiekvienam.

32. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalių nekilnojamojo turto vertė yra 27 000 Eur. Tačiau nepateikė jokių įrodymų apie būtent tokią nekilnojamojo turto vertę. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamame sprendime nustatė, kad šalių nekilnojamojo turto vertė yra 27 000 Eur, tačiau visiškai nenurodė iš kokių įrodymų padarė tokią išvadą. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro išrašuose minėto turto kaina nurodyta kita, o ir kadastro duomenų nustatymo datos yra 2002 – 2016 metai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, pažeidė materialiosios teisės normas ir nenustatė realios dalijamo bendro turto vertės, kuri galiojo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatė dalintino turto balansą.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nenustačius realios dalijamo bendro turto vertės, kuri galiojo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, šioje dalyje neatskleista bylos esmė, todėl šioje dalyje sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl to jis naikinamas, ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, nagrinėjant šią bylos dalį pirmosios instancijos teisme iš naujo, atsakovas turės teisę išreikšti savo poziciją dėl dalijimo būdo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžiu, t. y kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad sutinka, jog išlaikymo dydis būtų nustatomas po 274 Eur. Teigia, kad ieškovės nurodytų išlaidų vaiko išlaikymui nemaža dalis yra užaukštintos išlaidos, kurių ieškovė neįrodė, tyčia sukeliant vaiko krepšelį, tokiu būdu didinant apeliantui pareigą didesne apimtimi teikti išlaikymą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikui yra duodami dienpinigiai, vaikui maistui pakankama suma yra 150 Eur, higienos reikmėms ieškovė neišleidžia per metus 600 Eur, todėl 20 Eur suma per mėnesį yra pakankama. Sūnus neserga lėtinėmis ligomis ir jam nėra priskirti nuolatos vartojami papildai ar vitaminai, todėl ši suma turi būti ne didesnė nei 10 Eur. Rinkliavos mokykloje nesudaro 240 Eur sumos per metus, todėl 5 Eur per mėnesį yra pakankama suma. Ekskursijoms taip pat nėra išleidžiama 600 Eur per metus.

37. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

40. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad patenkinti vaiko būtiniausius poreikius per mėnesį reikalinga 800 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maistui, sveikatos palaikymui, higienos reikmenims, drabužiams, avalynei, ugdymo, lavinimo priemonėms, dienpinigiai maitinimui mokykloje, įvairios rinkliavos mokykloje, mokestis VS Fitnes UAB, Tele2 abonentas, kompiuteris išsimokėtinai, išvykos, ekskursijos ir kitos nenumatytos išlaidos, taip pat ir vaikui tenkanti dalis už buto nuomą ir komunalinius mokesčius.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje (vaikui (duomenys neskelbtini) m.), lanko (duomenys neskelbtini), kur mokestis per mėnesį sudaro 19,95 Eur. Dar šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini), kuris yra nemokamas, tačiau ieškovė nurodė, kad tenka pirkti šiam būreliui reikalingas visas priemones, reikalingas žygiams. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šalių sūnui buvo paimtas išsimokėtinai kompiuteris, kuris reikalingas vaiko ugdymui, ir už jį moka ieškovė (moka po 19,70 Eur/mėn.). Už vaiko telefoną ieškovė moka per mėnesį 12,40 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu ji su sūnumi gyvena nuomojamame bute ir tenka mokėti už nuomą (120 Eur/mėn.) bei komunalinius mokesčius (115 Eur/mėn. duomenis pateikti už 2022 m. rugpjūčio mėn.), dalis tenka ir vaikui. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie vaiko išlaikymui reikalingas ir jo teigimu pakankamas išlaikymo sumas, nepateikė ir jo skaičiavimus pagrindžiančių duomenų, tik deklaratyviai nurodė, kad išlaidų suma yra padidinta.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį sudaro 818-890 Eur sumą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad dirba nelegaliai statybose, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur.

44. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

45. Taip pat pažymėtina, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemia, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas yra darbingo amžiaus. Duomenų, kad yra nedarbingas, ar turi kokių rimtų sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Pats pirmosios instancijos teisme pripažino, kad dirba nelegaliai statybose, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas byloje nurodė, jog oficialiai nedirba, nes nenori mokėti valdžiai mokesčių. Taigi, iš esmės tokio nesąžiningo asmens teisės negalėtų būti ginamos, nes pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Taigi, byloje nustačius, kad atsakovas dirba statybose, uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį, abejones dėl atsakovo darbo ir pajamų vertinant išimtinai vaiko interesų naudai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas gali teikti sūnui išlaikymą per mėnesį po 400 Eur.

47. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pasisakė, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus liek gyventi su ieškove, ieškovės pajamos yra mažesnės nei atsakovo, kaip minėta, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo mažinti priteistiną išlaikymo dydį. Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

48. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad šalių sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014), daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas neturėjo atstovo, todėl negalėjo tinkamai ginti savo interesus, nesugebėjo pateikti teismui visų reikalingų duomenų, todėl sprendimas priimtas akivaizdžiai nesilaikant lygiateisiškumo principo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

50. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Esant sunkiai finansinei padėčiai, šalis gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo pakankamai laiko, t. y. nuo ieškinio įteikimo dienos (ieškinys įteiktas asmeniškai 2022 m. lapkričio 9 d.) pasisamdyti atstovą, tačiau tuo pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apeliacinėje instancijoje pasinaudojo teise turėti atstovą, vertintina, jog apeliantas žino savo teisę turėti atstovą ir tiesiog sąmoningai ja pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ieškovė atstovo neturėjo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje nebuvo užtikrintas lygiateisiškumo principas. Papildomai pažymėtina, kad šalis gal ir gali nežinoti kokį įrodymą galima pateikti, tačiau duodant parodymus teisme šalis turi sakyti tiesą ir nurodyti visas žinomas aplinkybes, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas be atstovo nurodė neteisingas aplinkybes.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo naikintina ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir todėl galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas bei liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusią bylos dalį teismas išsamiai išanalizavo, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, todėl kita Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalis paliktina nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje

52. Panaikinus skundžiamą sprendimą iš dalies ir šioje dalyje bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė